Bendrosios nuostatos
Biologijos bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia biologijos dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.
Biologijos dalykas, remdamasis moksliniais įrodymais, pagrįstais patirtimi, stebėjimais ir tyrimais, suteikia galimybę atsakyti į daugelį dominančių ir svarbių klausimų apie supantį pasaulį ir technologijų įtaką gyvybei. Mokantis biologijos labai svarbi mokinių praktinė veikla, apimanti ne tik konkrečias atliekamas užduotis, bet ir tyrimų planavimą, vykdymą. Taip sudaromos prielaidos mokiniams įveikti asmeninius iššūkius, ugdytis kritinio ir kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo gebėjimus, aiškinti(s) reiškinius, formuluoti įrodymais grįstas išvadas, naudoti įvairius tyrimų metodus ir kt. Mokiniai skatinami atpažinti gamtamokslines problemas ir jas spręsti, vadovaujantis darnaus vystymosi, sveikos gyvensenos principais, atsakingai taikant įgytas biologijos žinias ir gebėjimus įvairiose gyvenimo situacijose. Svarbi mokinių ugdymo per biologiją dalis – mokinių vertybinių nuostatų plėtojimas siekiant, kad jie taptų brandžios, pasitikinčios savo jėgomis, kūrybiškos, gerbiančios kitokią nuomonę, priimančios įvairias kultūras, tautiškai sąmoningos, pilietiškos, demokratiškos asmenybės, kurioms yra svarbios bendrosios žmogaus moralės normos, asmeninė atsakomybė ir dalyvavimas sprendžiant darnaus vystymosi problemas pagal savo kompetenciją ir galimybes.
Biologijos dalyko paskirtis – skatinti mokinių domėjimąsi gyvybės mokslais ir plėtoti jų gamtamokslinį raštingumą ir kompetencijas:
- naudotis tyrimų metodais ir žiniomis bei supratimu apie gyvosios gamtos reiškinius, procesus ir sampratas ieškant atsakymų į iškylančius klausimus;
- pateikti ir vertinti argumentus, kurie remtųsi faktais, bei formuluoti pagrįstas išvadas;
- aiškinti žinių svarbą priimant asmeninius sprendimus, lokalių ir globalių gamtamokslinių problemų sprendimų pagrįstumą;
- suprasti žmogaus veiklos sukeltus pokyčius gamtoje ir imtis asmeninės atsakomybės už aplinkos išsaugojimą, tausoti savo ir kitų žmonių sveikatą.
Biologijos pradmenų mokiniai integraliai įgyja pradinėje mokykloje ir 5–6 klasėse per „Gamtos mokslų“ pamokas; 7–8 klasėse mokyklos bendruomenė gali pasirinkti toliau tęsti integralų gamtamokslinį ugdymą per dalyko „Gamtos mokslai“ pamokas arba per atskiras biologijos dalyko pamokas; 9–10 ir I–II gimnazijos klasėse per biologijos pamokas; III–IV gimnazijos klasėse biologija yra pasirenkamasis dalykas.
Programoje išskirtos šešios pasiekimų sritys, kurios yra bendros visoms klasėms. Išskiriant pasiekimų sritis ir pasiekimus vadovautasi kompetencijų ir jų sandų raiškos aprašais, siekta dermės su kitų gamtos mokslų (fizikos ir chemijos) bendrosiose programose išskirtomis pasiekimų sritimis ir pasiekimais. Siekiant vaizdžiai parodyti pagrindinio lygio pasiekimų augimą kas dvejus metus, Programoje pateikiama pasiekimų raidos lentelė. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio rodomus rezultatus. Mokymo(si) turinyje išskirtos turinio sritys ir temos. Temos aprašytos vartojant veiksmažodžius, kurie parodo jos nagrinėjimo gylį ir taikomus ugdymo metodus (aptariama, nurodoma, apibūdinama, paaiškinama, modeliuojant, tyrinėjant ir kt.). Veiksmažodis „aptariama“ nukreipia į naujų sąvokų ar informacijos kontekstų bendro supratimo formavimą, bet nereikalauja gilių žinių ir išsamaus temos ar klausimo nagrinėjimo.
Dalyko tikslas ir uždaviniai
Tikslas
Biologijos dalyko tikslas – sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui per biologijos dalyko turinį ugdytis kompetencijas ir siekti aukštesnių pasiekimų. Siekiama, kad mokiniai, įsisavinę esmines gamtamokslines sąvokas ir sampratas, įgytų gebėjimų, padedančių pažinti save ir pasaulį, ugdytis vertybines nuostatas ir pasitikėjimą savo galiomis. Mokiniai rengiami gyvenimui kaip visaverčiai socialiai atsakingi piliečiai, gebantys kūrybiškai veikti, sveikai gyventi ir spręsti darnaus vystymosi problemas, pasirengę ir nusiteikę mokytis visą gyvenimą.
Uždaviniai
Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:
- atpažįsta ir klasifikuoja svarbiausius gyvosios gamtos objektus ir reiškinius, pastebi dėsningumus, supranta ir taiko pagrindines biologijos sąvokas, dėsnius ir teorijas, sprendžia nesudėtingas praktines įvairių biologijos mokslo sričių problemas, taiko įgytas gyvybės mokslų žinias ir gebėjimus spręsdami kasdienio gyvenimo, sveikos gyvensenos ir darnaus vystymosi problemas;
- kelia klausimus ir formuluoja hipotezes, planuoja tyrimus, juos atlieka saugiai naudodamiesi laboratorine įranga ir medžiagomis, apibendrina gautus duomenis, vertina jų tikslumą ir patikimumą, formuluoja pagrįstas išvadas atsižvelgdami į hipotezes;
- domisi organizmų įvairove, atpažįsta pagrindines organizmų grupes, supranta jų prisitaikymo prie aplinkos svarbą gyvybei išlikti, pagrindinius gyvybinius procesus, sveikos gyvensenos principus;
- tyrinėdami ir analizuodami gyvosios gamtos reiškinius, jų priežasties ir pasekmės ryšius, žmogaus veiklos poveikį gamtai, ugdosi mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę;
- diskutuodami išreiškia socialiai atsakingą ir argumentais grįstą nuomonę šalies ir pasaulio sveikatos, gamtos išteklių naudojimo ir ekologinio tvarumo klausimais;
- domėdamiesi biologijos mokslų ir technologijų raida Lietuvoje ir pasaulyje, mūsų šalies prioritetinėmis biologijos, technikos ir technologijų plėtotės kryptimis, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia biologijos mokslo žinių ir gebėjimų.
Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:
- tyrinėdami ir analizuodami gyvosios gamtos reiškinius ir dėsningumus išsiugdo mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę, plėtoja ir gilina žemesnėse klasėse įgytus gebėjimus, kritinį mąstymą, savarankiškumą, problemų sprendimo gebėjimus, realių mokslo galimybių suvokimą, vysto kūrybingumą ir vaizduotę, mokosi suvokti mus supančio pasaulio vientisumą;
- kelia klausimus ir formuluoja hipotezes, planuoja tyrimus, juos atlieka saugiai naudodamiesi laboratorine įranga ir medžiagomis, apibendrina gautus duomenis, vertina jų tikslumą ir patikimumą, matavimo paklaidas, pastebi ir ištaiso klaidas, formuluoja pagrįstas išvadas;
- modeliuoja gyvosios gamtos reiškinius bei procesus, pritaikydami žinias bei gebėjimus, įgytus mokantis ir kitų dalykų;
- kritiškai vertindami aiškinasi biologijos mokslo laimėjimais pagrįstų kuriamų technologijų vaidmenį žmonijos gyvenime, jų ryšį su gamtine, socialine ir kultūrine aplinka ir taiko įgytas žinias ir gebėjimus sprendžiant įvairias kasdienio gyvenimo, šalies ir pasaulio sveikatos, gamtos išteklių naudojimo ir ekologinio tvarumo problemas;
- kritiškai vertina mokslo populiariuosius tekstus, prasmingai vartoja savo kalboje biologijos sąvokas ir terminus; randa, analizuoja, kaupia ir apibendrina reikiamą informaciją;
- domėdamiesi biologijos mokslo istorija, mūsų šalies prioritetinėmis moderniosiomis technologijomis ir biomedicinos mokslais, jų raida Lietuvoje ir pasaulyje, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia biologijos žinių ir gebėjimų, pasirengia studijoms ir nusiteikia mokytis visą gyvenimą.
Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:
- atpažįsta ir klasifikuoja svarbiausius gyvosios gamtos objektus ir reiškinius, pastebi dėsningumus, supranta ir taiko pagrindines biologijos sąvokas, dėsnius ir teorijas, sprendžia nesudėtingas praktines įvairių biologijos mokslo sričių problemas, taiko įgytas gyvybės mokslų žinias ir gebėjimus spręsdami kasdienio gyvenimo, sveikos gyvensenos ir darnaus vystymosi problemas;
- kelia klausimus ir formuluoja hipotezes, planuoja tyrimus, juos atlieka saugiai naudodamiesi laboratorine įranga ir medžiagomis, apibendrina gautus duomenis, vertina jų tikslumą ir patikimumą, formuluoja pagrįstas išvadas atsižvelgdami į hipotezes;
- domisi organizmų įvairove, atpažįsta pagrindines organizmų grupes, supranta jų prisitaikymo prie aplinkos svarbą gyvybei išlikti, pagrindinius gyvybinius procesus, sveikos gyvensenos principus;
- tyrinėdami ir analizuodami gyvosios gamtos reiškinius, jų priežasties ir pasekmės ryšius, žmogaus veiklos poveikį gamtai, ugdosi mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę;
- diskutuodami išreiškia socialiai atsakingą ir argumentais grįstą nuomonę šalies ir pasaulio sveikatos, gamtos išteklių naudojimo ir ekologinio tvarumo klausimais;
- domėdamiesi biologijos mokslų ir technologijų raida Lietuvoje ir pasaulyje, mūsų šalies prioritetinėmis biologijos, technikos ir technologijų plėtotės kryptimis, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia biologijos mokslo žinių ir gebėjimų.
Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:
- tyrinėdami ir analizuodami gyvosios gamtos reiškinius ir dėsningumus išsiugdo mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę, plėtoja ir gilina žemesnėse klasėse įgytus gebėjimus, kritinį mąstymą, savarankiškumą, problemų sprendimo gebėjimus, realių mokslo galimybių suvokimą, vysto kūrybingumą ir vaizduotę, mokosi suvokti mus supančio pasaulio vientisumą;
- kelia klausimus ir formuluoja hipotezes, planuoja tyrimus, juos atlieka saugiai naudodamiesi laboratorine įranga ir medžiagomis, apibendrina gautus duomenis, vertina jų tikslumą ir patikimumą, matavimo paklaidas, pastebi ir ištaiso klaidas, formuluoja pagrįstas išvadas;
- modeliuoja gyvosios gamtos reiškinius bei procesus, pritaikydami žinias bei gebėjimus, įgytus mokantis ir kitų dalykų;
- kritiškai vertindami aiškinasi biologijos mokslo laimėjimais pagrįstų kuriamų technologijų vaidmenį žmonijos gyvenime, jų ryšį su gamtine, socialine ir kultūrine aplinka ir taiko įgytas žinias ir gebėjimus sprendžiant įvairias kasdienio gyvenimo, šalies ir pasaulio sveikatos, gamtos išteklių naudojimo ir ekologinio tvarumo problemas;
- kritiškai vertina mokslo populiariuosius tekstus, prasmingai vartoja savo kalboje biologijos sąvokas ir terminus; randa, analizuoja, kaupia ir apibendrina reikiamą informaciją;
- domėdamiesi biologijos mokslo istorija, mūsų šalies prioritetinėmis moderniosiomis technologijomis ir biomedicinos mokslais, jų raida Lietuvoje ir pasaulyje, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia biologijos žinių ir gebėjimų, pasirengia studijoms ir nusiteikia mokytis visą gyvenimą.
Kompetencijų ugdymas
Biologijos dalyko žinios konstruojamos grindžiant gamtos mokslų tyrimų metodologija, aktyviose veiklose mokiniai motyvuojami tyrinėti gyvosios gamtos procesus, pritaikyti dalykinio mąstymo formas ir pažinimo metodus, formuluoti pagrįstas išvadas. Mokiniai skatinami susieti gyvybės mokslų teoriją ir praktiką, pateikti ir pagrįsti probleminių klausimų atsakymus, pasirinkti tinkamas strategijas probleminėms situacijoms spręsti, atsižvelgti į socialinius ir ekologinius veiksnius, vertinant biologijos mokslo ir biotechnologijų poveikį aplinkai ir visuomenei; suprasti įgytų žinių ir gebėjimų svarbą tolimesniam gyvenimui tiek pasirenkant profesiją, tiek būnant aktyviu piliečiu. Biologijos pamokose mokiniai skatinami reflektuoti savo mokymąsi, (įsi)vertinti patirtį ir pažangą, mokytis iš klaidų, išsikelti naujų tikslų.
Biologijos pamokose skatinama kūrybinė mokinių veikla; ugdomas poreikis patiems tirti, ieškoti, nagrinėti ir kritiškai vertinti tyrinėjimui reikalingą informaciją, generuoti sau ir kitiems reikšmingas idėjas, kurti produktus, modeliuoti sprendimus, juos vertinti; sudaromos galimybės tyrinėti gyvosios gamtos reiškinius ir objektus, pasirinkti veiklą numatant galimus veiklos padarinius ateityje, aptarti veiklos plėtotės idėjas ir jų įgyvendinimo prielaidas. Sudaromos prielaidos kiekvienam mokiniui atrasti sau patrauklią saviraiškos sritį, vykdant tikslingus projektus, tyrinėjant nebijoti rizikuoti ir klysti.
Biologijos pamokose veikla organizuojama taip, kad būtų sudaromos galimybės mokiniams kurti, perduoti, suprasti gyvybės mokslų žinias parenkant įvairias verbalines ir neverbalines priemones ir technologijas. Mokiniai mokydamiesi gamtamokslinio raštingumo ugdo kalbinius gebėjimus, praktiškai taiko dalykines kalbos žinias, laikydamiesi kalbos normų, moralės ir teisėtumo principų. Plėtojamas gebėjimas rasti, analizuoti ir kritiškai vertinti įvairiomis formomis pateiktą informaciją, skirti objektyvią informaciją nuo subjektyvios; ugdytis bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.
Per biologijos dalyko veiklas mokiniai skatinami pasitikėti savo jėgomis, visapusiškai ir lanksčiai reflektuoti bei kūrybiškai taikyti ir plėtoti asmenybėje slypinčius išteklius; prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsivertinti savo poelgių gamtoje pasekmes; sudaromos sąlygos išsiaiškinti sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo ir asmeninės gerovės sąsajas, formuotis sveikos gyvensenos nuostatas. Atliekant tiriamuosius, projektinius darbus kuriama pasitikėjimo atmosfera, ugdoma empatija šalia esančiam, skatinama bendradarbiavimo kultūra, pagarba kitokiai nuomonei. Plėtojamas poreikis savarankiškai tirti ir pažinti, domėtis ir aktyviai veikti. Skatinamas atsakingas, saugus ir etiškas naudojimasis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendravimas skaitmeninėje erdvėje.
Darnaus vystymosi tematika biologijos pamokose padeda plėtoti socialinį atsakingumą, puoselėti meilę gamtai, moko būti išteklius tausojančiu vartotoju. Gamtamokslines veiklas mokiniai skatinami sieti su gamtos apsaugą reglamentuojančių dokumentų nagrinėjimu, aktualių šalies ir pasaulio problemų iškėlimu. Mokiniai skatinami prisiimti atsakomybę už savo veiklą ir jos rezultatus, imtis veiksmų ir dalyvauti bendruomenės veikloje saugant gamtą ir racionaliai vartojant išteklius; sekti, aptarti ir kritiškai vertinti žiniasklaidoje pateikiamą gyvybės mokslų informaciją.
Per biologijos pamokas veiklos planuojamos ir organizuojamos taip, kad mokiniai atlikdami įvairias užduotis galėtų sumaniai ir kūrybiškai naudotis skaitmeninėmis technologijomis ieškodami informacijos, rinkdami tyrimo duomenis, atpažindami organizmus, naudodamiesi duomenų bazėmis ir apdorodami duomenis, tirti procesus ir reiškinius pasitelkdami interaktyvias simuliacijas ar virtualias laboratorijas.
Mokiniai skatinami suvokti save kaip kultūros paveldėtojus ir kūrėjus, plėtoti žinias apie gyvybės mokslų vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje, susipažinti su saugomais gamtos objektais, puoselėti pagarbą gyvajai gamtai, ugdytis atsakomybę už gamtos išteklių naudojimą ir išsaugojimą; etiškai vykdyti įvairias veiklas atsižvelgiant į kultūrinius ir subkultūrinius veiklos dalyvių ir adresatų skirtumus; dalyvauti mokyklos, bendruomenės, šalies kultūriniame gyvenime.
Pasiekimų sritys ir pasiekimai
Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras | Remdamasis pateikta informacija, nurodo, ką ir kaip tiria biologijos mokslas; kokios gyvybės mokslų tarpusavio sąsajos. Pateikia biologijos mokslo sričių pavyzdžių (A1.1). | Remdamasis pateikta informacija, analizuoja, kaip biologija leidžia pažinti gamtos objektus, procesus, reiškinius. Nurodo biologijos mokslo galimybes sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas. Pateikia taikomųjų biologijos mokslo sričių pavyzdžių (A1.2). | Paaiškina, kad biologija ir kiti gyvybės mokslai leidžia pažinti gamtos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti procesų, reiškinių pasekmes. Apibūdina biologijos mokslo galimybes sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus. Pateikia teorinių ir taikomųjų biologijos sričių pavyzdžių (A1.3). | Paaiškina, kad biologija ir kiti gyvybės mokslai leidžia pažinti mus supantį pasaulį įvairiais lygmenimis ir kaip visumą. Apibūdina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp teorinių ir taikomųjų biologijos mokslo sričių (A1.4). |
Mokymo(si) turinysBiologijos mokslo pasiekimai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą. Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai. Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. [...] Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė Mokomasi apibūdinti ekologiją kaip mokslą apie gyvų organizmų tarpusavio santykius ir jų ryšius su negyvąja aplinka, ekologijos struktūrinius lygmenis. [...] Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė Mokomasi apibūdinti evoliuciją kaip nuolat vykstantį procesą; aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...] Apibūdinama veislė kaip dirbtinės atrankos rezultatas; palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos. Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių. |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Paaiškina, kad remiantis biologija galima pažinti gamtos objektus, procesus, reiškinius. Pateikia biologijos mokslo teorijų taikymo praktikoje pavyzdžių (A1.1). |
Paaiškina, kad remiantis biologija ir kitais gyvybės mokslais galima pažinti gamtos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti procesų, reiškinių pasekmes, rasti problemų sprendimo būdų. Pateikia teorinių ir taikomųjų biologijos sričių ir jų praktinio pritaikymo pavyzdžių (A1.2). |
Paaiškina, kad remiantis biologija ir kitais gyvybės mokslais galima pažinti mus supantį pasaulį kaip visumą. Apibūdina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. Nurodo biologijos teorijų ir jų praktinio taikymo sąsajas (A1.3). |
Paaiškina, kad remiantis biologija ir kitais gyvybės mokslais galima pažinti mus supantį pasaulį įvairiais lygmenimis ir kaip visumą. Paaiškina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp biologijos ir kitų gyvybės mokslų teorijų ir jų praktinio taikymo (A1.4). |
Mokymo(si) turinysŽmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis. Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai. Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. [...] Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles. Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Nurodo, kad remiantis biologijos ir kitų gyvybės mokslų žiniomis galima pažinti įprastus gamtos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti procesų, reiškinių pasekmes, rasti problemų sprendimo būdų. Pateikia biologijos mokslo žinių praktinio taikymo pavyzdžių (A1.1). |
Apibūdina, kad remiantis biologijos ir kitų gyvybės mokslų žiniomis galima pažinti mus supantį pasaulį kaip visumą. Apibūdina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. Įvardija sąsajas tarp biologijos ir kitų gyvybės mokslų žinių ir jų praktinio taikymo (A1.2). |
Paaiškina, ką tiria įvairios biologijos mokslo sritys ir kiti gyvybės mokslai. Įvardija biologijos mokslo sprendžiamas problemas. Paaiškina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias šiuolaikines vietinio ir globalaus konteksto problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina biologijos mokslo sričių integralumą ir, naudodamas mokslinę terminologiją, pateikia praktinio pritaikymo pavyzdžių (A1.3). |
Paaiškina, kaip remiantis biologija ir kitais gyvybės mokslais galima pažinti mus supantį pasaulį kaip visumą. Paaiškina ir argumentuotai vertina biologijos mokslų galimybes ir ribas sprendžiant daugialypes problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp biologijos ir kitų gyvybės mokslų žinių ir jų praktinio taikymo (A1.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; visos ląstelės vykdo medžiagų ir energijos apykaitą; naujos ląstelės atsiranda tik iš kitų gyvų ląstelių. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] paaiškinti S. Singerio ir G. Nikolsono takiosios mozaikos modelį. [...] Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aptariamas R. Franklin, Dž. Votsono ir F. Kriko vaidmuo DNR molekulės struktūrinio modelio kūrime ir tolimesniems nukleorūgščių tyrimams. [...] Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aptariamas H. Krebso vaidmuo tiriant mitochondrijų matrikse vykstančias reakcijas. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aptariamas M. Kalvino vaidmuo tiriant chloroplastų stromoje vykstančias reakcijas. [...] Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. [...] aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). [...] Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus. Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...] Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti organizmų sistematiką kaip jų grupavimą pagal evoliucinius ryšius ir kaip biologinės įvairovės pažinimo priemonę; rūšį kaip individų grupę, turinčią bendrus sandaros požymius, užimančią tam tikrą ekologinę nišą ir galinčią kryžmintis tarpusavyje ir palikti vaisingų palikuonių. Aptariamas K. Linėjaus vaidmuo organizmų sistematikos moksle. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas paaiškina, kad biologijos mokslo teorijos ir modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis žiniomis ir turima patirtimi. Nurodo, kad biologijos mokslo žinios ir pasaulio suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.1). |
Konsultuodamasis paaiškina, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios leidžia geriau suprasti teorijas ir modelius. Nurodo, kad biologijos mokslo modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas (A2.2). |
Paaiškina, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios leidžia geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Nurodo, kad biologijos mokslo modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas, kad biologijos mokslo žinios ir pasaulio suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.3). |
Paaiškina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Analizuoja, kaip |
Mokymo(si) turinysBiologijos mokslo pasiekimai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė Mokomasi apibūdinti ekologiją kaip mokslą apie gyvų organizmų tarpusavio santykius ir jų ryšius su negyvąja aplinka, ekologijos struktūrinius lygmenis. [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė Mokomasi apibūdinti evoliuciją kaip nuolat vykstantį procesą; aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...] Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių. |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas nurodo, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios įgalina geriau suprasti teorijas ir modelius (A2.1). |
Apibūdina, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios įgalina geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Nurodo, kad biologijos mokslo teorijos ir modeliai gali plėtotis ir keistis atsiradus naujiems įrodymams ir faktams (A2.2). |
Paaiškina, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Aptaria biologijos mokslo teorijų ir modelių vystymosi istoriją, įvardija veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.3). |
Paaiškina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Analizuoja, kaip bėgant laikui vystėsi biologijos mokslo teorijos ir modeliai, vertina veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.4). |
Mokymo(si) turinysŽmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis. Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai. Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. [...] Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles. Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Nurodo, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis sukauptomis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios įgalina geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Remdamasis pavyzdžiu, nurodo, kad biologijos mokslo teorijos ir modeliai gali plėtotis ir keistis atsiradus naujiems įrodymams ir faktams (A2.1). |
Apibūdina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Aptaria biologijos mokslo teorijų ir modelių vystymosi istoriją, įvardija veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.2). |
Paaiškina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Paaiškina, kaip bėgant laikui vystėsi biologijos mokslo teorijos ir modeliai, vertina veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.3). |
Analizuoja ir paaiškina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Analizuoja ir diskutuoja, kaip bėgant laikui vystėsi biologijos mokslo teorijos ir modeliai, vertina veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; visos ląstelės vykdo medžiagų ir energijos apykaitą; naujos ląstelės atsiranda tik iš kitų gyvų ląstelių. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] paaiškinti S. Singerio ir G. Nikolsono takiosios mozaikos modelį. [...] Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aptariamas R. Franklin, Dž. Votsono ir F. Kriko vaidmuo DNR molekulės struktūrinio modelio kūrime ir tolimesniems nukleorūgščių tyrimams. [...] Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. [...] Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). [...] Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus. Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...] Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti organizmų sistematiką kaip jų grupavimą pagal evoliucinius ryšius ir kaip biologinės įvairovės pažinimo priemonę; rūšį kaip individų grupę, turinčią bendrus sandaros požymius, užimančią tam tikrą ekologinę nišą ir galinčią kryžmintis tarpusavyje ir palikti vaisingų palikuonių. Aptariamas K. Linėjaus vaidmuo organizmų sistematikos moksle. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Pagal pateiktus kriterijus nurodo, kad biologijos moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis bioetikos reikalavimų, kad etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.1). |
Nurodo, kodėl biologijos moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis bioetikos reikalavimų, ir aptaria galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei aplinkai. Nurodo, kad etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.2). |
Apibūdina bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei aplinkai. Nurodo, kodėl etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.3). |
Aiškina, kodėl biologijos moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis bioetikos reikalavimų. Paaiškina, kad etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.4). |
Mokymo(si) turinysBiologijos mokslo pasiekimai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė Mokomasi apibūdinti ekologiją kaip mokslą apie gyvų organizmų tarpusavio santykius ir jų ryšius su negyvąja aplinka, ekologijos struktūrinius lygmenis. [...] |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Nurodo, kad biologijos moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis bioetikos reikalavimų. Nurodo, kad etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.1). |
Nurodo, kodėl biologijos moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis bioetikos reikalavimų, ir aptaria galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei aplinkai. Nurodo, kodėl etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.2). |
Paaiškina bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Paaiškina, kodėl etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.3). |
Diskutuoja apie bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Sieja etikos normas su biologijos mokslo raida, prognozuoja jų kitimą (A3.4). |
Mokymo(si) turinysŽmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis. Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai. Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. [...] Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Remdamasis pavyzdžiu, aptaria galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei aplinkai ir bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose . Nurodo, kodėl etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.1). |
Apibūdina galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Paaiškina bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose. Paaiškina, kodėl etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.2). |
Pagrindžia bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Sieja etikos normas su biologijos mokslo raida (A3.3). |
Argumentuotai diskutuoja apie bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Sieja etikos normas su biologijos mokslo raida, prognozuoja jų kitimą (A3.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; visos ląstelės vykdo medžiagų ir energijos apykaitą; naujos ląstelės atsiranda tik iš kitų gyvų ląstelių. [...] Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. [...] Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). [...] Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus. Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Pasinaudodamas informaciniais šaltiniais, pateikia biologijos mokslo vystymosi, atradimų istorijos ir jų taikymo pavyzdžių (A4.1). |
Pateikia biologijos mokslo vystymosi ir atradimų istorijos pavyzdžių. Aptaria biologijos mokslo pasiekimus ir jų taikymą (A4.2). |
Pateikia biologijos mokslo atradimų taikymo pavyzdžių, nagrinėja galimas jų taikymo teigiamas ir neigiamas pasekmes. Pateikia biologijos mokslo vystymosi istorijos pavyzdžių (A4.3). |
Apibūdina biologijos mokslo vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje: įvardija žymiausius biologijos mokslo |
Mokymo(si) turinysBiologijos mokslo pasiekimai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą. Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai. Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. [...] Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė Mokomasi apibūdinti evoliuciją kaip nuolat vykstantį procesą; aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...] Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių. |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Pateikia biologijos mokslo vystymosi ir atradimų istorijos pavyzdžių (A4.1). |
Aptaria biologijos mokslo vystymąsi pasaulyje ir Lietuvoje, pateikia atradimų istorijos pavyzdžių. Nurodo atradimų taikymo galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes (A4.2). |
Aptaria biologijos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos biologus ir jų pasiekimų įtaką biologijos mokslo raidai. Apibūdina biologijos ir kitų gyvybės mokslų atradimų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei (A4.3). |
Apibūdina biologijos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos biologus ir jų pasiekimų įtaką biologijos mokslo raidai. Apibūdina ir kritiškai vertina biologijos ir kitų gyvybės mokslų atradimų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei (A4.4). |
Mokymo(si) turinysŽmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis. Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai. Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. [...] Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles. Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Remdamasis pavyzdžiu, analizuoja biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei ir visuomenei. Nurodo biologijos mokslo atradimų taikymo galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes (A4.1). |
Analizuoja ir vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei ir visuomenei. Įvardija naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos mokslo raidai (A4.2). |
Analizuoja ir argumentuotai vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Apibūdina naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. Apibūdina šiuolaikinių tyrimo metodų įvairovę ir svarbą (A4.3). |
Analizuoja, argumentuotai aiškina ir diskutuoja apie biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Sieja naujausių tyrimų sričių ir jų atstovų Lietuvoje ir pasaulyje pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Pasinaudodamas procedūrinėmis ir episteminėmis žiniomis kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateiktą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. Susieja tyrimo metodų tobulėjimą su biologijos mokslo raida (A4.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; visos ląstelės vykdo medžiagų ir energijos apykaitą; naujos ląstelės atsiranda tik iš kitų gyvų ląstelių. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] paaiškinti S. Singerio ir G. Nikolsono takiosios mozaikos modelį. [...] Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aptariamas R. Franklin, Dž. Votsono ir F. Kriko vaidmuo DNR molekulės struktūrinio modelio kūrime ir tolimesniems nukleorūgščių tyrimams. [...] Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aptariamas H. Krebso vaidmuo tiriant mitochondrijų matrikse vykstančias reakcijas. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aptariamas M. Kalvino vaidmuo tiriant chloroplastų stromoje vykstančias reakcijas. [...] Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. [...] Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). [...] Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus. Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...] Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti organizmų sistematiką kaip jų grupavimą pagal evoliucinius ryšius ir kaip biologinės įvairovės pažinimo priemonę; rūšį kaip individų grupę, turinčią bendrus sandaros požymius, užimančią tam tikrą ekologinę nišą ir galinčią kryžmintis tarpusavyje ir palikti vaisingų palikuonių. Aptariamas K. Linėjaus vaidmuo organizmų sistematikos moksle. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras | Remdamasis pateikta informacija, nurodo, ką ir kaip tiria biologijos mokslas; kokios gyvybės mokslų tarpusavio sąsajos. Pateikia biologijos mokslo sričių pavyzdžių (A1.1). | Remdamasis pateikta informacija, analizuoja, kaip biologija leidžia pažinti gamtos objektus, procesus, reiškinius. Nurodo biologijos mokslo galimybes sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas. Pateikia taikomųjų biologijos mokslo sričių pavyzdžių (A1.2). | Paaiškina, kad biologija ir kiti gyvybės mokslai leidžia pažinti gamtos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti procesų, reiškinių pasekmes. Apibūdina biologijos mokslo galimybes sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus. Pateikia teorinių ir taikomųjų biologijos sričių pavyzdžių (A1.3). | Paaiškina, kad biologija ir kiti gyvybės mokslai leidžia pažinti mus supantį pasaulį įvairiais lygmenimis ir kaip visumą. Apibūdina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp teorinių ir taikomųjų biologijos mokslo sričių (A1.4). |
Mokymo(si) turinysBiologijos mokslo pasiekimai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą. Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai. Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. [...] Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė Mokomasi apibūdinti ekologiją kaip mokslą apie gyvų organizmų tarpusavio santykius ir jų ryšius su negyvąja aplinka, ekologijos struktūrinius lygmenis. [...] Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė Mokomasi apibūdinti evoliuciją kaip nuolat vykstantį procesą; aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...] Apibūdinama veislė kaip dirbtinės atrankos rezultatas; palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos. Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas paaiškina, kad biologijos mokslo teorijos ir modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis žiniomis ir turima patirtimi. Nurodo, kad biologijos mokslo žinios ir pasaulio suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.1). |
Konsultuodamasis paaiškina, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios leidžia geriau suprasti teorijas ir modelius. Nurodo, kad biologijos mokslo modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas (A2.2). |
Paaiškina, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios leidžia geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Nurodo, kad biologijos mokslo modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas, kad biologijos mokslo žinios ir pasaulio suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.3). |
Paaiškina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Analizuoja, kaip |
Mokymo(si) turinysBiologijos mokslo pasiekimai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė Mokomasi apibūdinti ekologiją kaip mokslą apie gyvų organizmų tarpusavio santykius ir jų ryšius su negyvąja aplinka, ekologijos struktūrinius lygmenis. [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė Mokomasi apibūdinti evoliuciją kaip nuolat vykstantį procesą; aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...] Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Pagal pateiktus kriterijus nurodo, kad biologijos moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis bioetikos reikalavimų, kad etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.1). |
Nurodo, kodėl biologijos moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis bioetikos reikalavimų, ir aptaria galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei aplinkai. Nurodo, kad etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.2). |
Apibūdina bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei aplinkai. Nurodo, kodėl etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.3). |
Aiškina, kodėl biologijos moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis bioetikos reikalavimų. Paaiškina, kad etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.4). |
Mokymo(si) turinysBiologijos mokslo pasiekimai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė Mokomasi apibūdinti ekologiją kaip mokslą apie gyvų organizmų tarpusavio santykius ir jų ryšius su negyvąja aplinka, ekologijos struktūrinius lygmenis. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Pasinaudodamas informaciniais šaltiniais, pateikia biologijos mokslo vystymosi, atradimų istorijos ir jų taikymo pavyzdžių (A4.1). |
Pateikia biologijos mokslo vystymosi ir atradimų istorijos pavyzdžių. Aptaria biologijos mokslo pasiekimus ir jų taikymą (A4.2). |
Pateikia biologijos mokslo atradimų taikymo pavyzdžių, nagrinėja galimas jų taikymo teigiamas ir neigiamas pasekmes. Pateikia biologijos mokslo vystymosi istorijos pavyzdžių (A4.3). |
Apibūdina biologijos mokslo vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje: įvardija žymiausius biologijos mokslo |
Mokymo(si) turinysBiologijos mokslo pasiekimai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą. Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai. Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. [...] Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė Mokomasi apibūdinti evoliuciją kaip nuolat vykstantį procesą; aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...] Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Paaiškina, kad remiantis biologija galima pažinti gamtos objektus, procesus, reiškinius. Pateikia biologijos mokslo teorijų taikymo praktikoje pavyzdžių (A1.1). |
Paaiškina, kad remiantis biologija ir kitais gyvybės mokslais galima pažinti gamtos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti procesų, reiškinių pasekmes, rasti problemų sprendimo būdų. Pateikia teorinių ir taikomųjų biologijos sričių ir jų praktinio pritaikymo pavyzdžių (A1.2). |
Paaiškina, kad remiantis biologija ir kitais gyvybės mokslais galima pažinti mus supantį pasaulį kaip visumą. Apibūdina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. Nurodo biologijos teorijų ir jų praktinio taikymo sąsajas (A1.3). |
Paaiškina, kad remiantis biologija ir kitais gyvybės mokslais galima pažinti mus supantį pasaulį įvairiais lygmenimis ir kaip visumą. Paaiškina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp biologijos ir kitų gyvybės mokslų teorijų ir jų praktinio taikymo (A1.4). |
Mokymo(si) turinysŽmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis. Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai. Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. [...] Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles. Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas nurodo, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios įgalina geriau suprasti teorijas ir modelius (A2.1). |
Apibūdina, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios įgalina geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Nurodo, kad biologijos mokslo teorijos ir modeliai gali plėtotis ir keistis atsiradus naujiems įrodymams ir faktams (A2.2). |
Paaiškina, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Aptaria biologijos mokslo teorijų ir modelių vystymosi istoriją, įvardija veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.3). |
Paaiškina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Analizuoja, kaip bėgant laikui vystėsi biologijos mokslo teorijos ir modeliai, vertina veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.4). |
Mokymo(si) turinysŽmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis. Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai. Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. [...] Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles. Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Nurodo, kad biologijos moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis bioetikos reikalavimų. Nurodo, kad etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.1). |
Nurodo, kodėl biologijos moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis bioetikos reikalavimų, ir aptaria galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei aplinkai. Nurodo, kodėl etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.2). |
Paaiškina bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Paaiškina, kodėl etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.3). |
Diskutuoja apie bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Sieja etikos normas su biologijos mokslo raida, prognozuoja jų kitimą (A3.4). |
Mokymo(si) turinysŽmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis. Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai. Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. [...] Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Pateikia biologijos mokslo vystymosi ir atradimų istorijos pavyzdžių (A4.1). |
Aptaria biologijos mokslo vystymąsi pasaulyje ir Lietuvoje, pateikia atradimų istorijos pavyzdžių. Nurodo atradimų taikymo galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes (A4.2). |
Aptaria biologijos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos biologus ir jų pasiekimų įtaką biologijos mokslo raidai. Apibūdina biologijos ir kitų gyvybės mokslų atradimų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei (A4.3). |
Apibūdina biologijos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos biologus ir jų pasiekimų įtaką biologijos mokslo raidai. Apibūdina ir kritiškai vertina biologijos ir kitų gyvybės mokslų atradimų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei (A4.4). |
Mokymo(si) turinysŽmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis. Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai. Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. [...] Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles. Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Nurodo, kad remiantis biologijos ir kitų gyvybės mokslų žiniomis galima pažinti įprastus gamtos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti procesų, reiškinių pasekmes, rasti problemų sprendimo būdų. Pateikia biologijos mokslo žinių praktinio taikymo pavyzdžių (A1.1). |
Apibūdina, kad remiantis biologijos ir kitų gyvybės mokslų žiniomis galima pažinti mus supantį pasaulį kaip visumą. Apibūdina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. Įvardija sąsajas tarp biologijos ir kitų gyvybės mokslų žinių ir jų praktinio taikymo (A1.2). |
Paaiškina, ką tiria įvairios biologijos mokslo sritys ir kiti gyvybės mokslai. Įvardija biologijos mokslo sprendžiamas problemas. Paaiškina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias šiuolaikines vietinio ir globalaus konteksto problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina biologijos mokslo sričių integralumą ir, naudodamas mokslinę terminologiją, pateikia praktinio pritaikymo pavyzdžių (A1.3). |
Paaiškina, kaip remiantis biologija ir kitais gyvybės mokslais galima pažinti mus supantį pasaulį kaip visumą. Paaiškina ir argumentuotai vertina biologijos mokslų galimybes ir ribas sprendžiant daugialypes problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp biologijos ir kitų gyvybės mokslų žinių ir jų praktinio taikymo (A1.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; visos ląstelės vykdo medžiagų ir energijos apykaitą; naujos ląstelės atsiranda tik iš kitų gyvų ląstelių. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] paaiškinti S. Singerio ir G. Nikolsono takiosios mozaikos modelį. [...] Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aptariamas R. Franklin, Dž. Votsono ir F. Kriko vaidmuo DNR molekulės struktūrinio modelio kūrime ir tolimesniems nukleorūgščių tyrimams. [...] Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aptariamas H. Krebso vaidmuo tiriant mitochondrijų matrikse vykstančias reakcijas. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aptariamas M. Kalvino vaidmuo tiriant chloroplastų stromoje vykstančias reakcijas. [...] Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. [...] aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). [...] Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus. Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...] Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti organizmų sistematiką kaip jų grupavimą pagal evoliucinius ryšius ir kaip biologinės įvairovės pažinimo priemonę; rūšį kaip individų grupę, turinčią bendrus sandaros požymius, užimančią tam tikrą ekologinę nišą ir galinčią kryžmintis tarpusavyje ir palikti vaisingų palikuonių. Aptariamas K. Linėjaus vaidmuo organizmų sistematikos moksle. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Nurodo, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis sukauptomis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios įgalina geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Remdamasis pavyzdžiu, nurodo, kad biologijos mokslo teorijos ir modeliai gali plėtotis ir keistis atsiradus naujiems įrodymams ir faktams (A2.1). |
Apibūdina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Aptaria biologijos mokslo teorijų ir modelių vystymosi istoriją, įvardija veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.2). |
Paaiškina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Paaiškina, kaip bėgant laikui vystėsi biologijos mokslo teorijos ir modeliai, vertina veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.3). |
Analizuoja ir paaiškina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Analizuoja ir diskutuoja, kaip bėgant laikui vystėsi biologijos mokslo teorijos ir modeliai, vertina veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; visos ląstelės vykdo medžiagų ir energijos apykaitą; naujos ląstelės atsiranda tik iš kitų gyvų ląstelių. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] paaiškinti S. Singerio ir G. Nikolsono takiosios mozaikos modelį. [...] Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aptariamas R. Franklin, Dž. Votsono ir F. Kriko vaidmuo DNR molekulės struktūrinio modelio kūrime ir tolimesniems nukleorūgščių tyrimams. [...] Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. [...] Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). [...] Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus. Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...] Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti organizmų sistematiką kaip jų grupavimą pagal evoliucinius ryšius ir kaip biologinės įvairovės pažinimo priemonę; rūšį kaip individų grupę, turinčią bendrus sandaros požymius, užimančią tam tikrą ekologinę nišą ir galinčią kryžmintis tarpusavyje ir palikti vaisingų palikuonių. Aptariamas K. Linėjaus vaidmuo organizmų sistematikos moksle. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Remdamasis pavyzdžiu, aptaria galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei aplinkai ir bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose . Nurodo, kodėl etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.1). |
Apibūdina galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Paaiškina bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose. Paaiškina, kodėl etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.2). |
Pagrindžia bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Sieja etikos normas su biologijos mokslo raida (A3.3). |
Argumentuotai diskutuoja apie bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Sieja etikos normas su biologijos mokslo raida, prognozuoja jų kitimą (A3.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; visos ląstelės vykdo medžiagų ir energijos apykaitą; naujos ląstelės atsiranda tik iš kitų gyvų ląstelių. [...] Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. [...] Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). [...] Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus. Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Remdamasis pavyzdžiu, analizuoja biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei ir visuomenei. Nurodo biologijos mokslo atradimų taikymo galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes (A4.1). |
Analizuoja ir vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei ir visuomenei. Įvardija naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos mokslo raidai (A4.2). |
Analizuoja ir argumentuotai vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Apibūdina naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. Apibūdina šiuolaikinių tyrimo metodų įvairovę ir svarbą (A4.3). |
Analizuoja, argumentuotai aiškina ir diskutuoja apie biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Sieja naujausių tyrimų sričių ir jų atstovų Lietuvoje ir pasaulyje pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Pasinaudodamas procedūrinėmis ir episteminėmis žiniomis kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateiktą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. Susieja tyrimo metodų tobulėjimą su biologijos mokslo raida (A4.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; visos ląstelės vykdo medžiagų ir energijos apykaitą; naujos ląstelės atsiranda tik iš kitų gyvų ląstelių. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] paaiškinti S. Singerio ir G. Nikolsono takiosios mozaikos modelį. [...] Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aptariamas R. Franklin, Dž. Votsono ir F. Kriko vaidmuo DNR molekulės struktūrinio modelio kūrime ir tolimesniems nukleorūgščių tyrimams. [...] Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aptariamas H. Krebso vaidmuo tiriant mitochondrijų matrikse vykstančias reakcijas. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aptariamas M. Kalvino vaidmuo tiriant chloroplastų stromoje vykstančias reakcijas. [...] Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. [...] Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). [...] Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus. Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...] Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti organizmų sistematiką kaip jų grupavimą pagal evoliucinius ryšius ir kaip biologinės įvairovės pažinimo priemonę; rūšį kaip individų grupę, turinčią bendrus sandaros požymius, užimančią tam tikrą ekologinę nišą ir galinčią kryžmintis tarpusavyje ir palikti vaisingų palikuonių. Aptariamas K. Linėjaus vaidmuo organizmų sistematikos moksle. [...] |
||||
Gamtamokslinis komunikavimas (B)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus (B1.1). |
Konsultuodamasis vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus (B1.2). |
Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste (B1.3). |
Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste (B1.4) |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Mokomasi atpažinti bakterijų, augalų ir gyvūnų ląsteles. Mokomasi nurodyti bakterijos ląstelės struktūras ir pagrindines jų funkcijas (kapsulė ir sienelė − apsauginė funkcija, plazminė membrana − medžiagų pernaša, citozolis − ląstelės užpildas, nukleoidas − paveldimos informacijos saugojimas), augalų ir gyvūnų ląstelių struktūras ir jų pagrindines funkcijas (branduolys − paveldimos informacijos saugojimas, chloroplastai − fotosintezė, mitochondrijos − ląstelinis kvėpavimas, plazminė membrana − medžiagų pernaša, sienelė − apsauginė funkcija, centrinė vakuolė − ląstelinių sulčių kaupimas, citozolis − ląstelės užpildas). Apibūdinami augalų ir gyvūnų tipinių ląstelių struktūros panašumai (branduolys, mitochondrijos, plazminė membrana, citozolis) ir skirtumai (ląstelės sienelė, chloroplastai, centrinė vakuolė), siejant su ląstelių prisitaikymu atlikti funkcijas. [...] Mokomasi atpažinti ir apibūdinti organizmo struktūrinius lygmenis (ląstelė, audinys, organas, organų sistema, organizmas) ir pateikti pavyzdžių. [...] Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas. Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Aiškinamasi, kad paveldimoji informacija yra chromosomose. [...] mokomasi apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, [...] Nurodoma, kad chromosomos sudarytos iš DNR. [...] kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; [...] Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Modeliuojant mitozę, mokomasi ją apibūdinti kaip nelytinių branduolį turinčių ląstelių dalijimosi būdą, kurio metu susidaro identiškos ląstelės; aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. Modeliuojant mejozę, mokomasi apibūdinti ją kaip lytinių ląstelių susidarymo būdą. Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] domenas apibūdinamas kaip aukščiausias klasifikacinis vienetas; nurodomi ir apibūdinami trys organizmų domenai (bakterijų, archėjų, eukarijų); supažindinama su augalų ir gyvūnų taksonominiais rangais (domenas, karalystė, tipas ar skyrius, klasė, būrys ar eilė, šeima, gentis, rūšis) [...] Apibūdinamas bakterijų vaidmuo gamtoje. Mokomasi atpažinti eukarijų domeno grybų, protistų, augalų ir gyvūnų karalysčių atstovus [...] Modeliuojant viruso sandarą [...] Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių bestuburių gyvūnų tipų (duobagyvių, plokščiųjų, apvaliųjų, žieduotųjų kirmėlių, moliuskų, nariuotakojų) ir nariuotakojų (vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių) klasių atstovus, [...] Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių stuburinių gyvūnų klasių (kaulinių žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių, žinduolių) atstovus, apibūdinti jų išorinę kūno dangą, kvėpavimo ir kraujotakos sistemą, dauginimąsi ir vystymąsi. Mokomasi palyginti žinduolių (augalėdžių ir plėšrūnų) virškinimo sistemas. [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, nurodyti jų funkcijas. Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; mokomasi paaiškinti šaknų ir lapų prisitaikymą vykdyti funkcijas skirtingomis augimo sąlygomis. Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. Aiškinamasi apdulkinimo, sėklų platinimo svarba augalams ir ekosistemoms; tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus [...] Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė Mokomasi apibūdinti ekologiją [...], ekologijos struktūrinius lygmenis. [...] mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...] Mokomasi apibūdinti tarprūšinius santykius (plėšrūnas ir auka, parazitas ir šeimininkas, augalai ir apdulkintojai); modeliuojant aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, [...] Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.8 klasė Mokomasi sudaryti sausumos ir vandens ekosistemose gyvenančių organizmų mitybos grandines ir tinklus; apibūdinti mitybos lygmenis; paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. Nagrinėjant sausumos ekosistemos energijos piramidę, [...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, [...] Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė Mokomasi apibūdinti evoliuciją [...] Modeliuojant gamtinės atrankos procesą, [...] Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) [...] Apibūdinama veislė kaip dirbtinės atrankos rezultatas; palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos. Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais [...] |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus (B1.1). |
Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus įprastame kontekste (B1.2). |
Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste (B1.3). |
Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste (B1.4). |
Mokymo(si) turinysKvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti kvėpavimo takų sandaros ypatumus, siejant juos su oro judėjimu į plaučius ir iš jų, bei šiuos takus dengiančio virpamojo epitelinio audinio apsaugine funkcija. [...] paaiškinti, kaip vyksta įkvėpimas ir iškvėpimas; mokomasi plaučių sandarą susieti su dujų apykaita (dujų difuzija) alveolėse. [...] vykstant ląsteliniam kvėpavimui. Mokomasi apibūdinti aerobinį kvėpavimą [...] anaerobinį kvėpavimą [...]. Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti kraujo sudėtį (kraujo plazma, eritrocitai, leukocitai, trombocitai) [...] Mokomasi paaiškinti, kaip anglies monoksidas, hemoglobino kiekio sumažėjimas gali sutrikdyti deguonies pernašą. [...] Mokomasi atpažinti ir apibūdinti kraujagysles; tyrinėjant paaiškinti širdies sandarą, apibūdinti širdies skersaruožį raumeninį audinį, [...] apibūdinti mažojo ir didžiojo kraujo apytakos ratų vaidmenį organizme. [...] įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi nurodyti virškinimo sistemą sudarančius organus ir virškinimo liaukas (seilių liaukas, kasą ir kepenis) [...] apibūdinti fermentus (seilių amilazė, pepsinas, kasos amilazė ir lipazė), [...] kokių sąlygų (temperatūra, pH) reikia fermentams veikti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Mokomasi apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas [...] Mokomasi apibūdinti sveikatai palankią mitybą, nurodyti, [...] Mokomasi paaiškinti, kas yra mikrobiota [...] Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti imunitetą [...] apibūdinti žmogaus organizmo prisitaikymą apsisaugoti nuo infekcinių ligų (oda ir gleivinės; karščiavimas, fagocitozė); paaiškinti vakcinų svarbą infekcinių ligų profilaktikai, serumų naudojimą gydymui, antikūnų paskirtį infekcinių ligų diagnostikai. Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), [...] Apibūdinami galimi alergijos požymiai (ašarojimas, dusimas, čiaudėjimas, kosėjimas, odos paraudimai, bėrimai) ir nurodoma, kokios maiste ir aplinkoje (žiedadulkės, dulkių erkutės) esančios medžiagos gali būti alergenais. Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti krauju perduodamų ir oro lašeliniu būdu plintančių virusų sukeliamas ligas; pirmuonių (maliarinis plazmodijus), kirmėlių (kaspinuočių, askaridžių, spalinių) sukeliamas ligas ir erkių platinamų sukėlėjų sukeliamas ligas (erkinis encefalitas, Laimo liga); [...] Mokomasi nurodyti, kad antibiotikai skiriami gydant bakterines, o ne virusines ligas; [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi atpažinti centrinės ir periferinės nervų sistemos dalis, [...] atpažinti nervinį audinį [...] apibūdinti nervinę ląstelę, nervinių ląstelių tipus ir jų atliekamas funkcijas. Mokomasi apibūdinti galvos smegenų dalis ir jų funkcijas, nurodyti nugaros smegenų vaidmenį susidarant reflekso lankui. [...] apibūdinti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus. [...] Mokomasi susieti akies ir ausies sandarą [...] aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. Mokomasi apibūdinti judėjimą kaip bendrą kaulų, raumenų ir nervų sistemos veiklą. [...] mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti homeostazę ir jos valdymo mechanizmą neigiamu grįžtamuoju principu; [...] Humoralinis reguliavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi atpažinti endokrinines liaukas (hipofizė, kasa, antinksčiai), apibūdinti jų išskiriamų hormonų (augimo (somatotropino), insulino, gliukagono, adrenalino) poveikį organizmui. [...] apibūdinti kasos išskiriamų hormonų įtaką palaikant gliukozės pastovią koncentraciją kraujuje. Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. Mokomasi apibūdinti neurohumoralinį organizmo reguliavimą, pagrįstą nervų ir endokrininės sistemos veikimu; [...] Žmogaus gyvenimo ciklas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti vyro ir moters lytinių organų sandarą [...]; mokomasi paaiškinti lytinių hormonų svarbą brendimui. Aiškinamasi, kodėl svarbu, kad lytinės ląstelės, susidariusios mejozės būdu, turi perpus mažesnį chromosomų rinkinį; mokomasi apibūdinti, kaip jos prisitaikiusios apvaisinimui. Mokomasi apibūdinti, kas yra chromosomų rinkinys, [...] lytinės chromosomos (XX – moteris, XY – vyras). Nurodyti mitozės ir mejozės svarbą žmogaus gyvenimo cikle. Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti apvaisinimą, placentos vaidmenį vaisiaus vystymuisi, [...] gimdymą. [...] Vaisingumas. Lytiškai plintančios ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti priemones, kuriomis kontroliuojamas vaisingumas. Analizuojami lytiškai plintančių ligų [...] Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus [...] Mokomasi apibūdinti ryšį tarp DNR, genų ir chromosomų; aiškinamasi, kad homologinėse chromosomose to paties geno formos vadinamos aleliais [...] Analizuojant skirtingų organizmų kariotipus, mokomasi nurodyti, kad eukariotinėse ląstelėse aptinkamas chromosomų skaičius yra specifinis organizmų rūšims. Mokomasi apibūdinti mutacijas ir nurodyti jas sukeliančių mutagenų pavyzdžių. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu analizuojamos chromosomų skaičiaus mutacijos, albinizmo pavyzdžiu – geno mutacijos. [...] Mokomasi apibūdinti ir užrašyti dominuojančius bei recesyvinius alelius; heterozigotinius ir homozigotinius genotipus, sieti organizmo genotipą su fenotipu; mokomasi spręsti monohibridinio kryžminimo uždavinius. [...] nubraižyti ir analizuoti 3 kartų genealoginio medžio schemą. [...] Modeliuojant atsitiktinį chromosomų išsiskyrimą mejozės proceso metu, mokomasi apibūdinti kombinacinį kintamumą [...] Aiškinamasi, kokia kombinacinio ir mutacinio kintamumo įtaka gamtinei atrankai. Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. [...] atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles. Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. Mokomasi paaiškinti, kad cheminės medžiagos (sunkieji metalai, pesticidai) patenka į mitybos grandines, kaupiasi organizmuose ir jiems kenkia. Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi paaiškinti žmogaus veiklos (miškų kirtimas, gaisrai, iškastinio kuro naudojimas) įtaką klimato kaitai. [...] kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus [...] biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo [...] neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste (B1.1). |
Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste (B1.2). |
Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste (B1.3). |
Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus analizuodamas reiškinius ir procesus naujame arba sumodeliuotame kontekste. Analizuodamas reiškinius, procesus, taiko mokslinę terminologiją (B1.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.Mokomasi apibūdinti citologiją [...] visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; [...] Mokomasi apibūdinti prokariotinės ląstelės struktūras (kapsulė, sienelė, plazminė membrana, ribosoma, nukleoidas, plazmidė, žiuželis) [...] aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) [...] Apibūdinant gyvūnų kamienines ir augalų meristemines ląsteles, mokomasi paaiškinti, kad vystantis daugialąsčiui organizmui ląstelės specializuojasi. Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.Mokomasi atpažinti ir apibūdinti ląstelės plazminę membraną sudarančius lipidus (fosfolipidai, cholesterolis), baltymus (baltymus nešiklius, baltymus kanalus, receptorinius baltymus, glikoproteinus) [...] Mokomasi susieti fosfolipidų savybes (hidrofiliškumas ir hidrofobiškumas) su dvisluoksnės membranos sandara, apibūdinti jos takumą. Mokomasi apibūdinti pasyviąją pernašą (osmosą, difuziją, palengvintą difuziją) kaip procesą, kuris vyksta per pusiau laidžią membraną nenaudojant cheminės energijos ir medžiagos juda pagal koncentracijos gradientą; tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. Mokomasi apibūdinti aktyviąją pernašą, naudojančią baltymus nešiklius ir pūsleles, kaip procesus, kurie vyksta per membraną naudojant cheminę energiją. [...] Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.Mokomasi apibūdinti prokariotinės ląstelės dalijimąsi kaip dalijimąsi pusiau, kurio metu tolygiai pasiskirsto padvigubėjusi DNR; apibūdinti eukariotinės ląstelės ciklo etapus: interfazę (DNR replikacija, baltymų sintezė, organelių skaičiaus didėjimas), mitozę (branduolio dalijimasis) ir citokinezę (citoplazmos dalijimasis). [...] interfazę – su DNR replikacija ir seserinių chromatidžių susidarymu, mitozę (profazė, metafazė, anafazė, telofazė) – su genetiškai vienodų branduolių susidarymu, citokinezę – su genetiškai vienodų ląstelių susidarymu. Analizuojant augalų ir gyvūnų ląstelių dalijimąsi, mokomasi apibūdinti panašumus (interfazė ir mitozė) ir skirtumus (dalijimosi verpstės susidarymas ir citokinezė). [...] skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. Mokomasi susieti somatinių ląstelių dalijimąsi su daugialąsčių organizmų augimu, audinių atsinaujinimu, nelytiniu dauginimusi. [...] Vanduo. III–IV gimnazijos klasių koncentras.Mokomasi apibūdinti vandens molekules kaip polines molekules, [...] paaiškinti medžiagų tirpumą vandenyje ir vandens dalyvavimą ištirpusių medžiagų pernašoje (kraujo plazma, augalų vandens ir rėtiniai indai) ir vandenyje tirpių medžiagų dalyvavimą cheminėse reakcijose organizme. [...] paaiškinti didelės vandens savitosios šilumos ir savitosios garavimo šilumos naudą organizmams ir ekosistemoms. Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.Mokomasi apibūdinti angliavandenius kaip organines molekules, [...] apibūdinti angliavandenių įvairovę: monosacharidai (gliukozė, fruktozė, ribozė, deoksiribozė), disacharidai (sacharozė, maltozė, laktozė), polisacharidai (krakmolas, glikogenas, celiuliozė, chitinas); jų savybes susieti su funkcijomis organizmuose: energetine (gliukozė, sacharozė), kaupimo (krakmolas, glikogenas) ir struktūrine (celiuliozė); tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. Mokomasi apibūdinti lipidus, [...] apibūdinti lipidų įvairovę: riebalai (sotieji ir nesotieji), vaškai, fosfolipidai, steroidai (cholesterolis ir lytinių liaukų hormonai). Lipidų savybes susieti su jų funkcijomis organizmuose: kaupimo ir energetinė (riebalai), apsauginė (vaškai), biologinių membranų pralaidumas (fosfolipidai) ir takumas (cholesterolis). Baltymai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti baltymus kaip polimerines organines medžiagas, sudarytas iš aminorūgščių, sujungtų peptidiniais ryšiais. [...] Mokomasi apibūdinti baltymų pirminę, antrinę, tretinę ir ketvirtinę struktūras. Baltymų įvairovę susieti su jų funkcijomis organizmuose: struktūrinė (kolagenas, keratinas), katalizinė (fermentai), apsauginė (antikūnai, kraujo krešėjimo baltymai), pernašos (hemoglobinas, membranos baltymai), judėjimo (aktinas, miozinas), receptorinė (sinapsės ir hormonų receptoriai plazminėje membranoje), reguliacinė (insulinas, gliukagonas). Remiantis globulinių ir fibrilinių baltymų pavyzdžiais, [...] Mokomasi apibūdinti denatūraciją, kaip procesą, kurio metu dėl nepalankių sąlygų (temperatūros, pH) pakinta baltymo molekulę sudarantys ryšiai ir dėl to prarandama baltymo antrinė, tretinė ar ketvirtinė struktūra ir jo biologinis aktyvumas. Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti fermentus kaip biologinius katalizatorius, kurie didina reakcijos greitį, mažindami aktyvacijos energiją. Remiantis indukuoto atitikmens modeliu, analizuojamas fermentų veikimo savitumas ir paaiškinama, kaip fermentinės reakcijos greitis priklauso nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. [...] Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] mokomasi apibūdinti DNR ir RNR kaip polimerines organines medžiagas, sudarytas iš nukleotidų; [...] Mokomasi apibūdinti replikaciją kaip procesą, kurio metu susidaro dvi pradinei DNR molekulei identiškos DNR molekulės; transkripciją kaip iRNR sintezę nurašant DNR molekulės bazių seką, prasidedančią promotoriumi ir lemiančią baltymo aminorūgščių seką. Mokomasi susieti komplementarumo principą replikacijos ir transkripcijos procesuose. Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti transliaciją, kaip polipeptidinės grandinės sintezę ribosomose. [...] trys gretimos azotinės bazės iRNR molekulėje sudaro kodoną, kuris koduoja tam tikrą aminorūgštį ir, kad aminorūgščių seką polipeptido grandinėje lemia DNR molekulėje esantis genetinis kodas. Nagrinėjant transliacijos procesą, aiškinamasi, kaip ribosomose esančios iRNR informacija, dalyvaujant tRNR, perrašoma į aminorūgščių seką polipeptido grandinėje. Mokomasi apibūdinti genetinio kodo savybes: [...] Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti ląstelinį kvėpavimą [...] Apibūdinama ATP sandara [...]. Mokomasi apibūdinti aerobinio ir anaerobinio procesų metu citozolyje vykstančią glikolizę, kurios metu gliukozė suskaidoma iki piruvato ir išsiskiria ATP ir NADH. Aiškinantis alkoholinį rūgimą mieliagrybiuose ir pieno rūgšties susidarymą raumenų ląstelėse, mokomasi susieti anaerobinį kvėpavimą su organizmų prisitaikymu apsirūpinti energija be deguonies. [...] Aiškindamiesi mitochondrijos sandarą sieja ją su aerobinio kvėpavimo metu vykstančiais procesais: Krebso ciklu bei elektronų pernašos grandine. Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti fotosintezę [...] tiriant chloroplastų stromoje vykstančias reakcijas. Aiškinamasi chloroplasto sandara, susiejant ją su chloroplaste vykstančiais procesais: nuo šviesos priklausančiomis ir nepriklausančiomis (Kalvino ciklas) reakcijomis. [...] aiškinamasi, kaip šviesos energija nuo šviesos priklausančiose reakcijose yra naudojama ATP ir NADPH susidarymui bei deguonies išskyrimui. [...] mokomasi apibūdinti nuo šviesos nepriklausančias reakcijas, kurių metu, naudojant ATP, NADPH ir CO2, sintetinama gliukozė. [...] Genai ir chromosomos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti geną [...] alelį [...] chromosomą [...] Mokomasi apibūdinti genomą [...] palyginti prokariotų ir eukariotų chromosomas. Mokomasi apibūdinti kariotipą kaip organizmų somatinių ląstelių chromosomų, susistemintų pagal dydį ir formą, rinkinį; genų ir chromosomų mutacijas ir jų atsiradimą lemiančius mutagenus (fizinius, cheminius ir biologinius veiksnius). Remiantis siklemijos pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti, kaip vieno nukleotido pokytis (taškinės mutacijos) lemia organizmo fenotipo pokytį. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu, aiškinamasi, kaip žmogaus gemalo kariotipo tyrimais diagnozuojami genetiniai sutrikimai iki gimimo. Mejozė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti ląstelių dalijimąsi mejozės būdu (interfazė, mejozė I, mejozė II, citokinezė) [...] Mokomasi susieti mejotinio ląstelių dalijimosi etapus (I ir II mejozės etapus: profazė, metafazė, anafazė, telofazė) su skirtingą genetinę informaciją turinčių ląstelių susidarymu: mejozė I – su krosingoveriu profazėje I ir atsitiktiniu homologinių chromosomų išsidėstymu metafazėje I. [...] Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti genų ir chromosomų vaidmenį susidarant homozigotiniams, heterozigotiniams ir hemizigotiniams genotipams. [...] mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. [...] lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; [...] Mokomasi paaiškinti alelių sąveiką per nepilną dominavimą, kaip paveldėjimą, kurio metu heterozigotiniai organizmai yra tarpinio fenotipo lyginant su homozigotiniais organizmais. [...] paaiškinti alelinių genų sąveiką per kodominavimą. [...] mokomasi paaiškinti nealelinių genų sąveiką. Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, [...] apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio. Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] apibūdinti polimerazės grandininę reakciją (PGR) kaip procesą, kurio metu gausinami tiksliniai DNR fragmentai gali būti naudojami elektroforezėje ir dauginant genus. Aiškinantis elektroforezę, mokomasi apibūdinti jos pritaikymo galimybes. [...] paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. [...] Mokomasi apibūdinti klonavimą [...] apibūdinti žmogaus genomo projektą, [...] Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi susieti virškinimo trakto organų prisitaikymą [...] Analizuojant virškinimo liaukų veiklą, mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio išorės sekrecijos liaukas, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas (fermentų gamybą ir jų išskyrimą). Mokomasi apibūdinti virškinimo procesą, paaiškinti virškinimo funkciją (mažų ir vandenyje tirpių molekulių susidarymas). [...] Apibūdinama sveikatai palanki mityba, [...] nurodomi žmogaus mitybos sočiųjų ir nesočiųjų riebalų šaltiniai. Mokomasi susieti riebalų, baltymų ir angliavandenių vartojimą su žmogaus sveikata. [...] cholesterolis [...] Mokomasi apibūdinti vitaminus (A, B12, C, D) [...] Mokomasi apibūdinti su maistu gaunamų cheminių elementų (Fe, Ca, P, I, K ir Na) svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti maistines skaidulas [...] paaiškinti nesubalansuotos mitybos pasekmes žmogui. Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti įkvėpimo ir iškvėpimo procesą, paaiškinti, kaip tarpšonkauliniai raumenys ir diafragma dalyvauja plaučių ventiliacijoje, mokomasi susieti plaučių ventiliaciją su efektyvia dujų difuzija alveolėse. Mokomasi paaiškinti, kaip veikiant nervų sistemai ir adrenalinui reguliuojami kvėpavimo judesiai, [...] Mokomasi susieti alveolių prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, sienelė iš vienasluoksnio epitelio, drėgnas vidinis paviršius, tankus kapiliarų tinklas) su plaučiuose vykstančia dujų difuzija. Mokomasi paaiškinti rūkymo (dervų, anglies monoksido, nikotino) poveikį žmogaus sveikatai. Atliekant plaučių tūrio tyrimą, [...] Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti kraują kaip jungiamąjį audinį, kurį sudaro kraujo ląstelės ir kraujo plazma. Susieti eritrocitų sandarą su deguonies pernaša, leukocitų – su organizmo apsauga, trombocitų – su kraujo krešėjimu. Mokomasi apibūdinti kraujo plazmos sudėtį ir susieti ją su medžiagų pernašos, apsaugine ir termoreguliacijos funkcija. [...] Mokomasi apibūdinti AB0 sistemos ir Rh sistemos kraujo grupes, kurias nulemia antigenai, esantys eritrocitų membranoje; [...] Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Remiantis supratimu apie širdies sandarą ir širdies darbo ciklą, mokomasi paaiškinti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą. [...] Mokomasi apibūdinti širdies automatizmą. [...] Mokomasi susieti arterijų, venų ir kapiliarų sandarą [...] apibūdinti žmogaus kraujotaką [...] palyginti kraujospūdžio ir kraujo tekėjimo greičio kitimą arterijose, venose ir kapiliaruose. Atliekant pulso dažnio tyrimą, [...]. Mokomasi apibūdinti aterosklerozę kaip kraujagyslių ligą, dėl kurios sumažėjus arterijų spindžiui ir sutrikus kraujotakai didėja insulto ir infarkto rizika. Mokomasi apibūdinti žmogaus organizmo vidinę terpę kaip kraujo, limfos ir audinių skysčio vieningą sistemą, [...] Mokomasi susieti limfagyslių sandarą [...] Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. Mokomasi palyginti virusų ir bakterijų sandarą, [...] Mokomasi apibūdinti pirmąją organizmo apsaugos liniją kaip fizinę, cheminę ir biologinę apsaugą nuo virusinių ir bakterinių infekcijų. Mokomasi apibūdinti antrąją organizmo apsaugos liniją, susiejant ją su fagocitų prisitaikymu apsaugoti nuo virusų ir bakterijų. Mokomasi apibūdinti trečiąją organizmo apsaugos liniją kaip specifinę apsaugą, nukreiptą atpažinti virusams ir bakterijoms būdingus antigenus. Mokomasi apibūdinti limfmazgių, [...] Mokomasi apibūdinti T ir B limfocitų funkcijas ir susieti jas su ląsteliniu ir humoraliniu imunitetu. [...] apibūdinti B limfocitų suaktyvinimą, atminties ląstelių ir plazminių ląstelių susidarymą ir antikūnų gamybą. Mokomasi apibūdinti antikūnų ir antigenų specifinę sąveiką. Mokomasi apibūdinti ir palyginti imuniteto rūšis: įgimtas ir įgytas imunitetas, aktyvus ir pasyvus imunitetas, dirbtinis ir natūralus imunitetas. [...] apibūdinti vakciną, [...] serumą, [...] Mokomasi apibūdinti antibiotikus, [...] Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti šalinimą kaip medžiagų apykaitos metu susidariusių metabolitų pašalinimą iš organizmo. Mokomasi paaiškinti odos, žarnyno, kepenų ir plaučių vaidmenį šalinimo procese. Mokomasi apibūdinti šlapimo šalinimo sistemos organų (inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės ir šlaplės) funkcijas. Mokomasi apibūdinti inkstą kaip organą, sudarytą iš daugybės nefronų, kuriame susidaro šlapimas ir reguliuojama vandens bei druskų pusiausvyra organizme. Mokomasi susieti nefrono dalių (kapsulės, vingiuotųjų kanalėlių, Henlės kilpos, surenkamojo kanalėlio) sandaros prisitaikymą su šlapimo susidarymu. [...] Mokomasi apibūdinti dializę [...] Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi susieti neurono prisitaikymą su nervinio signalo perdavimu organizme. Mokomasi paaiškinti veikimo potencialo susidarymą ir sklidimą neurone. Mokomasi apibūdinti receptorių tipus: chemoreceptorius, fotoreceptorius, termoreceptorius ir mechanoreceptorius. Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. Mokomasi paaiškinti sinapsės sandarą ir nervinio signalo perdavimą cheminėse sinapsėse. Mokomasi apibūdinti skersaruožio raumens ir raumeninės skaidulos sandarą, paaiškinti raumenų darbą (raumenų inervacija ir raumens susitraukimas). [...] palyginti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus, [...] Mokomasi apibūdinti centrinės nervų sistemos dalių funkcijas: pailgosios smegenys – kvėpavimo, širdies darbo refleksų susidarymas, tarpinės smegenys – homeostazė, smegenėlės – raumenų darbas. Mokomasi apibūdinti didžiuosius pusrutulius [...] Mokomasi susieti periferinę nervų sistemą sudarančių nervų (juntamieji, judinamieji, mišrieji) sandarą [...] Mokomasi apibūdinti stimuliuojančių ir slopinančių narkotinių medžiagų poveikį [...] Mokomasi apibūdinti hormonus [...] Mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio vidaus sekrecijos liauką, sandarą [...] hormonų gamybą ir jų išskyrimą. Mokomasi apibūdinti vidaus sekrecijos liaukas ir jų išskiriamus hormonus: skydliaukė (tiroksinas), hipofizė (ADH, LH, FSH), kasa (insulinas ir gliukagonas), antinksčiai (adrenalinas), lytinės liaukos (testosteronas, progesteronas, estrogenai). [...] apibūdinti jodo svarbą skydliaukės veikimui. [...] Aiškinamasi pagumburio ir hipofizės sąveika, [...] Mokomasi paaiškinti, kuo skiriasi nervinis ir humoralinis reguliavimas. Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti homeostazę, kaip organizmo vidaus terpės sudėties ir savybių dinaminį pastovumą. Remiantis homeostazės valdymo sistemos dalimis (receptorius, valdymo centras ir efektorius) mokomasi paaiškinti, kaip neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu palaikoma homeostazė. Mokomasi apibūdinti termoreguliacijos valdymo sistemą, [...] Mokomasi apibūdinti osmoreguliacijos valdymo sistemą, [...] Mokomasi apibūdinti gliukozės homeostazės valdymo sistemą, [...] Mokomasi paaiškinti kepenų vaidmenį palaikant pastovią gliukozės koncentraciją kraujyje. Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, [...] susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją [...] Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti spermatogenezės procesą, [...] ir oogenezės procesą [...] mokomasi apibūdinti hipofizės (LH ir FSH) ir kiaušidžių (estrogenai ir progesteronas) išskiriamų hormonų poveikį [...] Mokomasi apibūdinti estrogenų vaidmenį [...] testosterono vaidmenį [...] Mokomasi apibūdinti zigotos susidarymą ir gemalo vystymosi procesą iki implantacijos. Mokomasi apibūdinti placentą, [...] Mokomasi apibūdinti nevaisingumo priežastis [...] mokomasi paaiškinti hormoninių kontraceptikų ir natūralaus šeimos planavimo metodo taikymą siekiant atidėti nėštumą. Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti judėjimą veikiant raumenims, [...] Remiantis žieduotųjų kirmėlių, nariuotakojų ir stuburinių pavyzdžiu mokomasi paaiškinti skeleto ir raumenų vaidmenį judėjime. Mokomasi palyginti žuvų [...] paukščių bei žinduolių prisitaikymą [...] Mokomasi susieti nariuotakojų paplitimą [...] su išorinio skeleto nelaidumu vandeniui; žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių kūno dangos požymius su prisitaikymu gyventi tam tikroje aplinkoje. Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] paaiškinti nelytinio ir lytinio dauginimosi privalumus ir trūkumus. [...] palyginti stuburinių gyvūnų vidinį ir išorinį apvaisinimą. [...] apibūdinti išorinį ir vidinį embrioninį vystymąsi. [...] palyginti netiesioginį poembrioninį vystymąsi: vystymąsi su pilna ir nepilna metamorfoze. [...] palyginti stuburinių gyvūnų netiesioginį ir tiesioginį poembrioninį vystymąsi, [...] paaiškinti, kaip parazitinės kirmėlės yra prisitaikiusios parazituoti ir plisti. Dujų apykaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti dujų apykaitą kvėpavimo organuose [...] deguonimi, reikalingu viduląsteliniam kvėpavimui [...] vabzdžių kvėpavimo sistema [...] apibūdinti stuburinių gyvūnų kvėpavimo organų prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, plonas ir drėgnas paviršius, dujų koncentracijos gradiento palaikymas) [...] apibūdinti žuvų žiaunų sandarą [...] varlės kvėpavimo sistema [...] paukščių kvėpavimo sistema yra pritaikyta vykdyti dvigubą kvėpavimą [...] Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] su skirtingų azotinių atliekų šalinimu (žuvys – amoniakas, žinduoliai – šlapalas, ropliai – šlapimo rūgštis). Remiantis dykumos ir vandens žinduolio inkstų nefronų sandaros skirtumu, [...] Augalų įvairovė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi palyginti samanų, sporinių induočių, plikasėklių ir gaubtasėklių augalų sandarą (apytakiniai audiniai ir vegetatyviniai organai) bei lytinio dauginimosi būdus: sporangėje susidariusiomis sporomis (samanos, sporiniai induočiai), kankorėžyje susidariusiomis sėklomis (plikasėkliai), mezginėje susidariusiomis sėklomis (gaubtasėkliai). Mokomasi palyginti vienskilčių ir dviskilčių augalų klases (sėklos, lapų ir žiedo sandara). [...] Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti augalų apytakos audinių [...] Mokomasi apibūdinti dviskilčių augalų apytakos audinių išsidėstymą vegetatyviniuose organuose, [...] Mokomasi apibūdinti šaknies sandaros prisitaikymą [...] mokomasi paaiškinti, kaip lapo asimiliacinis audinys yra prisitaikęs vykdyti fotosintezę [...] Mokomasi paaiškinti, kaip dengiamajame audinyje esančios žiotelės yra prisitaikiusios reguliuoti transpiraciją ir anglies dioksido ir deguonies apykaitą. Mokomasi apibūdinti stiebo sandarą [...] Mokomasi apibūdinti augalo organų (šaknies, stiebo ir lapo) funkcijas [...] Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti augalų sporofito ir gametofito kartas [...] Mokomasi apibūdinti žiedinių augalų vegetatyvinio dauginimosi įvairovę [...] paaiškinti augalų lytinį dauginimąsi [...] Mokomasi palyginti savidulkos ir kryžmadulkos vaidmenį augalų genetinės įvairovės atsiradimui. [...] Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi [...] apibūdinti evoliuciją [...] Mokomasi susieti paveldimą kintamumą – naujų alelinių genų kombinacijų susidarymą ir mutacijas su organizmų genetine įvairove populiacijoje; paaiškinti, kad veikiant gamtinei atrankai [...] Nagrinėjant stabilizuojančiosios, kryptingosios ir išskiriančiosios gamtinės atrankos pavyzdžius, mokomasi paaiškinti, kaip šios gamtinės atrankos formos veikia fenotipų dažnį populiacijoje. [...] Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti organizmų sistematiką [...] rūšį [...] Mokomasi paaiškinti mokslinio rūšies pavadinimo sandarą [...] Mokomasi apibūdinti ląstelinę sandarą kaip vieną iš požymių, pagal kurį organizmai skirstomi į tris domenus; organizmų klasifikavimą, kaip hierarchinės organizmų grupių klasifikacinės sistemos sudarymą (remiantis taksonų rangais: domenas, karalystė, tipas ar skyrius, klasė, būrys ar eilė, šeima, gentis ir rūšis). Biologinė įvairovė – evoliucijos rezultatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] mokomasi apibūdinti bakterijų domeno ir eukarijų karalysčių (protistų, grybų, augalų ir gyvūnų) požymius [...] Populiacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti ekologinę nišą [...] analizuojama, kaip abiotiniai ir biotiniai aplinkos pasipriešinimo veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį; kokį poveikį populiacijos augimo greičiui turi biotinis potencialas ir aplinkos talpa. Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] mokomasi apibūdinti ir palyginti, kaip vyksta pirminė ir antrinė daugiametė bendrijų kaita (sukcesija). Lygindami brandžias ir besiformuojančias bendrijas, [...] Mokomasi paaiškinti, kaip ekologiniai santykiai (konkurencija, plėšrūno – aukos, parazito – šeimininko santykiai) reguliuoja populiacijų individų skaičių neigiamu grįžtamuoju ryšiu. [...] mokomasi apibūdinti mutualizmą, [...] Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] mokomasi paaiškinti ir palyginti energijos srautą ir medžiagų ciklą ekosistemoje. [...] mokomasi paaiškinti energijos virsmus, perdavimą ir nuostolius ekosistemose. [...] mitybos grandinės [...] paaiškinti medžiagų apytaką biosferoje ir apibūdinti skaidytojų, nitrifikuojančių, azotą fiksuojančių ir denitrifikuojančių bakterijų vaidmenį azoto apytakoje. [...] Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti, kad biologinę įvairovę sudaro rūšių ir buveinių įvairovė. [...] veikia biologinę įvairovę; [...] Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; [...] Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš nurodytų šaltinių, ją lygina, pagal pateiktus kriterijus klasifikuoja, padedamas apibendrina (B2.1). |
Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, padedamas, analizuoja ir interpretuoja (B2.2). |
Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) ir formomis pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, padedamas kritiškai vertina, analizuoja, interpretuoja, jungia skirtingų šaltinių informaciją (B2.3). |
Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, kritiškai vertina, analizuoja, interpretuoja, jungia skirtingų šaltinių informaciją (B2.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Apibūdinami augalų ir gyvūnų tipinių ląstelių struktūros panašumai (branduolys, mitochondrijos, plazminė membrana, citozolis) ir skirtumai (ląstelės sienelė, chloroplastai, centrinė vakuolė), siejant su ląstelių prisitaikymu atlikti funkcijas. Lyginamos bakterijų ląstelės su augalų ir gyvūnų ląstelėmis ir nurodomi jų sandaros panašumai ir skirtumai. [...] Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai. Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Mokomasi atpažinti eukarijų domeno grybų, protistų, augalų ir gyvūnų karalysčių atstovus pagal karalystėms būdingus požymius. [...] Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių bestuburių gyvūnų tipų (duobagyvių, plokščiųjų, apvaliųjų, žieduotųjų kirmėlių, moliuskų, nariuotakojų) ir nariuotakojų (vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių) klasių atstovus, tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, nurodyti jų vaidmenį gamtoje. Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių stuburinių gyvūnų klasių (kaulinių žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių, žinduolių) atstovus, apibūdinti jų išorinę kūno dangą, kvėpavimo ir kraujotakos sistemą, dauginimąsi ir vystymąsi. Mokomasi palyginti žinduolių (augalėdžių ir plėšrūnų) virškinimo sistemas. [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, nurodyti jų funkcijas. Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus [...] Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] remiantis pavyzdžiais, paaiškinti, kaip populiacijos augimui priešinasi aplinka [...] modeliuojant aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, [...] Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. [...] Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį. Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...] palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos. |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu, ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, padedamas ją lygina, klasifikuoja, vertina, apibendrina (B2.1). |
Įvardija reikšminius žodžius ir pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, vertina; padedamas jungia skirtingų šaltinių informaciją ir ją apibendrina (B2.2). |
Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, kritiškai vertina, jungia kelių skirtingų šaltinių informaciją (B2.3). |
Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, analizuoja, kritiškai vertina, interpretuoja, jungia kelių skirtingų tipų šaltinių informaciją (B2.4). |
Mokymo(si) turinysŽmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis. Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. [...] Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] analizuojant statistinius duomenis nagrinėti infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų prevenciją. [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Analizuojami statistiniai duomenys apie įvairių priklausomybių ligų paplitimą; mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. [...] Vaisingumas. Lytiškai plintančios ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes. Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai. Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Analizuojant skirtingų organizmų kariotipus, mokomasi nurodyti, kad eukariotinėse ląstelėse aptinkamas chromosomų skaičius yra specifinis organizmų rūšims. [...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. Modeliuojant atsitiktinį chromosomų išsiskyrimą mejozės proceso metu, mokomasi apibūdinti kombinacinį kintamumą kaip organizmų savybę įgyti naujų požymių. Aiškinamasi, kokia kombinacinio ir mutacinio kintamumo įtaka gamtinei atrankai. Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles. Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...] Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi paaiškinti žmogaus veiklos (miškų kirtimas, gaisrai, iškastinio kuro naudojimas) įtaką klimato kaitai. Analizuojant statistinius duomenis, mokomasi paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje [...] |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu, ir kt.) pateiktą informaciją skirtingų šaltinių, remdamasis pateiktais kriterijais ją lygina, klasifikuoja, padedamas vertina ir apibendrina (B2.1). |
Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius atsirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, remdamasis pateiktais kriterijais ją vertina, lygina, klasifikuoja, padedamas analizuoja, jungia skirtingų šaltinių informaciją (B2.2). |
Tikslingai pasirenka reikšminius žodžius ir atsirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją kritiškai vertina, interpretuoja, lygina, klasifikuoja, analizuoja, jungia ir apibendrina (B2.3). |
Tikslingai pasirenka reikšminius žodžius ir atsirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją kritiškai ir argumentuotai vertina, interpretuoja, lygina ir klasifikuoja tikslingai pasirinkdamas kriterijus, analizuoja, jungia ir apibendrina (B2.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. [...] Analizuojant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių sandarą, mokomasi jas palyginti. Remiantis supratimu apie augalinės ir gyvūninės ląstelių sandaros panašumus ir skirtumus, mokomasi jas palyginti. Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti fosfolipidų savybes (hidrofiliškumas ir hidrofobiškumas) su dvisluoksnės membranos sandara, apibūdinti jos takumą. [...] Mokomasi nurodyti pasyviosios ir aktyviosios pernašų per plazminę membraną skirtumus. Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis turima informacija apie ląstelės ciklo etapus, mokomasi susieti eukariotinės ląstelės ciklo etapus su vienodą genetinę informaciją turinčių ląstelių susidarymu: interfazę – su DNR replikacija ir seserinių chromatidžių susidarymu, mitozę (profazė, metafazė, anafazė, telofazė) – su genetiškai vienodų branduolių susidarymu, citokinezę – su genetiškai vienodų ląstelių susidarymu. Analizuojant augalų ir gyvūnų ląstelių dalijimąsi, mokomasi apibūdinti panašumus (interfazė ir mitozė) ir skirtumus (dalijimosi verpstės susidarymas ir citokinezė). [...] Mokomasi susieti somatinių ląstelių dalijimąsi su daugialąsčių organizmų augimu, audinių atsinaujinimu, nelytiniu dauginimusi. Nagrinėdami pateiktą informaciją, mokosi pritaikyti žinias apie ląstelės ciklo valdymą ir susieti ląstelės ciklo valdymo sutrikimus su žmogaus sveikata – auglių atsiradimu. Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Lipidų savybes susieti su jų funkcijomis organizmuose: kaupimo ir energetinė (riebalai), apsauginė (vaškai), biologinių membranų pralaidumas (fosfolipidai) ir takumas (cholesterolis). [...] Baltymai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Baltymų įvairovę susieti su jų funkcijomis organizmuose: struktūrinė (kolagenas, keratinas), katalizinė (fermentai), apsauginė (antikūnai, kraujo krešėjimo baltymai), pernašos (hemoglobinas, membranos baltymai), judėjimo (aktinas, miozinas), receptorinė (sinapsės ir hormonų receptoriai plazminėje membranoje), reguliacinė (insulinas, gliukagonas). Remiantis globulinių ir fibrilinių baltymų pavyzdžiais, mokomasi susieti jų struktūras su atliekamomis funkcijomis. [...] Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis indukuoto atitikmens modeliu, analizuojamas fermentų veikimo savitumas ir paaiškinama, kaip fermentinės reakcijos greitis priklauso nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] palyginti DNR ir RNR molekulių struktūrą. [...] Mokomasi susieti komplementarumo principą replikacijos ir transkripcijos procesuose. Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Analizuojant baltymų sintezės modelį, mokomasi apibūdinti, kad trys gretimos azotinės bazės iRNR molekulėje sudaro kodoną, kuris koduoja tam tikrą aminorūgštį ir, kad aminorūgščių seką polipeptido grandinėje lemia DNR molekulėje esantis genetinis kodas. [...] Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aiškinantis alkoholinį rūgimą mieliagrybiuose ir pieno rūgšties susidarymą raumenų ląstelėse, mokomasi susieti anaerobinį kvėpavimą su organizmų prisitaikymu apsirūpinti energija be deguonies. [...] Aiškindamiesi mitochondrijos sandarą sieja ją su aerobinio kvėpavimo metu vykstančiais procesais: Krebso ciklu bei elektronų pernašos grandine. [...] Mokomasi palyginti aerobinį ir anaerobinį kvėpavimą. Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aiškinamasi chloroplasto sandara, susiejant ją su chloroplaste vykstančiais procesais: nuo šviesos priklausančiomis ir nepriklausančiomis (Kalvino ciklas) reakcijomis. [...] Mejozė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti mejotinio ląstelių dalijimosi etapus (I ir II mejozės etapus: profazė, metafazė, anafazė, telofazė) su skirtingą genetinę informaciją turinčių ląstelių susidarymu: mejozė I – su krosingoveriu profazėje I ir atsitiktiniu homologinių chromosomų išsidėstymu metafazėje I. Mokomasi susieti mejozę su gyvūnų lytinių ląstelių ir augalų sporų susidarymu ir apibūdinti mejozės vaidmenį evoliucijos procese. Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; [...] Mokomasi paaiškinti alelių sąveiką per nepilną dominavimą, kaip paveldėjimą, kurio metu heterozigotiniai organizmai yra tarpinio fenotipo lyginant su homozigotiniais organizmais. [...] Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...] Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Analizuojant schemas mokomasi apibūdinti polimerazės grandininę reakciją (PGR) kaip procesą, kurio metu gausinami tiksliniai DNR fragmentai gali būti naudojami elektroforezėje ir dauginant genus. [...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi susieti virškinimo trakto organų prisitaikymą su atliekamomis funkcijomis. Analizuojant virškinimo liaukų veiklą, mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio išorės sekrecijos liaukas, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas (fermentų gamybą ir jų išskyrimą). [...] Mokomasi susieti riebalų, baltymų ir angliavandenių vartojimą su žmogaus sveikata. [...] Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] mokomasi susieti plaučių ventiliaciją su efektyvia dujų difuzija alveolėse. [...] Mokomasi susieti alveolių prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, sienelė iš vienasluoksnio epitelio, drėgnas vidinis paviršius, tankus kapiliarų tinklas) su plaučiuose vykstančia dujų difuzija. [...] Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Susieti eritrocitų sandarą su deguonies pernaša, leukocitų – su organizmo apsauga, trombocitų – su kraujo krešėjimu. Mokomasi apibūdinti kraujo plazmos sudėtį ir susieti ją su medžiagų pernašos, apsaugine ir termoreguliacijos funkcija. Analizuojant schemas mokomasi paaiškinti kraujo krešėjimo procesą ir jo svarbą. Analizuojant kraujo tyrimų duomenis, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai (sumažėjęs eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis, padidėjęs leukocitų skaičius, sumažėjęs trombocitų skaičius) gali turėti įtakos organizmui. [...] Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant elektrokardiogramas, mokomasi paaiškinti širdies darbo ciklą. [...] Mokomasi susieti arterijų, venų ir kapiliarų sandarą su jų atliekamomis funkcijomis. [...] Remiantis pateikta informacija, mokomasi apibūdinti ir palyginti kraujospūdžio ir kraujo tekėjimo greičio kitimą arterijose, venose ir kapiliaruose. [...] Mokomasi susieti limfagyslių sandarą su atliekama funkcija. Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. Mokomasi palyginti virusų ir bakterijų sandarą, prisitaikymą daugintis ir plitimą. [...] Mokomasi apibūdinti antrąją organizmo apsaugos liniją, susiejant ją su fagocitų prisitaikymu apsaugoti nuo virusų ir bakterijų. [...] Mokomasi apibūdinti T ir B limfocitų funkcijas ir susieti jas su ląsteliniu ir humoraliniu imunitetu. Nagrinėjant ŽIV poveikį organizmui, mokomasi paaiškinti T limfocitų svarbą imunitetui. [...] Mokomasi apibūdinti ir palyginti imuniteto rūšis: įgimtas ir įgytas imunitetas, aktyvus ir pasyvus imunitetas, dirbtinis ir natūralus imunitetas. [...] remiantis duota informacija, nagrinėti antibiotikų veikimo principą. Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimo priežastis ir pasekmes. Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti nefrono dalių (kapsulės, vingiuotųjų kanalėlių, Henlės kilpos, surenkamojo kanalėlio) sandaros prisitaikymą su šlapimo susidarymu. Analizuojant kraujo sudėties skirtumus inkstų arterijoje ir inkstų venoje, mokomasi paaiškinti šlapimo šalinimo sistemos funkciją. [...] Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi susieti neurono prisitaikymą su nervinio signalo perdavimu organizme. [...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...] Remiantis pavyzdžiais mokomasi palyginti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus, paaiškinti jų vaidmenį organizmo funkcijų valdyme. [...] Mokomasi susieti periferinę nervų sistemą sudarančių nervų (juntamieji, judinamieji, mišrieji) sandarą su jų atliekama funkcija. [...] Mokomasi paaiškinti, kuo skiriasi nervinis ir humoralinis reguliavimas. Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis homeostazės valdymo sistemos dalimis (receptorius, valdymo centras ir efektorius) mokomasi paaiškinti, kaip neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu palaikoma homeostazė. [...] Mokomasi susieti odos sandarą su prisitaikymu dalyvauti termoreguliacijoje. [...] Mokomasi susieti inkstų sandarą su prisitaikymu dalyvauti osmoreguliacijoje. [...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes. Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi palyginti spermatozoido ir kiaušialąstės prisitaikymą dalyvauti apvaisinimo procese: haploidinis chromosomų skaičius, ląstelių dydis, spermatozoidų prisitaikymas judėti ir prasiskverbti į kiaušialąstę, kiaušialąstės prisitaikymas būti apvaisintai tik vieno spermatozoido. Remiantis duota informacija apie moters organizme mėnesinių ciklo metu vykstančius pokyčius, mokomasi apibūdinti hipofizės (LH ir FSH) ir kiaušidžių (estrogenai ir progesteronas) išskiriamų hormonų poveikį kiaušialąstės brendimui, organizmo pasirengimui apvaisinimui ir gemalo vystymuisi. [...] Mokomasi apibūdinti placentą, susieti placentos sandaros prisitaikymą (didelis choriono gaurelių paviršiaus plotas, atskirta vaisiaus ir motinos kraujotaka) su atliekamomis funkcijomis. [...] Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis žieduotųjų kirmėlių, nariuotakojų ir stuburinių pavyzdžiu mokomasi paaiškinti skeleto ir raumenų vaidmenį judėjime. Mokomasi palyginti žuvų prisitaikymą judėti vandenyje ir paukščių bei žinduolių prisitaikymą judėti sausumoje. Mokomasi susieti nariuotakojų paplitimą tiek vandenyje, tiek ir sausumoje su išorinio skeleto nelaidumu vandeniui; žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių kūno dangos požymius su prisitaikymu gyventi tam tikroje aplinkoje. Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Remiantis hidros pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti nelytinio ir lytinio dauginimosi privalumus ir trūkumus. Remiantis varlės ir roplio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų vidinį ir išorinį apvaisinimą. Remiantis paukščio ir placentinio žinduolio pavyzdžiu, mokomasi apibūdinti išorinį ir vidinį embrioninį vystymąsi. Remiantis drugio ir žiogo pavyzdžiu, mokomasi palyginti netiesioginį poembrioninį vystymąsi: vystymąsi su pilna ir nepilna metamorfoze. Remiantis varlės ir paukščio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų netiesioginį ir tiesioginį poembrioninį vystymąsi, mokomasi susieti jį su prisitaikymu gyventi vandenyje ar sausumoje. Remiantis žuvinio kaspinuočio ir askaridės gyvenimo ciklų pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti, kaip parazitinės kirmėlės yra prisitaikiusios parazituoti ir plisti. Dujų apykaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis konkrečiais pavyzdžiais mokomasi apibūdinti stuburinių gyvūnų kvėpavimo organų prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, plonas ir drėgnas paviršius, dujų koncentracijos gradiento palaikymas) vykdyti dujų apykaitą. [...] Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi susieti stuburinių gyvūnų prisitaikymą gyventi tam tikroje aplinkoje su skirtingų azotinių atliekų šalinimu (žuvys – amoniakas, žinduoliai – šlapalas, ropliai – šlapimo rūgštis). Remiantis dykumos ir vandens žinduolio inkstų nefronų sandaros skirtumu, mokomasi paaiškinti, kaip šie gyvūnai yra prisitaikę šalinti skirtingą vandens kiekį. Augalų įvairovė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi palyginti samanų, sporinių induočių, plikasėklių ir gaubtasėklių augalų sandarą (apytakiniai audiniai ir vegetatyviniai organai) bei lytinio dauginimosi būdus: sporangėje susidariusiomis sporomis (samanos, sporiniai induočiai), kankorėžyje susidariusiomis sėklomis (plikasėkliai), mezginėje susidariusiomis sėklomis (gaubtasėkliai). Mokomasi palyginti vienskilčių ir dviskilčių augalų klases (sėklos, lapų ir žiedo sandara). [...] Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] palyginti dviskilčių žolinių ir sumedėjusių augalų apytakos audinių išsidėstymą stiebe. [...] Mokomasi susieti asimiliacinio audinio vykdomą fotosintezę su medžiagų pernaša augaluose (vandens ir mineralinių medžiagų, organinių medžiagų, deguonies ir anglies dioksido pernaša). [...] Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti augalų sporofito ir gametofito kartas, palyginti samanų ir žiedinių augalų gyvenimo ciklus ir susieti su šių augalų paplitimu. Mokomasi susieti augalų vegetatyvinį dauginimąsi su požymių pastovumu ir lytinį dauginimąsi su požymių kintamumu. [...] Nagrinėjant žiedo sandarą, mokomasi paaiškinti augalų lytinį dauginimąsi: apdulkinimas, dvigubas apvaisinimas ir sėklos susidarymas. Mokomasi palyginti savidulkos ir kryžmadulkos vaidmenį augalų genetinės įvairovės atsiradimui. Mokomasi palyginti vėjo ir gyvūnų apdulkinamų augalų požymius. Mokomasi susieti sėklų platinimo būdų įvairovę su augalų prisitaikymu išplisti ir apibūdinti sėklų platinimo svarbą augalams. Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros. Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti paveldimą kintamumą – naujų alelinių genų kombinacijų susidarymą ir mutacijas su organizmų genetine įvairove populiacijoje; paaiškinti, kad veikiant gamtinei atrankai dalis populiacijos organizmų turi didesnes galimybes išlikti ir susilaukti palikuonių, nes yra geriau prisitaikę prie aplinkos. Remiantis bakterijų atsparumo antibiotikams susidarymo pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti paveldimo kintamumo ir gamtinės atrankos reikšmę populiacijos individų prisitaikymui prie kintančių aplinkos sąlygų. Nagrinėjant stabilizuojančiosios, kryptingosios ir išskiriančiosios gamtinės atrankos pavyzdžius, mokomasi paaiškinti, kaip šios gamtinės atrankos formos veikia fenotipų dažnį populiacijoje. [...] Remiantis skirtingais žmogaus evoliuciją vaizduojančiais filogenetiniais medžiais, analizuojama, kaip skirtingi duomenys gali keisti supratimą apie evoliucijos ryšius. Biologinė įvairovė – evoliucijos rezultatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Naudojantis duota informacija apie organizmą mokomasi priskirti jį bakterijų, protistų, grybų, augalų arba gyvūnų karalystei ir apibūdinti pagal organizmų karalystėms būdingus požymius. Analizuojant pavyzdžius mokomasi apibūdinti bakterijų domeno ir eukarijų karalysčių (protistų, grybų, augalų ir gyvūnų) požymius (ląstelinė sandara, mitybos būdas, judrumas, sandaros sudėtingumo lygis: ląstelės, audiniai, organai ir organų sistemos). Populiacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis konkrečios populiacijos individų skaičiaus duomenimis, analizuojama, kaip abiotiniai ir biotiniai aplinkos pasipriešinimo veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį; kokį poveikį populiacijos augimo greičiui turi biotinis potencialas ir aplinkos talpa. Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Remiantis pavyzdžiais mokomasi apibūdinti ir palyginti, kaip vyksta pirminė ir antrinė daugiametė bendrijų kaita (sukcesija). Lygindami brandžias ir besiformuojančias bendrijas, mokomasi apibūdinti jų savybes: detrito kiekis, mitybos tinklų tankis, rūšių įvairovė, reguliacijos neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu įvairovė. Analizuojant brandžios ekosistemos mitybos tinklų pavyzdžius, mokomasi paaiškinti rūšių įvairovės svarbą bendrijų stabilumui. [...] Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti mutualizmą, ir paaiškinti jo svarbą bendrijų stabilumui. Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Analizuojant gamintojų, gyvaėdžių ir skaidytojų vaidmenį ir tarpusavio ryšius ekosistemose, mokomasi paaiškinti ir palyginti energijos srautą ir medžiagų ciklą ekosistemoje. Remiantis informacija apie energijos srautus ekosistemoje, mokomasi paaiškinti energijos virsmus, perdavimą ir nuostolius ekosistemose. Siejant mitybos grandinių ilgį ribojančius veiksnius su žmogaus mityba, mokomasi modeliuoti, kaip trumpesnės mitybos grandinės leistų sumažinti išteklių naudojimą ir išmaitinti daugiau gyventojų. Remiantis azoto ciklo schema, mokomasi paaiškinti medžiagų apytaką biosferoje ir apibūdinti skaidytojų, nitrifikuojančių, azotą fiksuojančių ir denitrifikuojančių bakterijų vaidmenį azoto apytakoje. Mokomasi pagrįsti žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje ir įvertinti priemones, mažinančias žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje. Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas nurodytuose šaltiniuose skiria faktus ir duomenis nuo subjektyvios nuomonės (B3.1). |
Padedamas pasirenka patikimus informacijos šaltinius. Konsultuodamasis skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.2). |
Pasirenka patikimus informacijos šaltinius; skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.3). |
Pasirenka patikimus informacijos šaltinius ir paaiškina, kokiais kriterijais rėmėsi. Skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.4). |
Mokymo(si) turinysEkosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai. |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Konsultuodamasis pasirenka patikimus informacijos šaltinius; padedamas skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.1). |
Pasirenka patikimus informacijos šaltinius; pagal įvardytus kriterijus skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.2). |
Pasirenka patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus; skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.3). |
Pasirenka patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus. Nurodo patikimos informacijos požymius, jais remdamasis skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.4). |
Mokymo(si) turinysInfekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] analizuojant statistinius duomenis nagrinėti infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų prevenciją. [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Analizuojami statistiniai duomenys apie įvairių priklausomybių ligų paplitimą; mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. [...] Vaisingumas. Lytiškai plintančios ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes. Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai. Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Analizuojant skirtingų organizmų kariotipus, mokomasi nurodyti, kad eukariotinėse ląstelėse aptinkamas chromosomų skaičius yra specifinis organizmų rūšims. [...] Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Analizuojant statistinius duomenis, mokomasi paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. [...] |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Pasirenka patikimus informacijos šaltinius, pagal įvardytus kriterijus skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.1). |
Pasirenka patikimus informacijos šaltinius, pagal standartinius kriterijus skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, atpažįsta tinkamą mokslinį paaiškinimą (B3.2). |
Analizuoja ir vertina patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus. Skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, pateikia pavyzdžių. Nustato, kurie įrodymai pagrindžia mokslinį teiginį (B3.3). |
Analizuoja ir vertina pasirinktus patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus. Nurodo patikimos informacijos požymius, jais remdamasis skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, pateikia pavyzdžių. Nustato, kurie įrodymai pagrindžia mokslinį teiginį, argumentuoja savo pasirinkimą (B3.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: [...] Analizuojant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių sandarą, mokomasi jas palyginti. [...] Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Analizuojant augalų ir gyvūnų ląstelių dalijimąsi, mokomasi apibūdinti panašumus (interfazė ir mitozė) ir skirtumus (dalijimosi verpstės susidarymas ir citokinezė). [...] Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis indukuoto atitikmens modeliu, analizuojamas fermentų veikimo savitumas ir paaiškinama, kaip fermentinės reakcijos greitis priklauso nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Analizuojant baltymų sintezės modelį, mokomasi apibūdinti, kad trys gretimos azotinės bazės iRNR molekulėje sudaro kodoną, kuris koduoja tam tikrą aminorūgštį ir, kad aminorūgščių seką polipeptido grandinėje lemia DNR molekulėje esantis genetinis kodas. [...] Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...] Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Analizuojant schemas mokomasi apibūdinti polimerazės grandininę reakciją (PGR) kaip procesą, kurio metu gausinami tiksliniai DNR fragmentai gali būti naudojami elektroforezėje ir dauginant genus. [...] Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant virškinimo liaukų veiklą, mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio išorės sekrecijos liaukas, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas (fermentų gamybą ir jų išskyrimą). [...] Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant schemas mokomasi paaiškinti kraujo krešėjimo procesą ir jo svarbą. Analizuojant kraujo tyrimų duomenis, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai (sumažėjęs eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis, padidėjęs leukocitų skaičius, sumažėjęs trombocitų skaičius) gali turėti įtakos organizmui. [...] Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant elektrokardiogramas, mokomasi paaiškinti širdies darbo ciklą. [...] Remiantis pateikta informacija, mokomasi apibūdinti ir palyginti kraujospūdžio ir kraujo tekėjimo greičio kitimą arterijose, venose ir kapiliaruose. [...] Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. [...] Nagrinėjant ŽIV poveikį organizmui, mokomasi paaiškinti T limfocitų svarbą imunitetui. [...] remiantis duota informacija, nagrinėti antibiotikų veikimo principą. Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimo priežastis ir pasekmes. Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant kraujo sudėties skirtumus inkstų arterijoje ir inkstų venoje, mokomasi paaiškinti šlapimo šalinimo sistemos funkciją. [...] Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis pavyzdžiais mokomasi palyginti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus, paaiškinti jų vaidmenį organizmo funkcijų valdyme. [...] Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis homeostazės valdymo sistemos dalimis (receptorius, valdymo centras ir efektorius) mokomasi paaiškinti, kaip neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu palaikoma homeostazė. [...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes. Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis duota informacija apie moters organizme mėnesinių ciklo metu vykstančius pokyčius, mokomasi apibūdinti hipofizės (LH ir FSH) ir kiaušidžių (estrogenai ir progesteronas) išskiriamų hormonų poveikį kiaušialąstės brendimui, organizmo pasirengimui apvaisinimui ir gemalo vystymuisi. [...] Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis žieduotųjų kirmėlių, nariuotakojų ir stuburinių pavyzdžiu mokomasi paaiškinti skeleto ir raumenų vaidmenį judėjime. [...] Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Remiantis hidros pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti nelytinio ir lytinio dauginimosi privalumus ir trūkumus. Remiantis varlės ir roplio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų vidinį ir išorinį apvaisinimą. Remiantis paukščio ir placentinio žinduolio pavyzdžiu, mokomasi apibūdinti išorinį ir vidinį embrioninį vystymąsi. Remiantis drugio ir žiogo pavyzdžiu, mokomasi palyginti netiesioginį poembrioninį vystymąsi: vystymąsi su pilna ir nepilna metamorfoze. Remiantis varlės ir paukščio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų netiesioginį ir tiesioginį poembrioninį vystymąsi, mokomasi susieti jį su prisitaikymu gyventi vandenyje ar sausumoje. Remiantis žuvinio kaspinuočio ir askaridės gyvenimo ciklų pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti, kaip parazitinės kirmėlės yra prisitaikiusios parazituoti ir plisti. Dujų apykaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis konkrečiais pavyzdžiais mokomasi apibūdinti stuburinių gyvūnų kvėpavimo organų prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, plonas ir drėgnas paviršius, dujų koncentracijos gradiento palaikymas) vykdyti dujų apykaitą. [...] Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis dykumos ir vandens žinduolio inkstų nefronų sandaros skirtumu, mokomasi paaiškinti, kaip šie gyvūnai yra prisitaikę šalinti skirtingą vandens kiekį. Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant žiedo sandarą, mokomasi paaiškinti augalų lytinį dauginimąsi: apdulkinimas, dvigubas apvaisinimas ir sėklos susidarymas. [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros. Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis bakterijų atsparumo antibiotikams susidarymo pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti paveldimo kintamumo ir gamtinės atrankos reikšmę populiacijos individų prisitaikymui prie kintančių aplinkos sąlygų. Nagrinėjant stabilizuojančiosios, kryptingosios ir išskiriančiosios gamtinės atrankos pavyzdžius, mokomasi paaiškinti, kaip šios gamtinės atrankos formos veikia fenotipų dažnį populiacijoje. [...] Remiantis skirtingais žmogaus evoliuciją vaizduojančiais filogenetiniais medžiais, analizuojama, kaip skirtingi duomenys gali keisti supratimą apie evoliucijos ryšius. Biologinė įvairovė – evoliucijos rezultatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Naudojantis duota informacija apie organizmą mokomasi priskirti jį bakterijų, protistų, grybų, augalų arba gyvūnų karalystei ir apibūdinti pagal organizmų karalystėms būdingus požymius. Analizuojant pavyzdžius mokomasi apibūdinti bakterijų domeno ir eukarijų karalysčių (protistų, grybų, augalų ir gyvūnų) požymius (ląstelinė sandara, mitybos būdas, judrumas, sandaros sudėtingumo lygis: ląstelės, audiniai, organai ir organų sistemos). Populiacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis konkrečios populiacijos individų skaičiaus duomenimis, analizuojama, kaip abiotiniai ir biotiniai aplinkos pasipriešinimo veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį; kokį poveikį populiacijos augimo greičiui turi biotinis potencialas ir aplinkos talpa. Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Remiantis pavyzdžiais mokomasi apibūdinti ir palyginti, kaip vyksta pirminė ir antrinė daugiametė bendrijų kaita (sukcesija). [...] Analizuojant brandžios ekosistemos mitybos tinklų pavyzdžius, mokomasi paaiškinti rūšių įvairovės svarbą bendrijų stabilumui. [...] Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti mutualizmą, ir paaiškinti jo svarbą bendrijų stabilumui. Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Analizuojant gamintojų, gyvaėdžių ir skaidytojų vaidmenį ir tarpusavio ryšius ekosistemose, mokomasi paaiškinti ir palyginti energijos srautą ir medžiagų ciklą ekosistemoje. Remiantis informacija apie energijos srautus ekosistemoje, mokomasi paaiškinti energijos virsmus, perdavimą ir nuostolius ekosistemose. [...] Remiantis azoto ciklo schema, mokomasi paaiškinti medžiagų apytaką biosferoje ir apibūdinti skaidytojų, nitrifikuojančių, azotą fiksuojančių ir denitrifikuojančių bakterijų vaidmenį azoto apytakoje. [...] Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. [...] analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas tekstu, piešiniais ar schemomis perteikia biologinę informaciją, ruošdamas pranešimus naudoja skaitmenines technologijas (B4.1). |
Suprantamai ir etiškai perteikia biologinę informaciją. Konsultuodamasis taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Pagal pateiktą pavyzdį ruošdamas pranešimus cituoja nurodytus šaltinius, naudoja skaitmenines technologijas (B4.2). |
Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. Pasirenka tinkamus faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, naudoja skaitmenines technologijas (B4.3). |
Atsižvelgdamas į adresatą sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. Pasirenka ir tikslingai taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.4). |
Mokymo(si) turinysBiologijos mokslo pasiekimai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai. Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...] |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Tinkamai vartodamas pagrindines reikšmines sąvokas ir simbolius, sklandžiai, suprantamai ir etiškai perteikia biologinę informaciją. Ruošdamas pranešimus pagal pateiktą pavyzdį cituoja šaltinius, naudoja skaitmenines technologijas (B4.1). |
Tinkamai vartodamas reikšmines sąvokas ir simbolius, sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologinę informaciją. Pagal įvardytus kriterijus pritaiko pranešimą konkrečiam adresatui. Ruošdamas pranešimus cituoja šaltinius, naudoja skaitmenines technologijas (B4.2). |
Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.3). |
Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, skirtingais būdais ir formomis perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. Tikslingai pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.4). |
Mokymo(si) turinysŽmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis. Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi paaiškinti kvėpavimo sistemos ligų priežastis (mikroorganizmai, aplinkos užterštumas, gyvenimo būdas) ir prevenciją. Mokomasi atlikti dirbtinį kvėpavimą ir suteikti pirmąją pagalbą užspringus. Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) ir paaiškinti, kaip jų išvengti; mokomasi suteikti pirmąją pagalbą pažeidus kraujagysles. Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas žmogaus organizme ir problemas, kylančias dėl per didelio arba per mažo šių medžiagų vartojimo. Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. Mokomasi apibūdinti sveikatai palankią mitybą, nurodyti, kodėl nesilaikant sveikatai palankios mitybos taisyklių sutrinka sveikata. Aiškinamasi, kaip suteikiama pirmoji pagalba apsinuodijus maistu. Mokomasi paaiškinti, kas yra mikrobiota ir koks jos vaidmuo virškinimo procese. Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. Apibūdinami galimi alergijos požymiai (ašarojimas, dusimas, čiaudėjimas, kosėjimas, odos paraudimai, bėrimai) ir nurodoma, kokios maiste ir aplinkoje (žiedadulkės, dulkių erkutės) esančios medžiagos gali būti alergenais. Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi. Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai. Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. [...] Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Pagal įvardytus kriterijus pritaiko pranešimą konkrečiam adresatui. Tinkamai vartodamas pagrindines reikšmines sąvokas ir simbolius, sklandžiai, suprantamai ir etiškai perteikia biologinę informaciją. Ruošdamas pranešimus, cituoja šaltinius, naudoja skaitmenines technologijas (B4.1). |
Pagal standartinius kriterijus pritaiko pranešimą konkrečiam adresatui. Tinkamai vartodamas reikšmines sąvokas ir simbolius, sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologinę informaciją. Ruošdamas pranešimus cituoja šaltinius, įvertina jų patikimumą atsižvelgdamas į pateiktus kriterijus, naudoja skaitmenines technologijas (B4.2). |
Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, vertina jų patikimumą, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.3). |
Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalba skirtingais būdais ir formomis perteikdamas kitiems biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Tikslingai pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Geba įvertinti būdus, tinkamus moksliškai tyrinėti tam tikrą klausimą ir nustatyti duomenų ir jų šaltinių interpretavimo trūkumus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, vertina jų patikimumą, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; visos ląstelės vykdo medžiagų ir energijos apykaitą; naujos ląstelės atsiranda tik iš kitų gyvų ląstelių. [...] Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...] Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus. Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti 2–3 virškinimo sistemos ligas: nurodyti jų priežastis ir poveikį organizmui ir pateikti siūlymų, kaip šių ligų išvengti. Remiantis žiniomis apie su maistu gaunamos energijos ir maisto medžiagų panaudojimą organizme, mokomasi paaiškinti nesubalansuotos mitybos pasekmes žmogui. Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes. Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi paaiškinti rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų ir medikamentų vartojimo bei streso poveikį gemalo ir vaisiaus vystymuisi. Mokomasi apibūdinti nevaisingumo priežastis ir galimas priemones šiai problemai spręsti. Remiantis supratimu apie mėnesinių ciklo hormoninę reguliaciją, mokomasi paaiškinti hormoninių kontraceptikų ir natūralaus šeimos planavimo metodo taikymą siekiant atidėti nėštumą. Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...] Remiantis skirtingais žmogaus evoliuciją vaizduojančiais filogenetiniais medžiais, analizuojama, kaip skirtingi duomenys gali keisti supratimą apie evoliucijos ryšius. Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Aptariamas K. Linėjaus vaidmuo organizmų sistematikos moksle. [...] Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti, kaip žmogaus veikla tiesiogiai veikia biologinę įvairovę; analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas ir naudodamasis pateiktais pavyzdžiais formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes, aiškina savo atsakymus (B5.1). |
Konsultuodamasis formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos paaiškina (B5.2). |
Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją ir atlikdamas tyrimus formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais (B5.3). |
Tikslingai formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Savo atsakymus grindžia tikslingai pasirinktais argumentais (B5.4). |
Mokymo(si) turinysBiologijos mokslo pasiekimai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą. Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Aiškinamasi, kad paveldimoji informacija yra chromosomose. [...] Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...] Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] modeliuojant aiškinamasi pagrindiniai klasifikavimo principai [...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] mokomasi paaiškinti šaknų ir lapų prisitaikymą vykdyti funkcijas skirtingomis augimo sąlygomis. [...] aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. Aiškinamasi apdulkinimo, sėklų platinimo svarba augalams ir ekosistemoms; tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. [...] naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. [...] Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] paaiškinti, kaip populiacijos augimui priešinasi aplinka. [...] Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai. Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. [...] mokomasi paaiškinti, kodėl tik dalis energijos pereina iš vieno mitybos lygmens į kitą. [...] aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. [...] Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį. Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...] aiškinamasi, kad dažniausiai išgyvena organizmai, turintys adaptyvių požymių. Aiškinamasi, kad naujos rūšys gali atsirasti dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų. Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...] Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] aiškinamasi, kaip gyvybės kilmės medis atspindi organizmų evoliucinę raidą. Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...] |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Konsultuodamasis formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos paaiškina (B5.1). |
Formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja (B5.2). |
Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją ir atlikdamas tyrimus formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes, argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti (B5.3). |
Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją ir atlikdamas tyrimus tikslingai formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes, tinkamai argumentuoja savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti, geba atskirti moksliniais įrodymais ir teorijomis pagrįstus argumentus nuo nemokslinių (B5.4). |
Mokymo(si) turinysŽmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. [...] Medžiagų apykaitos svarba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi paaiškinti medžiagų apykaitos svarbą organizmo funkcionavimui. Naudojantis schemomis, aiškinamasi kraujotakos, kvėpavimo ir virškinimo organų sistemų bendra veikla aprūpinant organizmą reikalingomis medžiagomis ir energija bei šalinant medžiagų apykaitos atliekas. Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Modeliuojant mokomasi paaiškinti, kaip vyksta įkvėpimas ir iškvėpimas; mokomasi plaučių sandarą susieti su dujų apykaita (dujų difuzija) alveolėse. Mokomasi paaiškinti, kad ląstelių ir viso organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti reikalinga energija išsiskiria vykstant ląsteliniam kvėpavimui. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. Mokomasi paaiškinti kvėpavimo sistemos ligų priežastis (mikroorganizmai, aplinkos užterštumas, gyvenimo būdas) ir prevenciją. [...] Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Analizuojant kraujo tyrimų rezultatus, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai gali turėti įtakos organizmui. Mokomasi paaiškinti, kaip anglies monoksidas, hemoglobino kiekio sumažėjimas gali sutrikdyti deguonies pernašą. Mokomasi paaiškinti, kodėl žmogui svarbu žinoti savo kraujo grupę; [...] tyrinėjant paaiškinti širdies sandarą, [...] paaiškinti, kaip veikia žmogaus širdis; [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi, kokių sąlygų (temperatūra, pH) reikia fermentams veikti. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] Aiškinamasi, kaip suteikiama pirmoji pagalba apsinuodijus maistu. Mokomasi paaiškinti, kas yra mikrobiota ir koks jos vaidmuo virškinimo procese. Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] paaiškinti vakcinų svarbą infekcinių ligų profilaktikai, serumų naudojimą gydymui, antikūnų paskirtį infekcinių ligų diagnostikai. [...] Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] paaiškinti antibiotikų vartojimo principus, neleidžiančius susiformuoti antibiotikams atsparioms bakterijoms. Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi atpažinti centrinės ir periferinės nervų sistemos dalis, paaiškinti jų funkcijas, tyrinėjant atpažinti nervinį audinį ir paaiškinti jo sandarą. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. [...] Humoralinis reguliavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. [...] mokomasi paaiškinti, kaip stresinėse situacijose nervų sistema ir antinksčių išskiriamas hormonas adrenalinas lemia kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo sistemų funkcijų pakitimus, elgseną. Žmogaus gyvenimo ciklas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] mokomasi paaiškinti lytinių hormonų svarbą brendimui. Aiškinamasi, kodėl svarbu, kad lytinės ląstelės, susidariusios mejozės būdu, turi perpus mažesnį chromosomų rinkinį; [...] paaiškinti, kad žmogaus lyties paveldėjimą nulemia lytinės chromosomos (XX – moteris, XY – vyras). [...] Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi. Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] aiškinamasi, kad homologinėse chromosomose to paties geno formos vadinamos aleliais, kuriuose užkoduota informacija apie organizmo vystymąsi ir požymius. Modeliuojant mokomasi paaiškinti, kaip prieš ląstelėms dalijantis dvigubėja DNR molekulė ir kokia šio proceso paskirtis. [...] Aiškinamasi, kokia kombinacinio ir mutacinio kintamumo įtaka gamtinei atrankai. Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. Mokomasi paaiškinti, kad cheminės medžiagos (sunkieji metalai, pesticidai) patenka į mitybos grandines, kaupiasi organizmuose ir jiems kenkia. Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi paaiškinti žmogaus veiklos (miškų kirtimas, gaisrai, iškastinio kuro naudojimas) įtaką klimato kaitai. Analizuojant statistinius duomenis, mokomasi paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. [...] |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos paaiškina (B5.1). |
Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja (B5.2). |
Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją ir atlikdamas tyrimus tikslingai formuluoja probleminius klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, geba atskirti moksliniais įrodymais ir teorijomis pagrįstus argumentus nuo nemokslinių (B5.3). |
Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją ir atlikdamas tyrimus tikslingai formuluoja probleminius klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, geba atskirti moksliniais įrodymais ir teorijomis pagrįstus argumentus nuo nemokslinių, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti (B5.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] Nagrinėdami pateiktą informaciją, mokosi pritaikyti žinias apie ląstelės ciklo valdymą ir susieti ląstelės ciklo valdymo sutrikimus su žmogaus sveikata – auglių atsiradimu. Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...] Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...] Nagrinėdami pateiktą informaciją, mokosi pritaikyti žinias apie ląstelės ciklo valdymą ir susieti ląstelės ciklo valdymo sutrikimus su žmogaus sveikata – auglių atsiradimu. Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...] Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant transliacijos procesą, aiškinamasi, kaip ribosomose esančios iRNR informacija, dalyvaujant tRNR, perrašoma į aminorūgščių seką polipeptido grandinėje. Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos. Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. [...] Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. [...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio. Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant virškinimo liaukų veiklą, mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio išorės sekrecijos liaukas, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas (fermentų gamybą ir jų išskyrimą). [...] Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus. Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant schemas mokomasi paaiškinti kraujo krešėjimo procesą ir jo svarbą. Analizuojant kraujo tyrimų duomenis, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai (sumažėjęs eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis, padidėjęs leukocitų skaičius, sumažėjęs trombocitų skaičius) gali turėti įtakos organizmui. [...] Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant elektrokardiogramas, mokomasi paaiškinti širdies darbo ciklą. [...] Remiantis pateikta informacija, mokomasi apibūdinti ir palyginti kraujospūdžio ir kraujo tekėjimo greičio kitimą arterijose, venose ir kapiliaruose. Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...] Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. [...] Nagrinėjant ŽIV poveikį organizmui, mokomasi paaiškinti T limfocitų svarbą imunitetui. [...] remiantis duota informacija, nagrinėti antibiotikų veikimo principą. [...] Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant kraujo sudėties skirtumus inkstų arterijoje ir inkstų venoje, mokomasi paaiškinti šlapimo šalinimo sistemos funkciją. [...] Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...] Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.[...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes. Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.[...] Remiantis duota informacija apie moters organizme mėnesinių ciklo metu vykstančius pokyčius, mokomasi apibūdinti hipofizės (LH ir FSH) ir kiaušidžių (estrogenai ir progesteronas) išskiriamų hormonų poveikį kiaušialąstės brendimui, organizmo pasirengimui apvaisinimui ir gemalo vystymuisi. [...] Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.[...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...] Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.[...] Nagrinėjant žiedo sandarą, mokomasi paaiškinti augalų lytinį dauginimąsi: apdulkinimas, dvigubas apvaisinimas ir sėklos susidarymas. [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros. Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.[...] Nagrinėjant stabilizuojančiosios, kryptingosios ir išskiriančiosios gamtinės atrankos pavyzdžius, mokomasi paaiškinti, kaip šios gamtinės atrankos formos veikia fenotipų dažnį populiacijoje. [...] Remiantis skirtingais žmogaus evoliuciją vaizduojančiais filogenetiniais medžiais, analizuojama, kaip skirtingi duomenys gali keisti supratimą apie evoliucijos ryšius. Biologinė įvairovė – evoliucijos rezultatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.Naudojantis duota informacija apie organizmą mokomasi priskirti jį bakterijų, protistų, grybų, augalų arba gyvūnų karalystei ir apibūdinti pagal organizmų karalystėms būdingus požymius. [...] Populiacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.[...] Remiantis konkrečios populiacijos individų skaičiaus duomenimis, analizuojama, kaip abiotiniai ir biotiniai aplinkos pasipriešinimo veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį; kokį poveikį populiacijos augimo greičiui turi biotinis potencialas ir aplinkos talpa. Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.Remiantis pavyzdžiais mokomasi apibūdinti ir palyginti, kaip vyksta pirminė ir antrinė daugiametė bendrijų kaita (sukcesija). [...] Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti mutualizmą, ir paaiškinti jo svarbą bendrijų stabilumui. Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.[...] Remiantis informacija apie energijos srautus ekosistemoje, mokomasi paaiškinti energijos virsmus, perdavimą ir nuostolius ekosistemose. [...] Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.[...] analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. [...] analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus (B1.1). |
Konsultuodamasis vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus (B1.2). |
Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste (B1.3). |
Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste (B1.4) |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Mokomasi atpažinti bakterijų, augalų ir gyvūnų ląsteles. Mokomasi nurodyti bakterijos ląstelės struktūras ir pagrindines jų funkcijas (kapsulė ir sienelė − apsauginė funkcija, plazminė membrana − medžiagų pernaša, citozolis − ląstelės užpildas, nukleoidas − paveldimos informacijos saugojimas), augalų ir gyvūnų ląstelių struktūras ir jų pagrindines funkcijas (branduolys − paveldimos informacijos saugojimas, chloroplastai − fotosintezė, mitochondrijos − ląstelinis kvėpavimas, plazminė membrana − medžiagų pernaša, sienelė − apsauginė funkcija, centrinė vakuolė − ląstelinių sulčių kaupimas, citozolis − ląstelės užpildas). Apibūdinami augalų ir gyvūnų tipinių ląstelių struktūros panašumai (branduolys, mitochondrijos, plazminė membrana, citozolis) ir skirtumai (ląstelės sienelė, chloroplastai, centrinė vakuolė), siejant su ląstelių prisitaikymu atlikti funkcijas. [...] Mokomasi atpažinti ir apibūdinti organizmo struktūrinius lygmenis (ląstelė, audinys, organas, organų sistema, organizmas) ir pateikti pavyzdžių. [...] Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas. Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Aiškinamasi, kad paveldimoji informacija yra chromosomose. [...] mokomasi apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, [...] Nurodoma, kad chromosomos sudarytos iš DNR. [...] kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; [...] Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Modeliuojant mitozę, mokomasi ją apibūdinti kaip nelytinių branduolį turinčių ląstelių dalijimosi būdą, kurio metu susidaro identiškos ląstelės; aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. Modeliuojant mejozę, mokomasi apibūdinti ją kaip lytinių ląstelių susidarymo būdą. Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] domenas apibūdinamas kaip aukščiausias klasifikacinis vienetas; nurodomi ir apibūdinami trys organizmų domenai (bakterijų, archėjų, eukarijų); supažindinama su augalų ir gyvūnų taksonominiais rangais (domenas, karalystė, tipas ar skyrius, klasė, būrys ar eilė, šeima, gentis, rūšis) [...] Apibūdinamas bakterijų vaidmuo gamtoje. Mokomasi atpažinti eukarijų domeno grybų, protistų, augalų ir gyvūnų karalysčių atstovus [...] Modeliuojant viruso sandarą [...] Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių bestuburių gyvūnų tipų (duobagyvių, plokščiųjų, apvaliųjų, žieduotųjų kirmėlių, moliuskų, nariuotakojų) ir nariuotakojų (vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių) klasių atstovus, [...] Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių stuburinių gyvūnų klasių (kaulinių žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių, žinduolių) atstovus, apibūdinti jų išorinę kūno dangą, kvėpavimo ir kraujotakos sistemą, dauginimąsi ir vystymąsi. Mokomasi palyginti žinduolių (augalėdžių ir plėšrūnų) virškinimo sistemas. [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, nurodyti jų funkcijas. Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; mokomasi paaiškinti šaknų ir lapų prisitaikymą vykdyti funkcijas skirtingomis augimo sąlygomis. Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. Aiškinamasi apdulkinimo, sėklų platinimo svarba augalams ir ekosistemoms; tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus [...] Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė Mokomasi apibūdinti ekologiją [...], ekologijos struktūrinius lygmenis. [...] mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...] Mokomasi apibūdinti tarprūšinius santykius (plėšrūnas ir auka, parazitas ir šeimininkas, augalai ir apdulkintojai); modeliuojant aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, [...] Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.8 klasė Mokomasi sudaryti sausumos ir vandens ekosistemose gyvenančių organizmų mitybos grandines ir tinklus; apibūdinti mitybos lygmenis; paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. Nagrinėjant sausumos ekosistemos energijos piramidę, [...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, [...] Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė Mokomasi apibūdinti evoliuciją [...] Modeliuojant gamtinės atrankos procesą, [...] Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) [...] Apibūdinama veislė kaip dirbtinės atrankos rezultatas; palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos. Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš nurodytų šaltinių, ją lygina, pagal pateiktus kriterijus klasifikuoja, padedamas apibendrina (B2.1). |
Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, padedamas, analizuoja ir interpretuoja (B2.2). |
Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) ir formomis pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, padedamas kritiškai vertina, analizuoja, interpretuoja, jungia skirtingų šaltinių informaciją (B2.3). |
Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, kritiškai vertina, analizuoja, interpretuoja, jungia skirtingų šaltinių informaciją (B2.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Apibūdinami augalų ir gyvūnų tipinių ląstelių struktūros panašumai (branduolys, mitochondrijos, plazminė membrana, citozolis) ir skirtumai (ląstelės sienelė, chloroplastai, centrinė vakuolė), siejant su ląstelių prisitaikymu atlikti funkcijas. Lyginamos bakterijų ląstelės su augalų ir gyvūnų ląstelėmis ir nurodomi jų sandaros panašumai ir skirtumai. [...] Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai. Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Mokomasi atpažinti eukarijų domeno grybų, protistų, augalų ir gyvūnų karalysčių atstovus pagal karalystėms būdingus požymius. [...] Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių bestuburių gyvūnų tipų (duobagyvių, plokščiųjų, apvaliųjų, žieduotųjų kirmėlių, moliuskų, nariuotakojų) ir nariuotakojų (vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių) klasių atstovus, tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, nurodyti jų vaidmenį gamtoje. Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių stuburinių gyvūnų klasių (kaulinių žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių, žinduolių) atstovus, apibūdinti jų išorinę kūno dangą, kvėpavimo ir kraujotakos sistemą, dauginimąsi ir vystymąsi. Mokomasi palyginti žinduolių (augalėdžių ir plėšrūnų) virškinimo sistemas. [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, nurodyti jų funkcijas. Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus [...] Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] remiantis pavyzdžiais, paaiškinti, kaip populiacijos augimui priešinasi aplinka [...] modeliuojant aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, [...] Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. [...] Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį. Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...] palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas nurodytuose šaltiniuose skiria faktus ir duomenis nuo subjektyvios nuomonės (B3.1). |
Padedamas pasirenka patikimus informacijos šaltinius. Konsultuodamasis skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.2). |
Pasirenka patikimus informacijos šaltinius; skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.3). |
Pasirenka patikimus informacijos šaltinius ir paaiškina, kokiais kriterijais rėmėsi. Skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.4). |
Mokymo(si) turinysEkosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas tekstu, piešiniais ar schemomis perteikia biologinę informaciją, ruošdamas pranešimus naudoja skaitmenines technologijas (B4.1). |
Suprantamai ir etiškai perteikia biologinę informaciją. Konsultuodamasis taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Pagal pateiktą pavyzdį ruošdamas pranešimus cituoja nurodytus šaltinius, naudoja skaitmenines technologijas (B4.2). |
Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. Pasirenka tinkamus faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, naudoja skaitmenines technologijas (B4.3). |
Atsižvelgdamas į adresatą sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. Pasirenka ir tikslingai taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.4). |
Mokymo(si) turinysBiologijos mokslo pasiekimai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai. Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas ir naudodamasis pateiktais pavyzdžiais formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes, aiškina savo atsakymus (B5.1). |
Konsultuodamasis formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos paaiškina (B5.2). |
Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją ir atlikdamas tyrimus formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais (B5.3). |
Tikslingai formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Savo atsakymus grindžia tikslingai pasirinktais argumentais (B5.4). |
Mokymo(si) turinysBiologijos mokslo pasiekimai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą. Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Aiškinamasi, kad paveldimoji informacija yra chromosomose. [...] Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...] Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] modeliuojant aiškinamasi pagrindiniai klasifikavimo principai [...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] mokomasi paaiškinti šaknų ir lapų prisitaikymą vykdyti funkcijas skirtingomis augimo sąlygomis. [...] aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. Aiškinamasi apdulkinimo, sėklų platinimo svarba augalams ir ekosistemoms; tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. [...] naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. [...] Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] paaiškinti, kaip populiacijos augimui priešinasi aplinka. [...] Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai. Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. [...] mokomasi paaiškinti, kodėl tik dalis energijos pereina iš vieno mitybos lygmens į kitą. [...] aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. [...] Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį. Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...] aiškinamasi, kad dažniausiai išgyvena organizmai, turintys adaptyvių požymių. Aiškinamasi, kad naujos rūšys gali atsirasti dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų. Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...] Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] aiškinamasi, kaip gyvybės kilmės medis atspindi organizmų evoliucinę raidą. Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus (B1.1). |
Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus įprastame kontekste (B1.2). |
Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste (B1.3). |
Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste (B1.4). |
Mokymo(si) turinysKvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti kvėpavimo takų sandaros ypatumus, siejant juos su oro judėjimu į plaučius ir iš jų, bei šiuos takus dengiančio virpamojo epitelinio audinio apsaugine funkcija. [...] paaiškinti, kaip vyksta įkvėpimas ir iškvėpimas; mokomasi plaučių sandarą susieti su dujų apykaita (dujų difuzija) alveolėse. [...] vykstant ląsteliniam kvėpavimui. Mokomasi apibūdinti aerobinį kvėpavimą [...] anaerobinį kvėpavimą [...]. Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti kraujo sudėtį (kraujo plazma, eritrocitai, leukocitai, trombocitai) [...] Mokomasi paaiškinti, kaip anglies monoksidas, hemoglobino kiekio sumažėjimas gali sutrikdyti deguonies pernašą. [...] Mokomasi atpažinti ir apibūdinti kraujagysles; tyrinėjant paaiškinti širdies sandarą, apibūdinti širdies skersaruožį raumeninį audinį, [...] apibūdinti mažojo ir didžiojo kraujo apytakos ratų vaidmenį organizme. [...] įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi nurodyti virškinimo sistemą sudarančius organus ir virškinimo liaukas (seilių liaukas, kasą ir kepenis) [...] apibūdinti fermentus (seilių amilazė, pepsinas, kasos amilazė ir lipazė), [...] kokių sąlygų (temperatūra, pH) reikia fermentams veikti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Mokomasi apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas [...] Mokomasi apibūdinti sveikatai palankią mitybą, nurodyti, [...] Mokomasi paaiškinti, kas yra mikrobiota [...] Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti imunitetą [...] apibūdinti žmogaus organizmo prisitaikymą apsisaugoti nuo infekcinių ligų (oda ir gleivinės; karščiavimas, fagocitozė); paaiškinti vakcinų svarbą infekcinių ligų profilaktikai, serumų naudojimą gydymui, antikūnų paskirtį infekcinių ligų diagnostikai. Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), [...] Apibūdinami galimi alergijos požymiai (ašarojimas, dusimas, čiaudėjimas, kosėjimas, odos paraudimai, bėrimai) ir nurodoma, kokios maiste ir aplinkoje (žiedadulkės, dulkių erkutės) esančios medžiagos gali būti alergenais. Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti krauju perduodamų ir oro lašeliniu būdu plintančių virusų sukeliamas ligas; pirmuonių (maliarinis plazmodijus), kirmėlių (kaspinuočių, askaridžių, spalinių) sukeliamas ligas ir erkių platinamų sukėlėjų sukeliamas ligas (erkinis encefalitas, Laimo liga); [...] Mokomasi nurodyti, kad antibiotikai skiriami gydant bakterines, o ne virusines ligas; [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi atpažinti centrinės ir periferinės nervų sistemos dalis, [...] atpažinti nervinį audinį [...] apibūdinti nervinę ląstelę, nervinių ląstelių tipus ir jų atliekamas funkcijas. Mokomasi apibūdinti galvos smegenų dalis ir jų funkcijas, nurodyti nugaros smegenų vaidmenį susidarant reflekso lankui. [...] apibūdinti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus. [...] Mokomasi susieti akies ir ausies sandarą [...] aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. Mokomasi apibūdinti judėjimą kaip bendrą kaulų, raumenų ir nervų sistemos veiklą. [...] mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti homeostazę ir jos valdymo mechanizmą neigiamu grįžtamuoju principu; [...] Humoralinis reguliavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi atpažinti endokrinines liaukas (hipofizė, kasa, antinksčiai), apibūdinti jų išskiriamų hormonų (augimo (somatotropino), insulino, gliukagono, adrenalino) poveikį organizmui. [...] apibūdinti kasos išskiriamų hormonų įtaką palaikant gliukozės pastovią koncentraciją kraujuje. Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. Mokomasi apibūdinti neurohumoralinį organizmo reguliavimą, pagrįstą nervų ir endokrininės sistemos veikimu; [...] Žmogaus gyvenimo ciklas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti vyro ir moters lytinių organų sandarą [...]; mokomasi paaiškinti lytinių hormonų svarbą brendimui. Aiškinamasi, kodėl svarbu, kad lytinės ląstelės, susidariusios mejozės būdu, turi perpus mažesnį chromosomų rinkinį; mokomasi apibūdinti, kaip jos prisitaikiusios apvaisinimui. Mokomasi apibūdinti, kas yra chromosomų rinkinys, [...] lytinės chromosomos (XX – moteris, XY – vyras). Nurodyti mitozės ir mejozės svarbą žmogaus gyvenimo cikle. Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti apvaisinimą, placentos vaidmenį vaisiaus vystymuisi, [...] gimdymą. [...] Vaisingumas. Lytiškai plintančios ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti priemones, kuriomis kontroliuojamas vaisingumas. Analizuojami lytiškai plintančių ligų [...] Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus [...] Mokomasi apibūdinti ryšį tarp DNR, genų ir chromosomų; aiškinamasi, kad homologinėse chromosomose to paties geno formos vadinamos aleliais [...] Analizuojant skirtingų organizmų kariotipus, mokomasi nurodyti, kad eukariotinėse ląstelėse aptinkamas chromosomų skaičius yra specifinis organizmų rūšims. Mokomasi apibūdinti mutacijas ir nurodyti jas sukeliančių mutagenų pavyzdžių. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu analizuojamos chromosomų skaičiaus mutacijos, albinizmo pavyzdžiu – geno mutacijos. [...] Mokomasi apibūdinti ir užrašyti dominuojančius bei recesyvinius alelius; heterozigotinius ir homozigotinius genotipus, sieti organizmo genotipą su fenotipu; mokomasi spręsti monohibridinio kryžminimo uždavinius. [...] nubraižyti ir analizuoti 3 kartų genealoginio medžio schemą. [...] Modeliuojant atsitiktinį chromosomų išsiskyrimą mejozės proceso metu, mokomasi apibūdinti kombinacinį kintamumą [...] Aiškinamasi, kokia kombinacinio ir mutacinio kintamumo įtaka gamtinei atrankai. Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. [...] atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles. Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. Mokomasi paaiškinti, kad cheminės medžiagos (sunkieji metalai, pesticidai) patenka į mitybos grandines, kaupiasi organizmuose ir jiems kenkia. Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi paaiškinti žmogaus veiklos (miškų kirtimas, gaisrai, iškastinio kuro naudojimas) įtaką klimato kaitai. [...] kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus [...] biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo [...] neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu, ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, padedamas ją lygina, klasifikuoja, vertina, apibendrina (B2.1). |
Įvardija reikšminius žodžius ir pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, vertina; padedamas jungia skirtingų šaltinių informaciją ir ją apibendrina (B2.2). |
Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, kritiškai vertina, jungia kelių skirtingų šaltinių informaciją (B2.3). |
Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, analizuoja, kritiškai vertina, interpretuoja, jungia kelių skirtingų tipų šaltinių informaciją (B2.4). |
Mokymo(si) turinysŽmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis. Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. [...] Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] analizuojant statistinius duomenis nagrinėti infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų prevenciją. [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Analizuojami statistiniai duomenys apie įvairių priklausomybių ligų paplitimą; mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. [...] Vaisingumas. Lytiškai plintančios ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes. Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai. Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Analizuojant skirtingų organizmų kariotipus, mokomasi nurodyti, kad eukariotinėse ląstelėse aptinkamas chromosomų skaičius yra specifinis organizmų rūšims. [...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. Modeliuojant atsitiktinį chromosomų išsiskyrimą mejozės proceso metu, mokomasi apibūdinti kombinacinį kintamumą kaip organizmų savybę įgyti naujų požymių. Aiškinamasi, kokia kombinacinio ir mutacinio kintamumo įtaka gamtinei atrankai. Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles. Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...] Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi paaiškinti žmogaus veiklos (miškų kirtimas, gaisrai, iškastinio kuro naudojimas) įtaką klimato kaitai. Analizuojant statistinius duomenis, mokomasi paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Konsultuodamasis pasirenka patikimus informacijos šaltinius; padedamas skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.1). |
Pasirenka patikimus informacijos šaltinius; pagal įvardytus kriterijus skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.2). |
Pasirenka patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus; skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.3). |
Pasirenka patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus. Nurodo patikimos informacijos požymius, jais remdamasis skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.4). |
Mokymo(si) turinysInfekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] analizuojant statistinius duomenis nagrinėti infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų prevenciją. [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Analizuojami statistiniai duomenys apie įvairių priklausomybių ligų paplitimą; mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. [...] Vaisingumas. Lytiškai plintančios ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes. Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai. Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Analizuojant skirtingų organizmų kariotipus, mokomasi nurodyti, kad eukariotinėse ląstelėse aptinkamas chromosomų skaičius yra specifinis organizmų rūšims. [...] Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Analizuojant statistinius duomenis, mokomasi paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Tinkamai vartodamas pagrindines reikšmines sąvokas ir simbolius, sklandžiai, suprantamai ir etiškai perteikia biologinę informaciją. Ruošdamas pranešimus pagal pateiktą pavyzdį cituoja šaltinius, naudoja skaitmenines technologijas (B4.1). |
Tinkamai vartodamas reikšmines sąvokas ir simbolius, sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologinę informaciją. Pagal įvardytus kriterijus pritaiko pranešimą konkrečiam adresatui. Ruošdamas pranešimus cituoja šaltinius, naudoja skaitmenines technologijas (B4.2). |
Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.3). |
Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, skirtingais būdais ir formomis perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. Tikslingai pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.4). |
Mokymo(si) turinysŽmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis. Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi paaiškinti kvėpavimo sistemos ligų priežastis (mikroorganizmai, aplinkos užterštumas, gyvenimo būdas) ir prevenciją. Mokomasi atlikti dirbtinį kvėpavimą ir suteikti pirmąją pagalbą užspringus. Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) ir paaiškinti, kaip jų išvengti; mokomasi suteikti pirmąją pagalbą pažeidus kraujagysles. Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas žmogaus organizme ir problemas, kylančias dėl per didelio arba per mažo šių medžiagų vartojimo. Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. Mokomasi apibūdinti sveikatai palankią mitybą, nurodyti, kodėl nesilaikant sveikatai palankios mitybos taisyklių sutrinka sveikata. Aiškinamasi, kaip suteikiama pirmoji pagalba apsinuodijus maistu. Mokomasi paaiškinti, kas yra mikrobiota ir koks jos vaidmuo virškinimo procese. Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. Apibūdinami galimi alergijos požymiai (ašarojimas, dusimas, čiaudėjimas, kosėjimas, odos paraudimai, bėrimai) ir nurodoma, kokios maiste ir aplinkoje (žiedadulkės, dulkių erkutės) esančios medžiagos gali būti alergenais. Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi. Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai. Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. [...] Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Konsultuodamasis formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos paaiškina (B5.1). |
Formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja (B5.2). |
Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją ir atlikdamas tyrimus formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes, argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti (B5.3). |
Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją ir atlikdamas tyrimus tikslingai formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes, tinkamai argumentuoja savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti, geba atskirti moksliniais įrodymais ir teorijomis pagrįstus argumentus nuo nemokslinių (B5.4). |
Mokymo(si) turinysŽmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. [...] Medžiagų apykaitos svarba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi paaiškinti medžiagų apykaitos svarbą organizmo funkcionavimui. Naudojantis schemomis, aiškinamasi kraujotakos, kvėpavimo ir virškinimo organų sistemų bendra veikla aprūpinant organizmą reikalingomis medžiagomis ir energija bei šalinant medžiagų apykaitos atliekas. Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Modeliuojant mokomasi paaiškinti, kaip vyksta įkvėpimas ir iškvėpimas; mokomasi plaučių sandarą susieti su dujų apykaita (dujų difuzija) alveolėse. Mokomasi paaiškinti, kad ląstelių ir viso organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti reikalinga energija išsiskiria vykstant ląsteliniam kvėpavimui. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. Mokomasi paaiškinti kvėpavimo sistemos ligų priežastis (mikroorganizmai, aplinkos užterštumas, gyvenimo būdas) ir prevenciją. [...] Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Analizuojant kraujo tyrimų rezultatus, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai gali turėti įtakos organizmui. Mokomasi paaiškinti, kaip anglies monoksidas, hemoglobino kiekio sumažėjimas gali sutrikdyti deguonies pernašą. Mokomasi paaiškinti, kodėl žmogui svarbu žinoti savo kraujo grupę; [...] tyrinėjant paaiškinti širdies sandarą, [...] paaiškinti, kaip veikia žmogaus širdis; [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi, kokių sąlygų (temperatūra, pH) reikia fermentams veikti. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] Aiškinamasi, kaip suteikiama pirmoji pagalba apsinuodijus maistu. Mokomasi paaiškinti, kas yra mikrobiota ir koks jos vaidmuo virškinimo procese. Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] paaiškinti vakcinų svarbą infekcinių ligų profilaktikai, serumų naudojimą gydymui, antikūnų paskirtį infekcinių ligų diagnostikai. [...] Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] paaiškinti antibiotikų vartojimo principus, neleidžiančius susiformuoti antibiotikams atsparioms bakterijoms. Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi atpažinti centrinės ir periferinės nervų sistemos dalis, paaiškinti jų funkcijas, tyrinėjant atpažinti nervinį audinį ir paaiškinti jo sandarą. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. [...] Humoralinis reguliavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. [...] mokomasi paaiškinti, kaip stresinėse situacijose nervų sistema ir antinksčių išskiriamas hormonas adrenalinas lemia kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo sistemų funkcijų pakitimus, elgseną. Žmogaus gyvenimo ciklas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] mokomasi paaiškinti lytinių hormonų svarbą brendimui. Aiškinamasi, kodėl svarbu, kad lytinės ląstelės, susidariusios mejozės būdu, turi perpus mažesnį chromosomų rinkinį; [...] paaiškinti, kad žmogaus lyties paveldėjimą nulemia lytinės chromosomos (XX – moteris, XY – vyras). [...] Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi. Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] aiškinamasi, kad homologinėse chromosomose to paties geno formos vadinamos aleliais, kuriuose užkoduota informacija apie organizmo vystymąsi ir požymius. Modeliuojant mokomasi paaiškinti, kaip prieš ląstelėms dalijantis dvigubėja DNR molekulė ir kokia šio proceso paskirtis. [...] Aiškinamasi, kokia kombinacinio ir mutacinio kintamumo įtaka gamtinei atrankai. Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. Mokomasi paaiškinti, kad cheminės medžiagos (sunkieji metalai, pesticidai) patenka į mitybos grandines, kaupiasi organizmuose ir jiems kenkia. Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi paaiškinti žmogaus veiklos (miškų kirtimas, gaisrai, iškastinio kuro naudojimas) įtaką klimato kaitai. Analizuojant statistinius duomenis, mokomasi paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste (B1.1). |
Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste (B1.2). |
Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste (B1.3). |
Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus analizuodamas reiškinius ir procesus naujame arba sumodeliuotame kontekste. Analizuodamas reiškinius, procesus, taiko mokslinę terminologiją (B1.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.Mokomasi apibūdinti citologiją [...] visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; [...] Mokomasi apibūdinti prokariotinės ląstelės struktūras (kapsulė, sienelė, plazminė membrana, ribosoma, nukleoidas, plazmidė, žiuželis) [...] aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) [...] Apibūdinant gyvūnų kamienines ir augalų meristemines ląsteles, mokomasi paaiškinti, kad vystantis daugialąsčiui organizmui ląstelės specializuojasi. Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.Mokomasi atpažinti ir apibūdinti ląstelės plazminę membraną sudarančius lipidus (fosfolipidai, cholesterolis), baltymus (baltymus nešiklius, baltymus kanalus, receptorinius baltymus, glikoproteinus) [...] Mokomasi susieti fosfolipidų savybes (hidrofiliškumas ir hidrofobiškumas) su dvisluoksnės membranos sandara, apibūdinti jos takumą. Mokomasi apibūdinti pasyviąją pernašą (osmosą, difuziją, palengvintą difuziją) kaip procesą, kuris vyksta per pusiau laidžią membraną nenaudojant cheminės energijos ir medžiagos juda pagal koncentracijos gradientą; tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. Mokomasi apibūdinti aktyviąją pernašą, naudojančią baltymus nešiklius ir pūsleles, kaip procesus, kurie vyksta per membraną naudojant cheminę energiją. [...] Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.Mokomasi apibūdinti prokariotinės ląstelės dalijimąsi kaip dalijimąsi pusiau, kurio metu tolygiai pasiskirsto padvigubėjusi DNR; apibūdinti eukariotinės ląstelės ciklo etapus: interfazę (DNR replikacija, baltymų sintezė, organelių skaičiaus didėjimas), mitozę (branduolio dalijimasis) ir citokinezę (citoplazmos dalijimasis). [...] interfazę – su DNR replikacija ir seserinių chromatidžių susidarymu, mitozę (profazė, metafazė, anafazė, telofazė) – su genetiškai vienodų branduolių susidarymu, citokinezę – su genetiškai vienodų ląstelių susidarymu. Analizuojant augalų ir gyvūnų ląstelių dalijimąsi, mokomasi apibūdinti panašumus (interfazė ir mitozė) ir skirtumus (dalijimosi verpstės susidarymas ir citokinezė). [...] skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. Mokomasi susieti somatinių ląstelių dalijimąsi su daugialąsčių organizmų augimu, audinių atsinaujinimu, nelytiniu dauginimusi. [...] Vanduo. III–IV gimnazijos klasių koncentras.Mokomasi apibūdinti vandens molekules kaip polines molekules, [...] paaiškinti medžiagų tirpumą vandenyje ir vandens dalyvavimą ištirpusių medžiagų pernašoje (kraujo plazma, augalų vandens ir rėtiniai indai) ir vandenyje tirpių medžiagų dalyvavimą cheminėse reakcijose organizme. [...] paaiškinti didelės vandens savitosios šilumos ir savitosios garavimo šilumos naudą organizmams ir ekosistemoms. Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.Mokomasi apibūdinti angliavandenius kaip organines molekules, [...] apibūdinti angliavandenių įvairovę: monosacharidai (gliukozė, fruktozė, ribozė, deoksiribozė), disacharidai (sacharozė, maltozė, laktozė), polisacharidai (krakmolas, glikogenas, celiuliozė, chitinas); jų savybes susieti su funkcijomis organizmuose: energetine (gliukozė, sacharozė), kaupimo (krakmolas, glikogenas) ir struktūrine (celiuliozė); tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. Mokomasi apibūdinti lipidus, [...] apibūdinti lipidų įvairovę: riebalai (sotieji ir nesotieji), vaškai, fosfolipidai, steroidai (cholesterolis ir lytinių liaukų hormonai). Lipidų savybes susieti su jų funkcijomis organizmuose: kaupimo ir energetinė (riebalai), apsauginė (vaškai), biologinių membranų pralaidumas (fosfolipidai) ir takumas (cholesterolis). Baltymai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti baltymus kaip polimerines organines medžiagas, sudarytas iš aminorūgščių, sujungtų peptidiniais ryšiais. [...] Mokomasi apibūdinti baltymų pirminę, antrinę, tretinę ir ketvirtinę struktūras. Baltymų įvairovę susieti su jų funkcijomis organizmuose: struktūrinė (kolagenas, keratinas), katalizinė (fermentai), apsauginė (antikūnai, kraujo krešėjimo baltymai), pernašos (hemoglobinas, membranos baltymai), judėjimo (aktinas, miozinas), receptorinė (sinapsės ir hormonų receptoriai plazminėje membranoje), reguliacinė (insulinas, gliukagonas). Remiantis globulinių ir fibrilinių baltymų pavyzdžiais, [...] Mokomasi apibūdinti denatūraciją, kaip procesą, kurio metu dėl nepalankių sąlygų (temperatūros, pH) pakinta baltymo molekulę sudarantys ryšiai ir dėl to prarandama baltymo antrinė, tretinė ar ketvirtinė struktūra ir jo biologinis aktyvumas. Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti fermentus kaip biologinius katalizatorius, kurie didina reakcijos greitį, mažindami aktyvacijos energiją. Remiantis indukuoto atitikmens modeliu, analizuojamas fermentų veikimo savitumas ir paaiškinama, kaip fermentinės reakcijos greitis priklauso nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. [...] Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] mokomasi apibūdinti DNR ir RNR kaip polimerines organines medžiagas, sudarytas iš nukleotidų; [...] Mokomasi apibūdinti replikaciją kaip procesą, kurio metu susidaro dvi pradinei DNR molekulei identiškos DNR molekulės; transkripciją kaip iRNR sintezę nurašant DNR molekulės bazių seką, prasidedančią promotoriumi ir lemiančią baltymo aminorūgščių seką. Mokomasi susieti komplementarumo principą replikacijos ir transkripcijos procesuose. Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti transliaciją, kaip polipeptidinės grandinės sintezę ribosomose. [...] trys gretimos azotinės bazės iRNR molekulėje sudaro kodoną, kuris koduoja tam tikrą aminorūgštį ir, kad aminorūgščių seką polipeptido grandinėje lemia DNR molekulėje esantis genetinis kodas. Nagrinėjant transliacijos procesą, aiškinamasi, kaip ribosomose esančios iRNR informacija, dalyvaujant tRNR, perrašoma į aminorūgščių seką polipeptido grandinėje. Mokomasi apibūdinti genetinio kodo savybes: [...] Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti ląstelinį kvėpavimą [...] Apibūdinama ATP sandara [...]. Mokomasi apibūdinti aerobinio ir anaerobinio procesų metu citozolyje vykstančią glikolizę, kurios metu gliukozė suskaidoma iki piruvato ir išsiskiria ATP ir NADH. Aiškinantis alkoholinį rūgimą mieliagrybiuose ir pieno rūgšties susidarymą raumenų ląstelėse, mokomasi susieti anaerobinį kvėpavimą su organizmų prisitaikymu apsirūpinti energija be deguonies. [...] Aiškindamiesi mitochondrijos sandarą sieja ją su aerobinio kvėpavimo metu vykstančiais procesais: Krebso ciklu bei elektronų pernašos grandine. Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti fotosintezę [...] tiriant chloroplastų stromoje vykstančias reakcijas. Aiškinamasi chloroplasto sandara, susiejant ją su chloroplaste vykstančiais procesais: nuo šviesos priklausančiomis ir nepriklausančiomis (Kalvino ciklas) reakcijomis. [...] aiškinamasi, kaip šviesos energija nuo šviesos priklausančiose reakcijose yra naudojama ATP ir NADPH susidarymui bei deguonies išskyrimui. [...] mokomasi apibūdinti nuo šviesos nepriklausančias reakcijas, kurių metu, naudojant ATP, NADPH ir CO2, sintetinama gliukozė. [...] Genai ir chromosomos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti geną [...] alelį [...] chromosomą [...] Mokomasi apibūdinti genomą [...] palyginti prokariotų ir eukariotų chromosomas. Mokomasi apibūdinti kariotipą kaip organizmų somatinių ląstelių chromosomų, susistemintų pagal dydį ir formą, rinkinį; genų ir chromosomų mutacijas ir jų atsiradimą lemiančius mutagenus (fizinius, cheminius ir biologinius veiksnius). Remiantis siklemijos pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti, kaip vieno nukleotido pokytis (taškinės mutacijos) lemia organizmo fenotipo pokytį. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu, aiškinamasi, kaip žmogaus gemalo kariotipo tyrimais diagnozuojami genetiniai sutrikimai iki gimimo. Mejozė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti ląstelių dalijimąsi mejozės būdu (interfazė, mejozė I, mejozė II, citokinezė) [...] Mokomasi susieti mejotinio ląstelių dalijimosi etapus (I ir II mejozės etapus: profazė, metafazė, anafazė, telofazė) su skirtingą genetinę informaciją turinčių ląstelių susidarymu: mejozė I – su krosingoveriu profazėje I ir atsitiktiniu homologinių chromosomų išsidėstymu metafazėje I. [...] Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti genų ir chromosomų vaidmenį susidarant homozigotiniams, heterozigotiniams ir hemizigotiniams genotipams. [...] mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. [...] lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; [...] Mokomasi paaiškinti alelių sąveiką per nepilną dominavimą, kaip paveldėjimą, kurio metu heterozigotiniai organizmai yra tarpinio fenotipo lyginant su homozigotiniais organizmais. [...] paaiškinti alelinių genų sąveiką per kodominavimą. [...] mokomasi paaiškinti nealelinių genų sąveiką. Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, [...] apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio. Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] apibūdinti polimerazės grandininę reakciją (PGR) kaip procesą, kurio metu gausinami tiksliniai DNR fragmentai gali būti naudojami elektroforezėje ir dauginant genus. Aiškinantis elektroforezę, mokomasi apibūdinti jos pritaikymo galimybes. [...] paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. [...] Mokomasi apibūdinti klonavimą [...] apibūdinti žmogaus genomo projektą, [...] Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi susieti virškinimo trakto organų prisitaikymą [...] Analizuojant virškinimo liaukų veiklą, mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio išorės sekrecijos liaukas, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas (fermentų gamybą ir jų išskyrimą). Mokomasi apibūdinti virškinimo procesą, paaiškinti virškinimo funkciją (mažų ir vandenyje tirpių molekulių susidarymas). [...] Apibūdinama sveikatai palanki mityba, [...] nurodomi žmogaus mitybos sočiųjų ir nesočiųjų riebalų šaltiniai. Mokomasi susieti riebalų, baltymų ir angliavandenių vartojimą su žmogaus sveikata. [...] cholesterolis [...] Mokomasi apibūdinti vitaminus (A, B12, C, D) [...] Mokomasi apibūdinti su maistu gaunamų cheminių elementų (Fe, Ca, P, I, K ir Na) svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti maistines skaidulas [...] paaiškinti nesubalansuotos mitybos pasekmes žmogui. Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti įkvėpimo ir iškvėpimo procesą, paaiškinti, kaip tarpšonkauliniai raumenys ir diafragma dalyvauja plaučių ventiliacijoje, mokomasi susieti plaučių ventiliaciją su efektyvia dujų difuzija alveolėse. Mokomasi paaiškinti, kaip veikiant nervų sistemai ir adrenalinui reguliuojami kvėpavimo judesiai, [...] Mokomasi susieti alveolių prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, sienelė iš vienasluoksnio epitelio, drėgnas vidinis paviršius, tankus kapiliarų tinklas) su plaučiuose vykstančia dujų difuzija. Mokomasi paaiškinti rūkymo (dervų, anglies monoksido, nikotino) poveikį žmogaus sveikatai. Atliekant plaučių tūrio tyrimą, [...] Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti kraują kaip jungiamąjį audinį, kurį sudaro kraujo ląstelės ir kraujo plazma. Susieti eritrocitų sandarą su deguonies pernaša, leukocitų – su organizmo apsauga, trombocitų – su kraujo krešėjimu. Mokomasi apibūdinti kraujo plazmos sudėtį ir susieti ją su medžiagų pernašos, apsaugine ir termoreguliacijos funkcija. [...] Mokomasi apibūdinti AB0 sistemos ir Rh sistemos kraujo grupes, kurias nulemia antigenai, esantys eritrocitų membranoje; [...] Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Remiantis supratimu apie širdies sandarą ir širdies darbo ciklą, mokomasi paaiškinti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą. [...] Mokomasi apibūdinti širdies automatizmą. [...] Mokomasi susieti arterijų, venų ir kapiliarų sandarą [...] apibūdinti žmogaus kraujotaką [...] palyginti kraujospūdžio ir kraujo tekėjimo greičio kitimą arterijose, venose ir kapiliaruose. Atliekant pulso dažnio tyrimą, [...]. Mokomasi apibūdinti aterosklerozę kaip kraujagyslių ligą, dėl kurios sumažėjus arterijų spindžiui ir sutrikus kraujotakai didėja insulto ir infarkto rizika. Mokomasi apibūdinti žmogaus organizmo vidinę terpę kaip kraujo, limfos ir audinių skysčio vieningą sistemą, [...] Mokomasi susieti limfagyslių sandarą [...] Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. Mokomasi palyginti virusų ir bakterijų sandarą, [...] Mokomasi apibūdinti pirmąją organizmo apsaugos liniją kaip fizinę, cheminę ir biologinę apsaugą nuo virusinių ir bakterinių infekcijų. Mokomasi apibūdinti antrąją organizmo apsaugos liniją, susiejant ją su fagocitų prisitaikymu apsaugoti nuo virusų ir bakterijų. Mokomasi apibūdinti trečiąją organizmo apsaugos liniją kaip specifinę apsaugą, nukreiptą atpažinti virusams ir bakterijoms būdingus antigenus. Mokomasi apibūdinti limfmazgių, [...] Mokomasi apibūdinti T ir B limfocitų funkcijas ir susieti jas su ląsteliniu ir humoraliniu imunitetu. [...] apibūdinti B limfocitų suaktyvinimą, atminties ląstelių ir plazminių ląstelių susidarymą ir antikūnų gamybą. Mokomasi apibūdinti antikūnų ir antigenų specifinę sąveiką. Mokomasi apibūdinti ir palyginti imuniteto rūšis: įgimtas ir įgytas imunitetas, aktyvus ir pasyvus imunitetas, dirbtinis ir natūralus imunitetas. [...] apibūdinti vakciną, [...] serumą, [...] Mokomasi apibūdinti antibiotikus, [...] Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti šalinimą kaip medžiagų apykaitos metu susidariusių metabolitų pašalinimą iš organizmo. Mokomasi paaiškinti odos, žarnyno, kepenų ir plaučių vaidmenį šalinimo procese. Mokomasi apibūdinti šlapimo šalinimo sistemos organų (inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės ir šlaplės) funkcijas. Mokomasi apibūdinti inkstą kaip organą, sudarytą iš daugybės nefronų, kuriame susidaro šlapimas ir reguliuojama vandens bei druskų pusiausvyra organizme. Mokomasi susieti nefrono dalių (kapsulės, vingiuotųjų kanalėlių, Henlės kilpos, surenkamojo kanalėlio) sandaros prisitaikymą su šlapimo susidarymu. [...] Mokomasi apibūdinti dializę [...] Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi susieti neurono prisitaikymą su nervinio signalo perdavimu organizme. Mokomasi paaiškinti veikimo potencialo susidarymą ir sklidimą neurone. Mokomasi apibūdinti receptorių tipus: chemoreceptorius, fotoreceptorius, termoreceptorius ir mechanoreceptorius. Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. Mokomasi paaiškinti sinapsės sandarą ir nervinio signalo perdavimą cheminėse sinapsėse. Mokomasi apibūdinti skersaruožio raumens ir raumeninės skaidulos sandarą, paaiškinti raumenų darbą (raumenų inervacija ir raumens susitraukimas). [...] palyginti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus, [...] Mokomasi apibūdinti centrinės nervų sistemos dalių funkcijas: pailgosios smegenys – kvėpavimo, širdies darbo refleksų susidarymas, tarpinės smegenys – homeostazė, smegenėlės – raumenų darbas. Mokomasi apibūdinti didžiuosius pusrutulius [...] Mokomasi susieti periferinę nervų sistemą sudarančių nervų (juntamieji, judinamieji, mišrieji) sandarą [...] Mokomasi apibūdinti stimuliuojančių ir slopinančių narkotinių medžiagų poveikį [...] Mokomasi apibūdinti hormonus [...] Mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio vidaus sekrecijos liauką, sandarą [...] hormonų gamybą ir jų išskyrimą. Mokomasi apibūdinti vidaus sekrecijos liaukas ir jų išskiriamus hormonus: skydliaukė (tiroksinas), hipofizė (ADH, LH, FSH), kasa (insulinas ir gliukagonas), antinksčiai (adrenalinas), lytinės liaukos (testosteronas, progesteronas, estrogenai). [...] apibūdinti jodo svarbą skydliaukės veikimui. [...] Aiškinamasi pagumburio ir hipofizės sąveika, [...] Mokomasi paaiškinti, kuo skiriasi nervinis ir humoralinis reguliavimas. Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti homeostazę, kaip organizmo vidaus terpės sudėties ir savybių dinaminį pastovumą. Remiantis homeostazės valdymo sistemos dalimis (receptorius, valdymo centras ir efektorius) mokomasi paaiškinti, kaip neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu palaikoma homeostazė. Mokomasi apibūdinti termoreguliacijos valdymo sistemą, [...] Mokomasi apibūdinti osmoreguliacijos valdymo sistemą, [...] Mokomasi apibūdinti gliukozės homeostazės valdymo sistemą, [...] Mokomasi paaiškinti kepenų vaidmenį palaikant pastovią gliukozės koncentraciją kraujyje. Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, [...] susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją [...] Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti spermatogenezės procesą, [...] ir oogenezės procesą [...] mokomasi apibūdinti hipofizės (LH ir FSH) ir kiaušidžių (estrogenai ir progesteronas) išskiriamų hormonų poveikį [...] Mokomasi apibūdinti estrogenų vaidmenį [...] testosterono vaidmenį [...] Mokomasi apibūdinti zigotos susidarymą ir gemalo vystymosi procesą iki implantacijos. Mokomasi apibūdinti placentą, [...] Mokomasi apibūdinti nevaisingumo priežastis [...] mokomasi paaiškinti hormoninių kontraceptikų ir natūralaus šeimos planavimo metodo taikymą siekiant atidėti nėštumą. Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti judėjimą veikiant raumenims, [...] Remiantis žieduotųjų kirmėlių, nariuotakojų ir stuburinių pavyzdžiu mokomasi paaiškinti skeleto ir raumenų vaidmenį judėjime. Mokomasi palyginti žuvų [...] paukščių bei žinduolių prisitaikymą [...] Mokomasi susieti nariuotakojų paplitimą [...] su išorinio skeleto nelaidumu vandeniui; žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių kūno dangos požymius su prisitaikymu gyventi tam tikroje aplinkoje. Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] paaiškinti nelytinio ir lytinio dauginimosi privalumus ir trūkumus. [...] palyginti stuburinių gyvūnų vidinį ir išorinį apvaisinimą. [...] apibūdinti išorinį ir vidinį embrioninį vystymąsi. [...] palyginti netiesioginį poembrioninį vystymąsi: vystymąsi su pilna ir nepilna metamorfoze. [...] palyginti stuburinių gyvūnų netiesioginį ir tiesioginį poembrioninį vystymąsi, [...] paaiškinti, kaip parazitinės kirmėlės yra prisitaikiusios parazituoti ir plisti. Dujų apykaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti dujų apykaitą kvėpavimo organuose [...] deguonimi, reikalingu viduląsteliniam kvėpavimui [...] vabzdžių kvėpavimo sistema [...] apibūdinti stuburinių gyvūnų kvėpavimo organų prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, plonas ir drėgnas paviršius, dujų koncentracijos gradiento palaikymas) [...] apibūdinti žuvų žiaunų sandarą [...] varlės kvėpavimo sistema [...] paukščių kvėpavimo sistema yra pritaikyta vykdyti dvigubą kvėpavimą [...] Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] su skirtingų azotinių atliekų šalinimu (žuvys – amoniakas, žinduoliai – šlapalas, ropliai – šlapimo rūgštis). Remiantis dykumos ir vandens žinduolio inkstų nefronų sandaros skirtumu, [...] Augalų įvairovė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi palyginti samanų, sporinių induočių, plikasėklių ir gaubtasėklių augalų sandarą (apytakiniai audiniai ir vegetatyviniai organai) bei lytinio dauginimosi būdus: sporangėje susidariusiomis sporomis (samanos, sporiniai induočiai), kankorėžyje susidariusiomis sėklomis (plikasėkliai), mezginėje susidariusiomis sėklomis (gaubtasėkliai). Mokomasi palyginti vienskilčių ir dviskilčių augalų klases (sėklos, lapų ir žiedo sandara). [...] Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti augalų apytakos audinių [...] Mokomasi apibūdinti dviskilčių augalų apytakos audinių išsidėstymą vegetatyviniuose organuose, [...] Mokomasi apibūdinti šaknies sandaros prisitaikymą [...] mokomasi paaiškinti, kaip lapo asimiliacinis audinys yra prisitaikęs vykdyti fotosintezę [...] Mokomasi paaiškinti, kaip dengiamajame audinyje esančios žiotelės yra prisitaikiusios reguliuoti transpiraciją ir anglies dioksido ir deguonies apykaitą. Mokomasi apibūdinti stiebo sandarą [...] Mokomasi apibūdinti augalo organų (šaknies, stiebo ir lapo) funkcijas [...] Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti augalų sporofito ir gametofito kartas [...] Mokomasi apibūdinti žiedinių augalų vegetatyvinio dauginimosi įvairovę [...] paaiškinti augalų lytinį dauginimąsi [...] Mokomasi palyginti savidulkos ir kryžmadulkos vaidmenį augalų genetinės įvairovės atsiradimui. [...] Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi [...] apibūdinti evoliuciją [...] Mokomasi susieti paveldimą kintamumą – naujų alelinių genų kombinacijų susidarymą ir mutacijas su organizmų genetine įvairove populiacijoje; paaiškinti, kad veikiant gamtinei atrankai [...] Nagrinėjant stabilizuojančiosios, kryptingosios ir išskiriančiosios gamtinės atrankos pavyzdžius, mokomasi paaiškinti, kaip šios gamtinės atrankos formos veikia fenotipų dažnį populiacijoje. [...] Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti organizmų sistematiką [...] rūšį [...] Mokomasi paaiškinti mokslinio rūšies pavadinimo sandarą [...] Mokomasi apibūdinti ląstelinę sandarą kaip vieną iš požymių, pagal kurį organizmai skirstomi į tris domenus; organizmų klasifikavimą, kaip hierarchinės organizmų grupių klasifikacinės sistemos sudarymą (remiantis taksonų rangais: domenas, karalystė, tipas ar skyrius, klasė, būrys ar eilė, šeima, gentis ir rūšis). Biologinė įvairovė – evoliucijos rezultatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] mokomasi apibūdinti bakterijų domeno ir eukarijų karalysčių (protistų, grybų, augalų ir gyvūnų) požymius [...] Populiacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti ekologinę nišą [...] analizuojama, kaip abiotiniai ir biotiniai aplinkos pasipriešinimo veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį; kokį poveikį populiacijos augimo greičiui turi biotinis potencialas ir aplinkos talpa. Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] mokomasi apibūdinti ir palyginti, kaip vyksta pirminė ir antrinė daugiametė bendrijų kaita (sukcesija). Lygindami brandžias ir besiformuojančias bendrijas, [...] Mokomasi paaiškinti, kaip ekologiniai santykiai (konkurencija, plėšrūno – aukos, parazito – šeimininko santykiai) reguliuoja populiacijų individų skaičių neigiamu grįžtamuoju ryšiu. [...] mokomasi apibūdinti mutualizmą, [...] Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] mokomasi paaiškinti ir palyginti energijos srautą ir medžiagų ciklą ekosistemoje. [...] mokomasi paaiškinti energijos virsmus, perdavimą ir nuostolius ekosistemose. [...] mitybos grandinės [...] paaiškinti medžiagų apytaką biosferoje ir apibūdinti skaidytojų, nitrifikuojančių, azotą fiksuojančių ir denitrifikuojančių bakterijų vaidmenį azoto apytakoje. [...] Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti, kad biologinę įvairovę sudaro rūšių ir buveinių įvairovė. [...] veikia biologinę įvairovę; [...] Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; [...] Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu, ir kt.) pateiktą informaciją skirtingų šaltinių, remdamasis pateiktais kriterijais ją lygina, klasifikuoja, padedamas vertina ir apibendrina (B2.1). |
Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius atsirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, remdamasis pateiktais kriterijais ją vertina, lygina, klasifikuoja, padedamas analizuoja, jungia skirtingų šaltinių informaciją (B2.2). |
Tikslingai pasirenka reikšminius žodžius ir atsirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją kritiškai vertina, interpretuoja, lygina, klasifikuoja, analizuoja, jungia ir apibendrina (B2.3). |
Tikslingai pasirenka reikšminius žodžius ir atsirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją kritiškai ir argumentuotai vertina, interpretuoja, lygina ir klasifikuoja tikslingai pasirinkdamas kriterijus, analizuoja, jungia ir apibendrina (B2.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. [...] Analizuojant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių sandarą, mokomasi jas palyginti. Remiantis supratimu apie augalinės ir gyvūninės ląstelių sandaros panašumus ir skirtumus, mokomasi jas palyginti. Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti fosfolipidų savybes (hidrofiliškumas ir hidrofobiškumas) su dvisluoksnės membranos sandara, apibūdinti jos takumą. [...] Mokomasi nurodyti pasyviosios ir aktyviosios pernašų per plazminę membraną skirtumus. Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis turima informacija apie ląstelės ciklo etapus, mokomasi susieti eukariotinės ląstelės ciklo etapus su vienodą genetinę informaciją turinčių ląstelių susidarymu: interfazę – su DNR replikacija ir seserinių chromatidžių susidarymu, mitozę (profazė, metafazė, anafazė, telofazė) – su genetiškai vienodų branduolių susidarymu, citokinezę – su genetiškai vienodų ląstelių susidarymu. Analizuojant augalų ir gyvūnų ląstelių dalijimąsi, mokomasi apibūdinti panašumus (interfazė ir mitozė) ir skirtumus (dalijimosi verpstės susidarymas ir citokinezė). [...] Mokomasi susieti somatinių ląstelių dalijimąsi su daugialąsčių organizmų augimu, audinių atsinaujinimu, nelytiniu dauginimusi. Nagrinėdami pateiktą informaciją, mokosi pritaikyti žinias apie ląstelės ciklo valdymą ir susieti ląstelės ciklo valdymo sutrikimus su žmogaus sveikata – auglių atsiradimu. Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Lipidų savybes susieti su jų funkcijomis organizmuose: kaupimo ir energetinė (riebalai), apsauginė (vaškai), biologinių membranų pralaidumas (fosfolipidai) ir takumas (cholesterolis). [...] Baltymai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Baltymų įvairovę susieti su jų funkcijomis organizmuose: struktūrinė (kolagenas, keratinas), katalizinė (fermentai), apsauginė (antikūnai, kraujo krešėjimo baltymai), pernašos (hemoglobinas, membranos baltymai), judėjimo (aktinas, miozinas), receptorinė (sinapsės ir hormonų receptoriai plazminėje membranoje), reguliacinė (insulinas, gliukagonas). Remiantis globulinių ir fibrilinių baltymų pavyzdžiais, mokomasi susieti jų struktūras su atliekamomis funkcijomis. [...] Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis indukuoto atitikmens modeliu, analizuojamas fermentų veikimo savitumas ir paaiškinama, kaip fermentinės reakcijos greitis priklauso nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] palyginti DNR ir RNR molekulių struktūrą. [...] Mokomasi susieti komplementarumo principą replikacijos ir transkripcijos procesuose. Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Analizuojant baltymų sintezės modelį, mokomasi apibūdinti, kad trys gretimos azotinės bazės iRNR molekulėje sudaro kodoną, kuris koduoja tam tikrą aminorūgštį ir, kad aminorūgščių seką polipeptido grandinėje lemia DNR molekulėje esantis genetinis kodas. [...] Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aiškinantis alkoholinį rūgimą mieliagrybiuose ir pieno rūgšties susidarymą raumenų ląstelėse, mokomasi susieti anaerobinį kvėpavimą su organizmų prisitaikymu apsirūpinti energija be deguonies. [...] Aiškindamiesi mitochondrijos sandarą sieja ją su aerobinio kvėpavimo metu vykstančiais procesais: Krebso ciklu bei elektronų pernašos grandine. [...] Mokomasi palyginti aerobinį ir anaerobinį kvėpavimą. Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aiškinamasi chloroplasto sandara, susiejant ją su chloroplaste vykstančiais procesais: nuo šviesos priklausančiomis ir nepriklausančiomis (Kalvino ciklas) reakcijomis. [...] Mejozė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti mejotinio ląstelių dalijimosi etapus (I ir II mejozės etapus: profazė, metafazė, anafazė, telofazė) su skirtingą genetinę informaciją turinčių ląstelių susidarymu: mejozė I – su krosingoveriu profazėje I ir atsitiktiniu homologinių chromosomų išsidėstymu metafazėje I. Mokomasi susieti mejozę su gyvūnų lytinių ląstelių ir augalų sporų susidarymu ir apibūdinti mejozės vaidmenį evoliucijos procese. Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; [...] Mokomasi paaiškinti alelių sąveiką per nepilną dominavimą, kaip paveldėjimą, kurio metu heterozigotiniai organizmai yra tarpinio fenotipo lyginant su homozigotiniais organizmais. [...] Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...] Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Analizuojant schemas mokomasi apibūdinti polimerazės grandininę reakciją (PGR) kaip procesą, kurio metu gausinami tiksliniai DNR fragmentai gali būti naudojami elektroforezėje ir dauginant genus. [...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi susieti virškinimo trakto organų prisitaikymą su atliekamomis funkcijomis. Analizuojant virškinimo liaukų veiklą, mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio išorės sekrecijos liaukas, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas (fermentų gamybą ir jų išskyrimą). [...] Mokomasi susieti riebalų, baltymų ir angliavandenių vartojimą su žmogaus sveikata. [...] Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] mokomasi susieti plaučių ventiliaciją su efektyvia dujų difuzija alveolėse. [...] Mokomasi susieti alveolių prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, sienelė iš vienasluoksnio epitelio, drėgnas vidinis paviršius, tankus kapiliarų tinklas) su plaučiuose vykstančia dujų difuzija. [...] Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Susieti eritrocitų sandarą su deguonies pernaša, leukocitų – su organizmo apsauga, trombocitų – su kraujo krešėjimu. Mokomasi apibūdinti kraujo plazmos sudėtį ir susieti ją su medžiagų pernašos, apsaugine ir termoreguliacijos funkcija. Analizuojant schemas mokomasi paaiškinti kraujo krešėjimo procesą ir jo svarbą. Analizuojant kraujo tyrimų duomenis, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai (sumažėjęs eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis, padidėjęs leukocitų skaičius, sumažėjęs trombocitų skaičius) gali turėti įtakos organizmui. [...] Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant elektrokardiogramas, mokomasi paaiškinti širdies darbo ciklą. [...] Mokomasi susieti arterijų, venų ir kapiliarų sandarą su jų atliekamomis funkcijomis. [...] Remiantis pateikta informacija, mokomasi apibūdinti ir palyginti kraujospūdžio ir kraujo tekėjimo greičio kitimą arterijose, venose ir kapiliaruose. [...] Mokomasi susieti limfagyslių sandarą su atliekama funkcija. Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. Mokomasi palyginti virusų ir bakterijų sandarą, prisitaikymą daugintis ir plitimą. [...] Mokomasi apibūdinti antrąją organizmo apsaugos liniją, susiejant ją su fagocitų prisitaikymu apsaugoti nuo virusų ir bakterijų. [...] Mokomasi apibūdinti T ir B limfocitų funkcijas ir susieti jas su ląsteliniu ir humoraliniu imunitetu. Nagrinėjant ŽIV poveikį organizmui, mokomasi paaiškinti T limfocitų svarbą imunitetui. [...] Mokomasi apibūdinti ir palyginti imuniteto rūšis: įgimtas ir įgytas imunitetas, aktyvus ir pasyvus imunitetas, dirbtinis ir natūralus imunitetas. [...] remiantis duota informacija, nagrinėti antibiotikų veikimo principą. Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimo priežastis ir pasekmes. Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti nefrono dalių (kapsulės, vingiuotųjų kanalėlių, Henlės kilpos, surenkamojo kanalėlio) sandaros prisitaikymą su šlapimo susidarymu. Analizuojant kraujo sudėties skirtumus inkstų arterijoje ir inkstų venoje, mokomasi paaiškinti šlapimo šalinimo sistemos funkciją. [...] Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi susieti neurono prisitaikymą su nervinio signalo perdavimu organizme. [...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...] Remiantis pavyzdžiais mokomasi palyginti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus, paaiškinti jų vaidmenį organizmo funkcijų valdyme. [...] Mokomasi susieti periferinę nervų sistemą sudarančių nervų (juntamieji, judinamieji, mišrieji) sandarą su jų atliekama funkcija. [...] Mokomasi paaiškinti, kuo skiriasi nervinis ir humoralinis reguliavimas. Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis homeostazės valdymo sistemos dalimis (receptorius, valdymo centras ir efektorius) mokomasi paaiškinti, kaip neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu palaikoma homeostazė. [...] Mokomasi susieti odos sandarą su prisitaikymu dalyvauti termoreguliacijoje. [...] Mokomasi susieti inkstų sandarą su prisitaikymu dalyvauti osmoreguliacijoje. [...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes. Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi palyginti spermatozoido ir kiaušialąstės prisitaikymą dalyvauti apvaisinimo procese: haploidinis chromosomų skaičius, ląstelių dydis, spermatozoidų prisitaikymas judėti ir prasiskverbti į kiaušialąstę, kiaušialąstės prisitaikymas būti apvaisintai tik vieno spermatozoido. Remiantis duota informacija apie moters organizme mėnesinių ciklo metu vykstančius pokyčius, mokomasi apibūdinti hipofizės (LH ir FSH) ir kiaušidžių (estrogenai ir progesteronas) išskiriamų hormonų poveikį kiaušialąstės brendimui, organizmo pasirengimui apvaisinimui ir gemalo vystymuisi. [...] Mokomasi apibūdinti placentą, susieti placentos sandaros prisitaikymą (didelis choriono gaurelių paviršiaus plotas, atskirta vaisiaus ir motinos kraujotaka) su atliekamomis funkcijomis. [...] Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis žieduotųjų kirmėlių, nariuotakojų ir stuburinių pavyzdžiu mokomasi paaiškinti skeleto ir raumenų vaidmenį judėjime. Mokomasi palyginti žuvų prisitaikymą judėti vandenyje ir paukščių bei žinduolių prisitaikymą judėti sausumoje. Mokomasi susieti nariuotakojų paplitimą tiek vandenyje, tiek ir sausumoje su išorinio skeleto nelaidumu vandeniui; žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių kūno dangos požymius su prisitaikymu gyventi tam tikroje aplinkoje. Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Remiantis hidros pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti nelytinio ir lytinio dauginimosi privalumus ir trūkumus. Remiantis varlės ir roplio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų vidinį ir išorinį apvaisinimą. Remiantis paukščio ir placentinio žinduolio pavyzdžiu, mokomasi apibūdinti išorinį ir vidinį embrioninį vystymąsi. Remiantis drugio ir žiogo pavyzdžiu, mokomasi palyginti netiesioginį poembrioninį vystymąsi: vystymąsi su pilna ir nepilna metamorfoze. Remiantis varlės ir paukščio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų netiesioginį ir tiesioginį poembrioninį vystymąsi, mokomasi susieti jį su prisitaikymu gyventi vandenyje ar sausumoje. Remiantis žuvinio kaspinuočio ir askaridės gyvenimo ciklų pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti, kaip parazitinės kirmėlės yra prisitaikiusios parazituoti ir plisti. Dujų apykaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis konkrečiais pavyzdžiais mokomasi apibūdinti stuburinių gyvūnų kvėpavimo organų prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, plonas ir drėgnas paviršius, dujų koncentracijos gradiento palaikymas) vykdyti dujų apykaitą. [...] Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi susieti stuburinių gyvūnų prisitaikymą gyventi tam tikroje aplinkoje su skirtingų azotinių atliekų šalinimu (žuvys – amoniakas, žinduoliai – šlapalas, ropliai – šlapimo rūgštis). Remiantis dykumos ir vandens žinduolio inkstų nefronų sandaros skirtumu, mokomasi paaiškinti, kaip šie gyvūnai yra prisitaikę šalinti skirtingą vandens kiekį. Augalų įvairovė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi palyginti samanų, sporinių induočių, plikasėklių ir gaubtasėklių augalų sandarą (apytakiniai audiniai ir vegetatyviniai organai) bei lytinio dauginimosi būdus: sporangėje susidariusiomis sporomis (samanos, sporiniai induočiai), kankorėžyje susidariusiomis sėklomis (plikasėkliai), mezginėje susidariusiomis sėklomis (gaubtasėkliai). Mokomasi palyginti vienskilčių ir dviskilčių augalų klases (sėklos, lapų ir žiedo sandara). [...] Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] palyginti dviskilčių žolinių ir sumedėjusių augalų apytakos audinių išsidėstymą stiebe. [...] Mokomasi susieti asimiliacinio audinio vykdomą fotosintezę su medžiagų pernaša augaluose (vandens ir mineralinių medžiagų, organinių medžiagų, deguonies ir anglies dioksido pernaša). [...] Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti augalų sporofito ir gametofito kartas, palyginti samanų ir žiedinių augalų gyvenimo ciklus ir susieti su šių augalų paplitimu. Mokomasi susieti augalų vegetatyvinį dauginimąsi su požymių pastovumu ir lytinį dauginimąsi su požymių kintamumu. [...] Nagrinėjant žiedo sandarą, mokomasi paaiškinti augalų lytinį dauginimąsi: apdulkinimas, dvigubas apvaisinimas ir sėklos susidarymas. Mokomasi palyginti savidulkos ir kryžmadulkos vaidmenį augalų genetinės įvairovės atsiradimui. Mokomasi palyginti vėjo ir gyvūnų apdulkinamų augalų požymius. Mokomasi susieti sėklų platinimo būdų įvairovę su augalų prisitaikymu išplisti ir apibūdinti sėklų platinimo svarbą augalams. Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros. Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti paveldimą kintamumą – naujų alelinių genų kombinacijų susidarymą ir mutacijas su organizmų genetine įvairove populiacijoje; paaiškinti, kad veikiant gamtinei atrankai dalis populiacijos organizmų turi didesnes galimybes išlikti ir susilaukti palikuonių, nes yra geriau prisitaikę prie aplinkos. Remiantis bakterijų atsparumo antibiotikams susidarymo pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti paveldimo kintamumo ir gamtinės atrankos reikšmę populiacijos individų prisitaikymui prie kintančių aplinkos sąlygų. Nagrinėjant stabilizuojančiosios, kryptingosios ir išskiriančiosios gamtinės atrankos pavyzdžius, mokomasi paaiškinti, kaip šios gamtinės atrankos formos veikia fenotipų dažnį populiacijoje. [...] Remiantis skirtingais žmogaus evoliuciją vaizduojančiais filogenetiniais medžiais, analizuojama, kaip skirtingi duomenys gali keisti supratimą apie evoliucijos ryšius. Biologinė įvairovė – evoliucijos rezultatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Naudojantis duota informacija apie organizmą mokomasi priskirti jį bakterijų, protistų, grybų, augalų arba gyvūnų karalystei ir apibūdinti pagal organizmų karalystėms būdingus požymius. Analizuojant pavyzdžius mokomasi apibūdinti bakterijų domeno ir eukarijų karalysčių (protistų, grybų, augalų ir gyvūnų) požymius (ląstelinė sandara, mitybos būdas, judrumas, sandaros sudėtingumo lygis: ląstelės, audiniai, organai ir organų sistemos). Populiacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis konkrečios populiacijos individų skaičiaus duomenimis, analizuojama, kaip abiotiniai ir biotiniai aplinkos pasipriešinimo veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį; kokį poveikį populiacijos augimo greičiui turi biotinis potencialas ir aplinkos talpa. Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Remiantis pavyzdžiais mokomasi apibūdinti ir palyginti, kaip vyksta pirminė ir antrinė daugiametė bendrijų kaita (sukcesija). Lygindami brandžias ir besiformuojančias bendrijas, mokomasi apibūdinti jų savybes: detrito kiekis, mitybos tinklų tankis, rūšių įvairovė, reguliacijos neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu įvairovė. Analizuojant brandžios ekosistemos mitybos tinklų pavyzdžius, mokomasi paaiškinti rūšių įvairovės svarbą bendrijų stabilumui. [...] Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti mutualizmą, ir paaiškinti jo svarbą bendrijų stabilumui. Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Analizuojant gamintojų, gyvaėdžių ir skaidytojų vaidmenį ir tarpusavio ryšius ekosistemose, mokomasi paaiškinti ir palyginti energijos srautą ir medžiagų ciklą ekosistemoje. Remiantis informacija apie energijos srautus ekosistemoje, mokomasi paaiškinti energijos virsmus, perdavimą ir nuostolius ekosistemose. Siejant mitybos grandinių ilgį ribojančius veiksnius su žmogaus mityba, mokomasi modeliuoti, kaip trumpesnės mitybos grandinės leistų sumažinti išteklių naudojimą ir išmaitinti daugiau gyventojų. Remiantis azoto ciklo schema, mokomasi paaiškinti medžiagų apytaką biosferoje ir apibūdinti skaidytojų, nitrifikuojančių, azotą fiksuojančių ir denitrifikuojančių bakterijų vaidmenį azoto apytakoje. Mokomasi pagrįsti žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje ir įvertinti priemones, mažinančias žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje. Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Pasirenka patikimus informacijos šaltinius, pagal įvardytus kriterijus skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.1). |
Pasirenka patikimus informacijos šaltinius, pagal standartinius kriterijus skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, atpažįsta tinkamą mokslinį paaiškinimą (B3.2). |
Analizuoja ir vertina patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus. Skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, pateikia pavyzdžių. Nustato, kurie įrodymai pagrindžia mokslinį teiginį (B3.3). |
Analizuoja ir vertina pasirinktus patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus. Nurodo patikimos informacijos požymius, jais remdamasis skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, pateikia pavyzdžių. Nustato, kurie įrodymai pagrindžia mokslinį teiginį, argumentuoja savo pasirinkimą (B3.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: [...] Analizuojant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių sandarą, mokomasi jas palyginti. [...] Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Analizuojant augalų ir gyvūnų ląstelių dalijimąsi, mokomasi apibūdinti panašumus (interfazė ir mitozė) ir skirtumus (dalijimosi verpstės susidarymas ir citokinezė). [...] Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis indukuoto atitikmens modeliu, analizuojamas fermentų veikimo savitumas ir paaiškinama, kaip fermentinės reakcijos greitis priklauso nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Analizuojant baltymų sintezės modelį, mokomasi apibūdinti, kad trys gretimos azotinės bazės iRNR molekulėje sudaro kodoną, kuris koduoja tam tikrą aminorūgštį ir, kad aminorūgščių seką polipeptido grandinėje lemia DNR molekulėje esantis genetinis kodas. [...] Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...] Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Analizuojant schemas mokomasi apibūdinti polimerazės grandininę reakciją (PGR) kaip procesą, kurio metu gausinami tiksliniai DNR fragmentai gali būti naudojami elektroforezėje ir dauginant genus. [...] Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant virškinimo liaukų veiklą, mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio išorės sekrecijos liaukas, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas (fermentų gamybą ir jų išskyrimą). [...] Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant schemas mokomasi paaiškinti kraujo krešėjimo procesą ir jo svarbą. Analizuojant kraujo tyrimų duomenis, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai (sumažėjęs eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis, padidėjęs leukocitų skaičius, sumažėjęs trombocitų skaičius) gali turėti įtakos organizmui. [...] Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant elektrokardiogramas, mokomasi paaiškinti širdies darbo ciklą. [...] Remiantis pateikta informacija, mokomasi apibūdinti ir palyginti kraujospūdžio ir kraujo tekėjimo greičio kitimą arterijose, venose ir kapiliaruose. [...] Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. [...] Nagrinėjant ŽIV poveikį organizmui, mokomasi paaiškinti T limfocitų svarbą imunitetui. [...] remiantis duota informacija, nagrinėti antibiotikų veikimo principą. Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimo priežastis ir pasekmes. Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant kraujo sudėties skirtumus inkstų arterijoje ir inkstų venoje, mokomasi paaiškinti šlapimo šalinimo sistemos funkciją. [...] Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis pavyzdžiais mokomasi palyginti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus, paaiškinti jų vaidmenį organizmo funkcijų valdyme. [...] Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis homeostazės valdymo sistemos dalimis (receptorius, valdymo centras ir efektorius) mokomasi paaiškinti, kaip neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu palaikoma homeostazė. [...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes. Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis duota informacija apie moters organizme mėnesinių ciklo metu vykstančius pokyčius, mokomasi apibūdinti hipofizės (LH ir FSH) ir kiaušidžių (estrogenai ir progesteronas) išskiriamų hormonų poveikį kiaušialąstės brendimui, organizmo pasirengimui apvaisinimui ir gemalo vystymuisi. [...] Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis žieduotųjų kirmėlių, nariuotakojų ir stuburinių pavyzdžiu mokomasi paaiškinti skeleto ir raumenų vaidmenį judėjime. [...] Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Remiantis hidros pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti nelytinio ir lytinio dauginimosi privalumus ir trūkumus. Remiantis varlės ir roplio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų vidinį ir išorinį apvaisinimą. Remiantis paukščio ir placentinio žinduolio pavyzdžiu, mokomasi apibūdinti išorinį ir vidinį embrioninį vystymąsi. Remiantis drugio ir žiogo pavyzdžiu, mokomasi palyginti netiesioginį poembrioninį vystymąsi: vystymąsi su pilna ir nepilna metamorfoze. Remiantis varlės ir paukščio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų netiesioginį ir tiesioginį poembrioninį vystymąsi, mokomasi susieti jį su prisitaikymu gyventi vandenyje ar sausumoje. Remiantis žuvinio kaspinuočio ir askaridės gyvenimo ciklų pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti, kaip parazitinės kirmėlės yra prisitaikiusios parazituoti ir plisti. Dujų apykaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis konkrečiais pavyzdžiais mokomasi apibūdinti stuburinių gyvūnų kvėpavimo organų prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, plonas ir drėgnas paviršius, dujų koncentracijos gradiento palaikymas) vykdyti dujų apykaitą. [...] Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis dykumos ir vandens žinduolio inkstų nefronų sandaros skirtumu, mokomasi paaiškinti, kaip šie gyvūnai yra prisitaikę šalinti skirtingą vandens kiekį. Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant žiedo sandarą, mokomasi paaiškinti augalų lytinį dauginimąsi: apdulkinimas, dvigubas apvaisinimas ir sėklos susidarymas. [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros. Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis bakterijų atsparumo antibiotikams susidarymo pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti paveldimo kintamumo ir gamtinės atrankos reikšmę populiacijos individų prisitaikymui prie kintančių aplinkos sąlygų. Nagrinėjant stabilizuojančiosios, kryptingosios ir išskiriančiosios gamtinės atrankos pavyzdžius, mokomasi paaiškinti, kaip šios gamtinės atrankos formos veikia fenotipų dažnį populiacijoje. [...] Remiantis skirtingais žmogaus evoliuciją vaizduojančiais filogenetiniais medžiais, analizuojama, kaip skirtingi duomenys gali keisti supratimą apie evoliucijos ryšius. Biologinė įvairovė – evoliucijos rezultatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Naudojantis duota informacija apie organizmą mokomasi priskirti jį bakterijų, protistų, grybų, augalų arba gyvūnų karalystei ir apibūdinti pagal organizmų karalystėms būdingus požymius. Analizuojant pavyzdžius mokomasi apibūdinti bakterijų domeno ir eukarijų karalysčių (protistų, grybų, augalų ir gyvūnų) požymius (ląstelinė sandara, mitybos būdas, judrumas, sandaros sudėtingumo lygis: ląstelės, audiniai, organai ir organų sistemos). Populiacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis konkrečios populiacijos individų skaičiaus duomenimis, analizuojama, kaip abiotiniai ir biotiniai aplinkos pasipriešinimo veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį; kokį poveikį populiacijos augimo greičiui turi biotinis potencialas ir aplinkos talpa. Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Remiantis pavyzdžiais mokomasi apibūdinti ir palyginti, kaip vyksta pirminė ir antrinė daugiametė bendrijų kaita (sukcesija). [...] Analizuojant brandžios ekosistemos mitybos tinklų pavyzdžius, mokomasi paaiškinti rūšių įvairovės svarbą bendrijų stabilumui. [...] Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti mutualizmą, ir paaiškinti jo svarbą bendrijų stabilumui. Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Analizuojant gamintojų, gyvaėdžių ir skaidytojų vaidmenį ir tarpusavio ryšius ekosistemose, mokomasi paaiškinti ir palyginti energijos srautą ir medžiagų ciklą ekosistemoje. Remiantis informacija apie energijos srautus ekosistemoje, mokomasi paaiškinti energijos virsmus, perdavimą ir nuostolius ekosistemose. [...] Remiantis azoto ciklo schema, mokomasi paaiškinti medžiagų apytaką biosferoje ir apibūdinti skaidytojų, nitrifikuojančių, azotą fiksuojančių ir denitrifikuojančių bakterijų vaidmenį azoto apytakoje. [...] Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. [...] analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Pagal įvardytus kriterijus pritaiko pranešimą konkrečiam adresatui. Tinkamai vartodamas pagrindines reikšmines sąvokas ir simbolius, sklandžiai, suprantamai ir etiškai perteikia biologinę informaciją. Ruošdamas pranešimus, cituoja šaltinius, naudoja skaitmenines technologijas (B4.1). |
Pagal standartinius kriterijus pritaiko pranešimą konkrečiam adresatui. Tinkamai vartodamas reikšmines sąvokas ir simbolius, sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologinę informaciją. Ruošdamas pranešimus cituoja šaltinius, įvertina jų patikimumą atsižvelgdamas į pateiktus kriterijus, naudoja skaitmenines technologijas (B4.2). |
Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, vertina jų patikimumą, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.3). |
Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalba skirtingais būdais ir formomis perteikdamas kitiems biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Tikslingai pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Geba įvertinti būdus, tinkamus moksliškai tyrinėti tam tikrą klausimą ir nustatyti duomenų ir jų šaltinių interpretavimo trūkumus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, vertina jų patikimumą, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; visos ląstelės vykdo medžiagų ir energijos apykaitą; naujos ląstelės atsiranda tik iš kitų gyvų ląstelių. [...] Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...] Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus. Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti 2–3 virškinimo sistemos ligas: nurodyti jų priežastis ir poveikį organizmui ir pateikti siūlymų, kaip šių ligų išvengti. Remiantis žiniomis apie su maistu gaunamos energijos ir maisto medžiagų panaudojimą organizme, mokomasi paaiškinti nesubalansuotos mitybos pasekmes žmogui. Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes. Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi paaiškinti rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų ir medikamentų vartojimo bei streso poveikį gemalo ir vaisiaus vystymuisi. Mokomasi apibūdinti nevaisingumo priežastis ir galimas priemones šiai problemai spręsti. Remiantis supratimu apie mėnesinių ciklo hormoninę reguliaciją, mokomasi paaiškinti hormoninių kontraceptikų ir natūralaus šeimos planavimo metodo taikymą siekiant atidėti nėštumą. Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...] Remiantis skirtingais žmogaus evoliuciją vaizduojančiais filogenetiniais medžiais, analizuojama, kaip skirtingi duomenys gali keisti supratimą apie evoliucijos ryšius. Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Aptariamas K. Linėjaus vaidmuo organizmų sistematikos moksle. [...] Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti, kaip žmogaus veikla tiesiogiai veikia biologinę įvairovę; analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos paaiškina (B5.1). |
Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja (B5.2). |
Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją ir atlikdamas tyrimus tikslingai formuluoja probleminius klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, geba atskirti moksliniais įrodymais ir teorijomis pagrįstus argumentus nuo nemokslinių (B5.3). |
Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją ir atlikdamas tyrimus tikslingai formuluoja probleminius klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, geba atskirti moksliniais įrodymais ir teorijomis pagrįstus argumentus nuo nemokslinių, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti (B5.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] Nagrinėdami pateiktą informaciją, mokosi pritaikyti žinias apie ląstelės ciklo valdymą ir susieti ląstelės ciklo valdymo sutrikimus su žmogaus sveikata – auglių atsiradimu. Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...] Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...] Nagrinėdami pateiktą informaciją, mokosi pritaikyti žinias apie ląstelės ciklo valdymą ir susieti ląstelės ciklo valdymo sutrikimus su žmogaus sveikata – auglių atsiradimu. Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...] Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant transliacijos procesą, aiškinamasi, kaip ribosomose esančios iRNR informacija, dalyvaujant tRNR, perrašoma į aminorūgščių seką polipeptido grandinėje. Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos. Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. [...] Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. [...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio. Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant virškinimo liaukų veiklą, mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio išorės sekrecijos liaukas, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas (fermentų gamybą ir jų išskyrimą). [...] Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus. Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant schemas mokomasi paaiškinti kraujo krešėjimo procesą ir jo svarbą. Analizuojant kraujo tyrimų duomenis, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai (sumažėjęs eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis, padidėjęs leukocitų skaičius, sumažėjęs trombocitų skaičius) gali turėti įtakos organizmui. [...] Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant elektrokardiogramas, mokomasi paaiškinti širdies darbo ciklą. [...] Remiantis pateikta informacija, mokomasi apibūdinti ir palyginti kraujospūdžio ir kraujo tekėjimo greičio kitimą arterijose, venose ir kapiliaruose. Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...] Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. [...] Nagrinėjant ŽIV poveikį organizmui, mokomasi paaiškinti T limfocitų svarbą imunitetui. [...] remiantis duota informacija, nagrinėti antibiotikų veikimo principą. [...] Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant kraujo sudėties skirtumus inkstų arterijoje ir inkstų venoje, mokomasi paaiškinti šlapimo šalinimo sistemos funkciją. [...] Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...] Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.[...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes. Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.[...] Remiantis duota informacija apie moters organizme mėnesinių ciklo metu vykstančius pokyčius, mokomasi apibūdinti hipofizės (LH ir FSH) ir kiaušidžių (estrogenai ir progesteronas) išskiriamų hormonų poveikį kiaušialąstės brendimui, organizmo pasirengimui apvaisinimui ir gemalo vystymuisi. [...] Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.[...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...] Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.[...] Nagrinėjant žiedo sandarą, mokomasi paaiškinti augalų lytinį dauginimąsi: apdulkinimas, dvigubas apvaisinimas ir sėklos susidarymas. [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros. Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.[...] Nagrinėjant stabilizuojančiosios, kryptingosios ir išskiriančiosios gamtinės atrankos pavyzdžius, mokomasi paaiškinti, kaip šios gamtinės atrankos formos veikia fenotipų dažnį populiacijoje. [...] Remiantis skirtingais žmogaus evoliuciją vaizduojančiais filogenetiniais medžiais, analizuojama, kaip skirtingi duomenys gali keisti supratimą apie evoliucijos ryšius. Biologinė įvairovė – evoliucijos rezultatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.Naudojantis duota informacija apie organizmą mokomasi priskirti jį bakterijų, protistų, grybų, augalų arba gyvūnų karalystei ir apibūdinti pagal organizmų karalystėms būdingus požymius. [...] Populiacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.[...] Remiantis konkrečios populiacijos individų skaičiaus duomenimis, analizuojama, kaip abiotiniai ir biotiniai aplinkos pasipriešinimo veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį; kokį poveikį populiacijos augimo greičiui turi biotinis potencialas ir aplinkos talpa. Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.Remiantis pavyzdžiais mokomasi apibūdinti ir palyginti, kaip vyksta pirminė ir antrinė daugiametė bendrijų kaita (sukcesija). [...] Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti mutualizmą, ir paaiškinti jo svarbą bendrijų stabilumui. Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.[...] Remiantis informacija apie energijos srautus ekosistemoje, mokomasi paaiškinti energijos virsmus, perdavimą ir nuostolius ekosistemose. [...] Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.[...] analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. [...] analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą. |
||||
Gamtamokslinis tyrinėjimas (C)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija tyrimo atlikimo etapus (C1.1). |
Paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija tyrimo metodus ir tyrimo atlikimo etapų seką (C1.2). |
Paaiškina, kas yra tyrimas, apibūdina skirtingus tyrimų metodus, įvardija tyrimo atlikimo etapų seką (C1.3). |
Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimų metodus, nurodo, kada jie taikomi, įvardija tyrimo atlikimo etapų seką (C1.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas. Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...] Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...] Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, [...]. Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, [...]. Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...] |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija tyrimo atlikimo etapų seką (C1.1). |
Paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija skirtingus tyrimo metodus, jų skirtumus ir tyrimo atlikimo etapų seką (C1.2). |
Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimų metodus, įvardija tyrimo atlikimo etapų seką (C1.3). |
Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimo metodus ir nurodo jų taikymo galimybes, pagrindžia kiekvieno etapo paskirtį ir nuoseklaus tyrimo atlikimo svarbą (C1.4). |
Mokymo(si) turinysKvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...] Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...], tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...] Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...] |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija skirtingus tyrimo metodus, jų skirtumus ir tyrimo atlikimo etapų seką (C1.1). |
Paaiškina, kas yra tyrimas, apibūdina skirtingus tyrimų metodus, nurodo, kada jie taikomi, įvardija tyrimo atlikimo etapų seką (C1.2). |
Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimo metodus, nurodo, kada jie taikomi, įvardija ir apibūdina tyrimo atlikimo etapus (C1.3). |
Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimo metodus ir jų taikymo galimybes, pagrindžia kiekvieno etapo paskirtį ir nuoseklaus tyrimo atlikimo svarbą (C1.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...] Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...] Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...] Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos. Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio. Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus. Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...] Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...] Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...] Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas ir naudodamasis pateiktais pavyzdžiais formuluoja klausimus, tikslą ir hipotezę probleminei situacijai artimoje aplinkoje tirti (C2.1). |
Konsultuodamasis formuluoja probleminius klausimus įprastai situacijai tirti, tyrimo tikslą, hipotezę (C2.2). |
Formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslą, hipotezę įprastoms situacijoms tirti (C2.3). |
Formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslą, hipotezę naujoms situacijoms tirti (C2.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas. Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...] Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...] Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, [...]. Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...] |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslą, hipotezę (C2.1). |
Konsultuodamasis įvardija probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslą, hipotezę (C2.2). |
Įvardija probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslą, hipotezę (C2.3). |
Įvardija probleminę situaciją, ją analizuoja ir apibūdina, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslą, hipotezę (C2.4). |
Mokymo(si) turinysKvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...] Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...] Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...] |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Įprastame kontekste atpažįsta probleminę situaciją, formuluoja tyrimo tikslą, hipotezę (C2.1). |
Įprastame kontekste atpažįsta ir įvardija probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietą tyrimo tikslą, hipotezę (C2.2). |
Naujame kontekste atpažįsta ir įvardija probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietą tyrimo tikslą, hipotezę (C2.3). |
Naujame kontekste atpažįsta ir apibūdina probleminę situaciją, ją analizuoja, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietą tyrimo tikslą, hipotezę (C2.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...] Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...] Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...] Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos. Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio. Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus. Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...] Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...] Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...] Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, vietą ir laiką bei trukmę, duomenų fiksavimo formą. Padedamas nurodo, kaip nuskaityti matavimo rodmenis, siekiant užtikrinti rezultatų patikimumą (C3.1). |
Konsultuodamasis planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę. Nurodo, kaip, pasirenkant priemones ir nuskaitant matavimo rodmenis, užtikrinti rezultatų patikimumą (C3.2). |
Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę. Nurodo, ką reikėtų daryti, kad rezultatai būtų patikimi (C3.3). |
Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę. Analizuoja, kaip tyrimo metodai, įranga, žmogiškasis faktorius gali veikti duomenų patikimumą. Pasirenka tinkamiausius planuojamo tyrimo rezultatų patikimumo užtikrinimo būdus (C3.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas. Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...] Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...] Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, [...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...] |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką, trukmę, suplanuoja eigą (C3.1). |
Konsultuodamasis planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę, numato tyrimo veiklas; paaiškina, kaip tyrimo metodai, įranga, žmogiškasis faktorius gali veikti rezultatų patikimumą (C3.2). |
Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę, numato tyrimo rezultatų patikimumo užtikrinimo būdus (C3.3). |
Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą metodą ir pagrindžia pasirinkimą, pasirenka priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką, trukmę, veiklas, numato ir pagrindžia tyrimo rezultatų patikimumo užtikrinimo būdus (C3.4). |
Mokymo(si) turinysKvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...] Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...] Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...] |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Pagal pateiktą pavyzdį planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką, trukmę, suplanuoja eigą (C3.1). |
Pagal pateiktą pavyzdį planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, suplanuoja darbo eigą, numato veiksnius, lemiančius rezultatų patikimumą (C3.2). |
Planuoja tyrimą, pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, suplanuoja darbo eigą, paaiškina veiksnius, lemiančius rezultatų patikimumą (C3.3). |
Pagal pateiktą probleminę situaciją planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, suplanuoja darbo eigą, paaiškina veiksnius, lemiančius rezultatų patikimumą ir tikslumą (C3.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...] Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...] Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...] Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos. Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio. Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus. Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...] Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...] Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...] Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, matavimo priemonių rodmenis (C4.1). |
Konsultuodamasis atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.2). |
Pagal pavyzdį atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.3). |
Atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas. Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...] Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...] Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, [...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...] |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas atlieka tyrimą, saugiai naudojasi priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.1). |
Konsultuodamasis atlieka tyrimą, saugiai naudojasi priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.2). |
Atlikdamas tyrimą saugiai naudojasi priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.3). |
Atlikdamas tyrimą savarankiškai paruošia darbo priemones ir medžiagas, saugiai jomis naudojasi, laikosi etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, pasirenka tinkamus matavimo vienetus (C4.4). |
Mokymo(si) turinysKvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...] Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] tyrinėjant atpažinti nervinį audinį ir paaiškinti jo sandarą; [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...] Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...] |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Padedamas atlieka tyrimą, saugiai naudojasi pateiktomis priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.1). |
Remdamasis pateiktais nurodymais, paruošia priemones ir medžiagas, saugiai jomis naudojasi, laikosi etikos reikalavimų, stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis; pasirenka tinkamus matavimo vienetus (C4.2). |
Atlikdamas tyrimą savarankiškai paruošia darbo priemones ir medžiagas, saugiai jomis naudojasi, įvertina galimas rizikas, laikosi etikos reikalavimų, analizuoja kultūrinius ir (ar) aplinkosauginius klausimus; tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, atlieka skaičiavimus, argumentuotai pasirenka tinkamus matavimo vienetus (C4.3). |
Atlikdamas tyrimą savarankiškai paruošia darbo priemones ir medžiagas, saugiai jomis naudojasi, įvertina galimas rizikas, laikosi etikos reikalavimų, paaiškina kultūrinius ir (ar) aplinkosauginius klausimus; tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, atlieka skaičiavimus, naudoja tinkamus matavimo vienetus. Esant poreikiui koreguoja darbo eigą (C4.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...] Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...] Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...] Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos. Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio. Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus. Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...] Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...] Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...] Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas pateikia nurodytu būdu gautus tyrimo rezultatus. Pagal pateiktą pavyzdį apskaičiuoja kelių bandymų duomenų aritmetinį vidurkį (C5.1). |
Konsultuodamasis apibendrina gautus duomenis ir rezultatus. Pateikdamas duomenis skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį. Duomenis pateikia nurodytu būdu, pasitelkdamas skaitmenines technologijas (C5.2). |
Apibendrina gautus duomenis. Pateikdamas duomenis skaičiuoja aritmetinį vidurkį, procentus. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Duomenis pateikia susistemintų duomenų lentelėmis, diagramomis ar kitais pasirinktais būdais. Interpretuoja rezultatus (C5.3). |
Apibendrina ir sistemina gautus duomenis, vertina jų patikimumą. Pateikdamas duomenis skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį, procentus. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Duomenis pateikia pasirinkdamas kelis tinkamiausius būdus: lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis. Interpretuoja rezultatus. Paaiškina netikslių ar nepatikimų rezultatų priežastis (C5.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas. Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...] Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...] Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, [...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...] |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas apibendrina gautus duomenis ir rezultatus. Pateikdamas duomenis skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį. Duomenis pateikia nurodytu būdu (C5.1). |
Sistemina ir apibendrina gautus duomenis. Pateikdamas duomenis skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį. Pasinaudodamas skaitmeninėmis technologijomis pasirenka vieną iš duomenų pateikimo būdų: lenteles, diagramas, grafikus, piešinius, schemas. Interpretuoja rezultatus (C5.2). |
Analizuoja ir apibendrina gautus duomenis. Pateikiant duomenis, skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį, procentus. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Pateikia duomenis tinkamais būdais: lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis; interpretuoja rezultatus, vertina jų patikimumą (C5.3). |
Analizuoja, apibendrina ir kritiškai vertina gautus duomenis. Pateikiant duomenis skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį, procentus. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Pateikia duomenis derindamas kelis tinkamus būdus: lenteles, diagramas, grafikus, piešinius, schemas. Interpretuoja rezultatus, vertina rezultatų patikimumą, nurodo nepatikimų ar netikslių rezultatų priežastis (C5.4). |
Mokymo(si) turinysKvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...] Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] tyrinėjant atpažinti nervinį audinį ir paaiškinti jo sandarą; [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...] Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...] |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Apibendrina gautus duomenis: skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį; duomenis pateikia lentelėmis, grafikais (C5.1). |
Apibendrina gautus duomenis: skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį; sistemina rezultatus, atpažįsta ir įvertina nesutapimus. Duomenis pateikia lentelėmis, grafikais (C5.2). |
Analizuoja, apibendrina ir matematiškai apdoroja gautus duomenis (atlieka reikalingus skaičiavimus ir pertvarkymus, įvertina matavimo ir skaičiavimo paklaidas, pasitelkia skaitmenines technologijas), pateikia duomenis tinkamais būdais (lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis). Interpretuoja rezultatus, vertina rezultatų patikimumą (C5.3). |
Analizuoja, apibendrina ir matematiškai apdoroja gautus duomenis (atlieka reikalingus skaičiavimus ir pertvarkymus, įvertina matavimo ir skaičiavimo paklaidas, pasitelkia skaitmenines technologijas), pateikia duomenis tinkamais būdais (lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis). Interpretuoja rezultatus, vertina rezultatų patikimumą, aiškinasi nepatikimų ar netikslių rezultatų priežastis, siūlo, kaip ištaisyti padarytas klaidas (C5.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...] Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...] Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...] Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos. Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio. Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus. Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...] Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...] Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...] Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas nagrinėja tyrimo rezultatus ir formuluoja išvadas, palygina jas su hipoteze (C6.1). |
Remdamasis tyrimo rezultatais formuluoja išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, nurodo, kurie rezultatai patvirtina arba nepatvirtina hipotezę. Aptaria, kas pavyko ar nepavyko atliekant tyrimą (C6.2). |
Remdamasis tyrimo rezultatais formuluoja išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai ir kaip rodo, kad hipotezė pasitvirtino ar nepasitvirtino. Vertina atliktą tiriamąją veiklą ir siūlo jos tobulinimo būdų (C6.3). |
Remdamasis tyrimo rezultatais formuluoja išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino. Analizuoja atliktą tiriamąją veiklą ir siūlo jos tobulinimo ir plėtotės būdų (C6.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas. Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...] Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...] Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, [...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...] |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas formuluoja tyrimo išvadas; patikrina, ar pasitvirtino hipotezė (C6.1). |
Remdamasis gautais rezultatais formuluoja su hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, nurodo, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino Aptaria, kas pavyko ar nepavyko atliekant tyrimą (C6.2). |
Remdamasis gautais rezultatais formuluoja su hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino. Vertina atliktą tiriamąją veiklą, siūlo jos tobulinimą (C6.3). |
Remdamasis gautais rezultatais formuluoja su hipoteze ir tikslu susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino. Vertina atliktą tiriamąją veiklą, siūlo jos tobulinimo ir plėtotės galimybes (C6.4). |
Mokymo(si) turinysKvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...] Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...], tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...] Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...] |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Konsultuodamasis formuluoja su tikslu ir hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė (C6.1). |
Remdamasis gautais rezultatais, formuluoja su tikslu ir hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir įvardina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino ar nepasitvirtino. Aptaria, kas pavyko ar nepavyko atliekant tyrimą, ką būtų galima daryti kitaip (C6.2). |
Remdamasis gautais rezultatais, formuluoja su tikslu ir hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino ar nepasitvirtino. Atsižvelgdamas į atliktą tiriamąją veiklą, siūlo jos tobulinimą (C6.3). |
Remdamasis gautais rezultatais, formuluoja su tikslu ir hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino ar nepasitvirtino. Vertina atliktą tiriamąją veiklą, siūlo jos tobulinimo ir plėtotės galimybes (C6.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...] Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...] Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...] Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos. Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio. Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus. Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...] Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...] Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...] Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija tyrimo atlikimo etapus (C1.1). |
Paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija tyrimo metodus ir tyrimo atlikimo etapų seką (C1.2). |
Paaiškina, kas yra tyrimas, apibūdina skirtingus tyrimų metodus, įvardija tyrimo atlikimo etapų seką (C1.3). |
Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimų metodus, nurodo, kada jie taikomi, įvardija tyrimo atlikimo etapų seką (C1.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas. Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...] Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...] Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, [...]. Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, [...]. Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas ir naudodamasis pateiktais pavyzdžiais formuluoja klausimus, tikslą ir hipotezę probleminei situacijai artimoje aplinkoje tirti (C2.1). |
Konsultuodamasis formuluoja probleminius klausimus įprastai situacijai tirti, tyrimo tikslą, hipotezę (C2.2). |
Formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslą, hipotezę įprastoms situacijoms tirti (C2.3). |
Formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslą, hipotezę naujoms situacijoms tirti (C2.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas. Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...] Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...] Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, [...]. Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, vietą ir laiką bei trukmę, duomenų fiksavimo formą. Padedamas nurodo, kaip nuskaityti matavimo rodmenis, siekiant užtikrinti rezultatų patikimumą (C3.1). |
Konsultuodamasis planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę. Nurodo, kaip, pasirenkant priemones ir nuskaitant matavimo rodmenis, užtikrinti rezultatų patikimumą (C3.2). |
Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę. Nurodo, ką reikėtų daryti, kad rezultatai būtų patikimi (C3.3). |
Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę. Analizuoja, kaip tyrimo metodai, įranga, žmogiškasis faktorius gali veikti duomenų patikimumą. Pasirenka tinkamiausius planuojamo tyrimo rezultatų patikimumo užtikrinimo būdus (C3.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas. Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...] Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...] Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, [...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, matavimo priemonių rodmenis (C4.1). |
Konsultuodamasis atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.2). |
Pagal pavyzdį atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.3). |
Atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas. Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...] Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...] Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, [...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas pateikia nurodytu būdu gautus tyrimo rezultatus. Pagal pateiktą pavyzdį apskaičiuoja kelių bandymų duomenų aritmetinį vidurkį (C5.1). |
Konsultuodamasis apibendrina gautus duomenis ir rezultatus. Pateikdamas duomenis skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį. Duomenis pateikia nurodytu būdu, pasitelkdamas skaitmenines technologijas (C5.2). |
Apibendrina gautus duomenis. Pateikdamas duomenis skaičiuoja aritmetinį vidurkį, procentus. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Duomenis pateikia susistemintų duomenų lentelėmis, diagramomis ar kitais pasirinktais būdais. Interpretuoja rezultatus (C5.3). |
Apibendrina ir sistemina gautus duomenis, vertina jų patikimumą. Pateikdamas duomenis skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį, procentus. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Duomenis pateikia pasirinkdamas kelis tinkamiausius būdus: lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis. Interpretuoja rezultatus. Paaiškina netikslių ar nepatikimų rezultatų priežastis (C5.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas. Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...] Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...] Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, [...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas nagrinėja tyrimo rezultatus ir formuluoja išvadas, palygina jas su hipoteze (C6.1). |
Remdamasis tyrimo rezultatais formuluoja išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, nurodo, kurie rezultatai patvirtina arba nepatvirtina hipotezę. Aptaria, kas pavyko ar nepavyko atliekant tyrimą (C6.2). |
Remdamasis tyrimo rezultatais formuluoja išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai ir kaip rodo, kad hipotezė pasitvirtino ar nepasitvirtino. Vertina atliktą tiriamąją veiklą ir siūlo jos tobulinimo būdų (C6.3). |
Remdamasis tyrimo rezultatais formuluoja išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino. Analizuoja atliktą tiriamąją veiklą ir siūlo jos tobulinimo ir plėtotės būdų (C6.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas. Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...] Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...] Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, [...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija tyrimo atlikimo etapų seką (C1.1). |
Paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija skirtingus tyrimo metodus, jų skirtumus ir tyrimo atlikimo etapų seką (C1.2). |
Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimų metodus, įvardija tyrimo atlikimo etapų seką (C1.3). |
Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimo metodus ir nurodo jų taikymo galimybes, pagrindžia kiekvieno etapo paskirtį ir nuoseklaus tyrimo atlikimo svarbą (C1.4). |
Mokymo(si) turinysKvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...] Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...], tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...] Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslą, hipotezę (C2.1). |
Konsultuodamasis įvardija probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslą, hipotezę (C2.2). |
Įvardija probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslą, hipotezę (C2.3). |
Įvardija probleminę situaciją, ją analizuoja ir apibūdina, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslą, hipotezę (C2.4). |
Mokymo(si) turinysKvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...] Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...] Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką, trukmę, suplanuoja eigą (C3.1). |
Konsultuodamasis planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę, numato tyrimo veiklas; paaiškina, kaip tyrimo metodai, įranga, žmogiškasis faktorius gali veikti rezultatų patikimumą (C3.2). |
Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę, numato tyrimo rezultatų patikimumo užtikrinimo būdus (C3.3). |
Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą metodą ir pagrindžia pasirinkimą, pasirenka priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką, trukmę, veiklas, numato ir pagrindžia tyrimo rezultatų patikimumo užtikrinimo būdus (C3.4). |
Mokymo(si) turinysKvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...] Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...] Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas atlieka tyrimą, saugiai naudojasi priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.1). |
Konsultuodamasis atlieka tyrimą, saugiai naudojasi priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.2). |
Atlikdamas tyrimą saugiai naudojasi priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.3). |
Atlikdamas tyrimą savarankiškai paruošia darbo priemones ir medžiagas, saugiai jomis naudojasi, laikosi etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, pasirenka tinkamus matavimo vienetus (C4.4). |
Mokymo(si) turinysKvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...] Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] tyrinėjant atpažinti nervinį audinį ir paaiškinti jo sandarą; [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...] Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas apibendrina gautus duomenis ir rezultatus. Pateikdamas duomenis skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį. Duomenis pateikia nurodytu būdu (C5.1). |
Sistemina ir apibendrina gautus duomenis. Pateikdamas duomenis skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį. Pasinaudodamas skaitmeninėmis technologijomis pasirenka vieną iš duomenų pateikimo būdų: lenteles, diagramas, grafikus, piešinius, schemas. Interpretuoja rezultatus (C5.2). |
Analizuoja ir apibendrina gautus duomenis. Pateikiant duomenis, skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį, procentus. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Pateikia duomenis tinkamais būdais: lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis; interpretuoja rezultatus, vertina jų patikimumą (C5.3). |
Analizuoja, apibendrina ir kritiškai vertina gautus duomenis. Pateikiant duomenis skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį, procentus. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Pateikia duomenis derindamas kelis tinkamus būdus: lenteles, diagramas, grafikus, piešinius, schemas. Interpretuoja rezultatus, vertina rezultatų patikimumą, nurodo nepatikimų ar netikslių rezultatų priežastis (C5.4). |
Mokymo(si) turinysKvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...] Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] tyrinėjant atpažinti nervinį audinį ir paaiškinti jo sandarą; [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...] Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas formuluoja tyrimo išvadas; patikrina, ar pasitvirtino hipotezė (C6.1). |
Remdamasis gautais rezultatais formuluoja su hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, nurodo, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino Aptaria, kas pavyko ar nepavyko atliekant tyrimą (C6.2). |
Remdamasis gautais rezultatais formuluoja su hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino. Vertina atliktą tiriamąją veiklą, siūlo jos tobulinimą (C6.3). |
Remdamasis gautais rezultatais formuluoja su hipoteze ir tikslu susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino. Vertina atliktą tiriamąją veiklą, siūlo jos tobulinimo ir plėtotės galimybes (C6.4). |
Mokymo(si) turinysKvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...] Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...], tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...] Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija skirtingus tyrimo metodus, jų skirtumus ir tyrimo atlikimo etapų seką (C1.1). |
Paaiškina, kas yra tyrimas, apibūdina skirtingus tyrimų metodus, nurodo, kada jie taikomi, įvardija tyrimo atlikimo etapų seką (C1.2). |
Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimo metodus, nurodo, kada jie taikomi, įvardija ir apibūdina tyrimo atlikimo etapus (C1.3). |
Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimo metodus ir jų taikymo galimybes, pagrindžia kiekvieno etapo paskirtį ir nuoseklaus tyrimo atlikimo svarbą (C1.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...] Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...] Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...] Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos. Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio. Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus. Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...] Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...] Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...] Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Įprastame kontekste atpažįsta probleminę situaciją, formuluoja tyrimo tikslą, hipotezę (C2.1). |
Įprastame kontekste atpažįsta ir įvardija probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietą tyrimo tikslą, hipotezę (C2.2). |
Naujame kontekste atpažįsta ir įvardija probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietą tyrimo tikslą, hipotezę (C2.3). |
Naujame kontekste atpažįsta ir apibūdina probleminę situaciją, ją analizuoja, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietą tyrimo tikslą, hipotezę (C2.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...] Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...] Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...] Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos. Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio. Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus. Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...] Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...] Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...] Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Pagal pateiktą pavyzdį planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką, trukmę, suplanuoja eigą (C3.1). |
Pagal pateiktą pavyzdį planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, suplanuoja darbo eigą, numato veiksnius, lemiančius rezultatų patikimumą (C3.2). |
Planuoja tyrimą, pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, suplanuoja darbo eigą, paaiškina veiksnius, lemiančius rezultatų patikimumą (C3.3). |
Pagal pateiktą probleminę situaciją planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, suplanuoja darbo eigą, paaiškina veiksnius, lemiančius rezultatų patikimumą ir tikslumą (C3.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...] Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...] Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...] Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos. Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio. Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus. Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...] Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...] Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...] Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Padedamas atlieka tyrimą, saugiai naudojasi pateiktomis priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.1). |
Remdamasis pateiktais nurodymais, paruošia priemones ir medžiagas, saugiai jomis naudojasi, laikosi etikos reikalavimų, stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis; pasirenka tinkamus matavimo vienetus (C4.2). |
Atlikdamas tyrimą savarankiškai paruošia darbo priemones ir medžiagas, saugiai jomis naudojasi, įvertina galimas rizikas, laikosi etikos reikalavimų, analizuoja kultūrinius ir (ar) aplinkosauginius klausimus; tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, atlieka skaičiavimus, argumentuotai pasirenka tinkamus matavimo vienetus (C4.3). |
Atlikdamas tyrimą savarankiškai paruošia darbo priemones ir medžiagas, saugiai jomis naudojasi, įvertina galimas rizikas, laikosi etikos reikalavimų, paaiškina kultūrinius ir (ar) aplinkosauginius klausimus; tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, atlieka skaičiavimus, naudoja tinkamus matavimo vienetus. Esant poreikiui koreguoja darbo eigą (C4.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...] Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...] Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...] Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos. Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio. Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus. Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...] Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...] Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...] Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Apibendrina gautus duomenis: skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį; duomenis pateikia lentelėmis, grafikais (C5.1). |
Apibendrina gautus duomenis: skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį; sistemina rezultatus, atpažįsta ir įvertina nesutapimus. Duomenis pateikia lentelėmis, grafikais (C5.2). |
Analizuoja, apibendrina ir matematiškai apdoroja gautus duomenis (atlieka reikalingus skaičiavimus ir pertvarkymus, įvertina matavimo ir skaičiavimo paklaidas, pasitelkia skaitmenines technologijas), pateikia duomenis tinkamais būdais (lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis). Interpretuoja rezultatus, vertina rezultatų patikimumą (C5.3). |
Analizuoja, apibendrina ir matematiškai apdoroja gautus duomenis (atlieka reikalingus skaičiavimus ir pertvarkymus, įvertina matavimo ir skaičiavimo paklaidas, pasitelkia skaitmenines technologijas), pateikia duomenis tinkamais būdais (lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis). Interpretuoja rezultatus, vertina rezultatų patikimumą, aiškinasi nepatikimų ar netikslių rezultatų priežastis, siūlo, kaip ištaisyti padarytas klaidas (C5.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...] Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...] Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...] Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos. Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio. Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus. Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...] Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...] Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...] Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Konsultuodamasis formuluoja su tikslu ir hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė (C6.1). |
Remdamasis gautais rezultatais, formuluoja su tikslu ir hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir įvardina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino ar nepasitvirtino. Aptaria, kas pavyko ar nepavyko atliekant tyrimą, ką būtų galima daryti kitaip (C6.2). |
Remdamasis gautais rezultatais, formuluoja su tikslu ir hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino ar nepasitvirtino. Atsižvelgdamas į atliktą tiriamąją veiklą, siūlo jos tobulinimą (C6.3). |
Remdamasis gautais rezultatais, formuluoja su tikslu ir hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino ar nepasitvirtino. Vertina atliktą tiriamąją veiklą, siūlo jos tobulinimo ir plėtotės galimybes (C6.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...] Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...] Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...] Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos. Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio. Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus. Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...] Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...] Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...] Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros. |
||||
Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Atpažįsta artimos aplinkos biologijos mokslo objektus ir reiškinius, padedamas juos apibūdina įvardydamas pagrindines savybes, funkcijas ar vaidmenis, panaudojimą (D1.1). |
Atpažįsta biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenis, panaudojimą (D1.2). |
Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas (D1.3). |
Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas ir siedamas savybes, funkcijas ar vaidmenis, panaudojimą vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas (D1.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Mokomasi atpažinti bakterijų, augalų ir gyvūnų ląsteles. Mokomasi nurodyti bakterijos ląstelės struktūras ir pagrindines jų funkcijas (kapsulė ir sienelė − apsauginė funkcija, plazminė membrana − medžiagų pernaša, citozolis − ląstelės užpildas, nukleoidas − paveldimos informacijos saugojimas), augalų ir gyvūnų ląstelių struktūras ir jų pagrindines funkcijas (branduolys − paveldimos informacijos saugojimas, chloroplastai − fotosintezė, mitochondrijos − ląstelinis kvėpavimas, plazminė membrana − medžiagų pernaša, sienelė − apsauginė funkcija, centrinė vakuolė − ląstelinių sulčių kaupimas, citozolis − ląstelės užpildas). Apibūdinami augalų ir gyvūnų tipinių ląstelių struktūros panašumai (branduolys, mitochondrijos, plazminė membrana, citozolis) ir skirtumai (ląstelės sienelė, chloroplastai, centrinė vakuolė), siejant su ląstelių prisitaikymu atlikti funkcijas. [...] Mokomasi atpažinti ir apibūdinti organizmo struktūrinius lygmenis (ląstelė, audinys, organas, organų sistema, organizmas) ir pateikti pavyzdžių. [...] mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras. Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Nurodoma, kad chromosomos sudarytos iš DNR. Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai. Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Modeliuojant mitozę, mokomasi ją apibūdinti kaip nelytinių branduolį turinčių ląstelių dalijimosi būdą, kurio metu susidaro identiškos ląstelės; aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. [...] Modeliuojant mejozę, mokomasi apibūdinti ją kaip lytinių ląstelių susidarymo būdą. Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Mokomasi apibūdinti organizmų klasifikavimo paskirtį; [...] domenas apibūdinamas kaip aukščiausias klasifikacinis vienetas; nurodomi ir apibūdinami trys organizmų domenai (bakterijų, archėjų, eukarijų); supažindinama su augalų ir gyvūnų taksonominiais rangais (domenas, karalystė, tipas ar skyrius, klasė, būrys ar eilė, šeima, gentis, rūšis); tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. Apibūdinamas bakterijų vaidmuo gamtoje. Mokomasi atpažinti eukarijų domeno grybų, protistų, augalų ir gyvūnų karalysčių atstovus pagal karalystėms būdingus požymius. Apibūdinamas protistų, grybų vaidmuo gamtoje. [...] Modeliuojant viruso sandarą, mokomasi apibūdinti virusus, paaiškinti jų vaidmenį gamtoje. Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių bestuburių gyvūnų tipų (duobagyvių, plokščiųjų, apvaliųjų, žieduotųjų kirmėlių, moliuskų, nariuotakojų) ir nariuotakojų (vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių) klasių atstovus, tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, nurodyti jų vaidmenį gamtoje. Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių stuburinių gyvūnų klasių (kaulinių žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių, žinduolių) atstovus, apibūdinti jų išorinę kūno dangą, kvėpavimo ir kraujotakos sistemą, dauginimąsi ir vystymąsi. [...] Nurodomas stuburinių gyvūnų vaidmuo gamtoje. Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, nurodyti jų funkcijas. [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė Mokomasi apibūdinti ekologiją [...], ekologijos struktūrinius lygmenis. [...] mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį [...] Mokomasi apibūdinti tarprūšinius santykius (plėšrūnas ir auka, parazitas ir šeimininkas, augalai ir apdulkintojai) [...] Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.8 klasė Mokomasi sudaryti sausumos ir vandens ekosistemose gyvenančių organizmų mitybos grandines ir tinklus; apibūdinti mitybos lygmenis [...] Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. [...] nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį. Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė Mokomasi apibūdinti evoliuciją kaip nuolat vykstantį procesą [...]. Apibūdinama veislė kaip dirbtinės atrankos rezultatas; palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos. Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais [...] |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, išvardija jų savybes ir funkcijas (D1.1). |
Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, išvardija jų savybes ir funkcijas vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas (D1.2). |
Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas (D1.3). |
Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, tikslingai vartodamas terminus ir sąvokas juos apibūdina išvardydamas ir siedamas savybes ir funkcijas (D1.4). |
Mokymo(si) turinysŽmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis. Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti kvėpavimo takų sandaros ypatumus, siejant juos su oro judėjimu į plaučius ir iš jų, bei šiuos takus dengiančio virpamojo epitelinio audinio apsaugine funkcija. [...] Mokomasi apibūdinti aerobinį kvėpavimą kaip energijos gavimo būdą, naudojant deguonį; anaerobinį kvėpavimą kaip energijos susidarymo būdą nesant deguonies ir nurodyti šių procesų svarbą žmogui. [...] Mokomasi atlikti dirbtinį kvėpavimą ir suteikti pirmąją pagalbą užspringus. Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti kraujo sudėtį (kraujo plazma, eritrocitai, leukocitai, trombocitai) ir susieti kraujo sudedamąsias dalis su jų atliekamomis funkcijomis. [...] nurodyti, ką reikia žinoti prieš tampant neatlygintinu kraujo donoru; apibūdinti kraujo bankų paskirtį. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti kraujagysles; [...] mokomasi apibūdinti mažojo ir didžiojo kraujo apytakos ratų vaidmenį organizme. [...] Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) ir paaiškinti, kaip jų išvengti; mokomasi suteikti pirmąją pagalbą pažeidus kraujagysles. Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi nurodyti virškinimo sistemą sudarančius organus ir virškinimo liaukas (seilių liaukas, kasą ir kepenis) ir jų vaidmenį maisto virškinime; mokomasi apibūdinti fermentus (seilių amilazė, pepsinas, kasos amilazė ir lipazė), jų veikimo principą; [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Mokomasi apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas žmogaus organizme ir problemas, kylančias dėl per didelio arba per mažo šių medžiagų vartojimo. [...] Mokomasi apibūdinti sveikatai palankią mitybą, nurodyti, kodėl nesilaikant sveikatai palankios mitybos taisyklių sutrinka sveikata. [...] Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti imunitetą kaip apsauginę organizmo funkciją; apibūdinti žmogaus organizmo prisitaikymą apsisaugoti nuo infekcinių ligų (oda ir gleivinės; karščiavimas, fagocitozė); [...] Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. Apibūdinami galimi alergijos požymiai (ašarojimas, dusimas, čiaudėjimas, kosėjimas, odos paraudimai, bėrimai) ir nurodoma, kokios maiste ir aplinkoje (žiedadulkės, dulkių erkutės) esančios medžiagos gali būti alergenais. Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti krauju perduodamų ir oro lašeliniu būdu plintančių virusų sukeliamas ligas; pirmuonių (maliarinis plazmodijus), kirmėlių (kaspinuočių, askaridžių, spalinių) sukeliamas ligas ir erkių platinamų sukėlėjų sukeliamas ligas (erkinis encefalitas, Laimo liga); analizuojant statistinius duomenis nagrinėti infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų prevenciją. Mokomasi nurodyti, kad antibiotikai skiriami gydant bakterines, o ne virusines ligas; [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi atpažinti centrinės ir periferinės nervų sistemos dalis, [...] modeliuojant apibūdinti nervinę ląstelę, nervinių ląstelių tipus ir jų atliekamas funkcijas. Mokomasi apibūdinti galvos smegenų dalis ir jų funkcijas, nurodyti nugaros smegenų vaidmenį susidarant reflekso lankui. Mokomasi sudaryti ir analizuoti reflekso lanko schemas, apibūdinti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus. [...] Mokomasi apibūdinti judėjimą kaip bendrą kaulų, raumenų ir nervų sistemos veiklą. Analizuojami statistiniai duomenys apie įvairių priklausomybių ligų paplitimą; [...] Mokomasi apibūdinti homeostazę ir jos valdymo mechanizmą neigiamu grįžtamuoju principu; naudojantis schemomis nurodyti, kaip oda dalyvauja palaikant pastovią temperatūrą. Humoralinis reguliavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi atpažinti endokrinines liaukas (hipofizė, kasa, antinksčiai), apibūdinti jų išskiriamų hormonų (augimo (somatotropino), insulino, gliukagono, adrenalino) poveikį organizmui. Naudojantis schemomis, mokomasi apibūdinti kasos išskiriamų hormonų įtaką palaikant gliukozės pastovią koncentraciją kraujuje. [...] Mokomasi apibūdinti neurohumoralinį organizmo reguliavimą, pagrįstą nervų ir endokrininės sistemos veikimu; [...] Žmogaus gyvenimo ciklas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti vyro ir moters lytinių organų sandarą ir susieti ją su jų atliekamomis funkcijomis; [...] mokomasi apibūdinti, kaip jos prisitaikiusios apvaisinimui. Mokomasi apibūdinti, kas yra chromosomų rinkinys, [...] Nurodyti mitozės ir mejozės svarbą žmogaus gyvenimo cikle. Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti apvaisinimą, placentos vaidmenį vaisiaus vystymuisi, būsimos mamos organizme vykstančius pokyčius ir gimdymą. [...] Vaisingumas. Lytiškai plintančios ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti priemones, kuriomis kontroliuojamas vaisingumas. Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes. Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. [...] Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai. Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. Mokomasi apibūdinti ryšį tarp DNR, genų ir chromosomų; [...] Analizuojant skirtingų organizmų kariotipus, mokomasi nurodyti, kad eukariotinėse ląstelėse aptinkamas chromosomų skaičius yra specifinis organizmų rūšims. Mokomasi apibūdinti mutacijas ir nurodyti jas sukeliančių mutagenų pavyzdžių. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu analizuojamos chromosomų skaičiaus mutacijos, albinizmo pavyzdžiu – geno mutacijos. Mokomasi apibūdinti mutacijų svarbą organizmų prisitaikymui prie aplinkos. Mokomasi apibūdinti ir užrašyti dominuojančius bei recesyvinius alelius; heterozigotinius ir homozigotinius genotipus, sieti organizmo genotipą su fenotipu; mokomasi spręsti monohibridinio kryžminimo uždavinius. Naudojant sutartinius simbolius mokomasi nubraižyti ir analizuoti 3 kartų genealoginio medžio schemą. Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. Modeliuojant atsitiktinį chromosomų išsiskyrimą mejozės proceso metu, mokomasi apibūdinti kombinacinį kintamumą kaip organizmų savybę įgyti naujų požymių. Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles. Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. [...] Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Atpažįsta ir (ar) įvardija biologijos mokslų objektus ir reiškinius įprastame kontekste, nurodo jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas (D1.1). |
Apibūdina biologijos mokslų objektus ir reiškinius įprastame kontekste, jų savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas (D1.2). |
Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, jų savybes ir funkcijas apibūdina tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas (D1.3). |
Nagrinėja, tyrinėja, vertina biologijos mokslų objektus ir reiškinius naujame kontekste, jų savybes ir funkcijas paaiškina tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas (D1.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. [...] Mokomasi apibūdinti prokariotinės ląstelės struktūras (kapsulė, sienelė, plazminė membrana, ribosoma, nukleoidas, plazmidė, žiuželis) ir jų atliekamas funkcijas; [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. Remiantis duota informacija apie optinio ir elektroninio mikroskopų didinimą bei ląstelių nuotraukomis su nurodytu masteliu, mokomasi nustatyti ląstelių ir jų struktūrų dydžius. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi atpažinti ir apibūdinti ląstelės plazminę membraną sudarančius lipidus (fosfolipidai, cholesterolis), baltymus (baltymus nešiklius, baltymus kanalus, receptorinius baltymus, glikoproteinus) ir apibūdinti jų funkcijas; [...] Mokomasi susieti fosfolipidų savybes (hidrofiliškumas ir hidrofobiškumas) su dvisluoksnės membranos sandara, apibūdinti jos takumą. Mokomasi apibūdinti pasyviąją pernašą (osmosą, difuziją, palengvintą difuziją) kaip procesą, kuris vyksta per pusiau laidžią membraną nenaudojant cheminės energijos ir medžiagos juda pagal koncentracijos gradientą; [...] Mokomasi apibūdinti aktyviąją pernašą, naudojančią baltymus nešiklius ir pūsleles, kaip procesus, kurie vyksta per membraną naudojant cheminę energiją. Mokomasi nurodyti pasyviosios ir aktyviosios pernašų per plazminę membraną skirtumus. Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti prokariotinės ląstelės dalijimąsi kaip dalijimąsi pusiau, kurio metu tolygiai pasiskirsto padvigubėjusi DNR; apibūdinti eukariotinės ląstelės ciklo etapus: interfazę (DNR replikacija, baltymų sintezė, organelių skaičiaus didėjimas), mitozę (branduolio dalijimasis) ir citokinezę (citoplazmos dalijimasis). [...] Analizuojant augalų ir gyvūnų ląstelių dalijimąsi, mokomasi apibūdinti panašumus (interfazė ir mitozė) ir skirtumus (dalijimosi verpstės susidarymas ir citokinezė). Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...] Vanduo. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti vandens molekules kaip polines molekules, sąveikaujančias tiek tarpusavyje, tiek su kitomis polinėmis molekulėmis ir jonais. [...] Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti angliavandenius kaip organines molekules, kurių sudėtį galima išreikšti bendrąja formule Cn(H2O)n. Mokomasi apibūdinti angliavandenių įvairovę: monosacharidai (gliukozė, fruktozė, ribozė, deoksiribozė), disacharidai (sacharozė, maltozė, laktozė), polisacharidai (krakmolas, glikogenas, celiuliozė, chitinas); [...] Mokomasi apibūdinti lipidus, kaip vandenyje mažai tirpias ir gyviems organizmams būdingas organines medžiagas, kurios tirpsta organiniuose tirpikliuose; apibūdinti lipidų įvairovę: riebalai (sotieji ir nesotieji), vaškai, fosfolipidai, steroidai (cholesterolis ir lytinių liaukų hormonai). [...] Baltymai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti baltymus kaip polimerines organines medžiagas, sudarytas iš aminorūgščių, sujungtų peptidiniais ryšiais. [...] Mokomasi apibūdinti baltymų pirminę, antrinę, tretinę ir ketvirtinę struktūras. [...] Mokomasi apibūdinti denatūraciją, kaip procesą, kurio metu dėl nepalankių sąlygų (temperatūros, pH) pakinta baltymo molekulę sudarantys ryšiai ir dėl to prarandama baltymo antrinė, tretinė ar ketvirtinė struktūra ir jo biologinis aktyvumas. Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti fermentus kaip biologinius katalizatorius, kurie didina reakcijos greitį, mažindami aktyvacijos energiją. [...] Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Modeliuojant DNR ir RNR molekules, mokomasi apibūdinti DNR ir RNR kaip polimerines organines medžiagas, sudarytas iš nukleotidų; apibūdinti DNR ir RNR nukleotidų sandarą; palyginti DNR ir RNR molekulių struktūrą. [...] Mokomasi apibūdinti DNR ir RNR kaip molekules saugančias ir perduodančias genetinę informaciją. Mokomasi apibūdinti replikaciją kaip procesą, kurio metu susidaro dvi pradinei DNR molekulei identiškos DNR molekulės; transkripciją kaip iRNR sintezę nurašant DNR molekulės bazių seką, prasidedančią promotoriumi ir lemiančią baltymo aminorūgščių seką. [...] Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Remiantis samprata apie branduolio funkcijas, mokomasi nurodyti, kad informacija, reikalinga atitinkamam baltymui sintetinti, yra genuose. Mokomasi apibūdinti transliaciją, kaip polipeptidinės grandinės sintezę ribosomose. Analizuojant baltymų sintezės modelį, mokomasi apibūdinti, kad trys gretimos azotinės bazės iRNR molekulėje sudaro kodoną, kuris koduoja tam tikrą aminorūgštį ir, kad aminorūgščių seką polipeptido grandinėje lemia DNR molekulėje esantis genetinis kodas. [...] Mokomasi apibūdinti genetinio kodo savybes: genetinis kodas yra universalus, tripletinis ir išsigimęs. Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti ląstelinį kvėpavimą kaip kontroliuojamą procesą, kurio metu iš organinių medžiagų konvertuojama energija ATP molekulių pavidalu. Apibūdinama ATP sandara – kaip universalaus energijos nešiklio, kurio energija naudojama ląstelių cheminei sintezei, mechaniniam darbui, aktyviajai medžiagų pernašai. Mokomasi apibūdinti aerobinio ir anaerobinio procesų metu citozolyje vykstančią glikolizę, kurios metu gliukozė suskaidoma iki piruvato ir išsiskiria ATP ir NADH. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti fotosintezę kaip augalų, dumblių ar kai kurių bakterijų ląstelėse vykstantį procesą, kurio metu šviesos energija paverčiama chemine ryšių energija. [...] Naudojantis apibendrintomis schemomis, mokomasi apibūdinti nuo šviesos nepriklausančias reakcijas, kurių metu, naudojant ATP, NADPH ir CO2, sintetinama gliukozė. [...] Genai ir chromosomos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti geną kaip DNR atkarpą, kurioje yra informacija apie baltymo ar RNR struktūrą; alelį kaip konkretaus geno variantą, esantį tam tikros rūšies individo toje pačioje homologinių chromosomų vietoje; chromosomą kaip ląstelės struktūrą, kurioje yra genetinės informacijos vienetai – genai. Mokomasi apibūdinti genomą kaip genų rinkinio visumą, būdingą rūšiai; [...] Mokomasi apibūdinti kariotipą kaip organizmų somatinių ląstelių chromosomų, susistemintų pagal dydį ir formą, rinkinį; genų ir chromosomų mutacijas ir jų atsiradimą lemiančius mutagenus (fizinius, cheminius ir biologinius veiksnius). [...] Mejozė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti ląstelių dalijimąsi mejozės būdu (interfazė, mejozė I, mejozė II, citokinezė) kaip procesą, kurio metu ląstelei dalijantis susidaro haploidinį rinkinį turinčios ląstelės. [...] Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti genų ir chromosomų vaidmenį susidarant homozigotiniams, heterozigotiniams ir hemizigotiniams genotipams. [...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio. Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Analizuojant schemas mokomasi apibūdinti polimerazės grandininę reakciją (PGR) kaip procesą, kurio metu gausinami tiksliniai DNR fragmentai gali būti naudojami elektroforezėje ir dauginant genus. Aiškinantis elektroforezę, mokomasi apibūdinti jos pritaikymo galimybes. [...] Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. [...] Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus. Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant virškinimo liaukų veiklą, mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio išorės sekrecijos liaukas, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas (fermentų gamybą ir jų išskyrimą). Mokomasi apibūdinti virškinimo procesą, [...] Apibūdinama sveikatai palanki mityba, kaip kiekvieno asmens individualius būtinųjų maisto medžiagų ir energijos poreikius tenkinantis maisto racionas. [...] nurodomi žmogaus mitybos sočiųjų ir nesočiųjų riebalų šaltiniai. [...] Mokomasi apibūdinti vitaminus (A, B12, C, D) kaip organinius junginius, kurie yra gaunami su maistu ir dalyvauja tam tikruose organizme vykstančiuose procesuose. Mokomasi apibūdinti su maistu gaunamų cheminių elementų (Fe, Ca, P, I, K ir Na) svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti maistines skaidulas ir jų svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti 2–3 virškinimo sistemos ligas: nurodyti jų priežastis ir poveikį organizmui ir pateikti siūlymų, kaip šių ligų išvengti. [...] Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti įkvėpimo ir iškvėpimo procesą, [...] Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti kraują kaip jungiamąjį audinį, kurį sudaro kraujo ląstelės ir kraujo plazma. [...] Mokomasi apibūdinti kraujo plazmos sudėtį ir susieti ją su medžiagų pernašos, apsaugine ir termoreguliacijos funkcija. [...] Mokomasi apibūdinti AB0 sistemos ir Rh sistemos kraujo grupes, kurias nulemia antigenai, esantys eritrocitų membranoje; mokomasi apibūdinti, kaip ir kokiu tikslu nustatomos AB0 sistemos kraujo grupės. [...] Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti širdies automatizmą. [...] Mokomasi apibūdinti žmogaus kraujotaką kaip uždarą sistemą, kurioje dėl širdies sukurto spaudimo kraujas efektyviai teka dviem kraujo apytakos ratais. Remiantis pateikta informacija, mokomasi apibūdinti ir palyginti kraujospūdžio ir kraujo tekėjimo greičio kitimą arterijose, venose ir kapiliaruose. [...] Mokomasi apibūdinti aterosklerozę kaip kraujagyslių ligą, dėl kurios sumažėjus arterijų spindžiui ir sutrikus kraujotakai didėja insulto ir infarkto rizika. Mokomasi apibūdinti žmogaus organizmo vidinę terpę kaip kraujo, limfos ir audinių skysčio vieningą sistemą, dalyvaujančią medžiagų pernašoje. [...] Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. Mokomasi palyginti virusų ir bakterijų sandarą, prisitaikymą daugintis ir plitimą. Mokomasi apibūdinti pirmąją organizmo apsaugos liniją kaip fizinę, cheminę ir biologinę apsaugą nuo virusinių ir bakterinių infekcijų. Mokomasi apibūdinti antrąją organizmo apsaugos liniją, susiejant ją su Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. [...] Mokomasi apibūdinti pirmąją organizmo apsaugos liniją kaip fizinę, cheminę ir biologinę apsaugą nuo virusinių ir bakterinių infekcijų. Mokomasi apibūdinti antrąją organizmo apsaugos liniją, susiejant ją su fagocitų prisitaikymu apsaugoti nuo virusų ir bakterijų. Mokomasi apibūdinti trečiąją organizmo apsaugos liniją kaip specifinę apsaugą, nukreiptą atpažinti virusams ir bakterijoms būdingus antigenus. Mokomasi apibūdinti limfmazgių, kaip organizmo imuninės sistemos dalies, funkciją. Mokomasi apibūdinti T ir B limfocitų funkcijas ir susieti jas su ląsteliniu ir humoraliniu imunitetu. [...] Mokomasi apibūdinti B limfocitų suaktyvinimą, atminties ląstelių ir plazminių ląstelių susidarymą ir antikūnų gamybą. Mokomasi apibūdinti antikūnų ir antigenų specifinę sąveiką. Mokomasi apibūdinti ir palyginti imuniteto rūšis: įgimtas ir įgytas imunitetas, aktyvus ir pasyvus imunitetas, dirbtinis ir natūralus imunitetas. Aiškinantis dirbtinio imuniteto susidarymą, mokomasi apibūdinti vakciną, kaip organizmui informaciją apie ligos sukėlėją teikiančią priemonę, ir serumą, kaip organizmui antikūnus teikiančią priemonę. Mokomasi apibūdinti antibiotikus, kaip biologiškai aktyvias medžiagas, skirtas bakterijoms naikinti; remiantis duota informacija, nagrinėti antibiotikų veikimo principą. Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimo priežastis ir pasekmes. Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti šalinimą kaip medžiagų apykaitos metu susidariusių metabolitų pašalinimą iš organizmo. [...] Mokomasi apibūdinti šlapimo šalinimo sistemos organų (inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės ir šlaplės) funkcijas. Mokomasi apibūdinti inkstą kaip organą, sudarytą iš daugybės nefronų, kuriame susidaro šlapimas ir reguliuojama vandens bei druskų pusiausvyra organizme. [...] Mokomasi apibūdinti dializę kaip kenksmingų medžiagų pašalinimą iš kraujo dirbtiniu inkstu, sutrikus inkstų veiklai. Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti receptorių tipus: chemoreceptorius, fotoreceptorius, termoreceptorius ir mechanoreceptorius. [...] Mokomasi apibūdinti skersaruožio raumens ir raumeninės skaidulos sandarą, paaiškinti raumenų darbą (raumenų įnervacija ir raumens susitraukimas). [...] Mokomasi apibūdinti centrinės nervų sistemos vaidmenį susidarant refleksams. Mokomasi apibūdinti centrinės nervų sistemos dalių funkcijas: pailgosios smegenys – kvėpavimo, širdies darbo refleksų susidarymas, tarpinės smegenys – homeostazė, smegenėlės – raumenų darbas. Mokomasi apibūdinti didžiuosius pusrutulius kaip centrinės nervų sistemos dalį, atsakingą už sąlyginių refleksų susidarymą ir sąmoningą žmogaus veiklą. [...] Mokomasi apibūdinti stimuliuojančių ir slopinančių narkotinių medžiagų poveikį nervinio signalo perdavimui sinapsėse ir nervų sistemos veiklai. Mokomasi apibūdinti hormonus kaip fiziologiškai aktyvias medžiagas, kurios padeda vykdyti humoralinį organizmo funkcijų valdymą. Mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio vidaus sekrecijos liauką, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas: hormonų gamybą ir jų išskyrimą. Mokomasi apibūdinti vidaus sekrecijos liaukas ir jų išskiriamus hormonus: skydliaukė (tiroksinas), hipofizė (ADH, LH, FSH), kasa (insulinas ir gliukagonas), antinksčiai (adrenalinas), lytinės liaukos (testosteronas, progesteronas, estrogenai). [...] mokomasi apibūdinti jodo svarbą skydliaukės veikimui. [...] mokomasi apibūdinti darnų organizmo funkcijų valdymą. [...] Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti homeostazę, kaip organizmo vidaus terpės sudėties ir savybių dinaminį pastovumą. [...] Mokomasi apibūdinti termoreguliacijos valdymo sistemą, paaiškinti termoreguliacijos svarbą. [...] Mokomasi apibūdinti osmoreguliacijos valdymo sistemą, paaiškinti osmoreguliacijos svarbą. [...] Mokomasi apibūdinti gliukozės homeostazės valdymo sistemą, paaiškinti gliukozės homeostazės svarbą. [...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; [...] Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti spermatogenezės procesą, kurio metu sėklidžių sėkliniuose kanalėliuose susidaro spermatozoidai, ir oogenezės procesą, kurio metu kiaušidžių folikuluose susidaro kiaušialąstės. [...] Remiantis duota informacija apie moters organizme mėnesinių ciklo metu vykstančius pokyčius, mokomasi apibūdinti hipofizės (LH ir FSH) ir kiaušidžių (estrogenai ir progesteronas) išskiriamų hormonų poveikį kiaušialąstės brendimui, organizmo pasirengimui apvaisinimui ir gemalo vystymuisi. Mokomasi apibūdinti estrogenų vaidmenį mergaičių brendimui; hipofizės (LH ir FSH) ir sėklidžių (testosterono) išskiriamų hormonų vaidmenį susidarant spermatozoidams; testosterono vaidmenį berniukų brendimui. Mokomasi apibūdinti zigotos susidarymą ir gemalo vystymosi procesą iki implantacijos. Mokomasi apibūdinti placentą, [...] Mokomasi apibūdinti nevaisingumo priežastis ir galimas priemones šiai problemai spręsti. [...] Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti judėjimą veikiant raumenims, kaip visiems gyvūnams būdingą organizmo funkciją, ir jo svarbą. [...] Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis paukščio ir placentinio žinduolio pavyzdžiu, mokomasi apibūdinti išorinį ir vidinį embrioninį vystymąsi. [...] Dujų apykaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti dujų apykaitą kvėpavimo organuose kaip procesą, dėl kurio organizmas apsirūpina deguonimi, reikalingu viduląsteliniam kvėpavimui ir pašalina viduląstelinio kvėpavimo metu susidariusį anglies dioksidą. Mokomasi apibūdinti, kaip vabzdžių kvėpavimo sistema yra pritaikyta vykdyti dujų apykaitą sausumoje. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais mokomasi apibūdinti stuburinių gyvūnų kvėpavimo organų prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, plonas ir drėgnas paviršius, dujų koncentracijos gradiento palaikymas) vykdyti dujų apykaitą. Mokomasi apibūdinti žuvų žiaunų sandarą ir paaiškinti žuvų prisitaikymą kvėpuoti vandenyje ištirpusiu deguonimi. [...] Mokomasi apibūdinti, kaip paukščių kvėpavimo sistema yra pritaikyta vykdyti dvigubą kvėpavimą ir užtikrinti efektyvią dujų apykaitą plaučiuose. Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti augalų apytakos audinių prisitaikymą vykdyti medžiagų pernašą: karnienos rėtinių indų – organinių medžiagų pernašą ir medienos vandens indų – vandens ir jame ištirpusių mineralinių medžiagų pernašą. Mokomasi apibūdinti dviskilčių augalų apytakos audinių išsidėstymą vegetatyviniuose organuose, [...] Mokomasi apibūdinti šaknies sandaros prisitaikymą įsiurbti vandenį ir mineralines medžiagas. [...] Mokomasi apibūdinti stiebo sandarą ir paaiškinti, kaip vyksta vandens ir mineralinių medžiagų pernaša iš šaknų į lapus ir organinių medžiagų pernaša iš lapų į medžiagų kaupimo vietą. [...] Mokomasi apibūdinti augalo organų (šaknies, stiebo ir lapo) funkcijas ir paaiškinti, kaip juose esančių apytakos audinių pagalba palaikomi ryšiai tarp visų augalo dalių ir visos jos veikia vieningai. Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti augalų sporofito ir gametofito kartas, [...] Mokomasi apibūdinti žiedinių augalų vegetatyvinio dauginimosi įvairovę ir paaiškinti šio dauginimo naudą žmogui. [...] Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...] apibūdinti, kad skirtingos organizmų rūšys, išsivysčiusios iš to paties protėvio, turi bendrus genus ir panašius sandaros elementus. [...] Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti organizmų sistematiką kaip jų grupavimą pagal evoliucinius ryšius ir kaip biologinės įvairovės pažinimo priemonę; rūšį kaip individų grupę, turinčią bendrus sandaros požymius, užimančią tam tikrą ekologinę nišą ir galinčią kryžmintis tarpusavyje ir palikti vaisingų palikuonių. [...] Mokomasi apibūdinti ląstelinę sandarą kaip vieną iš požymių, pagal kurį organizmai skirstomi į tris domenus; organizmų klasifikavimą, kaip hierarchinės organizmų grupių klasifikacinės sistemos sudarymą (remiantis taksonų rangais: domenas, karalystė, tipas ar skyrius, klasė, būrys ar eilė, šeima, gentis ir rūšis). Biologinė įvairovė – evoliucijos rezultatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant pavyzdžius mokomasi apibūdinti bakterijų domeno ir eukarijų karalysčių (protistų, grybų, augalų ir gyvūnų) požymius (ląstelinė sandara, mitybos būdas, judrumas, sandaros sudėtingumo lygis: ląstelės, audiniai, organai ir organų sistemos). Populiacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti ekologinę nišą ir paaiškinti, kokie veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį. [...] Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Remiantis pavyzdžiais mokomasi apibūdinti ir palyginti, kaip vyksta pirminė ir antrinė daugiametė bendrijų kaita (sukcesija). Lygindami brandžias ir besiformuojančias bendrijas, mokomasi apibūdinti jų savybes: detrito kiekis, mitybos tinklų tankis, rūšių įvairovė, reguliacijos neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu įvairovė. [...] Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti mutualizmą, ir paaiškinti jo svarbą bendrijų stabilumui. Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] apibūdinti skaidytojų, nitrifikuojančių, azotą fiksuojančių ir denitrifikuojančių bakterijų vaidmenį azoto apytakoje. Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti, kad biologinę įvairovę sudaro rūšių ir buveinių įvairovė. Mokomasi apibūdinti, kaip žmogaus veikla tiesiogiai veikia biologinę įvairovę; [...] Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas aiškinasi procesus ir reiškinius, taiko biologijos mokslo žinias (D2.1). |
Aiškindamasis procesus ir reiškinius taiko biologijos ir kitų dalykų žinias (D2.2). |
Aiškindamasis procesus ir reiškinius taiko biologijos ir kitų dalykų žinias jas siedamas įprastuose kontekstuose (D2.3). |
Aiškindamasis procesus ir reiškinius tikslingai taiko biologijos ir kitų dalykų žinias jas siedamas naujuose kontekstuose (D2.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Apibūdinami augalų ir gyvūnų tipinių ląstelių struktūros panašumai (branduolys, mitochondrijos, plazminė membrana, citozolis) ir skirtumai (ląstelės sienelė, chloroplastai, centrinė vakuolė), siejant su ląstelių prisitaikymu atlikti funkcijas. [...] Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Aiškinamasi, kad paveldimoji informacija yra chromosomose. [...] Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. [...] Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] modeliuojant aiškinamasi pagrindiniai klasifikavimo principai; [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. Aiškinamasi apdulkinimo, sėklų platinimo svarba augalams ir ekosistemoms; [...] Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] modeliuojant aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, nagrinėjama, kaip kinta bendrijos dėl sezoninių pokyčių, krūmų ar miškų kirtimo, gaisrų, sausros, potvynių. [...] Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai. Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...] aiškinamasi, kad dažniausiai išgyvena organizmai, turintys adaptyvių požymių. Aiškinamasi, kad naujos rūšys gali atsirasti dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų. [...] Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...] Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] aiškinamasi, kaip gyvybės kilmės medis atspindi organizmų evoliucinę raidą. [...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba [...] |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas aiškina, kaip vyksta biologiniai procesai ir reiškiniai (D2.1). |
Taikydamas biologijos mokslo žinias aiškina, kaip vyksta biologiniai procesai ir reiškiniai (D2.2). |
Siedamas biologijos mokslo ir kitų dalykų žinias į visumą aiškina, kaip vyksta įvairūs biologiniai procesai ir reiškiniai (D2.3). |
Siedamas skirtingų mokslų žinias į visumą aiškina, kaip vyksta įvairūs biologiniai procesai ir reiškiniai (D2.4). |
Mokymo(si) turinysMedžiagų apykaitos svarba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Naudojantis schemomis, aiškinamasi kraujotakos, kvėpavimo ir virškinimo organų sistemų bendra veikla aprūpinant organizmą reikalingomis medžiagomis ir energija bei šalinant medžiagų apykaitos atliekas. Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] mokomasi plaučių sandarą susieti su dujų apykaita (dujų difuzija) alveolėse. [...] Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti kraujo sudėtį (kraujo plazma, eritrocitai, leukocitai, trombocitai) ir susieti kraujo sudedamąsias dalis su jų atliekamomis funkcijomis. Analizuojant kraujo tyrimų rezultatus, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai gali turėti įtakos organizmui. Mokomasi paaiškinti, kaip anglies monoksidas, hemoglobino kiekio sumažėjimas gali sutrikdyti deguonies pernašą. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi susieti pernašos būdus su virškinimo procesui būtinų medžiagų (fermentų) išskyrimu ir organizmui reikalingų medžiagų įsiurbimu į kraują ir limfą. [...] Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] paaiškinti vakcinų svarbą infekcinių ligų profilaktikai, serumų naudojimą gydymui, antikūnų paskirtį infekcinių ligų diagnostikai. Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] paaiškinti antibiotikų vartojimo principus, neleidžiančius susiformuoti antibiotikams atsparioms bakterijoms. Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. Mokomasi susieti akies ir ausies sandarą su atliekamomis funkcijomis, tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] Humoralinis reguliavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. [...] mokomasi paaiškinti, kaip stresinėse situacijose nervų sistema ir antinksčių išskiriamas hormonas adrenalinas lemia kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo sistemų funkcijų pakitimus, elgseną. Žmogaus gyvenimo ciklas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti vyro ir moters lytinių organų sandarą ir susieti ją su jų atliekamomis funkcijomis; [...] Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi. Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti ir užrašyti dominuojančius bei recesyvinius alelius; heterozigotinius ir homozigotinius genotipus, sieti organizmo genotipą su fenotipu; mokomasi spręsti monohibridinio kryžminimo uždavinius. [...] Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. [...] Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi paaiškinti žmogaus veiklos (miškų kirtimas, gaisrai, iškastinio kuro naudojimas) įtaką klimato kaitai. Analizuojant statistinius duomenis, mokomasi paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. [...] |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Taiko turimas biologijos ir kitų mokslų žinias įprastose situacijose, aiškindamasis procesus ir reiškinius (D2.1). |
Taiko turimas biologijos ir kitų mokslų žinias įvairiose situacijose, aiškindamasis procesus ir reiškinius (D2.2). |
Taiko ir sieja turimas biologijos ir kitų mokslų žinias įvairiose situacijose, aiškindamasis procesus ir reiškinius (D2.3). |
Taiko ir sieja turimas biologijos ir kitų mokslų žinias įvairiose situacijose, aiškindamasis procesus ir reiškinius, tikslingai vartoja kitų mokslų terminus ir sąvokas (D2.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti fosfolipidų savybes (hidrofiliškumas ir hidrofobiškumas) su dvisluoksnės membranos sandara, apibūdinti jos takumą. [...] Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis turima informacija apie ląstelės ciklo etapus, mokomasi susieti eukariotinės ląstelės ciklo etapus su vienodą genetinę informaciją turinčių ląstelių susidarymu: interfazę – su DNR replikacija ir seserinių chromatidžių susidarymu, mitozę (profazė, metafazė, anafazė, telofazė) – su genetiškai vienodų branduolių susidarymu, citokinezę – su genetiškai vienodų ląstelių susidarymu. [...] Mokomasi susieti somatinių ląstelių dalijimąsi su daugialąsčių organizmų augimu, audinių atsinaujinimu, nelytiniu dauginimusi. Nagrinėdami pateiktą informaciją, mokosi pritaikyti žinias apie ląstelės ciklo valdymą ir susieti ląstelės ciklo valdymo sutrikimus su žmogaus sveikata – auglių atsiradimu. Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Lipidų savybes susieti su jų funkcijomis organizmuose: kaupimo ir energetinė (riebalai), apsauginė (vaškai), biologinių membranų pralaidumas (fosfolipidai) ir takumas (cholesterolis). Baltymai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Baltymų įvairovę susieti su jų funkcijomis organizmuose: struktūrinė (kolagenas, keratinas), katalizinė (fermentai), apsauginė (antikūnai, kraujo krešėjimo baltymai), pernašos (hemoglobinas, membranos baltymai), judėjimo (aktinas, miozinas), receptorinė (sinapsės ir hormonų receptoriai plazminėje membranoje), reguliacinė (insulinas, gliukagonas). Remiantis globulinių ir fibrilinių baltymų pavyzdžiais, mokomasi susieti jų struktūras su atliekamomis funkcijomis. [...] Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis indukuoto atitikmens modeliu, analizuojamas fermentų veikimo savitumas ir paaiškinama, kaip fermentinės reakcijos greitis priklauso nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. [...] Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti komplementarumo principą replikacijos ir transkripcijos procesuose. Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant transliacijos procesą, aiškinamasi, kaip ribosomose esančios iRNR informacija, dalyvaujant tRNR, perrašoma į aminorūgščių seką polipeptido grandinėje. [...] Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aiškinantis alkoholinį rūgimą mieliagrybiuose ir pieno rūgšties susidarymą raumenų ląstelėse, mokomasi susieti anaerobinį kvėpavimą su organizmų prisitaikymu apsirūpinti energija be deguonies. [...] Aiškindamiesi mitochondrijos sandarą sieja ją su aerobinio kvėpavimo metu vykstančiais procesais: Krebso ciklu bei elektronų pernašos grandine. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aiškinamasi chloroplasto sandara, susiejant ją su chloroplaste vykstančiais procesais: nuo šviesos priklausančiomis ir nepriklausančiomis (Kalvino ciklas) reakcijomis. Naudojantis apibendrintomis schemomis, aiškinamasi, kaip šviesos energija nuo šviesos priklausančiose reakcijose yra naudojama ATP ir NADPH susidarymui bei deguonies išskyrimui. [...] Genai ir chromosomos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis siklemijos pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti, kaip vieno nukleotido pokytis (taškinės mutacijos) lemia organizmo fenotipo pokytį. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu, aiškinamasi, kaip žmogaus gemalo kariotipo tyrimais diagnozuojami genetiniai sutrikimai iki gimimo. Mejozė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti mejotinio ląstelių dalijimosi etapus (I ir II mejozės etapus: profazė, metafazė, anafazė, telofazė) su skirtingą genetinę informaciją turinčių ląstelių susidarymu: mejozė I – su krosingoveriu profazėje I ir atsitiktiniu homologinių chromosomų išsidėstymu metafazėje I. Mokomasi susieti mejozę su gyvūnų lytinių ląstelių ir augalų sporų susidarymu ir apibūdinti mejozės vaidmenį evoliucijos procese. Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. [...] Remiantis kraujo grupių (AB0) pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti alelinių genų sąveiką per kodominavimą. Remiantis žmogaus akių ir odos spalvos paveldėjimo pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti nealelinių genų sąveiką. Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...] Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. [...] Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. [...] Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi susieti virškinimo trakto organų prisitaikymą su atliekamomis funkcijomis. [...] Mokomasi susieti riebalų, baltymų ir angliavandenių vartojimą su žmogaus sveikata. [...] Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti įkvėpimo ir iškvėpimo procesą, paaiškinti, kaip tarpšonkauliniai raumenys ir diafragma dalyvauja plaučių ventiliacijoje, mokomasi susieti plaučių ventiliaciją su efektyvia dujų difuzija alveolėse. [...] Mokomasi susieti alveolių prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, sienelė iš vienasluoksnio epitelio, drėgnas vidinis paviršius, tankus kapiliarų tinklas) su plaučiuose vykstančia dujų difuzija. [...] Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti kraujo plazmos sudėtį ir susieti ją su medžiagų pernašos, apsaugine ir termoreguliacijos funkcija. [...] Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti arterijų, venų ir kapiliarų sandarą su jų atliekamomis funkcijomis. [...] Mokomasi susieti limfagyslių sandarą su atliekama funkcija. Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti antrąją organizmo apsaugos liniją, susiejant ją su fagocitų prisitaikymu apsaugoti nuo virusų ir bakterijų. [...] Mokomasi apibūdinti T ir B limfocitų funkcijas ir susieti jas su ląsteliniu ir humoraliniu imunitetu. [...] Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti nefrono dalių (kapsulės, vingiuotųjų kanalėlių, Henlės kilpos, surenkamojo kanalėlio) sandaros prisitaikymą su šlapimo susidarymu. [...] Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi susieti neurono prisitaikymą su nervinio signalo perdavimu organizme. [...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...] Mokomasi susieti periferinę nervų sistemą sudarančių nervų (juntamieji, judinamieji, mišrieji) sandarą su jų atliekama funkcija. [...] Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti odos sandarą su prisitaikymu dalyvauti termoreguliacijoje. [...] Mokomasi susieti inkstų sandarą su prisitaikymu dalyvauti osmoreguliacijoje. [...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes. Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti placentą, susieti placentos sandaros prisitaikymą (didelis choriono gaurelių paviršiaus plotas, atskirta vaisiaus ir motinos kraujotaka) su atliekamomis funkcijomis. [...] Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti nariuotakojų paplitimą tiek vandenyje, tiek ir sausumoje su išorinio skeleto nelaidumu vandeniui; žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių kūno dangos požymius su prisitaikymu gyventi tam tikroje aplinkoje. Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis varlės ir paukščio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų netiesioginį ir tiesioginį poembrioninį vystymąsi, mokomasi susieti jį su prisitaikymu gyventi vandenyje ar sausumoje. [...] Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi susieti stuburinių gyvūnų prisitaikymą gyventi tam tikroje aplinkoje su skirtingų azotinių atliekų šalinimu (žuvys – amoniakas, žinduoliai – šlapalas, ropliai – šlapimo rūgštis). [...] Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti asimiliacinio audinio vykdomą fotosintezę su medžiagų pernaša augaluose (vandens ir mineralinių medžiagų, organinių medžiagų, deguonies ir anglies dioksido pernaša). Mokomasi apibūdinti augalo organų (šaknies, stiebo ir lapo) funkcijas ir paaiškinti, kaip juose esančių apytakos audinių pagalba palaikomi ryšiai tarp visų augalo dalių ir visos jos veikia vieningai. Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti augalų sporofito ir gametofito kartas, palyginti samanų ir žiedinių augalų gyvenimo ciklus ir susieti su šių augalų paplitimu. Mokomasi susieti augalų vegetatyvinį dauginimąsi su požymių pastovumu ir lytinį dauginimąsi su požymių kintamumu. [...] Mokomasi susieti sėklų platinimo būdų įvairovę su augalų prisitaikymu išplisti ir apibūdinti sėklų platinimo svarbą augalams. [...] Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti paveldimą kintamumą – naujų alelinių genų kombinacijų susidarymą ir mutacijas su organizmų genetine įvairove populiacijoje; paaiškinti, kad veikiant gamtinei atrankai dalis populiacijos organizmų turi didesnes galimybes išlikti ir susilaukti palikuonių, nes yra geriau prisitaikę prie aplinkos. [...] Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Siejant mitybos grandinių ilgį ribojančius veiksnius su žmogaus mityba, mokomasi modeliuoti, kaip trumpesnės mitybos grandinės leistų sumažinti išteklių naudojimą ir išmaitinti daugiau gyventojų. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Aiškindamasis artimos aplinkos gamtos reiškinių dėsningumus, padedamas įvardija reiškinių priežastis ir pasekmes, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.1). |
Aiškindamasis artimos aplinkos gamtos reiškinių dėsningumus, įvardija reiškinių priežastis ir pasekmes, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.2). |
Paaiškina reiškinių dėsningumus, atpažįsta priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.3). |
Aiškindamasis reiškinių dėsningumus, atpažįsta, įvardija ir paaiškina priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.4). |
Mokymo(si) turinysGenai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Aiškinamasi, kad paveldimoji informacija yra chromosomose. [...] Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. [...] Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] modeliuojant aiškinamasi pagrindiniai klasifikavimo principai; [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; mokomasi paaiškinti šaknų ir lapų prisitaikymą vykdyti funkcijas skirtingomis augimo sąlygomis. [...] aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. Aiškinamasi apdulkinimo, sėklų platinimo svarba augalams ir ekosistemoms; [...] Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] remiantis pavyzdžiais, paaiškinti, kaip populiacijos augimui priešinasi aplinka. [...] Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai. Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. [...] mokomasi paaiškinti, kodėl tik dalis energijos pereina iš vieno mitybos lygmens į kitą. Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. [...] Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...] aiškinamasi, kad dažniausiai išgyvena organizmai, turintys adaptyvių požymių. Aiškinamasi, kad naujos rūšys gali atsirasti dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų. Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...] Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.8 klasė Nagrinėjamos gyvybės atsiradimo vandenyje ir sausumoje priežastys, aiškinamasi, kaip gyvybės kilmės medis atspindi organizmų evoliucinę raidą. [...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių. |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas paaiškina reiškinių dėsningumus, nurodo bent vieną priežasties ir pasekmės ryšį, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.1). |
Konsultuodamasis paaiškina reiškinių dėsningumus, nurodo priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.2). |
Paaiškina reiškinių dėsningumus, apibūdina priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.3). |
Paaiškina reiškinių dėsningumus, priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.4). |
Mokymo(si) turinysMedžiagų apykaitos svarba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi paaiškinti medžiagų apykaitos svarbą organizmo funkcionavimui. Naudojantis schemomis, aiškinamasi kraujotakos, kvėpavimo ir virškinimo organų sistemų bendra veikla aprūpinant organizmą reikalingomis medžiagomis ir energija bei šalinant medžiagų apykaitos atliekas. Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi paaiškinti, kad ląstelių ir viso organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti reikalinga energija išsiskiria vykstant ląsteliniam kvėpavimui. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. Mokomasi paaiškinti kvėpavimo sistemos ligų priežastis (mikroorganizmai, aplinkos užterštumas, gyvenimo būdas) ir prevenciją. [...] Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Analizuojant kraujo tyrimų rezultatus, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai gali turėti įtakos organizmui. Mokomasi paaiškinti, kaip anglies monoksidas, hemoglobino kiekio sumažėjimas gali sutrikdyti deguonies pernašą. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) ir paaiškinti, kaip jų išvengti; mokomasi suteikti pirmąją pagalbą pažeidus kraujagysles. Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi, kokių sąlygų (temperatūra, pH) reikia fermentams veikti. [...] Mokomasi paaiškinti, kas yra mikrobiota ir koks jos vaidmuo virškinimo procese. Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti imunitetą kaip apsauginę organizmo funkciją; apibūdinti žmogaus organizmo prisitaikymą apsisaugoti nuo infekcinių ligų (oda ir gleivinės; karščiavimas, fagocitozė); paaiškinti vakcinų svarbą infekcinių ligų profilaktikai, serumų naudojimą gydymui, antikūnų paskirtį infekcinių ligų diagnostikai. Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. Apibūdinami galimi alergijos požymiai (ašarojimas, dusimas, čiaudėjimas, kosėjimas, odos paraudimai, bėrimai) ir nurodoma, kokios maiste ir aplinkoje (žiedadulkės, dulkių erkutės) esančios medžiagos gali būti alergenais. Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] analizuojant statistinius duomenis nagrinėti infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų prevenciją. [...] paaiškinti antibiotikų vartojimo principus, neleidžiančius susiformuoti antibiotikams atsparioms bakterijoms. Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. Mokomasi susieti akies ir ausies sandarą su atliekamomis funkcijomis, tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] Analizuojami statistiniai duomenys apie įvairių priklausomybių ligų paplitimą; mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. [...] Humoralinis reguliavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. [...] mokomasi paaiškinti, kaip stresinėse situacijose nervų sistema ir antinksčių išskiriamas hormonas adrenalinas lemia kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo sistemų funkcijų pakitimus, elgseną. Žmogaus gyvenimo ciklas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] mokomasi paaiškinti lytinių hormonų svarbą brendimui. [...] paaiškinti, kad žmogaus lyties paveldėjimą nulemia lytinės chromosomos (XX – moteris, XY – vyras). Nurodyti mitozės ir mejozės svarbą žmogaus gyvenimo cikle. Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi. Vaisingumas. Lytiškai plintančios ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes. Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Modeliuojant mokomasi paaiškinti, kaip prieš ląstelėms dalijantis dvigubėja DNR molekulė ir kokia šio proceso paskirtis. [...] Aiškinamasi, kokia kombinacinio ir mutacinio kintamumo įtaka gamtinei atrankai. Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. Mokomasi paaiškinti, kad cheminės medžiagos (sunkieji metalai, pesticidai) patenka į mitybos grandines, kaupiasi organizmuose ir jiems kenkia. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Atpažįsta reiškinių dėsningumus, nurodo priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.1). |
Atpažįsta ir apibūdina reiškinių dėsningumus, nurodo priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.2). |
Paaiškina reiškinių dėsningumus, apibūdina priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.3). |
Paaiškina ir iliustruoja pavyzdžiais reiškinių dėsningumus, apibūdina priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Apibūdinant gyvūnų kamienines ir augalų meristemines ląsteles, mokomasi paaiškinti, kad vystantis daugialąsčiui organizmui ląstelės specializuojasi. Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] paaiškinti S. Singerio ir G. Nikolsono takiosios mozaikos modelį. [...] Mokomasi apibūdinti pasyviąją pernašą (osmosą, difuziją, palengvintą difuziją) kaip procesą, kuris vyksta per pusiau laidžią membraną nenaudojant cheminės energijos ir medžiagos juda pagal koncentracijos gradientą; tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. Mokomasi apibūdinti aktyviąją pernašą, naudojančią baltymus nešiklius ir pūsleles, kaip procesus, kurie vyksta per membraną naudojant cheminę energiją. [...] Vanduo. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis supratimu apie vandens molekulės poliškumą, mokomasi paaiškinti medžiagų tirpumą vandenyje ir vandens dalyvavimą ištirpusių medžiagų pernašoje (kraujo plazma, augalų vandens ir rėtiniai indai) ir vandenyje tirpių medžiagų dalyvavimą cheminėse reakcijose organizme. Remiantis supratimu apie vandens molekulių gebėjimą jungtis tarpusavyje vandeniliniais ryšiais, mokomasi paaiškinti didelės vandens savitosios šilumos ir savitosios garavimo šilumos naudą organizmams ir ekosistemoms. Baltymai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti baltymų pirminę, antrinę, tretinę ir ketvirtinę struktūras. [...] Mokomasi apibūdinti denatūraciją, kaip procesą, kurio metu dėl nepalankių sąlygų (temperatūros, pH) pakinta baltymo molekulę sudarantys ryšiai ir dėl to prarandama baltymo antrinė, tretinė ar ketvirtinė struktūra ir jo biologinis aktyvumas. Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti fermentus kaip biologinius katalizatorius, kurie didina reakcijos greitį, mažindami aktyvacijos energiją. [...] Remiantis indukuoto atitikmens modeliu, analizuojamas fermentų veikimo savitumas ir paaiškinama, kaip fermentinės reakcijos greitis priklauso nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant transliacijos procesą, aiškinamasi, kaip ribosomose esančios iRNR informacija, dalyvaujant tRNR, perrašoma į aminorūgščių seką polipeptido grandinėje. [...] Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aiškinantis alkoholinį rūgimą mieliagrybiuose ir pieno rūgšties susidarymą raumenų ląstelėse, mokomasi susieti anaerobinį kvėpavimą su organizmų prisitaikymu apsirūpinti energija be deguonies. [...] Aiškindamiesi mitochondrijos sandarą sieja ją su aerobinio kvėpavimo metu vykstančiais procesais: Krebso ciklu bei elektronų pernašos grandine. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aiškinamasi chloroplasto sandara, susiejant ją su chloroplaste vykstančiais procesais: nuo šviesos priklausančiomis ir nepriklausančiomis (Kalvino ciklas) reakcijomis. Naudojantis apibendrintomis schemomis, aiškinamasi, kaip šviesos energija nuo šviesos priklausančiose reakcijose yra naudojama ATP ir NADPH susidarymui bei deguonies išskyrimui. [...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos. Genai ir chromosomos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis siklemijos pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti, kaip vieno nukleotido pokytis (taškinės mutacijos) lemia organizmo fenotipo pokytį. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu, aiškinamasi, kaip žmogaus gemalo kariotipo tyrimais diagnozuojami genetiniai sutrikimai iki gimimo. Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. Nagrinėjant genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). Mokomasi paaiškinti alelių sąveiką per nepilną dominavimą, kaip paveldėjimą, kurio metu heterozigotiniai organizmai yra tarpinio fenotipo lyginant su homozigotiniais organizmais. Remiantis kraujo grupių (AB0) pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti alelinių genų sąveiką per kodominavimą. Remiantis žmogaus akių ir odos spalvos paveldėjimo pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti nealelinių genų sąveiką. Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio. Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. [...] Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. [...] Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant virškinimo liaukų veiklą, mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio išorės sekrecijos liaukas, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas (fermentų gamybą ir jų išskyrimą). [...] Remiantis supratimu apie įsiurbtų medžiagų panaudojimą ląstelėse, mokomasi paaiškinti mitybos reikšmę organizmui. Apibūdinama sveikatai palanki mityba, kaip kiekvieno asmens individualius būtinųjų maisto medžiagų ir energijos poreikius tenkinantis maisto racionas. Mokomasi paaiškinti, kad dalį aminorūgščių, reikalingų baltymų gamybai, žmogus gauna tik su maistu, nurodomi žmogaus mitybos sočiųjų ir nesočiųjų riebalų šaltiniai. [...] Mokomasi paaiškinti, kaip su maistu gaunamas cholesterolis panaudojamas organizme. [...] Mokomasi apibūdinti su maistu gaunamų cheminių elementų (Fe, Ca, P, I, K ir Na) svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti maistines skaidulas ir jų svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti 2–3 virškinimo sistemos ligas: nurodyti jų priežastis ir poveikį organizmui ir pateikti siūlymų, kaip šių ligų išvengti. Remiantis žiniomis apie su maistu gaunamos energijos ir maisto medžiagų panaudojimą organizme, mokomasi paaiškinti nesubalansuotos mitybos pasekmes žmogui. Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti įkvėpimo ir iškvėpimo procesą, paaiškinti, kaip tarpšonkauliniai raumenys ir diafragma dalyvauja plaučių ventiliacijoje, [...] Mokomasi paaiškinti, kaip veikiant nervų sistemai ir adrenalinui reguliuojami kvėpavimo judesiai, prisitaikant prie pakitusių organizmo poreikių (išsigandus ar atliekant fizinius pratimus). [...] Mokomasi paaiškinti rūkymo (dervų, anglies monoksido, nikotino) poveikį žmogaus sveikatai. Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus. Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant schemas mokomasi paaiškinti kraujo krešėjimo procesą ir jo svarbą. Analizuojant kraujo tyrimų duomenis, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai (sumažėjęs eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis, padidėjęs leukocitų skaičius, sumažėjęs trombocitų skaičius) gali turėti įtakos organizmui. [...] mokomasi apibūdinti, kaip ir kokiu tikslu nustatomos AB0 sistemos kraujo grupės. Mokomasi paaiškinti, kuo informacija apie Rh sistemos kraujo grupes yra svarbi, perpilant kraują ir laukiantis kūdikio. Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Remiantis supratimu apie širdies sandarą ir širdies darbo ciklą, mokomasi paaiškinti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą. Nagrinėjant elektrokardiogramas, mokomasi paaiškinti širdies darbo ciklą. [...] Mokomasi paaiškinti, kaip, veikiant nervų sistemai ir adrenalinui, reguliuojamas širdies darbo ciklas, prisitaikant prie pakitusių organizmo poreikių. [...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...] Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant ŽIV poveikį organizmui, mokomasi paaiškinti T limfocitų svarbą imunitetui. [...] Aiškinantis dirbtinio imuniteto susidarymą, mokomasi apibūdinti vakciną, kaip organizmui informaciją apie ligos sukėlėją teikiančią priemonę, ir serumą, kaip organizmui antikūnus teikiančią priemonę. [...] Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimo priežastis ir pasekmes. Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi paaiškinti odos, žarnyno, kepenų ir plaučių vaidmenį šalinimo procese. [...] Analizuojant kraujo sudėties skirtumus inkstų arterijoje ir inkstų venoje, mokomasi paaiškinti šlapimo šalinimo sistemos funkciją. Mokomasi apibūdinti dializę kaip kenksmingų medžiagų pašalinimą iš kraujo dirbtiniu inkstu, sutrikus inkstų veiklai. Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi paaiškinti veikimo potencialo susidarymą ir sklidimą neurone. [...] Mokomasi paaiškinti sinapsės sandarą ir nervinio signalo perdavimą cheminėse sinapsėse. Mokomasi apibūdinti skersaruožio raumens ir raumeninės skaidulos sandarą, paaiškinti raumenų darbą (raumenų įnervacija ir raumens susitraukimas). Remiantis pavyzdžiais mokomasi palyginti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus, paaiškinti jų vaidmenį organizmo funkcijų valdyme. [...] Aiškinantis tiroksino funkciją organizme, mokomasi apibūdinti jodo svarbą skydliaukės veikimui. Mokomasi paaiškinti jodo papildų vartojimą sutrikus skydliaukės veiklai ar iškilus radiaciniam pavojui, siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyvaus jodo. Aiškinamasi pagumburio ir hipofizės sąveika, mokomasi apibūdinti darnų organizmo funkcijų valdymą. Mokomasi paaiškinti, kuo skiriasi nervinis ir humoralinis reguliavimas. Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis homeostazės valdymo sistemos dalimis (receptorius, valdymo centras ir efektorius) mokomasi paaiškinti, kaip neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu palaikoma homeostazė. Mokomasi apibūdinti termoreguliacijos valdymo sistemą, paaiškinti termoreguliacijos svarbą. [...] Mokomasi apibūdinti osmoreguliacijos valdymo sistemą, paaiškinti osmoreguliacijos svarbą. [...] Mokomasi apibūdinti gliukozės homeostazės valdymo sistemą, paaiškinti gliukozės homeostazės svarbą. Mokomasi paaiškinti kepenų vaidmenį palaikant pastovią gliukozės koncentraciją kraujyje. [...] Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi paaiškinti rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų ir medikamentų vartojimo bei streso poveikį gemalo ir vaisiaus vystymuisi. Mokomasi apibūdinti nevaisingumo priežastis ir galimas priemones šiai problemai spręsti. Remiantis supratimu apie mėnesinių ciklo hormoninę reguliaciją, mokomasi paaiškinti hormoninių kontraceptikų ir natūralaus šeimos planavimo metodo taikymą siekiant atidėti nėštumą. Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis žieduotųjų kirmėlių, nariuotakojų ir stuburinių pavyzdžiu mokomasi paaiškinti skeleto ir raumenų vaidmenį judėjime. [...] Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Remiantis hidros pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti nelytinio ir lytinio dauginimosi privalumus ir trūkumus. [...] Remiantis žuvinio kaspinuočio ir askaridės gyvenimo ciklų pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti, kaip parazitinės kirmėlės yra prisitaikiusios parazituoti ir plisti. Dujų apykaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi paaiškinti, kaip varlės kvėpavimo sistema užtikrina tinkamą dujų apykaitą vandenyje ir pereinant gyventi į sausumą. [...] Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis dykumos ir vandens žinduolio inkstų nefronų sandaros skirtumu, mokomasi paaiškinti, kaip šie gyvūnai yra prisitaikę šalinti skirtingą vandens kiekį. Augalų įvairovė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi paaiškinti, kaip samanų ir gaubtasėklių augalų sandara lemia šių augalų paplitimą. Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant lapo sandarą, mokomasi paaiškinti, kaip lapo asimiliacinis audinys yra prisitaikęs vykdyti fotosintezę ir kaip lapo forma, paviršiaus plotas ir išsidėstymas erdvėje padidina fotosintezės efektyvumą. Mokomasi paaiškinti, kaip dengiamajame audinyje esančios žiotelės yra prisitaikiusios reguliuoti transpiraciją ir anglies dioksido ir deguonies apykaitą. Mokomasi apibūdinti stiebo sandarą ir paaiškinti, kaip vyksta vandens ir mineralinių medžiagų pernaša iš šaknų į lapus ir organinių medžiagų pernaša iš lapų į medžiagų kaupimo vietą. Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...] Mokomasi apibūdinti augalo organų (šaknies, stiebo ir lapo) funkcijas ir paaiškinti, kaip juose esančių apytakos audinių pagalba palaikomi ryšiai tarp visų augalo dalių ir visos jos veikia vieningai. Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant žiedo sandarą, mokomasi paaiškinti augalų lytinį dauginimąsi: apdulkinimas, dvigubas apvaisinimas ir sėklos susidarymas. [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros. Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...] paaiškinti, kad veikiant gamtinei atrankai dalis populiacijos organizmų turi didesnes galimybes išlikti ir susilaukti palikuonių, nes yra geriau prisitaikę prie aplinkos. Remiantis bakterijų atsparumo antibiotikams susidarymo pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti paveldimo kintamumo ir gamtinės atrankos reikšmę populiacijos individų prisitaikymui prie kintančių aplinkos sąlygų. Nagrinėjant stabilizuojančiosios, kryptingosios ir išskiriančiosios gamtinės atrankos pavyzdžius, mokomasi paaiškinti, kaip šios gamtinės atrankos formos veikia fenotipų dažnį populiacijoje. Mokomasi paaiškinti, kaip dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų ir dėl biologinės izoliacijos atsiranda naujos organizmų rūšys; [...] Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...]. Mokomasi paaiškinti mokslinio rūšies pavadinimo sandarą ir tokių pavadinimų naudojimo svarbą. [...]. Populiacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti ekologinę nišą ir paaiškinti, kokie veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį. [...] Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant brandžios ekosistemos mitybos tinklų pavyzdžius, mokomasi paaiškinti rūšių įvairovės svarbą bendrijų stabilumui. Mokomasi paaiškinti, kaip ekologiniai santykiai (konkurencija, plėšrūno – aukos, parazito – šeimininko santykiai) reguliuoja populiacijų individų skaičių neigiamu grįžtamuoju ryšiu. [...] Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Analizuojant gamintojų, gyvaėdžių ir skaidytojų vaidmenį ir tarpusavio ryšius ekosistemose, mokomasi paaiškinti ir palyginti energijos srautą ir medžiagų ciklą ekosistemoje. Remiantis informacija apie energijos srautus ekosistemoje, mokomasi paaiškinti energijos virsmus, perdavimą ir nuostolius ekosistemose. [...] Remiantis azoto ciklo schema, mokomasi paaiškinti medžiagų apytaką biosferoje ir apibūdinti skaidytojų, nitrifikuojančių, azotą fiksuojančių ir denitrifikuojančių bakterijų vaidmenį azoto apytakoje. Mokomasi pagrįsti žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje ir įvertinti priemones, mažinančias žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje. Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti, kaip žmogaus veikla tiesiogiai veikia biologinę įvairovę; analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. [...] Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas lygina biologijos objektus, procesus ir reiškinius, remdamasis nurodytomis jų savybėmis (D4.1). |
Konsultuodamasis lygina, klasifikuoja biologijos objektus, procesus, reiškinius remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.2). |
Lygina, klasifikuoja biologijos objektus, procesus, reiškinius, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.3). |
Lygina, klasifikuoja biologijos objektus, procesus, reiškinius siedamas ir apibendrindamas jų savybes ir požymius (D4.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Lyginamos bakterijų ląstelės su augalų ir gyvūnų ląstelėmis ir nurodomi jų sandaros panašumai ir skirtumai. [...] Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Mokomasi atpažinti eukarijų domeno grybų, protistų, augalų ir gyvūnų karalysčių atstovus pagal karalystėms būdingus požymius. [...] Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Mokomasi palyginti žinduolių (augalėdžių ir plėšrūnų) virškinimo sistemas. [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos. Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių. |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas lygina, klasifikuoja biologijos objektus, procesus ir reiškinius remdamasis jų pagrindinėmis savybėmis ir požymiais (D4.1). |
Konsultuodamasis lygina, klasifikuoja biologijos objektus, procesus ir reiškinius remdamasis jų pagrindinėmis savybėmis ir požymiais (D4.2). |
Lygina ir klasifikuoja biologijos objektus, procesus ir reiškinius remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.3). |
Argumentuotai siūlo kriterijus, kuriais remdamasis lygina ir klasifikuoja biologijos objektus, procesus ir reiškinius (D4.4). |
Mokymo(si) turinysKvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti aerobinį kvėpavimą kaip energijos gavimo būdą, naudojant deguonį; anaerobinį kvėpavimą kaip energijos susidarymo būdą nesant deguonies ir nurodyti šių procesų svarbą žmogui. [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] apibūdinti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus. [...] |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Pagal pateiktus kriterijus lygina ir klasifikuoja objektus, procesus, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.1). |
Iš pateiktų kriterijų išsirenka tinkamus, pagal kuriuos lygina ir klasifikuoja objektus ir procesus, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.2). |
Pagal pasirinktus kriterijus lygina ir klasifikuoja objektus ir procesus, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.3). |
Argumentuotai pasirenka kriterijus, pagal kuriuos lygina ir klasifikuoja objektus ir procesus, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Analizuojant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių sandarą, mokomasi jas palyginti. Remiantis supratimu apie augalinės ir gyvūninės ląstelių sandaros panašumus ir skirtumus, mokomasi jas palyginti. Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] palyginti DNR ir RNR molekulių struktūrą. [...] Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi palyginti aerobinį ir anaerobinį kvėpavimą. Genai ir chromosomos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] palyginti prokariotų ir eukariotų chromosomas. [...] Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). Mokomasi paaiškinti alelių sąveiką per nepilną dominavimą, kaip paveldėjimą, kurio metu heterozigotiniai organizmai yra tarpinio fenotipo lyginant su homozigotiniais organizmais. [...] Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...]. Mokomasi palyginti virusų ir bakterijų sandarą, prisitaikymą daugintis ir plitimą. [...]. Mokomasi apibūdinti ir palyginti imuniteto rūšis: įgimtas ir įgytas imunitetas, aktyvus ir pasyvus imunitetas, dirbtinis ir natūralus imunitetas. [...]. Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis pavyzdžiais mokomasi palyginti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus, paaiškinti jų vaidmenį organizmo funkcijų valdyme. [...] Mokomasi paaiškinti, kuo skiriasi nervinis ir humoralinis reguliavimas. Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi palyginti spermatozoido ir kiaušialąstės prisitaikymą dalyvauti apvaisinimo procese: haploidinis chromosomų skaičius, ląstelių dydis, spermatozoidų prisitaikymas judėti ir prasiskverbti į kiaušialąstę, kiaušialąstės prisitaikymas būti apvaisintai tik vieno spermatozoido. [...] Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi palyginti žuvų prisitaikymą judėti vandenyje ir paukščių bei žinduolių prisitaikymą judėti sausumoje. [...] Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Remiantis hidros pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti nelytinio ir lytinio dauginimosi privalumus ir trūkumus. Remiantis varlės ir roplio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų vidinį ir išorinį apvaisinimą. [...] Remiantis drugio ir žiogo pavyzdžiu, mokomasi palyginti netiesioginį poembrioninį vystymąsi: vystymąsi su pilna ir nepilna metamorfoze. Remiantis varlės ir paukščio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų netiesioginį ir tiesioginį poembrioninį vystymąsi, mokomasi susieti jį su prisitaikymu gyventi vandenyje ar sausumoje. [...] Augalų įvairovė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi palyginti samanų, sporinių induočių, plikasėklių ir gaubtasėklių augalų sandarą (apytakiniai audiniai ir vegetatyviniai organai) bei lytinio dauginimosi būdus: sporangėje susidariusiomis sporomis (samanos, sporiniai induočiai), kankorėžyje susidariusiomis sėklomis (plikasėkliai), mezginėje susidariusiomis sėklomis (gaubtasėkliai). Mokomasi palyginti vienskilčių ir dviskilčių augalų klases (sėklos, lapų ir žiedo sandara). [...] Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] palyginti dviskilčių žolinių ir sumedėjusių augalų apytakos audinių išsidėstymą stiebe. [...] Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti augalų sporofito ir gametofito kartas, palyginti samanų ir žiedinių augalų gyvenimo ciklus ir susieti su šių augalų paplitimu. [...] Mokomasi palyginti savidulkos ir kryžmadulkos vaidmenį augalų genetinės įvairovės atsiradimui. Mokomasi palyginti vėjo ir gyvūnų apdulkinamų augalų požymius. [...] Biologinė įvairovė – evoliucijos rezultatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Naudojantis duota informacija apie organizmą mokomasi priskirti jį bakterijų, protistų, grybų, augalų arba gyvūnų karalystei ir apibūdinti pagal organizmų karalystėms būdingus požymius. [...] Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Remiantis pavyzdžiais mokomasi apibūdinti ir palyginti, kaip vyksta pirminė ir antrinė daugiametė bendrijų kaita (sukcesija). Lygindami brandžias ir besiformuojančias bendrijas, mokomasi apibūdinti jų savybes: detrito kiekis, mitybos tinklų tankis, rūšių įvairovė, reguliacijos neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu įvairovė. [...] Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Analizuojant gamintojų, gyvaėdžių ir skaidytojų vaidmenį ir tarpusavio ryšius ekosistemose, mokomasi paaiškinti ir palyginti energijos srautą ir medžiagų ciklą ekosistemoje. [...] Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas modeliuoja artimos aplinkos gyvosios gamtos procesus ar reiškinius (D5.1). |
Konsultuodamasis modeliuoja gyvosios gamtos procesus ir reiškinius (D5.2). |
Modeliuoja gyvosios gamtos procesus ir reiškinius, taikydamas turimas biologines žinias, pastebi ir įvardija dėsningumus (D5.3). |
Modeliuoja gyvosios gamtos procesus ir reiškinius, nustato ir paaiškina jų dėsningumus (D5.4). |
Mokymo(si) turinysGenai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Modeliuojant chromosomas, mokomasi apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, kurioje užkoduota informacija apie organizmo požymius. [...] Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Modeliuojant mitozę, mokomasi ją apibūdinti kaip nelytinių branduolį turinčių ląstelių dalijimosi būdą, kurio metu susidaro identiškos ląstelės; [...] Modeliuojant mejozę, mokomasi apibūdinti ją kaip lytinių ląstelių susidarymo būdą. Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] modeliuojant aiškinamasi pagrindiniai klasifikavimo principai; [...] Modeliuojant viruso sandarą, mokomasi apibūdinti virusus, paaiškinti jų vaidmenį gamtoje. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] modeliuojant aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, nagrinėjama, kaip kinta bendrijos dėl sezoninių pokyčių, krūmų ar miškų kirtimo, gaisrų, sausros, potvynių. [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Modeliuojant gamtinės atrankos procesą, aiškinamasi, kad dažniausiai išgyvena organizmai, turintys adaptyvių požymių. [...] |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas kuria realių procesų ir reiškinių modelius, pastebi ir įvardina jų dėsningumus (D5.1). |
Konsultuodamasis kuria realių procesų ir reiškinių modelius, pastebi ir įvardina jų dėsningumus (D5.2). |
Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus kuria realių procesų ir reiškinių modelius (D5.3). |
Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus kuria modelius ir jais remdamasis aiškina realius procesus ir reiškinius (D5.4). |
Mokymo(si) turinysKvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Modeliuojant mokomasi paaiškinti, kaip vyksta įkvėpimas ir iškvėpimas; mokomasi plaučių sandarą susieti su dujų apykaita (dujų difuzija) alveolėse. [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] modeliuojant apibūdinti nervinę ląstelę, nervinių ląstelių tipus ir jų atliekamas funkcijas. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Modeliuojant mokomasi paaiškinti, kaip prieš ląstelėms dalijantis dvigubėja DNR molekulė ir kokia šio proceso paskirtis. [...] Modeliuojant atsitiktinį chromosomų išsiskyrimą mejozės proceso metu, mokomasi apibūdinti kombinacinį kintamumą kaip organizmų savybę įgyti naujų požymių. [...] |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus, konsultuodamasis kuria realių procesų ir reiškinių modelius (D5.1). |
Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus kuria realių procesų ir reiškinių modelius (D5.2). |
Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus, kuria realių procesų ir reiškinių modelius, jais remdamasis aiškina realius procesus (D5.3). |
Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus, kuria realių procesų ir reiškinių modelius, lygina su realiais procesais, teikia modelių tobulinimo siūlymus (D5.4). |
Mokymo(si) turinysFermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis indukuoto atitikmens modeliu, analizuojamas fermentų veikimo savitumas ir paaiškinama, kaip fermentinės reakcijos greitis priklauso nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. [...] Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Modeliuojant DNR ir RNR molekules, mokomasi apibūdinti DNR ir RNR kaip polimerines organines medžiagas, sudarytas iš nukleotidų; apibūdinti DNR ir RNR nukleotidų sandarą; palyginti DNR ir RNR molekulių struktūrą. [...] Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Siejant mitybos grandinių ilgį ribojančius veiksnius su žmogaus mityba, mokomasi modeliuoti, kaip trumpesnės mitybos grandinės leistų sumažinti išteklių naudojimą ir išmaitinti daugiau gyventojų. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Atpažįsta artimos aplinkos biologijos mokslo objektus ir reiškinius, padedamas juos apibūdina įvardydamas pagrindines savybes, funkcijas ar vaidmenis, panaudojimą (D1.1). |
Atpažįsta biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenis, panaudojimą (D1.2). |
Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas (D1.3). |
Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas ir siedamas savybes, funkcijas ar vaidmenis, panaudojimą vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas (D1.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Mokomasi atpažinti bakterijų, augalų ir gyvūnų ląsteles. Mokomasi nurodyti bakterijos ląstelės struktūras ir pagrindines jų funkcijas (kapsulė ir sienelė − apsauginė funkcija, plazminė membrana − medžiagų pernaša, citozolis − ląstelės užpildas, nukleoidas − paveldimos informacijos saugojimas), augalų ir gyvūnų ląstelių struktūras ir jų pagrindines funkcijas (branduolys − paveldimos informacijos saugojimas, chloroplastai − fotosintezė, mitochondrijos − ląstelinis kvėpavimas, plazminė membrana − medžiagų pernaša, sienelė − apsauginė funkcija, centrinė vakuolė − ląstelinių sulčių kaupimas, citozolis − ląstelės užpildas). Apibūdinami augalų ir gyvūnų tipinių ląstelių struktūros panašumai (branduolys, mitochondrijos, plazminė membrana, citozolis) ir skirtumai (ląstelės sienelė, chloroplastai, centrinė vakuolė), siejant su ląstelių prisitaikymu atlikti funkcijas. [...] Mokomasi atpažinti ir apibūdinti organizmo struktūrinius lygmenis (ląstelė, audinys, organas, organų sistema, organizmas) ir pateikti pavyzdžių. [...] mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras. Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Nurodoma, kad chromosomos sudarytos iš DNR. Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai. Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Modeliuojant mitozę, mokomasi ją apibūdinti kaip nelytinių branduolį turinčių ląstelių dalijimosi būdą, kurio metu susidaro identiškos ląstelės; aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. [...] Modeliuojant mejozę, mokomasi apibūdinti ją kaip lytinių ląstelių susidarymo būdą. Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Mokomasi apibūdinti organizmų klasifikavimo paskirtį; [...] domenas apibūdinamas kaip aukščiausias klasifikacinis vienetas; nurodomi ir apibūdinami trys organizmų domenai (bakterijų, archėjų, eukarijų); supažindinama su augalų ir gyvūnų taksonominiais rangais (domenas, karalystė, tipas ar skyrius, klasė, būrys ar eilė, šeima, gentis, rūšis); tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. Apibūdinamas bakterijų vaidmuo gamtoje. Mokomasi atpažinti eukarijų domeno grybų, protistų, augalų ir gyvūnų karalysčių atstovus pagal karalystėms būdingus požymius. Apibūdinamas protistų, grybų vaidmuo gamtoje. [...] Modeliuojant viruso sandarą, mokomasi apibūdinti virusus, paaiškinti jų vaidmenį gamtoje. Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių bestuburių gyvūnų tipų (duobagyvių, plokščiųjų, apvaliųjų, žieduotųjų kirmėlių, moliuskų, nariuotakojų) ir nariuotakojų (vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių) klasių atstovus, tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, nurodyti jų vaidmenį gamtoje. Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių stuburinių gyvūnų klasių (kaulinių žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių, žinduolių) atstovus, apibūdinti jų išorinę kūno dangą, kvėpavimo ir kraujotakos sistemą, dauginimąsi ir vystymąsi. [...] Nurodomas stuburinių gyvūnų vaidmuo gamtoje. Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, nurodyti jų funkcijas. [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė Mokomasi apibūdinti ekologiją [...], ekologijos struktūrinius lygmenis. [...] mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį [...] Mokomasi apibūdinti tarprūšinius santykius (plėšrūnas ir auka, parazitas ir šeimininkas, augalai ir apdulkintojai) [...] Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.8 klasė Mokomasi sudaryti sausumos ir vandens ekosistemose gyvenančių organizmų mitybos grandines ir tinklus; apibūdinti mitybos lygmenis [...] Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. [...] nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį. Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė Mokomasi apibūdinti evoliuciją kaip nuolat vykstantį procesą [...]. Apibūdinama veislė kaip dirbtinės atrankos rezultatas; palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos. Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas aiškinasi procesus ir reiškinius, taiko biologijos mokslo žinias (D2.1). |
Aiškindamasis procesus ir reiškinius taiko biologijos ir kitų dalykų žinias (D2.2). |
Aiškindamasis procesus ir reiškinius taiko biologijos ir kitų dalykų žinias jas siedamas įprastuose kontekstuose (D2.3). |
Aiškindamasis procesus ir reiškinius tikslingai taiko biologijos ir kitų dalykų žinias jas siedamas naujuose kontekstuose (D2.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Apibūdinami augalų ir gyvūnų tipinių ląstelių struktūros panašumai (branduolys, mitochondrijos, plazminė membrana, citozolis) ir skirtumai (ląstelės sienelė, chloroplastai, centrinė vakuolė), siejant su ląstelių prisitaikymu atlikti funkcijas. [...] Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Aiškinamasi, kad paveldimoji informacija yra chromosomose. [...] Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. [...] Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] modeliuojant aiškinamasi pagrindiniai klasifikavimo principai; [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. Aiškinamasi apdulkinimo, sėklų platinimo svarba augalams ir ekosistemoms; [...] Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] modeliuojant aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, nagrinėjama, kaip kinta bendrijos dėl sezoninių pokyčių, krūmų ar miškų kirtimo, gaisrų, sausros, potvynių. [...] Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai. Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...] aiškinamasi, kad dažniausiai išgyvena organizmai, turintys adaptyvių požymių. Aiškinamasi, kad naujos rūšys gali atsirasti dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų. [...] Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...] Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] aiškinamasi, kaip gyvybės kilmės medis atspindi organizmų evoliucinę raidą. [...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Aiškindamasis artimos aplinkos gamtos reiškinių dėsningumus, padedamas įvardija reiškinių priežastis ir pasekmes, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.1). |
Aiškindamasis artimos aplinkos gamtos reiškinių dėsningumus, įvardija reiškinių priežastis ir pasekmes, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.2). |
Paaiškina reiškinių dėsningumus, atpažįsta priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.3). |
Aiškindamasis reiškinių dėsningumus, atpažįsta, įvardija ir paaiškina priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.4). |
Mokymo(si) turinysGenai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Aiškinamasi, kad paveldimoji informacija yra chromosomose. [...] Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. [...] Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] modeliuojant aiškinamasi pagrindiniai klasifikavimo principai; [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; mokomasi paaiškinti šaknų ir lapų prisitaikymą vykdyti funkcijas skirtingomis augimo sąlygomis. [...] aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. Aiškinamasi apdulkinimo, sėklų platinimo svarba augalams ir ekosistemoms; [...] Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] remiantis pavyzdžiais, paaiškinti, kaip populiacijos augimui priešinasi aplinka. [...] Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai. Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. [...] mokomasi paaiškinti, kodėl tik dalis energijos pereina iš vieno mitybos lygmens į kitą. Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. [...] Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...] aiškinamasi, kad dažniausiai išgyvena organizmai, turintys adaptyvių požymių. Aiškinamasi, kad naujos rūšys gali atsirasti dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų. Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...] Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.8 klasė Nagrinėjamos gyvybės atsiradimo vandenyje ir sausumoje priežastys, aiškinamasi, kaip gyvybės kilmės medis atspindi organizmų evoliucinę raidą. [...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas lygina biologijos objektus, procesus ir reiškinius, remdamasis nurodytomis jų savybėmis (D4.1). |
Konsultuodamasis lygina, klasifikuoja biologijos objektus, procesus, reiškinius remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.2). |
Lygina, klasifikuoja biologijos objektus, procesus, reiškinius, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.3). |
Lygina, klasifikuoja biologijos objektus, procesus, reiškinius siedamas ir apibendrindamas jų savybes ir požymius (D4.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Lyginamos bakterijų ląstelės su augalų ir gyvūnų ląstelėmis ir nurodomi jų sandaros panašumai ir skirtumai. [...] Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Mokomasi atpažinti eukarijų domeno grybų, protistų, augalų ir gyvūnų karalysčių atstovus pagal karalystėms būdingus požymius. [...] Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Mokomasi palyginti žinduolių (augalėdžių ir plėšrūnų) virškinimo sistemas. [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos. Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas modeliuoja artimos aplinkos gyvosios gamtos procesus ar reiškinius (D5.1). |
Konsultuodamasis modeliuoja gyvosios gamtos procesus ir reiškinius (D5.2). |
Modeliuoja gyvosios gamtos procesus ir reiškinius, taikydamas turimas biologines žinias, pastebi ir įvardija dėsningumus (D5.3). |
Modeliuoja gyvosios gamtos procesus ir reiškinius, nustato ir paaiškina jų dėsningumus (D5.4). |
Mokymo(si) turinysGenai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Modeliuojant chromosomas, mokomasi apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, kurioje užkoduota informacija apie organizmo požymius. [...] Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Modeliuojant mitozę, mokomasi ją apibūdinti kaip nelytinių branduolį turinčių ląstelių dalijimosi būdą, kurio metu susidaro identiškos ląstelės; [...] Modeliuojant mejozę, mokomasi apibūdinti ją kaip lytinių ląstelių susidarymo būdą. Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] modeliuojant aiškinamasi pagrindiniai klasifikavimo principai; [...] Modeliuojant viruso sandarą, mokomasi apibūdinti virusus, paaiškinti jų vaidmenį gamtoje. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] modeliuojant aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, nagrinėjama, kaip kinta bendrijos dėl sezoninių pokyčių, krūmų ar miškų kirtimo, gaisrų, sausros, potvynių. [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Modeliuojant gamtinės atrankos procesą, aiškinamasi, kad dažniausiai išgyvena organizmai, turintys adaptyvių požymių. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, išvardija jų savybes ir funkcijas (D1.1). |
Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, išvardija jų savybes ir funkcijas vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas (D1.2). |
Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas (D1.3). |
Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, tikslingai vartodamas terminus ir sąvokas juos apibūdina išvardydamas ir siedamas savybes ir funkcijas (D1.4). |
Mokymo(si) turinysŽmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis. Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti kvėpavimo takų sandaros ypatumus, siejant juos su oro judėjimu į plaučius ir iš jų, bei šiuos takus dengiančio virpamojo epitelinio audinio apsaugine funkcija. [...] Mokomasi apibūdinti aerobinį kvėpavimą kaip energijos gavimo būdą, naudojant deguonį; anaerobinį kvėpavimą kaip energijos susidarymo būdą nesant deguonies ir nurodyti šių procesų svarbą žmogui. [...] Mokomasi atlikti dirbtinį kvėpavimą ir suteikti pirmąją pagalbą užspringus. Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti kraujo sudėtį (kraujo plazma, eritrocitai, leukocitai, trombocitai) ir susieti kraujo sudedamąsias dalis su jų atliekamomis funkcijomis. [...] nurodyti, ką reikia žinoti prieš tampant neatlygintinu kraujo donoru; apibūdinti kraujo bankų paskirtį. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti kraujagysles; [...] mokomasi apibūdinti mažojo ir didžiojo kraujo apytakos ratų vaidmenį organizme. [...] Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) ir paaiškinti, kaip jų išvengti; mokomasi suteikti pirmąją pagalbą pažeidus kraujagysles. Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi nurodyti virškinimo sistemą sudarančius organus ir virškinimo liaukas (seilių liaukas, kasą ir kepenis) ir jų vaidmenį maisto virškinime; mokomasi apibūdinti fermentus (seilių amilazė, pepsinas, kasos amilazė ir lipazė), jų veikimo principą; [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Mokomasi apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas žmogaus organizme ir problemas, kylančias dėl per didelio arba per mažo šių medžiagų vartojimo. [...] Mokomasi apibūdinti sveikatai palankią mitybą, nurodyti, kodėl nesilaikant sveikatai palankios mitybos taisyklių sutrinka sveikata. [...] Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti imunitetą kaip apsauginę organizmo funkciją; apibūdinti žmogaus organizmo prisitaikymą apsisaugoti nuo infekcinių ligų (oda ir gleivinės; karščiavimas, fagocitozė); [...] Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. Apibūdinami galimi alergijos požymiai (ašarojimas, dusimas, čiaudėjimas, kosėjimas, odos paraudimai, bėrimai) ir nurodoma, kokios maiste ir aplinkoje (žiedadulkės, dulkių erkutės) esančios medžiagos gali būti alergenais. Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti krauju perduodamų ir oro lašeliniu būdu plintančių virusų sukeliamas ligas; pirmuonių (maliarinis plazmodijus), kirmėlių (kaspinuočių, askaridžių, spalinių) sukeliamas ligas ir erkių platinamų sukėlėjų sukeliamas ligas (erkinis encefalitas, Laimo liga); analizuojant statistinius duomenis nagrinėti infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų prevenciją. Mokomasi nurodyti, kad antibiotikai skiriami gydant bakterines, o ne virusines ligas; [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi atpažinti centrinės ir periferinės nervų sistemos dalis, [...] modeliuojant apibūdinti nervinę ląstelę, nervinių ląstelių tipus ir jų atliekamas funkcijas. Mokomasi apibūdinti galvos smegenų dalis ir jų funkcijas, nurodyti nugaros smegenų vaidmenį susidarant reflekso lankui. Mokomasi sudaryti ir analizuoti reflekso lanko schemas, apibūdinti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus. [...] Mokomasi apibūdinti judėjimą kaip bendrą kaulų, raumenų ir nervų sistemos veiklą. Analizuojami statistiniai duomenys apie įvairių priklausomybių ligų paplitimą; [...] Mokomasi apibūdinti homeostazę ir jos valdymo mechanizmą neigiamu grįžtamuoju principu; naudojantis schemomis nurodyti, kaip oda dalyvauja palaikant pastovią temperatūrą. Humoralinis reguliavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi atpažinti endokrinines liaukas (hipofizė, kasa, antinksčiai), apibūdinti jų išskiriamų hormonų (augimo (somatotropino), insulino, gliukagono, adrenalino) poveikį organizmui. Naudojantis schemomis, mokomasi apibūdinti kasos išskiriamų hormonų įtaką palaikant gliukozės pastovią koncentraciją kraujuje. [...] Mokomasi apibūdinti neurohumoralinį organizmo reguliavimą, pagrįstą nervų ir endokrininės sistemos veikimu; [...] Žmogaus gyvenimo ciklas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti vyro ir moters lytinių organų sandarą ir susieti ją su jų atliekamomis funkcijomis; [...] mokomasi apibūdinti, kaip jos prisitaikiusios apvaisinimui. Mokomasi apibūdinti, kas yra chromosomų rinkinys, [...] Nurodyti mitozės ir mejozės svarbą žmogaus gyvenimo cikle. Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti apvaisinimą, placentos vaidmenį vaisiaus vystymuisi, būsimos mamos organizme vykstančius pokyčius ir gimdymą. [...] Vaisingumas. Lytiškai plintančios ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti priemones, kuriomis kontroliuojamas vaisingumas. Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes. Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. [...] Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai. Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. Mokomasi apibūdinti ryšį tarp DNR, genų ir chromosomų; [...] Analizuojant skirtingų organizmų kariotipus, mokomasi nurodyti, kad eukariotinėse ląstelėse aptinkamas chromosomų skaičius yra specifinis organizmų rūšims. Mokomasi apibūdinti mutacijas ir nurodyti jas sukeliančių mutagenų pavyzdžių. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu analizuojamos chromosomų skaičiaus mutacijos, albinizmo pavyzdžiu – geno mutacijos. Mokomasi apibūdinti mutacijų svarbą organizmų prisitaikymui prie aplinkos. Mokomasi apibūdinti ir užrašyti dominuojančius bei recesyvinius alelius; heterozigotinius ir homozigotinius genotipus, sieti organizmo genotipą su fenotipu; mokomasi spręsti monohibridinio kryžminimo uždavinius. Naudojant sutartinius simbolius mokomasi nubraižyti ir analizuoti 3 kartų genealoginio medžio schemą. Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. Modeliuojant atsitiktinį chromosomų išsiskyrimą mejozės proceso metu, mokomasi apibūdinti kombinacinį kintamumą kaip organizmų savybę įgyti naujų požymių. Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles. Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. [...] Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas aiškina, kaip vyksta biologiniai procesai ir reiškiniai (D2.1). |
Taikydamas biologijos mokslo žinias aiškina, kaip vyksta biologiniai procesai ir reiškiniai (D2.2). |
Siedamas biologijos mokslo ir kitų dalykų žinias į visumą aiškina, kaip vyksta įvairūs biologiniai procesai ir reiškiniai (D2.3). |
Siedamas skirtingų mokslų žinias į visumą aiškina, kaip vyksta įvairūs biologiniai procesai ir reiškiniai (D2.4). |
Mokymo(si) turinysMedžiagų apykaitos svarba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Naudojantis schemomis, aiškinamasi kraujotakos, kvėpavimo ir virškinimo organų sistemų bendra veikla aprūpinant organizmą reikalingomis medžiagomis ir energija bei šalinant medžiagų apykaitos atliekas. Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] mokomasi plaučių sandarą susieti su dujų apykaita (dujų difuzija) alveolėse. [...] Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti kraujo sudėtį (kraujo plazma, eritrocitai, leukocitai, trombocitai) ir susieti kraujo sudedamąsias dalis su jų atliekamomis funkcijomis. Analizuojant kraujo tyrimų rezultatus, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai gali turėti įtakos organizmui. Mokomasi paaiškinti, kaip anglies monoksidas, hemoglobino kiekio sumažėjimas gali sutrikdyti deguonies pernašą. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi susieti pernašos būdus su virškinimo procesui būtinų medžiagų (fermentų) išskyrimu ir organizmui reikalingų medžiagų įsiurbimu į kraują ir limfą. [...] Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] paaiškinti vakcinų svarbą infekcinių ligų profilaktikai, serumų naudojimą gydymui, antikūnų paskirtį infekcinių ligų diagnostikai. Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] paaiškinti antibiotikų vartojimo principus, neleidžiančius susiformuoti antibiotikams atsparioms bakterijoms. Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. Mokomasi susieti akies ir ausies sandarą su atliekamomis funkcijomis, tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] Humoralinis reguliavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. [...] mokomasi paaiškinti, kaip stresinėse situacijose nervų sistema ir antinksčių išskiriamas hormonas adrenalinas lemia kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo sistemų funkcijų pakitimus, elgseną. Žmogaus gyvenimo ciklas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti vyro ir moters lytinių organų sandarą ir susieti ją su jų atliekamomis funkcijomis; [...] Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi. Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti ir užrašyti dominuojančius bei recesyvinius alelius; heterozigotinius ir homozigotinius genotipus, sieti organizmo genotipą su fenotipu; mokomasi spręsti monohibridinio kryžminimo uždavinius. [...] Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. [...] Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi paaiškinti žmogaus veiklos (miškų kirtimas, gaisrai, iškastinio kuro naudojimas) įtaką klimato kaitai. Analizuojant statistinius duomenis, mokomasi paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas paaiškina reiškinių dėsningumus, nurodo bent vieną priežasties ir pasekmės ryšį, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.1). |
Konsultuodamasis paaiškina reiškinių dėsningumus, nurodo priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.2). |
Paaiškina reiškinių dėsningumus, apibūdina priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.3). |
Paaiškina reiškinių dėsningumus, priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.4). |
Mokymo(si) turinysMedžiagų apykaitos svarba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi paaiškinti medžiagų apykaitos svarbą organizmo funkcionavimui. Naudojantis schemomis, aiškinamasi kraujotakos, kvėpavimo ir virškinimo organų sistemų bendra veikla aprūpinant organizmą reikalingomis medžiagomis ir energija bei šalinant medžiagų apykaitos atliekas. Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi paaiškinti, kad ląstelių ir viso organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti reikalinga energija išsiskiria vykstant ląsteliniam kvėpavimui. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. Mokomasi paaiškinti kvėpavimo sistemos ligų priežastis (mikroorganizmai, aplinkos užterštumas, gyvenimo būdas) ir prevenciją. [...] Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Analizuojant kraujo tyrimų rezultatus, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai gali turėti įtakos organizmui. Mokomasi paaiškinti, kaip anglies monoksidas, hemoglobino kiekio sumažėjimas gali sutrikdyti deguonies pernašą. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) ir paaiškinti, kaip jų išvengti; mokomasi suteikti pirmąją pagalbą pažeidus kraujagysles. Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi, kokių sąlygų (temperatūra, pH) reikia fermentams veikti. [...] Mokomasi paaiškinti, kas yra mikrobiota ir koks jos vaidmuo virškinimo procese. Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti imunitetą kaip apsauginę organizmo funkciją; apibūdinti žmogaus organizmo prisitaikymą apsisaugoti nuo infekcinių ligų (oda ir gleivinės; karščiavimas, fagocitozė); paaiškinti vakcinų svarbą infekcinių ligų profilaktikai, serumų naudojimą gydymui, antikūnų paskirtį infekcinių ligų diagnostikai. Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. Apibūdinami galimi alergijos požymiai (ašarojimas, dusimas, čiaudėjimas, kosėjimas, odos paraudimai, bėrimai) ir nurodoma, kokios maiste ir aplinkoje (žiedadulkės, dulkių erkutės) esančios medžiagos gali būti alergenais. Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] analizuojant statistinius duomenis nagrinėti infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų prevenciją. [...] paaiškinti antibiotikų vartojimo principus, neleidžiančius susiformuoti antibiotikams atsparioms bakterijoms. Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. Mokomasi susieti akies ir ausies sandarą su atliekamomis funkcijomis, tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] Analizuojami statistiniai duomenys apie įvairių priklausomybių ligų paplitimą; mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. [...] Humoralinis reguliavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. [...] mokomasi paaiškinti, kaip stresinėse situacijose nervų sistema ir antinksčių išskiriamas hormonas adrenalinas lemia kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo sistemų funkcijų pakitimus, elgseną. Žmogaus gyvenimo ciklas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] mokomasi paaiškinti lytinių hormonų svarbą brendimui. [...] paaiškinti, kad žmogaus lyties paveldėjimą nulemia lytinės chromosomos (XX – moteris, XY – vyras). Nurodyti mitozės ir mejozės svarbą žmogaus gyvenimo cikle. Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi. Vaisingumas. Lytiškai plintančios ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes. Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Modeliuojant mokomasi paaiškinti, kaip prieš ląstelėms dalijantis dvigubėja DNR molekulė ir kokia šio proceso paskirtis. [...] Aiškinamasi, kokia kombinacinio ir mutacinio kintamumo įtaka gamtinei atrankai. Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. Mokomasi paaiškinti, kad cheminės medžiagos (sunkieji metalai, pesticidai) patenka į mitybos grandines, kaupiasi organizmuose ir jiems kenkia. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas lygina, klasifikuoja biologijos objektus, procesus ir reiškinius remdamasis jų pagrindinėmis savybėmis ir požymiais (D4.1). |
Konsultuodamasis lygina, klasifikuoja biologijos objektus, procesus ir reiškinius remdamasis jų pagrindinėmis savybėmis ir požymiais (D4.2). |
Lygina ir klasifikuoja biologijos objektus, procesus ir reiškinius remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.3). |
Argumentuotai siūlo kriterijus, kuriais remdamasis lygina ir klasifikuoja biologijos objektus, procesus ir reiškinius (D4.4). |
Mokymo(si) turinysKvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti aerobinį kvėpavimą kaip energijos gavimo būdą, naudojant deguonį; anaerobinį kvėpavimą kaip energijos susidarymo būdą nesant deguonies ir nurodyti šių procesų svarbą žmogui. [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] apibūdinti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas kuria realių procesų ir reiškinių modelius, pastebi ir įvardina jų dėsningumus (D5.1). |
Konsultuodamasis kuria realių procesų ir reiškinių modelius, pastebi ir įvardina jų dėsningumus (D5.2). |
Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus kuria realių procesų ir reiškinių modelius (D5.3). |
Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus kuria modelius ir jais remdamasis aiškina realius procesus ir reiškinius (D5.4). |
Mokymo(si) turinysKvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Modeliuojant mokomasi paaiškinti, kaip vyksta įkvėpimas ir iškvėpimas; mokomasi plaučių sandarą susieti su dujų apykaita (dujų difuzija) alveolėse. [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] modeliuojant apibūdinti nervinę ląstelę, nervinių ląstelių tipus ir jų atliekamas funkcijas. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Modeliuojant mokomasi paaiškinti, kaip prieš ląstelėms dalijantis dvigubėja DNR molekulė ir kokia šio proceso paskirtis. [...] Modeliuojant atsitiktinį chromosomų išsiskyrimą mejozės proceso metu, mokomasi apibūdinti kombinacinį kintamumą kaip organizmų savybę įgyti naujų požymių. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Atpažįsta ir (ar) įvardija biologijos mokslų objektus ir reiškinius įprastame kontekste, nurodo jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas (D1.1). |
Apibūdina biologijos mokslų objektus ir reiškinius įprastame kontekste, jų savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas (D1.2). |
Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, jų savybes ir funkcijas apibūdina tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas (D1.3). |
Nagrinėja, tyrinėja, vertina biologijos mokslų objektus ir reiškinius naujame kontekste, jų savybes ir funkcijas paaiškina tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas (D1.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. [...] Mokomasi apibūdinti prokariotinės ląstelės struktūras (kapsulė, sienelė, plazminė membrana, ribosoma, nukleoidas, plazmidė, žiuželis) ir jų atliekamas funkcijas; [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. Remiantis duota informacija apie optinio ir elektroninio mikroskopų didinimą bei ląstelių nuotraukomis su nurodytu masteliu, mokomasi nustatyti ląstelių ir jų struktūrų dydžius. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi atpažinti ir apibūdinti ląstelės plazminę membraną sudarančius lipidus (fosfolipidai, cholesterolis), baltymus (baltymus nešiklius, baltymus kanalus, receptorinius baltymus, glikoproteinus) ir apibūdinti jų funkcijas; [...] Mokomasi susieti fosfolipidų savybes (hidrofiliškumas ir hidrofobiškumas) su dvisluoksnės membranos sandara, apibūdinti jos takumą. Mokomasi apibūdinti pasyviąją pernašą (osmosą, difuziją, palengvintą difuziją) kaip procesą, kuris vyksta per pusiau laidžią membraną nenaudojant cheminės energijos ir medžiagos juda pagal koncentracijos gradientą; [...] Mokomasi apibūdinti aktyviąją pernašą, naudojančią baltymus nešiklius ir pūsleles, kaip procesus, kurie vyksta per membraną naudojant cheminę energiją. Mokomasi nurodyti pasyviosios ir aktyviosios pernašų per plazminę membraną skirtumus. Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti prokariotinės ląstelės dalijimąsi kaip dalijimąsi pusiau, kurio metu tolygiai pasiskirsto padvigubėjusi DNR; apibūdinti eukariotinės ląstelės ciklo etapus: interfazę (DNR replikacija, baltymų sintezė, organelių skaičiaus didėjimas), mitozę (branduolio dalijimasis) ir citokinezę (citoplazmos dalijimasis). [...] Analizuojant augalų ir gyvūnų ląstelių dalijimąsi, mokomasi apibūdinti panašumus (interfazė ir mitozė) ir skirtumus (dalijimosi verpstės susidarymas ir citokinezė). Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...] Vanduo. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti vandens molekules kaip polines molekules, sąveikaujančias tiek tarpusavyje, tiek su kitomis polinėmis molekulėmis ir jonais. [...] Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti angliavandenius kaip organines molekules, kurių sudėtį galima išreikšti bendrąja formule Cn(H2O)n. Mokomasi apibūdinti angliavandenių įvairovę: monosacharidai (gliukozė, fruktozė, ribozė, deoksiribozė), disacharidai (sacharozė, maltozė, laktozė), polisacharidai (krakmolas, glikogenas, celiuliozė, chitinas); [...] Mokomasi apibūdinti lipidus, kaip vandenyje mažai tirpias ir gyviems organizmams būdingas organines medžiagas, kurios tirpsta organiniuose tirpikliuose; apibūdinti lipidų įvairovę: riebalai (sotieji ir nesotieji), vaškai, fosfolipidai, steroidai (cholesterolis ir lytinių liaukų hormonai). [...] Baltymai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti baltymus kaip polimerines organines medžiagas, sudarytas iš aminorūgščių, sujungtų peptidiniais ryšiais. [...] Mokomasi apibūdinti baltymų pirminę, antrinę, tretinę ir ketvirtinę struktūras. [...] Mokomasi apibūdinti denatūraciją, kaip procesą, kurio metu dėl nepalankių sąlygų (temperatūros, pH) pakinta baltymo molekulę sudarantys ryšiai ir dėl to prarandama baltymo antrinė, tretinė ar ketvirtinė struktūra ir jo biologinis aktyvumas. Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti fermentus kaip biologinius katalizatorius, kurie didina reakcijos greitį, mažindami aktyvacijos energiją. [...] Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Modeliuojant DNR ir RNR molekules, mokomasi apibūdinti DNR ir RNR kaip polimerines organines medžiagas, sudarytas iš nukleotidų; apibūdinti DNR ir RNR nukleotidų sandarą; palyginti DNR ir RNR molekulių struktūrą. [...] Mokomasi apibūdinti DNR ir RNR kaip molekules saugančias ir perduodančias genetinę informaciją. Mokomasi apibūdinti replikaciją kaip procesą, kurio metu susidaro dvi pradinei DNR molekulei identiškos DNR molekulės; transkripciją kaip iRNR sintezę nurašant DNR molekulės bazių seką, prasidedančią promotoriumi ir lemiančią baltymo aminorūgščių seką. [...] Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Remiantis samprata apie branduolio funkcijas, mokomasi nurodyti, kad informacija, reikalinga atitinkamam baltymui sintetinti, yra genuose. Mokomasi apibūdinti transliaciją, kaip polipeptidinės grandinės sintezę ribosomose. Analizuojant baltymų sintezės modelį, mokomasi apibūdinti, kad trys gretimos azotinės bazės iRNR molekulėje sudaro kodoną, kuris koduoja tam tikrą aminorūgštį ir, kad aminorūgščių seką polipeptido grandinėje lemia DNR molekulėje esantis genetinis kodas. [...] Mokomasi apibūdinti genetinio kodo savybes: genetinis kodas yra universalus, tripletinis ir išsigimęs. Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti ląstelinį kvėpavimą kaip kontroliuojamą procesą, kurio metu iš organinių medžiagų konvertuojama energija ATP molekulių pavidalu. Apibūdinama ATP sandara – kaip universalaus energijos nešiklio, kurio energija naudojama ląstelių cheminei sintezei, mechaniniam darbui, aktyviajai medžiagų pernašai. Mokomasi apibūdinti aerobinio ir anaerobinio procesų metu citozolyje vykstančią glikolizę, kurios metu gliukozė suskaidoma iki piruvato ir išsiskiria ATP ir NADH. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti fotosintezę kaip augalų, dumblių ar kai kurių bakterijų ląstelėse vykstantį procesą, kurio metu šviesos energija paverčiama chemine ryšių energija. [...] Naudojantis apibendrintomis schemomis, mokomasi apibūdinti nuo šviesos nepriklausančias reakcijas, kurių metu, naudojant ATP, NADPH ir CO2, sintetinama gliukozė. [...] Genai ir chromosomos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti geną kaip DNR atkarpą, kurioje yra informacija apie baltymo ar RNR struktūrą; alelį kaip konkretaus geno variantą, esantį tam tikros rūšies individo toje pačioje homologinių chromosomų vietoje; chromosomą kaip ląstelės struktūrą, kurioje yra genetinės informacijos vienetai – genai. Mokomasi apibūdinti genomą kaip genų rinkinio visumą, būdingą rūšiai; [...] Mokomasi apibūdinti kariotipą kaip organizmų somatinių ląstelių chromosomų, susistemintų pagal dydį ir formą, rinkinį; genų ir chromosomų mutacijas ir jų atsiradimą lemiančius mutagenus (fizinius, cheminius ir biologinius veiksnius). [...] Mejozė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti ląstelių dalijimąsi mejozės būdu (interfazė, mejozė I, mejozė II, citokinezė) kaip procesą, kurio metu ląstelei dalijantis susidaro haploidinį rinkinį turinčios ląstelės. [...] Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti genų ir chromosomų vaidmenį susidarant homozigotiniams, heterozigotiniams ir hemizigotiniams genotipams. [...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio. Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Analizuojant schemas mokomasi apibūdinti polimerazės grandininę reakciją (PGR) kaip procesą, kurio metu gausinami tiksliniai DNR fragmentai gali būti naudojami elektroforezėje ir dauginant genus. Aiškinantis elektroforezę, mokomasi apibūdinti jos pritaikymo galimybes. [...] Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. [...] Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus. Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant virškinimo liaukų veiklą, mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio išorės sekrecijos liaukas, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas (fermentų gamybą ir jų išskyrimą). Mokomasi apibūdinti virškinimo procesą, [...] Apibūdinama sveikatai palanki mityba, kaip kiekvieno asmens individualius būtinųjų maisto medžiagų ir energijos poreikius tenkinantis maisto racionas. [...] nurodomi žmogaus mitybos sočiųjų ir nesočiųjų riebalų šaltiniai. [...] Mokomasi apibūdinti vitaminus (A, B12, C, D) kaip organinius junginius, kurie yra gaunami su maistu ir dalyvauja tam tikruose organizme vykstančiuose procesuose. Mokomasi apibūdinti su maistu gaunamų cheminių elementų (Fe, Ca, P, I, K ir Na) svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti maistines skaidulas ir jų svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti 2–3 virškinimo sistemos ligas: nurodyti jų priežastis ir poveikį organizmui ir pateikti siūlymų, kaip šių ligų išvengti. [...] Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti įkvėpimo ir iškvėpimo procesą, [...] Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti kraują kaip jungiamąjį audinį, kurį sudaro kraujo ląstelės ir kraujo plazma. [...] Mokomasi apibūdinti kraujo plazmos sudėtį ir susieti ją su medžiagų pernašos, apsaugine ir termoreguliacijos funkcija. [...] Mokomasi apibūdinti AB0 sistemos ir Rh sistemos kraujo grupes, kurias nulemia antigenai, esantys eritrocitų membranoje; mokomasi apibūdinti, kaip ir kokiu tikslu nustatomos AB0 sistemos kraujo grupės. [...] Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti širdies automatizmą. [...] Mokomasi apibūdinti žmogaus kraujotaką kaip uždarą sistemą, kurioje dėl širdies sukurto spaudimo kraujas efektyviai teka dviem kraujo apytakos ratais. Remiantis pateikta informacija, mokomasi apibūdinti ir palyginti kraujospūdžio ir kraujo tekėjimo greičio kitimą arterijose, venose ir kapiliaruose. [...] Mokomasi apibūdinti aterosklerozę kaip kraujagyslių ligą, dėl kurios sumažėjus arterijų spindžiui ir sutrikus kraujotakai didėja insulto ir infarkto rizika. Mokomasi apibūdinti žmogaus organizmo vidinę terpę kaip kraujo, limfos ir audinių skysčio vieningą sistemą, dalyvaujančią medžiagų pernašoje. [...] Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. Mokomasi palyginti virusų ir bakterijų sandarą, prisitaikymą daugintis ir plitimą. Mokomasi apibūdinti pirmąją organizmo apsaugos liniją kaip fizinę, cheminę ir biologinę apsaugą nuo virusinių ir bakterinių infekcijų. Mokomasi apibūdinti antrąją organizmo apsaugos liniją, susiejant ją su Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. [...] Mokomasi apibūdinti pirmąją organizmo apsaugos liniją kaip fizinę, cheminę ir biologinę apsaugą nuo virusinių ir bakterinių infekcijų. Mokomasi apibūdinti antrąją organizmo apsaugos liniją, susiejant ją su fagocitų prisitaikymu apsaugoti nuo virusų ir bakterijų. Mokomasi apibūdinti trečiąją organizmo apsaugos liniją kaip specifinę apsaugą, nukreiptą atpažinti virusams ir bakterijoms būdingus antigenus. Mokomasi apibūdinti limfmazgių, kaip organizmo imuninės sistemos dalies, funkciją. Mokomasi apibūdinti T ir B limfocitų funkcijas ir susieti jas su ląsteliniu ir humoraliniu imunitetu. [...] Mokomasi apibūdinti B limfocitų suaktyvinimą, atminties ląstelių ir plazminių ląstelių susidarymą ir antikūnų gamybą. Mokomasi apibūdinti antikūnų ir antigenų specifinę sąveiką. Mokomasi apibūdinti ir palyginti imuniteto rūšis: įgimtas ir įgytas imunitetas, aktyvus ir pasyvus imunitetas, dirbtinis ir natūralus imunitetas. Aiškinantis dirbtinio imuniteto susidarymą, mokomasi apibūdinti vakciną, kaip organizmui informaciją apie ligos sukėlėją teikiančią priemonę, ir serumą, kaip organizmui antikūnus teikiančią priemonę. Mokomasi apibūdinti antibiotikus, kaip biologiškai aktyvias medžiagas, skirtas bakterijoms naikinti; remiantis duota informacija, nagrinėti antibiotikų veikimo principą. Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimo priežastis ir pasekmes. Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti šalinimą kaip medžiagų apykaitos metu susidariusių metabolitų pašalinimą iš organizmo. [...] Mokomasi apibūdinti šlapimo šalinimo sistemos organų (inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės ir šlaplės) funkcijas. Mokomasi apibūdinti inkstą kaip organą, sudarytą iš daugybės nefronų, kuriame susidaro šlapimas ir reguliuojama vandens bei druskų pusiausvyra organizme. [...] Mokomasi apibūdinti dializę kaip kenksmingų medžiagų pašalinimą iš kraujo dirbtiniu inkstu, sutrikus inkstų veiklai. Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti receptorių tipus: chemoreceptorius, fotoreceptorius, termoreceptorius ir mechanoreceptorius. [...] Mokomasi apibūdinti skersaruožio raumens ir raumeninės skaidulos sandarą, paaiškinti raumenų darbą (raumenų įnervacija ir raumens susitraukimas). [...] Mokomasi apibūdinti centrinės nervų sistemos vaidmenį susidarant refleksams. Mokomasi apibūdinti centrinės nervų sistemos dalių funkcijas: pailgosios smegenys – kvėpavimo, širdies darbo refleksų susidarymas, tarpinės smegenys – homeostazė, smegenėlės – raumenų darbas. Mokomasi apibūdinti didžiuosius pusrutulius kaip centrinės nervų sistemos dalį, atsakingą už sąlyginių refleksų susidarymą ir sąmoningą žmogaus veiklą. [...] Mokomasi apibūdinti stimuliuojančių ir slopinančių narkotinių medžiagų poveikį nervinio signalo perdavimui sinapsėse ir nervų sistemos veiklai. Mokomasi apibūdinti hormonus kaip fiziologiškai aktyvias medžiagas, kurios padeda vykdyti humoralinį organizmo funkcijų valdymą. Mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio vidaus sekrecijos liauką, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas: hormonų gamybą ir jų išskyrimą. Mokomasi apibūdinti vidaus sekrecijos liaukas ir jų išskiriamus hormonus: skydliaukė (tiroksinas), hipofizė (ADH, LH, FSH), kasa (insulinas ir gliukagonas), antinksčiai (adrenalinas), lytinės liaukos (testosteronas, progesteronas, estrogenai). [...] mokomasi apibūdinti jodo svarbą skydliaukės veikimui. [...] mokomasi apibūdinti darnų organizmo funkcijų valdymą. [...] Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti homeostazę, kaip organizmo vidaus terpės sudėties ir savybių dinaminį pastovumą. [...] Mokomasi apibūdinti termoreguliacijos valdymo sistemą, paaiškinti termoreguliacijos svarbą. [...] Mokomasi apibūdinti osmoreguliacijos valdymo sistemą, paaiškinti osmoreguliacijos svarbą. [...] Mokomasi apibūdinti gliukozės homeostazės valdymo sistemą, paaiškinti gliukozės homeostazės svarbą. [...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; [...] Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti spermatogenezės procesą, kurio metu sėklidžių sėkliniuose kanalėliuose susidaro spermatozoidai, ir oogenezės procesą, kurio metu kiaušidžių folikuluose susidaro kiaušialąstės. [...] Remiantis duota informacija apie moters organizme mėnesinių ciklo metu vykstančius pokyčius, mokomasi apibūdinti hipofizės (LH ir FSH) ir kiaušidžių (estrogenai ir progesteronas) išskiriamų hormonų poveikį kiaušialąstės brendimui, organizmo pasirengimui apvaisinimui ir gemalo vystymuisi. Mokomasi apibūdinti estrogenų vaidmenį mergaičių brendimui; hipofizės (LH ir FSH) ir sėklidžių (testosterono) išskiriamų hormonų vaidmenį susidarant spermatozoidams; testosterono vaidmenį berniukų brendimui. Mokomasi apibūdinti zigotos susidarymą ir gemalo vystymosi procesą iki implantacijos. Mokomasi apibūdinti placentą, [...] Mokomasi apibūdinti nevaisingumo priežastis ir galimas priemones šiai problemai spręsti. [...] Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti judėjimą veikiant raumenims, kaip visiems gyvūnams būdingą organizmo funkciją, ir jo svarbą. [...] Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis paukščio ir placentinio žinduolio pavyzdžiu, mokomasi apibūdinti išorinį ir vidinį embrioninį vystymąsi. [...] Dujų apykaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti dujų apykaitą kvėpavimo organuose kaip procesą, dėl kurio organizmas apsirūpina deguonimi, reikalingu viduląsteliniam kvėpavimui ir pašalina viduląstelinio kvėpavimo metu susidariusį anglies dioksidą. Mokomasi apibūdinti, kaip vabzdžių kvėpavimo sistema yra pritaikyta vykdyti dujų apykaitą sausumoje. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais mokomasi apibūdinti stuburinių gyvūnų kvėpavimo organų prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, plonas ir drėgnas paviršius, dujų koncentracijos gradiento palaikymas) vykdyti dujų apykaitą. Mokomasi apibūdinti žuvų žiaunų sandarą ir paaiškinti žuvų prisitaikymą kvėpuoti vandenyje ištirpusiu deguonimi. [...] Mokomasi apibūdinti, kaip paukščių kvėpavimo sistema yra pritaikyta vykdyti dvigubą kvėpavimą ir užtikrinti efektyvią dujų apykaitą plaučiuose. Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti augalų apytakos audinių prisitaikymą vykdyti medžiagų pernašą: karnienos rėtinių indų – organinių medžiagų pernašą ir medienos vandens indų – vandens ir jame ištirpusių mineralinių medžiagų pernašą. Mokomasi apibūdinti dviskilčių augalų apytakos audinių išsidėstymą vegetatyviniuose organuose, [...] Mokomasi apibūdinti šaknies sandaros prisitaikymą įsiurbti vandenį ir mineralines medžiagas. [...] Mokomasi apibūdinti stiebo sandarą ir paaiškinti, kaip vyksta vandens ir mineralinių medžiagų pernaša iš šaknų į lapus ir organinių medžiagų pernaša iš lapų į medžiagų kaupimo vietą. [...] Mokomasi apibūdinti augalo organų (šaknies, stiebo ir lapo) funkcijas ir paaiškinti, kaip juose esančių apytakos audinių pagalba palaikomi ryšiai tarp visų augalo dalių ir visos jos veikia vieningai. Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti augalų sporofito ir gametofito kartas, [...] Mokomasi apibūdinti žiedinių augalų vegetatyvinio dauginimosi įvairovę ir paaiškinti šio dauginimo naudą žmogui. [...] Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...] apibūdinti, kad skirtingos organizmų rūšys, išsivysčiusios iš to paties protėvio, turi bendrus genus ir panašius sandaros elementus. [...] Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti organizmų sistematiką kaip jų grupavimą pagal evoliucinius ryšius ir kaip biologinės įvairovės pažinimo priemonę; rūšį kaip individų grupę, turinčią bendrus sandaros požymius, užimančią tam tikrą ekologinę nišą ir galinčią kryžmintis tarpusavyje ir palikti vaisingų palikuonių. [...] Mokomasi apibūdinti ląstelinę sandarą kaip vieną iš požymių, pagal kurį organizmai skirstomi į tris domenus; organizmų klasifikavimą, kaip hierarchinės organizmų grupių klasifikacinės sistemos sudarymą (remiantis taksonų rangais: domenas, karalystė, tipas ar skyrius, klasė, būrys ar eilė, šeima, gentis ir rūšis). Biologinė įvairovė – evoliucijos rezultatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant pavyzdžius mokomasi apibūdinti bakterijų domeno ir eukarijų karalysčių (protistų, grybų, augalų ir gyvūnų) požymius (ląstelinė sandara, mitybos būdas, judrumas, sandaros sudėtingumo lygis: ląstelės, audiniai, organai ir organų sistemos). Populiacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti ekologinę nišą ir paaiškinti, kokie veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį. [...] Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Remiantis pavyzdžiais mokomasi apibūdinti ir palyginti, kaip vyksta pirminė ir antrinė daugiametė bendrijų kaita (sukcesija). Lygindami brandžias ir besiformuojančias bendrijas, mokomasi apibūdinti jų savybes: detrito kiekis, mitybos tinklų tankis, rūšių įvairovė, reguliacijos neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu įvairovė. [...] Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti mutualizmą, ir paaiškinti jo svarbą bendrijų stabilumui. Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] apibūdinti skaidytojų, nitrifikuojančių, azotą fiksuojančių ir denitrifikuojančių bakterijų vaidmenį azoto apytakoje. Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti, kad biologinę įvairovę sudaro rūšių ir buveinių įvairovė. Mokomasi apibūdinti, kaip žmogaus veikla tiesiogiai veikia biologinę įvairovę; [...] Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Taiko turimas biologijos ir kitų mokslų žinias įprastose situacijose, aiškindamasis procesus ir reiškinius (D2.1). |
Taiko turimas biologijos ir kitų mokslų žinias įvairiose situacijose, aiškindamasis procesus ir reiškinius (D2.2). |
Taiko ir sieja turimas biologijos ir kitų mokslų žinias įvairiose situacijose, aiškindamasis procesus ir reiškinius (D2.3). |
Taiko ir sieja turimas biologijos ir kitų mokslų žinias įvairiose situacijose, aiškindamasis procesus ir reiškinius, tikslingai vartoja kitų mokslų terminus ir sąvokas (D2.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti fosfolipidų savybes (hidrofiliškumas ir hidrofobiškumas) su dvisluoksnės membranos sandara, apibūdinti jos takumą. [...] Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis turima informacija apie ląstelės ciklo etapus, mokomasi susieti eukariotinės ląstelės ciklo etapus su vienodą genetinę informaciją turinčių ląstelių susidarymu: interfazę – su DNR replikacija ir seserinių chromatidžių susidarymu, mitozę (profazė, metafazė, anafazė, telofazė) – su genetiškai vienodų branduolių susidarymu, citokinezę – su genetiškai vienodų ląstelių susidarymu. [...] Mokomasi susieti somatinių ląstelių dalijimąsi su daugialąsčių organizmų augimu, audinių atsinaujinimu, nelytiniu dauginimusi. Nagrinėdami pateiktą informaciją, mokosi pritaikyti žinias apie ląstelės ciklo valdymą ir susieti ląstelės ciklo valdymo sutrikimus su žmogaus sveikata – auglių atsiradimu. Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Lipidų savybes susieti su jų funkcijomis organizmuose: kaupimo ir energetinė (riebalai), apsauginė (vaškai), biologinių membranų pralaidumas (fosfolipidai) ir takumas (cholesterolis). Baltymai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Baltymų įvairovę susieti su jų funkcijomis organizmuose: struktūrinė (kolagenas, keratinas), katalizinė (fermentai), apsauginė (antikūnai, kraujo krešėjimo baltymai), pernašos (hemoglobinas, membranos baltymai), judėjimo (aktinas, miozinas), receptorinė (sinapsės ir hormonų receptoriai plazminėje membranoje), reguliacinė (insulinas, gliukagonas). Remiantis globulinių ir fibrilinių baltymų pavyzdžiais, mokomasi susieti jų struktūras su atliekamomis funkcijomis. [...] Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis indukuoto atitikmens modeliu, analizuojamas fermentų veikimo savitumas ir paaiškinama, kaip fermentinės reakcijos greitis priklauso nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. [...] Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti komplementarumo principą replikacijos ir transkripcijos procesuose. Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant transliacijos procesą, aiškinamasi, kaip ribosomose esančios iRNR informacija, dalyvaujant tRNR, perrašoma į aminorūgščių seką polipeptido grandinėje. [...] Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aiškinantis alkoholinį rūgimą mieliagrybiuose ir pieno rūgšties susidarymą raumenų ląstelėse, mokomasi susieti anaerobinį kvėpavimą su organizmų prisitaikymu apsirūpinti energija be deguonies. [...] Aiškindamiesi mitochondrijos sandarą sieja ją su aerobinio kvėpavimo metu vykstančiais procesais: Krebso ciklu bei elektronų pernašos grandine. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aiškinamasi chloroplasto sandara, susiejant ją su chloroplaste vykstančiais procesais: nuo šviesos priklausančiomis ir nepriklausančiomis (Kalvino ciklas) reakcijomis. Naudojantis apibendrintomis schemomis, aiškinamasi, kaip šviesos energija nuo šviesos priklausančiose reakcijose yra naudojama ATP ir NADPH susidarymui bei deguonies išskyrimui. [...] Genai ir chromosomos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis siklemijos pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti, kaip vieno nukleotido pokytis (taškinės mutacijos) lemia organizmo fenotipo pokytį. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu, aiškinamasi, kaip žmogaus gemalo kariotipo tyrimais diagnozuojami genetiniai sutrikimai iki gimimo. Mejozė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti mejotinio ląstelių dalijimosi etapus (I ir II mejozės etapus: profazė, metafazė, anafazė, telofazė) su skirtingą genetinę informaciją turinčių ląstelių susidarymu: mejozė I – su krosingoveriu profazėje I ir atsitiktiniu homologinių chromosomų išsidėstymu metafazėje I. Mokomasi susieti mejozę su gyvūnų lytinių ląstelių ir augalų sporų susidarymu ir apibūdinti mejozės vaidmenį evoliucijos procese. Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. [...] Remiantis kraujo grupių (AB0) pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti alelinių genų sąveiką per kodominavimą. Remiantis žmogaus akių ir odos spalvos paveldėjimo pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti nealelinių genų sąveiką. Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...] Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. [...] Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. [...] Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi susieti virškinimo trakto organų prisitaikymą su atliekamomis funkcijomis. [...] Mokomasi susieti riebalų, baltymų ir angliavandenių vartojimą su žmogaus sveikata. [...] Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti įkvėpimo ir iškvėpimo procesą, paaiškinti, kaip tarpšonkauliniai raumenys ir diafragma dalyvauja plaučių ventiliacijoje, mokomasi susieti plaučių ventiliaciją su efektyvia dujų difuzija alveolėse. [...] Mokomasi susieti alveolių prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, sienelė iš vienasluoksnio epitelio, drėgnas vidinis paviršius, tankus kapiliarų tinklas) su plaučiuose vykstančia dujų difuzija. [...] Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti kraujo plazmos sudėtį ir susieti ją su medžiagų pernašos, apsaugine ir termoreguliacijos funkcija. [...] Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti arterijų, venų ir kapiliarų sandarą su jų atliekamomis funkcijomis. [...] Mokomasi susieti limfagyslių sandarą su atliekama funkcija. Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti antrąją organizmo apsaugos liniją, susiejant ją su fagocitų prisitaikymu apsaugoti nuo virusų ir bakterijų. [...] Mokomasi apibūdinti T ir B limfocitų funkcijas ir susieti jas su ląsteliniu ir humoraliniu imunitetu. [...] Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti nefrono dalių (kapsulės, vingiuotųjų kanalėlių, Henlės kilpos, surenkamojo kanalėlio) sandaros prisitaikymą su šlapimo susidarymu. [...] Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi susieti neurono prisitaikymą su nervinio signalo perdavimu organizme. [...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...] Mokomasi susieti periferinę nervų sistemą sudarančių nervų (juntamieji, judinamieji, mišrieji) sandarą su jų atliekama funkcija. [...] Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti odos sandarą su prisitaikymu dalyvauti termoreguliacijoje. [...] Mokomasi susieti inkstų sandarą su prisitaikymu dalyvauti osmoreguliacijoje. [...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes. Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti placentą, susieti placentos sandaros prisitaikymą (didelis choriono gaurelių paviršiaus plotas, atskirta vaisiaus ir motinos kraujotaka) su atliekamomis funkcijomis. [...] Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti nariuotakojų paplitimą tiek vandenyje, tiek ir sausumoje su išorinio skeleto nelaidumu vandeniui; žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių kūno dangos požymius su prisitaikymu gyventi tam tikroje aplinkoje. Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis varlės ir paukščio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų netiesioginį ir tiesioginį poembrioninį vystymąsi, mokomasi susieti jį su prisitaikymu gyventi vandenyje ar sausumoje. [...] Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi susieti stuburinių gyvūnų prisitaikymą gyventi tam tikroje aplinkoje su skirtingų azotinių atliekų šalinimu (žuvys – amoniakas, žinduoliai – šlapalas, ropliai – šlapimo rūgštis). [...] Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti asimiliacinio audinio vykdomą fotosintezę su medžiagų pernaša augaluose (vandens ir mineralinių medžiagų, organinių medžiagų, deguonies ir anglies dioksido pernaša). Mokomasi apibūdinti augalo organų (šaknies, stiebo ir lapo) funkcijas ir paaiškinti, kaip juose esančių apytakos audinių pagalba palaikomi ryšiai tarp visų augalo dalių ir visos jos veikia vieningai. Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti augalų sporofito ir gametofito kartas, palyginti samanų ir žiedinių augalų gyvenimo ciklus ir susieti su šių augalų paplitimu. Mokomasi susieti augalų vegetatyvinį dauginimąsi su požymių pastovumu ir lytinį dauginimąsi su požymių kintamumu. [...] Mokomasi susieti sėklų platinimo būdų įvairovę su augalų prisitaikymu išplisti ir apibūdinti sėklų platinimo svarbą augalams. [...] Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti paveldimą kintamumą – naujų alelinių genų kombinacijų susidarymą ir mutacijas su organizmų genetine įvairove populiacijoje; paaiškinti, kad veikiant gamtinei atrankai dalis populiacijos organizmų turi didesnes galimybes išlikti ir susilaukti palikuonių, nes yra geriau prisitaikę prie aplinkos. [...] Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Siejant mitybos grandinių ilgį ribojančius veiksnius su žmogaus mityba, mokomasi modeliuoti, kaip trumpesnės mitybos grandinės leistų sumažinti išteklių naudojimą ir išmaitinti daugiau gyventojų. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Atpažįsta reiškinių dėsningumus, nurodo priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.1). |
Atpažįsta ir apibūdina reiškinių dėsningumus, nurodo priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.2). |
Paaiškina reiškinių dėsningumus, apibūdina priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.3). |
Paaiškina ir iliustruoja pavyzdžiais reiškinių dėsningumus, apibūdina priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Apibūdinant gyvūnų kamienines ir augalų meristemines ląsteles, mokomasi paaiškinti, kad vystantis daugialąsčiui organizmui ląstelės specializuojasi. Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] paaiškinti S. Singerio ir G. Nikolsono takiosios mozaikos modelį. [...] Mokomasi apibūdinti pasyviąją pernašą (osmosą, difuziją, palengvintą difuziją) kaip procesą, kuris vyksta per pusiau laidžią membraną nenaudojant cheminės energijos ir medžiagos juda pagal koncentracijos gradientą; tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. Mokomasi apibūdinti aktyviąją pernašą, naudojančią baltymus nešiklius ir pūsleles, kaip procesus, kurie vyksta per membraną naudojant cheminę energiją. [...] Vanduo. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis supratimu apie vandens molekulės poliškumą, mokomasi paaiškinti medžiagų tirpumą vandenyje ir vandens dalyvavimą ištirpusių medžiagų pernašoje (kraujo plazma, augalų vandens ir rėtiniai indai) ir vandenyje tirpių medžiagų dalyvavimą cheminėse reakcijose organizme. Remiantis supratimu apie vandens molekulių gebėjimą jungtis tarpusavyje vandeniliniais ryšiais, mokomasi paaiškinti didelės vandens savitosios šilumos ir savitosios garavimo šilumos naudą organizmams ir ekosistemoms. Baltymai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti baltymų pirminę, antrinę, tretinę ir ketvirtinę struktūras. [...] Mokomasi apibūdinti denatūraciją, kaip procesą, kurio metu dėl nepalankių sąlygų (temperatūros, pH) pakinta baltymo molekulę sudarantys ryšiai ir dėl to prarandama baltymo antrinė, tretinė ar ketvirtinė struktūra ir jo biologinis aktyvumas. Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti fermentus kaip biologinius katalizatorius, kurie didina reakcijos greitį, mažindami aktyvacijos energiją. [...] Remiantis indukuoto atitikmens modeliu, analizuojamas fermentų veikimo savitumas ir paaiškinama, kaip fermentinės reakcijos greitis priklauso nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant transliacijos procesą, aiškinamasi, kaip ribosomose esančios iRNR informacija, dalyvaujant tRNR, perrašoma į aminorūgščių seką polipeptido grandinėje. [...] Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aiškinantis alkoholinį rūgimą mieliagrybiuose ir pieno rūgšties susidarymą raumenų ląstelėse, mokomasi susieti anaerobinį kvėpavimą su organizmų prisitaikymu apsirūpinti energija be deguonies. [...] Aiškindamiesi mitochondrijos sandarą sieja ją su aerobinio kvėpavimo metu vykstančiais procesais: Krebso ciklu bei elektronų pernašos grandine. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aiškinamasi chloroplasto sandara, susiejant ją su chloroplaste vykstančiais procesais: nuo šviesos priklausančiomis ir nepriklausančiomis (Kalvino ciklas) reakcijomis. Naudojantis apibendrintomis schemomis, aiškinamasi, kaip šviesos energija nuo šviesos priklausančiose reakcijose yra naudojama ATP ir NADPH susidarymui bei deguonies išskyrimui. [...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos. Genai ir chromosomos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis siklemijos pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti, kaip vieno nukleotido pokytis (taškinės mutacijos) lemia organizmo fenotipo pokytį. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu, aiškinamasi, kaip žmogaus gemalo kariotipo tyrimais diagnozuojami genetiniai sutrikimai iki gimimo. Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. Nagrinėjant genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). Mokomasi paaiškinti alelių sąveiką per nepilną dominavimą, kaip paveldėjimą, kurio metu heterozigotiniai organizmai yra tarpinio fenotipo lyginant su homozigotiniais organizmais. Remiantis kraujo grupių (AB0) pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti alelinių genų sąveiką per kodominavimą. Remiantis žmogaus akių ir odos spalvos paveldėjimo pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti nealelinių genų sąveiką. Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio. Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. [...] Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. [...] Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant virškinimo liaukų veiklą, mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio išorės sekrecijos liaukas, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas (fermentų gamybą ir jų išskyrimą). [...] Remiantis supratimu apie įsiurbtų medžiagų panaudojimą ląstelėse, mokomasi paaiškinti mitybos reikšmę organizmui. Apibūdinama sveikatai palanki mityba, kaip kiekvieno asmens individualius būtinųjų maisto medžiagų ir energijos poreikius tenkinantis maisto racionas. Mokomasi paaiškinti, kad dalį aminorūgščių, reikalingų baltymų gamybai, žmogus gauna tik su maistu, nurodomi žmogaus mitybos sočiųjų ir nesočiųjų riebalų šaltiniai. [...] Mokomasi paaiškinti, kaip su maistu gaunamas cholesterolis panaudojamas organizme. [...] Mokomasi apibūdinti su maistu gaunamų cheminių elementų (Fe, Ca, P, I, K ir Na) svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti maistines skaidulas ir jų svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti 2–3 virškinimo sistemos ligas: nurodyti jų priežastis ir poveikį organizmui ir pateikti siūlymų, kaip šių ligų išvengti. Remiantis žiniomis apie su maistu gaunamos energijos ir maisto medžiagų panaudojimą organizme, mokomasi paaiškinti nesubalansuotos mitybos pasekmes žmogui. Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti įkvėpimo ir iškvėpimo procesą, paaiškinti, kaip tarpšonkauliniai raumenys ir diafragma dalyvauja plaučių ventiliacijoje, [...] Mokomasi paaiškinti, kaip veikiant nervų sistemai ir adrenalinui reguliuojami kvėpavimo judesiai, prisitaikant prie pakitusių organizmo poreikių (išsigandus ar atliekant fizinius pratimus). [...] Mokomasi paaiškinti rūkymo (dervų, anglies monoksido, nikotino) poveikį žmogaus sveikatai. Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus. Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant schemas mokomasi paaiškinti kraujo krešėjimo procesą ir jo svarbą. Analizuojant kraujo tyrimų duomenis, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai (sumažėjęs eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis, padidėjęs leukocitų skaičius, sumažėjęs trombocitų skaičius) gali turėti įtakos organizmui. [...] mokomasi apibūdinti, kaip ir kokiu tikslu nustatomos AB0 sistemos kraujo grupės. Mokomasi paaiškinti, kuo informacija apie Rh sistemos kraujo grupes yra svarbi, perpilant kraują ir laukiantis kūdikio. Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Remiantis supratimu apie širdies sandarą ir širdies darbo ciklą, mokomasi paaiškinti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą. Nagrinėjant elektrokardiogramas, mokomasi paaiškinti širdies darbo ciklą. [...] Mokomasi paaiškinti, kaip, veikiant nervų sistemai ir adrenalinui, reguliuojamas širdies darbo ciklas, prisitaikant prie pakitusių organizmo poreikių. [...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...] Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant ŽIV poveikį organizmui, mokomasi paaiškinti T limfocitų svarbą imunitetui. [...] Aiškinantis dirbtinio imuniteto susidarymą, mokomasi apibūdinti vakciną, kaip organizmui informaciją apie ligos sukėlėją teikiančią priemonę, ir serumą, kaip organizmui antikūnus teikiančią priemonę. [...] Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimo priežastis ir pasekmes. Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi paaiškinti odos, žarnyno, kepenų ir plaučių vaidmenį šalinimo procese. [...] Analizuojant kraujo sudėties skirtumus inkstų arterijoje ir inkstų venoje, mokomasi paaiškinti šlapimo šalinimo sistemos funkciją. Mokomasi apibūdinti dializę kaip kenksmingų medžiagų pašalinimą iš kraujo dirbtiniu inkstu, sutrikus inkstų veiklai. Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi paaiškinti veikimo potencialo susidarymą ir sklidimą neurone. [...] Mokomasi paaiškinti sinapsės sandarą ir nervinio signalo perdavimą cheminėse sinapsėse. Mokomasi apibūdinti skersaruožio raumens ir raumeninės skaidulos sandarą, paaiškinti raumenų darbą (raumenų įnervacija ir raumens susitraukimas). Remiantis pavyzdžiais mokomasi palyginti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus, paaiškinti jų vaidmenį organizmo funkcijų valdyme. [...] Aiškinantis tiroksino funkciją organizme, mokomasi apibūdinti jodo svarbą skydliaukės veikimui. Mokomasi paaiškinti jodo papildų vartojimą sutrikus skydliaukės veiklai ar iškilus radiaciniam pavojui, siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyvaus jodo. Aiškinamasi pagumburio ir hipofizės sąveika, mokomasi apibūdinti darnų organizmo funkcijų valdymą. Mokomasi paaiškinti, kuo skiriasi nervinis ir humoralinis reguliavimas. Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis homeostazės valdymo sistemos dalimis (receptorius, valdymo centras ir efektorius) mokomasi paaiškinti, kaip neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu palaikoma homeostazė. Mokomasi apibūdinti termoreguliacijos valdymo sistemą, paaiškinti termoreguliacijos svarbą. [...] Mokomasi apibūdinti osmoreguliacijos valdymo sistemą, paaiškinti osmoreguliacijos svarbą. [...] Mokomasi apibūdinti gliukozės homeostazės valdymo sistemą, paaiškinti gliukozės homeostazės svarbą. Mokomasi paaiškinti kepenų vaidmenį palaikant pastovią gliukozės koncentraciją kraujyje. [...] Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi paaiškinti rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų ir medikamentų vartojimo bei streso poveikį gemalo ir vaisiaus vystymuisi. Mokomasi apibūdinti nevaisingumo priežastis ir galimas priemones šiai problemai spręsti. Remiantis supratimu apie mėnesinių ciklo hormoninę reguliaciją, mokomasi paaiškinti hormoninių kontraceptikų ir natūralaus šeimos planavimo metodo taikymą siekiant atidėti nėštumą. Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis žieduotųjų kirmėlių, nariuotakojų ir stuburinių pavyzdžiu mokomasi paaiškinti skeleto ir raumenų vaidmenį judėjime. [...] Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Remiantis hidros pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti nelytinio ir lytinio dauginimosi privalumus ir trūkumus. [...] Remiantis žuvinio kaspinuočio ir askaridės gyvenimo ciklų pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti, kaip parazitinės kirmėlės yra prisitaikiusios parazituoti ir plisti. Dujų apykaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi paaiškinti, kaip varlės kvėpavimo sistema užtikrina tinkamą dujų apykaitą vandenyje ir pereinant gyventi į sausumą. [...] Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis dykumos ir vandens žinduolio inkstų nefronų sandaros skirtumu, mokomasi paaiškinti, kaip šie gyvūnai yra prisitaikę šalinti skirtingą vandens kiekį. Augalų įvairovė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi paaiškinti, kaip samanų ir gaubtasėklių augalų sandara lemia šių augalų paplitimą. Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant lapo sandarą, mokomasi paaiškinti, kaip lapo asimiliacinis audinys yra prisitaikęs vykdyti fotosintezę ir kaip lapo forma, paviršiaus plotas ir išsidėstymas erdvėje padidina fotosintezės efektyvumą. Mokomasi paaiškinti, kaip dengiamajame audinyje esančios žiotelės yra prisitaikiusios reguliuoti transpiraciją ir anglies dioksido ir deguonies apykaitą. Mokomasi apibūdinti stiebo sandarą ir paaiškinti, kaip vyksta vandens ir mineralinių medžiagų pernaša iš šaknų į lapus ir organinių medžiagų pernaša iš lapų į medžiagų kaupimo vietą. Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...] Mokomasi apibūdinti augalo organų (šaknies, stiebo ir lapo) funkcijas ir paaiškinti, kaip juose esančių apytakos audinių pagalba palaikomi ryšiai tarp visų augalo dalių ir visos jos veikia vieningai. Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant žiedo sandarą, mokomasi paaiškinti augalų lytinį dauginimąsi: apdulkinimas, dvigubas apvaisinimas ir sėklos susidarymas. [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros. Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...] paaiškinti, kad veikiant gamtinei atrankai dalis populiacijos organizmų turi didesnes galimybes išlikti ir susilaukti palikuonių, nes yra geriau prisitaikę prie aplinkos. Remiantis bakterijų atsparumo antibiotikams susidarymo pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti paveldimo kintamumo ir gamtinės atrankos reikšmę populiacijos individų prisitaikymui prie kintančių aplinkos sąlygų. Nagrinėjant stabilizuojančiosios, kryptingosios ir išskiriančiosios gamtinės atrankos pavyzdžius, mokomasi paaiškinti, kaip šios gamtinės atrankos formos veikia fenotipų dažnį populiacijoje. Mokomasi paaiškinti, kaip dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų ir dėl biologinės izoliacijos atsiranda naujos organizmų rūšys; [...] Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...]. Mokomasi paaiškinti mokslinio rūšies pavadinimo sandarą ir tokių pavadinimų naudojimo svarbą. [...]. Populiacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti ekologinę nišą ir paaiškinti, kokie veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį. [...] Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant brandžios ekosistemos mitybos tinklų pavyzdžius, mokomasi paaiškinti rūšių įvairovės svarbą bendrijų stabilumui. Mokomasi paaiškinti, kaip ekologiniai santykiai (konkurencija, plėšrūno – aukos, parazito – šeimininko santykiai) reguliuoja populiacijų individų skaičių neigiamu grįžtamuoju ryšiu. [...] Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Analizuojant gamintojų, gyvaėdžių ir skaidytojų vaidmenį ir tarpusavio ryšius ekosistemose, mokomasi paaiškinti ir palyginti energijos srautą ir medžiagų ciklą ekosistemoje. Remiantis informacija apie energijos srautus ekosistemoje, mokomasi paaiškinti energijos virsmus, perdavimą ir nuostolius ekosistemose. [...] Remiantis azoto ciklo schema, mokomasi paaiškinti medžiagų apytaką biosferoje ir apibūdinti skaidytojų, nitrifikuojančių, azotą fiksuojančių ir denitrifikuojančių bakterijų vaidmenį azoto apytakoje. Mokomasi pagrįsti žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje ir įvertinti priemones, mažinančias žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje. Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti, kaip žmogaus veikla tiesiogiai veikia biologinę įvairovę; analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. [...] Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Pagal pateiktus kriterijus lygina ir klasifikuoja objektus, procesus, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.1). |
Iš pateiktų kriterijų išsirenka tinkamus, pagal kuriuos lygina ir klasifikuoja objektus ir procesus, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.2). |
Pagal pasirinktus kriterijus lygina ir klasifikuoja objektus ir procesus, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.3). |
Argumentuotai pasirenka kriterijus, pagal kuriuos lygina ir klasifikuoja objektus ir procesus, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Analizuojant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių sandarą, mokomasi jas palyginti. Remiantis supratimu apie augalinės ir gyvūninės ląstelių sandaros panašumus ir skirtumus, mokomasi jas palyginti. Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] palyginti DNR ir RNR molekulių struktūrą. [...] Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi palyginti aerobinį ir anaerobinį kvėpavimą. Genai ir chromosomos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] palyginti prokariotų ir eukariotų chromosomas. [...] Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). Mokomasi paaiškinti alelių sąveiką per nepilną dominavimą, kaip paveldėjimą, kurio metu heterozigotiniai organizmai yra tarpinio fenotipo lyginant su homozigotiniais organizmais. [...] Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...]. Mokomasi palyginti virusų ir bakterijų sandarą, prisitaikymą daugintis ir plitimą. [...]. Mokomasi apibūdinti ir palyginti imuniteto rūšis: įgimtas ir įgytas imunitetas, aktyvus ir pasyvus imunitetas, dirbtinis ir natūralus imunitetas. [...]. Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Remiantis pavyzdžiais mokomasi palyginti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus, paaiškinti jų vaidmenį organizmo funkcijų valdyme. [...] Mokomasi paaiškinti, kuo skiriasi nervinis ir humoralinis reguliavimas. Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi palyginti spermatozoido ir kiaušialąstės prisitaikymą dalyvauti apvaisinimo procese: haploidinis chromosomų skaičius, ląstelių dydis, spermatozoidų prisitaikymas judėti ir prasiskverbti į kiaušialąstę, kiaušialąstės prisitaikymas būti apvaisintai tik vieno spermatozoido. [...] Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi palyginti žuvų prisitaikymą judėti vandenyje ir paukščių bei žinduolių prisitaikymą judėti sausumoje. [...] Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Remiantis hidros pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti nelytinio ir lytinio dauginimosi privalumus ir trūkumus. Remiantis varlės ir roplio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų vidinį ir išorinį apvaisinimą. [...] Remiantis drugio ir žiogo pavyzdžiu, mokomasi palyginti netiesioginį poembrioninį vystymąsi: vystymąsi su pilna ir nepilna metamorfoze. Remiantis varlės ir paukščio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų netiesioginį ir tiesioginį poembrioninį vystymąsi, mokomasi susieti jį su prisitaikymu gyventi vandenyje ar sausumoje. [...] Augalų įvairovė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi palyginti samanų, sporinių induočių, plikasėklių ir gaubtasėklių augalų sandarą (apytakiniai audiniai ir vegetatyviniai organai) bei lytinio dauginimosi būdus: sporangėje susidariusiomis sporomis (samanos, sporiniai induočiai), kankorėžyje susidariusiomis sėklomis (plikasėkliai), mezginėje susidariusiomis sėklomis (gaubtasėkliai). Mokomasi palyginti vienskilčių ir dviskilčių augalų klases (sėklos, lapų ir žiedo sandara). [...] Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] palyginti dviskilčių žolinių ir sumedėjusių augalų apytakos audinių išsidėstymą stiebe. [...] Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi apibūdinti augalų sporofito ir gametofito kartas, palyginti samanų ir žiedinių augalų gyvenimo ciklus ir susieti su šių augalų paplitimu. [...] Mokomasi palyginti savidulkos ir kryžmadulkos vaidmenį augalų genetinės įvairovės atsiradimui. Mokomasi palyginti vėjo ir gyvūnų apdulkinamų augalų požymius. [...] Biologinė įvairovė – evoliucijos rezultatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Naudojantis duota informacija apie organizmą mokomasi priskirti jį bakterijų, protistų, grybų, augalų arba gyvūnų karalystei ir apibūdinti pagal organizmų karalystėms būdingus požymius. [...] Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Remiantis pavyzdžiais mokomasi apibūdinti ir palyginti, kaip vyksta pirminė ir antrinė daugiametė bendrijų kaita (sukcesija). Lygindami brandžias ir besiformuojančias bendrijas, mokomasi apibūdinti jų savybes: detrito kiekis, mitybos tinklų tankis, rūšių įvairovė, reguliacijos neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu įvairovė. [...] Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Analizuojant gamintojų, gyvaėdžių ir skaidytojų vaidmenį ir tarpusavio ryšius ekosistemose, mokomasi paaiškinti ir palyginti energijos srautą ir medžiagų ciklą ekosistemoje. [...] Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus, konsultuodamasis kuria realių procesų ir reiškinių modelius (D5.1). |
Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus kuria realių procesų ir reiškinių modelius (D5.2). |
Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus, kuria realių procesų ir reiškinių modelius, jais remdamasis aiškina realius procesus (D5.3). |
Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus, kuria realių procesų ir reiškinių modelius, lygina su realiais procesais, teikia modelių tobulinimo siūlymus (D5.4). |
Mokymo(si) turinysFermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis indukuoto atitikmens modeliu, analizuojamas fermentų veikimo savitumas ir paaiškinama, kaip fermentinės reakcijos greitis priklauso nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. [...] Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Modeliuojant DNR ir RNR molekules, mokomasi apibūdinti DNR ir RNR kaip polimerines organines medžiagas, sudarytas iš nukleotidų; apibūdinti DNR ir RNR nukleotidų sandarą; palyginti DNR ir RNR molekulių struktūrą. [...] Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Siejant mitybos grandinių ilgį ribojančius veiksnius su žmogaus mityba, mokomasi modeliuoti, kaip trumpesnės mitybos grandinės leistų sumažinti išteklių naudojimą ir išmaitinti daugiau gyventojų. [...] |
||||
Problemų sprendimas ir refleksija (E)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas pasirenka tinkamą būdą užduočiai atlikti. Siūlo idėjų problemoms spręsti, jas aptaria (E1.1). |
Konsultuodamasis pasirenka tinkamą būdą užduočiai atlikti, atsižvelgdamas į jos pobūdį. Siūlo idėjų problemoms spręsti, jas aptaria ir vertina, pasirenka tinkamiausią (E1.2). |
Pasirenka tinkamą strategiją užduočiai atlikti atsižvelgdamas į jos pobūdį ir esamas galimybes, siūlo problemos sprendimo alternatyvas (E1.3). |
Pasirenka tinkamą strategiją atsižvelgdamas į užduoties pobūdį ir esamas galimybes, siūlo problemos sprendimo alternatyvas, analizuoja informaciją ir prognozuoja rezultatus (E1.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas. Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Modeliuojant mitozę, mokomasi ją apibūdinti kaip nelytinių branduolį turinčių ląstelių dalijimosi būdą, kurio metu susidaro identiškos ląstelės; [...] Modeliuojant mejozę, mokomasi apibūdinti ją kaip lytinių ląstelių susidarymo būdą. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai. |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Pasirenka probleminės užduoties sprendimo būdą iš kelių pateiktų, paaiškina savo pasirinkimą (E1.1). |
Atlikdamas problemines užduotis siūlo idėjų joms spręsti, jas aptaria ir pasirenka tinkamiausią (E1.2). |
Pasirenka strategiją įvairioms probleminėms užduotims spręsti, prognozuoja rezultatus ir siūlo problemos sprendimo alternatyvas (E1.3). |
Pasirenka strategiją įvairioms probleminėms užduotims spręsti, prognozuoja rezultatus, siūlo problemos sprendimo alternatyvas ir jas palygina (E1.4). |
Mokymo(si) turinysKraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi paaiškinti, kodėl žmogui svarbu žinoti savo kraujo grupę; nurodyti, ką reikia žinoti prieš tampant neatlygintinu kraujo donoru; apibūdinti kraujo bankų paskirtį. [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas žmogaus organizme ir problemas, kylančias dėl per didelio arba per mažo šių medžiagų vartojimo. [...] Mokomasi apibūdinti sveikatai palankią mitybą, nurodyti, kodėl nesilaikant sveikatai palankios mitybos taisyklių sutrinka sveikata. [...] Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi nurodyti, kad antibiotikai skiriami gydant bakterines, o ne virusines ligas; paaiškinti antibiotikų vartojimo principus, neleidžiančius susiformuoti antibiotikams atsparioms bakterijoms. Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai. Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Remdamasis pateikta strategija, sprendžia įvairias problemines užduotis, numato tikėtinus problemos sprendimo rezultatus, siūlo problemų sprendimo alternatyvas (E1.1). |
Iš pateiktų strategijų išsirenka tinkamą strategiją įvairioms probleminėms užduotims spręsti, numato tikėtinus problemos sprendimo rezultatus, siūlo problemų sprendimo alternatyvas (E1.2). |
Pasirenka strategiją įvairioms probleminėms užduotims spręsti, numato ir apibūdina tikėtinus problemos sprendimo rezultatus, siūlo problemų sprendimo alternatyvas (E1.3). |
Argumentuotai pasirenka strategiją įvairioms probleminėms užduotims spręsti, numato ir paaiškina tikėtinus problemos sprendimo rezultatus, siūlo problemos sprendimo alternatyvas ir jas argumentuoja (E1.4). |
Mokymo(si) turinysPaveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. [...] Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...] Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. [...] Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi pagrįsti žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje ir įvertinti priemones, mažinančias žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje. Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas taiko biologijos mokslo žinias, gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.1). |
Tikslingai taiko biologijos mokslo žinias, gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.2). |
Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.3). |
Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus naujose situacijose (E2.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas. Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...] Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus [...]. Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...] |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.1). |
Tikslingai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.2). |
Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus naujose situacijose (E2.3). |
Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus skirtingų gyvybės mokslų integravimo reikalaujančiose situacijose (E2.4). |
Mokymo(si) turinysKvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...] Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...] Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...] |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Tikslingai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.1). |
Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.2). |
Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus skirtingų gyvybės mokslų integravimo reikalaujančiose situacijose (E2.3). |
Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus skirtingų mokslų integravimo reikalaujančiose situacijose ir naujuose akademiniuose kontekstuose (E2.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...] Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...] Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...] Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos. Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio. Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus. Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...] Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...] Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...] Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas ir naudodamasis pateiktu pavyzdžiu vertina gautus rezultatus, juos apibendrina, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.1). |
Kritiškai vertina gautus rezultatus, juos apibendrina, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.2). |
Kritiškai vertina savo ir kitų gautus rezultatus, lygina juos, apibendrina, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.3). |
Analizuoja ir kritiškai vertina savo ir kitų gautus rezultatus, lygina juos, apibendrindamas pagrindžia argumentais, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas. Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus [...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...] |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.1). |
Kritiškai vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, lygindamas juos su pateiktais duomenimis ir atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro išvadas (E3.2). |
Remdamasis teorinėmis žiniomis, kritiškai vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro išvadas (E3.3). |
Remdamasis teorinėmis žiniomis, analizuoja, kritiškai vertina ir apibendrina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro argumentuotas išvadas (E3.4). |
Mokymo(si) turinysKvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...] Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...] Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...] |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.1). |
Kritiškai vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, lygindamas juos su pateiktais duomenimis ir atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro išvadas (E3.2). |
Remdamasis teorinėmis žiniomis, kritiškai vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro argumentuotas išvadas (E3.3). |
Remdamasis teorinėmis žiniomis, analizuoja, kritiškai vertina ir apibendrina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro argumentuotas išvadas (E3.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. [...] Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...] Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. [...] Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi pagrįsti žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje ir įvertinti priemones, mažinančias žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje. Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Pagal pateiktus kriterijus aptaria asmeninę pažangą, įvardija bent vieną savo stiprybę ir tobulintiną sritį mokantis biologijos (E4.1). |
Pagal pateiktus kriterijus stebi, fiksuoja ir aptaria asmeninę pažangą, įvardija bent vieną savo stiprybę ir tobulintiną sritį mokantis biologijos (E4.2). |
Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kelia tolesnius mokymosi tikslus (E4.3). |
Reflektuoja asmeninę pažangą, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis mokantis biologijos, nurodo savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas. Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus [...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba [...] |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Pagal pateiktus kriterijus reflektuoja asmeninę pažangą, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis mokantis biologijos, nurodo galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.1). |
Iš pateiktų kriterijų pasirenka tinkamus kriterijus asmeninei pažangai reflektuoti, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis mokantis biologijos, nurodo galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.2). |
Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.3). |
Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija ir plėtoja savo stiprybes ir apmąsto tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.4). |
Mokymo(si) turinysKvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...] Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...] Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...] |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Pagal pateiktus kriterijus reflektuoja asmeninę pažangą, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis mokantis biologijos, nurodo galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.1). |
Iš pateiktų kriterijų pasirenka tinkamus kriterijus asmeninei pažangai reflektuoti, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis mokantis biologijos, nurodo galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.2). |
Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija ir plėtoja savo stiprybes ir apmąsto tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.3). |
Argumentuotai reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija ir plėtoja savo stiprybes ir apmąsto tobulintinas sritis, nurodo ir argumentuoja galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...] Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...] Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...] Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos. Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio. Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus. Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...] Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...] Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...] Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas pasirenka tinkamą būdą užduočiai atlikti. Siūlo idėjų problemoms spręsti, jas aptaria (E1.1). |
Konsultuodamasis pasirenka tinkamą būdą užduočiai atlikti, atsižvelgdamas į jos pobūdį. Siūlo idėjų problemoms spręsti, jas aptaria ir vertina, pasirenka tinkamiausią (E1.2). |
Pasirenka tinkamą strategiją užduočiai atlikti atsižvelgdamas į jos pobūdį ir esamas galimybes, siūlo problemos sprendimo alternatyvas (E1.3). |
Pasirenka tinkamą strategiją atsižvelgdamas į užduoties pobūdį ir esamas galimybes, siūlo problemos sprendimo alternatyvas, analizuoja informaciją ir prognozuoja rezultatus (E1.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas. Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Modeliuojant mitozę, mokomasi ją apibūdinti kaip nelytinių branduolį turinčių ląstelių dalijimosi būdą, kurio metu susidaro identiškos ląstelės; [...] Modeliuojant mejozę, mokomasi apibūdinti ją kaip lytinių ląstelių susidarymo būdą. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas taiko biologijos mokslo žinias, gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.1). |
Tikslingai taiko biologijos mokslo žinias, gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.2). |
Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.3). |
Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus naujose situacijose (E2.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas. Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...] Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus [...]. Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas ir naudodamasis pateiktu pavyzdžiu vertina gautus rezultatus, juos apibendrina, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.1). |
Kritiškai vertina gautus rezultatus, juos apibendrina, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.2). |
Kritiškai vertina savo ir kitų gautus rezultatus, lygina juos, apibendrina, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.3). |
Analizuoja ir kritiškai vertina savo ir kitų gautus rezultatus, lygina juos, apibendrindamas pagrindžia argumentais, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas. Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus [...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Pagal pateiktus kriterijus aptaria asmeninę pažangą, įvardija bent vieną savo stiprybę ir tobulintiną sritį mokantis biologijos (E4.1). |
Pagal pateiktus kriterijus stebi, fiksuoja ir aptaria asmeninę pažangą, įvardija bent vieną savo stiprybę ir tobulintiną sritį mokantis biologijos (E4.2). |
Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kelia tolesnius mokymosi tikslus (E4.3). |
Reflektuoja asmeninę pažangą, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis mokantis biologijos, nurodo savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas. Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus [...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Pasirenka probleminės užduoties sprendimo būdą iš kelių pateiktų, paaiškina savo pasirinkimą (E1.1). |
Atlikdamas problemines užduotis siūlo idėjų joms spręsti, jas aptaria ir pasirenka tinkamiausią (E1.2). |
Pasirenka strategiją įvairioms probleminėms užduotims spręsti, prognozuoja rezultatus ir siūlo problemos sprendimo alternatyvas (E1.3). |
Pasirenka strategiją įvairioms probleminėms užduotims spręsti, prognozuoja rezultatus, siūlo problemos sprendimo alternatyvas ir jas palygina (E1.4). |
Mokymo(si) turinysKraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi paaiškinti, kodėl žmogui svarbu žinoti savo kraujo grupę; nurodyti, ką reikia žinoti prieš tampant neatlygintinu kraujo donoru; apibūdinti kraujo bankų paskirtį. [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas žmogaus organizme ir problemas, kylančias dėl per didelio arba per mažo šių medžiagų vartojimo. [...] Mokomasi apibūdinti sveikatai palankią mitybą, nurodyti, kodėl nesilaikant sveikatai palankios mitybos taisyklių sutrinka sveikata. [...] Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi nurodyti, kad antibiotikai skiriami gydant bakterines, o ne virusines ligas; paaiškinti antibiotikų vartojimo principus, neleidžiančius susiformuoti antibiotikams atsparioms bakterijoms. Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai. Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.1). |
Tikslingai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.2). |
Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus naujose situacijose (E2.3). |
Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus skirtingų gyvybės mokslų integravimo reikalaujančiose situacijose (E2.4). |
Mokymo(si) turinysKvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...] Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...] Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.1). |
Kritiškai vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, lygindamas juos su pateiktais duomenimis ir atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro išvadas (E3.2). |
Remdamasis teorinėmis žiniomis, kritiškai vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro išvadas (E3.3). |
Remdamasis teorinėmis žiniomis, analizuoja, kritiškai vertina ir apibendrina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro argumentuotas išvadas (E3.4). |
Mokymo(si) turinysKvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...] Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...] Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Pagal pateiktus kriterijus reflektuoja asmeninę pažangą, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis mokantis biologijos, nurodo galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.1). |
Iš pateiktų kriterijų pasirenka tinkamus kriterijus asmeninei pažangai reflektuoti, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis mokantis biologijos, nurodo galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.2). |
Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.3). |
Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija ir plėtoja savo stiprybes ir apmąsto tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.4). |
Mokymo(si) turinysKvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...] Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...] Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...] Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Remdamasis pateikta strategija, sprendžia įvairias problemines užduotis, numato tikėtinus problemos sprendimo rezultatus, siūlo problemų sprendimo alternatyvas (E1.1). |
Iš pateiktų strategijų išsirenka tinkamą strategiją įvairioms probleminėms užduotims spręsti, numato tikėtinus problemos sprendimo rezultatus, siūlo problemų sprendimo alternatyvas (E1.2). |
Pasirenka strategiją įvairioms probleminėms užduotims spręsti, numato ir apibūdina tikėtinus problemos sprendimo rezultatus, siūlo problemų sprendimo alternatyvas (E1.3). |
Argumentuotai pasirenka strategiją įvairioms probleminėms užduotims spręsti, numato ir paaiškina tikėtinus problemos sprendimo rezultatus, siūlo problemos sprendimo alternatyvas ir jas argumentuoja (E1.4). |
Mokymo(si) turinysPaveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. [...] Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...] Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. [...] Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi pagrįsti žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje ir įvertinti priemones, mažinančias žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje. Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Tikslingai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.1). |
Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.2). |
Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus skirtingų gyvybės mokslų integravimo reikalaujančiose situacijose (E2.3). |
Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus skirtingų mokslų integravimo reikalaujančiose situacijose ir naujuose akademiniuose kontekstuose (E2.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...] Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...] Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...] Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos. Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio. Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus. Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...] Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...] Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...] Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.1). |
Kritiškai vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, lygindamas juos su pateiktais duomenimis ir atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro išvadas (E3.2). |
Remdamasis teorinėmis žiniomis, kritiškai vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro argumentuotas išvadas (E3.3). |
Remdamasis teorinėmis žiniomis, analizuoja, kritiškai vertina ir apibendrina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro argumentuotas išvadas (E3.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Nagrinėjant genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. [...] Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...] Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. [...] Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi pagrįsti žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje ir įvertinti priemones, mažinančias žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje. Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Pagal pateiktus kriterijus reflektuoja asmeninę pažangą, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis mokantis biologijos, nurodo galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.1). |
Iš pateiktų kriterijų pasirenka tinkamus kriterijus asmeninei pažangai reflektuoti, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis mokantis biologijos, nurodo galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.2). |
Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija ir plėtoja savo stiprybes ir apmąsto tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.3). |
Argumentuotai reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija ir plėtoja savo stiprybes ir apmąsto tobulintinas sritis, nurodo ir argumentuoja galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...] Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...] Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...] Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...] Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos. Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio. Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus. Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...] Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...] Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...] Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros. |
||||
Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Nurodo, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Iš pateiktų pavyzdžių atrenka sveikos gyvensenos principus (F1.1). |
Pateikdamas pavyzdžių nurodo, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Apibūdina sveikos gyvensenos principus (F1.2). |
Remdamasis biologijos mokslo žiniomis paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Paaiškina, kodėl svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų (F1.3). |
Diskutuoja apie gamtos dėsnius, kuriems žmogus kaip ir visi kiti organizmai, yra pavaldus. Laikosi sveikos gyvensenos principų ir paaiškina, kodėl svarbu jų laikytis (F1.4). |
Mokymo(si) turinysKlasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Apibūdinamas bakterijų vaidmuo gamtoje. [...] Apibūdinamas protistų, grybų vaidmuo gamtoje. [...] Modeliuojant viruso sandarą, mokomasi apibūdinti virusus, paaiškinti jų vaidmenį gamtoje. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai. |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Pateikdamas pavyzdžių nurodo, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Įvardija žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, naudodamasis pateikta informacija aptaria, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos (F1.1). |
Apibūdina save kaip gamtos dalį, pavaldžią tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Įvardija žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Apibūdina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos (F1.2). |
Paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos (F1.3). |
Argumentuodamas įvardija save kaip gamtos dalį, pavaldžią tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Analizuoja žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, siūlo sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo priemonių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos, siūlo prevencinių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priemonių (F1.4). |
Mokymo(si) turinysŽmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. [...] Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi paaiškinti kvėpavimo sistemos ligų priežastis (mikroorganizmai, aplinkos užterštumas, gyvenimo būdas) ir prevenciją. Mokomasi atlikti dirbtinį kvėpavimą ir suteikti pirmąją pagalbą užspringus. Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi paaiškinti, kodėl žmogui svarbu žinoti savo kraujo grupę; nurodyti, ką reikia žinoti prieš tampant neatlygintinu kraujo donoru; apibūdinti kraujo bankų paskirtį. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) ir paaiškinti, kaip jų išvengti; mokomasi suteikti pirmąją pagalbą pažeidus kraujagysles. Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas žmogaus organizme ir problemas, kylančias dėl per didelio arba per mažo šių medžiagų vartojimo. Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. Mokomasi apibūdinti sveikatai palankią mitybą, nurodyti, kodėl nesilaikant sveikatai palankios mitybos taisyklių sutrinka sveikata. Aiškinamasi, kaip suteikiama pirmoji pagalba apsinuodijus maistu. Mokomasi paaiškinti, kas yra mikrobiota ir koks jos vaidmuo virškinimo procese. Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti imunitetą kaip apsauginę organizmo funkciją; apibūdinti žmogaus organizmo prisitaikymą apsisaugoti nuo infekcinių ligų (oda ir gleivinės; karščiavimas, fagocitozė); paaiškinti vakcinų svarbą infekcinių ligų profilaktikai, serumų naudojimą gydymui, antikūnų paskirtį infekcinių ligų diagnostikai. Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. Apibūdinami galimi alergijos požymiai (ašarojimas, dusimas, čiaudėjimas, kosėjimas, odos paraudimai, bėrimai) ir nurodoma, kokios maiste ir aplinkoje (žiedadulkės, dulkių erkutės) esančios medžiagos gali būti alergenais. Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti krauju perduodamų ir oro lašeliniu būdu plintančių virusų sukeliamas ligas; pirmuonių (maliarinis plazmodijus), kirmėlių (kaspinuočių, askaridžių, spalinių) sukeliamas ligas ir erkių platinamų sukėlėjų sukeliamas ligas (erkinis encefalitas, Laimo liga); analizuojant statistinius duomenis nagrinėti infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų prevenciją. Mokomasi nurodyti, kad antibiotikai skiriami gydant bakterines, o ne virusines ligas; paaiškinti antibiotikų vartojimo principus, neleidžiančius susiformuoti antibiotikams atsparioms bakterijoms. Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Analizuojami statistiniai duomenys apie įvairių priklausomybių ligų paplitimą; mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. [...] Humoralinis reguliavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. Mokomasi apibūdinti neurohumoralinį organizmo reguliavimą, pagrįstą nervų ir endokrininės sistemos veikimu; mokomasi paaiškinti, kaip stresinėse situacijose nervų sistema ir antinksčių išskiriamas hormonas adrenalinas lemia kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo sistemų funkcijų pakitimus, elgseną. Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi. Vaisingumas. Lytiškai plintančios ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti priemones, kuriomis kontroliuojamas vaisingumas. Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes. Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. [...] Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. [...] Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles. Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. [...] Mokomasi paaiškinti, kad cheminės medžiagos (sunkieji metalai, pesticidai) patenka į mitybos grandines, kaupiasi organizmuose ir jiems kenkia. Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. [...] |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Apibūdina save kaip gamtos dalį, pavaldžią tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai, nurodo organizme vykstančius procesus ir pokyčius remdamasis mokslo žiniomis, nurodo sveikos gyvensenos principus. Įvardija psichoaktyviąsias medžiagas ir nurodo jų poveikį žmogaus sveikatai (F1.1). |
Paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai, apibūdina organizme vykstančius procesus ir pokyčius remdamasis mokslo žiniomis, apibūdina sveikos gyvensenos principus. Apibūdina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos (F1.2). |
Paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai, analizuoja ir sieja organizme vykstančius procesus ir pokyčius remdamasis mokslo žiniomis. Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei (F1.3). |
Paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir kiti organizmai, paaiškina organizme vykstančius procesus ir pokyčius remdamasis mokslo žiniomis. Analizuoja ir diskutuoja apie žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, siūlo sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo priemonių. Argumentuotai diskutuoja apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmes žmogui, jo artimai aplinkai ir visuomenei (F1.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti somatinių ląstelių dalijimąsi su daugialąsčių organizmų augimu, audinių atsinaujinimu, nelytiniu dauginimusi. Nagrinėdami pateiktą informaciją, mokosi pritaikyti žinias apie ląstelės ciklo valdymą ir susieti ląstelės ciklo valdymo sutrikimus su žmogaus sveikata – auglių atsiradimu. Vanduo. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis supratimu apie vandens molekulės poliškumą, mokomasi paaiškinti medžiagų tirpumą vandenyje ir vandens dalyvavimą ištirpusių medžiagų pernašoje (kraujo plazma, augalų vandens ir rėtiniai indai) ir vandenyje tirpių medžiagų dalyvavimą cheminėse reakcijose organizme. [...] Genai ir chromosomos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti kariotipą kaip organizmų somatinių ląstelių chromosomų, susistemintų pagal dydį ir formą, rinkinį; genų ir chromosomų mutacijas ir jų atsiradimą lemiančius mutagenus (fizinius, cheminius ir biologinius veiksnius). Remiantis siklemijos pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti, kaip vieno nukleotido pokytis (taškinės mutacijos) lemia organizmo fenotipo pokytį. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu, aiškinamasi, kaip žmogaus gemalo kariotipo tyrimais diagnozuojami genetiniai sutrikimai iki gimimo. Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...] Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Apibūdinama sveikatai palanki mityba, kaip kiekvieno asmens individualius būtinųjų maisto medžiagų ir energijos poreikius tenkinantis maisto racionas. Mokomasi paaiškinti, kad dalį aminorūgščių, reikalingų baltymų gamybai, žmogus gauna tik su maistu, nurodomi žmogaus mitybos sočiųjų ir nesočiųjų riebalų šaltiniai. Mokomasi susieti riebalų, baltymų ir angliavandenių vartojimą su žmogaus sveikata. Mokomasi paaiškinti, kaip su maistu gaunamas cholesterolis panaudojamas organizme. Mokomasi apibūdinti vitaminus (A, B12, C, D) kaip organinius junginius, kurie yra gaunami su maistu ir dalyvauja tam tikruose organizme vykstančiuose procesuose. Mokomasi apibūdinti su maistu gaunamų cheminių elementų (Fe, Ca, P, I, K ir Na) svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti maistines skaidulas ir jų svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti 2–3 virškinimo sistemos ligas: nurodyti jų priežastis ir poveikį organizmui ir pateikti siūlymų, kaip šių ligų išvengti. Remiantis žiniomis apie su maistu gaunamos energijos ir maisto medžiagų panaudojimą organizme, mokomasi paaiškinti nesubalansuotos mitybos pasekmes žmogui. Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi paaiškinti rūkymo (dervų, anglies monoksido, nikotino) poveikį žmogaus sveikatai. Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus. Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti AB0 sistemos ir Rh sistemos kraujo grupes, kurias nulemia antigenai, esantys eritrocitų membranoje; mokomasi apibūdinti, kaip ir kokiu tikslu nustatomos AB0 sistemos kraujo grupės. Mokomasi paaiškinti, kuo informacija apie Rh sistemos kraujo grupes yra svarbi, perpilant kraują ir laukiantis kūdikio. Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti aterosklerozę kaip kraujagyslių ligą, dėl kurios sumažėjus arterijų spindžiui ir sutrikus kraujotakai didėja insulto ir infarkto rizika. [...] Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. Mokomasi palyginti virusų ir bakterijų sandarą, prisitaikymą daugintis ir plitimą. [...] Aiškinantis dirbtinio imuniteto susidarymą, mokomasi apibūdinti vakciną, kaip organizmui informaciją apie ligos sukėlėją teikiančią priemonę, ir serumą, kaip organizmui antikūnus teikiančią priemonę. Mokomasi apibūdinti antibiotikus, kaip biologiškai aktyvias medžiagas, skirtas bakterijoms naikinti; remiantis duota informacija, nagrinėti antibiotikų veikimo principą. [...] Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti dializę kaip kenksmingų medžiagų pašalinimą iš kraujo dirbtiniu inkstu, sutrikus inkstų veiklai. Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti stimuliuojančių ir slopinančių narkotinių medžiagų poveikį nervinio signalo perdavimui sinapsėse ir nervų sistemos veiklai. [...] Aiškinantis tiroksino funkciją organizme, mokomasi apibūdinti jodo svarbą skydliaukės veikimui. Mokomasi paaiškinti jodo papildų vartojimą sutrikus skydliaukės veiklai ar iškilus radiaciniam pavojui, siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyvaus jodo. [...] Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes. Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi paaiškinti rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų ir medikamentų vartojimo bei streso poveikį gemalo ir vaisiaus vystymuisi. Mokomasi apibūdinti nevaisingumo priežastis ir galimas priemones šiai problemai spręsti. Remiantis supratimu apie mėnesinių ciklo hormoninę reguliaciją, mokomasi paaiškinti hormoninių kontraceptikų ir natūralaus šeimos planavimo metodo taikymą siekiant atidėti nėštumą. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas įvardija biologijos mokslo ir technologijų įtaką visuomenės raidai. Nurodo gyvenimo sąlygų gerinimo būdus ir įvardija jų pasekmes gamtai (F2.1). |
Apibūdina biologijos mokslo ir technologijų įtaką visuomenės raidai. Nurodo gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, paaiškina žmogaus veiklos pasekmes gamtai ir vertina jas artimosios aplinkos mastu (F2.2). |
Paaiškina biologijos mokslo ir technologijų įtaką visuomenės raidai. Nurodo gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, paaiškina žmogaus veiklos pasekmes gamtai ir vertina jas vietovės bei globaliu mastu (F2.3). |
Paaiškina ir įvertina biologijos mokslo ir technologijų įtaką visuomenės raidai. Siūlo gyvenimo sąlygų gerinimo būdų, numatydamas žmogaus veiklos pasekmes gamtai ir vertina jas vietovės, šalies ir globaliu mastu (F2.4). |
Mokymo(si) turinysGenai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai. Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. [...] Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] modeliuojant aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, nagrinėjama, kaip kinta bendrijos dėl sezoninių pokyčių, krūmų ar miškų kirtimo, gaisrų, sausros, potvynių. Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai. Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. [...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Aiškinamasi, kad naujos rūšys gali atsirasti dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų. [...] Apibūdinama veislė kaip dirbtinės atrankos rezultatas; palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos. |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Pagal nurodytus darnaus vystymosi tikslus pateikia pavyzdžių, kaip užtikrinama žmonių gerovė (F2.1). |
Įvardija darnaus vystymosi svarbą aplinkosaugai ir žmonių gerovei. Aptaria vietinės bendruomenės gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus (F2.2). |
Apibūdina darnaus vystymosi svarbą aplinkosaugai ir žmonių gerovei dabar ir ateityje. Apibūdina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei. Apibūdina vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus (F2.3). |
Paaiškina darnaus vystymosi svarbą kaip bendruomenių ir valstybių vystymąsi, paremtą aplinkosauga ir žmonių gerove dabar ir ateityje. Diskutuoja apie vietinės bendruomenės, Lietuvos ir pasaulio gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus pateikia apibendrintas išvadas. Analizuoja žmogaus veiklos poveikį gamtai vietiniu, šalies ir globaliu mastu (F2.4). |
Mokymo(si) turinysBiotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles. Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Nurodo darnaus vystymosi tikslus, pateikia pavyzdžių, kaip užtikrinama žmonių gerovė (F2.1). |
Įvardina darnaus vystymosi svarbą aplinkosaugai ir žmonių gerovei. Aptaria vietinės bendruomenės gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus (F2.2). |
Apibūdina darnaus vystymosi svarbą kaip bendruomenių ir valstybių vystymąsi, paremtą aplinkosauga ir žmonių gerove dabar ir ateityje. Paaiškina ir kritiškai vertina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei. Paaiškina ir vertina vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus (F2.3). |
Paaiškina darnaus vystymosi svarbą kaip bendruomenių ir valstybių vystymąsi, paremtą aplinkosauga ir žmonių gerove dabar ir ateityje. Diskutuoja apie vietinės bendruomenės, Lietuvos ir pasaulio gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus, pateikia apibendrintas išvadas. Analizuoja žmogaus veiklos poveikį gamtai vietiniu, šalies ir globaliu mastu, siūlo priemones, mažinančias žmogaus veiklos pasekmes gamtai (F2.4). |
Mokymo(si) turinysGenetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus. Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Siejant mitybos grandinių ilgį ribojančius veiksnius su žmogaus mityba, mokomasi modeliuoti, kaip trumpesnės mitybos grandinės leistų sumažinti išteklių naudojimą ir išmaitinti daugiau gyventojų. [...] Mokomasi pagrįsti žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje ir įvertinti priemones, mažinančias žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje. Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti, kaip žmogaus veikla tiesiogiai veikia biologinę įvairovę; analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Aptaria gamtos saugojimo, racionalaus išteklių vartojimo ir antrinio žaliavų perdirbimo svarbą. Pateikia gamtos išteklių apsaugos būdų bei jų pritaikymo pavyzdžių artimoje aplinkoje (F3.1). |
Paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Aptaria aplinkos ir gamtos išteklių apsaugos būdus ir priemones, jų pritaikymą konkrečioje situacijoje (F3.2). |
Apibūdina gamtos išteklių ribotumą. Argumentuotai siūlo, kaip mažinti vartojimo apimtis, vengti vienkartinių daiktų, rūšiuoti atliekas ir jas perdirbti. Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. Nurodo Lietuvos raudonosios knygos svarbą pažįstant ir saugant organizmus (F3.3). |
Siedamas su socialinėmis pasekmėmis žmonijai argumentuotai paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Vertina aplinkos ir gamtos išteklių apsaugos būdus ir pagrįsdamas parenka tinkamiausią konkrečioje situacijoje (F3.4). |
Mokymo(si) turinysEkosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai. Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. [...] Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį. |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Atsakydamas į klausimus paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, taupiai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Pateikia aplinkos ir išteklių apsaugos būdų bei jų pritaikymo pavyzdžių artimoje aplinkoje. Dalyvauja mokyklos ir vietos bendruomenės akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.1). |
Paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Aptaria aplinkos ir išteklių apsaugos būdus, siūlo jų pritaikymą konkrečioje situacijoje. Dalyvauja mokyklos ir vietos bendruomenės akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.2). |
Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje galimybes. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.3). |
Diskutuoja ekologinio tvarumo įvairiose srityse (buityje, žemės ūkyje, pramonėje, transporte, biotechnologijose ir kt.) klausimais. Paaiškina, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.4). |
Mokymo(si) turinysAplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Apibūdina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Įvardija aplinkos ir išteklių apsaugos būdus ir jų pritaikymą konkrečioje situacijoje. Dalyvauja mokyklos ir vietos bendruomenės akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.1). |
Paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Aptaria aplinkos ir išteklių apsaugos būdus ir jų pritaikymą konkrečioje situacijoje. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.2). |
Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kaip racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą ir pateikia konkrečių pavyzdžių. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, aptaria jų pritaikymo galimybes. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose ir siūlo naujų gamtosauginių veiklų (F3.3). |
Diskutuoja įvairių sričių (buities, žemės ūkio, pramonės, transporto, biotechnologijų ir kt.) ekologinio tvarumo klausimais. Paaiškina, kaip racionaliai vartoti išteklius, antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų ir nagrinėja jų pritaikymo galimybes vietiniu, šalies ir globaliu mastu. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose, siūlo naujų gamtosauginių veiklų ir geba įtraukti į jas kitus (F3.4). |
Mokymo(si) turinysGenetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. [...] Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi pagrįsti žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje ir įvertinti priemones, mažinančias žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje. Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Nurodo, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Iš pateiktų pavyzdžių atrenka sveikos gyvensenos principus (F1.1). |
Pateikdamas pavyzdžių nurodo, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Apibūdina sveikos gyvensenos principus (F1.2). |
Remdamasis biologijos mokslo žiniomis paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Paaiškina, kodėl svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų (F1.3). |
Diskutuoja apie gamtos dėsnius, kuriems žmogus kaip ir visi kiti organizmai, yra pavaldus. Laikosi sveikos gyvensenos principų ir paaiškina, kodėl svarbu jų laikytis (F1.4). |
Mokymo(si) turinysKlasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Apibūdinamas bakterijų vaidmuo gamtoje. [...] Apibūdinamas protistų, grybų vaidmuo gamtoje. [...] Modeliuojant viruso sandarą, mokomasi apibūdinti virusus, paaiškinti jų vaidmenį gamtoje. Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas įvardija biologijos mokslo ir technologijų įtaką visuomenės raidai. Nurodo gyvenimo sąlygų gerinimo būdus ir įvardija jų pasekmes gamtai (F2.1). |
Apibūdina biologijos mokslo ir technologijų įtaką visuomenės raidai. Nurodo gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, paaiškina žmogaus veiklos pasekmes gamtai ir vertina jas artimosios aplinkos mastu (F2.2). |
Paaiškina biologijos mokslo ir technologijų įtaką visuomenės raidai. Nurodo gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, paaiškina žmogaus veiklos pasekmes gamtai ir vertina jas vietovės bei globaliu mastu (F2.3). |
Paaiškina ir įvertina biologijos mokslo ir technologijų įtaką visuomenės raidai. Siūlo gyvenimo sąlygų gerinimo būdų, numatydamas žmogaus veiklos pasekmes gamtai ir vertina jas vietovės, šalies ir globaliu mastu (F2.4). |
Mokymo(si) turinysGenai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai. Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...] Augalai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. [...] Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] modeliuojant aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, nagrinėjama, kaip kinta bendrijos dėl sezoninių pokyčių, krūmų ar miškų kirtimo, gaisrų, sausros, potvynių. Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai. Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. [...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; [...] Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Aiškinamasi, kad naujos rūšys gali atsirasti dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų. [...] Apibūdinama veislė kaip dirbtinės atrankos rezultatas; palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Aptaria gamtos saugojimo, racionalaus išteklių vartojimo ir antrinio žaliavų perdirbimo svarbą. Pateikia gamtos išteklių apsaugos būdų bei jų pritaikymo pavyzdžių artimoje aplinkoje (F3.1). |
Paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Aptaria aplinkos ir gamtos išteklių apsaugos būdus ir priemones, jų pritaikymą konkrečioje situacijoje (F3.2). |
Apibūdina gamtos išteklių ribotumą. Argumentuotai siūlo, kaip mažinti vartojimo apimtis, vengti vienkartinių daiktų, rūšiuoti atliekas ir jas perdirbti. Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. Nurodo Lietuvos raudonosios knygos svarbą pažįstant ir saugant organizmus (F3.3). |
Siedamas su socialinėmis pasekmėmis žmonijai argumentuotai paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Vertina aplinkos ir gamtos išteklių apsaugos būdus ir pagrįsdamas parenka tinkamiausią konkrečioje situacijoje (F3.4). |
Mokymo(si) turinysEkosistema. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai. Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.8 klasė [...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. [...] Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Pateikdamas pavyzdžių nurodo, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Įvardija žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, naudodamasis pateikta informacija aptaria, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos (F1.1). |
Apibūdina save kaip gamtos dalį, pavaldžią tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Įvardija žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Apibūdina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos (F1.2). |
Paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos (F1.3). |
Argumentuodamas įvardija save kaip gamtos dalį, pavaldžią tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Analizuoja žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, siūlo sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo priemonių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos, siūlo prevencinių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priemonių (F1.4). |
Mokymo(si) turinysŽmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. [...] Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi paaiškinti kvėpavimo sistemos ligų priežastis (mikroorganizmai, aplinkos užterštumas, gyvenimo būdas) ir prevenciją. Mokomasi atlikti dirbtinį kvėpavimą ir suteikti pirmąją pagalbą užspringus. Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi paaiškinti, kodėl žmogui svarbu žinoti savo kraujo grupę; nurodyti, ką reikia žinoti prieš tampant neatlygintinu kraujo donoru; apibūdinti kraujo bankų paskirtį. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) ir paaiškinti, kaip jų išvengti; mokomasi suteikti pirmąją pagalbą pažeidus kraujagysles. Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas žmogaus organizme ir problemas, kylančias dėl per didelio arba per mažo šių medžiagų vartojimo. Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. Mokomasi apibūdinti sveikatai palankią mitybą, nurodyti, kodėl nesilaikant sveikatai palankios mitybos taisyklių sutrinka sveikata. Aiškinamasi, kaip suteikiama pirmoji pagalba apsinuodijus maistu. Mokomasi paaiškinti, kas yra mikrobiota ir koks jos vaidmuo virškinimo procese. Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti imunitetą kaip apsauginę organizmo funkciją; apibūdinti žmogaus organizmo prisitaikymą apsisaugoti nuo infekcinių ligų (oda ir gleivinės; karščiavimas, fagocitozė); paaiškinti vakcinų svarbą infekcinių ligų profilaktikai, serumų naudojimą gydymui, antikūnų paskirtį infekcinių ligų diagnostikai. Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. Apibūdinami galimi alergijos požymiai (ašarojimas, dusimas, čiaudėjimas, kosėjimas, odos paraudimai, bėrimai) ir nurodoma, kokios maiste ir aplinkoje (žiedadulkės, dulkių erkutės) esančios medžiagos gali būti alergenais. Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti krauju perduodamų ir oro lašeliniu būdu plintančių virusų sukeliamas ligas; pirmuonių (maliarinis plazmodijus), kirmėlių (kaspinuočių, askaridžių, spalinių) sukeliamas ligas ir erkių platinamų sukėlėjų sukeliamas ligas (erkinis encefalitas, Laimo liga); analizuojant statistinius duomenis nagrinėti infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų prevenciją. Mokomasi nurodyti, kad antibiotikai skiriami gydant bakterines, o ne virusines ligas; paaiškinti antibiotikų vartojimo principus, neleidžiančius susiformuoti antibiotikams atsparioms bakterijoms. Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Analizuojami statistiniai duomenys apie įvairių priklausomybių ligų paplitimą; mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. [...] Humoralinis reguliavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. Mokomasi apibūdinti neurohumoralinį organizmo reguliavimą, pagrįstą nervų ir endokrininės sistemos veikimu; mokomasi paaiškinti, kaip stresinėse situacijose nervų sistema ir antinksčių išskiriamas hormonas adrenalinas lemia kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo sistemų funkcijų pakitimus, elgseną. Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi. Vaisingumas. Lytiškai plintančios ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti priemones, kuriomis kontroliuojamas vaisingumas. Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes. Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė [...] Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. [...] Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. [...] Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. [...] Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles. Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. [...] Mokomasi paaiškinti, kad cheminės medžiagos (sunkieji metalai, pesticidai) patenka į mitybos grandines, kaupiasi organizmuose ir jiems kenkia. Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Pagal nurodytus darnaus vystymosi tikslus pateikia pavyzdžių, kaip užtikrinama žmonių gerovė (F2.1). |
Įvardija darnaus vystymosi svarbą aplinkosaugai ir žmonių gerovei. Aptaria vietinės bendruomenės gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus (F2.2). |
Apibūdina darnaus vystymosi svarbą aplinkosaugai ir žmonių gerovei dabar ir ateityje. Apibūdina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei. Apibūdina vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus (F2.3). |
Paaiškina darnaus vystymosi svarbą kaip bendruomenių ir valstybių vystymąsi, paremtą aplinkosauga ir žmonių gerove dabar ir ateityje. Diskutuoja apie vietinės bendruomenės, Lietuvos ir pasaulio gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus pateikia apibendrintas išvadas. Analizuoja žmogaus veiklos poveikį gamtai vietiniu, šalies ir globaliu mastu (F2.4). |
Mokymo(si) turinysBiotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles. Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Atsakydamas į klausimus paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, taupiai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Pateikia aplinkos ir išteklių apsaugos būdų bei jų pritaikymo pavyzdžių artimoje aplinkoje. Dalyvauja mokyklos ir vietos bendruomenės akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.1). |
Paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Aptaria aplinkos ir išteklių apsaugos būdus, siūlo jų pritaikymą konkrečioje situacijoje. Dalyvauja mokyklos ir vietos bendruomenės akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.2). |
Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje galimybes. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.3). |
Diskutuoja ekologinio tvarumo įvairiose srityse (buityje, žemės ūkyje, pramonėje, transporte, biotechnologijose ir kt.) klausimais. Paaiškina, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.4). |
Mokymo(si) turinysAplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 (II gimnazijos) klasė [...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Apibūdina save kaip gamtos dalį, pavaldžią tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai, nurodo organizme vykstančius procesus ir pokyčius remdamasis mokslo žiniomis, nurodo sveikos gyvensenos principus. Įvardija psichoaktyviąsias medžiagas ir nurodo jų poveikį žmogaus sveikatai (F1.1). |
Paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai, apibūdina organizme vykstančius procesus ir pokyčius remdamasis mokslo žiniomis, apibūdina sveikos gyvensenos principus. Apibūdina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos (F1.2). |
Paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai, analizuoja ir sieja organizme vykstančius procesus ir pokyčius remdamasis mokslo žiniomis. Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei (F1.3). |
Paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir kiti organizmai, paaiškina organizme vykstančius procesus ir pokyčius remdamasis mokslo žiniomis. Analizuoja ir diskutuoja apie žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, siūlo sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo priemonių. Argumentuotai diskutuoja apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmes žmogui, jo artimai aplinkai ir visuomenei (F1.4). |
Mokymo(si) turinysLąstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi susieti somatinių ląstelių dalijimąsi su daugialąsčių organizmų augimu, audinių atsinaujinimu, nelytiniu dauginimusi. Nagrinėdami pateiktą informaciją, mokosi pritaikyti žinias apie ląstelės ciklo valdymą ir susieti ląstelės ciklo valdymo sutrikimus su žmogaus sveikata – auglių atsiradimu. Vanduo. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis supratimu apie vandens molekulės poliškumą, mokomasi paaiškinti medžiagų tirpumą vandenyje ir vandens dalyvavimą ištirpusių medžiagų pernašoje (kraujo plazma, augalų vandens ir rėtiniai indai) ir vandenyje tirpių medžiagų dalyvavimą cheminėse reakcijose organizme. [...] Genai ir chromosomos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti kariotipą kaip organizmų somatinių ląstelių chromosomų, susistemintų pagal dydį ir formą, rinkinį; genų ir chromosomų mutacijas ir jų atsiradimą lemiančius mutagenus (fizinius, cheminius ir biologinius veiksnius). Remiantis siklemijos pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti, kaip vieno nukleotido pokytis (taškinės mutacijos) lemia organizmo fenotipo pokytį. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu, aiškinamasi, kaip žmogaus gemalo kariotipo tyrimais diagnozuojami genetiniai sutrikimai iki gimimo. Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...] Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Apibūdinama sveikatai palanki mityba, kaip kiekvieno asmens individualius būtinųjų maisto medžiagų ir energijos poreikius tenkinantis maisto racionas. Mokomasi paaiškinti, kad dalį aminorūgščių, reikalingų baltymų gamybai, žmogus gauna tik su maistu, nurodomi žmogaus mitybos sočiųjų ir nesočiųjų riebalų šaltiniai. Mokomasi susieti riebalų, baltymų ir angliavandenių vartojimą su žmogaus sveikata. Mokomasi paaiškinti, kaip su maistu gaunamas cholesterolis panaudojamas organizme. Mokomasi apibūdinti vitaminus (A, B12, C, D) kaip organinius junginius, kurie yra gaunami su maistu ir dalyvauja tam tikruose organizme vykstančiuose procesuose. Mokomasi apibūdinti su maistu gaunamų cheminių elementų (Fe, Ca, P, I, K ir Na) svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti maistines skaidulas ir jų svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti 2–3 virškinimo sistemos ligas: nurodyti jų priežastis ir poveikį organizmui ir pateikti siūlymų, kaip šių ligų išvengti. Remiantis žiniomis apie su maistu gaunamos energijos ir maisto medžiagų panaudojimą organizme, mokomasi paaiškinti nesubalansuotos mitybos pasekmes žmogui. Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi paaiškinti rūkymo (dervų, anglies monoksido, nikotino) poveikį žmogaus sveikatai. Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus. Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti AB0 sistemos ir Rh sistemos kraujo grupes, kurias nulemia antigenai, esantys eritrocitų membranoje; mokomasi apibūdinti, kaip ir kokiu tikslu nustatomos AB0 sistemos kraujo grupės. Mokomasi paaiškinti, kuo informacija apie Rh sistemos kraujo grupes yra svarbi, perpilant kraują ir laukiantis kūdikio. Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti aterosklerozę kaip kraujagyslių ligą, dėl kurios sumažėjus arterijų spindžiui ir sutrikus kraujotakai didėja insulto ir infarkto rizika. [...] Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. Mokomasi palyginti virusų ir bakterijų sandarą, prisitaikymą daugintis ir plitimą. [...] Aiškinantis dirbtinio imuniteto susidarymą, mokomasi apibūdinti vakciną, kaip organizmui informaciją apie ligos sukėlėją teikiančią priemonę, ir serumą, kaip organizmui antikūnus teikiančią priemonę. Mokomasi apibūdinti antibiotikus, kaip biologiškai aktyvias medžiagas, skirtas bakterijoms naikinti; remiantis duota informacija, nagrinėti antibiotikų veikimo principą. [...] Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti dializę kaip kenksmingų medžiagų pašalinimą iš kraujo dirbtiniu inkstu, sutrikus inkstų veiklai. Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti stimuliuojančių ir slopinančių narkotinių medžiagų poveikį nervinio signalo perdavimui sinapsėse ir nervų sistemos veiklai. [...] Aiškinantis tiroksino funkciją organizme, mokomasi apibūdinti jodo svarbą skydliaukės veikimui. Mokomasi paaiškinti jodo papildų vartojimą sutrikus skydliaukės veiklai ar iškilus radiaciniam pavojui, siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyvaus jodo. [...] Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes. Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi paaiškinti rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų ir medikamentų vartojimo bei streso poveikį gemalo ir vaisiaus vystymuisi. Mokomasi apibūdinti nevaisingumo priežastis ir galimas priemones šiai problemai spręsti. Remiantis supratimu apie mėnesinių ciklo hormoninę reguliaciją, mokomasi paaiškinti hormoninių kontraceptikų ir natūralaus šeimos planavimo metodo taikymą siekiant atidėti nėštumą. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Nurodo darnaus vystymosi tikslus, pateikia pavyzdžių, kaip užtikrinama žmonių gerovė (F2.1). |
Įvardina darnaus vystymosi svarbą aplinkosaugai ir žmonių gerovei. Aptaria vietinės bendruomenės gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus (F2.2). |
Apibūdina darnaus vystymosi svarbą kaip bendruomenių ir valstybių vystymąsi, paremtą aplinkosauga ir žmonių gerove dabar ir ateityje. Paaiškina ir kritiškai vertina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei. Paaiškina ir vertina vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus (F2.3). |
Paaiškina darnaus vystymosi svarbą kaip bendruomenių ir valstybių vystymąsi, paremtą aplinkosauga ir žmonių gerove dabar ir ateityje. Diskutuoja apie vietinės bendruomenės, Lietuvos ir pasaulio gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus, pateikia apibendrintas išvadas. Analizuoja žmogaus veiklos poveikį gamtai vietiniu, šalies ir globaliu mastu, siūlo priemones, mažinančias žmogaus veiklos pasekmes gamtai (F2.4). |
Mokymo(si) turinysGenetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus. Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Siejant mitybos grandinių ilgį ribojančius veiksnius su žmogaus mityba, mokomasi modeliuoti, kaip trumpesnės mitybos grandinės leistų sumažinti išteklių naudojimą ir išmaitinti daugiau gyventojų. [...] Mokomasi pagrįsti žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje ir įvertinti priemones, mažinančias žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje. Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi apibūdinti, kaip žmogaus veikla tiesiogiai veikia biologinę įvairovę; analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Apibūdina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Įvardija aplinkos ir išteklių apsaugos būdus ir jų pritaikymą konkrečioje situacijoje. Dalyvauja mokyklos ir vietos bendruomenės akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.1). |
Paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Aptaria aplinkos ir išteklių apsaugos būdus ir jų pritaikymą konkrečioje situacijoje. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.2). |
Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kaip racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą ir pateikia konkrečių pavyzdžių. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, aptaria jų pritaikymo galimybes. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose ir siūlo naujų gamtosauginių veiklų (F3.3). |
Diskutuoja įvairių sričių (buities, žemės ūkio, pramonės, transporto, biotechnologijų ir kt.) ekologinio tvarumo klausimais. Paaiškina, kaip racionaliai vartoti išteklius, antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų ir nagrinėja jų pritaikymo galimybes vietiniu, šalies ir globaliu mastu. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose, siūlo naujų gamtosauginių veiklų ir geba įtraukti į jas kitus (F3.4). |
Mokymo(si) turinysGenetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. [...] Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi pagrįsti žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje ir įvertinti priemones, mažinančias žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje. Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą. |
||||
Pasiekimų raida
Mokinių pasiekimų raida aprašoma pagal pasiekimų sritis, pateikiant mokinių pagrindinio lygio pasiekimus kas dvejus metus. Lentelėje raide (pavyzdžiui, A) žymima pasiekimų sritis, raide ir pirmu skaičiumi (pavyzdžiui, A1) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas, o antru skaičiumi (3) – pagrindinis pasiekimų lygis.
| Pasiekimas | Pasiekimų raida | ||
|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras | 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | III–IV gimnazijos klasių koncentras | |
| Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) | |||
| A1. Įvardija ir paaiškina, ką tiria biologijos mokslas, kokias problemas sprendžia. Pateikia teorinių ir taikomųjų biologijos mokslo sričių pavyzdžių. | Paaiškina, kad biologija ir kiti gyvybės mokslai leidžia pažinti gamtos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti procesų, reiškinių pasekmes. Apibūdina biologijos mokslo galimybes sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus. Pateikia teorinių ir taikomųjų biologijos sričių pavyzdžių (A1.3). |
Paaiškina, kad remiantis biologija ir kitais gyvybės mokslais galima pažinti mus supantį pasaulį kaip visumą. Apibūdina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. Nurodo biologijos teorijų ir jų praktinio taikymo sąsajas (A1.3). |
Paaiškina, ką tiria įvairios biologijos mokslo sritys ir kiti gyvybės mokslai. Įvardija biologijos mokslo sprendžiamas problemas. Paaiškina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias šiuolaikines vietinio ir globalaus konteksto problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina biologijos mokslo sričių integralumą ir, naudodamas mokslinę terminologiją, pateikia praktinio pritaikymo pavyzdžių (A1.3). |
| A2. Apibūdina biologijos mokslo teorijų, modelių kūrimo, pagrindimo principus, paaiškina teorijų, modelių kitimą. |
Paaiškina, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios leidžia geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Nurodo, kad biologijos mokslo modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas, kad biologijos mokslo žinios ir pasaulio suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.3). |
Paaiškina, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Aptaria biologijos mokslo teorijų ir modelių vystymosi istoriją, įvardija veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.3). |
Paaiškina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Paaiškina, kaip bėgant laikui vystėsi biologijos mokslo teorijos ir modeliai, vertina veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.3). |
| A3. Įvardija moksliniams tyrimams taikomus bioetikos reikalavimus. Sieja etikos normas su biologijos mokslo raida ir prognozuoja jų kitimą. |
Apibūdina bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų |
Paaiškina bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Paaiškina, kodėl etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.3). |
Pagrindžia bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Sieja etikos normas su biologijos mokslo raida (A3.3). |
| A4. Apibūdina ir kritiškai vertina biologijos mokslo atradimų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei. Apibūdina biologijos mokslo vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje: įvardija žymiausius biologijos mokslo atstovus ir aptaria svarbiausius jų pasiekimus. |
Pateikia biologijos mokslo atradimų taikymo pavyzdžių, nagrinėja galimas jų taikymo teigiamas ir neigiamas pasekmes. Pateikia biologijos mokslo sričių arba biologijos ir kitų gyvybės mokslų vystymosi istorijos pavyzdžių (A4.3). |
Aptaria biologijos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos biologus ir jų pasiekimų įtaką biologijos mokslo raidai. Apibūdina biologijos ir kitų gyvybės mokslų atradimų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei (A4.3). |
Analizuoja ir argumentuotai vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Apibūdina naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. Apibūdina šiuolaikinių tyrimo metodų įvairovę ir svarbą (A4.3). |
| Gamtamokslinis komunikavimas (B) | |||
| B1. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos ir kitų gyvybės mokslų sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus. |
Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas |
Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste (B1.3). |
Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste (B1.3). |
| B2. Atsirenka reikiamą, įvairiais būdais pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, lygina, kritiškai vertina, klasifikuoja, apibendrina, interpretuoja, jungia skirtingų šaltinių informaciją. |
Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) ir formomis pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, padedamas kritiškai vertina, analizuoja, interpretuoja, jungia skirtingų šaltinių informaciją (B2.3). |
Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, kritiškai vertina, jungia kelių skirtingų šaltinių informaciją (B2.3). |
Tikslingai pasirenka reikšminius žodžius ir atsirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją kritiškai vertina, interpretuoja, lygina, klasifikuoja, analizuoja, jungia ir apibendrina (B2.3). |
| B3. Pasirenka patikimus informacijos šaltinius, skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos ar nuomonės. |
Pasirenka patikimus informacijos šaltinius; skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.3). |
Pasirenka patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus; skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.3). |
Analizuoja ir vertina patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus. Skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, pateikia pavyzdžių. Nustato, kurie įrodymai pagrindžia mokslinį teiginį (B3.3). |
| B4. Tinkamai ir tikslingai, laikydamasis etikos normų, skirtingais būdais ir formomis perteikia gyvybės mokslų informaciją, ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, naudoja skaitmenines technologijas. |
Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. Pasirenka tinkamus faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus − grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, naudoja skaitmenines technologijas (B4.3). |
Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus − grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.3). |
Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus − grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, vertina jų patikimumą, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.3). |
| B5. Formuluoja klausimus, argumentais grindžia savo atsakymus. |
Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją ir atlikdamas tyrimus formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais (B5.3). |
Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją ir atlikdamas tyrimus formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes, argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti (B5.3). |
Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją ir atlikdamas tyrimus tikslingai formuluoja probleminius klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, geba atskirti moksliniais įrodymais ir teorijomis pagrįstus argumentus nuo nemokslinių (B5.3). |
| Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) | |||
| C1. Paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija tyrimo atlikimo etapus. |
Paaiškina, kas yra tyrimas, apibūdina skirtingus tyrimų metodus, įvardija tyrimo atlikimo etapų seką (C1.3). |
Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimų metodus, įvardija tyrimo atlikimo etapų seką (C1.3). |
Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimo metodus, nurodo, kada jie taikomi, įvardija ir apibūdina tyrimo atlikimo etapus (C1.3). |
| C2. Formuluoja probleminius klausimus, su jais susietą tyrimo tikslą, hipotezę. |
Formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslą, hipotezę įprastoms situacijoms tirti (C2.3). |
Įvardija probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslą, hipotezę (C2.3). |
Naujame kontekste atpažįsta ir įvardija probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietą tyrimo tikslą, hipotezę (C2.3). |
| C3. Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę, numato tyrimo rezultatų patikimumo užtikrinimą. |
Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę. Nurodo, ką reikėtų daryti, kad rezultatai būtų patikimi (C3.3). |
Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę, numato tyrimo rezultatų patikimumo užtikrinimo būdus (C3.3). |
Planuoja tyrimą, pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, suplanuoja darbo eigą, paaiškina veiksnius, lemiančius rezultatų patikimumą (C3.3). |
| C4. Atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis. |
Pagal pavyzdį atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.3). |
Atlikdamas tyrimą saugiai naudojasi priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.3). |
Atlikdamas tyrimą savarankiškai paruošia darbo priemones ir medžiagas, saugiai jomis naudojasi, įvertina galimas rizikas, laikosi etikos reikalavimų, analizuoja kultūrinius ir (ar) aplinkosauginius klausimus; tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, atlieka skaičiavimus, argumentuotai pasirenka tinkamus matavimo vienetus (C4.3). |
| C5. Analizuoja gautus duomenis, atlieka reikalingus skaičiavimus ir pertvarkymus, pateikia juos tinkamais būdais. Interpretuoja rezultatus, įvertina jų patikimumą. |
Apibendrina gautus duomenis. Pateikdamas duomenis skaičiuoja aritmetinį vidurkį, procentus. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Duomenis pateikia susistemintų duomenų lentelėmis, diagramomis ar kitais pasirinktais būdais. Interpretuoja rezultatus (C5.3). |
Analizuoja ir apibendrina gautus duomenis. Pateikiant duomenis, skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį, procentus. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Pateikia duomenis tinkamais būdais: lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis; interpretuoja rezultatus, vertina jų patikimumą (C5.3). |
Analizuoja, apibendrina ir matematiškai apdoroja gautus duomenis (atlieka reikalingus skaičiavimus ir pertvarkymus, įvertina matavimo ir skaičiavimo paklaidas, pasitelkia skaitmenines technologijas), pateikia duomenis tinkamais būdais (lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis). Interpretuoja rezultatus, vertina rezultatų patikimumą (C5.3). |
| C6. Formuluoja išvadas atsižvelgdamas į tyrimo hipotezę, apmąsto atliktas veiklas, numato tyrimo tobulinimo ir plėtotės galimybes. |
Remdamasis tyrimo rezultatais formuluoja išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai ir kaip rodo, kad hipotezė pasitvirtino ar nepasitvirtino. Vertina atliktą tiriamąją veiklą ir siūlo jos tobulinimo būdų (C6.3). |
Remdamasis gautais rezultatais formuluoja su hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino. Vertina atliktą tiriamąją veiklą, siūlo jos tobulinimą (C6.3). |
Remdamasis gautais rezultatais, formuluoja su tikslu ir hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino ar nepasitvirtino. Atsižvelgdamas į atliktą tiriamąją veiklą, siūlo jos tobulinimą (C6.3). |
| Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) | |||
| D1. Atpažįsta biologijos mokslo objektus ir reiškinius, juos apibūdina. |
Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas (D1.3). |
Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas (D1.3). |
Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, jų savybes ir funkcijas apibūdina tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas (D1.3). |
| D2. Tikslingai taiko turimas biologijos mokslo žinias įvairiose situacijose, aiškindamasis procesus ir reiškinius, sieja skirtingų mokslų žinias į visumą. |
Aiškindamasis procesus ir reiškinius taiko biologijos ir kitų dalykų žinias jas siedamas įprastuose kontekstuose (D2.3). |
Siedamas biologijos mokslo ir kitų dalykų žinias į visumą aiškina, kaip vyksta įvairūs biologiniai procesai ir reiškiniai (D2.3). |
Taiko ir sieja turimas biologijos ir kitų mokslų žinias įvairiose situacijose, aiškindamasis procesus ir reiškinius (D2.3). |
| D3. Aiškina reiškinių dėsningumus, atpažįsta priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius. |
Paaiškina reiškinių dėsningumus, atpažįsta priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.3). |
Paaiškina reiškinių dėsningumus, apibūdina priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.3). |
Paaiškina reiškinių dėsningumus, apibūdina priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.3). |
| D4. Klasifikuoja, lygina objektus, procesus, reiškinius atsižvelgdamas į jų savybes ir požymius. |
Lygina, klasifikuoja biologijos objektus, procesus, reiškinius, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.3). |
Lygina ir klasifikuoja biologijos objektus, procesus ir reiškinius remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.3). |
Pagal pasirinktus kriterijus lygina ir klasifikuoja objektus ir procesus, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.3). |
| D5. Modeliuoja įvairius procesus ir reiškinius, įvardija bendrus dėsningumus. |
Modeliuoja gyvosios gamtos procesus ir reiškinius, taikydamas turimas biologines žinias, pastebi ir įvardija dėsningumus (D5.3). |
Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus kuria realių procesų ir reiškinių modelius (D5.3). |
Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus, kuria realių procesų ir reiškinių modelius, jais remdamasis aiškina realius procesus (D5.3). |
| Problemų sprendimas ir refleksija (E) | |||
| E1. Pasirenka tinkamas strategijas atlikdamas įvairias užduotis, prognozuoja rezultatus, siūlo problemų sprendimo alternatyvas. |
Pasirenka tinkamą strategiją užduočiai atlikti atsižvelgdamas į jos pobūdį ir esamas galimybes, siūlo problemos sprendimo alternatyvas (E1.3). |
Pasirenka strategiją įvairioms probleminėms užduotims spręsti, prognozuoja rezultatus ir siūlo problemos sprendimo alternatyvas (E1.3). |
Pasirenka strategiją įvairioms probleminėms užduotims spręsti, numato ir apibūdina tikėtinus problemos sprendimo rezultatus, siūlo problemų sprendimo alternatyvas (E1.3). |
| E2. Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įvairiose situacijose. |
Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.3). |
Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus naujose situacijose (E2.3). |
Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus skirtingų gyvybės mokslų integravimo reikalaujančiose situacijose (E2.3). |
| E3. Kritiškai vertina gautus rezultatus atsižvelgdamas į realų kontekstą. |
Kritiškai vertina savo ir kitų gautus rezultatus, lygina juos, apibendrina, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.3). |
Remdamasis teorinėmis žiniomis, kritiškai vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro išvadas (E3.3). |
Remdamasis teorinėmis žiniomis, kritiškai vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro argumentuotas išvadas (E3.3). |
| E4. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kelia tolesnius mokymosi tikslus. |
Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kelia tolesnius mokymosi tikslus (E4.3). |
Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.3). |
Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija ir plėtoja savo stiprybes ir apmąsto tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.3). |
| Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F) | |||
| F1. Įvardija save kaip gamtos dalį, apibūdina organizme vykstančius procesus ir pokyčius remdamasis biologijos mokslo žiniomis, paaiškina sveikos gyvensenos principus ir jų laikosi. |
Remdamasis biologijos mokslo žiniomis paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Paaiškina, kodėl svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų (F1.3). |
Paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos (F1.3). |
Paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai, analizuoja ir sieja organizme vykstančius procesus ir pokyčius remdamasis mokslo žiniomis. Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei (F1.3). |
| F2. Paaiškina sąsajas tarp gamtinės ir socialinės aplinkos, biologijos mokslo ir technologijų, nusako žmogaus veiklos teigiamą ir neigiamą poveikį gamtai. |
Paaiškina biologijos mokslo ir technologijų įtaką visuomenės raidai. Nurodo gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, paaiškina žmogaus veiklos pasekmes gamtai ir vertina jas vietovės bei globaliu mastu (F2.3). |
Apibūdina darnaus vystymosi svarbą aplinkosaugai ir žmonių gerovei dabar ir ateityje. Apibūdina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei. Apibūdina vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus (F2.3). |
Apibūdina darnaus vystymosi svarbą kaip bendruomenių ir valstybių vystymąsi, paremtą aplinkosauga ir žmonių gerove dabar ir ateityje. Paaiškina ir kritiškai vertina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei. Paaiškina ir vertina vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus (F2.3). |
| F3. Prisiima atsakomybę ir imasi veiksmų saugant gamtą ir racionaliai vartojant išteklius. |
Apibūdina gamtos išteklių ribotumą. Argumentuotai siūlo, kaip mažinti vartojimo apimtis, vengti vienkartinių daiktų, rūšiuoti atliekas ir jas perdirbti. Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. Nurodo Lietuvos raudonosios knygos svarbą pažįstant ir saugant organizmus (F3.3). |
Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje galimybes. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.3). |
Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kaip racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą ir pateikia konkrečių pavyzdžių. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, aptaria jų pritaikymo galimybes. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose ir siūlo naujų gamtosauginių veiklų (F3.3). |
Mokymo(si) turinys
| BP |
[...] Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą. |
| Tikslas |
Aptarti, koks yra žymiausių Lietuvos biologų indėlis į gamtos pažinimą ir biologijos mokslo raidą. |
| Mokymosi uždaviniai |
|
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - plėtoja žinias apie Lietuvos biologus, jų veiklą ir indėlį į biologijos mokslą; Komunikavimo - tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais ir formomis pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją apibendrina, jungia ir aiškiai, nuosekliai, laikydamiesi etikos normų perteikia kitiems; Kultūrinę - plėtoja žinias apie gyvybės mokslų vystymąsi Lietuvoje; Skaitmeninę - naudoja tinkamas skaitmenines technologijas informacijos paieškai ir pristatymui. |
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokiniams pateikiami klausimai: Kodėl Kauno zoologijos muziejui sutektas Tado Ivanausko vardas? |
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai suskirstomi į grupes. Darbas grupėse: mokiniai bendradarbiaudami renka informaciją apie pasirinktą Lietuvos biologą, ją aptaria ir vizualiai pateikia atsakydami į šiuos klausimus: 2. Kuo jo veikla svarbi šiandienos visuomenei? Mokslininkai: Ričardas Kazlauskas - gamtosaugos puoselėtojas; Eugenija Šimkūnaitė - vaistažolių tyrėja; Zigmantas Gudžinskas - augalijos tyrimai ir apsauga. |
| Užduotis |
Sukurti plakatą "Lietuvos biologas, kuriuo didžiuojamės", kuriame:
|
| Įsivertinimas / refleksija |
|
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai, dirbdami grupėse, sukuria kryžiažodį tema "Žymiausi Lietuvos mokslininkai". Kryžiažodyje turi būti pateikti klausimai apie pasirinktus Lietuvos mokslininkus (jų veiklą, tyrinėjimo sritis ar indėlį į mokslą), o atsakymuose - mokslininkų pavardės. Sukurtą kryžiažodį mokiniai pristato klasėje. |
| Galimos užduotys mokiniams |
Kūrybinė užduotis: sukurti minčių žemėlapį "Biologijos mokslo šakos ir jų atstovai - žymiausi Lietuvos mokslininkai" |
| Mokymosi ištekliai |
http://www.yrasalis.lt/desimt/mokslininkai/ https://www.vle.lt/ https://www.youtube.com/watch?v=OatNlittras Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus Ričardas Kazlauskas - Visuotinė lietuvių enciklopedija Tadas Ivanauskas - Visuotinė lietuvių enciklopedija Eugenija Šimkūnaitė - Visuotinė lietuvių enciklopedija Zigmantas Gudžinskas - Visuotinė lietuvių enciklopedija |
| BP |
Mokomasi atpažinti bakterijų, [...] ląsteles. Mokomasi nurodyti bakterijos ląstelės struktūras ir pagrindines jų funkcijas (kapsulė ir sienelė − apsauginė funkcija, plazminė membrana − medžiagų pernaša, citozolis − ląstelės užpildas, nukleoidas − paveldimos informacijos saugojimas) [...] | ||||||||||
| Tikslas |
Išnagrinėti bakterijos ląstelės sandarą ir jos struktūrų pagrindines funkcijas. | ||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
Apibūdinti ląstelės struktūrų funkcijas. Paaiškinti, kaip bakterijos ląstelės sandara susijusi su jos gyvybine veikla. | ||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus (bakterijas, jų struktūras), juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas. Komunikavimo - skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus. | ||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokiniams pateikiamas bakterijų paveikslas: ir užduodami klausimai, pavyzdžiui: Ar teko girdėti žodį "bakterija"? Jei teko, tai kokiomis aplinkybėmis? Gal matėte kažkur užrašytą šį žodį? Ar visos bakterijos yra pavojingos žmogui? Kur jos gyvena? Trumpai aptariamos mokinių išsakytos mintys. Patarimas: jeigu mokiniams neteko girdėti žodžio "bakterija", galima parodyti, pavyzdžiui, jogurto etiketes, kuriose nurodyta jo sudėtis: | ||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas / diskusija ir kt. |
Darbas porose arba grupėse: mokiniai nagrinėja bakterijos ląstelės schemą, aiškinasi, kokios struktūros sudaro bakteriją ir kokios yra struktūrų funkcijos ir užpildo lentelę:
Patarimas: slenkstinio pasiekimų lygio mokiniams lentelės pildymui galima pateikti funkcijų sąrašą: medžiagų pernaša, ląstelės užpildas, apsauga, paveldima informacija. Aptariama, kaip šios struktūros padeda bakterijai išgyventi. Pateikiami klausimai: Kodėl bakterijai svarbu turėti apsaugines struktūras? Kuri bakterijos ląstelės dalis tavo nuomone yra svarbiausia? Paaiškink, kodėl. | ||||||||||
| Užduotis |
Naudodamiesi žemiau pateiktoje instrukcijoje aprašoma tipine bakterijos ląstele, nuspalvinkite jos pagrindines struktūras. Spalvindami įsidėmėkite bakterijos ląstelės sandarą. 1. Ląstelės sienelė apsaugo bakteriją ir suteikia jai formą. Tai yra išorinis sluoksnis. Nuspalvinkite ląstelės sienelę violetine spalva ir įvardykite raidę, kuria ji pažymėta. 2. Bakterijos sienelės vidinėje pusėje yra plazminė membrana. Jos užduotis - reguliuoti medžiagų patekimą į ląstelę ir iš jos. Nuspalvinkite plazminę membraną rausva spalva ir įvardykite raidę, kuria ji pažymėta. 3. Bakterijas iš išorės gaubia kapsulė, kuri saugo ją nuo nepalankių aplinkos veiksnių. Nuspalvinkite ją šviesiai žaliai ir įvardykite raidę, kuria ji pažymėta. 4. Kai kurios bakterijos gali judėti aplinkoje naudodamos struktūras, vadinamas žiuželiais, Nuspalvinkite žiuželius tamsiai žaliai ir įvardink raidę, kuria jis pažymėtas. 5. Viduje esanti terpė vadinamas citozoliu. Ją sudaro vanduo ir jame ištirpusios medžiagos, čia vyksta cheminės reakcijos. Nuspalvinkite citozolį šviesiai mėlyna spalva ir įvardykite raidę, kuria jis pažymėtas. 6. Kiekvienoje bakterijoje yra nukleoidas, kuriame saugoma bakterijos paveldimoji informacija. Nuspalvinkite nukleoidą geltona spalva ir įvardykite raidę, kuria jis pažymėtas. | ||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
Užbaik sakinius: Man buvo įdomiausia ............................................................. Dabar aš galiu paaiškinti ......................................................... Man dar sunku ......................................................................... | ||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai dirbdami grupėse parengia skrajutes su informacija apie tai, kaip apsisaugoti nuo žalingų sveikatai bakterijų. | ||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
Perskaitykite pateiktą tekstą ir juo remdamiesi atsakykite į klausimus: Kaip galima apsisaugoti nuo ligas sukeliančių bakterijų? Bakterija yra vienaląstis organizmas, neturintis membrana apgaubto branduolio, dėl to jos dauginasi skildamos perpus. Bakterijos geriausia dauginasi kai pakanka maisto ir joms palanki temperatūra. Tai vieni seniausių mūsų planetos gyventojų, kurių būta prieš 3,5 mlrd. metų, kai Žemėje dar nebuvo deguonies. Kai dauguma žmonių išgirsta žodį "bakterijos", jie pagalvoja apie kažką, kas kenkia sveikatai. Visgi kai kurios bakterijos iš tikrųjų mums padeda. Bakterijos naudojamos maistui, pavyzdžiui, sūriui ir jogurtui gaminti. Kai kurios bakterijos gyvena žmogaus ir gyvūnų žarnyne ir padeda virškinti maistą. Gerąsias bakterijas vartojame, kai yra sutrikusi žarnyno veiklą, pavyzdžiui vartojant antibiotikus arba apsinuodijus maistu. Be to, bakterijos gali padėti mums skaidyti aplinkoje esančias kenksmingas medžiagas. Mokslininkai sukūrė bakterijų rūšį, kuri gali "praryti" išsiliejusią naftą. Deja, yra bakterijų, kurios gali sukelti ligas. Pavyzdžiui, Salmonelės bakterijos gali sukelti apsinuodijimą maistu, o streptokokai - anginą. Dažniausiai į organizmą kenksmingos bakterijos patenka per nešvarias rankas, blogai apdorotą maistą, taip pat, jei ruošiant maistą buvo nesilaikoma higienos normų. Esant skirtingoms temperatūroms, bakterijų gyvybingumas skiriasi. Pavyzdžiui, esant 0–5 laipsnių temperatūrai, bakterijos dauginasi lėtai, palankiausia temperatūra bakterijoms daugintis yra 37°C. Jei maistas ilgesnį laiką bus laikomas 16–52°C temperatūroje, pavyzdžiui, nuo saulės prikaitusiame automobilyje, bus sudarytos palankios sąlygos ne tik bakterijoms daugintis, bet ir išskirti toksinus. Tokiomis sąlygomis laikyto maisto nerekomenduojama valgyti, nes juo galima apsinuodyti. 100°C temperatūroje žūva dauguma bakterijų, tuo tarpu 116–121°C temperatūra yra pražūtinga jau visoms bakterijoms. | ||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
Ląstelė: Bakterijos, augalo ir gyvūno ląstelės | Gamtos mokslų skaitmeninė platforma 7–8 kl. Bakterijos - Studentai | Britannica Kids | Namų darbų pagalba |
| BP |
[...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas. |
| Tikslas |
Palyginti augalines ir gyvūnines ląsteles, stebint jų sandarą mikroskopu, bei nustatyti pagrindinius jų panašumus ir skirtumus. |
| Mokymosi uždaviniai |
|
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo kompetencija - atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus (ląsteles, jų struktūras), juos apibūdina, lygina augalų ir gyvūnų ląsteles, klasifikuoja objektus. Komunikavimo kompetencija - tinkamai vartodamas sąvokas ir terminus formuluoja tyrimo hipotezę ir išvadą. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija - dirbdamas grupėje kuria teigiamus tarpusavio santykius, naudodamas bendravimo įgūdžius veiksmingai komunikuoja. |
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokiniams pateikiamas paveikslas su namo ir augalo struktūrinėmis dalimis. Namas - negyvas daiktas, tačiau jį sudarančias dalis galima grupuoti panašiai kaip organizmą sudarančias dalis. (Iliustracija parengta remiantis J. Martin, S. Ellis, Science Extension 7, Cambridge University Press, 2008.) Klausimai: 2. Ką galima pavadinti smulkiausiu gyvojo organizmo statybiniu vienetu? 3. Kaip įrodyti, kad ląstelė yra gyvoji sistema? 4. Ar visos organizmą sudarančios ląstelės yra vienodos? (Mokinai turėtų pabrėžti, kad nors ir skiriasi savo forma ar atliekama funkcija, tačiau pagrindinės struktūros ir organelės yra tokios pačios.) |
| Veikla: Tyrinėjimas / diskusija |
Mokiniai, dirbdami poromis: 2. iškelia darbo hipotezę, kokias struktūras pamatys augalo ir gyvūno ląstelėse. 3. paruošia augalinės (elodėjos ar samanos) ir gyvūninės (pvz., jaučio raumens) ląstelės mikropreparatus, stebi juos mikroskopu, atpažįsta ląstelės struktūras, įvardija jų funkcijas ir fiksuoja rezultatus piešiniuose. 4. Palygina ląstelių sandarą bei funkcijas ir suformuluoja išvadas. Tiriamojo darbo aptarimas: mokiniai argumentuotai pagrindžia, kokios ląstelės struktūros buvo matomos, kokias funkcijas jos atlieka, palygina augalinės ir gyvūninės ląstelės sandaros bei funkcijų ypatumus. |
| Užduotis |
Nupiešti pro mikroskopą stebėtą augalo ir gyvūno ląstelių vaizdą ir piešinyje įvardyti ląstelių struktūras ir jų funkcijas. |
| Įsivertinimas / refleksija |
Užbaik sakinius: 2. Pro mikroskopą matomos gyvūno ląstelės ... 3. Augalo ir gyvūno ląstelių panašumai ... 4. Augalo ir gyvūno ląstelių skirtumai ... |
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniams pateikiamos kelios skirtingos augalų ir gyvūnų ląstelių mikrofotografijos. Dirbdami poromis jie nustato, kurios ląstelės yra augalinės, o kurios gyvūninės, ir savo pasirinkimą pagrindžia pagal matomas struktūras. |
| Galimos užduotys mokiniams |
Mokiniai gauna kelias neįvardintas augalų ir gyvūnų ląstelių mikrofotografijas ir tampa ląstelių detektyvais. Remdamiesi matomais požymiais jie nustato, kurios ląstelės yra augalinės, o kurios - gyvūninės, ir savo sprendimą pagrindžia. Pasirinkę vieną mikrofotografiją mokiniai įvardija joje matomas ląstelės struktūras, trumpai paaiškina jų funkcijas ir nurodo požymius, kurie padėjo atpažinti ląstelę. Tuomet pasirinktą ląstelę palygina su kito tipo ląstele, įvardydami bent du panašumus ir du skirtumus. Darbo pabaigoje mokiniai pristato savo "detektyvo išvadą" klasei ir paaiškina, kokie mikrofotografijoje rasti įrodymai leido nustatyti, ar tai augalo, ar gyvūno ląstelė. |
| Mokymosi ištekliai |
Ląstelė: Bakterijos, augalo ir gyvūno ląstelės | Gamtos mokslų skaitmeninė platforma 7–8 kl. Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla |
| BP |
Aiškinamasi, kad paveldimoji informacija yra chromosomose. Modeliuojant chromosomas, mokomasi apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, kurioje užkoduota informacija apie organizmo požymius. Nurodoma, kad chromosomos sudarytos iš DNR. [...] |
| Tikslas |
Modeliuoti chromosomas ir apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, kurioje užkoduota informacija apie organizmo požymius bei nurodyti, kad chromosomos sudarytos iš DNR. |
| Mokymosi uždaviniai |
|
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - sieja chromosomas, DNR ir genus su paveldimosios informacijos saugojimu ir organizmo požymiais, formuojasi supratimą apie jų tarpusavio ryšius. Komunikavimo - pristato chromosomos modelį, tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir jomis nusako geno, DNR bei chromosomos sąsajas. Kūrybiškumo - kuria chromosomos modelį, pasirinkdami tinkamas priemones ir būdus genui bei paveldimosios informacijos išsidėstymui pavaizduoti. |
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokiniams parodomos kelių tos pačios rūšies organizmų, pavyzdžiui, skirtingų veislių šunų, kačių nuotraukos. Prašoma pastebėti ir įvardyti jų panašumus bei skirtumus. Mokiniams pateikiami klausimai:
|
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai tyrinėja vaizdines schemas, kuriose skirtingu masteliu pavaizduota ląstelė, branduolys, chromosoma, DNR ir genas. Lygindami schemas, atpažįsta pavaizduotas struktūras, aiškinasi jų tarpusavio ryšį ir sudėlioja jas nuoseklia seka: ląstelė → branduolys → chromosoma → DNR → genas. Aptarus schemas, mokiniai, naudodami pateiktas arba pasirinktas priemones, kuria chromosomos modelį. Modeliuodami parodo DNR ir pažymi joje pasirinktą geną. Sukurtais modeliais remiamasi aptariant, kur saugoma paveldimoji informacija ir kaip genai susiję su organizmo požymiais. |
| Užduotis |
Sukurti chromosomos modelį, kuriame būtų pavaizduota DNR ir pažymėtas genas. Remiantis sukurtu modeliu:
|
| Įsivertinimas / refleksija |
Užbaikite sakinius:
|
| Galimos mokymosi veiklos |
"Nuo ląstelės iki geno". Mokiniai gauna sumaišytas korteles su ląstelės, branduolio, chromosomos, DNR ir geno vaizdais. Dirbdami poromis jas sudėlioja nuo didžiausios struktūros iki mažiausios ir pagrindžia pasirinktą seką. Mokytojas palaipsniui pateikia papildomą informaciją, leidžiančią mokiniams patiems patikslinti pirminį kortelių išdėstymą. "Išvyniok chromosomą". Mokiniams pateikiamas siūlas, virvelė arba ilga popieriaus juosta, simbolizuojanti DNR. Joje spalvotomis atkarpomis pažymimi keli "genai". Mokiniai DNR susuka ir supakuoja į chromosomos modelį, o vėliau jį "išvynioja" ir ieško pažymėtų genų. "Požymio informacijos adresas". Mokiniams pateikiamos organizmų požymių kortelės, pavyzdžiui, žiedo spalva, vaisiaus spalva, kailio spalva. Kiekvienai kortelei reikia rasti jos "informacijos adresą" modelyje: ląstelė → branduolys → chromosoma → DNR → genas. Akcentuojama ne konkretaus požymio paveldėjimo mechanizmo analizė, o geno, kaip DNR dalies, kurioje užkoduota informacija apie organizmo požymį, samprata. |
| Galimos užduotys mokiniams |
1. "Surask klaidą biologo užrašuose". Mokiniams pateikiami teiginiai, iš kurių dalis yra klaidingi: Genas yra chromosomos dalis. DNR yra sudaryta iš chromosomų. Paveldimoji informacija yra chromosomose. Chromosoma yra geno dalis. Mokiniai, remdamiesi pamokoje įgytomis žiniomis atrenka teisingus teiginius, o klaidinguose pakeičia vieną ar kelis žodžius taip, kad teiginiai taptų teisingi. 2. "Biologinis GPS". Pateikiama neužbaigta schema: Mokiniai įrašo trūkstamas sąvokas branduolys ir DNR, o po schema vienu sakiniu apibūdina geną. 3. "Iššifruok modelį". Pateikiamas scheminis chromosomos piešinys, kuriame išryškinama DNR ir viena jos atkarpa. Mokiniai schemoje turi pažymėti chromosomą, DNR, geną ir užbaigti sakinį: |
| Mokymosi ištekliai |
https://teach.genetics.utah.edu/ https://www.yourgenome.org/students-and-teachers https://www.vle.lt/straipsnis/genas/ |
| BP |
Modeliuojant mitozę, mokomasi ją apibūdinti kaip nelytinių branduolį turinčių ląstelių dalijimosi būdą, kurio metu susidaro identiškos ląstelės; aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. [...] | ||||||||||
| Tikslas |
Modeliuoti mitozės procesą ir paaiškinti jo reikšmę organizmų augimui, audinių atsinaujinimui bei nelytiniam dauginimuisi. | ||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - plėtoja žinias apie mitozės procesą, analizuoja jo etapus, supranta jo reikšmę organizmui. Komunikavimo - tikslingai pasirenka informaciją apie mitozės procesą iš įvairių šaltinių, ją analizuoja, apibendrina ir, vartodami biologijos sąvokas, aiškiai, nuosekliai bei laikydamiesi bendravimo etikos perteikia savo išvadas kitiems. Kūrybiškumo - modeliuoja mitozės procesą, taikydami kūrybiškus biologinių reiškinių vaizdavimo būdus. | ||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokytojas iš anksto paprašo mokinių atsinešti savo vaikystės nuotrauką ir palyginti, kaip pasikeitė jų išvaizda bei organizmas nuo ankstyvos vaikystės iki dabar. Mokiniams pateikiami klausimai:
| ||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai suskirstomi į grupes. Darbas grupėse: mokiniai bendradarbiaudami nagrinėja mitozės procesą, kuria mitozės modelį ir jį pristato, atsakydami į šiuos klausimus:
| ||||||||||
| Užduotis |
Sukurti mitozės modelį "Kaip atsiranda naujos ląstelės", kuriame:
| ||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
1. Kas yra mitozė? 2. Paaiškink pagrindinius mitozės etapus ir nusakyk, kokie pokyčiai vyksta ląstelėje dalijimosi metu. 3. Paaiškink mitozės reikšmę daugialąsčių organizmų augimui, audinių atsinaujinimui ir nelytiniam dauginimuisi. 4. Kodėl naujų identiškų ląstelių susidarymas yra svarbus organizmų gyvybinei veiklai? | ||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai, dirbdami grupėse, sukuria mokymosi korteles tema "Mitozė - ląstelių dalijimasis". Kortelėse turi būti pateikti klausimai apie mitozės procesą (jo eigą, pagrindinius etapus, susidarančias ląsteles ir reikšmę organizmui), o kitoje kortelės pusėje - teisingi atsakymai ir paaiškinimai. Sukurtas mokymosi korteles mokiniai pristato klasėje ir naudoja žinių pasitikrinimui. | ||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
"Situacijos analizės kortelės": mokiniai traukia korteles su biologinėmis situacijomis, susijusiomis su mitozės reikšme. Perskaitę situaciją, mokiniai paaiškina, kaip joje pasireiškia mitozės procesas ir kodėl jis svarbus. Kitas mokinys įvertina atsakymą, patikrina, ar paaiškinimas teisingas, ir prireikus jį papildo. Situacijų kortelių pavyzdžiai:
Papildomi situacijų pavyzdžiai:
| ||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://www.biointeractive.org/search?keyword=mitosis https://www.vle.lt/ https://www.youtube.com/watch?v=C6hn3sA0ip0 https://pixabay.com/images/search/mitosis/ |
| BP |
[...] supažindinama su augalų ir gyvūnų taksonominiais rangais (domenas, karalystė, tipas ar skyrius, klasė, būrys ar eilė, šeima, gentis, rūšis); tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Tikslas |
Susipažinti su organizmų klasifikavimo principais ir pagrindiniais augalų bei gyvūnų taksonominiais rangais. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
Naudojantis pateikta informacija ar informacijos šaltiniais priskirti pasirinktus augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. Palyginti dviejų organizmų klasifikaciją ir remiantis bendrais taksonominiais rangais paaiškinti, kurie organizmai yra artimiau giminingi. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo kompetencija - mokiniai taiko organizmų klasifikavimo principus, priskiria augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams bei lygindami jų klasifikaciją nustato giminingumo ryšius. Komunikavimo kompetencija - mokiniai vartodami tinkamas biologijos sąvokas paaiškina organizmų klasifikaciją ir pagrindžia, pagal kokius taksonominius požymius organizmai yra artimiau giminingi. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Pamokos pradžioje mokytojas pateikia keturis gerai pažįstamų organizmų pavadinimus arba jų nuotraukas, pavyzdžiui: katė, lapė, beržas, kiaulpienė. Mokinių klausiama: "Kaip suskirstytumėte šiuos organizmus į grupes? Kokį požymį pasirinktumėte?". Mokiniai pasiūlo galimus grupavimo būdus: augalai ir gyvūnai, judantys ir nejudantys, turintys kailį, žydintys ir pan. Trumpai pristatoma klasifikavimo idėja ir parodomi "taksonominiai laiptai": Domenas → Karalystė → Tipas / Skyrius → Klasė → Būrys / Eilė → Šeima → Gentis → Rūšis. Galima mokiniams pristatyti žaismingus sakinius, kurie padeda įsiminti sistematinius rangus, pvz.: Akcentuojama, kad judant nuo domeno link rūšies grupės tampa vis mažesnės, o jose esantys organizmai - vis panašesni. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai dirba poromis arba grupėmis po 3–4. Kiekviena grupė gauna žemiau pateiktas organizmų korteles. Užduotis:
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Užduotis |
Mokyklos biologijos kabinete susimaišė augalų ir gyvūnų taksonominės kortelės. Reikia atkurti organizmų klasifikaciją ir išsiaiškinti, kurie organizmai yra artimesni giminaičiai. Tiriami organizmai: upinis bebras kopūstinis baltukas vynuoginė sraigė paprastoji kiaulpienė karpotasis beržas paprastasis ąžuolas 1 užduotis. Atkurkite taksonomijos laiptus. Taksonominiai rangai susimaišė: šeima, klasė, rūšis, domenas, gentis, karalystė, būrys / eilė, tipas / skyrius. Sudėliokite juos nuo stambiausio iki smulkiausio: Augalai: Naminė katė
Upinis bebras
Kopūstinis baltukas
Paprastoji kiaulpienė
Karpotasis beržas
Paprastasis ąžuolas
4 užduotis. Suraskite giminaičius. Palyginkite organizmų taksonomines korteles. a) Naminė katė ir upinis bebras Kiek stambiausių taksonominių rangų sutampa? Nuo kurio rango jų klasifikacija pradeda skirtis? b) Karpotasis beržas ir paprastasis ąžuolas Iki kurio rango jų klasifikacija sutampa? Nuo kurio rango jie skiriasi? c) Karpotasis beržas ir paprastoji kiaulpienė Kokius taksonominius rangus jie turi bendrus? d) Naminė katė ir paprastasis ąžuolas Koks yra stambiausias bendras jų taksonas? | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
Užrašyk taksonominius rangus tinkama seka: Patarimas: Galima užduotį atlikti ant balto lapo ir visiems vienu metu iškelti į viršų, kad mokytoja matytų, pakomentuotų dažniau daromas klaidas. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Organizmų rūšiavimas. Mokiniams pateikiamos skirtingų augalų ir gyvūnų nuotraukos. Jie pirmiausia suskirsto organizmus į augalus ir gyvūnus, o tada nustato smulkesnes grupes. Klaidų medžioklė. Mokytojas pateikia specialiai neteisingai sudarytas kelių organizmų klasifikacijas. Mokiniai turi surasti klaidas ir jas taisyti. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
Nubraižyti organizmų atpažinimo raktą, pagal turimus požymius. Panašiai kaip aprašytoje veikloje su organizmų kortelėmis, galima pateikti mokiniams jų pasirinktų gyvūnų taksonominius rangus ir leisti jiems savarankiškai sugalvoti rango apibūdinimą. Nesudėtingai taksonominius rangus galima rasti tiesiog nuėjus į gyvūno Wikipedia puslapį. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://emokykla.lt/bendrosios-programos/priesmokyklinis-ugdymas/13?utm https://emokykla.lt/upload/files/2024/08/23/biologijos-bp-pu-ir-2024-08-22.pdf?utm https://www.britannica.com/science/taxonomy?utm |
| BP |
Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių bestuburių gyvūnų tipų [...] ir nariuotakojų (vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių) klasių atstovus, tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, nurodyti jų vaidmenį gamtoje. [...] | ||||||||||||||||
| Tikslas |
Atpažinti nariuotakojų grupių atstovus ir apibūdinti jų išorinės sandaros požymius, siejant juos su prisitaikymu gyventi skirtingoje aplinkoje. | ||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - tyrinėja nariuotakojų išorinę sandarą, išskiria jų grupėms būdingus požymius ir sieja juos su prisitaikymu gyventi skirtingoje aplinkoje. Skaitmeninė - naudodamiesi skaitmeniniais gyvūnų atpažinimo ištekliais, ieško požymių, padedančių nustatyti nariuotakojų atstovus, atsirenka užduočiai reikalingą informaciją ir ją panaudoja gyvūnams atpažinti. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos - dirbdami tyrėjų grupėse pasiskirsto užduotimis, tariasi dėl gyvūno priskyrimo nariuotakojų grupei, išklauso skirtingas nuomones ir kartu priima sprendimą. | ||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Ekrane parodomos 6–8 stambiu planu nufotografuotos Lietuvoje aptinkamų gyvūnų kūno detalės, nerodant viso gyvūno. Pavyzdžiui: voro koja, vabalo antsparnis, drugio sparnas, vėžio žnyplė, bitės antena, erkės kūno dalis. Tarp jų įterpiama viena "svetima" detalė - pavyzdžiui, sraigės čiuptuvas. Nuotraukų šaltinis: iNaturalist - Lithuania https://www.inaturalist.org/places/lithuania Mokiniams pateikiamas klausimas: Ką apie gyvūną galima sužinoti pamačius tik mažą jo kūno dalį? Mokiniai bando atpažinti, kokia gyvūno kūno dalis pavaizduota, bei spėja, kam ji gali būti reikalinga. Savo spėjimus grindžia tik tuo, ką mato nuotraukoje. Mokytojas atskleidžia, kad šeši pavaizduoti gyvūnai priklauso nariuotakojams, o sraigė - ne. Mokiniams pateikiamas klausimas: Kas sieja tokius skirtingus gyvūnus ir pagal kokius požymius galime atpažinti nariuotakojus? | ||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai dirba mažomis grupėmis. Kiekviena grupė gauna skirtingų Lietuvoje gyvenančių nariuotakojų "tyrimo rinkinį" - vėžiagyvių, voragyvių ir vabzdžių atstovų nuotraukas arba skaitmeninius vaizdus. Stebėdami gyvūnus mokiniai ieško ir fiksuoja jų išorinės sandaros požymius: kūno dalių skaičių, kojų skaičių, antenas, sparnus, kūno dangą ir kitus matomus požymius. Pagal surinktus duomenis gyvūnus grupuoja ir aiškinasi, kokie požymiai būdingi vėžiagyviams, voragyviams ir vabzdžiams. Grupėms pateikiama informacija apie tiriamų gyvūnų gyvenamąją aplinką. Mokiniai aptaria, kurie pastebėti išorinės sandaros požymiai gali būti svarbūs gyvenant vandenyje, sausumoje ar judant ore. Veiklos pabaigoje grupės palygina rezultatus ir padedant mokytojui sudaro bendrą "Nariuotakojų atpažinimo raktą". | ||||||||||||||||
| Užduotis |
Kiekviena grupė gauna vieno nežinomo Lietuvoje gyvenančio nariuotakojo nuotrauką ir trumpą "radimo vietos" aprašymą, tačiau gyvūno pavadinimas nepateikiamas. Mokiniai turi:
| ||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
Pateikiama pagrindinėje veikloje nenaudota nariuotakojo nuotrauka. Mokinys individualiai užrašuose pasižymi:
| ||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai gauna vėžiagyvių, voragyvių ir vabzdžių nuotraukų rinkinį. Stebėdami kūno dalių, kojų, antenų, sparnų ir kitus išorinius požymius, patys sukuria paprastą šakotą atpažinimo raktą. Sukurtą raktą perduoda kitai grupei, kuri patikrina, ar pagal jį galima teisingai atpažinti pateiktus gyvūnus. Esant tinkamoms sąlygoms, mokiniai mokyklos teritorijoje ieško nariuotakojų, jų neliesdami fotografuoja arba stebi vietoje. Fiksuoja radimo vietą, kojų skaičių, kūno dalis ir kitus matomus požymius. Sugrįžę į klasę pagal surinktus duomenis bando gyvūnus priskirti vabzdžiams, voragyviams ar vėžiagyviams. Mokiniai gauna nariuotakojų korteles ir galimų jų vaidmenų korteles: plėšrūnas, augalėdis, apdulkintojas, skaidytojas ir kt. Ieško pagrįstų porų ir aptaria, kodėl tas pats nariuotakojis gali būti svarbus keliems ekosistemos procesams. | ||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
Nariuotakojų "detektyvas" 1. Byla "Nežinomas gyventojas" Mokyklos kieme aptiktas nežinomas nariuotakojis. Jį stebėję mokiniai užrašė šiuos požymius:
Užduotis: Nustatykite, kuriai nariuotakojų grupei priklauso rastas gyvūnas. Pasirinkite du požymius, kurie leidžia atmesti kitas nariuotakojų grupes. 2. Byla "Klaidingas įrašas" Jaunasis gamtininkas sudarė trijų nariuotakojų stebėjimo lentelę. Tačiau vieną gyvūną priskyrė netinkamai grupei.
Užduotis: Suraskite klaidingą įrašą. Paaiškinkite, kodėl jis neteisingas, ir nurodykite, kokiais požymiais remiantis gyvūną galima priskirti tinkamai grupei. 3. Byla "Trys įtariamieji" Tyrėjai aptiko tris skirtingus nariuotakojus: žiogą, vorą ir vėžį. Užduotis: Įsivaizduokite, kad turite sukurti atpažinimo raktą žmogui, kuris šių gyvūnų nepažįsta. Sudarykite trijų nuoseklių klausimų seką, pagal kurią būtų galima atskirti visus tris gyvūnus. Klausimai turi būti susiję tik su išorinės sandaros požymiais. 4. Byla "Prisitaikymo paslaptis" Tyrėjai stebėjo vandens vabalą, kurio užpakalinės kojos ilgos, plokščios ir apaugusios tankiais plaukeliais. Užduotis: Paaiškinkite, kokią funkciją atlieka tokios kojos. Palyginkite jas su sausumoje gyvenančio vabalo kojomis ir pagrįskite, kaip kojų sandara susijusi su gyvenamąja aplinka. | ||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://www.vle.lt/straipsnis/nariuotakojai/ https://www.vle.lt/straipsnis/vabzdziai/ https://www.vle.lt/straipsnis/voragyviai/ https://www.vle.lt/straipsnis/veziagyviai/ https://www.inaturalist.org/places/lithuania https://www.amnh.org/learn-teach/resources-for-learning/insectarium https://smp.emokykla.lt/ |
| BP |
[...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Tikslas |
Tyrinėjant mokyklos teritorijos augalus atpažinti pagrindines Lietuvos augalų grupes ir apibūdinti jų reikšmę gamtoje. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - atpažįsta Lietuvos augalų grupes, analizuoja jų požymius ir paaiškina jų vaidmenį gamtoje. Komunikavimo - tikslingai renka informaciją apie tiriamus augalus, ją analizuoja, apibendrina, vartodami biologijos sąvokas, aiškiai bei nuosekliai pristato tyrimo rezultatus ir išvadas. Kūrybiškumo - gamina herbariumus, taikydami kūrybiškus biologinių reiškinių vaizdavimo būdus. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokytojas pakviečia mokinius išeiti į mokyklos teritoriją ir užduoda klausimą: "Ar manote, kad mokyklos kieme auga tik žolė, ar čia galima rasti skirtingų Lietuvos augalų grupių atstovų?". Mokytojas paaiškina, kad pamokos metu jie taps tyrėjais - stebės mokyklos teritorijoje augančius augalus, bandys juos atpažinti, priskirti samanų, sporinių induočių, plikasėklių ar gaubtasėklių grupei ir išsiaiškins, kokį vaidmenį šie augalai atlieka gamtoje. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai suskirstomi į grupes. Darbas grupėse: mokiniai bendradarbiaudami atlieka mokyklos teritorijos augalų tyrimą, taikydami transekto metodą. Eidami iš anksto numatytu maršrutu (maršrutas iki pamokos pradžios parenkamas mokytojo arba bendradarbiaujant su mokiniais) stebi augalus, naudodamiesi augalų atpažinimo raktu ar programėle nustato jų pavadinimus, priskiria juos samanų, sporinių induočių, plikasėklių arba gaubtasėklių grupei, fiksuoja rezultatus darbo lape ir aptaria gautus duomenis, atsakydami į šiuos klausimus: 2. Kurioms augalų grupėms priklauso rasti augalai? 3. Kokie požymiai padėjo atpažinti augalus ir priskirti juos atitinkamai grupei? 4. Kokį vaidmenį gamtoje atlieka kiekvienas tirtas augalas? 5. Kurių augalų grupių mokyklos teritorijoje nepavyko rasti? Kaip manote, kodėl? Kiekviena grupė pristato tyrimo rezultatus, palygina juos su kitų grupių duomenimis ir suformuluoja išvadas apie mokyklos teritorijos augalų įvairovę bei jų reikšmę gamtai. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Užduotis |
Mokyklos teritorijos augalų tyrimas, taikant transekto metodą. Gautus duomenis fiksuoti duomenų tyrimo lape.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
1. Kokius Lietuvos augalų - samanų, sporinių induočių, plikasėklių ir gaubtasėklių - atstovus pavyko aptikti mokyklos teritorijoje? 2. Kokioms augalų grupėms priskyrėte rastus augalus? Kokie požymiai padėjo juos atpažinti? 3. Koks yra tirtų augalų vaidmuo gamtoje (pvz., dirvožemio formavimas, deguonies gamyba, buveinių kūrimas, maisto šaltinis)? 4. Ką tyrimo rezultatai parodė apie mokyklos teritorijos augalų įvairovę? Kurių augalų grupių atstovų pavyko aptikti, kurių nepavyko ir kodėl? 5. Kaip sekėsi dirbti grupėje, atlikti stebėjimus ir fiksuoti duomenis lauko tyrimo metu? Kas sekėsi geriausiai, o ką kitą kartą būtų galima atlikti geriau? | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Augalo "detektyvo" užduotis. Mokiniai gauna užduotį surasti konkretų augalą mokyklos teritorijoje (pvz., samaną, pušį ar kiaulpienę). Jie turi jį apibūdinti, nurodyti požymius, pagal kuriuos atpažino, ir priskirti augalų grupei. Vėliau pristato sistematinius požymius, kurie padėjo nustatyti augalą. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
Botaninio herbariumo gamyba ir pristatymas: mokiniai iš pasirinkto augalo padaro herbariumą ir jį pristato klasei. Pristatymo metu jie įvardija augalo pavadinimą, paaiškina, pagal kokius požymius jį atpažino, bei nurodo, kokiai augalų grupei jis priklauso. Mokiniai apibūdina augalo lapų, stiebo, o jei matoma - žiedų ar vaisių ypatybes, papasakoja, kokioje augavietėje augalą rado ir kokios aplinkos sąlygos jam yra tinkamiausios. Taip pat paaiškina, kuo šis augalas svarbus gamtai ar žmogui, įvertina, ar jis yra vietinis, retas ar invazinis, ir paaiškina, kodėl tai svarbu. Pristatymo pabaigoje mokiniai palygina savo herbariumo augalą su klasės draugo pasirinktu augalu, įvardydami bent du panašumus ir du skirtumus, bei pasidalija vienu įdomiu faktu apie savo pasirinktą augalą, kurį sužinojo rinkdami informaciją. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://www.inaturalist.org/ https://floraincognita.com/ https://plantnet.org/en/ | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| BP |
[...] Mokomasi apibūdinti tarprūšinius santykius (plėšrūnas ir auka, [...]) [...] | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Tikslas |
Tyrinėjant modeliuoti ekosistemos organizmų populiacijų pokyčius, suprasti plėšrūno ir aukos tarpusavio ryšį, paaiškinti jų populiacijų gausumo svyravimus bei įvertinti, kaip vienos rūšies gausumo pokyčiai veikia kitus ekosistemos organizmus. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo kompetencija - mokiniai analizuoja plėšrūno ir aukos populiacijų pokyčius, aiškina jų tarpusavio ryšį ir formuluoja pagrįstas išvadas. Skaitmeninė kompetencija - mokiniai naudodamiesi kompiuterine simuliacija modeliuoja plėšrūno ir aukos populiacijų kitimą, renka ir interpretuoja skaitmeniniu būdu pateiktus duomenis. Komunikavimo kompetencija - mokiniai dirbdami poromis aptaria gautus rezultatus, argumentuoja savo įžvalgas ir kartu formuluoja išvadas. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokiniams pateikiamas klausimas: "Įsivaizduokite salą, kurioje gyvena daug triušių ir kelios lapės. Vienais metais dėl ligos beveik visos lapės išnyksta. Kas, jūsų manymu, nutiks triušių populiacijai po kelių mėnesių? O kas gali nutikti dar vėliau?" Mokiniai poromis trumpai susitaria dėl prognozės ir ją paaiškina. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokytojas pateikia problemines situacijas: Mokiniai turėtų susieti vilkų išnykimą su galimu triušių pagausėjimu ir didesniu augalų suvartojimu. Galima pažiūrėti trumpą vaizdo įrašą apie vilkų populiacijos atstatymą Yellowstone parke How reintroducing wolves saved this ecosystem | The Earthshot Prize - YouTube 2. Kas nutiktų vilkams, jeigu labai sumažėtų augalų? Mokiniai kuria priežasties ir pasekmės grandinę: 3. Kodėl gamtoje plėšrūnų ir aukų skaičius dažnai svyruoja, o ne išlieka pastovus? Situacijų aptarimo pabaigoje mokiniai kartu su mokytoju apibendrina, kad ekosistemoje vienos populiacijos pokyčiai gali turėti poveikį kelioms kitoms populiacijoms. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Užduotis |
Mokiniai gali dirbti individualiai arba poromis. Reikalingas kompiuteris, planšetė arba telefonas bei darbo lapai. Ekologijos praktinis darbas - plėšrūno ir grobio santykiai Kiekvienoje ekosistemoje gyvi organizmai yra susiję tarpusavyje. Plėšrūnai minta kitais gyvūnais, žolėdžiai - augalais, o visaėdžiai - ir augalais, ir gyvūnais. Jeigu plėšrūnų yra per daug, jie gali sumedžioti tiek daug grobio, kad jo labai sumažės arba jis visai išnyks. Tačiau jeigu grobio bus per mažai, plėšrūnams neužteks maisto, todėl pradės mažėti ir jų skaičius. Darbo eiga Įjunkite simuliaciją: https://www.learner.org/wp-content/interactive/envsci/ecology/ecology.html Simuliacijos pradžioje bus dvi augalų rūšys - augalas A ir augalas B. Pagalvokite, kas, jūsų nuomone, nutiks šiems augalams, augantiems toje pačioje aplinkoje? Kodėl?
Pažiūrėkite į grafiką ir aprašykite, kas nutiko augalui A ir augalui B per 100 dienų. Tarprūšinė konkurencija vyksta tada, kai skirtingos rūšys, gyvenančios toje pačioje aplinkoje, varžosi dėl tų pačių išteklių. Dažnai viena rūšis geriau pasinaudoja turimais ištekliais, todėl jos daugėja, o kitai rūšiai išgyventi tampa sunkiau. Pagalvokite apie augalą A ir augalą B - dėl kokių išteklių jie gali konkuruoti?
Kiekvieną kartą paleiskite simuliaciją iki 100-osios dienos. Tada įrašykite, kiek liko augalo A, augalo B ir stirnų. Patarimas: užveskite pelės žymeklį ant grafiko linijos - taip galėsite pamatyti tikslų organizmų skaičių.
Plėšrūnų ir jų grobio skaičius gamtoje dažnai keičiasi ciklais. Pavyzdžiui, kai ekosistemoje yra daug stirnų, vilkai turi daugiau maisto, todėl jų gali daugėti. Kai vilkų padaugėja, jie sumedžioja daugiau stirnų, todėl stirnų skaičius pradeda mažėti. Toks ryšys vadinamas plėšrūno ir grobio ciklu. Simuliacijoje paspauskite žalią mygtuką "Presets", kad išvalytumėte ankstesnius duomenis ir pradėtumėte iš naujo. Šį kartą simuliacijoje bus trys organizmai: augalas A, stirna ir vilkas. Paleiskite simuliaciją naudodami mygtuką "STEP" ir stebėkite ją iki 30-osios dienos. Užpildykite lentelę.
Kaip manote, kas nutiktų, jei pridėtumėte dar vieną žolėdį, kuris būtų papildomas maisto šaltinis vilkams? Kaip pasikeistų stirnų populiacija? Kaip pasikeistų vilkų populiacija? | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
Užbaikite teiginius: 2. Kai vilkų labai padaugėja, stirnų populiacija __________________, todėl vėliau __________________. 3. Jei iš ekosistemos išnyktų plėšrūnai, pirmiausia __________________, o vėliau __________________. Mokiniai geba susieti teorinę informaciją, kurią nagrinėjo praktinio darbo metu, su realiu Yellowstone parko atveju. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniams galima pasiūlyti surinkti informacijos apie lūšių populiacijos atkūrimą Lietuvoje. Mokiniai gali daryti plakatus ar minčių žemėlapius, kuriuose būtų atspindėta lūšies vieta Lietuvos ekosistemose, santykiai su kitais organizmais. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
Naudojant simuliaciją https://www.learner.org/wp-content/interactive/envsci/ecology/ecology.html, sukurkite savo stabilias 4–6 narių populiacijas, kuriose neišnyktų nei viena pasirinkta rūšis. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://www.learner.org/wp-content/interactive/envsci/ecology/ecology.html How reintroducing wolves saved this ecosystem | The Earthshot Prize - YouTubeLūšiuką miesto centre aptikęs Čepulis: ieškojau Lietuvoje lūšies daugiau nei 10 metų - YouTube |
Mokomasi sudaryti sausumos ir vandens ekosistemose gyvenančių organizmų mitybos grandines ir tinklus; apibūdinti mitybos lygmenis; paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. Nagrinėjant sausumos ekosistemos energijos piramidę, mokomasi paaiškinti, kodėl tik dalis energijos pereina iš vieno mitybos lygmens į kitą. Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamasi, koks jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį.
| BP |
Mokomasi sudaryti sausumos ir vandens ekosistemose gyvenančių organizmų mitybos grandines ir tinklus; apibūdinti mitybos lygmenis; paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. [...] |
| Tikslas |
Tyrinėti organizmų mitybos ryšius ir paaiškinti, kaip vienos rūšies gausos pokyčiai gali paveikti kitus organizmus, biologinę įvairovę ir ekosistemos stabilumą. |
| Mokymosi uždaviniai |
|
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - analizuoja organizmų mitybos ryšius, prognozuoja vienos rūšies gausos pokyčio poveikį kitiems organizmams ir sprendžia probleminę ekosistemos stabilumo situaciją. Komunikavimo - vartodami biologijos sąvokas grupėje aptaria galimas ekosistemos pokyčių priežastis ir pasekmes, pristato ir argumentais pagrindžia grupės padarytą išvadą. Kūrybiškumo - tyrinėdami probleminę situaciją, kelia galimus jos sprendimo variantus ir modeliuoja, kaip keistųsi mitybos tinklas pakitus vienos rūšies gausai. |
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokytojas pamoką pradeda parodydamas miško arba pievos ekosistemos vaizdą ir trumpai pristatydamas situaciją: Mokiniams pateikiamas klausimas: "Kas, jūsų manymu, šioje ekosistemoje galėtų pasikeisti ir kodėl?" Vizualizacija parengta autorės "Canva" programa adaptuojant "Wikimedia Commons" CC0 vaizdinę medžiagą (LadyofHats, Food web diagram) |
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai dirba 3–4 asmenų grupėmis. Kiekviena grupė gauna tos pačios ekosistemos organizmų korteles, pavyzdžiui: augalai, žiogas, vikšras, pelė, kiškis, vabzdžialesys paukštis, lapė, pelėda ar vanagas. Pirmiausia iš kortelių sudaro mitybos grandines, vėliau jas sujungia į mitybos tinklą ir įvardina, kurie organizmai yra gamintojai, vartotojai. Mokytojas mokinių grupei pateikia "įvykio kortelę", pvz.: Grupės turi analizuoti, ką toks pokytis gali sukelti. Ant mitybos tinklo rodyklėmis ar ženklais ↑ ↓ mokiniai pažymi kurių organizmų galėtų padaugėti, kurių sumažėti, o kurio pokyčio iš turimos informacijos patikimai nustatyti negalima. Mokytojas akcentuoja: |
| Užduotis |
Po darbo grupėse mokiniams pateikiama individuali "Ekosistemos stabilumo" byla. Užduotyje pateikiamas nedidelis mitybos tinklas, kad mokinys negalėtų tiesiog nukopijuoti grupėje atlikto darbo. Šalia pateikiama situacija: Dėl pasikeitusių aplinkos sąlygų labai sumažėjo vienos iš mitybos tinklo rūšių gausa. Mokiniui reikėtų:
|
| Įsivertinimas / refleksija |
|
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai pasirenka konkrečią ekosistemą (miško, pievos, tvenkinio ar jūros) ir, naudojantis skaitmeniniu įrankiu https://creately.com/lp/food-web-maker/ modeliuoja jos mitybos tinklą: išdėsto gamintojus ir vartotojus, rodyklėmis nurodo jų mitybos ryšius. Analizuoja sukurtą modelį ir paaiškina, kaip vieno pasirinkto organizmo išnykimas galėtų paveikti kitus mitybos tinklo organizmus ir ekosistemos stabilumą. Naudojantis virtualia ekosistemos modeliavimo aplinka https://conservationmag.org/games/ecosystem_simulation.html ir keisdami pasirinktą ekosistemos sąlygą (pvz., pradinį populiacijos dydį ar plėšrūnų poveikį) mokiniai stebi populiacijų pokyčius. Analizuoja ir palygina skirtingomis sąlygomis gautus rezultatus, paaiškina nustatytų pokyčių priežastis ir jų poveikį ekosistemos stabilumui. |
| Galimos užduotys mokiniams |
Iš pateiktų organizmų sudaro kelias mitybos grandines, nurodo gamintojus ir vartotojus bei rodyklėmis pažymi energijos perdavimo kryptį. Pateiktame mitybos tinkle atpažįsta organizmų mitybos ryšius, analizuoja, kaip vienos populiacijos gausos padidėjimas ar sumažėjimas galėtų paveikti kitų organizmų gausą. Pagal pateiktą ekosistemos pokyčio situaciją (pvz., sumažėjo plėšrūnų, padaugėjo augalėdžių, sumažėjo gamintojų) paaiškina galimas tiesiogines ir netiesiogines pasekmes mitybos tinklui. |
| Mokymosi ištekliai |
Ekosistemų stabilumas: Mitybos grandinės, tinklai ir lygmenys | Gamtos mokslų skaitmeninė platforma 7–8 kl. https://www.vle.lt/straipsnis/ekosistema/ https://www.vle.lt/straipsnis/mitybos-grandine/ https://gamtostyrimai.lt/ https://aaa.lrv.lt/lt/ https://education.nationalgeographic.org/resource/food-web/ |
| BP |
[...] Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. [...] | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Tikslas |
Paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - mokiniai analizuoja endeminių rūšių atsiradimo priežastis, aiškinasi biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui, taiko biologijos ir geografijos žinias nagrinėdami realius pavyzdžius. Komunikavimo - mokiniai dirba poromis ar grupėse, aptaria endeminių rūšių paplitimo priežastis, argumentuoja savo nuomonę ir pristato atliktų užduočių rezultatus. Skaitmeninė - mokiniai naudojasi skaitmeniniais informacijos šaltiniais, analizuoja žemėlapius ir vaizdinę medžiagą, atsakingai atsirenka informaciją. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokytojas ekrane parodo gyvūnų nuotraukas bei pasaulio žemėlapį. Mokiniams užduodami klausimai: Ką apie juos jau žinote? Kur, jūsų manymu, jie gyvena? Kuo jų gyvenamoji vieta galėtų būti išskirtinė? Kodėl kai kurių gyvūnų nerasime Lietuvoje ar kitose pasaulio vietose? Kas galėjo lemti tokį jų paplitimą? | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai suskirstomi į grupes. Darbas grupėse: mokiniai, naudodamiesi žemėlapiu ir informacinėmis kortelėmis tyrinėja endeminių rūšių (echidnos, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) paplitimą pasaulyje. Nustato, kuriuose regionuose šios rūšys gyvena, ir pažymi jų paplitimo vietas žemėlapyje. Analizuoja pateiktus pavyzdžius, aiškinasi, kokie biogeografiniai barjerai (vandenynai, kalnai, dykumos, salos) lėmė šių rūšių izoliaciją ir evoliuciją. Fiksuoja rezultatus darbo lape ir aptaria gautus duomenis, atsakydami į šiuos klausimus: Kokie biogeografiniai barjerai lėmė jų izoliaciją? Kaip geografinė izoliacija prisidėjo prie naujų rūšių atsiradimo? Kodėl šios rūšys yra endeminės ir negyvena kitose pasaulio vietose? Kaip biogeografiniai barjerai veikia organizmų evoliuciją ir paplitimą? Pamokos pabaigoje kiekviena grupė pristato tyrimo rezultatus, palygina juos su kitų grupių duomenimis ir suformuluoja išvadas apie geografinės izoliacijos reikšmę endeminių rūšių atsiradimui bei biogeografinių barjerų įtaką evoliucijai. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Užduotis |
Ištirkite trijų endeminių rūšių paplitimą pasaulyje ir nustatykite, kurie biogeografiniai barjerai lėmė jų izoliaciją. Pažymėkite žemėlapyje rūšių paplitimo vietas ir atsakykite į klausimus.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
Įsivertinkite savo darbą - pažymėkite, kaip jaučiatės atlikę šią užduotį.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Endeminių rūšių "Tyrėjų ekspedicija". Mokiniai suskirstomi grupėmis, kiekviena grupė išsitraukia skirtingus pasaulio regionus (pvz., Madagaskaras, Galapagų salos, Australija). Jų užduotis - ištirti, kokios endeminės rūšys ten gyvena, ir paaiškinti, kodėl jos būdingos tik tai vietovei. Mokiniai parengia pristatymą, kuriame atskleidžia geografinės izoliacijos ir klimato vaidmenį rūšių atsiradimui. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
"Endeminės rūšies kūrėjas". Mokiniai pasirenka vieną realią endeminę rūšį (pvz., Madagaskaro lemūrą ar Galapagų vėžlį) ir parengia informacinę kortelę arba plakatą apie ją. Jie turi nurodyti rūšies pavadinimą, paplitimo vietą, pagrindinius požymius ir prisitaikymą prie aplinkos. Paaiškinti, kodėl ši rūšis yra endeminė, kokios gamtinės sąlygos lėmė jos išlikimą tik tam tikroje teritorijoje ir su kokiomis grėsmėmis ji susiduria (buveinių nykimas, klimato kaita, žmogaus veikla). Pristatymo pabaigoje mokiniai įvardija bent du būdus, kaip būtų galima šią rūšį išsaugoti. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| BP |
[...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...] | ||||||
| Tikslas |
Remiantis fosilijų tyrinėjimu ir paleontologiniais duomenimis paaiškinti, kaip fosilijos įrodo organizmų kitimą evoliucijos procese. | ||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo kompetencija - mokiniai tyrinėja fosilijas, lygina skirtingų laikotarpių organizmų požymius, analizuoja jų kitimą ir remdamiesi paleontologiniais duomenimis aiškina evoliucijos procesą. Komunikavimo kompetencija - mokiniai pristato fosilijų tyrinėjimo rezultatus, argumentuoja savo išvadas ir, remdamiesi surinktais duomenimis, paaiškina fosilijų reikšmę evoliucijos procesui pagrįsti. Kūrybiškumo kompetencija - mokiniai interpretuoja fosilijose išlikusią informaciją ir kelia pagrįstas prielaidas apie praeityje gyvenusių organizmų išvaizdą, gyvenimo būdą ir aplinką. | ||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Pamokos pradžioje mokytojas parodo fosiliją arba jos nuotrauką, tačiau nepasako, kokio organizmo ji yra. Mokiniams pateikiami klausimai: Mokiniai išsako savo prielaidas. Išklausęs atsakymus mokytojas užduoda pagrindinį pamokos klausimą: | ||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai poromis arba grupėmis gauna skirtingų geologinių laikotarpių fosilijų vaizdus. Geriausia pateikti tokius pavyzdžius, kuriuose galima pastebėti organizmų sandaros kitimą arba išnykusių ir dabartinių organizmų panašumus. Mokiniai:
Grupės trumpai pristato vieną savo nustatytą organizmų kitimo pavyzdį ir jį pagrindžia fosilijų duomenimis. | ||||||
| Užduotis |
Mokiniai žiūri vaizdo įrašą Ekspertai pataria - Ko ieško fosilijų medžiotojai? ir atsako į 4 klausimus:
Po vaizdo įrašo mokiniai poromis palygina atsakymus ir atlieka pagrindinę apibendrinamąją užduotį: | ||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
Atsakykite į klausimą: | ||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai gauna kelių fosilijų ar organizmų korteles ir dėlioja jas nuo seniausių iki jauniausių. Po to aptaria, kokie organizmų pokyčiai matomi bėgant laikui. | ||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
Mokiniai turi užbaigti schemą: fosilija → informacija apie organizmą → informacija apie aplinką → organizmų kitimo įrodymas. Kiekvienoje dalyje jie įrašo konkretų pavyzdį. Pateikiami du skirtingų laikotarpių panašių organizmų atvaizdai. Mokiniai suranda 2–3 skirtumus ir paaiškina, kaip šie pokyčiai galėjo būti susiję su aplinkos sąlygomis ir gamtine atranka. | ||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://m.ziniuradijas.lt/laidos/ekspertai-pataria/ko-iesko-fosiliju-medziotojai?video=1 https://www.youtube.com/watch?v=aigl9OvhpZ0 https://www.youtube.com/watch?v=Nc_L_edX93A |
| BP |
Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis. |
| Tikslas |
Nagrinėti žmogaus organizmo pažinimo istoriją, nurodyti žmogaus organizmą tiriančius mokslus ir apibūdinti jų tyrimo kryptis. |
| Mokymosi uždaviniai |
|
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - nagrinėja žmogaus organizmo pažinimo istorijos pavyzdžius, susieja žmogaus organizmo tyrimo objektus ir metodus su atitinkamomis mokslo kryptimis. Komunikavimo - aptaria pateiktą informaciją, vartojant tinkamas biologijos sąvokas, pristato ir pagrindžia grupės pasirinkimus. |
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Ekrane parodomi keturi skirtingų laikotarpių žmogaus organizmo pažinimą iliustruojantys vaizdai: senas anatominis piešinys, žmogaus skeleto ar organų piešinys, rentgeno nuotrauka ir šiuolaikinis MRT vaizdas. Mokytojas mokiniams pateikia klausimus:
Mokinių atsakymai trumpai aptariami ir iškeliamas pagrindinis pamokos klausimas: |
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai grupėse gauna trumpas informacines korteles apie skirtingus žmogaus organizmo pažinimo etapus, mokslininkus ir tyrimo galimybes, pavyzdžiui: anatominius stebėjimus, žmogaus kūno skrodimus, mikroskopo panaudojimą, rentgeno spindulių atradimą, KT ir MRT atsiradimą. Korteles reikia išdėstyti chronologine seka ir prie kiekvienos nurodyti, ką naujo šis etapas ar metodas leido sužinoti apie žmogaus organizmą. Grupės trumpai pristato savo sudarytą seką. Aptariant reikėtų akcentuoti ne datas, bet žmogaus organizmo pažinimo galimybių kaitą. Informacinės kortelės "Žmogaus organizmo pažinimo raida". Parengta autorės, iliustracijos sukurtos "Canva" programa adaptuojant https://commons.wikimedia.org/wiki/ Antroje veiklos dalyje pereinama nuo istorijos prie šiandienos. Mokiniams pateikiami skirtingų žmogaus organizmo tyrimų pavyzdžiai ir susiejami su žmogaus organizmą tiriančiais mokslais. Aptariama, kuo skiriasi jų tyrimo kryptys. |
| Užduotis |
Mokiniams pateikiamos trumpos realios situacijos:
Mokiniai prie kiekvienos situacijos turi: 2. apibūdinti, ką ši mokslo kryptis tiria; 3. pasirinkti dvi situacijas ir palyginti, kuo skiriasi jose nagrinėjamos žmogaus organizmo tyrimo kryptys. Taip pat galima pateikti kelis tyrimo vaizdus - rentgenogramą, mikroskopinį audinio vaizdą, anatominį organo modelį - ir paprašyti susieti juos su atitinkama tyrimo kryptimi. |
| Įsivertinimas / refleksija |
Užbaikite sakinius:
|
| Galimos mokymosi veiklos |
Struktūra ar funkcija? Pateikti žmogaus organizmo tyrimų vaizdus ar trumpus jų aprašymus. Atpažinti, ar pateiktame pavyzdyje daugiausia tiriama organizmo sandara, ar jo veikimas, ir nurodyti, ar tyrimas labiau siejamas su anatomija, ar fiziologija. Medicininių vaizdinių galerija. Tyrinėti rentgeno, KT, MRT ir ultragarso vaizdų pavyzdžius. Palyginti, kokią informaciją apie žmogaus organizmą galima gauti skirtingais metodais, ir apibūdinti, kaip šiuolaikinės technologijos leidžia pažinti gyvo žmogaus organizmą jo neatveriant. Virtuali žmogaus kūno pažintis. Naudojantis interaktyviu žmogaus kūno modeliu https://anatomylearning.com/free-institutional-license-agreement/ arba https://human.biodigital.com/login pasirinkti organą ar organų sistemą, apžiūrėti jos struktūras ir nurodyti, kokios mokslo krypties - anatomijos ar fiziologijos - klausimus būtų galima kelti tiriant pasirinktą objektą. |
| Galimos užduotys mokiniams |
Atpažinti ir nurodyti. Pagal pateiktus tyrimo pavyzdžius nurodyti, kuris mokslas tiria aprašytą žmogaus organizmo objektą ar procesą. Anatomija ar fiziologija? Suskirstyti pateiktus teiginius į dvi grupes - tiriama sandara ir tiriama funkcija - ir apibūdinti anatomijos bei fiziologijos tyrimo kryptis. Vaizdas kalba. Pateikus anatominį piešinį, mikroskopinį audinio vaizdą, rentgenogramą, KT ir MRT vaizdą, nurodyti, kokią informaciją apie žmogaus organizmą galima gauti kiekvienu atveju. Tada ir dabar. Palyginti du žmogaus organizmo pažinimo būdus, pavyzdžiui, žmogaus kūno skrodimą ir MRT, nurodant jų suteikiamos informacijos panašumus ir skirtumus. Mokslo krypties vizitinė kortelė. Pasirinkti vieną žmogaus organizmą tiriančią mokslo kryptį ir trumpai pateikti: ką tiria? kokius objektus ar procesus nagrinėja? kokį tyrimo pavyzdį galima pateikti? "Kokio mokslininko reikia?" Pateikti situaciją, pvz., "Norima išsiaiškinti, kaip fizinio krūvio metu keičiasi širdies veikla". Nurodyti tinkamą žmogaus organizmo tyrimo kryptį ir apibūdinti, ką ji šioje situacijoje tirtų. |
| Mokymosi ištekliai |
https://openstax.org/books/anatomy-and-physiology/pages/1–1-overview-of-anatomy-and-physiology https://www.thenational.academy/teachers/programmes/physical-education-secondary-ks4-gcse-ocr/units/anatomy-and-physiology-the-musculoskeletal-system/lessons/structure-and-function-of-the-skeleton https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3ALeonardo_da_vinci%2C_studi_anatomici_1504–06.jpg https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3AVesalius_Fabrica_p165.jpg https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3AFirst_medical_X-ray_by_Wilhelm_R%C3%B6ntgen_of_his_wife_Anna_Bertha_Ludwig%27s_hand_-_18951222.gif https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3AMRI_of_Human_Brain.jpg |
| BP |
Mokomasi paaiškinti medžiagų apykaitos svarbą organizmo funkcionavimui. Naudojantis schemomis, aiškinamasi kraujotakos, kvėpavimo ir virškinimo organų sistemų bendra veikla aprūpinant organizmą reikalingomis medžiagomis ir energija bei šalinant medžiagų apykaitos atliekas. | |||||||||||||||||||||||
| Tikslas |
Paaiškinti medžiagų apykaitos svarbą organizmo veiklai. | |||||||||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| |||||||||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - aiškinasi medžiagų apykaitos procesus, analizuoja organų sistemų sąveiką, daro išvadas. Komunikavimo - aptaria, aiškina biologinius procesus, vartoja biologijos sąvokas. Skaitmeninė - analizuoja pateiktas schemas ir kitus skaitmeninius išteklius. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos - aiškina gyvensenos įtaką medžiagų apykaitai ir organizmo sveikatai. | |||||||||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokytojas pakviečia mokinius 1 minutę atlikti keletą pritūpimų arba pabėgioti vietoje. Po užduoties mokiniams užduodami klausimai:
| |||||||||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokytojas pakviečia mokinius žiūrėti trumpą vaizdo įrašą. https://www.youtube.com/watch?v=00jbG_cfGuQ apie fizinį krūvį ir medžiagų apykaitą. Filmuko pradžioje rodomi paprasti fiziniai pratimai, kuriuos mokiniai atlieka kartu su vaizdo medžiaga. Po to aiškinama, kaip organizmas reaguoja į apkrovą ir kaip medžiagų apykaitos procesai aprūpina organizmą energija. Vyksta vaizdo įrašo aptarimas, kurios metu mokiniai atsako į klausimus:
Mokiniai formuluoja išvadą apie organų sistemų tarpusavio sąveikos svarbą medžiagų apykaitoje. | |||||||||||||||||||||||
| Užduotis |
Išnagrinėkite schemą ir užpildykite tuščius langelius, įrašydami, kokios medžiagos perduodamos tarp organizmo sistemų ir kokios medžiagos pašalinamos iš organizmo.
| |||||||||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
Mokiniai žodžiu arba ant lapelio užbaigia sakinius: Dabar galiu paaiškinti, kaip... Dar norėčiau sužinoti... Atsakyk į klausimą: Kodėl žmogui medžiagų apykaitai neužtenka vien tik maisto? | |||||||||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
"Medžiagų kelionė organizme". Mokiniai suskirstomi į grupes, kiekviena grupė nagrinėja vieną organų sistemą - virškinimo, kvėpavimo arba kraujotakos. Naudodamiesi schemomis ir informacijos šaltiniais, mokiniai išsiaiškina, kokį vaidmenį jų nagrinėjama sistema atlieka medžiagų apykaitoje. Vėliau grupės pristato savo išvadas ir, sujungus visų grupių informaciją, sudaroma bendra schema, parodanti, kaip šios organų sistemos veikia kartu aprūpindamos organizmą maisto medžiagomis, deguonimi, energija ir pašalindamos medžiagų apykaitos atliekas. | |||||||||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
Mokiniai pasirenka vieną medžiagą - deguonį, gliukozę, vandenį arba anglies dioksidą - ir sudaro jos "kelionės maršrutą" žmogaus organizme. Jie parengia schemą arba plakatą, kuriame nurodo, per kokias organų sistemas medžiaga keliauja, kokią funkciją atlieka organizme ir kaip yra panaudojama arba pašalinama. Pristatymo metu mokiniai paaiškina, kaip pasirinkta medžiaga susijusi su medžiagų apykaita ir kodėl jos judėjimui būtinas sklandus virškinimo, kvėpavimo bei kraujotakos sistemų darbas. | |||||||||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://www.britannica.com/science/metabolism https://kidshealth.org/ |
| BP |
Mokomasi apibūdinti kvėpavimo takų sandaros ypatumus, siejant juos su oro judėjimu į plaučius ir iš jų, [...] |
| Tikslas |
Apibūdinti kvėpavimo takų sandaros ypatumus ir jų reikšmę oro judėjimui į plaučius ir iš jų. |
| Mokymosi uždaviniai |
|
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo kompetencija - mokiniai nagrinėja kvėpavimo sistemos sandarą, aiškina oro kelią kvėpavimo takais ir modeliuodami sieja slėgio pokyčius su įkvėpimu bei iškvėpimu. Kūrybiškumo kompetencija - mokiniai kurdami paprastą mokomąją inhaliatoriaus etiketę tinkamai pateikia informaciją, sukuria iliustraciją. Komunikavimo kompetencija - mokiniai, vartodami tinkamas biologijos sąvokas, paaiškina kvėpavimo organų funkcijas, oro bei įkvėptų vaistų kelią kvėpavimo takais. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija - mokiniai gilina supratimą apie kvėpavimo sistemos veiklą ir aiškinasi, kaip inhaliuojami vaistai padeda sergant kvėpavimo takų ligomis. |
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Pamokos pradžioje mokytojas paprašo mokinių vieną ranką uždėti ant krūtinės, kitą - ant pilvo ir kelis kartus ramiai įkvėpti bei iškvėpti. Pateikiami klausimai: Kodėl krūtinės ląsta įkvėpimo metu padidėja? Ar plaučiai patys "įsiurbia" orą?" Mokiniai išsako savo pastebėjimus. Tada mokytojas parodo kvėpavimo sistemos schemą ir pateikia probleminį klausimą: "Kas priverčia orą patekti į plaučius ir kaip jis iš jų pašalinamas?" |
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokytojas pristato pagrindinius kvėpavimo sistemos organus ir jų funkcijas: Mokiniai pateiktoje schemoje pažymi kvėpavimo sistemos dalis ir rodyklėmis parodo oro judėjimo kryptį įkvėpimo ir iškvėpimo metu. Trumpai aptariama, kad:
|
| Užduotis |
Trumpai aptariama astma ir inhaliatoriaus veikimo principas. Mokytojas paaiškina, kad inhaliatorius vaistą paskleidžia smulkiomis dalelėmis, kurios kartu su įkvepiamu oru patenka į kvėpavimo takus. Mokiniai naudodamiesi savo schema pakartoja vaisto kelią: Akcentuojama, kad sergant astma ypač svarbūs bronchai ir bronchiolės, nes jų sienelės gali būti uždegiminės ir kvėpavimo takai susiaurėti. Įkvėptas vaistas turi pasiekti šiuos kvėpavimo takus. Kūrybinė pamokos užduotis "Inhaliatoriaus etiketė" Situacija: įsivaizduokite, kad turite septynerių metų brolį ir jam diagnozuota astma. Sukurkite mokomąją inhaliatoriaus etiketę ir paprastą naudojimo paaiškinimą, kurį suprastų mažas vaikas. Etiketė turi būti aiški, trumpa ir vaizdi. Etiketėje turi būti:
|
| Įsivertinimas / refleksija |
Mokiniai trumpai pristato savo sukurtas etiketes, jas aptaria ir patikslina. |
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai iš plastikinio butelio, balionų, šiaudelių ir tamprios plėvelės sukuria paprastą plaučių veikimo modelį. Keisdami plėvelės padėtį jie stebi, kaip "plaučiai" prisipildo oro ir subliūkšta. Pagal modelį mokiniai paaiškina, kaip diafragmos judėjimas lemia įkvėpimą ir iškvėpimą. |
| Galimos užduotys mokiniams |
Mokiniai gauna sumaišytus organų pavadinimus ir turi sudėlioti juos teisinga tvarka: nosis / burna → ryklė → gerklos → trachėja → bronchai → bronchiolės → alveolės. Pateikiami teiginiai, pavyzdžiui, "diafragma leidžiasi žemyn", "krūtinės ląstos tūris mažėja", "oras juda iš plaučių". Mokiniai turi priskirti kiekvieną teiginį įkvėpimui arba iškvėpimui. |
| Mokymosi ištekliai |
https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/Asmens_sveikatos_prieziura https://kidshealth.org/classroom/3to5/problems/conditions/asthma_handout3.pdfhttps://www.kidshealth.org/BarbaraBushChildrens/en/teens/lungs.html?utm |
| BP |
Mokomasi apibūdinti kraujo sudėtį (kraujo plazma, eritrocitai, leukocitai, trombocitai) ir susieti kraujo sudedamąsias dalis su jų atliekamomis funkcijomis. Analizuojant kraujo tyrimų rezultatus, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai gali turėti įtakos organizmui. Mokomasi paaiškinti, kaip anglies monoksidas, hemoglobino kiekio sumažėjimas gali sutrikdyti deguonies pernašą. [...] | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Tikslas |
Apibūdinti kraujo sudėtį, jo sudedamųjų dalių atliekamas funkcijas ir paaiškinti kraujo sudėties pokyčių įtaką žmogaus organizmui. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - analizuoja kraujo tyrimų rezultatus, sieja kraujo sudedamąsias dalis su jų atliekamomis funkcijomis, nustato priežasties ir pasekmės ryšius tarp kraujo sudėties pokyčių ir organizmo veiklos. Komunikavimo - aptaria kraujo tyrimų duomenis ir problemines situacijas, | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Pamokos pradžioje mokytojas pasidalina skaidre ir pateikia situaciją: Mokiniams pateikiami trys klausimai:
Mokiniai poromis 1–2 minutes aptaria galimas priežastis. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Kiekvienam mokiniui pateikiamas individualus "laboratorinio tyrimo lapas" su 3–4 trumpais skirtingų žmonių savijautos aprašymais ir kraujo tyrimų fragmentais. Kiekviename savijautos aprašyme keičiasi situacija ir kraujo rodikliai. Mokinys savarankiškai Nurodo, kuri kraujo sudedamoji dalis susijusi su pakitusiu rodikliu; apibūdina jos atliekamą funkciją; analizuoja rezultatą, lyginant jį su pateiktomis normos ribomis; paaiškina, kokią įtaką nustatytas pokytis gali turėti organizmui. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Užduotis |
Ką apie organizmą atskleidžia kraujo tyrimas? Individualus mokinio veiklos lapas 1. Kraujo sudėtis ir funkcijos. Užpildyk lentelę. Trumpai apibūdink kiekvienos kraujo sudedamosios dalies pagrindinę funkciją.
2. Analizuok kraujo tyrimų rezultatus Palygink rezultatus su normos ribomis. Nurodyk pakitusį rodiklį ir paaiškink, kaip toks pokytis gali paveikti organizmą. A atvejis - nuovargis ir dusulys
Pakitusio(-ių) rodiklio(-ių) pavadinimas: __________________________________________ Kokia kraujo dalis su pakitusiu rodikliu susijusi ir kokią funkciją ji atlieka? B atvejis - organizmas kovoja su infekcija
Pakitusio(-ių) rodiklio(-ių) pavadinimas: __________________________________________ Kokia kraujo dalis su juo susijusi ir kokią funkciją ji atlieka? ________________________________________________________ Kaip šis pokytis gali paveikti organizmą? C atvejis - ilgai nesustoja kraujavimas
Pakitusio(-ių) rodiklio(-ių) pavadinimas: __________________________________________ Kokia kraujo dalis su juo susijusi ir kokią funkciją ji atlieka? Kaip šis pokytis gali paveikti organizmą? 3. Netikėtas atvejis - skaičiai normalūs, bet deguonies trūksta Žmogus kurį laiką buvo patalpoje su netvarkingu šildymo įrenginiu. Jam skauda galvą, svaigsta galva, jaučiamas silpnumas. RBC ir HGB rodikliai yra normos ribose. Papildoma informacija: anglies monoksidas (CO) jungiasi su hemoglobinu ir trukdo jam pernešti deguonį. 3.1. Kodėl žmogaus audiniams gali trūkti deguonies, nors hemoglobino kiekis normalus? ________________________________________________________________________________________________________________ 3.2. Palygink: kuo deguonies pernašos sutrikimas dėl sumažėjusio hemoglobino kiekio skiriasi nuo sutrikimo dėl CO poveikio? ______________________________________________________________________________________________________________ 4. Išvada Užbaik sakinį: Pastaba. Pateikti tyrimų rezultatai yra mokymosi pavyzdžiai; normos ribos ir vienetai gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Virtualus kraujo ląstelių tyrimas. Naudojantis "Learn.Genetics" interaktyvia Flow Cytometry Virtual Lab laboratorija https://learn.genetics.utah.edu/content/labs/flowcytometry/ tyrinėti skirtingas kraujo ląsteles, jų požymius ir funkcijas. Virtualioje laboratorijoje pateikiami eritrocitai, skirtingi leukocitai ir trombocitai, aiškinamas hemoglobino vaidmuo eritrocituose bei trombocitų reikšmė krešėjimui. Kraujo tyrimo informacijos kritinis vertinimas. Palyginti interneto straipsnį apie bendrą kraujo tyrimą (LRT trumpai. Ką rodo kraujo tyrimai ir kaip juos skaityti? - LRT ) su patikimo medicininio šaltinio informacija. Kritiškai vertinti, ar teisingai paaiškintos eritrocitų, leukocitų, trombocitų ir hemoglobino funkcijos. https://medlineplus.gov/lab-tests/complete-blood-count-cbc/ | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
1 užduotis. Kraujo sudedamųjų dalių funkcijos ir jų pokyčių poveikis organizmui Tikslas: remiantis kraujo sudedamųjų dalių funkcijomis paaiškinti, kaip jų kiekio pokyčiai gali paveikti organizmą. 1. Užpildyk priežasties-pasekmės grandines
2. Paaiškink 2.1. Kodėl nuovargis ir silpnumas gali būti susijęs su sumažėjusiu eritrocitų arba hemoglobino kiekiu? ______________________________________________________________________________ 2.2. Ką lemia sumažėjęs trombocitų kiekis ? ______________________________________________________________________________ 2.3. Ką lemia padidėjęs leukocitų kiekis? ______________________________________________________________________________ 3. Sukurk savo modelį Pasirink vieną kraujo sudedamąją dalį ir užrašyk priežasties-pasekmės seką pagal pateiktą sekos schemą: 2 užduotis. Hemoglobino reikšmė deguonies pernašai Situacija A. Kraujo tyrime nustatytas sumažėjęs hemoglobino (HGB) kiekis. Situacija B. Hemoglobino kiekis yra normos ribose, tačiau žmogus kurį laiką buvo patalpoje, kur galėjo kauptis anglies monoksidas (CO). 1. Ką jau žinai?
2. Palygink dvi situacijas
3. Paaiškink paradoksą. Kodėl žmogaus audiniams gali trūkti deguonies net tada, kai bendrame kraujo tyrime hemoglobino kiekis yra normos ribose? ________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ 4. Palygink hemoglobino kiekio sumažėjimo ir CO poveikį deguonies pernašai. Nurodyk vieną panašumą ir vieną skirtumą. Pateik išvadą. Panašumas: _____________________________________________________________________ Skirtumas: ______________________________________________________________________ Išvada: _________________________________________________________________________ | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://learn.genetics.utah.edu/content/labs/flowcytometry/ https://medlineplus.gov/lab-tests/complete-blood-count-cbc/ https://www.vle.lt/straipsnis/kraujas/ https://www.vle.lt/straipsnis/hemoglobinas/ |
| BP |
[...] Mokomasi paaiškinti, kas yra mikrobiota ir koks jos vaidmuo virškinimo procese. | ||||||||||||||||||||||||||||||
| Tikslas |
Paaiškinti, kas yra žmogaus mikrobiota ir kokią reikšmę ji turi virškinimui bei bendrai žmogaus sveikatai. | ||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||||||||||||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - paaiškina mikrobiotos sąvoką, funkcijas ir reikšmę žmogaus sveikatai. Komunikavimo - analizuoja informaciją apie mikrobiotą ir aiškiai pristato išvadas, vartodami biologijos terminus. | ||||||||||||||||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokytojas pamokos pradžioje pateikia klausimą: Aptariami mokinių atsakymai. | ||||||||||||||||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai, dirbdami grupėse, susipažįsta su informacija apie žarnyno mikrobiotą, o vėliau dalyvauja edukaciniame stalo žaidime "Žarnyno mikrobiota kelionė". Žaidimo metu analizuoja įvairias gyvenimo situacijas, vertina jų poveikį mikrobiotai, priima sprendimus ir argumentuoja savo pasirinkimus. Pamokos pabaigoje aptaria rezultatus, diskutuoja apie mikrobiotos reikšmę virškinimui bei žmogaus sveikatai ir reflektuoja, kokie kasdieniai įpročiai padeda išlaikyti sveiką žarnyno mikrobiotą. Žaidimo tikslas - surinkti kuo sveikesnę ir įvairesnę žarnyno mikrobiotą, priimant sveikatai palankius sprendimus. Pasiruošimas žaidimui: mokiniai suskirstomi į 3–5 grupes.
Žaidimo eiga:
Žaidimo pabaiga:
Grupės pristato savo rezultatus ir atsako į klausimus:
Žaidimo lenta: Patarimas: žaidimo lentą reikėtų paiddinti ir atspausdinti ant A3 lapo
Mikroorganizmų kortelių pavyzdžiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||
| Užduotis |
Remdamiesi žaidimo rezultatais, paaiškinkite, kaip mitybos ir gyvensenos veiksniai gali paveikti žarnyno mikrobiotą. Aptarkite grupėje ir atsakykite į klausimus:
| ||||||||||||||||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
Įvertink, kaip tau sekėsi:
Kokį vieną įprotį galėtum keisti ar stiprinti, kad padėtum savo žarnyno mikrobiotai? Kodėl? | ||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
"Mikrobiota - nematomi mūsų pagalbininkai". Mokiniai nagrinėja žmogaus žarnyne gyvenančių mikroorganizmų įvairovę ir jų atliekamas funkcijas. Dirbdami poromis arba grupėmis, mokiniai, naudodamiesi paveikslais, schemomis ir informaciniais šaltiniais, aiškinasi, kaip mikroorganizmai padeda skaidyti maisto medžiagas, gaminti kai kuriuos vitaminus ir palaikyti virškinimo sistemos veiklą. Atlikę užduotį, mokiniai sukuria "mikrobiotos portretą" - schemą, kurioje pavaizduoja pagrindinius mikrobiotos vaidmenis žmogaus organizme. Pristatydami darbą, mokiniai aptaria, kodėl nors mikroorganizmai yra labai maži, jų reikšmė žmogaus sveikatai yra didelė. | ||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
"Mikrobiotos draugai ir priešai". Mokiniai analizuoja skirtingų veiksnių poveikį žarnyno mikrobiotai: sveikos mitybos, skaidulinių medžiagų vartojimo, antibiotikų, fizinio aktyvumo ir gyvenimo būdo. Jie parengia schemą arba plakatą, kuriame nurodo, kokie įpročiai padeda palaikyti įvairią ir sveiką mikrobiotą, o kokie gali ją sutrikdyti. Pristatymo metu mokiniai paaiškina, kodėl subalansuota mikrobiota yra svarbi virškinimo procesui ir žmogaus sveikatai. | ||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://www.britannica.com/science/human-microbiome https://kidshealth.org/ https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/ Play your microbiome well - EMBL ELLS |
| BP |
[...] Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. [...] |
| Tikslas |
Išsiaiškinti, kuo skiriasi epidemija ir pandemija, kokie veiksniai lemia užkrečiamųjų ligų plitimą bei kaip vakcinacija ir kitos apsaugos priemonės gali sumažinti infekcijų plitimą ir jų pasekmes visuomenei. |
| Mokymosi uždaviniai |
|
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo kompetencija - mokiniai aiškinasi epidemijos ir pandemijos skirtumus, analizuoja infekcinių ligų plitimą lemiančius veiksnius ir remdamiesi simuliacijos rezultatais daro pagrįstas išvadas. Skaitmeninė kompetencija - mokiniai naudodamiesi COVID-19 simuliacija tiria, kaip skirtingos apsaugos priemonės veikia ligos plitimą, ir interpretuoja gautus duomenis. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija - mokiniai vertina vakcinacijos, kaukių dėvėjimo, saugaus atstumo ir kitų prevencijos priemonių reikšmę asmens bei visuomenės sveikatai. Pilietiškumo kompetencija - mokiniai aiškinasi, kaip individualus atsakingas elgesys ir kolektyvinis imunitetas prisideda prie infekcinių ligų plitimo mažinimo visuomenėje. Komunikavimo kompetencija - mokiniai remdamiesi simuliacijos duomenimis argumentuotai paaiškina, kodėl visuomenės elgesys ir prevencinės priemonės yra svarbios valdant epidemijas ir pandemijas. |
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Pamokos pradžioje mokytojas lentoje arba ekrane pateikia žodžius - endemija, epidemija ir pandemija. Šalia pateikia laiptelius iš trijų pakopų ir paprašo mokinių sudėlioti šiuos terminus ligos paplitimo mąsto didėjimo tvarka. Kuomet mokiniai nurodo teisingą tvarką, mokytojas užduoda mokiniams klausimą: "Kada vienos infekcijos protrūkis tampa nebe vietine problema, o viso pasaulio problema?" Mokiniams skiriama 1–2 minutės individualiai pagalvoti, o tuomet keli jų atsakymai trumpai aptariami klasėje. Mokytojas gali pateikti papildomus klausimus:
Po mokinių atsakymų mokytojas pristato pamokoje nagrinėjamą problemą: |
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai suskirstomi į grupes po keturis ir kartu įsijungia COVID-19 simuliaciją https://askabiologist.asu.edu/games-sims/covid-sim/play.html. Darbui galima naudoti kompiuterį, planšetę arba telefoną. Mokiniams išdalinami darbo lapai su instrukcijomis ir klausimais. Šiame darbo lape mokiniai žymės atliktus žingsnius atsakys į klausimus. Įsijungę COVID simuliacijos žaidimą, susikurkite savo miestą. Miesto pavadinimas: __________________________ Gyventojų skaičius: ___________________________ Apie SARS-CoV-2:
Kitame puslapyje pasirinkite neskiepyti savo populiacijos. Paaiškinkite, kaip suprantate, kas yra kolektyvinis imunitetas (herd immunity). Kitame puslapyje pasirinkite kokių apsaugos priemonių laikysis jūsų populiacija. Pažymėkite, ką pasirinkote: Dėvėjimo pradžios data:... Dėvėjimo pabaigos data:... Kiek procentų populiacijos teisingai naudos kaukes:... Paaiškinkite, kodėl pasirinkote tokius parametrus:... Saugaus atstumo laikymasis Saugaus atstumo laikymosi pradžios data: Žemėlapyje išdėliokite infekuotus individus. Kiek jų pasirinkote? Pradėkite simuliaciją. |
| Užduotis |
Rezultatų apdorojimas ir aptarimas. Gavę simuliacijos rezultatus mokiniai gali grupėse piešti plakatus, arba kurti prezentacijas, kurias vėliau pristatys klasei apie savo sumodeliuotą miestą. Mokiniams pateikiamos tolesnės instrukcijos:
Pabaigę savo plakatus arba prezentacijas mokiniai trumpai pristato rezultatus klasėje. |
| Įsivertinimas / refleksija |
Mokiniams pateikiami klausimai:
|
| Galimos mokymosi veiklos |
"Epidemija ar pandemija?" - situacijų analizė. Mokiniams pateikiamos kelios trumpos situacijos apie infekcinės ligos plitimą: vienoje mokykloje, mieste, keliose šalies teritorijose ir keliuose žemynuose. Dirbdami poromis mokiniai nusprendžia, ar situaciją galima vadinti protrūkiu, epidemija ar pandemija, ir savo sprendimą pagrindžia. "Ekspertų grupės" - kaip sustabdyti epidemiją? Mokiniai suskirstomi į grupes. Kiekviena grupė nagrinėja vieną priemonę: vakcinaciją, kaukių dėvėjimą, saugaus atstumo laikymąsi arba sergančiųjų izoliaciją. Grupė turi paaiškinti, kaip jų priemonė gali paveikti infekcijos plitimą. Po trumpo pasiruošimo grupės pristato savo išvadas, o klasė aptaria, kodėl dažniausiai veiksmingiausias yra kelių priemonių derinys. |
| Galimos užduotys mokiniams |
Dirbkite grupėje. Išnagrinėkite jums paskirtą infekcinių ligų plitimo mažinimo priemonę ir pasiruoškite ją pristatyti klasei. Grupės nagrinėja vieną iš priemonių:
Aptarkite:
Pristatydami klasėje atsakykite į klausimą: Kodėl infekcinės ligos plitimą dažnai veiksmingiau stabdyti taikant kelias priemones kartu? |
| Mokymosi ištekliai |
https://askabiologist.asu.edu/games-sims/covid-sim/play.html |
| BP |
[...] analizuojant statistinius duomenis nagrinėti infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų prevenciją. Mokomasi nurodyti, kad antibiotikai skiriami gydant bakterines, o ne virusines ligas; paaiškinti antibiotikų vartojimo principus, neleidžiančius susiformuoti antibiotikams atsparioms bakterijoms. |
| Tikslas |
Nagrinėti infekcinių ligų plitimo būdus, paplitimą ir prevenciją bei atsakingo antibiotikų vartojimo reikšmę. |
| Mokymosi uždaviniai |
|
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - mokiniai analizuoja infekcinių ligų paplitimo duomenis, nustato ryšius tarp ligos sukėlėjo, plitimo būdo ir prevencijos, paaiškina antibiotikų veikimo ir tinkamo jų vartojimo principus. Skaitmeninė - naudodami skaitmeninius infekcinių ligų paplitimo duomenis, mokiniai atrenka ir kritiškai vertina internete pateikiamą informaciją apie infekcijas ir antibiotikų vartojimą. Komunikavimo - aptaria informacijos šaltinių teiginius apie sveikatą ir patikimų informacijos šaltinių duomenis, mokosi skirti nuomonę nuo fakto. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija - įvertina infekcijų prevencijos ir atsakingo antibiotikų vartojimo reikšmę asmens bei visuomenės sveikatai. |
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokytojas mokinius pakviečia į ekraną pažvelgti lyg į asmeninį telefoną. Vieną po kito parodo keturis socialinių tinklų įrašus primenančius teiginius, tačiau iš karto neatskleidžia, kurie iš jų teisingi: 2. Laimo liga galima užsikrėsti nuo kito sergančio žmogaus. 3. Maliarija Lietuvoje neplinta, vadinasi, lietuviui ja susirgti neįmanoma. 4. Pasijutai geriau - likusių antibiotikų vartoti nebūtina. Mokiniai individualiai prie kiekvieno teiginio pažymi: Mokytojas atsakymų neatskleidžia, bet iškelia klausimą: "Kaip atskirti faktą apie infekcines ligas nuo pavojingo mito?" |
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Pirma veiklos dalis. Mokiniai dirba poromis. Kiekviena pora gauna arba ekrane pasirenka vieną informacinį teiginį, pavyzdžiui:
Mokiniai ieško informacijos patikimuose šaltiniuose (NVSC, ULAC archyvinę / NVSC informaciją, PSO, ECDC), jų užduotis yra kritiškai vertinti pasirinktą teiginį ir pateikti atsakymą pagal tokią schemą: Verdiktas: teisinga / iš dalies teisinga / klaidinga ( mokinys negali parašyti tik "klaidinga". Antra veiklos dalis. Mokiniams pateikiami 2–3 nesudėtingi grafikai ar žemėlapiai (erkinio encefalito atvejai Lietuvoje; Laimo ligos atvejai Lietuvoje; maliarijos paplitimo pasaulyje žemėlapis). Mokiniai individualiai analizuoja vieną pasirinktą grafiką ar žemėlapį pažymėdami užrašuose:
Šaltinis: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), "Sergamumo erkių platinamomis ligomis 2024 m. apžvalga", 4 pav. "Sergamumas EE apskrityse 2024 m." |
| Užduotis |
Mokiniams pateikiamas trumpas tariamas socialinio tinklo įrašas: Mokinys turi:
|
| Įsivertinimas / refleksija |
Pamokos pabaigoje grįžtama prie tų pačių keturių teiginių, kurie buvo parodyti pamokos pradžioje. Mokinys dar kartą pažymi užrašuose PATIKĖČIAU / SUABEJOČIAU / NEPATIKĖČIAU ir kiekvieną pasirinkimą argumentuoja. |
| Galimos mokymosi veiklos |
Infekcinių ligų paplitimo duomenų tyrimas. Naudojantis NVSC ir PSO pateikiamais statistiniais duomenimis, žemėlapiais ir grafikais mokiniai analizuoja erkinio encefalito, Laimo ligos Lietuvoje ir maliarijos pasaulyje paplitimą. Palygina skirtingų teritorijų duomenis, pastebi paplitimo dėsningumus ir nurodo ligų prevencijos priemones. Infekcijos perdavimo grandinė. Mokiniams pateikiamos skirtingos infekcinės ligos. Mokiniai modeliuoja jų perdavimo kelią: Modelius palygina ir prie kiekvieno nurodo vietą grandinėje, kurioje tinkama prevencijos priemonė galėtų sumažinti užsikrėtimo tikimybę. Taip galima nagrinėti oro lašeliniu ir krauju perduodamas infekcijas, maliariją, helmintų sukeliamas bei erkių platinamas ligas. Kelionės rizikos žemėlapis. Mokiniai pasirinka kelionės kryptį už Europos ribų ir, naudojantis PSO duomenimis, išsiaiškina, ar pasirinktoje teritorijoje paplitusi maliarija. Analizuoja žemėlapį, nurodo galimą infekcijos perdavimo būdą ir tinkamas prevencijos priemones. |
| Galimos užduotys mokiniams |
Infekcinių ligų plitimas ir prevencija. Mokiniai pasirenka tris skirtingais būdais plintančias infekcines ligas. Apibūdina jų sukėlėjus ir plitimo būdus, palygina užsikrėtimo kelius ir nurodo kiekvienai ligai tinkamas prevencijos priemones. Erkinis encefalitas ir Laimo liga - panašu, bet ne tas pats. Mokiniams reikia palyginti dvi Lietuvoje erkių platinamas ligas pagal sukėlėją, užsikrėtimo būdą ir prevenciją. Paaiškinti, kodėl ta pati prevencijos priemonė - skiepai - netinka abiem ligoms. |
| Mokymosi ištekliai |
https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/erkiu-pernesamos-ligos/ https://www.who.int/data/gho/data/themes/malaria/GHO/ https://antibiotic.ecdc.europa.eu/en/news-events/beat-bugs-course |
| BP |
[...] modeliuojant apibūdinti nervinę ląstelę, nervinių ląstelių tipus ir jų atliekamas funkcijas. [...] |
| Tikslas |
Apibūdinti nervinės ląstelės sandarą, nervinių ląstelių tipus ir jų atliekamas funkcijas. |
| Mokymosi uždaviniai |
|
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - aiškinasi nervinės ląstelės sandarą, tipus ir funkcijas. Komunikavimo - pristato neuronų modelius ir, vartodami biologijos sąvokas, aiškina nervų sistemos veiklą. Kūrybiškumo - kuria neurono modelį, kūrybiškai vaizduodami jo sandarą. |
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokiniams pateikiama situacija: "Kodėl palietę karštą daiktą greitai atitraukiame ranką?" Aptariama, kaip organizme perduodama informacija, ir pristatoma neurono reikšmė nervų sistemoje. |
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai, dirbdami poromis: 2.Pasirenka medžiagas arba skaitmeninę priemonę, iš kurios kurs neurono modelį. 3. Sukuria neurono modelį, pavaizduodami jo kūną, branduolį, dendritus, aksoną ir mielininį dangalą. 4.Pažymi neurono dalis ir modelyje rodyklėmis nurodo nervinio impulso sklidimo kryptį. 5.Palygina savo modelį su pateikta neurono schema, patikrina, ar visos pagrindinės dalys pavaizduotos tinkamai, ir prireikus modelį patikslina. |
| Užduotis |
Remdamiesi sukurtu neurono modeliu, įvardykite neurono dalis ir paaiškinkite jų funkcijas. Nustatykite, kokio tipo neuroną vaizduoja jūsų modelis. Pasirinkę konkrečią situaciją, pavaizduokite nervinio impulso kelią nuo receptoriaus iki atsako ir paaiškinkite, kaip neurono sandara padeda priimti ir perduoti nervinius impulsus. |
| Įsivertinimas / refleksija |
Ką naujo sužinojau apie nervinę ląstelę ir jos funkcijas? Kaip neurono sandara padeda perduoti informaciją? Kuo skiriasi juntamieji, įterptiniai ir judinamieji neuronai? Kas atliekant užduotį sekėsi geriausiai, o ką dar reikėtų patobulinti? |
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai, dirbdami grupėse, sudaro sąvokų žemėlapį tema "Neuronas - nervinės sistemos pagrindas". Jame susieja neurono sandarą, dalių funkcijas, neuronų tipus ir nervinio impulso perdavimo eigą. Sukurtus sąvokų žemėlapius mokiniai pristato klasei ir palygina tarpusavyje. |
| Galimos užduotys mokiniams |
"Nervinio impulso kelias": mokiniai traukia korteles su kasdienėmis situacijomis (pvz., palietė karštą puodelį, įsidūrė pirštą, išgirdo garsų signalą). Perskaitę situaciją, jie paaiškina, kaip nervinis impulsas keliauja nuo receptoriaus iki atsako, įvardija dalyvaujančius neuronų tipus ir jų funkcijas. Kitas mokinys įvertina atsakymą, patikrina jo tikslumą ir prireikus papildo. |
| Mokymosi ištekliai |
https://www.britannica.com/science/neuron |
| BP |
[...] Analizuojami statistiniai duomenys apie įvairių priklausomybių ligų paplitimą; mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui.[...] |
| Tikslas |
Analizuoti statistinius duomenis apie priklausomybių paplitimą ir paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų poveikį žmogaus organizmo sistemoms bei sveikatai. |
| Mokymosi uždaviniai |
|
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - analizuoja psichoaktyviųjų medžiagų poveikį organizmui ir jų vartojimo pasekmes, atpažįsta priežasties ir pasekmės ryšius. Komunikavimo - pasirenka patikimus informacijos šaltinius, skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios nuomonės, aptaria priklausomybių problemas ir pristato analizės rezultatus, vartodami biologijos sąvokas. Skaitmeninė - analizuoja statistinius duomenis ir skaitmeninius informacijos šaltinius. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos - supranta priklausomybių poveikį sveikatai ir ugdosi atsakingą požiūrį į sveiką gyvenseną. |
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokiniams užduodamas klausimas: "Kodėl žmonės kartais renkasi tai, kas kenkia jų sveikatai?" Mokiniai išsako savo nuomonę, aptaria galimas priežastis, o mokytojas susieja atsakymus su pamokos tema. |
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai grupėse analizuoja statistinius duomenis Ką rodo Lietuvos mokinių pasirinkimai? Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo analizė pagal ESPAD 2024 duomenis" https://ntakd.lrv.lt/public/canonical/1734325309/1222/ESPAD_2024%20bendra_ataskaita_.pdf apie skirtingų priklausomybių (tabako, alkoholio, narkotinių medžiagų) paplitimą. Naudodamiesi informaciniais šaltiniais, aiškinasi psichoaktyviųjų medžiagų poveikį nervų sistemai, smegenims ir kitoms organizmo sistemoms. Grupės pristato išvadas ir diskutuoja, kaip priklausomybių atsiradimas veikia žmogaus sveikatą bei gyvenimo kokybę. Darbo tikslas: išanalizuoti statistinius duomenis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą tarp Lietuvos mokinių ir paaiškinti jų poveikį žmogaus organizmui. Darbo eiga: 1. Mokiniai susiskirsto grupėmis. Kiekviena grupė gauna vienos psichoaktyviosios medžiagos statistinius duomenis iš ESPAD 2024 tyrimo: 2 grupė - tabakas ir elektroninės cigaretės 3 grupė - kanapės ir kitos narkotinės medžiagos 4 grupė - raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas be gydytojo paskyrimo 2. Mokiniai analizuoja pateiktas diagramas ir atsako į klausimus:
3. Kodėl gali išsivystyti priklausomybė? ____________________________________________________________ 4. Kokios galimos ilgalaikės pasekmės sveikatai? ____________________________________________________________ ____________________________________________________________ 5. Kiekviena grupė pristato savo analizę klasei. Klausydamiesi kitų grupių, mokiniai pildo bendrą klasės minčių žemėlapį "Psichoaktyviųjų medžiagų poveikis žmogui", kuriame susieja psichoaktyviųjų medžiagų rūšis, jų poveikį nervų sistemai, kitoms organizmo sistemoms, galimas priklausomybes ir pasekmes sveikatai. |
| Užduotis |
Remdamiesi biologijos žiniomis ir informaciniais šaltiniais, mokiniai parengia psichoaktyvios medžiagos poveikio kortelę: 1. Kaip patenka į organizmą? ☐ Kvėpuojant ☐ Nurijus ☐ Kitu būdu: ___________________ 2. Kokią organizmo sistemą labiausiai veikia? ☐ Nervų sistemą ☐ Kvėpavimo sistemą ☐ Kraujotakos sistemą ☐ Virškinimo sistemą 3. Koks poveikis organizmui? ____________________________________________________________ |
| Įsivertinimas / refleksija |
Mokiniai užbaigia sakinius: Didelį poveikį žmogaus organizmui psichoaktyviosios medžiagos daro todėl, kad ... |
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai, dirbdami grupėse, parengia rekomendacijas bendraamžiams, kaip išvengti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir išsaugoti sveiką gyvenseną. Rekomendacijas pristato klasei ir aptaria jų pagrįstumą. |
| Galimos užduotys mokiniams |
"Statistika ir sveikata: išanalizuok, paaiškink, padaryk išvadą". Mokiniai gauna ESPAD 2024 duomenų ištrauką apie vienos psichoaktyviosios medžiagos vartojimą.Mokiniai šskiria svarbiausius statistinius duomenis, nubraižo arba analizuoja pateiktą diagramą, paaiškina, kaip ši medžiaga veikia nervų sistemą ir kitas organizmo sistemas, nurodo galimas vartojimo pasekmes sveikatai, parengia trumpą rekomendaciją, kaip mažinti priklausomybės riziką. |
| Mokymosi ištekliai |
https://ntakd.lrv.lt/public/canonical/1734325309/1222/ESPAD_2024%20bendra_ataskaita_.pdf https://ntakd.lrv.lt/ https://sam.lrv.lt/ |
| BP |
[...] Naudojantis schemomis, mokomasi apibūdinti kasos išskiriamų hormonų įtaką palaikant gliukozės pastovią koncentraciją kraujuje. Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. [...] | ||||||||||||||||||||
| Tikslas |
Analizuojant gliukozės koncentracijos kraujyje kitimo duomenis išsiaiškinti, kaip kasos hormonas insulinas palaiko pastovią gliukozės koncentraciją kraujyje. | ||||||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo kompetencija - mokiniai analizuoja gliukozės koncentracijos kraujyje kitimo duomenis, aiškina insulino poveikį ir sieja jį su pastovios vidinės organizmo aplinkos palaikymu. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija - mokiniai aiškinasi gliukozės koncentracijos kraujyje reguliavimo svarbą ir sieja šias žinias su sveikatos išsaugojimu bei cukrinio diabeto prevencija. Komunikavimo kompetencija - mokiniai, remdamiesi schema, duomenimis ir sudarytu grafiku, biologijos sąvokomis paaiškina gliukozės koncentracijos kraujyje kitimą ir insulino vaidmenį. | ||||||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Pamokos pradžioje mokytojas lentoje užrašo du skaičius: 5 mmol/l ir 9 mmol/l ir klausia: "Jeigu abu skaičiai rodo gliukozės kiekį kraujyje, kuris iš jų turėtų kelti daugiau klausimų ir kodėl?" Mokiniai trumpai spėja, ką šie skaičiai galėtų reikšti. | ||||||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai, naudodamiesi mokytojo pateikta schema, susipažįsta su gliukozės koncentracijos reguliavimu. Kai gliukozės kraujyje per daug: Paaiškinama, kad insulinas padeda gliukozei patekti į daugelį organizmo ląstelių, kur ji gali būti naudojama energijai arba kaupiama atsargai. Kai gliukozės kraujyje per mažai: Mokiniai padaro pagrindinę išvadą: | ||||||||||||||||||||
| Užduotis |
Mokiniai savarankiškai atlikdami užduotis, analizuoja pateiktus duomenis.
____________________________________________________________
3.1.Kas yra pagrindinis mūsų kūno energijos šaltinis ir kodėl jis svarbus? ____________________________________________________________ 3.2.Kaip insulinas padeda mūsų kūnui panaudoti gliukozę? ___________________________________________________________ 3.3.Kas gali atsitikti, jei organizmas neturi pakankamai insulino? ____________________________________________________________ 3.4.Kokie yra normalūs gliukozės kiekio kraujyje rodikliai sveikam žmogui? ____________________________________________________________ 3.5.Ką reiškia prediabetas ir kokie gliukozės kiekio rodikliai jį nustato? __________________________________________________________ 3.6.Koks gliukozės kiekis kraujyje gali rodyti, kad žmogui galbūt yra diabetas? _________________________________________________________________ 3.7.Kuo skiriasi kapiliarinis ir veninis kraujo tyrimas gliukozės kiekiui nustatyti? ____________________________________________________________ 3.8.Kaip pasikeistų grafikas, jei tyrimo rezultatai parodytų gliukozės koncentracijos pokyčius nuo normalaus lygio iki diabeto lygio? ____________________________________________________________ | ||||||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
| ||||||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai analizuoja kelis trumpus gliukozės koncentracijos pokyčių pavyzdžius prieš valgį ir po jo. Jie nustato, kuriuo metu turėtų būti aktyvesnis insulino, o kuriuo - gliukagono veikimas. | ||||||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
Mokiniai lentelėje palygina organizmo būklę po valgio ir ilgiau nevalgius: gliukozės kiekį kraujyje, aktyvesnį hormoną ir jo poveikį. Pabaigoje parašo vieną bendrą išvadą apie gliukozės pusiausvyros palaikymą. | ||||||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://www.scribd.com/document/462331939/Metodine-medziaga-Biologija-9–10-kl https://www.thenational.academy/teachers/lessons/insulin-glucagon-and-the-control-of-blood-sugar-level?utm https://biologija.smp.emokykla.lt/?utm |
| BP |
Mokomasi apibūdinti vyro ir moters lytinių organų sandarą ir susieti ją su jų atliekamomis funkcijomis; mokomasi paaiškinti lytinių hormonų svarbą brendimui. [...] | ||||||||||||||||
| Tikslas |
Apibūdinti vyro ir moters lytinių organų sandarą siejant ją su atliekamomis funkcijomis, paaiškinti lytinių hormonų svarbą brendimui. | ||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - nagrinėja vyro ir moters lytinės sistemos sandarą, sieja lytinių organų sandaros ypatumus su jų atliekamomis funkcijomis. Komunikavimo - interpretuoja schemose ir iliustracijose pateiktą informaciją, argumentuotai paaiškinti savo atsakymus. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos - supranta brendimą kaip natūralų žmogaus raidos etapą, ugdo pagarbų ir atsakingą požiūrį į žmogaus kūno raidą. | ||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Pamokos pradžioje ekrane pateikiamos dvi nepažymėtos, vienodo stiliaus vyro ir moters lytinių sistemų anatominės schemos, be organų pavadinimų.
Šalia schemų pateikiamos tik keturios funkcijos: Mokiniams individualiai skiriamos 1–2 minutės neįvardijant organų schemose nurodyti vietas, kurios, jų manymu, galėtų atlikti nurodytas funkcijas. Mokytojas klausia:
| ||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniams individualiai pateikiamos tos pačios, tik jau sunumeruotos vyro ir moters lytinių sistemų anatominės schemos. Remiantis organų vieta, forma ir ryšiais su kitomis struktūromis, mokiniai turi atpažinti pagrindinius lytinės sistemos organus ir susieti juos su pateiktomis funkcijomis. Antroje pamokos dalyje pereinama prie hormonų. Mokiniams pateikiami brendimo metu vykstančių pokyčių pavyzdžiai, pvz.: Mokiniai nagrinėja, kurie pokyčiai susiję su lytinės sistemos brendimu, o kurie yra matomi viso organizmo pokyčiai. Tik tada pateikiama paprasta schema: Įvedami testosterono, estrogenų ir progesterono pavadinimai ir, remiantis schema bei pateikta informacija, paaiškinti, kodėl lytiniai hormonai svarbūs brendimui. | ||||||||||||||||
| Užduotis |
Dirbdamas su schemomis remkis organų vieta, sandara ir ryšiais su kitomis struktūromis. Atsakymus pagrįsk biologijos žiniomis. 1. Vyro ir moters lytinės sistemos Mokytojo pateiktose nepažymėtose schemose įrašyk pagrindinių organų pavadinimus.
2. Palygink ir paaiškink 2.1. Nurodyk vieną vyro ir moters lytinių sistemų panašumą. _______________________________________________________ 2.2. Nurodyk vieną jų skirtumą. ________________________________________________________ 2.3. Kuo panašios kiaušidžių ir sėklidžių funkcijos? ________________________________________________________ 2.4. Paaiškink, kodėl gimdos funkcija skiriasi nuo kitų lentelėje pateiktų organų funkcijų. ________________________________________________________ 3. Kas vyksta brendimo metu? Perskaityk pokyčius. Lentelėje pažymėk, ar pokytis dažniau siejamas su mergaičių, berniukų ar abiejų lyčių brendimu. 3.1.Užbaik priežasties-pasekmės seką: lytinės liaukos → ____________________ → brendimo metu vykstantys organizmo pokyčiai 3.2.Paaiškink: kodėl lytiniai hormonai svarbūs brendimui? ________________________________________________________________ ________________________________________________________________ 4. Pritaikyk žinias. Situacija: paauglio lytiniai organai yra susiformavę, tačiau lytinių hormonų gamyba labai sumažėjusi. 4.1. Ar vien organų buvimo pakanka, kad visi brendimo pokyčiai vyktų įprastai? Pagrįsk. ________________________________________________________________ 4.2. Kuri priežasties-pasekmės grandinės dalis šioje situacijoje yra sutrikusi? ________________________________________________________________ 4.3. Paaiškink, kaip tai gali būti susiję su lytinės sistemos brendimu. ________________________________________________________________ | ||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
Išmoktos medžiagos įsivertinimui mokiniai užpildo lentelę
| ||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Interaktyvus žmogaus lytinės sistemos tyrinėjimas. Naudojantis interaktyviu 3D žmogaus kūno modeliu tyrinėti vyro ir moters lytinės sistemos organų vietą organizme, juos atpažinti ir apibūdinti jų atliekamas funkcijas. Pasirinkus po vieną vyro ir moters lytinės sistemos organą, palyginti jų vietą, sandarą ir atliekamas funkcijas. "Sandara - funkcija" vizualinė analizė. Pateikti atskirų lytinės sistemos organų iliustracijas arba padidintus anatominių schemų fragmentus. Remiantis organo vieta ir sandaros požymiais nagrinėti, kokiai funkcijai atlikti jis yra pritaikytas, ir savo pasirinkimą pagrįsti. Veikla tinkama diferencijuoti: vieniems mokiniams galima pateikti galimų funkcijų pasirinkimus, kitiems - tik anatominį vaizdą. Brendimo pokyčių analizė. Pateikti skirtingų brendimo metu vykstančių organizmo pokyčių pavyzdžių. Juos palyginti, išskiriant mergaitėms, berniukams ir abiem lytims būdingus pokyčius, bei paaiškinti lytinių hormonų svarbą šiems pokyčiams. Biologinės situacijos analizė. Pateikti situaciją, kurioje dėl sumažėjusios lytinių hormonų gamybos brendimo pokyčiai vyksta neįprastai. Remiantis pateikta informacija analizuoti priežasties ir pasekmės ryšį ir paaiškinti, kodėl normaliai lytinės sistemos raidai svarbi hormonų veikla. | ||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
Naudodamasis pateiktomis anatominėmis schemomis: 1. Nurodyk, kuriuose organuose gaminamos vyro ir moters lytinės ląstelės. ________________________________________________________________________________ 2. Nurodyk, kuris moters lytinės sistemos organas sudaro sąlygas vystytis naujam organizmui. ________________________________________________________________________________ 3. Pasirink vieną schemoje pažymėtą organą ir apibūdink jo pagrindinę funkciją. ________________________________________________________________________________ | ||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://www.unige.ch/ssi/ressources/ressources-pedagogiques-ssi/planches-anatomiques/planches-anatomiques https://human.biodigital.com/login?returnUrl=/explore https://openstax.org/details/books/anatomy-and-physiology-2e |
| BP |
[...] Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi. | ||||||||||||||||||
| Tikslas |
Išsiaiškinti, kurie motinos gyvensenos ir sveikatos būklės veiksniai daro įtaką vaisiaus vystymuisi, ir pagrįsti sveikos gyvensenos svarbą nėštumo metu. | ||||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - aiškinasi vaisiaus vystymąsi veikiančius veiksnius ir daro išvadas. Komunikavimo - aptaria biologinius procesus ir argumentuoja savo nuomonę. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos - supranta sveikos gyvensenos svarbą nėštumo metu. | ||||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokytojas užduoda klausimą: "Ar kūdikio sveikata priklauso tik nuo genų, ar ją gali paveikti ir būsimos mamos gyvenimo būdas?" Aptariami mokinių atsakymai. | ||||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokytojas pakviečia mokinius žiūrėti trumpą vaizdo filmuką apie alkoholio ar kitų medžiagų įtaką vaisiaus vystymuisi: Mokytojas pristato pamokos temą ir pakviečia mokinius atlikti užduočių lapo užduotis apie vaisiaus vystymąsi ir veiksnius, galinčius jį paveikti. Mokiniai analizuoja placentos vaidmenį, nagrinėja medžiagų judėjimą tarp motinos ir vaisiaus bei atsako į pateiktus klausimus. Toliau mokiniai analizuoja situacijas apie motinos ligų, nervinės įtampos ir psichoaktyviųjų medžiagų poveikį vaisiaus vystymuisi. Diskutuoja, kaip šie veiksniai gali paveikti vaisiaus augimą ir sveikatą, bei ieško būdų, kaip sumažinti galimą riziką. Atlikdami praktinę užduotį, mokiniai parengia rekomendacijas būsimai mamai ir kuria informacinį lankstinuką apie sveiką gyvenseną nėštumo metu. | ||||||||||||||||||
| Užduotis |
Mokiniai, naudodamiesi vadovėliu ir kitais informacijos šaltiniais, atlieka užduočių lapo užduotis, analizuoja vaisiaus vystymąsi veikiančius veiksnius ir formuluoja išvadas. Pažymėk, kurios medžiagos gali patekti iš motinos vaisiui: Pažymėk, kurios medžiagos pašalinamos iš vaisiaus organizmo: Atsakyk į klausimus:
1. Išanalizuok veiksnių poveikį vaisiaus vystymuisi Perskaityk situacijas ir atsakyk į klausimus. Situacija A - psichoaktyviosios medžiagos. Būsima mama nėštumo metu rūko elektronines cigaretes, nes mano, kad jos nekenksmingos.
Situacija B - nervinė įtampa. Būsima mama ilgą laiką patiria stiprų stresą, mažai miega ir nuolat jaučia įtampą.
Situacija C - motinos ligos. Būsima mama nesigydo infekcinės ligos ir nesikreipia į gydytoją.
2. Užpildyk lentelę.
3. Sukurk rekomendaciją būsimai mamai. Parašyk 5 patarimus, kurie padėtų užtikrinti sveiką vaisiaus vystymąsi. 1. 2. 3. 4. 5. | ||||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
Pažymėk, ką šiandien išmokai: Šiandien supratau, kad ... Man dar reikia pasikartoti ... | ||||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniams pateikiama būsimos mamos vienos dienos situacija, kurioje aprašomi jos kasdieniai pasirinkimai: mityba, poilsis, fizinis aktyvumas, patiriamas stresas, vaistų vartojimas ar žalingi įpročiai. Mokiniai analizuoja pateiktą informaciją ir nustato, kurie pasirinkimai yra palankūs sveikam vaisiaus vystymuisi, o kurie gali kelti riziką. Dirbdami poromis arba grupėse mokiniai aptaria, kaip skirtingi veiksniai (nesubalansuota mityba, nuolatinė nervinė įtampa, nepakankamas poilsis, rūkymas, alkoholio vartojimas ar negydomos ligos) gali paveikti motinos organizmą ir vaisiaus vystymąsi. Jie pagrindžia savo nuomonę biologinėmis žiniomis apie placentos vaidmenį ir medžiagų patekimą iš motinos vaisiui. Veiklos pabaigoje mokiniai pateikia pasiūlymus, kaip būtų galima pakeisti kasdienius pasirinkimus, kad būtų užtikrinta sveikesnė būsimos mamos gyvensena ir palankesnės sąlygos vaisiaus vystymuisi. | ||||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
"Sveikos būsimos mamos dienos planas". Atlikę situacijos analizę, mokiniai parengia sveikos būsimos mamos dienos planą, kuriame pateikia rekomendacijas, padedančias užtikrinti palankias sąlygas vaisiaus vystymuisi. Mokiniai apmąsto, kokie kasdieniai pasirinkimai gali turėti teigiamą arba neigiamą poveikį motinos ir vaisiaus sveikatai. Plane mokiniai nurodo:
Sukuriamas trumpas informacinis planas, plakatas, lankstinukas arba rekomendacijų sąrašas "Kaip padėti vaisiui sveikai vystytis". | ||||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://sam.lrv.lt/ https://nvsc.lrv.lt/ https://www.who.int/health-topics/maternal-health |
| BP |
[...] Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes. |
| Tikslas |
Analizuojant lytiškai plintančių ligų paplitimo Lietuvoje statistinius duomenis, išsiaiškinti jų plitimo tendencijas, galimas pasekmes sveikatai ir pagrindinius prevencijos būdus. |
| Mokymosi uždaviniai |
|
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo kompetencija - mokiniai analizuoja lytiškai plintančių infekcijų paplitimo statistinius duomenis, lygina jų kitimą skirtingais metais ir daro pagrįstas išvadas apie paplitimo tendencijas. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija - mokiniai aiškinasi lytiškai plintančių infekcijų prevencijos būdus ir vertina atsakingo elgesio svarbą saugant savo bei kitų sveikatą. Komunikavimo kompetencija - mokiniai analizuoja ir vertina skirtingais būdais pateiktą informaciją ir, remdamiesi statistinių duomenų grafiku ir biologijos žiniomis, argumentuotai paaiškina infekcijų paplitimo tendencijas bei prevencijos priemonių reikšmę. Pilietiškumo kompetencija - mokiniai suvokia asmeninės atsakomybės ir informuoto elgesio reikšmę mažinant lytiškai plintančių infekcijų paplitimą visuomenėje. |
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Pamokos pradžioje lentoje pateikiami teiginiai: B. Lytiškai plintanti infekcija visada sukelia aiškius simptomus. Mokiniai individualiai pasirenka, kurie teiginiai, jų manymu, yra teisingi, mokytojas jų variantus pakomentuoja. |
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokytojas trumpai apibūdina sifilį, gonorėją, chlamidiozę ir ŽIV infekciją. Akcentuojama, kad skirtingos infekcijos gali būti sukeliamos skirtingų ligų sukėlėjų, o dalis užsikrėtusių žmonių kurį laiką gali nejausti simptomų. Aptariamos galimos negydomų infekcijų pasekmės, pavyzdžiui, lytinės ir reprodukcinės sistemos pažeidimai, vaisingumo sutrikimai, infekcijos perdavimas kitam žmogui. Taip pat paaiškinama ankstyvo ištyrimo ir gydytojo paskirto gydymo svarba. 1. Mokiniai poromis arba individualiai analizuoja pateiktą grafiką "Sergamumas sifiliu, gonorėja, chlamidioze, ŽIV infekcija Lietuvoje, 2012–2022 m. 100 tūkst. gyventojų". Prieš pradėdami mokiniai išsiaiškina, ką reiškia grafiko ašys ir rodiklis "atvejai 100 tūkst. gyventojų". Šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/1/nXTRaf1IoOA.pdf
Mokinių atsakymai aptariami ir patikslinami. 2. Grupėms pateikiamos kortelės (arba šis sąrašas įjungiamas ekrane) su skirtingais veiksmais, pavyzdžiui:
Mokiniai jas suskirsto į dvi grupes: Prie kiekvienos prevencinės priemonės parašo vieną sakinį, kaip ji padeda sumažinti užsikrėtimo riziką. Atsakymai aptariami ir patikslinami. |
| Užduotis |
Mokiniams pateikiama ataskaita https://nvsc.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/1/nXTRaf1IoOA.pdf arba kelios joje pateiktos lentelės. Jas nagrinėdami mokiniai gali atsakyti į klausimus:
Mokiniai dirbdami poromis arba individualiai, pasirenka reikiamą informaciją ir sukuria prevencijos planą. Prevencijos plane turi būti nurodomi konkretūs sergamumo duomenys, aptariami konkretūs prevenciniai veiksmai ir jų paaiškinimai bei visuomenės informavimo būdai. Užduotis gali būti atliekama kuriant informacinius plakatus ar skrajutes arba mokiniams galima užduoti parašyti pastraipą. Atliktos užduotys pristatomos ir aptariamos su kitais klasės mokiniais. |
| Įsivertinimas / refleksija |
Kokias dvi prevencijos priemones galėčiau paaiškinti kitam žmogui ir kodėl jos veiksmingos? |
| Galimos mokymosi veiklos |
Infekcijos kelias. Mokiniai schemoje parodo, kaip infekcija gali plisti nuo vieno žmogaus kitam ir kuriose vietose galima "nutraukti" perdavimo grandinę. Prie kiekvieno sustabdymo taško priskiria tinkamą prevencijos priemonę. |
| Galimos užduotys mokiniams |
Mokiniai sukuria trumpą 3–4 sakinių informacinę žinutę bendraamžiams tema "Kaip sumažinti LPI riziką?". Joje turi būti bent dvi prevencijos priemonės ir vienas paaiškinimas, kodėl ištyrimas gali būti svarbus net nejaučiant simptomų. |
| Mokymosi ištekliai |
https://nvsc.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/1/nXTRaf1IoOA.pdf |
| BP |
Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai žmogui yra būtina inkstų transplantacija. [...] |
| Tikslas |
Išsiaiškinti, kas yra organų ir audinių transplantacija, kodėl ji gali būti būtina sutrikus organų veiklai. |
| Mokymosi uždaviniai |
|
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo -sieja inkstų funkciją su organizmo homeostaze, analizuoja transplantacijos poreikį ir taiko biologijos žinias realioje situacijoje. Komunikavimo - diskutuoja grupėje, formuluoja argumentus, pristato ir pagrindžia savo sprendimą. |
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Ekrane mokiniams pateikiama situacija: Kodėl vienas telefono skambutis gali visiškai pakeisti Tomo gyvenimą? Mokiniai poromis 1 minutę aptaria: Mokytojas, išklausęs kelių grupelių atsakymus užduoda klausimą: Trumpai paaiškinamos pagrindinės sąvokos: transplantacija, donoras, recipientas, dializė. |
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Probleminės situacijos tyrinėjimas, informacijos analizė, darbas grupėse, rezultatų pristatymas ir argumentavimas. Klasė suskirstoma į 4–5 mokinių grupes. Kiekviena grupė tampa ligoninės transplantacijos komanda. Situacija: Paciento inkstai beveik nebefunkcionuoja. Jo kraujyje kaupiasi medžiagų apykaitos atliekos ir perteklinis vanduo. Pacientui reguliariai atliekama dializė. Gydytojai svarsto inksto transplantaciją. Grupė gauna mokytojo paruoštas informacijos korteles apie:
Mokiniai parengia "Gydytojų sprendimo lapą", kuriame pateikia: 2. Galimus sprendimus. Kuo skiriasi dializė ir inksto transplantacija? 3. Informaciją apie transplantaciją. Iš kur gali būti gaunamas transplantuojamas inkstas? Kodėl negalima persodinti bet kurio žmogaus inksto? 4. Priimtą sprendimą ar transplantacija šiam pacientui galėtų būti ilgalaikis problemos sprendimas. |
| Užduotis |
Nupiešti žmogaus siluetą ir pažymėti bent 5 organus ar audinius, kuriuos galima transplantuoti. |
| Įsivertinimas / refleksija |
|
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai grupėse sudėlioja transplantacijos etapus nuo donoro organo paėmimo iki jo persodinimo recipientui. Po to aptaria, kodėl kiekvienas etapas svarbus sėkmingai transplantacijai. Mokiniai nagrinėja supaprastintas kelių donorų ir recipientų situacijas: kraujo grupę, amžių, organo būklę ir laukimo laiką. Jie diskutuoja, kodėl donorinis organas negali būti persodintas bet kuriam žmogui. |
| Galimos užduotys mokiniams |
Sudėliokite tinkama seka sąvokas: donoras - organo paėmimas - organo išsaugojimas - suderinamumo patikra - recipientas - transplantacija - stebėjimas po operacijos. Prie dviejų pasirinktų etapų trumpai paaiškinkite jų svarbą. Mokiniams pateikiami keli teiginiai apie organų donorystę ir transplantaciją. Jie turi pažymėti, kurie yra faktai, o kurie - nuomonės, ir vieną pasirinktą teiginį pagrįsti biologinėmis žiniomis. |
| Mokymosi ištekliai |
First pig kidney transplant in a person: what it means for the future | Nature https://www.youtube.com/watch?v=DPq_G3ULxyY Informacija apie organų donorystę: gyvoji ir po smegenų mirties; kur, kada ir kaip tai vyksta |
Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. Mokomasi apibūdinti ryšį tarp DNR, genų ir chromosomų; aiškinamasi, kad homologinėse chromosomose to paties geno formos vadinamos aleliais, kuriuose užkoduota informacija apie organizmo vystymąsi ir požymius. Modeliuojant mokomasi paaiškinti, kaip prieš ląstelėms dalijantis dvigubėja DNR molekulė ir kokia šio proceso paskirtis. Analizuojant skirtingų organizmų kariotipus, mokomasi nurodyti, kad eukariotinėse ląstelėse aptinkamas chromosomų skaičius yra specifinis organizmų rūšims. Mokomasi apibūdinti mutacijas ir nurodyti jas sukeliančių mutagenų pavyzdžių. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu analizuojamos chromosomų skaičiaus mutacijos, albinizmo pavyzdžiu – geno mutacijos. Mokomasi apibūdinti mutacijų svarbą organizmų prisitaikymui prie aplinkos. Mokomasi apibūdinti ir užrašyti dominuojančius bei recesyvinius alelius; heterozigotinius ir homozigotinius genotipus, sieti organizmo genotipą su fenotipu; mokomasi spręsti monohibridinio kryžminimo uždavinius. Naudojant sutartinius simbolius mokomasi nubraižyti ir analizuoti 3 kartų genealoginio medžio schemą. Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų paveldimų požymių (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) dažnis savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. Modeliuojant atsitiktinį chromosomų išsiskyrimą mejozės proceso metu, mokomasi apibūdinti kombinacinį kintamumą kaip organizmų savybę įgyti naujų požymių. Aiškinamasi, kokia kombinacinio ir mutacinio kintamumo įtaka gamtinei atrankai.
| BP |
[...] Analizuojant skirtingų organizmų kariotipus, mokomasi nurodyti, kad eukariotinėse ląstelėse aptinkamas chromosomų skaičius yra specifinis organizmų rūšims. [...] | ||||||||||||||||||||
| Tikslas |
Analizuojant organizmų kariotipus, išsiaiškinti, kad chromosomų skaičius yra rūšiai būdingas požymis. | ||||||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - analizuoja skirtingų organizmų kariotipus, nustato chromosomų skaičių ir paaiškina jo specifiškumą rūšiai. Komunikavimo - analizuoja informaciją apie kariotipus, apibendrina rezultatus ir pristato išvadas, vartodami biologijos sąvokas. | ||||||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Pamokos pradžioje mokiniai, atsakydami į klausimus, prisimena ankstesnes žinias apie ląstelę ir genetinę informaciją: Kokiu pavidalu genetinė informacija yra branduolyje? Tuomet mokiniams pateikiami skirtingų organizmų - žmogaus, šimpanzės, šuns, pelės, kukurūzo ir vaisinės muselės - chromosomų rinkinių pavyzdžiai. Mokiniai juos stebi, lygina ir išsako savo pastebėjimus. Apibūdinama kariotipo sąvoka. Mokinių smalsumui sužadinti keliamas probleminis klausimas: "Ar didesnis chromosomų skaičius reiškia, kad organizmas yra sudėtingesnis? Kodėl taip manote?" Mokinių spėjimai aptariami palyginant, pavyzdžiui, žmogaus (46), šimpanzės (48) ir šuns (78) chromosomų skaičių. Taip mokiniai skatinami kelti prielaidas ir argumentuoti, o pamokos metu siekiama išsiaiškinti, ką apie organizmą gali atskleisti jo kariotipas ir kodėl vien chromosomų skaičius neparodo organizmo sudėtingumo. | ||||||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai analizuoja pateiktus skirtingų organizmų kariotipus, nustato chromosomų skaičių ir lygina jų panašumus bei skirtumus. Dirbdami porose aptaria, kodėl skirtingų rūšių organizmai turi nevienodą chromosomų skaičių. Remdamiesi analize, formuluoja išvadas apie chromosomų skaičiaus specifiškumą organizmų rūšims. | ||||||||||||||||||||
| Užduotis |
1. Kariotipo analizė. Išnagrinėkite pateiktus skirtingų organizmų kariotipus ir užpildykite lentelę.
2. Kariotipų palyginimas. Atsakykite į klausimus: 2.2. Kurio organizmo chromosomų skaičius yra didžiausias? 2.3. Kurio organizmo chromosomų skaičius yra mažiausias? 2.4. Kodėl skirtingų rūšių organizmai turi skirtingą chromosomų skaičių? 3. Užbaikite sakinį: 4. Pagalvok ir pritaikyk. Mokslininkas rado nežinomo organizmo ląstelės kariotipą. Paaiškinkite, kaip kariotipas gali padėti nustatyti, kokiai rūšiai priklauso organizmas. | ||||||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
| ||||||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai individualiai arba porose nagrinėja pateiktą informaciją apie skirtingų organizmų chromosomų rinkinius ir kuria trumpą informacinį plakatą tema "Chromosomų įvairovė gyvajame pasaulyje". Jame pateikia pasirinktų organizmų pavyzdžius, chromosomų skaičių ir paaiškina, kodėl šis požymis yra būdingas konkrečiai rūšiai. Sukurtus plakatus mokiniai pristato klasei ir aptaria, ką sužinojo apie organizmų kariotipų įvairovę. | ||||||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
"Chromosomų detektyvai": mokiniai gauna trumpus organizmų aprašymus be pavadinimų. Remdamiesi pateiktais požymiais ir chromosomų skaičiumi, jie turi sukurti organizmo apibūdinimą ir paaiškinti, kodėl chromosomų skaičius negali būti vienintelis kriterijus organizmui atpažinti.
| ||||||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://commons.wikimedia.org https://www.ncbi.nlm.nih.gov/genome https://www.nature.com https://www.britannica.com |
| BP |
[...] Naudojant sutartinius simbolius mokomasi nubraižyti ir analizuoti 3 kartų genealoginio medžio schemą.[...] | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Tikslas |
Naudojant sutartinius simbolius mokomasi nubraižyti ir analizuoti trijų kartų genealoginio medžio schemą. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - analizuoja genealoginius medžius ir aiškinasi požymių paveldėjimą. Komunikavimo - dirba poromis ar grupėse, aptaria rezultatus ir argumentuoja savo išvadas. Skaitmeninė - naudojasi skaitmeniniais mokymosi ištekliais ir braižo bei analizuoja genealoginio medžio schemas. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokytojas užduoda klausimą: "Ar kada nors pastebėjote, kad tam tikri požymiai, pavyzdžiui, akių spalva, duobutės skruostuose ar garbanoti plaukai, kartojasi jūsų šeimoje?" Mokiniai pasidalija savo mintimis, trumpai aptariami atsakymai. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai poromis analizuoja pateiktą trijų kartų genealoginio medžio pavyzdį, susipažįsta su sutartiniais simboliais ir nustato, kaip šeimoje paveldimas tam tikras požymis. Vėliau, remdamiesi pateiktais duomenimis, nubraižo savo genealoginio medžio schemą, pažymi šeimos narius sutartiniais simboliais ir nurodo požymio pasireiškimą. Atlikę užduotį, mokiniai palygina savo schemas su kitų grupių darbais, aptaria rezultatus ir suformuluoja išvadą apie genealoginio medžio paskirtį bei jo reikšmę analizuojant požymių paveldėjimą. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Užduotis |
Prieš pamoką, namuose apklauskite savo šeimos narius ir surinkite informaciją apie tris šeimos kartas (senelius, tėvus ir vaikus). Pasirinkite vieną lengvai pastebimą požymį savo šeimoje, pavyzdžiui:
1. Surinkti duomenys. Pasirinktas požymis: ______________________
2. Susipažink su sutartiniais simboliais. Įrašyk, ką reiškia pateikti simboliai.
3. Išanalizuok pavyzdį ir atsakyk į klausimus. Genealoginio medžio schemoje pavaizduotas achondroplazijos paveldėjimas. Šią genetinė liga paveldima autosominiu dominantiniu būdu.
4. Nubraižyk genealoginį medį. Remdamasis savo surinkta informacija, nubraižyk trijų kartų genealoginį medį. 5. Išanalizuok savo genealoginį medį.
6. Palygink savo genealoginį medį su bendraklasio darbu.
7. Užbaik sakinius:
8. Pasiruošimas pristatymui. Per 1–2 minutes pristatyk savo darbą. Pristatydamas atsakyk:
Kokią išvadą gali padaryti? | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai porose gauna korteles su genealoginiame medyje naudojamais sutartiniais simboliais ir korteles su jų reikšmėmis. Jie turi teisingai suporuoti simbolius su aprašymais, o vėliau aptarti, kodėl vieni simboliai žymi lytį, kiti - tam tikro požymio pasireiškimą ar nešiotojus. Atlikę užduotį mokiniai pasitikrina atsakymus ir diskutuoja apie taisyklingą genetikos simbolių naudojimą.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
Surask klaidą genealoginiame medyje: mokiniams pateikiama specialiai su klaidomis nubraižyta trijų kartų genealoginio medžio schema. Mokiniai, dirbdami individualiai arba poromis, analizuoja pateiktą schemą ir ieško netikslumų: neteisingai panaudotų simbolių (pvz., moteris pažymėta kvadratu, vyras - apskritimu), klaidingai sujungtų šeimos narių ryšių (pvz., vaikas prijungtas prie vieno iš tėvų, o ne prie tėvų poros) ir neteisingai išdėstytų kartų. Radę klaidą, mokiniai ją pažymi, paaiškina, kodėl ji neteisinga, ir nubraižo pataisytą genealoginio medžio variantą. Kitas mokinys arba grupė patikrina atliktą darbą, įvertina, ar simboliai ir ryšiai pavaizduoti taisyklingai, bei pateikia papildymus. Situacija: Užduotis:
Atsakyk į klausimus:
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://cegat.com/diagnostics/general-information/pedigree-chart-designer/ https://www.drawio.com/ |
| BP |
[...] Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles. |
| Tikslas |
Išsiaiškinti CRISPR-Cas9 genų redagavimo sistemos veikimo principą ir įvertinti V. Šikšnio bei jo mokslinės komandos tyrimų reikšmę šiuolaikinių biotechnologijų plėtrai. |
| Mokymosi uždaviniai |
|
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - tyrinėja CRISPR-Cas9 modelį, aiškina DNR redagavimo principą. Komunikavimo - interpretuoja schemose pateiktą informaciją, formuluoja ir pagrindžia išvadas. Kūrybiškumo - nagrinėja biologinės problemos sprendimo galimybes, prognozuoja, kaip tikslinis genetinės informacijos pakeitimas galėtų būti pritaikytas sprendžiant žmogui aktualias problemas. |
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Pamokos pradžioje mokytojas ekrane pateikia labai trumpą biologinę situaciją: O jeigu būtų galima pakeisti ne ligos simptomus, o pačią klaidą DNR? Mokinių paprašoma pasirinkti vieną iš trijų teiginių: Tada parodyti Virginijaus Šikšnio nuotrauką ir vieną sakinį: Lietuvos mokslininkas, kurio tyrimai padėjo suprasti, kaip galima tiksliai redaguoti DNR. https://www.gmc.vu.lt/en/research/researcher-profiles/prof-dr-virginijus-siksnys Mokytojas pateikia pamokos klausimą: Kaip "surasti" vieną konkrečią vietą tarp milijonų DNR nukleotidų ir būtent ją pakeisti? |
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai dirba individualiai, nagrinėja CRISPR modelį ir atpažįsta pagrindines jo dalis: RNR, Cas9 baltymą, tikslinį geną ir DNR. Mokytojas nepateikia viso veikimo mechanizmo iš anksto, o klausimais nukreipia mokinius:
Antroje pamokos dalyje nagrinėjama, kas gali įvykti po DNR pjūvio - geno veikla gali būti sutrikdyta arba gali būti įterpta nauja DNR seka. Galiausiai grįžtama prie pamokos pradžios problemos: ar teoriškai galima pakeisti ligą lemiantį DNR pokytį? Trumpai pristatomi V. Šikšnio ir jo komandos CRISPR tyrimai ir aptariama, kodėl bakterijų apsaugos sistemos tyrimai tapo reikšmingi šiuolaikinei genų redagavimo technologijai. |
| Užduotis |
Pateikiama situacija: Mokiniai turi:
|
| Įsivertinimas / refleksija |
Grįžtama prie pamokos pradžioje pateikto klausimo: Mokiniai individualiai užbaigia tris teiginius: |
| Galimos mokymosi veiklos |
Naudojantis interaktyvia CRISPR-Cas9 simuliacija https://www.labxchange.org/library/items/lb%3ALabXchange%3Ab67b0a9b%3Alx_simulation%3A1 tyrinėti genų redagavimo procesą, atpažinti pagrindines sistemos dalis ir paaiškinti, kaip vadovo RNR padeda atpažinti tikslinę DNR seką, kaip veikia Cas9 ir kas vyksta su DNR po jos perkirpimo. |
| Galimos užduotys mokiniams |
CRISPR-Cas9 - genų redagavimo technologija, leidžianti tiksliai keisti pasirinktą DNR seką. Jos veikimui naudojamas Cas9 baltymas ir vadovo RNR , kuri nukreipia Cas9 į konkrečią DNR vietą. CRISPR-Cas9 technologija sukurta remiantis natūralia bakterijų apsaugos sistema. CRISPR-Cas9 veikia šiais etapais:
Vadovo RNR - mėlyna (B) Taikinio DNR seka - geltona (E)
Pjautuvinė anemija - paveldima liga, susijusi su hemoglobino sandarą lemiančio geno pokyčiu. Dėl pakitusio hemoglobino eritrocitai gali įgauti pjautuvo formą, todėl sutrinka jų funkcija ir gali pasireikšti mažakraujystė, skausmo epizodai bei kitos komplikacijos. Genų redagavimo technologijos gali būti taikomos paciento kraujodaros kamieninėms ląstelėms pakeisti.
Įtvirtinimo klausimai:
...............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
.............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................. Išnagrinėkite pateiktą schemą
.........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
.......................................................................................................................................................................................................................................................................................................................... Užduotys ir vizualizacijos parengtos autoriaus, remiantis NHGRI ir HHMI BioInteractive mokomąja medžiaga apie CRISPR-Cas9. |
| Mokymosi ištekliai |
https://www.gmc.vu.lt/en/research/researcher-profiles/prof-dr-virginijus-siksnys https://www.biointeractive.org/classroom-resources/crispr-cas9-mechanism-applications https://learn.genetics.utah.edu/ https://www.labxchange.org/library/items/lb%3ALabXchange%3Ab67b0a9b%3Alx_simulation%3A1 |
| BP |
[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą [...] | ||||||||||||||||||||
| Tikslas |
Tyrinėjant kerpių paplitimą skirtingose mokyklos aplinkos vietose išsiaiškinti, kaip bioindikatoriai gali būti naudojami aplinkos būklei vertinti. | ||||||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - tyrinėja kerpių paplitimą, renka ir sistemina duomenis, juos lygina, analizuoja. Komunikavimo - fiksuoja tyrimo rezultatus lentelėje ir (ar) žemėlapyje, tinkamai vartoja sąvokas bioindikatorius, kerpė, aplinkos būklė, tarša, pristato ir argumentuoja tyrimo išvadą. Skaitmeninė - fotografuoja kerpes, sistemina medžiagą ir įvardina užfiksuotus organizmus Kūrybiškumo - mokiniai siūlo, kaip būtų galima patobulinti tyrimą ir kokių papildomų duomenų reikėtų patikimesniam aplinkos būklės įvertinimui. | ||||||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Pamokos pradžioje ekrane pateikiamos nuotraukos, kuriose matomas skirtingas kerpių gausumas ir jų įvairovė. Natural History Museum & Field Studies Council, "A guide to lichens on twigs", 2022. Fotografijos - Harry Taylor. Mokytojas klausia mokinių: Kas galėjo lemti tokį skirtumą? Ar iš ant medžio augančių organizmų galima ką nors sužinoti apie vietą, kurioje jis auga? Mokytojas mokiniams pateikia nauja informaciją: | ||||||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Lauko tyrimas "Kerpės kaip aplinkos būklės indikatoriai" Po įžangoje iškeltų prielaidų mokiniai supažindinami su tyrimo problema: ar skirtingose mokyklos aplinkos vietose kerpių paplitimas ir įvairovė skiriasi? Pasirenkamos 3 skirtingo žmogaus poveikio vietos, pavyzdžiui: Mokiniai dirba poromis. Kiekvienoje vietoje parenkami keli panašaus tipo medžiai. Ant kamieno maždaug 1–1,5 m aukštyje naudojamas vienodo dydžio tyrimo rėmelis. Mokiniai:
Grįžę į klasę mokiniai palygina skirtingų vietų duomenis ir pažymi juos mokyklos teritorijos plane. | ||||||||||||||||||||
| Užduotis |
Mokyklos aplinkos žemėlapis pagal bioindikatorius. Kiekviena pora gauna tyrimo lapą ir mokyklos teritorijos planą. 1.Iškelkite hipotezę. Manome, kad __________________ vietoje kerpių __________________, nes ______________________________. 2.Atlikite tyrimą ir užpildykite lentelę.
3. Palyginkite trijų vietų rezultatus ir mokyklos teritorijos plane pažymėkite tirtas vietas. 4. Nurodykite, kurioje vietoje nustatyta didžiausia kerpių įvairovė ir (ar) gausumas. 5. Paaiškinkite, ką gauti rezultatai gali parodyti apie tirtų vietų aplinkos būklę. 6. Įvertinkite, ar surinktų duomenų pakanka patikimai išvadai. Nurodykite bent du kitus veiksnius, galėjusius turėti įtakos kerpių paplitimui. 7. Pasiūlykite, kaip tyrimą reikėtų patobulinti, kad išvada būtų patikimesnė. | ||||||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
Užbaikite sakinius: Kad mano išvada būtų patikimesnė, dar reikėtų žinoti... Svarbiausias šiandienos tyrimo įrodymas buvo... Įsivertinkite pasirinkdami jums tinkamą teiginį: | ||||||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Kerpių fotomedžioklė. Mokyklos teritorijoje fotografuoti skirtingas kerpes, sukurti jų nuotraukų rinkinį ir palyginti skirtingose vietose aptiktų kerpių augimo formas bei gausumą. Skaitmeninis bioindikatorių žemėlapis. Tyrimo vietų fotografijas ir rezultatus pažymėti bendrame skaitmeniniame mokyklos teritorijos žemėlapyje. Analizuoti, ar matomas kerpių paplitimo dėsningumas. Ar išvada patikima? Mokiniams pateikti fiktyvaus tyrimo rezultatus, kuriuose padaryta išvada: "Prie mokyklos vartų kerpių mažiau, vadinasi, ten oras labiausiai užterštas." Mokiniai turi įvertinti išvadą, surasti tyrimo trūkumus ir pasiūlyti, kokių papildomų duomenų reikėtų. | ||||||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
Bioindikatoriaus profilis. Pasirinkti vieną bioindikatorių ir parengti vieno puslapio vizualinę kortelę: Ką jis gali parodyti? Į kokius aplinkos pokyčius reaguoja? Kaip jį galima panaudoti tyrime? Duomenys kalba. Pateikus trijų skirtingų vietų kerpių tyrimo duomenų lentelę ar diagramą, analizuoti rezultatus, nustatyti skirtumus ir pagrįsti, kurioje vietoje aplinkos sąlygos galėtų būti palankiausios tirtoms kerpėms. Surask tyrimo klaidą. Pateikti netinkamai atlikto bioindikatorių tyrimo aprašymą: skirtingose vietose tirti skirtingų rūšių medžiai, naudotas nevienodas plotas, vienur tirta saulėta, kitur pavėsinga kamieno pusė. Mokiniai atpažįsta tyrimo klaidas ir paaiškina, kaip jas ištaisyti. | ||||||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://aaa.lrv.lt/lt/ https://www.nhm.ac.uk/discover/nature-and-pollution-what-lichens-tell-us-about-toxic-air.html https://data.nhm.ac.uk/dataset/lichens |
| BP |
[...] Analizuojant statistinius duomenis, mokomasi paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; [...] | ||||||||
| Tikslas |
Analizuojant statistinius duomenis paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui. | ||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - analizuoja klimato kaitos poveikį gyvajai gamtai ir biologinei įvairovei. Komunikavimo - diskutuoja ir pristato išvadas apie klimato kaitos poveikį. Skaitmeninė - analizuoja skaitmeninius informacijos šaltinius ir statistinius duomenis. | ||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokiniams parodoma dokumentinio filmo "A Life on Our Planet" https://www.youtube.com/watch?v=KglanVLBVrc&list=PLSEAv6USGLKUh-oi2MalKXerT1lIWHAtY ištrauka apie biologinės įvairovės pokyčius. Peržiūrėję mokiniai aptaria, kokius klimato kaitos poveikio organizmams pavyzdžius pastebėjo, ir iškelia klausimą: "Kaip klimato pokyčiai keičia gyvybę Žemėje?" | ||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai analizuoja Lietuvos mokslininkų tyrimų duomenis apie klimato kaitos poveikį paukščiams ir biologinei įvairovei. Remdamiesi grafikais bei lentelėmis nustato klimato pokyčių poveikį organizmams ir diskutuoja apie pasekmes ekosistemoms. | ||||||||
| Užduotis |
Stendinio pranešimo "Klimato kaitos pėdsakai Lietuvos paukščių gyvenime" kūrimas. Išanalizuokite pateiktus šaltinius ir nustatykite, kaip klimato pokyčiai veikia Lietuvos paukščius bei biologinę įvairovę. Naudojami šaltiniai: Lietuvos klimato kaitos rodikliai (Oficialiosios statistikos portalas). https://osp.stat.gov.lt/klimato-kaitos-rodikliai/apie?utm_source=chatgpt.com 1. Remdamiesi klimato kaitos rodiklių grafikais, atsakykite:
Išvada: 2. Remdamiesi straipsniu, raskite informaciją ir užpildykite lentelę.
3. Atsakykite į klausimus:
4. Paruoškite stendinį pranešimą, kuriame pateikite:
savo grupės išvadą: klimato kaita keičia Lietuvos biologinę įvairovę, nes ... | ||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
Baikite sakinius: Svarbiausia išvada apie klimato kaitos poveikį gamtai: ... | ||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai, remdamiesi išanalizuotais klimato kaitos duomenimis ir mokslinių šaltinių informacija, parengia kūrybinį darbą apie klimato kaitos poveikį biologinei įvairovei. Grupėse jie atrenka svarbiausią informaciją, pateikia klimato kaitos poveikio pavyzdžius ir ieško būdų, kaip žmogus gali prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Mokiniai gali pasirinkti vieną iš užduočių:
| ||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
Mokiniai analizuoja klimato kaitos poveikį gyviesiems organizmams ir supranta, kad vienas aplinkos pokytis gali sukelti daugybę tarpusavyje susijusių ekosistemos pokyčių.
Remdamiesi pateiktais šaltiniais, grafikais ir mokslinių tyrimų duomenimis, mokiniai kuria ekosistemos pokyčių žemėlapį (schemą), kurioje turi parodyti: 2. Poveikį atskiriems organizmams (pasirinkti vieną grupę):
3. Pasekmes visai ekosistemai:
Mokiniai darbus pateikia kaip plakatą, infografiką arba skaitmeninį žemėlapį (pvz., naudojant pateikčių programą). | ||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://www.journals.vu.lt/proceedings/lt/article/view/17912/17074 https://osp.stat.gov.lt/klimato-kaitos-rodikliai/apie?utm |
Mokomasi apibūdinti genų ir chromosomų vaidmenį susidarant homozigotiniams, heterozigotiniams ir hemizigotiniams genotipams. Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. Nagrinėjant genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). Mokomasi paaiškinti alelių sąveiką per nepilną dominavimą, kaip paveldėjimą, kurio metu heterozigotiniai organizmai yra tarpinio fenotipo lyginant su homozigotiniais organizmais. Remiantis kraujo grupių (ABO) pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti alelinių genų sąveiką per kodominavimą. Remiantis žmogaus akių ir odos spalvos paveldėjimo pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti nealelinių genų sąveiką. Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.
Mokomasi apibūdinti kraują kaip jungiamąjį audinį, kurį sudaro kraujo ląstelės ir kraujo plazma. Susieti eritrocitų sandarą su deguonies pernaša, leukocitų – su organizmo apsauga, trombocitų – su kraujo krešėjimu. Mokomasi apibūdinti kraujo plazmos sudėtį ir susieti ją su medžiagų pernašos, apsaugine ir termoreguliacijos funkcija. Analizuojant schemas mokomasi paaiškinti kraujo krešėjimo procesą ir jo svarbą. Analizuojant kraujo tyrimų duomenis, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai (sumažėjęs eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis, padidėjęs leukocitų skaičius, sumažėjęs trombocitų skaičius) gali turėti įtakos organizmui. Mokomasi apibūdinti ABO sistemos ir Rh sistemos kraujo grupes, kurias nulemia antigenai, esantys eritrocitų membranoje; mokomasi apibūdinti, kaip ir kokiu tikslu nustatomos ABO sistemos kraujo grupės. Mokomasi paaiškinti, kuo informacija apie Rh sistemą yra svarbi, perpilant kraują ir laukiantis kūdikio.
Mokomasi susieti neurono prisitaikymą su nervinio signalo perdavimu organizme. Mokomasi paaiškinti veikimo potencialo susidarymą ir sklidimą neurone. Mokomasi apibūdinti receptorių tipus: chemoreceptorius, fotoreceptorius, termoreceptorius ir mechanoreceptorius. Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. Mokomasi paaiškinti sinapsės sandarą ir nervinio signalo perdavimą cheminėse sinapsėse. Mokomasi apibūdinti skersaruožio raumens ir raumeninės skaidulos sandarą, paaiškinti raumenų darbą (raumenų inervacija ir raumens susitraukimas). Remiantis pavyzdžiais mokomasi palyginti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus, paaiškinti jų vaidmenį organizmo funkcijų valdyme. Mokomasi apibūdinti centrinės nervų sistemos vaidmenį susidarant refleksams. Mokomasi apibūdinti centrinės nervų sistemos dalių funkcijas: pailgosios smegenys – kvėpavimo, širdies darbo refleksų susidarymas, tarpinės smegenys – homeostazė, smegenėlės – raumenų darbas. Mokomasi apibūdinti didžiuosius pusrutulius kaip centrinės nervų sistemos dalį, atsakingą už sąlyginių refleksų susidarymą ir sąmoningą žmogaus veiklą. Mokomasi susieti periferinę nervų sistemą sudarančių nervų (juntamieji, judinamieji, mišrieji) sandarą su jų atliekama funkcija. Mokomasi apibūdinti stimuliuojančių ir slopinančių narkotinių medžiagų poveikį nervinio signalo perdavimui sinapsėse ir nervų sistemos veiklai. Mokomasi apibūdinti hormonus kaip fiziologiškai aktyvias medžiagas, kurios padeda vykdyti humoralinį organizmo funkcijų valdymą. Mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio vidaus sekrecijos liauką, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas: hormonų gamybą ir jų išskyrimą. Mokomasi apibūdinti vidaus sekrecijos liaukas ir jų išskiriamus hormonus: skydliaukė (tiroksinas), hipofizė (ADH, LH, FSH), kasa (insulinas ir gliukagonas), antinksčiai (adrenalinas), lytinės liaukos (testosteronas, progesteronas, estrogenai). Aiškinantis tiroksino funkciją organizme, mokomasi apibūdinti jodo svarbą skydliaukės veikimui. Mokomasi paaiškinti jodo papildų vartojimą sutrikus skydliaukės veiklai ar iškilus radiaciniam pavojui, siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyvaus jodo. Aiškinamasi pagumburio ir hipofizės sąveika, mokomasi apibūdinti darnų organizmo funkcijų valdymą. Mokomasi paaiškinti, kuo skiriasi nervinis ir humoralinis reguliavimas.
| BP |
[...] Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą. |
| Tikslas |
Aptarti, koks yra žymiausių Lietuvos biologų indėlis į gamtos pažinimą ir biologijos mokslo raidą. |
| Mokymosi uždaviniai |
|
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - plėtoja žinias apie Lietuvos biologus, jų veiklą ir indėlį į biologijos mokslą; Komunikavimo - tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais ir formomis pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją apibendrina, jungia ir aiškiai, nuosekliai, laikydamiesi etikos normų perteikia kitiems; Kultūrinę - plėtoja žinias apie gyvybės mokslų vystymąsi Lietuvoje; Skaitmeninę - naudoja tinkamas skaitmenines technologijas informacijos paieškai ir pristatymui. |
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokiniams pateikiami klausimai: Kodėl Kauno zoologijos muziejui sutektas Tado Ivanausko vardas? |
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai suskirstomi į grupes. Darbas grupėse: mokiniai bendradarbiaudami renka informaciją apie pasirinktą Lietuvos biologą, ją aptaria ir vizualiai pateikia atsakydami į šiuos klausimus: 2. Kuo jo veikla svarbi šiandienos visuomenei? Mokslininkai: Ričardas Kazlauskas - gamtosaugos puoselėtojas; Eugenija Šimkūnaitė - vaistažolių tyrėja; Zigmantas Gudžinskas - augalijos tyrimai ir apsauga. |
| Užduotis |
Sukurti plakatą "Lietuvos biologas, kuriuo didžiuojamės", kuriame:
|
| Įsivertinimas / refleksija |
|
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai, dirbdami grupėse, sukuria kryžiažodį tema "Žymiausi Lietuvos mokslininkai". Kryžiažodyje turi būti pateikti klausimai apie pasirinktus Lietuvos mokslininkus (jų veiklą, tyrinėjimo sritis ar indėlį į mokslą), o atsakymuose - mokslininkų pavardės. Sukurtą kryžiažodį mokiniai pristato klasėje. |
| Galimos užduotys mokiniams |
Kūrybinė užduotis: sukurti minčių žemėlapį "Biologijos mokslo šakos ir jų atstovai - žymiausi Lietuvos mokslininkai" |
| Mokymosi ištekliai |
http://www.yrasalis.lt/desimt/mokslininkai/ https://www.vle.lt/ https://www.youtube.com/watch?v=OatNlittras Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus Ričardas Kazlauskas - Visuotinė lietuvių enciklopedija Tadas Ivanauskas - Visuotinė lietuvių enciklopedija Eugenija Šimkūnaitė - Visuotinė lietuvių enciklopedija Zigmantas Gudžinskas - Visuotinė lietuvių enciklopedija |
| BP |
Mokomasi atpažinti bakterijų, [...] ląsteles. Mokomasi nurodyti bakterijos ląstelės struktūras ir pagrindines jų funkcijas (kapsulė ir sienelė − apsauginė funkcija, plazminė membrana − medžiagų pernaša, citozolis − ląstelės užpildas, nukleoidas − paveldimos informacijos saugojimas) [...] | ||||||||||
| Tikslas |
Išnagrinėti bakterijos ląstelės sandarą ir jos struktūrų pagrindines funkcijas. | ||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
Apibūdinti ląstelės struktūrų funkcijas. Paaiškinti, kaip bakterijos ląstelės sandara susijusi su jos gyvybine veikla. | ||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus (bakterijas, jų struktūras), juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas. Komunikavimo - skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus. | ||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokiniams pateikiamas bakterijų paveikslas: ir užduodami klausimai, pavyzdžiui: Ar teko girdėti žodį "bakterija"? Jei teko, tai kokiomis aplinkybėmis? Gal matėte kažkur užrašytą šį žodį? Ar visos bakterijos yra pavojingos žmogui? Kur jos gyvena? Trumpai aptariamos mokinių išsakytos mintys. Patarimas: jeigu mokiniams neteko girdėti žodžio "bakterija", galima parodyti, pavyzdžiui, jogurto etiketes, kuriose nurodyta jo sudėtis: | ||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas / diskusija ir kt. |
Darbas porose arba grupėse: mokiniai nagrinėja bakterijos ląstelės schemą, aiškinasi, kokios struktūros sudaro bakteriją ir kokios yra struktūrų funkcijos ir užpildo lentelę:
Patarimas: slenkstinio pasiekimų lygio mokiniams lentelės pildymui galima pateikti funkcijų sąrašą: medžiagų pernaša, ląstelės užpildas, apsauga, paveldima informacija. Aptariama, kaip šios struktūros padeda bakterijai išgyventi. Pateikiami klausimai: Kodėl bakterijai svarbu turėti apsaugines struktūras? Kuri bakterijos ląstelės dalis tavo nuomone yra svarbiausia? Paaiškink, kodėl. | ||||||||||
| Užduotis |
Naudodamiesi žemiau pateiktoje instrukcijoje aprašoma tipine bakterijos ląstele, nuspalvinkite jos pagrindines struktūras. Spalvindami įsidėmėkite bakterijos ląstelės sandarą. 1. Ląstelės sienelė apsaugo bakteriją ir suteikia jai formą. Tai yra išorinis sluoksnis. Nuspalvinkite ląstelės sienelę violetine spalva ir įvardykite raidę, kuria ji pažymėta. 2. Bakterijos sienelės vidinėje pusėje yra plazminė membrana. Jos užduotis - reguliuoti medžiagų patekimą į ląstelę ir iš jos. Nuspalvinkite plazminę membraną rausva spalva ir įvardykite raidę, kuria ji pažymėta. 3. Bakterijas iš išorės gaubia kapsulė, kuri saugo ją nuo nepalankių aplinkos veiksnių. Nuspalvinkite ją šviesiai žaliai ir įvardykite raidę, kuria ji pažymėta. 4. Kai kurios bakterijos gali judėti aplinkoje naudodamos struktūras, vadinamas žiuželiais, Nuspalvinkite žiuželius tamsiai žaliai ir įvardink raidę, kuria jis pažymėtas. 5. Viduje esanti terpė vadinamas citozoliu. Ją sudaro vanduo ir jame ištirpusios medžiagos, čia vyksta cheminės reakcijos. Nuspalvinkite citozolį šviesiai mėlyna spalva ir įvardykite raidę, kuria jis pažymėtas. 6. Kiekvienoje bakterijoje yra nukleoidas, kuriame saugoma bakterijos paveldimoji informacija. Nuspalvinkite nukleoidą geltona spalva ir įvardykite raidę, kuria jis pažymėtas. | ||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
Užbaik sakinius: Man buvo įdomiausia ............................................................. Dabar aš galiu paaiškinti ......................................................... Man dar sunku ......................................................................... | ||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai dirbdami grupėse parengia skrajutes su informacija apie tai, kaip apsisaugoti nuo žalingų sveikatai bakterijų. | ||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
Perskaitykite pateiktą tekstą ir juo remdamiesi atsakykite į klausimus: Kaip galima apsisaugoti nuo ligas sukeliančių bakterijų? Bakterija yra vienaląstis organizmas, neturintis membrana apgaubto branduolio, dėl to jos dauginasi skildamos perpus. Bakterijos geriausia dauginasi kai pakanka maisto ir joms palanki temperatūra. Tai vieni seniausių mūsų planetos gyventojų, kurių būta prieš 3,5 mlrd. metų, kai Žemėje dar nebuvo deguonies. Kai dauguma žmonių išgirsta žodį "bakterijos", jie pagalvoja apie kažką, kas kenkia sveikatai. Visgi kai kurios bakterijos iš tikrųjų mums padeda. Bakterijos naudojamos maistui, pavyzdžiui, sūriui ir jogurtui gaminti. Kai kurios bakterijos gyvena žmogaus ir gyvūnų žarnyne ir padeda virškinti maistą. Gerąsias bakterijas vartojame, kai yra sutrikusi žarnyno veiklą, pavyzdžiui vartojant antibiotikus arba apsinuodijus maistu. Be to, bakterijos gali padėti mums skaidyti aplinkoje esančias kenksmingas medžiagas. Mokslininkai sukūrė bakterijų rūšį, kuri gali "praryti" išsiliejusią naftą. Deja, yra bakterijų, kurios gali sukelti ligas. Pavyzdžiui, Salmonelės bakterijos gali sukelti apsinuodijimą maistu, o streptokokai - anginą. Dažniausiai į organizmą kenksmingos bakterijos patenka per nešvarias rankas, blogai apdorotą maistą, taip pat, jei ruošiant maistą buvo nesilaikoma higienos normų. Esant skirtingoms temperatūroms, bakterijų gyvybingumas skiriasi. Pavyzdžiui, esant 0–5 laipsnių temperatūrai, bakterijos dauginasi lėtai, palankiausia temperatūra bakterijoms daugintis yra 37°C. Jei maistas ilgesnį laiką bus laikomas 16–52°C temperatūroje, pavyzdžiui, nuo saulės prikaitusiame automobilyje, bus sudarytos palankios sąlygos ne tik bakterijoms daugintis, bet ir išskirti toksinus. Tokiomis sąlygomis laikyto maisto nerekomenduojama valgyti, nes juo galima apsinuodyti. 100°C temperatūroje žūva dauguma bakterijų, tuo tarpu 116–121°C temperatūra yra pražūtinga jau visoms bakterijoms. | ||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
Ląstelė: Bakterijos, augalo ir gyvūno ląstelės | Gamtos mokslų skaitmeninė platforma 7–8 kl. Bakterijos - Studentai | Britannica Kids | Namų darbų pagalba |
| BP |
[...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas. |
| Tikslas |
Palyginti augalines ir gyvūnines ląsteles, stebint jų sandarą mikroskopu, bei nustatyti pagrindinius jų panašumus ir skirtumus. |
| Mokymosi uždaviniai |
|
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo kompetencija - atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus (ląsteles, jų struktūras), juos apibūdina, lygina augalų ir gyvūnų ląsteles, klasifikuoja objektus. Komunikavimo kompetencija - tinkamai vartodamas sąvokas ir terminus formuluoja tyrimo hipotezę ir išvadą. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija - dirbdamas grupėje kuria teigiamus tarpusavio santykius, naudodamas bendravimo įgūdžius veiksmingai komunikuoja. |
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokiniams pateikiamas paveikslas su namo ir augalo struktūrinėmis dalimis. Namas - negyvas daiktas, tačiau jį sudarančias dalis galima grupuoti panašiai kaip organizmą sudarančias dalis. (Iliustracija parengta remiantis J. Martin, S. Ellis, Science Extension 7, Cambridge University Press, 2008.) Klausimai: 2. Ką galima pavadinti smulkiausiu gyvojo organizmo statybiniu vienetu? 3. Kaip įrodyti, kad ląstelė yra gyvoji sistema? 4. Ar visos organizmą sudarančios ląstelės yra vienodos? (Mokinai turėtų pabrėžti, kad nors ir skiriasi savo forma ar atliekama funkcija, tačiau pagrindinės struktūros ir organelės yra tokios pačios.) |
| Veikla: Tyrinėjimas / diskusija |
Mokiniai, dirbdami poromis: 2. iškelia darbo hipotezę, kokias struktūras pamatys augalo ir gyvūno ląstelėse. 3. paruošia augalinės (elodėjos ar samanos) ir gyvūninės (pvz., jaučio raumens) ląstelės mikropreparatus, stebi juos mikroskopu, atpažįsta ląstelės struktūras, įvardija jų funkcijas ir fiksuoja rezultatus piešiniuose. 4. Palygina ląstelių sandarą bei funkcijas ir suformuluoja išvadas. Tiriamojo darbo aptarimas: mokiniai argumentuotai pagrindžia, kokios ląstelės struktūros buvo matomos, kokias funkcijas jos atlieka, palygina augalinės ir gyvūninės ląstelės sandaros bei funkcijų ypatumus. |
| Užduotis |
Nupiešti pro mikroskopą stebėtą augalo ir gyvūno ląstelių vaizdą ir piešinyje įvardyti ląstelių struktūras ir jų funkcijas. |
| Įsivertinimas / refleksija |
Užbaik sakinius: 2. Pro mikroskopą matomos gyvūno ląstelės ... 3. Augalo ir gyvūno ląstelių panašumai ... 4. Augalo ir gyvūno ląstelių skirtumai ... |
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniams pateikiamos kelios skirtingos augalų ir gyvūnų ląstelių mikrofotografijos. Dirbdami poromis jie nustato, kurios ląstelės yra augalinės, o kurios gyvūninės, ir savo pasirinkimą pagrindžia pagal matomas struktūras. |
| Galimos užduotys mokiniams |
Mokiniai gauna kelias neįvardintas augalų ir gyvūnų ląstelių mikrofotografijas ir tampa ląstelių detektyvais. Remdamiesi matomais požymiais jie nustato, kurios ląstelės yra augalinės, o kurios - gyvūninės, ir savo sprendimą pagrindžia. Pasirinkę vieną mikrofotografiją mokiniai įvardija joje matomas ląstelės struktūras, trumpai paaiškina jų funkcijas ir nurodo požymius, kurie padėjo atpažinti ląstelę. Tuomet pasirinktą ląstelę palygina su kito tipo ląstele, įvardydami bent du panašumus ir du skirtumus. Darbo pabaigoje mokiniai pristato savo "detektyvo išvadą" klasei ir paaiškina, kokie mikrofotografijoje rasti įrodymai leido nustatyti, ar tai augalo, ar gyvūno ląstelė. |
| Mokymosi ištekliai |
Ląstelė: Bakterijos, augalo ir gyvūno ląstelės | Gamtos mokslų skaitmeninė platforma 7–8 kl. Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla |
| BP |
Aiškinamasi, kad paveldimoji informacija yra chromosomose. Modeliuojant chromosomas, mokomasi apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, kurioje užkoduota informacija apie organizmo požymius. Nurodoma, kad chromosomos sudarytos iš DNR. [...] |
| Tikslas |
Modeliuoti chromosomas ir apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, kurioje užkoduota informacija apie organizmo požymius bei nurodyti, kad chromosomos sudarytos iš DNR. |
| Mokymosi uždaviniai |
|
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - sieja chromosomas, DNR ir genus su paveldimosios informacijos saugojimu ir organizmo požymiais, formuojasi supratimą apie jų tarpusavio ryšius. Komunikavimo - pristato chromosomos modelį, tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir jomis nusako geno, DNR bei chromosomos sąsajas. Kūrybiškumo - kuria chromosomos modelį, pasirinkdami tinkamas priemones ir būdus genui bei paveldimosios informacijos išsidėstymui pavaizduoti. |
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokiniams parodomos kelių tos pačios rūšies organizmų, pavyzdžiui, skirtingų veislių šunų, kačių nuotraukos. Prašoma pastebėti ir įvardyti jų panašumus bei skirtumus. Mokiniams pateikiami klausimai:
|
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai tyrinėja vaizdines schemas, kuriose skirtingu masteliu pavaizduota ląstelė, branduolys, chromosoma, DNR ir genas. Lygindami schemas, atpažįsta pavaizduotas struktūras, aiškinasi jų tarpusavio ryšį ir sudėlioja jas nuoseklia seka: ląstelė → branduolys → chromosoma → DNR → genas. Aptarus schemas, mokiniai, naudodami pateiktas arba pasirinktas priemones, kuria chromosomos modelį. Modeliuodami parodo DNR ir pažymi joje pasirinktą geną. Sukurtais modeliais remiamasi aptariant, kur saugoma paveldimoji informacija ir kaip genai susiję su organizmo požymiais. |
| Užduotis |
Sukurti chromosomos modelį, kuriame būtų pavaizduota DNR ir pažymėtas genas. Remiantis sukurtu modeliu:
|
| Įsivertinimas / refleksija |
Užbaikite sakinius:
|
| Galimos mokymosi veiklos |
"Nuo ląstelės iki geno". Mokiniai gauna sumaišytas korteles su ląstelės, branduolio, chromosomos, DNR ir geno vaizdais. Dirbdami poromis jas sudėlioja nuo didžiausios struktūros iki mažiausios ir pagrindžia pasirinktą seką. Mokytojas palaipsniui pateikia papildomą informaciją, leidžiančią mokiniams patiems patikslinti pirminį kortelių išdėstymą. "Išvyniok chromosomą". Mokiniams pateikiamas siūlas, virvelė arba ilga popieriaus juosta, simbolizuojanti DNR. Joje spalvotomis atkarpomis pažymimi keli "genai". Mokiniai DNR susuka ir supakuoja į chromosomos modelį, o vėliau jį "išvynioja" ir ieško pažymėtų genų. "Požymio informacijos adresas". Mokiniams pateikiamos organizmų požymių kortelės, pavyzdžiui, žiedo spalva, vaisiaus spalva, kailio spalva. Kiekvienai kortelei reikia rasti jos "informacijos adresą" modelyje: ląstelė → branduolys → chromosoma → DNR → genas. Akcentuojama ne konkretaus požymio paveldėjimo mechanizmo analizė, o geno, kaip DNR dalies, kurioje užkoduota informacija apie organizmo požymį, samprata. |
| Galimos užduotys mokiniams |
1. "Surask klaidą biologo užrašuose". Mokiniams pateikiami teiginiai, iš kurių dalis yra klaidingi: Genas yra chromosomos dalis. DNR yra sudaryta iš chromosomų. Paveldimoji informacija yra chromosomose. Chromosoma yra geno dalis. Mokiniai, remdamiesi pamokoje įgytomis žiniomis atrenka teisingus teiginius, o klaidinguose pakeičia vieną ar kelis žodžius taip, kad teiginiai taptų teisingi. 2. "Biologinis GPS". Pateikiama neužbaigta schema: Mokiniai įrašo trūkstamas sąvokas branduolys ir DNR, o po schema vienu sakiniu apibūdina geną. 3. "Iššifruok modelį". Pateikiamas scheminis chromosomos piešinys, kuriame išryškinama DNR ir viena jos atkarpa. Mokiniai schemoje turi pažymėti chromosomą, DNR, geną ir užbaigti sakinį: |
| Mokymosi ištekliai |
https://teach.genetics.utah.edu/ https://www.yourgenome.org/students-and-teachers https://www.vle.lt/straipsnis/genas/ |
| BP |
Modeliuojant mitozę, mokomasi ją apibūdinti kaip nelytinių branduolį turinčių ląstelių dalijimosi būdą, kurio metu susidaro identiškos ląstelės; aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. [...] | ||||||||||
| Tikslas |
Modeliuoti mitozės procesą ir paaiškinti jo reikšmę organizmų augimui, audinių atsinaujinimui bei nelytiniam dauginimuisi. | ||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - plėtoja žinias apie mitozės procesą, analizuoja jo etapus, supranta jo reikšmę organizmui. Komunikavimo - tikslingai pasirenka informaciją apie mitozės procesą iš įvairių šaltinių, ją analizuoja, apibendrina ir, vartodami biologijos sąvokas, aiškiai, nuosekliai bei laikydamiesi bendravimo etikos perteikia savo išvadas kitiems. Kūrybiškumo - modeliuoja mitozės procesą, taikydami kūrybiškus biologinių reiškinių vaizdavimo būdus. | ||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokytojas iš anksto paprašo mokinių atsinešti savo vaikystės nuotrauką ir palyginti, kaip pasikeitė jų išvaizda bei organizmas nuo ankstyvos vaikystės iki dabar. Mokiniams pateikiami klausimai:
| ||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai suskirstomi į grupes. Darbas grupėse: mokiniai bendradarbiaudami nagrinėja mitozės procesą, kuria mitozės modelį ir jį pristato, atsakydami į šiuos klausimus:
| ||||||||||
| Užduotis |
Sukurti mitozės modelį "Kaip atsiranda naujos ląstelės", kuriame:
| ||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
1. Kas yra mitozė? 2. Paaiškink pagrindinius mitozės etapus ir nusakyk, kokie pokyčiai vyksta ląstelėje dalijimosi metu. 3. Paaiškink mitozės reikšmę daugialąsčių organizmų augimui, audinių atsinaujinimui ir nelytiniam dauginimuisi. 4. Kodėl naujų identiškų ląstelių susidarymas yra svarbus organizmų gyvybinei veiklai? | ||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai, dirbdami grupėse, sukuria mokymosi korteles tema "Mitozė - ląstelių dalijimasis". Kortelėse turi būti pateikti klausimai apie mitozės procesą (jo eigą, pagrindinius etapus, susidarančias ląsteles ir reikšmę organizmui), o kitoje kortelės pusėje - teisingi atsakymai ir paaiškinimai. Sukurtas mokymosi korteles mokiniai pristato klasėje ir naudoja žinių pasitikrinimui. | ||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
"Situacijos analizės kortelės": mokiniai traukia korteles su biologinėmis situacijomis, susijusiomis su mitozės reikšme. Perskaitę situaciją, mokiniai paaiškina, kaip joje pasireiškia mitozės procesas ir kodėl jis svarbus. Kitas mokinys įvertina atsakymą, patikrina, ar paaiškinimas teisingas, ir prireikus jį papildo. Situacijų kortelių pavyzdžiai:
Papildomi situacijų pavyzdžiai:
| ||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://www.biointeractive.org/search?keyword=mitosis https://www.vle.lt/ https://www.youtube.com/watch?v=C6hn3sA0ip0 https://pixabay.com/images/search/mitosis/ |
| BP |
[...] supažindinama su augalų ir gyvūnų taksonominiais rangais (domenas, karalystė, tipas ar skyrius, klasė, būrys ar eilė, šeima, gentis, rūšis); tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Tikslas |
Susipažinti su organizmų klasifikavimo principais ir pagrindiniais augalų bei gyvūnų taksonominiais rangais. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
Naudojantis pateikta informacija ar informacijos šaltiniais priskirti pasirinktus augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. Palyginti dviejų organizmų klasifikaciją ir remiantis bendrais taksonominiais rangais paaiškinti, kurie organizmai yra artimiau giminingi. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo kompetencija - mokiniai taiko organizmų klasifikavimo principus, priskiria augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams bei lygindami jų klasifikaciją nustato giminingumo ryšius. Komunikavimo kompetencija - mokiniai vartodami tinkamas biologijos sąvokas paaiškina organizmų klasifikaciją ir pagrindžia, pagal kokius taksonominius požymius organizmai yra artimiau giminingi. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Pamokos pradžioje mokytojas pateikia keturis gerai pažįstamų organizmų pavadinimus arba jų nuotraukas, pavyzdžiui: katė, lapė, beržas, kiaulpienė. Mokinių klausiama: "Kaip suskirstytumėte šiuos organizmus į grupes? Kokį požymį pasirinktumėte?". Mokiniai pasiūlo galimus grupavimo būdus: augalai ir gyvūnai, judantys ir nejudantys, turintys kailį, žydintys ir pan. Trumpai pristatoma klasifikavimo idėja ir parodomi "taksonominiai laiptai": Domenas → Karalystė → Tipas / Skyrius → Klasė → Būrys / Eilė → Šeima → Gentis → Rūšis. Galima mokiniams pristatyti žaismingus sakinius, kurie padeda įsiminti sistematinius rangus, pvz.: Akcentuojama, kad judant nuo domeno link rūšies grupės tampa vis mažesnės, o jose esantys organizmai - vis panašesni. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai dirba poromis arba grupėmis po 3–4. Kiekviena grupė gauna žemiau pateiktas organizmų korteles. Užduotis:
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Užduotis |
Mokyklos biologijos kabinete susimaišė augalų ir gyvūnų taksonominės kortelės. Reikia atkurti organizmų klasifikaciją ir išsiaiškinti, kurie organizmai yra artimesni giminaičiai. Tiriami organizmai: upinis bebras kopūstinis baltukas vynuoginė sraigė paprastoji kiaulpienė karpotasis beržas paprastasis ąžuolas 1 užduotis. Atkurkite taksonomijos laiptus. Taksonominiai rangai susimaišė: šeima, klasė, rūšis, domenas, gentis, karalystė, būrys / eilė, tipas / skyrius. Sudėliokite juos nuo stambiausio iki smulkiausio: Augalai: Naminė katė
Upinis bebras
Kopūstinis baltukas
Paprastoji kiaulpienė
Karpotasis beržas
Paprastasis ąžuolas
4 užduotis. Suraskite giminaičius. Palyginkite organizmų taksonomines korteles. a) Naminė katė ir upinis bebras Kiek stambiausių taksonominių rangų sutampa? Nuo kurio rango jų klasifikacija pradeda skirtis? b) Karpotasis beržas ir paprastasis ąžuolas Iki kurio rango jų klasifikacija sutampa? Nuo kurio rango jie skiriasi? c) Karpotasis beržas ir paprastoji kiaulpienė Kokius taksonominius rangus jie turi bendrus? d) Naminė katė ir paprastasis ąžuolas Koks yra stambiausias bendras jų taksonas? | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
Užrašyk taksonominius rangus tinkama seka: Patarimas: Galima užduotį atlikti ant balto lapo ir visiems vienu metu iškelti į viršų, kad mokytoja matytų, pakomentuotų dažniau daromas klaidas. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Organizmų rūšiavimas. Mokiniams pateikiamos skirtingų augalų ir gyvūnų nuotraukos. Jie pirmiausia suskirsto organizmus į augalus ir gyvūnus, o tada nustato smulkesnes grupes. Klaidų medžioklė. Mokytojas pateikia specialiai neteisingai sudarytas kelių organizmų klasifikacijas. Mokiniai turi surasti klaidas ir jas taisyti. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
Nubraižyti organizmų atpažinimo raktą, pagal turimus požymius. Panašiai kaip aprašytoje veikloje su organizmų kortelėmis, galima pateikti mokiniams jų pasirinktų gyvūnų taksonominius rangus ir leisti jiems savarankiškai sugalvoti rango apibūdinimą. Nesudėtingai taksonominius rangus galima rasti tiesiog nuėjus į gyvūno Wikipedia puslapį. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://emokykla.lt/bendrosios-programos/priesmokyklinis-ugdymas/13?utm https://emokykla.lt/upload/files/2024/08/23/biologijos-bp-pu-ir-2024-08-22.pdf?utm https://www.britannica.com/science/taxonomy?utm |
| BP |
Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių bestuburių gyvūnų tipų [...] ir nariuotakojų (vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių) klasių atstovus, tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, nurodyti jų vaidmenį gamtoje. [...] | ||||||||||||||||
| Tikslas |
Atpažinti nariuotakojų grupių atstovus ir apibūdinti jų išorinės sandaros požymius, siejant juos su prisitaikymu gyventi skirtingoje aplinkoje. | ||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - tyrinėja nariuotakojų išorinę sandarą, išskiria jų grupėms būdingus požymius ir sieja juos su prisitaikymu gyventi skirtingoje aplinkoje. Skaitmeninė - naudodamiesi skaitmeniniais gyvūnų atpažinimo ištekliais, ieško požymių, padedančių nustatyti nariuotakojų atstovus, atsirenka užduočiai reikalingą informaciją ir ją panaudoja gyvūnams atpažinti. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos - dirbdami tyrėjų grupėse pasiskirsto užduotimis, tariasi dėl gyvūno priskyrimo nariuotakojų grupei, išklauso skirtingas nuomones ir kartu priima sprendimą. | ||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Ekrane parodomos 6–8 stambiu planu nufotografuotos Lietuvoje aptinkamų gyvūnų kūno detalės, nerodant viso gyvūno. Pavyzdžiui: voro koja, vabalo antsparnis, drugio sparnas, vėžio žnyplė, bitės antena, erkės kūno dalis. Tarp jų įterpiama viena "svetima" detalė - pavyzdžiui, sraigės čiuptuvas. Nuotraukų šaltinis: iNaturalist - Lithuania https://www.inaturalist.org/places/lithuania Mokiniams pateikiamas klausimas: Ką apie gyvūną galima sužinoti pamačius tik mažą jo kūno dalį? Mokiniai bando atpažinti, kokia gyvūno kūno dalis pavaizduota, bei spėja, kam ji gali būti reikalinga. Savo spėjimus grindžia tik tuo, ką mato nuotraukoje. Mokytojas atskleidžia, kad šeši pavaizduoti gyvūnai priklauso nariuotakojams, o sraigė - ne. Mokiniams pateikiamas klausimas: Kas sieja tokius skirtingus gyvūnus ir pagal kokius požymius galime atpažinti nariuotakojus? | ||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai dirba mažomis grupėmis. Kiekviena grupė gauna skirtingų Lietuvoje gyvenančių nariuotakojų "tyrimo rinkinį" - vėžiagyvių, voragyvių ir vabzdžių atstovų nuotraukas arba skaitmeninius vaizdus. Stebėdami gyvūnus mokiniai ieško ir fiksuoja jų išorinės sandaros požymius: kūno dalių skaičių, kojų skaičių, antenas, sparnus, kūno dangą ir kitus matomus požymius. Pagal surinktus duomenis gyvūnus grupuoja ir aiškinasi, kokie požymiai būdingi vėžiagyviams, voragyviams ir vabzdžiams. Grupėms pateikiama informacija apie tiriamų gyvūnų gyvenamąją aplinką. Mokiniai aptaria, kurie pastebėti išorinės sandaros požymiai gali būti svarbūs gyvenant vandenyje, sausumoje ar judant ore. Veiklos pabaigoje grupės palygina rezultatus ir padedant mokytojui sudaro bendrą "Nariuotakojų atpažinimo raktą". | ||||||||||||||||
| Užduotis |
Kiekviena grupė gauna vieno nežinomo Lietuvoje gyvenančio nariuotakojo nuotrauką ir trumpą "radimo vietos" aprašymą, tačiau gyvūno pavadinimas nepateikiamas. Mokiniai turi:
| ||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
Pateikiama pagrindinėje veikloje nenaudota nariuotakojo nuotrauka. Mokinys individualiai užrašuose pasižymi:
| ||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai gauna vėžiagyvių, voragyvių ir vabzdžių nuotraukų rinkinį. Stebėdami kūno dalių, kojų, antenų, sparnų ir kitus išorinius požymius, patys sukuria paprastą šakotą atpažinimo raktą. Sukurtą raktą perduoda kitai grupei, kuri patikrina, ar pagal jį galima teisingai atpažinti pateiktus gyvūnus. Esant tinkamoms sąlygoms, mokiniai mokyklos teritorijoje ieško nariuotakojų, jų neliesdami fotografuoja arba stebi vietoje. Fiksuoja radimo vietą, kojų skaičių, kūno dalis ir kitus matomus požymius. Sugrįžę į klasę pagal surinktus duomenis bando gyvūnus priskirti vabzdžiams, voragyviams ar vėžiagyviams. Mokiniai gauna nariuotakojų korteles ir galimų jų vaidmenų korteles: plėšrūnas, augalėdis, apdulkintojas, skaidytojas ir kt. Ieško pagrįstų porų ir aptaria, kodėl tas pats nariuotakojis gali būti svarbus keliems ekosistemos procesams. | ||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
Nariuotakojų "detektyvas" 1. Byla "Nežinomas gyventojas" Mokyklos kieme aptiktas nežinomas nariuotakojis. Jį stebėję mokiniai užrašė šiuos požymius:
Užduotis: Nustatykite, kuriai nariuotakojų grupei priklauso rastas gyvūnas. Pasirinkite du požymius, kurie leidžia atmesti kitas nariuotakojų grupes. 2. Byla "Klaidingas įrašas" Jaunasis gamtininkas sudarė trijų nariuotakojų stebėjimo lentelę. Tačiau vieną gyvūną priskyrė netinkamai grupei.
Užduotis: Suraskite klaidingą įrašą. Paaiškinkite, kodėl jis neteisingas, ir nurodykite, kokiais požymiais remiantis gyvūną galima priskirti tinkamai grupei. 3. Byla "Trys įtariamieji" Tyrėjai aptiko tris skirtingus nariuotakojus: žiogą, vorą ir vėžį. Užduotis: Įsivaizduokite, kad turite sukurti atpažinimo raktą žmogui, kuris šių gyvūnų nepažįsta. Sudarykite trijų nuoseklių klausimų seką, pagal kurią būtų galima atskirti visus tris gyvūnus. Klausimai turi būti susiję tik su išorinės sandaros požymiais. 4. Byla "Prisitaikymo paslaptis" Tyrėjai stebėjo vandens vabalą, kurio užpakalinės kojos ilgos, plokščios ir apaugusios tankiais plaukeliais. Užduotis: Paaiškinkite, kokią funkciją atlieka tokios kojos. Palyginkite jas su sausumoje gyvenančio vabalo kojomis ir pagrįskite, kaip kojų sandara susijusi su gyvenamąja aplinka. | ||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://www.vle.lt/straipsnis/nariuotakojai/ https://www.vle.lt/straipsnis/vabzdziai/ https://www.vle.lt/straipsnis/voragyviai/ https://www.vle.lt/straipsnis/veziagyviai/ https://www.inaturalist.org/places/lithuania https://www.amnh.org/learn-teach/resources-for-learning/insectarium https://smp.emokykla.lt/ |
| BP |
[...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Tikslas |
Tyrinėjant mokyklos teritorijos augalus atpažinti pagrindines Lietuvos augalų grupes ir apibūdinti jų reikšmę gamtoje. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - atpažįsta Lietuvos augalų grupes, analizuoja jų požymius ir paaiškina jų vaidmenį gamtoje. Komunikavimo - tikslingai renka informaciją apie tiriamus augalus, ją analizuoja, apibendrina, vartodami biologijos sąvokas, aiškiai bei nuosekliai pristato tyrimo rezultatus ir išvadas. Kūrybiškumo - gamina herbariumus, taikydami kūrybiškus biologinių reiškinių vaizdavimo būdus. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokytojas pakviečia mokinius išeiti į mokyklos teritoriją ir užduoda klausimą: "Ar manote, kad mokyklos kieme auga tik žolė, ar čia galima rasti skirtingų Lietuvos augalų grupių atstovų?". Mokytojas paaiškina, kad pamokos metu jie taps tyrėjais - stebės mokyklos teritorijoje augančius augalus, bandys juos atpažinti, priskirti samanų, sporinių induočių, plikasėklių ar gaubtasėklių grupei ir išsiaiškins, kokį vaidmenį šie augalai atlieka gamtoje. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai suskirstomi į grupes. Darbas grupėse: mokiniai bendradarbiaudami atlieka mokyklos teritorijos augalų tyrimą, taikydami transekto metodą. Eidami iš anksto numatytu maršrutu (maršrutas iki pamokos pradžios parenkamas mokytojo arba bendradarbiaujant su mokiniais) stebi augalus, naudodamiesi augalų atpažinimo raktu ar programėle nustato jų pavadinimus, priskiria juos samanų, sporinių induočių, plikasėklių arba gaubtasėklių grupei, fiksuoja rezultatus darbo lape ir aptaria gautus duomenis, atsakydami į šiuos klausimus: 2. Kurioms augalų grupėms priklauso rasti augalai? 3. Kokie požymiai padėjo atpažinti augalus ir priskirti juos atitinkamai grupei? 4. Kokį vaidmenį gamtoje atlieka kiekvienas tirtas augalas? 5. Kurių augalų grupių mokyklos teritorijoje nepavyko rasti? Kaip manote, kodėl? Kiekviena grupė pristato tyrimo rezultatus, palygina juos su kitų grupių duomenimis ir suformuluoja išvadas apie mokyklos teritorijos augalų įvairovę bei jų reikšmę gamtai. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Užduotis |
Mokyklos teritorijos augalų tyrimas, taikant transekto metodą. Gautus duomenis fiksuoti duomenų tyrimo lape.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
1. Kokius Lietuvos augalų - samanų, sporinių induočių, plikasėklių ir gaubtasėklių - atstovus pavyko aptikti mokyklos teritorijoje? 2. Kokioms augalų grupėms priskyrėte rastus augalus? Kokie požymiai padėjo juos atpažinti? 3. Koks yra tirtų augalų vaidmuo gamtoje (pvz., dirvožemio formavimas, deguonies gamyba, buveinių kūrimas, maisto šaltinis)? 4. Ką tyrimo rezultatai parodė apie mokyklos teritorijos augalų įvairovę? Kurių augalų grupių atstovų pavyko aptikti, kurių nepavyko ir kodėl? 5. Kaip sekėsi dirbti grupėje, atlikti stebėjimus ir fiksuoti duomenis lauko tyrimo metu? Kas sekėsi geriausiai, o ką kitą kartą būtų galima atlikti geriau? | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Augalo "detektyvo" užduotis. Mokiniai gauna užduotį surasti konkretų augalą mokyklos teritorijoje (pvz., samaną, pušį ar kiaulpienę). Jie turi jį apibūdinti, nurodyti požymius, pagal kuriuos atpažino, ir priskirti augalų grupei. Vėliau pristato sistematinius požymius, kurie padėjo nustatyti augalą. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
Botaninio herbariumo gamyba ir pristatymas: mokiniai iš pasirinkto augalo padaro herbariumą ir jį pristato klasei. Pristatymo metu jie įvardija augalo pavadinimą, paaiškina, pagal kokius požymius jį atpažino, bei nurodo, kokiai augalų grupei jis priklauso. Mokiniai apibūdina augalo lapų, stiebo, o jei matoma - žiedų ar vaisių ypatybes, papasakoja, kokioje augavietėje augalą rado ir kokios aplinkos sąlygos jam yra tinkamiausios. Taip pat paaiškina, kuo šis augalas svarbus gamtai ar žmogui, įvertina, ar jis yra vietinis, retas ar invazinis, ir paaiškina, kodėl tai svarbu. Pristatymo pabaigoje mokiniai palygina savo herbariumo augalą su klasės draugo pasirinktu augalu, įvardydami bent du panašumus ir du skirtumus, bei pasidalija vienu įdomiu faktu apie savo pasirinktą augalą, kurį sužinojo rinkdami informaciją. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://www.inaturalist.org/ https://floraincognita.com/ https://plantnet.org/en/ | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| BP |
[...] Mokomasi apibūdinti tarprūšinius santykius (plėšrūnas ir auka, [...]) [...] | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Tikslas |
Tyrinėjant modeliuoti ekosistemos organizmų populiacijų pokyčius, suprasti plėšrūno ir aukos tarpusavio ryšį, paaiškinti jų populiacijų gausumo svyravimus bei įvertinti, kaip vienos rūšies gausumo pokyčiai veikia kitus ekosistemos organizmus. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo kompetencija - mokiniai analizuoja plėšrūno ir aukos populiacijų pokyčius, aiškina jų tarpusavio ryšį ir formuluoja pagrįstas išvadas. Skaitmeninė kompetencija - mokiniai naudodamiesi kompiuterine simuliacija modeliuoja plėšrūno ir aukos populiacijų kitimą, renka ir interpretuoja skaitmeniniu būdu pateiktus duomenis. Komunikavimo kompetencija - mokiniai dirbdami poromis aptaria gautus rezultatus, argumentuoja savo įžvalgas ir kartu formuluoja išvadas. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokiniams pateikiamas klausimas: "Įsivaizduokite salą, kurioje gyvena daug triušių ir kelios lapės. Vienais metais dėl ligos beveik visos lapės išnyksta. Kas, jūsų manymu, nutiks triušių populiacijai po kelių mėnesių? O kas gali nutikti dar vėliau?" Mokiniai poromis trumpai susitaria dėl prognozės ir ją paaiškina. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokytojas pateikia problemines situacijas: Mokiniai turėtų susieti vilkų išnykimą su galimu triušių pagausėjimu ir didesniu augalų suvartojimu. Galima pažiūrėti trumpą vaizdo įrašą apie vilkų populiacijos atstatymą Yellowstone parke How reintroducing wolves saved this ecosystem | The Earthshot Prize - YouTube 2. Kas nutiktų vilkams, jeigu labai sumažėtų augalų? Mokiniai kuria priežasties ir pasekmės grandinę: 3. Kodėl gamtoje plėšrūnų ir aukų skaičius dažnai svyruoja, o ne išlieka pastovus? Situacijų aptarimo pabaigoje mokiniai kartu su mokytoju apibendrina, kad ekosistemoje vienos populiacijos pokyčiai gali turėti poveikį kelioms kitoms populiacijoms. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Užduotis |
Mokiniai gali dirbti individualiai arba poromis. Reikalingas kompiuteris, planšetė arba telefonas bei darbo lapai. Ekologijos praktinis darbas - plėšrūno ir grobio santykiai Kiekvienoje ekosistemoje gyvi organizmai yra susiję tarpusavyje. Plėšrūnai minta kitais gyvūnais, žolėdžiai - augalais, o visaėdžiai - ir augalais, ir gyvūnais. Jeigu plėšrūnų yra per daug, jie gali sumedžioti tiek daug grobio, kad jo labai sumažės arba jis visai išnyks. Tačiau jeigu grobio bus per mažai, plėšrūnams neužteks maisto, todėl pradės mažėti ir jų skaičius. Darbo eiga Įjunkite simuliaciją: https://www.learner.org/wp-content/interactive/envsci/ecology/ecology.html Simuliacijos pradžioje bus dvi augalų rūšys - augalas A ir augalas B. Pagalvokite, kas, jūsų nuomone, nutiks šiems augalams, augantiems toje pačioje aplinkoje? Kodėl?
Pažiūrėkite į grafiką ir aprašykite, kas nutiko augalui A ir augalui B per 100 dienų. Tarprūšinė konkurencija vyksta tada, kai skirtingos rūšys, gyvenančios toje pačioje aplinkoje, varžosi dėl tų pačių išteklių. Dažnai viena rūšis geriau pasinaudoja turimais ištekliais, todėl jos daugėja, o kitai rūšiai išgyventi tampa sunkiau. Pagalvokite apie augalą A ir augalą B - dėl kokių išteklių jie gali konkuruoti?
Kiekvieną kartą paleiskite simuliaciją iki 100-osios dienos. Tada įrašykite, kiek liko augalo A, augalo B ir stirnų. Patarimas: užveskite pelės žymeklį ant grafiko linijos - taip galėsite pamatyti tikslų organizmų skaičių.
Plėšrūnų ir jų grobio skaičius gamtoje dažnai keičiasi ciklais. Pavyzdžiui, kai ekosistemoje yra daug stirnų, vilkai turi daugiau maisto, todėl jų gali daugėti. Kai vilkų padaugėja, jie sumedžioja daugiau stirnų, todėl stirnų skaičius pradeda mažėti. Toks ryšys vadinamas plėšrūno ir grobio ciklu. Simuliacijoje paspauskite žalią mygtuką "Presets", kad išvalytumėte ankstesnius duomenis ir pradėtumėte iš naujo. Šį kartą simuliacijoje bus trys organizmai: augalas A, stirna ir vilkas. Paleiskite simuliaciją naudodami mygtuką "STEP" ir stebėkite ją iki 30-osios dienos. Užpildykite lentelę.
Kaip manote, kas nutiktų, jei pridėtumėte dar vieną žolėdį, kuris būtų papildomas maisto šaltinis vilkams? Kaip pasikeistų stirnų populiacija? Kaip pasikeistų vilkų populiacija? | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
Užbaikite teiginius: 2. Kai vilkų labai padaugėja, stirnų populiacija __________________, todėl vėliau __________________. 3. Jei iš ekosistemos išnyktų plėšrūnai, pirmiausia __________________, o vėliau __________________. Mokiniai geba susieti teorinę informaciją, kurią nagrinėjo praktinio darbo metu, su realiu Yellowstone parko atveju. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniams galima pasiūlyti surinkti informacijos apie lūšių populiacijos atkūrimą Lietuvoje. Mokiniai gali daryti plakatus ar minčių žemėlapius, kuriuose būtų atspindėta lūšies vieta Lietuvos ekosistemose, santykiai su kitais organizmais. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
Naudojant simuliaciją https://www.learner.org/wp-content/interactive/envsci/ecology/ecology.html, sukurkite savo stabilias 4–6 narių populiacijas, kuriose neišnyktų nei viena pasirinkta rūšis. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://www.learner.org/wp-content/interactive/envsci/ecology/ecology.html How reintroducing wolves saved this ecosystem | The Earthshot Prize - YouTubeLūšiuką miesto centre aptikęs Čepulis: ieškojau Lietuvoje lūšies daugiau nei 10 metų - YouTube |
Mokomasi sudaryti sausumos ir vandens ekosistemose gyvenančių organizmų mitybos grandines ir tinklus; apibūdinti mitybos lygmenis; paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. Nagrinėjant sausumos ekosistemos energijos piramidę, mokomasi paaiškinti, kodėl tik dalis energijos pereina iš vieno mitybos lygmens į kitą. Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamasi, koks jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį.
| BP |
Mokomasi sudaryti sausumos ir vandens ekosistemose gyvenančių organizmų mitybos grandines ir tinklus; apibūdinti mitybos lygmenis; paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. [...] |
| Tikslas |
Tyrinėti organizmų mitybos ryšius ir paaiškinti, kaip vienos rūšies gausos pokyčiai gali paveikti kitus organizmus, biologinę įvairovę ir ekosistemos stabilumą. |
| Mokymosi uždaviniai |
|
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - analizuoja organizmų mitybos ryšius, prognozuoja vienos rūšies gausos pokyčio poveikį kitiems organizmams ir sprendžia probleminę ekosistemos stabilumo situaciją. Komunikavimo - vartodami biologijos sąvokas grupėje aptaria galimas ekosistemos pokyčių priežastis ir pasekmes, pristato ir argumentais pagrindžia grupės padarytą išvadą. Kūrybiškumo - tyrinėdami probleminę situaciją, kelia galimus jos sprendimo variantus ir modeliuoja, kaip keistųsi mitybos tinklas pakitus vienos rūšies gausai. |
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokytojas pamoką pradeda parodydamas miško arba pievos ekosistemos vaizdą ir trumpai pristatydamas situaciją: Mokiniams pateikiamas klausimas: "Kas, jūsų manymu, šioje ekosistemoje galėtų pasikeisti ir kodėl?" Vizualizacija parengta autorės "Canva" programa adaptuojant "Wikimedia Commons" CC0 vaizdinę medžiagą (LadyofHats, Food web diagram) |
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai dirba 3–4 asmenų grupėmis. Kiekviena grupė gauna tos pačios ekosistemos organizmų korteles, pavyzdžiui: augalai, žiogas, vikšras, pelė, kiškis, vabzdžialesys paukštis, lapė, pelėda ar vanagas. Pirmiausia iš kortelių sudaro mitybos grandines, vėliau jas sujungia į mitybos tinklą ir įvardina, kurie organizmai yra gamintojai, vartotojai. Mokytojas mokinių grupei pateikia "įvykio kortelę", pvz.: Grupės turi analizuoti, ką toks pokytis gali sukelti. Ant mitybos tinklo rodyklėmis ar ženklais ↑ ↓ mokiniai pažymi kurių organizmų galėtų padaugėti, kurių sumažėti, o kurio pokyčio iš turimos informacijos patikimai nustatyti negalima. Mokytojas akcentuoja: |
| Užduotis |
Po darbo grupėse mokiniams pateikiama individuali "Ekosistemos stabilumo" byla. Užduotyje pateikiamas nedidelis mitybos tinklas, kad mokinys negalėtų tiesiog nukopijuoti grupėje atlikto darbo. Šalia pateikiama situacija: Dėl pasikeitusių aplinkos sąlygų labai sumažėjo vienos iš mitybos tinklo rūšių gausa. Mokiniui reikėtų:
|
| Įsivertinimas / refleksija |
|
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai pasirenka konkrečią ekosistemą (miško, pievos, tvenkinio ar jūros) ir, naudojantis skaitmeniniu įrankiu https://creately.com/lp/food-web-maker/ modeliuoja jos mitybos tinklą: išdėsto gamintojus ir vartotojus, rodyklėmis nurodo jų mitybos ryšius. Analizuoja sukurtą modelį ir paaiškina, kaip vieno pasirinkto organizmo išnykimas galėtų paveikti kitus mitybos tinklo organizmus ir ekosistemos stabilumą. Naudojantis virtualia ekosistemos modeliavimo aplinka https://conservationmag.org/games/ecosystem_simulation.html ir keisdami pasirinktą ekosistemos sąlygą (pvz., pradinį populiacijos dydį ar plėšrūnų poveikį) mokiniai stebi populiacijų pokyčius. Analizuoja ir palygina skirtingomis sąlygomis gautus rezultatus, paaiškina nustatytų pokyčių priežastis ir jų poveikį ekosistemos stabilumui. |
| Galimos užduotys mokiniams |
Iš pateiktų organizmų sudaro kelias mitybos grandines, nurodo gamintojus ir vartotojus bei rodyklėmis pažymi energijos perdavimo kryptį. Pateiktame mitybos tinkle atpažįsta organizmų mitybos ryšius, analizuoja, kaip vienos populiacijos gausos padidėjimas ar sumažėjimas galėtų paveikti kitų organizmų gausą. Pagal pateiktą ekosistemos pokyčio situaciją (pvz., sumažėjo plėšrūnų, padaugėjo augalėdžių, sumažėjo gamintojų) paaiškina galimas tiesiogines ir netiesiogines pasekmes mitybos tinklui. |
| Mokymosi ištekliai |
Ekosistemų stabilumas: Mitybos grandinės, tinklai ir lygmenys | Gamtos mokslų skaitmeninė platforma 7–8 kl. https://www.vle.lt/straipsnis/ekosistema/ https://www.vle.lt/straipsnis/mitybos-grandine/ https://gamtostyrimai.lt/ https://aaa.lrv.lt/lt/ https://education.nationalgeographic.org/resource/food-web/ |
| BP |
[...] Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. [...] | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Tikslas |
Paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - mokiniai analizuoja endeminių rūšių atsiradimo priežastis, aiškinasi biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui, taiko biologijos ir geografijos žinias nagrinėdami realius pavyzdžius. Komunikavimo - mokiniai dirba poromis ar grupėse, aptaria endeminių rūšių paplitimo priežastis, argumentuoja savo nuomonę ir pristato atliktų užduočių rezultatus. Skaitmeninė - mokiniai naudojasi skaitmeniniais informacijos šaltiniais, analizuoja žemėlapius ir vaizdinę medžiagą, atsakingai atsirenka informaciją. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokytojas ekrane parodo gyvūnų nuotraukas bei pasaulio žemėlapį. Mokiniams užduodami klausimai: Ką apie juos jau žinote? Kur, jūsų manymu, jie gyvena? Kuo jų gyvenamoji vieta galėtų būti išskirtinė? Kodėl kai kurių gyvūnų nerasime Lietuvoje ar kitose pasaulio vietose? Kas galėjo lemti tokį jų paplitimą? | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai suskirstomi į grupes. Darbas grupėse: mokiniai, naudodamiesi žemėlapiu ir informacinėmis kortelėmis tyrinėja endeminių rūšių (echidnos, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) paplitimą pasaulyje. Nustato, kuriuose regionuose šios rūšys gyvena, ir pažymi jų paplitimo vietas žemėlapyje. Analizuoja pateiktus pavyzdžius, aiškinasi, kokie biogeografiniai barjerai (vandenynai, kalnai, dykumos, salos) lėmė šių rūšių izoliaciją ir evoliuciją. Fiksuoja rezultatus darbo lape ir aptaria gautus duomenis, atsakydami į šiuos klausimus: Kokie biogeografiniai barjerai lėmė jų izoliaciją? Kaip geografinė izoliacija prisidėjo prie naujų rūšių atsiradimo? Kodėl šios rūšys yra endeminės ir negyvena kitose pasaulio vietose? Kaip biogeografiniai barjerai veikia organizmų evoliuciją ir paplitimą? Pamokos pabaigoje kiekviena grupė pristato tyrimo rezultatus, palygina juos su kitų grupių duomenimis ir suformuluoja išvadas apie geografinės izoliacijos reikšmę endeminių rūšių atsiradimui bei biogeografinių barjerų įtaką evoliucijai. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Užduotis |
Ištirkite trijų endeminių rūšių paplitimą pasaulyje ir nustatykite, kurie biogeografiniai barjerai lėmė jų izoliaciją. Pažymėkite žemėlapyje rūšių paplitimo vietas ir atsakykite į klausimus.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
Įsivertinkite savo darbą - pažymėkite, kaip jaučiatės atlikę šią užduotį.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Endeminių rūšių "Tyrėjų ekspedicija". Mokiniai suskirstomi grupėmis, kiekviena grupė išsitraukia skirtingus pasaulio regionus (pvz., Madagaskaras, Galapagų salos, Australija). Jų užduotis - ištirti, kokios endeminės rūšys ten gyvena, ir paaiškinti, kodėl jos būdingos tik tai vietovei. Mokiniai parengia pristatymą, kuriame atskleidžia geografinės izoliacijos ir klimato vaidmenį rūšių atsiradimui. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
"Endeminės rūšies kūrėjas". Mokiniai pasirenka vieną realią endeminę rūšį (pvz., Madagaskaro lemūrą ar Galapagų vėžlį) ir parengia informacinę kortelę arba plakatą apie ją. Jie turi nurodyti rūšies pavadinimą, paplitimo vietą, pagrindinius požymius ir prisitaikymą prie aplinkos. Paaiškinti, kodėl ši rūšis yra endeminė, kokios gamtinės sąlygos lėmė jos išlikimą tik tam tikroje teritorijoje ir su kokiomis grėsmėmis ji susiduria (buveinių nykimas, klimato kaita, žmogaus veikla). Pristatymo pabaigoje mokiniai įvardija bent du būdus, kaip būtų galima šią rūšį išsaugoti. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| BP |
[...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...] | ||||||
| Tikslas |
Remiantis fosilijų tyrinėjimu ir paleontologiniais duomenimis paaiškinti, kaip fosilijos įrodo organizmų kitimą evoliucijos procese. | ||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo kompetencija - mokiniai tyrinėja fosilijas, lygina skirtingų laikotarpių organizmų požymius, analizuoja jų kitimą ir remdamiesi paleontologiniais duomenimis aiškina evoliucijos procesą. Komunikavimo kompetencija - mokiniai pristato fosilijų tyrinėjimo rezultatus, argumentuoja savo išvadas ir, remdamiesi surinktais duomenimis, paaiškina fosilijų reikšmę evoliucijos procesui pagrįsti. Kūrybiškumo kompetencija - mokiniai interpretuoja fosilijose išlikusią informaciją ir kelia pagrįstas prielaidas apie praeityje gyvenusių organizmų išvaizdą, gyvenimo būdą ir aplinką. | ||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Pamokos pradžioje mokytojas parodo fosiliją arba jos nuotrauką, tačiau nepasako, kokio organizmo ji yra. Mokiniams pateikiami klausimai: Mokiniai išsako savo prielaidas. Išklausęs atsakymus mokytojas užduoda pagrindinį pamokos klausimą: | ||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai poromis arba grupėmis gauna skirtingų geologinių laikotarpių fosilijų vaizdus. Geriausia pateikti tokius pavyzdžius, kuriuose galima pastebėti organizmų sandaros kitimą arba išnykusių ir dabartinių organizmų panašumus. Mokiniai:
Grupės trumpai pristato vieną savo nustatytą organizmų kitimo pavyzdį ir jį pagrindžia fosilijų duomenimis. | ||||||
| Užduotis |
Mokiniai žiūri vaizdo įrašą Ekspertai pataria - Ko ieško fosilijų medžiotojai? ir atsako į 4 klausimus:
Po vaizdo įrašo mokiniai poromis palygina atsakymus ir atlieka pagrindinę apibendrinamąją užduotį: | ||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
Atsakykite į klausimą: | ||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai gauna kelių fosilijų ar organizmų korteles ir dėlioja jas nuo seniausių iki jauniausių. Po to aptaria, kokie organizmų pokyčiai matomi bėgant laikui. | ||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
Mokiniai turi užbaigti schemą: fosilija → informacija apie organizmą → informacija apie aplinką → organizmų kitimo įrodymas. Kiekvienoje dalyje jie įrašo konkretų pavyzdį. Pateikiami du skirtingų laikotarpių panašių organizmų atvaizdai. Mokiniai suranda 2–3 skirtumus ir paaiškina, kaip šie pokyčiai galėjo būti susiję su aplinkos sąlygomis ir gamtine atranka. | ||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://m.ziniuradijas.lt/laidos/ekspertai-pataria/ko-iesko-fosiliju-medziotojai?video=1 https://www.youtube.com/watch?v=aigl9OvhpZ0 https://www.youtube.com/watch?v=Nc_L_edX93A |
| BP |
Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis. |
| Tikslas |
Nagrinėti žmogaus organizmo pažinimo istoriją, nurodyti žmogaus organizmą tiriančius mokslus ir apibūdinti jų tyrimo kryptis. |
| Mokymosi uždaviniai |
|
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - nagrinėja žmogaus organizmo pažinimo istorijos pavyzdžius, susieja žmogaus organizmo tyrimo objektus ir metodus su atitinkamomis mokslo kryptimis. Komunikavimo - aptaria pateiktą informaciją, vartojant tinkamas biologijos sąvokas, pristato ir pagrindžia grupės pasirinkimus. |
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Ekrane parodomi keturi skirtingų laikotarpių žmogaus organizmo pažinimą iliustruojantys vaizdai: senas anatominis piešinys, žmogaus skeleto ar organų piešinys, rentgeno nuotrauka ir šiuolaikinis MRT vaizdas. Mokytojas mokiniams pateikia klausimus:
Mokinių atsakymai trumpai aptariami ir iškeliamas pagrindinis pamokos klausimas: |
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai grupėse gauna trumpas informacines korteles apie skirtingus žmogaus organizmo pažinimo etapus, mokslininkus ir tyrimo galimybes, pavyzdžiui: anatominius stebėjimus, žmogaus kūno skrodimus, mikroskopo panaudojimą, rentgeno spindulių atradimą, KT ir MRT atsiradimą. Korteles reikia išdėstyti chronologine seka ir prie kiekvienos nurodyti, ką naujo šis etapas ar metodas leido sužinoti apie žmogaus organizmą. Grupės trumpai pristato savo sudarytą seką. Aptariant reikėtų akcentuoti ne datas, bet žmogaus organizmo pažinimo galimybių kaitą. Informacinės kortelės "Žmogaus organizmo pažinimo raida". Parengta autorės, iliustracijos sukurtos "Canva" programa adaptuojant https://commons.wikimedia.org/wiki/ Antroje veiklos dalyje pereinama nuo istorijos prie šiandienos. Mokiniams pateikiami skirtingų žmogaus organizmo tyrimų pavyzdžiai ir susiejami su žmogaus organizmą tiriančiais mokslais. Aptariama, kuo skiriasi jų tyrimo kryptys. |
| Užduotis |
Mokiniams pateikiamos trumpos realios situacijos:
Mokiniai prie kiekvienos situacijos turi: 2. apibūdinti, ką ši mokslo kryptis tiria; 3. pasirinkti dvi situacijas ir palyginti, kuo skiriasi jose nagrinėjamos žmogaus organizmo tyrimo kryptys. Taip pat galima pateikti kelis tyrimo vaizdus - rentgenogramą, mikroskopinį audinio vaizdą, anatominį organo modelį - ir paprašyti susieti juos su atitinkama tyrimo kryptimi. |
| Įsivertinimas / refleksija |
Užbaikite sakinius:
|
| Galimos mokymosi veiklos |
Struktūra ar funkcija? Pateikti žmogaus organizmo tyrimų vaizdus ar trumpus jų aprašymus. Atpažinti, ar pateiktame pavyzdyje daugiausia tiriama organizmo sandara, ar jo veikimas, ir nurodyti, ar tyrimas labiau siejamas su anatomija, ar fiziologija. Medicininių vaizdinių galerija. Tyrinėti rentgeno, KT, MRT ir ultragarso vaizdų pavyzdžius. Palyginti, kokią informaciją apie žmogaus organizmą galima gauti skirtingais metodais, ir apibūdinti, kaip šiuolaikinės technologijos leidžia pažinti gyvo žmogaus organizmą jo neatveriant. Virtuali žmogaus kūno pažintis. Naudojantis interaktyviu žmogaus kūno modeliu https://anatomylearning.com/free-institutional-license-agreement/ arba https://human.biodigital.com/login pasirinkti organą ar organų sistemą, apžiūrėti jos struktūras ir nurodyti, kokios mokslo krypties - anatomijos ar fiziologijos - klausimus būtų galima kelti tiriant pasirinktą objektą. |
| Galimos užduotys mokiniams |
Atpažinti ir nurodyti. Pagal pateiktus tyrimo pavyzdžius nurodyti, kuris mokslas tiria aprašytą žmogaus organizmo objektą ar procesą. Anatomija ar fiziologija? Suskirstyti pateiktus teiginius į dvi grupes - tiriama sandara ir tiriama funkcija - ir apibūdinti anatomijos bei fiziologijos tyrimo kryptis. Vaizdas kalba. Pateikus anatominį piešinį, mikroskopinį audinio vaizdą, rentgenogramą, KT ir MRT vaizdą, nurodyti, kokią informaciją apie žmogaus organizmą galima gauti kiekvienu atveju. Tada ir dabar. Palyginti du žmogaus organizmo pažinimo būdus, pavyzdžiui, žmogaus kūno skrodimą ir MRT, nurodant jų suteikiamos informacijos panašumus ir skirtumus. Mokslo krypties vizitinė kortelė. Pasirinkti vieną žmogaus organizmą tiriančią mokslo kryptį ir trumpai pateikti: ką tiria? kokius objektus ar procesus nagrinėja? kokį tyrimo pavyzdį galima pateikti? "Kokio mokslininko reikia?" Pateikti situaciją, pvz., "Norima išsiaiškinti, kaip fizinio krūvio metu keičiasi širdies veikla". Nurodyti tinkamą žmogaus organizmo tyrimo kryptį ir apibūdinti, ką ji šioje situacijoje tirtų. |
| Mokymosi ištekliai |
https://openstax.org/books/anatomy-and-physiology/pages/1–1-overview-of-anatomy-and-physiology https://www.thenational.academy/teachers/programmes/physical-education-secondary-ks4-gcse-ocr/units/anatomy-and-physiology-the-musculoskeletal-system/lessons/structure-and-function-of-the-skeleton https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3ALeonardo_da_vinci%2C_studi_anatomici_1504–06.jpg https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3AVesalius_Fabrica_p165.jpg https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3AFirst_medical_X-ray_by_Wilhelm_R%C3%B6ntgen_of_his_wife_Anna_Bertha_Ludwig%27s_hand_-_18951222.gif https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3AMRI_of_Human_Brain.jpg |
| BP |
Mokomasi paaiškinti medžiagų apykaitos svarbą organizmo funkcionavimui. Naudojantis schemomis, aiškinamasi kraujotakos, kvėpavimo ir virškinimo organų sistemų bendra veikla aprūpinant organizmą reikalingomis medžiagomis ir energija bei šalinant medžiagų apykaitos atliekas. | |||||||||||||||||||||||
| Tikslas |
Paaiškinti medžiagų apykaitos svarbą organizmo veiklai. | |||||||||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| |||||||||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - aiškinasi medžiagų apykaitos procesus, analizuoja organų sistemų sąveiką, daro išvadas. Komunikavimo - aptaria, aiškina biologinius procesus, vartoja biologijos sąvokas. Skaitmeninė - analizuoja pateiktas schemas ir kitus skaitmeninius išteklius. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos - aiškina gyvensenos įtaką medžiagų apykaitai ir organizmo sveikatai. | |||||||||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokytojas pakviečia mokinius 1 minutę atlikti keletą pritūpimų arba pabėgioti vietoje. Po užduoties mokiniams užduodami klausimai:
| |||||||||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokytojas pakviečia mokinius žiūrėti trumpą vaizdo įrašą. https://www.youtube.com/watch?v=00jbG_cfGuQ apie fizinį krūvį ir medžiagų apykaitą. Filmuko pradžioje rodomi paprasti fiziniai pratimai, kuriuos mokiniai atlieka kartu su vaizdo medžiaga. Po to aiškinama, kaip organizmas reaguoja į apkrovą ir kaip medžiagų apykaitos procesai aprūpina organizmą energija. Vyksta vaizdo įrašo aptarimas, kurios metu mokiniai atsako į klausimus:
Mokiniai formuluoja išvadą apie organų sistemų tarpusavio sąveikos svarbą medžiagų apykaitoje. | |||||||||||||||||||||||
| Užduotis |
Išnagrinėkite schemą ir užpildykite tuščius langelius, įrašydami, kokios medžiagos perduodamos tarp organizmo sistemų ir kokios medžiagos pašalinamos iš organizmo.
| |||||||||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
Mokiniai žodžiu arba ant lapelio užbaigia sakinius: Dabar galiu paaiškinti, kaip... Dar norėčiau sužinoti... Atsakyk į klausimą: Kodėl žmogui medžiagų apykaitai neužtenka vien tik maisto? | |||||||||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
"Medžiagų kelionė organizme". Mokiniai suskirstomi į grupes, kiekviena grupė nagrinėja vieną organų sistemą - virškinimo, kvėpavimo arba kraujotakos. Naudodamiesi schemomis ir informacijos šaltiniais, mokiniai išsiaiškina, kokį vaidmenį jų nagrinėjama sistema atlieka medžiagų apykaitoje. Vėliau grupės pristato savo išvadas ir, sujungus visų grupių informaciją, sudaroma bendra schema, parodanti, kaip šios organų sistemos veikia kartu aprūpindamos organizmą maisto medžiagomis, deguonimi, energija ir pašalindamos medžiagų apykaitos atliekas. | |||||||||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
Mokiniai pasirenka vieną medžiagą - deguonį, gliukozę, vandenį arba anglies dioksidą - ir sudaro jos "kelionės maršrutą" žmogaus organizme. Jie parengia schemą arba plakatą, kuriame nurodo, per kokias organų sistemas medžiaga keliauja, kokią funkciją atlieka organizme ir kaip yra panaudojama arba pašalinama. Pristatymo metu mokiniai paaiškina, kaip pasirinkta medžiaga susijusi su medžiagų apykaita ir kodėl jos judėjimui būtinas sklandus virškinimo, kvėpavimo bei kraujotakos sistemų darbas. | |||||||||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://www.britannica.com/science/metabolism https://kidshealth.org/ |
| BP |
Mokomasi apibūdinti kvėpavimo takų sandaros ypatumus, siejant juos su oro judėjimu į plaučius ir iš jų, [...] |
| Tikslas |
Apibūdinti kvėpavimo takų sandaros ypatumus ir jų reikšmę oro judėjimui į plaučius ir iš jų. |
| Mokymosi uždaviniai |
|
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo kompetencija - mokiniai nagrinėja kvėpavimo sistemos sandarą, aiškina oro kelią kvėpavimo takais ir modeliuodami sieja slėgio pokyčius su įkvėpimu bei iškvėpimu. Kūrybiškumo kompetencija - mokiniai kurdami paprastą mokomąją inhaliatoriaus etiketę tinkamai pateikia informaciją, sukuria iliustraciją. Komunikavimo kompetencija - mokiniai, vartodami tinkamas biologijos sąvokas, paaiškina kvėpavimo organų funkcijas, oro bei įkvėptų vaistų kelią kvėpavimo takais. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija - mokiniai gilina supratimą apie kvėpavimo sistemos veiklą ir aiškinasi, kaip inhaliuojami vaistai padeda sergant kvėpavimo takų ligomis. |
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Pamokos pradžioje mokytojas paprašo mokinių vieną ranką uždėti ant krūtinės, kitą - ant pilvo ir kelis kartus ramiai įkvėpti bei iškvėpti. Pateikiami klausimai: Kodėl krūtinės ląsta įkvėpimo metu padidėja? Ar plaučiai patys "įsiurbia" orą?" Mokiniai išsako savo pastebėjimus. Tada mokytojas parodo kvėpavimo sistemos schemą ir pateikia probleminį klausimą: "Kas priverčia orą patekti į plaučius ir kaip jis iš jų pašalinamas?" |
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokytojas pristato pagrindinius kvėpavimo sistemos organus ir jų funkcijas: Mokiniai pateiktoje schemoje pažymi kvėpavimo sistemos dalis ir rodyklėmis parodo oro judėjimo kryptį įkvėpimo ir iškvėpimo metu. Trumpai aptariama, kad:
|
| Užduotis |
Trumpai aptariama astma ir inhaliatoriaus veikimo principas. Mokytojas paaiškina, kad inhaliatorius vaistą paskleidžia smulkiomis dalelėmis, kurios kartu su įkvepiamu oru patenka į kvėpavimo takus. Mokiniai naudodamiesi savo schema pakartoja vaisto kelią: Akcentuojama, kad sergant astma ypač svarbūs bronchai ir bronchiolės, nes jų sienelės gali būti uždegiminės ir kvėpavimo takai susiaurėti. Įkvėptas vaistas turi pasiekti šiuos kvėpavimo takus. Kūrybinė pamokos užduotis "Inhaliatoriaus etiketė" Situacija: įsivaizduokite, kad turite septynerių metų brolį ir jam diagnozuota astma. Sukurkite mokomąją inhaliatoriaus etiketę ir paprastą naudojimo paaiškinimą, kurį suprastų mažas vaikas. Etiketė turi būti aiški, trumpa ir vaizdi. Etiketėje turi būti:
|
| Įsivertinimas / refleksija |
Mokiniai trumpai pristato savo sukurtas etiketes, jas aptaria ir patikslina. |
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai iš plastikinio butelio, balionų, šiaudelių ir tamprios plėvelės sukuria paprastą plaučių veikimo modelį. Keisdami plėvelės padėtį jie stebi, kaip "plaučiai" prisipildo oro ir subliūkšta. Pagal modelį mokiniai paaiškina, kaip diafragmos judėjimas lemia įkvėpimą ir iškvėpimą. |
| Galimos užduotys mokiniams |
Mokiniai gauna sumaišytus organų pavadinimus ir turi sudėlioti juos teisinga tvarka: nosis / burna → ryklė → gerklos → trachėja → bronchai → bronchiolės → alveolės. Pateikiami teiginiai, pavyzdžiui, "diafragma leidžiasi žemyn", "krūtinės ląstos tūris mažėja", "oras juda iš plaučių". Mokiniai turi priskirti kiekvieną teiginį įkvėpimui arba iškvėpimui. |
| Mokymosi ištekliai |
https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/Asmens_sveikatos_prieziura https://kidshealth.org/classroom/3to5/problems/conditions/asthma_handout3.pdfhttps://www.kidshealth.org/BarbaraBushChildrens/en/teens/lungs.html?utm |
| BP |
Mokomasi apibūdinti kraujo sudėtį (kraujo plazma, eritrocitai, leukocitai, trombocitai) ir susieti kraujo sudedamąsias dalis su jų atliekamomis funkcijomis. Analizuojant kraujo tyrimų rezultatus, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai gali turėti įtakos organizmui. Mokomasi paaiškinti, kaip anglies monoksidas, hemoglobino kiekio sumažėjimas gali sutrikdyti deguonies pernašą. [...] | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Tikslas |
Apibūdinti kraujo sudėtį, jo sudedamųjų dalių atliekamas funkcijas ir paaiškinti kraujo sudėties pokyčių įtaką žmogaus organizmui. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - analizuoja kraujo tyrimų rezultatus, sieja kraujo sudedamąsias dalis su jų atliekamomis funkcijomis, nustato priežasties ir pasekmės ryšius tarp kraujo sudėties pokyčių ir organizmo veiklos. Komunikavimo - aptaria kraujo tyrimų duomenis ir problemines situacijas, | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Pamokos pradžioje mokytojas pasidalina skaidre ir pateikia situaciją: Mokiniams pateikiami trys klausimai:
Mokiniai poromis 1–2 minutes aptaria galimas priežastis. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Kiekvienam mokiniui pateikiamas individualus "laboratorinio tyrimo lapas" su 3–4 trumpais skirtingų žmonių savijautos aprašymais ir kraujo tyrimų fragmentais. Kiekviename savijautos aprašyme keičiasi situacija ir kraujo rodikliai. Mokinys savarankiškai Nurodo, kuri kraujo sudedamoji dalis susijusi su pakitusiu rodikliu; apibūdina jos atliekamą funkciją; analizuoja rezultatą, lyginant jį su pateiktomis normos ribomis; paaiškina, kokią įtaką nustatytas pokytis gali turėti organizmui. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Užduotis |
Ką apie organizmą atskleidžia kraujo tyrimas? Individualus mokinio veiklos lapas 1. Kraujo sudėtis ir funkcijos. Užpildyk lentelę. Trumpai apibūdink kiekvienos kraujo sudedamosios dalies pagrindinę funkciją.
2. Analizuok kraujo tyrimų rezultatus Palygink rezultatus su normos ribomis. Nurodyk pakitusį rodiklį ir paaiškink, kaip toks pokytis gali paveikti organizmą. A atvejis - nuovargis ir dusulys
Pakitusio(-ių) rodiklio(-ių) pavadinimas: __________________________________________ Kokia kraujo dalis su pakitusiu rodikliu susijusi ir kokią funkciją ji atlieka? B atvejis - organizmas kovoja su infekcija
Pakitusio(-ių) rodiklio(-ių) pavadinimas: __________________________________________ Kokia kraujo dalis su juo susijusi ir kokią funkciją ji atlieka? ________________________________________________________ Kaip šis pokytis gali paveikti organizmą? C atvejis - ilgai nesustoja kraujavimas
Pakitusio(-ių) rodiklio(-ių) pavadinimas: __________________________________________ Kokia kraujo dalis su juo susijusi ir kokią funkciją ji atlieka? Kaip šis pokytis gali paveikti organizmą? 3. Netikėtas atvejis - skaičiai normalūs, bet deguonies trūksta Žmogus kurį laiką buvo patalpoje su netvarkingu šildymo įrenginiu. Jam skauda galvą, svaigsta galva, jaučiamas silpnumas. RBC ir HGB rodikliai yra normos ribose. Papildoma informacija: anglies monoksidas (CO) jungiasi su hemoglobinu ir trukdo jam pernešti deguonį. 3.1. Kodėl žmogaus audiniams gali trūkti deguonies, nors hemoglobino kiekis normalus? ________________________________________________________________________________________________________________ 3.2. Palygink: kuo deguonies pernašos sutrikimas dėl sumažėjusio hemoglobino kiekio skiriasi nuo sutrikimo dėl CO poveikio? ______________________________________________________________________________________________________________ 4. Išvada Užbaik sakinį: Pastaba. Pateikti tyrimų rezultatai yra mokymosi pavyzdžiai; normos ribos ir vienetai gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Virtualus kraujo ląstelių tyrimas. Naudojantis "Learn.Genetics" interaktyvia Flow Cytometry Virtual Lab laboratorija https://learn.genetics.utah.edu/content/labs/flowcytometry/ tyrinėti skirtingas kraujo ląsteles, jų požymius ir funkcijas. Virtualioje laboratorijoje pateikiami eritrocitai, skirtingi leukocitai ir trombocitai, aiškinamas hemoglobino vaidmuo eritrocituose bei trombocitų reikšmė krešėjimui. Kraujo tyrimo informacijos kritinis vertinimas. Palyginti interneto straipsnį apie bendrą kraujo tyrimą (LRT trumpai. Ką rodo kraujo tyrimai ir kaip juos skaityti? - LRT ) su patikimo medicininio šaltinio informacija. Kritiškai vertinti, ar teisingai paaiškintos eritrocitų, leukocitų, trombocitų ir hemoglobino funkcijos. https://medlineplus.gov/lab-tests/complete-blood-count-cbc/ | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
1 užduotis. Kraujo sudedamųjų dalių funkcijos ir jų pokyčių poveikis organizmui Tikslas: remiantis kraujo sudedamųjų dalių funkcijomis paaiškinti, kaip jų kiekio pokyčiai gali paveikti organizmą. 1. Užpildyk priežasties-pasekmės grandines
2. Paaiškink 2.1. Kodėl nuovargis ir silpnumas gali būti susijęs su sumažėjusiu eritrocitų arba hemoglobino kiekiu? ______________________________________________________________________________ 2.2. Ką lemia sumažėjęs trombocitų kiekis ? ______________________________________________________________________________ 2.3. Ką lemia padidėjęs leukocitų kiekis? ______________________________________________________________________________ 3. Sukurk savo modelį Pasirink vieną kraujo sudedamąją dalį ir užrašyk priežasties-pasekmės seką pagal pateiktą sekos schemą: 2 užduotis. Hemoglobino reikšmė deguonies pernašai Situacija A. Kraujo tyrime nustatytas sumažėjęs hemoglobino (HGB) kiekis. Situacija B. Hemoglobino kiekis yra normos ribose, tačiau žmogus kurį laiką buvo patalpoje, kur galėjo kauptis anglies monoksidas (CO). 1. Ką jau žinai?
2. Palygink dvi situacijas
3. Paaiškink paradoksą. Kodėl žmogaus audiniams gali trūkti deguonies net tada, kai bendrame kraujo tyrime hemoglobino kiekis yra normos ribose? ________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ 4. Palygink hemoglobino kiekio sumažėjimo ir CO poveikį deguonies pernašai. Nurodyk vieną panašumą ir vieną skirtumą. Pateik išvadą. Panašumas: _____________________________________________________________________ Skirtumas: ______________________________________________________________________ Išvada: _________________________________________________________________________ | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://learn.genetics.utah.edu/content/labs/flowcytometry/ https://medlineplus.gov/lab-tests/complete-blood-count-cbc/ https://www.vle.lt/straipsnis/kraujas/ https://www.vle.lt/straipsnis/hemoglobinas/ |
| BP |
[...] Mokomasi paaiškinti, kas yra mikrobiota ir koks jos vaidmuo virškinimo procese. | ||||||||||||||||||||||||||||||
| Tikslas |
Paaiškinti, kas yra žmogaus mikrobiota ir kokią reikšmę ji turi virškinimui bei bendrai žmogaus sveikatai. | ||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||||||||||||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - paaiškina mikrobiotos sąvoką, funkcijas ir reikšmę žmogaus sveikatai. Komunikavimo - analizuoja informaciją apie mikrobiotą ir aiškiai pristato išvadas, vartodami biologijos terminus. | ||||||||||||||||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokytojas pamokos pradžioje pateikia klausimą: Aptariami mokinių atsakymai. | ||||||||||||||||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai, dirbdami grupėse, susipažįsta su informacija apie žarnyno mikrobiotą, o vėliau dalyvauja edukaciniame stalo žaidime "Žarnyno mikrobiota kelionė". Žaidimo metu analizuoja įvairias gyvenimo situacijas, vertina jų poveikį mikrobiotai, priima sprendimus ir argumentuoja savo pasirinkimus. Pamokos pabaigoje aptaria rezultatus, diskutuoja apie mikrobiotos reikšmę virškinimui bei žmogaus sveikatai ir reflektuoja, kokie kasdieniai įpročiai padeda išlaikyti sveiką žarnyno mikrobiotą. Žaidimo tikslas - surinkti kuo sveikesnę ir įvairesnę žarnyno mikrobiotą, priimant sveikatai palankius sprendimus. Pasiruošimas žaidimui: mokiniai suskirstomi į 3–5 grupes.
Žaidimo eiga:
Žaidimo pabaiga:
Grupės pristato savo rezultatus ir atsako į klausimus:
Žaidimo lenta: Patarimas: žaidimo lentą reikėtų paiddinti ir atspausdinti ant A3 lapo
Mikroorganizmų kortelių pavyzdžiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||
| Užduotis |
Remdamiesi žaidimo rezultatais, paaiškinkite, kaip mitybos ir gyvensenos veiksniai gali paveikti žarnyno mikrobiotą. Aptarkite grupėje ir atsakykite į klausimus:
| ||||||||||||||||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
Įvertink, kaip tau sekėsi:
Kokį vieną įprotį galėtum keisti ar stiprinti, kad padėtum savo žarnyno mikrobiotai? Kodėl? | ||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
"Mikrobiota - nematomi mūsų pagalbininkai". Mokiniai nagrinėja žmogaus žarnyne gyvenančių mikroorganizmų įvairovę ir jų atliekamas funkcijas. Dirbdami poromis arba grupėmis, mokiniai, naudodamiesi paveikslais, schemomis ir informaciniais šaltiniais, aiškinasi, kaip mikroorganizmai padeda skaidyti maisto medžiagas, gaminti kai kuriuos vitaminus ir palaikyti virškinimo sistemos veiklą. Atlikę užduotį, mokiniai sukuria "mikrobiotos portretą" - schemą, kurioje pavaizduoja pagrindinius mikrobiotos vaidmenis žmogaus organizme. Pristatydami darbą, mokiniai aptaria, kodėl nors mikroorganizmai yra labai maži, jų reikšmė žmogaus sveikatai yra didelė. | ||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
"Mikrobiotos draugai ir priešai". Mokiniai analizuoja skirtingų veiksnių poveikį žarnyno mikrobiotai: sveikos mitybos, skaidulinių medžiagų vartojimo, antibiotikų, fizinio aktyvumo ir gyvenimo būdo. Jie parengia schemą arba plakatą, kuriame nurodo, kokie įpročiai padeda palaikyti įvairią ir sveiką mikrobiotą, o kokie gali ją sutrikdyti. Pristatymo metu mokiniai paaiškina, kodėl subalansuota mikrobiota yra svarbi virškinimo procesui ir žmogaus sveikatai. | ||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://www.britannica.com/science/human-microbiome https://kidshealth.org/ https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/ Play your microbiome well - EMBL ELLS |
| BP |
[...] Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. [...] |
| Tikslas |
Išsiaiškinti, kuo skiriasi epidemija ir pandemija, kokie veiksniai lemia užkrečiamųjų ligų plitimą bei kaip vakcinacija ir kitos apsaugos priemonės gali sumažinti infekcijų plitimą ir jų pasekmes visuomenei. |
| Mokymosi uždaviniai |
|
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo kompetencija - mokiniai aiškinasi epidemijos ir pandemijos skirtumus, analizuoja infekcinių ligų plitimą lemiančius veiksnius ir remdamiesi simuliacijos rezultatais daro pagrįstas išvadas. Skaitmeninė kompetencija - mokiniai naudodamiesi COVID-19 simuliacija tiria, kaip skirtingos apsaugos priemonės veikia ligos plitimą, ir interpretuoja gautus duomenis. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija - mokiniai vertina vakcinacijos, kaukių dėvėjimo, saugaus atstumo ir kitų prevencijos priemonių reikšmę asmens bei visuomenės sveikatai. Pilietiškumo kompetencija - mokiniai aiškinasi, kaip individualus atsakingas elgesys ir kolektyvinis imunitetas prisideda prie infekcinių ligų plitimo mažinimo visuomenėje. Komunikavimo kompetencija - mokiniai remdamiesi simuliacijos duomenimis argumentuotai paaiškina, kodėl visuomenės elgesys ir prevencinės priemonės yra svarbios valdant epidemijas ir pandemijas. |
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Pamokos pradžioje mokytojas lentoje arba ekrane pateikia žodžius - endemija, epidemija ir pandemija. Šalia pateikia laiptelius iš trijų pakopų ir paprašo mokinių sudėlioti šiuos terminus ligos paplitimo mąsto didėjimo tvarka. Kuomet mokiniai nurodo teisingą tvarką, mokytojas užduoda mokiniams klausimą: "Kada vienos infekcijos protrūkis tampa nebe vietine problema, o viso pasaulio problema?" Mokiniams skiriama 1–2 minutės individualiai pagalvoti, o tuomet keli jų atsakymai trumpai aptariami klasėje. Mokytojas gali pateikti papildomus klausimus:
Po mokinių atsakymų mokytojas pristato pamokoje nagrinėjamą problemą: |
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai suskirstomi į grupes po keturis ir kartu įsijungia COVID-19 simuliaciją https://askabiologist.asu.edu/games-sims/covid-sim/play.html. Darbui galima naudoti kompiuterį, planšetę arba telefoną. Mokiniams išdalinami darbo lapai su instrukcijomis ir klausimais. Šiame darbo lape mokiniai žymės atliktus žingsnius atsakys į klausimus. Įsijungę COVID simuliacijos žaidimą, susikurkite savo miestą. Miesto pavadinimas: __________________________ Gyventojų skaičius: ___________________________ Apie SARS-CoV-2:
Kitame puslapyje pasirinkite neskiepyti savo populiacijos. Paaiškinkite, kaip suprantate, kas yra kolektyvinis imunitetas (herd immunity). Kitame puslapyje pasirinkite kokių apsaugos priemonių laikysis jūsų populiacija. Pažymėkite, ką pasirinkote: Dėvėjimo pradžios data:... Dėvėjimo pabaigos data:... Kiek procentų populiacijos teisingai naudos kaukes:... Paaiškinkite, kodėl pasirinkote tokius parametrus:... Saugaus atstumo laikymasis Saugaus atstumo laikymosi pradžios data: Žemėlapyje išdėliokite infekuotus individus. Kiek jų pasirinkote? Pradėkite simuliaciją. |
| Užduotis |
Rezultatų apdorojimas ir aptarimas. Gavę simuliacijos rezultatus mokiniai gali grupėse piešti plakatus, arba kurti prezentacijas, kurias vėliau pristatys klasei apie savo sumodeliuotą miestą. Mokiniams pateikiamos tolesnės instrukcijos:
Pabaigę savo plakatus arba prezentacijas mokiniai trumpai pristato rezultatus klasėje. |
| Įsivertinimas / refleksija |
Mokiniams pateikiami klausimai:
|
| Galimos mokymosi veiklos |
"Epidemija ar pandemija?" - situacijų analizė. Mokiniams pateikiamos kelios trumpos situacijos apie infekcinės ligos plitimą: vienoje mokykloje, mieste, keliose šalies teritorijose ir keliuose žemynuose. Dirbdami poromis mokiniai nusprendžia, ar situaciją galima vadinti protrūkiu, epidemija ar pandemija, ir savo sprendimą pagrindžia. "Ekspertų grupės" - kaip sustabdyti epidemiją? Mokiniai suskirstomi į grupes. Kiekviena grupė nagrinėja vieną priemonę: vakcinaciją, kaukių dėvėjimą, saugaus atstumo laikymąsi arba sergančiųjų izoliaciją. Grupė turi paaiškinti, kaip jų priemonė gali paveikti infekcijos plitimą. Po trumpo pasiruošimo grupės pristato savo išvadas, o klasė aptaria, kodėl dažniausiai veiksmingiausias yra kelių priemonių derinys. |
| Galimos užduotys mokiniams |
Dirbkite grupėje. Išnagrinėkite jums paskirtą infekcinių ligų plitimo mažinimo priemonę ir pasiruoškite ją pristatyti klasei. Grupės nagrinėja vieną iš priemonių:
Aptarkite:
Pristatydami klasėje atsakykite į klausimą: Kodėl infekcinės ligos plitimą dažnai veiksmingiau stabdyti taikant kelias priemones kartu? |
| Mokymosi ištekliai |
https://askabiologist.asu.edu/games-sims/covid-sim/play.html |
| BP |
[...] analizuojant statistinius duomenis nagrinėti infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų prevenciją. Mokomasi nurodyti, kad antibiotikai skiriami gydant bakterines, o ne virusines ligas; paaiškinti antibiotikų vartojimo principus, neleidžiančius susiformuoti antibiotikams atsparioms bakterijoms. |
| Tikslas |
Nagrinėti infekcinių ligų plitimo būdus, paplitimą ir prevenciją bei atsakingo antibiotikų vartojimo reikšmę. |
| Mokymosi uždaviniai |
|
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - mokiniai analizuoja infekcinių ligų paplitimo duomenis, nustato ryšius tarp ligos sukėlėjo, plitimo būdo ir prevencijos, paaiškina antibiotikų veikimo ir tinkamo jų vartojimo principus. Skaitmeninė - naudodami skaitmeninius infekcinių ligų paplitimo duomenis, mokiniai atrenka ir kritiškai vertina internete pateikiamą informaciją apie infekcijas ir antibiotikų vartojimą. Komunikavimo - aptaria informacijos šaltinių teiginius apie sveikatą ir patikimų informacijos šaltinių duomenis, mokosi skirti nuomonę nuo fakto. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija - įvertina infekcijų prevencijos ir atsakingo antibiotikų vartojimo reikšmę asmens bei visuomenės sveikatai. |
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokytojas mokinius pakviečia į ekraną pažvelgti lyg į asmeninį telefoną. Vieną po kito parodo keturis socialinių tinklų įrašus primenančius teiginius, tačiau iš karto neatskleidžia, kurie iš jų teisingi: 2. Laimo liga galima užsikrėsti nuo kito sergančio žmogaus. 3. Maliarija Lietuvoje neplinta, vadinasi, lietuviui ja susirgti neįmanoma. 4. Pasijutai geriau - likusių antibiotikų vartoti nebūtina. Mokiniai individualiai prie kiekvieno teiginio pažymi: Mokytojas atsakymų neatskleidžia, bet iškelia klausimą: "Kaip atskirti faktą apie infekcines ligas nuo pavojingo mito?" |
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Pirma veiklos dalis. Mokiniai dirba poromis. Kiekviena pora gauna arba ekrane pasirenka vieną informacinį teiginį, pavyzdžiui:
Mokiniai ieško informacijos patikimuose šaltiniuose (NVSC, ULAC archyvinę / NVSC informaciją, PSO, ECDC), jų užduotis yra kritiškai vertinti pasirinktą teiginį ir pateikti atsakymą pagal tokią schemą: Verdiktas: teisinga / iš dalies teisinga / klaidinga ( mokinys negali parašyti tik "klaidinga". Antra veiklos dalis. Mokiniams pateikiami 2–3 nesudėtingi grafikai ar žemėlapiai (erkinio encefalito atvejai Lietuvoje; Laimo ligos atvejai Lietuvoje; maliarijos paplitimo pasaulyje žemėlapis). Mokiniai individualiai analizuoja vieną pasirinktą grafiką ar žemėlapį pažymėdami užrašuose:
Šaltinis: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), "Sergamumo erkių platinamomis ligomis 2024 m. apžvalga", 4 pav. "Sergamumas EE apskrityse 2024 m." |
| Užduotis |
Mokiniams pateikiamas trumpas tariamas socialinio tinklo įrašas: Mokinys turi:
|
| Įsivertinimas / refleksija |
Pamokos pabaigoje grįžtama prie tų pačių keturių teiginių, kurie buvo parodyti pamokos pradžioje. Mokinys dar kartą pažymi užrašuose PATIKĖČIAU / SUABEJOČIAU / NEPATIKĖČIAU ir kiekvieną pasirinkimą argumentuoja. |
| Galimos mokymosi veiklos |
Infekcinių ligų paplitimo duomenų tyrimas. Naudojantis NVSC ir PSO pateikiamais statistiniais duomenimis, žemėlapiais ir grafikais mokiniai analizuoja erkinio encefalito, Laimo ligos Lietuvoje ir maliarijos pasaulyje paplitimą. Palygina skirtingų teritorijų duomenis, pastebi paplitimo dėsningumus ir nurodo ligų prevencijos priemones. Infekcijos perdavimo grandinė. Mokiniams pateikiamos skirtingos infekcinės ligos. Mokiniai modeliuoja jų perdavimo kelią: Modelius palygina ir prie kiekvieno nurodo vietą grandinėje, kurioje tinkama prevencijos priemonė galėtų sumažinti užsikrėtimo tikimybę. Taip galima nagrinėti oro lašeliniu ir krauju perduodamas infekcijas, maliariją, helmintų sukeliamas bei erkių platinamas ligas. Kelionės rizikos žemėlapis. Mokiniai pasirinka kelionės kryptį už Europos ribų ir, naudojantis PSO duomenimis, išsiaiškina, ar pasirinktoje teritorijoje paplitusi maliarija. Analizuoja žemėlapį, nurodo galimą infekcijos perdavimo būdą ir tinkamas prevencijos priemones. |
| Galimos užduotys mokiniams |
Infekcinių ligų plitimas ir prevencija. Mokiniai pasirenka tris skirtingais būdais plintančias infekcines ligas. Apibūdina jų sukėlėjus ir plitimo būdus, palygina užsikrėtimo kelius ir nurodo kiekvienai ligai tinkamas prevencijos priemones. Erkinis encefalitas ir Laimo liga - panašu, bet ne tas pats. Mokiniams reikia palyginti dvi Lietuvoje erkių platinamas ligas pagal sukėlėją, užsikrėtimo būdą ir prevenciją. Paaiškinti, kodėl ta pati prevencijos priemonė - skiepai - netinka abiem ligoms. |
| Mokymosi ištekliai |
https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/erkiu-pernesamos-ligos/ https://www.who.int/data/gho/data/themes/malaria/GHO/ https://antibiotic.ecdc.europa.eu/en/news-events/beat-bugs-course |
| BP |
[...] modeliuojant apibūdinti nervinę ląstelę, nervinių ląstelių tipus ir jų atliekamas funkcijas. [...] |
| Tikslas |
Apibūdinti nervinės ląstelės sandarą, nervinių ląstelių tipus ir jų atliekamas funkcijas. |
| Mokymosi uždaviniai |
|
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - aiškinasi nervinės ląstelės sandarą, tipus ir funkcijas. Komunikavimo - pristato neuronų modelius ir, vartodami biologijos sąvokas, aiškina nervų sistemos veiklą. Kūrybiškumo - kuria neurono modelį, kūrybiškai vaizduodami jo sandarą. |
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokiniams pateikiama situacija: "Kodėl palietę karštą daiktą greitai atitraukiame ranką?" Aptariama, kaip organizme perduodama informacija, ir pristatoma neurono reikšmė nervų sistemoje. |
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai, dirbdami poromis: 2.Pasirenka medžiagas arba skaitmeninę priemonę, iš kurios kurs neurono modelį. 3. Sukuria neurono modelį, pavaizduodami jo kūną, branduolį, dendritus, aksoną ir mielininį dangalą. 4.Pažymi neurono dalis ir modelyje rodyklėmis nurodo nervinio impulso sklidimo kryptį. 5.Palygina savo modelį su pateikta neurono schema, patikrina, ar visos pagrindinės dalys pavaizduotos tinkamai, ir prireikus modelį patikslina. |
| Užduotis |
Remdamiesi sukurtu neurono modeliu, įvardykite neurono dalis ir paaiškinkite jų funkcijas. Nustatykite, kokio tipo neuroną vaizduoja jūsų modelis. Pasirinkę konkrečią situaciją, pavaizduokite nervinio impulso kelią nuo receptoriaus iki atsako ir paaiškinkite, kaip neurono sandara padeda priimti ir perduoti nervinius impulsus. |
| Įsivertinimas / refleksija |
Ką naujo sužinojau apie nervinę ląstelę ir jos funkcijas? Kaip neurono sandara padeda perduoti informaciją? Kuo skiriasi juntamieji, įterptiniai ir judinamieji neuronai? Kas atliekant užduotį sekėsi geriausiai, o ką dar reikėtų patobulinti? |
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai, dirbdami grupėse, sudaro sąvokų žemėlapį tema "Neuronas - nervinės sistemos pagrindas". Jame susieja neurono sandarą, dalių funkcijas, neuronų tipus ir nervinio impulso perdavimo eigą. Sukurtus sąvokų žemėlapius mokiniai pristato klasei ir palygina tarpusavyje. |
| Galimos užduotys mokiniams |
"Nervinio impulso kelias": mokiniai traukia korteles su kasdienėmis situacijomis (pvz., palietė karštą puodelį, įsidūrė pirštą, išgirdo garsų signalą). Perskaitę situaciją, jie paaiškina, kaip nervinis impulsas keliauja nuo receptoriaus iki atsako, įvardija dalyvaujančius neuronų tipus ir jų funkcijas. Kitas mokinys įvertina atsakymą, patikrina jo tikslumą ir prireikus papildo. |
| Mokymosi ištekliai |
https://www.britannica.com/science/neuron |
| BP |
[...] Analizuojami statistiniai duomenys apie įvairių priklausomybių ligų paplitimą; mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui.[...] |
| Tikslas |
Analizuoti statistinius duomenis apie priklausomybių paplitimą ir paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų poveikį žmogaus organizmo sistemoms bei sveikatai. |
| Mokymosi uždaviniai |
|
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - analizuoja psichoaktyviųjų medžiagų poveikį organizmui ir jų vartojimo pasekmes, atpažįsta priežasties ir pasekmės ryšius. Komunikavimo - pasirenka patikimus informacijos šaltinius, skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios nuomonės, aptaria priklausomybių problemas ir pristato analizės rezultatus, vartodami biologijos sąvokas. Skaitmeninė - analizuoja statistinius duomenis ir skaitmeninius informacijos šaltinius. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos - supranta priklausomybių poveikį sveikatai ir ugdosi atsakingą požiūrį į sveiką gyvenseną. |
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokiniams užduodamas klausimas: "Kodėl žmonės kartais renkasi tai, kas kenkia jų sveikatai?" Mokiniai išsako savo nuomonę, aptaria galimas priežastis, o mokytojas susieja atsakymus su pamokos tema. |
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai grupėse analizuoja statistinius duomenis Ką rodo Lietuvos mokinių pasirinkimai? Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo analizė pagal ESPAD 2024 duomenis" https://ntakd.lrv.lt/public/canonical/1734325309/1222/ESPAD_2024%20bendra_ataskaita_.pdf apie skirtingų priklausomybių (tabako, alkoholio, narkotinių medžiagų) paplitimą. Naudodamiesi informaciniais šaltiniais, aiškinasi psichoaktyviųjų medžiagų poveikį nervų sistemai, smegenims ir kitoms organizmo sistemoms. Grupės pristato išvadas ir diskutuoja, kaip priklausomybių atsiradimas veikia žmogaus sveikatą bei gyvenimo kokybę. Darbo tikslas: išanalizuoti statistinius duomenis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą tarp Lietuvos mokinių ir paaiškinti jų poveikį žmogaus organizmui. Darbo eiga: 1. Mokiniai susiskirsto grupėmis. Kiekviena grupė gauna vienos psichoaktyviosios medžiagos statistinius duomenis iš ESPAD 2024 tyrimo: 2 grupė - tabakas ir elektroninės cigaretės 3 grupė - kanapės ir kitos narkotinės medžiagos 4 grupė - raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas be gydytojo paskyrimo 2. Mokiniai analizuoja pateiktas diagramas ir atsako į klausimus:
3. Kodėl gali išsivystyti priklausomybė? ____________________________________________________________ 4. Kokios galimos ilgalaikės pasekmės sveikatai? ____________________________________________________________ ____________________________________________________________ 5. Kiekviena grupė pristato savo analizę klasei. Klausydamiesi kitų grupių, mokiniai pildo bendrą klasės minčių žemėlapį "Psichoaktyviųjų medžiagų poveikis žmogui", kuriame susieja psichoaktyviųjų medžiagų rūšis, jų poveikį nervų sistemai, kitoms organizmo sistemoms, galimas priklausomybes ir pasekmes sveikatai. |
| Užduotis |
Remdamiesi biologijos žiniomis ir informaciniais šaltiniais, mokiniai parengia psichoaktyvios medžiagos poveikio kortelę: 1. Kaip patenka į organizmą? ☐ Kvėpuojant ☐ Nurijus ☐ Kitu būdu: ___________________ 2. Kokią organizmo sistemą labiausiai veikia? ☐ Nervų sistemą ☐ Kvėpavimo sistemą ☐ Kraujotakos sistemą ☐ Virškinimo sistemą 3. Koks poveikis organizmui? ____________________________________________________________ |
| Įsivertinimas / refleksija |
Mokiniai užbaigia sakinius: Didelį poveikį žmogaus organizmui psichoaktyviosios medžiagos daro todėl, kad ... |
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai, dirbdami grupėse, parengia rekomendacijas bendraamžiams, kaip išvengti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir išsaugoti sveiką gyvenseną. Rekomendacijas pristato klasei ir aptaria jų pagrįstumą. |
| Galimos užduotys mokiniams |
"Statistika ir sveikata: išanalizuok, paaiškink, padaryk išvadą". Mokiniai gauna ESPAD 2024 duomenų ištrauką apie vienos psichoaktyviosios medžiagos vartojimą.Mokiniai šskiria svarbiausius statistinius duomenis, nubraižo arba analizuoja pateiktą diagramą, paaiškina, kaip ši medžiaga veikia nervų sistemą ir kitas organizmo sistemas, nurodo galimas vartojimo pasekmes sveikatai, parengia trumpą rekomendaciją, kaip mažinti priklausomybės riziką. |
| Mokymosi ištekliai |
https://ntakd.lrv.lt/public/canonical/1734325309/1222/ESPAD_2024%20bendra_ataskaita_.pdf https://ntakd.lrv.lt/ https://sam.lrv.lt/ |
| BP |
[...] Naudojantis schemomis, mokomasi apibūdinti kasos išskiriamų hormonų įtaką palaikant gliukozės pastovią koncentraciją kraujuje. Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. [...] | ||||||||||||||||||||
| Tikslas |
Analizuojant gliukozės koncentracijos kraujyje kitimo duomenis išsiaiškinti, kaip kasos hormonas insulinas palaiko pastovią gliukozės koncentraciją kraujyje. | ||||||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo kompetencija - mokiniai analizuoja gliukozės koncentracijos kraujyje kitimo duomenis, aiškina insulino poveikį ir sieja jį su pastovios vidinės organizmo aplinkos palaikymu. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija - mokiniai aiškinasi gliukozės koncentracijos kraujyje reguliavimo svarbą ir sieja šias žinias su sveikatos išsaugojimu bei cukrinio diabeto prevencija. Komunikavimo kompetencija - mokiniai, remdamiesi schema, duomenimis ir sudarytu grafiku, biologijos sąvokomis paaiškina gliukozės koncentracijos kraujyje kitimą ir insulino vaidmenį. | ||||||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Pamokos pradžioje mokytojas lentoje užrašo du skaičius: 5 mmol/l ir 9 mmol/l ir klausia: "Jeigu abu skaičiai rodo gliukozės kiekį kraujyje, kuris iš jų turėtų kelti daugiau klausimų ir kodėl?" Mokiniai trumpai spėja, ką šie skaičiai galėtų reikšti. | ||||||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai, naudodamiesi mokytojo pateikta schema, susipažįsta su gliukozės koncentracijos reguliavimu. Kai gliukozės kraujyje per daug: Paaiškinama, kad insulinas padeda gliukozei patekti į daugelį organizmo ląstelių, kur ji gali būti naudojama energijai arba kaupiama atsargai. Kai gliukozės kraujyje per mažai: Mokiniai padaro pagrindinę išvadą: | ||||||||||||||||||||
| Užduotis |
Mokiniai savarankiškai atlikdami užduotis, analizuoja pateiktus duomenis.
____________________________________________________________
3.1.Kas yra pagrindinis mūsų kūno energijos šaltinis ir kodėl jis svarbus? ____________________________________________________________ 3.2.Kaip insulinas padeda mūsų kūnui panaudoti gliukozę? ___________________________________________________________ 3.3.Kas gali atsitikti, jei organizmas neturi pakankamai insulino? ____________________________________________________________ 3.4.Kokie yra normalūs gliukozės kiekio kraujyje rodikliai sveikam žmogui? ____________________________________________________________ 3.5.Ką reiškia prediabetas ir kokie gliukozės kiekio rodikliai jį nustato? __________________________________________________________ 3.6.Koks gliukozės kiekis kraujyje gali rodyti, kad žmogui galbūt yra diabetas? _________________________________________________________________ 3.7.Kuo skiriasi kapiliarinis ir veninis kraujo tyrimas gliukozės kiekiui nustatyti? ____________________________________________________________ 3.8.Kaip pasikeistų grafikas, jei tyrimo rezultatai parodytų gliukozės koncentracijos pokyčius nuo normalaus lygio iki diabeto lygio? ____________________________________________________________ | ||||||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
| ||||||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai analizuoja kelis trumpus gliukozės koncentracijos pokyčių pavyzdžius prieš valgį ir po jo. Jie nustato, kuriuo metu turėtų būti aktyvesnis insulino, o kuriuo - gliukagono veikimas. | ||||||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
Mokiniai lentelėje palygina organizmo būklę po valgio ir ilgiau nevalgius: gliukozės kiekį kraujyje, aktyvesnį hormoną ir jo poveikį. Pabaigoje parašo vieną bendrą išvadą apie gliukozės pusiausvyros palaikymą. | ||||||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://www.scribd.com/document/462331939/Metodine-medziaga-Biologija-9–10-kl https://www.thenational.academy/teachers/lessons/insulin-glucagon-and-the-control-of-blood-sugar-level?utm https://biologija.smp.emokykla.lt/?utm |
| BP |
Mokomasi apibūdinti vyro ir moters lytinių organų sandarą ir susieti ją su jų atliekamomis funkcijomis; mokomasi paaiškinti lytinių hormonų svarbą brendimui. [...] | ||||||||||||||||
| Tikslas |
Apibūdinti vyro ir moters lytinių organų sandarą siejant ją su atliekamomis funkcijomis, paaiškinti lytinių hormonų svarbą brendimui. | ||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - nagrinėja vyro ir moters lytinės sistemos sandarą, sieja lytinių organų sandaros ypatumus su jų atliekamomis funkcijomis. Komunikavimo - interpretuoja schemose ir iliustracijose pateiktą informaciją, argumentuotai paaiškinti savo atsakymus. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos - supranta brendimą kaip natūralų žmogaus raidos etapą, ugdo pagarbų ir atsakingą požiūrį į žmogaus kūno raidą. | ||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Pamokos pradžioje ekrane pateikiamos dvi nepažymėtos, vienodo stiliaus vyro ir moters lytinių sistemų anatominės schemos, be organų pavadinimų.
Šalia schemų pateikiamos tik keturios funkcijos: Mokiniams individualiai skiriamos 1–2 minutės neįvardijant organų schemose nurodyti vietas, kurios, jų manymu, galėtų atlikti nurodytas funkcijas. Mokytojas klausia:
| ||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniams individualiai pateikiamos tos pačios, tik jau sunumeruotos vyro ir moters lytinių sistemų anatominės schemos. Remiantis organų vieta, forma ir ryšiais su kitomis struktūromis, mokiniai turi atpažinti pagrindinius lytinės sistemos organus ir susieti juos su pateiktomis funkcijomis. Antroje pamokos dalyje pereinama prie hormonų. Mokiniams pateikiami brendimo metu vykstančių pokyčių pavyzdžiai, pvz.: Mokiniai nagrinėja, kurie pokyčiai susiję su lytinės sistemos brendimu, o kurie yra matomi viso organizmo pokyčiai. Tik tada pateikiama paprasta schema: Įvedami testosterono, estrogenų ir progesterono pavadinimai ir, remiantis schema bei pateikta informacija, paaiškinti, kodėl lytiniai hormonai svarbūs brendimui. | ||||||||||||||||
| Užduotis |
Dirbdamas su schemomis remkis organų vieta, sandara ir ryšiais su kitomis struktūromis. Atsakymus pagrįsk biologijos žiniomis. 1. Vyro ir moters lytinės sistemos Mokytojo pateiktose nepažymėtose schemose įrašyk pagrindinių organų pavadinimus.
2. Palygink ir paaiškink 2.1. Nurodyk vieną vyro ir moters lytinių sistemų panašumą. _______________________________________________________ 2.2. Nurodyk vieną jų skirtumą. ________________________________________________________ 2.3. Kuo panašios kiaušidžių ir sėklidžių funkcijos? ________________________________________________________ 2.4. Paaiškink, kodėl gimdos funkcija skiriasi nuo kitų lentelėje pateiktų organų funkcijų. ________________________________________________________ 3. Kas vyksta brendimo metu? Perskaityk pokyčius. Lentelėje pažymėk, ar pokytis dažniau siejamas su mergaičių, berniukų ar abiejų lyčių brendimu. 3.1.Užbaik priežasties-pasekmės seką: lytinės liaukos → ____________________ → brendimo metu vykstantys organizmo pokyčiai 3.2.Paaiškink: kodėl lytiniai hormonai svarbūs brendimui? ________________________________________________________________ ________________________________________________________________ 4. Pritaikyk žinias. Situacija: paauglio lytiniai organai yra susiformavę, tačiau lytinių hormonų gamyba labai sumažėjusi. 4.1. Ar vien organų buvimo pakanka, kad visi brendimo pokyčiai vyktų įprastai? Pagrįsk. ________________________________________________________________ 4.2. Kuri priežasties-pasekmės grandinės dalis šioje situacijoje yra sutrikusi? ________________________________________________________________ 4.3. Paaiškink, kaip tai gali būti susiję su lytinės sistemos brendimu. ________________________________________________________________ | ||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
Išmoktos medžiagos įsivertinimui mokiniai užpildo lentelę
| ||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Interaktyvus žmogaus lytinės sistemos tyrinėjimas. Naudojantis interaktyviu 3D žmogaus kūno modeliu tyrinėti vyro ir moters lytinės sistemos organų vietą organizme, juos atpažinti ir apibūdinti jų atliekamas funkcijas. Pasirinkus po vieną vyro ir moters lytinės sistemos organą, palyginti jų vietą, sandarą ir atliekamas funkcijas. "Sandara - funkcija" vizualinė analizė. Pateikti atskirų lytinės sistemos organų iliustracijas arba padidintus anatominių schemų fragmentus. Remiantis organo vieta ir sandaros požymiais nagrinėti, kokiai funkcijai atlikti jis yra pritaikytas, ir savo pasirinkimą pagrįsti. Veikla tinkama diferencijuoti: vieniems mokiniams galima pateikti galimų funkcijų pasirinkimus, kitiems - tik anatominį vaizdą. Brendimo pokyčių analizė. Pateikti skirtingų brendimo metu vykstančių organizmo pokyčių pavyzdžių. Juos palyginti, išskiriant mergaitėms, berniukams ir abiem lytims būdingus pokyčius, bei paaiškinti lytinių hormonų svarbą šiems pokyčiams. Biologinės situacijos analizė. Pateikti situaciją, kurioje dėl sumažėjusios lytinių hormonų gamybos brendimo pokyčiai vyksta neįprastai. Remiantis pateikta informacija analizuoti priežasties ir pasekmės ryšį ir paaiškinti, kodėl normaliai lytinės sistemos raidai svarbi hormonų veikla. | ||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
Naudodamasis pateiktomis anatominėmis schemomis: 1. Nurodyk, kuriuose organuose gaminamos vyro ir moters lytinės ląstelės. ________________________________________________________________________________ 2. Nurodyk, kuris moters lytinės sistemos organas sudaro sąlygas vystytis naujam organizmui. ________________________________________________________________________________ 3. Pasirink vieną schemoje pažymėtą organą ir apibūdink jo pagrindinę funkciją. ________________________________________________________________________________ | ||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://www.unige.ch/ssi/ressources/ressources-pedagogiques-ssi/planches-anatomiques/planches-anatomiques https://human.biodigital.com/login?returnUrl=/explore https://openstax.org/details/books/anatomy-and-physiology-2e |
| BP |
[...] Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi. | ||||||||||||||||||
| Tikslas |
Išsiaiškinti, kurie motinos gyvensenos ir sveikatos būklės veiksniai daro įtaką vaisiaus vystymuisi, ir pagrįsti sveikos gyvensenos svarbą nėštumo metu. | ||||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - aiškinasi vaisiaus vystymąsi veikiančius veiksnius ir daro išvadas. Komunikavimo - aptaria biologinius procesus ir argumentuoja savo nuomonę. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos - supranta sveikos gyvensenos svarbą nėštumo metu. | ||||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokytojas užduoda klausimą: "Ar kūdikio sveikata priklauso tik nuo genų, ar ją gali paveikti ir būsimos mamos gyvenimo būdas?" Aptariami mokinių atsakymai. | ||||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokytojas pakviečia mokinius žiūrėti trumpą vaizdo filmuką apie alkoholio ar kitų medžiagų įtaką vaisiaus vystymuisi: Mokytojas pristato pamokos temą ir pakviečia mokinius atlikti užduočių lapo užduotis apie vaisiaus vystymąsi ir veiksnius, galinčius jį paveikti. Mokiniai analizuoja placentos vaidmenį, nagrinėja medžiagų judėjimą tarp motinos ir vaisiaus bei atsako į pateiktus klausimus. Toliau mokiniai analizuoja situacijas apie motinos ligų, nervinės įtampos ir psichoaktyviųjų medžiagų poveikį vaisiaus vystymuisi. Diskutuoja, kaip šie veiksniai gali paveikti vaisiaus augimą ir sveikatą, bei ieško būdų, kaip sumažinti galimą riziką. Atlikdami praktinę užduotį, mokiniai parengia rekomendacijas būsimai mamai ir kuria informacinį lankstinuką apie sveiką gyvenseną nėštumo metu. | ||||||||||||||||||
| Užduotis |
Mokiniai, naudodamiesi vadovėliu ir kitais informacijos šaltiniais, atlieka užduočių lapo užduotis, analizuoja vaisiaus vystymąsi veikiančius veiksnius ir formuluoja išvadas. Pažymėk, kurios medžiagos gali patekti iš motinos vaisiui: Pažymėk, kurios medžiagos pašalinamos iš vaisiaus organizmo: Atsakyk į klausimus:
1. Išanalizuok veiksnių poveikį vaisiaus vystymuisi Perskaityk situacijas ir atsakyk į klausimus. Situacija A - psichoaktyviosios medžiagos. Būsima mama nėštumo metu rūko elektronines cigaretes, nes mano, kad jos nekenksmingos.
Situacija B - nervinė įtampa. Būsima mama ilgą laiką patiria stiprų stresą, mažai miega ir nuolat jaučia įtampą.
Situacija C - motinos ligos. Būsima mama nesigydo infekcinės ligos ir nesikreipia į gydytoją.
2. Užpildyk lentelę.
3. Sukurk rekomendaciją būsimai mamai. Parašyk 5 patarimus, kurie padėtų užtikrinti sveiką vaisiaus vystymąsi. 1. 2. 3. 4. 5. | ||||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
Pažymėk, ką šiandien išmokai: Šiandien supratau, kad ... Man dar reikia pasikartoti ... | ||||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniams pateikiama būsimos mamos vienos dienos situacija, kurioje aprašomi jos kasdieniai pasirinkimai: mityba, poilsis, fizinis aktyvumas, patiriamas stresas, vaistų vartojimas ar žalingi įpročiai. Mokiniai analizuoja pateiktą informaciją ir nustato, kurie pasirinkimai yra palankūs sveikam vaisiaus vystymuisi, o kurie gali kelti riziką. Dirbdami poromis arba grupėse mokiniai aptaria, kaip skirtingi veiksniai (nesubalansuota mityba, nuolatinė nervinė įtampa, nepakankamas poilsis, rūkymas, alkoholio vartojimas ar negydomos ligos) gali paveikti motinos organizmą ir vaisiaus vystymąsi. Jie pagrindžia savo nuomonę biologinėmis žiniomis apie placentos vaidmenį ir medžiagų patekimą iš motinos vaisiui. Veiklos pabaigoje mokiniai pateikia pasiūlymus, kaip būtų galima pakeisti kasdienius pasirinkimus, kad būtų užtikrinta sveikesnė būsimos mamos gyvensena ir palankesnės sąlygos vaisiaus vystymuisi. | ||||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
"Sveikos būsimos mamos dienos planas". Atlikę situacijos analizę, mokiniai parengia sveikos būsimos mamos dienos planą, kuriame pateikia rekomendacijas, padedančias užtikrinti palankias sąlygas vaisiaus vystymuisi. Mokiniai apmąsto, kokie kasdieniai pasirinkimai gali turėti teigiamą arba neigiamą poveikį motinos ir vaisiaus sveikatai. Plane mokiniai nurodo:
Sukuriamas trumpas informacinis planas, plakatas, lankstinukas arba rekomendacijų sąrašas "Kaip padėti vaisiui sveikai vystytis". | ||||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://sam.lrv.lt/ https://nvsc.lrv.lt/ https://www.who.int/health-topics/maternal-health |
| BP |
[...] Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes. |
| Tikslas |
Analizuojant lytiškai plintančių ligų paplitimo Lietuvoje statistinius duomenis, išsiaiškinti jų plitimo tendencijas, galimas pasekmes sveikatai ir pagrindinius prevencijos būdus. |
| Mokymosi uždaviniai |
|
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo kompetencija - mokiniai analizuoja lytiškai plintančių infekcijų paplitimo statistinius duomenis, lygina jų kitimą skirtingais metais ir daro pagrįstas išvadas apie paplitimo tendencijas. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija - mokiniai aiškinasi lytiškai plintančių infekcijų prevencijos būdus ir vertina atsakingo elgesio svarbą saugant savo bei kitų sveikatą. Komunikavimo kompetencija - mokiniai analizuoja ir vertina skirtingais būdais pateiktą informaciją ir, remdamiesi statistinių duomenų grafiku ir biologijos žiniomis, argumentuotai paaiškina infekcijų paplitimo tendencijas bei prevencijos priemonių reikšmę. Pilietiškumo kompetencija - mokiniai suvokia asmeninės atsakomybės ir informuoto elgesio reikšmę mažinant lytiškai plintančių infekcijų paplitimą visuomenėje. |
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Pamokos pradžioje lentoje pateikiami teiginiai: B. Lytiškai plintanti infekcija visada sukelia aiškius simptomus. Mokiniai individualiai pasirenka, kurie teiginiai, jų manymu, yra teisingi, mokytojas jų variantus pakomentuoja. |
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokytojas trumpai apibūdina sifilį, gonorėją, chlamidiozę ir ŽIV infekciją. Akcentuojama, kad skirtingos infekcijos gali būti sukeliamos skirtingų ligų sukėlėjų, o dalis užsikrėtusių žmonių kurį laiką gali nejausti simptomų. Aptariamos galimos negydomų infekcijų pasekmės, pavyzdžiui, lytinės ir reprodukcinės sistemos pažeidimai, vaisingumo sutrikimai, infekcijos perdavimas kitam žmogui. Taip pat paaiškinama ankstyvo ištyrimo ir gydytojo paskirto gydymo svarba. 1. Mokiniai poromis arba individualiai analizuoja pateiktą grafiką "Sergamumas sifiliu, gonorėja, chlamidioze, ŽIV infekcija Lietuvoje, 2012–2022 m. 100 tūkst. gyventojų". Prieš pradėdami mokiniai išsiaiškina, ką reiškia grafiko ašys ir rodiklis "atvejai 100 tūkst. gyventojų". Šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/1/nXTRaf1IoOA.pdf
Mokinių atsakymai aptariami ir patikslinami. 2. Grupėms pateikiamos kortelės (arba šis sąrašas įjungiamas ekrane) su skirtingais veiksmais, pavyzdžiui:
Mokiniai jas suskirsto į dvi grupes: Prie kiekvienos prevencinės priemonės parašo vieną sakinį, kaip ji padeda sumažinti užsikrėtimo riziką. Atsakymai aptariami ir patikslinami. |
| Užduotis |
Mokiniams pateikiama ataskaita https://nvsc.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/1/nXTRaf1IoOA.pdf arba kelios joje pateiktos lentelės. Jas nagrinėdami mokiniai gali atsakyti į klausimus:
Mokiniai dirbdami poromis arba individualiai, pasirenka reikiamą informaciją ir sukuria prevencijos planą. Prevencijos plane turi būti nurodomi konkretūs sergamumo duomenys, aptariami konkretūs prevenciniai veiksmai ir jų paaiškinimai bei visuomenės informavimo būdai. Užduotis gali būti atliekama kuriant informacinius plakatus ar skrajutes arba mokiniams galima užduoti parašyti pastraipą. Atliktos užduotys pristatomos ir aptariamos su kitais klasės mokiniais. |
| Įsivertinimas / refleksija |
Kokias dvi prevencijos priemones galėčiau paaiškinti kitam žmogui ir kodėl jos veiksmingos? |
| Galimos mokymosi veiklos |
Infekcijos kelias. Mokiniai schemoje parodo, kaip infekcija gali plisti nuo vieno žmogaus kitam ir kuriose vietose galima "nutraukti" perdavimo grandinę. Prie kiekvieno sustabdymo taško priskiria tinkamą prevencijos priemonę. |
| Galimos užduotys mokiniams |
Mokiniai sukuria trumpą 3–4 sakinių informacinę žinutę bendraamžiams tema "Kaip sumažinti LPI riziką?". Joje turi būti bent dvi prevencijos priemonės ir vienas paaiškinimas, kodėl ištyrimas gali būti svarbus net nejaučiant simptomų. |
| Mokymosi ištekliai |
https://nvsc.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/1/nXTRaf1IoOA.pdf |
| BP |
Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai žmogui yra būtina inkstų transplantacija. [...] |
| Tikslas |
Išsiaiškinti, kas yra organų ir audinių transplantacija, kodėl ji gali būti būtina sutrikus organų veiklai. |
| Mokymosi uždaviniai |
|
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo -sieja inkstų funkciją su organizmo homeostaze, analizuoja transplantacijos poreikį ir taiko biologijos žinias realioje situacijoje. Komunikavimo - diskutuoja grupėje, formuluoja argumentus, pristato ir pagrindžia savo sprendimą. |
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Ekrane mokiniams pateikiama situacija: Kodėl vienas telefono skambutis gali visiškai pakeisti Tomo gyvenimą? Mokiniai poromis 1 minutę aptaria: Mokytojas, išklausęs kelių grupelių atsakymus užduoda klausimą: Trumpai paaiškinamos pagrindinės sąvokos: transplantacija, donoras, recipientas, dializė. |
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Probleminės situacijos tyrinėjimas, informacijos analizė, darbas grupėse, rezultatų pristatymas ir argumentavimas. Klasė suskirstoma į 4–5 mokinių grupes. Kiekviena grupė tampa ligoninės transplantacijos komanda. Situacija: Paciento inkstai beveik nebefunkcionuoja. Jo kraujyje kaupiasi medžiagų apykaitos atliekos ir perteklinis vanduo. Pacientui reguliariai atliekama dializė. Gydytojai svarsto inksto transplantaciją. Grupė gauna mokytojo paruoštas informacijos korteles apie:
Mokiniai parengia "Gydytojų sprendimo lapą", kuriame pateikia: 2. Galimus sprendimus. Kuo skiriasi dializė ir inksto transplantacija? 3. Informaciją apie transplantaciją. Iš kur gali būti gaunamas transplantuojamas inkstas? Kodėl negalima persodinti bet kurio žmogaus inksto? 4. Priimtą sprendimą ar transplantacija šiam pacientui galėtų būti ilgalaikis problemos sprendimas. |
| Užduotis |
Nupiešti žmogaus siluetą ir pažymėti bent 5 organus ar audinius, kuriuos galima transplantuoti. |
| Įsivertinimas / refleksija |
|
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai grupėse sudėlioja transplantacijos etapus nuo donoro organo paėmimo iki jo persodinimo recipientui. Po to aptaria, kodėl kiekvienas etapas svarbus sėkmingai transplantacijai. Mokiniai nagrinėja supaprastintas kelių donorų ir recipientų situacijas: kraujo grupę, amžių, organo būklę ir laukimo laiką. Jie diskutuoja, kodėl donorinis organas negali būti persodintas bet kuriam žmogui. |
| Galimos užduotys mokiniams |
Sudėliokite tinkama seka sąvokas: donoras - organo paėmimas - organo išsaugojimas - suderinamumo patikra - recipientas - transplantacija - stebėjimas po operacijos. Prie dviejų pasirinktų etapų trumpai paaiškinkite jų svarbą. Mokiniams pateikiami keli teiginiai apie organų donorystę ir transplantaciją. Jie turi pažymėti, kurie yra faktai, o kurie - nuomonės, ir vieną pasirinktą teiginį pagrįsti biologinėmis žiniomis. |
| Mokymosi ištekliai |
First pig kidney transplant in a person: what it means for the future | Nature https://www.youtube.com/watch?v=DPq_G3ULxyY Informacija apie organų donorystę: gyvoji ir po smegenų mirties; kur, kada ir kaip tai vyksta |
Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. Mokomasi apibūdinti ryšį tarp DNR, genų ir chromosomų; aiškinamasi, kad homologinėse chromosomose to paties geno formos vadinamos aleliais, kuriuose užkoduota informacija apie organizmo vystymąsi ir požymius. Modeliuojant mokomasi paaiškinti, kaip prieš ląstelėms dalijantis dvigubėja DNR molekulė ir kokia šio proceso paskirtis. Analizuojant skirtingų organizmų kariotipus, mokomasi nurodyti, kad eukariotinėse ląstelėse aptinkamas chromosomų skaičius yra specifinis organizmų rūšims. Mokomasi apibūdinti mutacijas ir nurodyti jas sukeliančių mutagenų pavyzdžių. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu analizuojamos chromosomų skaičiaus mutacijos, albinizmo pavyzdžiu – geno mutacijos. Mokomasi apibūdinti mutacijų svarbą organizmų prisitaikymui prie aplinkos. Mokomasi apibūdinti ir užrašyti dominuojančius bei recesyvinius alelius; heterozigotinius ir homozigotinius genotipus, sieti organizmo genotipą su fenotipu; mokomasi spręsti monohibridinio kryžminimo uždavinius. Naudojant sutartinius simbolius mokomasi nubraižyti ir analizuoti 3 kartų genealoginio medžio schemą. Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų paveldimų požymių (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) dažnis savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. Modeliuojant atsitiktinį chromosomų išsiskyrimą mejozės proceso metu, mokomasi apibūdinti kombinacinį kintamumą kaip organizmų savybę įgyti naujų požymių. Aiškinamasi, kokia kombinacinio ir mutacinio kintamumo įtaka gamtinei atrankai.
| BP |
[...] Analizuojant skirtingų organizmų kariotipus, mokomasi nurodyti, kad eukariotinėse ląstelėse aptinkamas chromosomų skaičius yra specifinis organizmų rūšims. [...] | ||||||||||||||||||||
| Tikslas |
Analizuojant organizmų kariotipus, išsiaiškinti, kad chromosomų skaičius yra rūšiai būdingas požymis. | ||||||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - analizuoja skirtingų organizmų kariotipus, nustato chromosomų skaičių ir paaiškina jo specifiškumą rūšiai. Komunikavimo - analizuoja informaciją apie kariotipus, apibendrina rezultatus ir pristato išvadas, vartodami biologijos sąvokas. | ||||||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Pamokos pradžioje mokiniai, atsakydami į klausimus, prisimena ankstesnes žinias apie ląstelę ir genetinę informaciją: Kokiu pavidalu genetinė informacija yra branduolyje? Tuomet mokiniams pateikiami skirtingų organizmų - žmogaus, šimpanzės, šuns, pelės, kukurūzo ir vaisinės muselės - chromosomų rinkinių pavyzdžiai. Mokiniai juos stebi, lygina ir išsako savo pastebėjimus. Apibūdinama kariotipo sąvoka. Mokinių smalsumui sužadinti keliamas probleminis klausimas: "Ar didesnis chromosomų skaičius reiškia, kad organizmas yra sudėtingesnis? Kodėl taip manote?" Mokinių spėjimai aptariami palyginant, pavyzdžiui, žmogaus (46), šimpanzės (48) ir šuns (78) chromosomų skaičių. Taip mokiniai skatinami kelti prielaidas ir argumentuoti, o pamokos metu siekiama išsiaiškinti, ką apie organizmą gali atskleisti jo kariotipas ir kodėl vien chromosomų skaičius neparodo organizmo sudėtingumo. | ||||||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai analizuoja pateiktus skirtingų organizmų kariotipus, nustato chromosomų skaičių ir lygina jų panašumus bei skirtumus. Dirbdami porose aptaria, kodėl skirtingų rūšių organizmai turi nevienodą chromosomų skaičių. Remdamiesi analize, formuluoja išvadas apie chromosomų skaičiaus specifiškumą organizmų rūšims. | ||||||||||||||||||||
| Užduotis |
1. Kariotipo analizė. Išnagrinėkite pateiktus skirtingų organizmų kariotipus ir užpildykite lentelę.
2. Kariotipų palyginimas. Atsakykite į klausimus: 2.2. Kurio organizmo chromosomų skaičius yra didžiausias? 2.3. Kurio organizmo chromosomų skaičius yra mažiausias? 2.4. Kodėl skirtingų rūšių organizmai turi skirtingą chromosomų skaičių? 3. Užbaikite sakinį: 4. Pagalvok ir pritaikyk. Mokslininkas rado nežinomo organizmo ląstelės kariotipą. Paaiškinkite, kaip kariotipas gali padėti nustatyti, kokiai rūšiai priklauso organizmas. | ||||||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
| ||||||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai individualiai arba porose nagrinėja pateiktą informaciją apie skirtingų organizmų chromosomų rinkinius ir kuria trumpą informacinį plakatą tema "Chromosomų įvairovė gyvajame pasaulyje". Jame pateikia pasirinktų organizmų pavyzdžius, chromosomų skaičių ir paaiškina, kodėl šis požymis yra būdingas konkrečiai rūšiai. Sukurtus plakatus mokiniai pristato klasei ir aptaria, ką sužinojo apie organizmų kariotipų įvairovę. | ||||||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
"Chromosomų detektyvai": mokiniai gauna trumpus organizmų aprašymus be pavadinimų. Remdamiesi pateiktais požymiais ir chromosomų skaičiumi, jie turi sukurti organizmo apibūdinimą ir paaiškinti, kodėl chromosomų skaičius negali būti vienintelis kriterijus organizmui atpažinti.
| ||||||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://commons.wikimedia.org https://www.ncbi.nlm.nih.gov/genome https://www.nature.com https://www.britannica.com |
| BP |
[...] Naudojant sutartinius simbolius mokomasi nubraižyti ir analizuoti 3 kartų genealoginio medžio schemą.[...] | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Tikslas |
Naudojant sutartinius simbolius mokomasi nubraižyti ir analizuoti trijų kartų genealoginio medžio schemą. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - analizuoja genealoginius medžius ir aiškinasi požymių paveldėjimą. Komunikavimo - dirba poromis ar grupėse, aptaria rezultatus ir argumentuoja savo išvadas. Skaitmeninė - naudojasi skaitmeniniais mokymosi ištekliais ir braižo bei analizuoja genealoginio medžio schemas. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokytojas užduoda klausimą: "Ar kada nors pastebėjote, kad tam tikri požymiai, pavyzdžiui, akių spalva, duobutės skruostuose ar garbanoti plaukai, kartojasi jūsų šeimoje?" Mokiniai pasidalija savo mintimis, trumpai aptariami atsakymai. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai poromis analizuoja pateiktą trijų kartų genealoginio medžio pavyzdį, susipažįsta su sutartiniais simboliais ir nustato, kaip šeimoje paveldimas tam tikras požymis. Vėliau, remdamiesi pateiktais duomenimis, nubraižo savo genealoginio medžio schemą, pažymi šeimos narius sutartiniais simboliais ir nurodo požymio pasireiškimą. Atlikę užduotį, mokiniai palygina savo schemas su kitų grupių darbais, aptaria rezultatus ir suformuluoja išvadą apie genealoginio medžio paskirtį bei jo reikšmę analizuojant požymių paveldėjimą. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Užduotis |
Prieš pamoką, namuose apklauskite savo šeimos narius ir surinkite informaciją apie tris šeimos kartas (senelius, tėvus ir vaikus). Pasirinkite vieną lengvai pastebimą požymį savo šeimoje, pavyzdžiui:
1. Surinkti duomenys. Pasirinktas požymis: ______________________
2. Susipažink su sutartiniais simboliais. Įrašyk, ką reiškia pateikti simboliai.
3. Išanalizuok pavyzdį ir atsakyk į klausimus. Genealoginio medžio schemoje pavaizduotas achondroplazijos paveldėjimas. Šią genetinė liga paveldima autosominiu dominantiniu būdu.
4. Nubraižyk genealoginį medį. Remdamasis savo surinkta informacija, nubraižyk trijų kartų genealoginį medį. 5. Išanalizuok savo genealoginį medį.
6. Palygink savo genealoginį medį su bendraklasio darbu.
7. Užbaik sakinius:
8. Pasiruošimas pristatymui. Per 1–2 minutes pristatyk savo darbą. Pristatydamas atsakyk:
Kokią išvadą gali padaryti? | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai porose gauna korteles su genealoginiame medyje naudojamais sutartiniais simboliais ir korteles su jų reikšmėmis. Jie turi teisingai suporuoti simbolius su aprašymais, o vėliau aptarti, kodėl vieni simboliai žymi lytį, kiti - tam tikro požymio pasireiškimą ar nešiotojus. Atlikę užduotį mokiniai pasitikrina atsakymus ir diskutuoja apie taisyklingą genetikos simbolių naudojimą.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
Surask klaidą genealoginiame medyje: mokiniams pateikiama specialiai su klaidomis nubraižyta trijų kartų genealoginio medžio schema. Mokiniai, dirbdami individualiai arba poromis, analizuoja pateiktą schemą ir ieško netikslumų: neteisingai panaudotų simbolių (pvz., moteris pažymėta kvadratu, vyras - apskritimu), klaidingai sujungtų šeimos narių ryšių (pvz., vaikas prijungtas prie vieno iš tėvų, o ne prie tėvų poros) ir neteisingai išdėstytų kartų. Radę klaidą, mokiniai ją pažymi, paaiškina, kodėl ji neteisinga, ir nubraižo pataisytą genealoginio medžio variantą. Kitas mokinys arba grupė patikrina atliktą darbą, įvertina, ar simboliai ir ryšiai pavaizduoti taisyklingai, bei pateikia papildymus. Situacija: Užduotis:
Atsakyk į klausimus:
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://cegat.com/diagnostics/general-information/pedigree-chart-designer/ https://www.drawio.com/ |
| BP |
[...] Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles. |
| Tikslas |
Išsiaiškinti CRISPR-Cas9 genų redagavimo sistemos veikimo principą ir įvertinti V. Šikšnio bei jo mokslinės komandos tyrimų reikšmę šiuolaikinių biotechnologijų plėtrai. |
| Mokymosi uždaviniai |
|
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - tyrinėja CRISPR-Cas9 modelį, aiškina DNR redagavimo principą. Komunikavimo - interpretuoja schemose pateiktą informaciją, formuluoja ir pagrindžia išvadas. Kūrybiškumo - nagrinėja biologinės problemos sprendimo galimybes, prognozuoja, kaip tikslinis genetinės informacijos pakeitimas galėtų būti pritaikytas sprendžiant žmogui aktualias problemas. |
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Pamokos pradžioje mokytojas ekrane pateikia labai trumpą biologinę situaciją: O jeigu būtų galima pakeisti ne ligos simptomus, o pačią klaidą DNR? Mokinių paprašoma pasirinkti vieną iš trijų teiginių: Tada parodyti Virginijaus Šikšnio nuotrauką ir vieną sakinį: Lietuvos mokslininkas, kurio tyrimai padėjo suprasti, kaip galima tiksliai redaguoti DNR. https://www.gmc.vu.lt/en/research/researcher-profiles/prof-dr-virginijus-siksnys Mokytojas pateikia pamokos klausimą: Kaip "surasti" vieną konkrečią vietą tarp milijonų DNR nukleotidų ir būtent ją pakeisti? |
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai dirba individualiai, nagrinėja CRISPR modelį ir atpažįsta pagrindines jo dalis: RNR, Cas9 baltymą, tikslinį geną ir DNR. Mokytojas nepateikia viso veikimo mechanizmo iš anksto, o klausimais nukreipia mokinius:
Antroje pamokos dalyje nagrinėjama, kas gali įvykti po DNR pjūvio - geno veikla gali būti sutrikdyta arba gali būti įterpta nauja DNR seka. Galiausiai grįžtama prie pamokos pradžios problemos: ar teoriškai galima pakeisti ligą lemiantį DNR pokytį? Trumpai pristatomi V. Šikšnio ir jo komandos CRISPR tyrimai ir aptariama, kodėl bakterijų apsaugos sistemos tyrimai tapo reikšmingi šiuolaikinei genų redagavimo technologijai. |
| Užduotis |
Pateikiama situacija: Mokiniai turi:
|
| Įsivertinimas / refleksija |
Grįžtama prie pamokos pradžioje pateikto klausimo: Mokiniai individualiai užbaigia tris teiginius: |
| Galimos mokymosi veiklos |
Naudojantis interaktyvia CRISPR-Cas9 simuliacija https://www.labxchange.org/library/items/lb%3ALabXchange%3Ab67b0a9b%3Alx_simulation%3A1 tyrinėti genų redagavimo procesą, atpažinti pagrindines sistemos dalis ir paaiškinti, kaip vadovo RNR padeda atpažinti tikslinę DNR seką, kaip veikia Cas9 ir kas vyksta su DNR po jos perkirpimo. |
| Galimos užduotys mokiniams |
CRISPR-Cas9 - genų redagavimo technologija, leidžianti tiksliai keisti pasirinktą DNR seką. Jos veikimui naudojamas Cas9 baltymas ir vadovo RNR , kuri nukreipia Cas9 į konkrečią DNR vietą. CRISPR-Cas9 technologija sukurta remiantis natūralia bakterijų apsaugos sistema. CRISPR-Cas9 veikia šiais etapais:
Vadovo RNR - mėlyna (B) Taikinio DNR seka - geltona (E)
Pjautuvinė anemija - paveldima liga, susijusi su hemoglobino sandarą lemiančio geno pokyčiu. Dėl pakitusio hemoglobino eritrocitai gali įgauti pjautuvo formą, todėl sutrinka jų funkcija ir gali pasireikšti mažakraujystė, skausmo epizodai bei kitos komplikacijos. Genų redagavimo technologijos gali būti taikomos paciento kraujodaros kamieninėms ląstelėms pakeisti.
Įtvirtinimo klausimai:
...............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
.............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................. Išnagrinėkite pateiktą schemą
.........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
.......................................................................................................................................................................................................................................................................................................................... Užduotys ir vizualizacijos parengtos autoriaus, remiantis NHGRI ir HHMI BioInteractive mokomąja medžiaga apie CRISPR-Cas9. |
| Mokymosi ištekliai |
https://www.gmc.vu.lt/en/research/researcher-profiles/prof-dr-virginijus-siksnys https://www.biointeractive.org/classroom-resources/crispr-cas9-mechanism-applications https://learn.genetics.utah.edu/ https://www.labxchange.org/library/items/lb%3ALabXchange%3Ab67b0a9b%3Alx_simulation%3A1 |
| BP |
[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą [...] | ||||||||||||||||||||
| Tikslas |
Tyrinėjant kerpių paplitimą skirtingose mokyklos aplinkos vietose išsiaiškinti, kaip bioindikatoriai gali būti naudojami aplinkos būklei vertinti. | ||||||||||||||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||||||||||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - tyrinėja kerpių paplitimą, renka ir sistemina duomenis, juos lygina, analizuoja. Komunikavimo - fiksuoja tyrimo rezultatus lentelėje ir (ar) žemėlapyje, tinkamai vartoja sąvokas bioindikatorius, kerpė, aplinkos būklė, tarša, pristato ir argumentuoja tyrimo išvadą. Skaitmeninė - fotografuoja kerpes, sistemina medžiagą ir įvardina užfiksuotus organizmus Kūrybiškumo - mokiniai siūlo, kaip būtų galima patobulinti tyrimą ir kokių papildomų duomenų reikėtų patikimesniam aplinkos būklės įvertinimui. | ||||||||||||||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Pamokos pradžioje ekrane pateikiamos nuotraukos, kuriose matomas skirtingas kerpių gausumas ir jų įvairovė. Natural History Museum & Field Studies Council, "A guide to lichens on twigs", 2022. Fotografijos - Harry Taylor. Mokytojas klausia mokinių: Kas galėjo lemti tokį skirtumą? Ar iš ant medžio augančių organizmų galima ką nors sužinoti apie vietą, kurioje jis auga? Mokytojas mokiniams pateikia nauja informaciją: | ||||||||||||||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Lauko tyrimas "Kerpės kaip aplinkos būklės indikatoriai" Po įžangoje iškeltų prielaidų mokiniai supažindinami su tyrimo problema: ar skirtingose mokyklos aplinkos vietose kerpių paplitimas ir įvairovė skiriasi? Pasirenkamos 3 skirtingo žmogaus poveikio vietos, pavyzdžiui: Mokiniai dirba poromis. Kiekvienoje vietoje parenkami keli panašaus tipo medžiai. Ant kamieno maždaug 1–1,5 m aukštyje naudojamas vienodo dydžio tyrimo rėmelis. Mokiniai:
Grįžę į klasę mokiniai palygina skirtingų vietų duomenis ir pažymi juos mokyklos teritorijos plane. | ||||||||||||||||||||
| Užduotis |
Mokyklos aplinkos žemėlapis pagal bioindikatorius. Kiekviena pora gauna tyrimo lapą ir mokyklos teritorijos planą. 1.Iškelkite hipotezę. Manome, kad __________________ vietoje kerpių __________________, nes ______________________________. 2.Atlikite tyrimą ir užpildykite lentelę.
3. Palyginkite trijų vietų rezultatus ir mokyklos teritorijos plane pažymėkite tirtas vietas. 4. Nurodykite, kurioje vietoje nustatyta didžiausia kerpių įvairovė ir (ar) gausumas. 5. Paaiškinkite, ką gauti rezultatai gali parodyti apie tirtų vietų aplinkos būklę. 6. Įvertinkite, ar surinktų duomenų pakanka patikimai išvadai. Nurodykite bent du kitus veiksnius, galėjusius turėti įtakos kerpių paplitimui. 7. Pasiūlykite, kaip tyrimą reikėtų patobulinti, kad išvada būtų patikimesnė. | ||||||||||||||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
Užbaikite sakinius: Kad mano išvada būtų patikimesnė, dar reikėtų žinoti... Svarbiausias šiandienos tyrimo įrodymas buvo... Įsivertinkite pasirinkdami jums tinkamą teiginį: | ||||||||||||||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Kerpių fotomedžioklė. Mokyklos teritorijoje fotografuoti skirtingas kerpes, sukurti jų nuotraukų rinkinį ir palyginti skirtingose vietose aptiktų kerpių augimo formas bei gausumą. Skaitmeninis bioindikatorių žemėlapis. Tyrimo vietų fotografijas ir rezultatus pažymėti bendrame skaitmeniniame mokyklos teritorijos žemėlapyje. Analizuoti, ar matomas kerpių paplitimo dėsningumas. Ar išvada patikima? Mokiniams pateikti fiktyvaus tyrimo rezultatus, kuriuose padaryta išvada: "Prie mokyklos vartų kerpių mažiau, vadinasi, ten oras labiausiai užterštas." Mokiniai turi įvertinti išvadą, surasti tyrimo trūkumus ir pasiūlyti, kokių papildomų duomenų reikėtų. | ||||||||||||||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
Bioindikatoriaus profilis. Pasirinkti vieną bioindikatorių ir parengti vieno puslapio vizualinę kortelę: Ką jis gali parodyti? Į kokius aplinkos pokyčius reaguoja? Kaip jį galima panaudoti tyrime? Duomenys kalba. Pateikus trijų skirtingų vietų kerpių tyrimo duomenų lentelę ar diagramą, analizuoti rezultatus, nustatyti skirtumus ir pagrįsti, kurioje vietoje aplinkos sąlygos galėtų būti palankiausios tirtoms kerpėms. Surask tyrimo klaidą. Pateikti netinkamai atlikto bioindikatorių tyrimo aprašymą: skirtingose vietose tirti skirtingų rūšių medžiai, naudotas nevienodas plotas, vienur tirta saulėta, kitur pavėsinga kamieno pusė. Mokiniai atpažįsta tyrimo klaidas ir paaiškina, kaip jas ištaisyti. | ||||||||||||||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://aaa.lrv.lt/lt/ https://www.nhm.ac.uk/discover/nature-and-pollution-what-lichens-tell-us-about-toxic-air.html https://data.nhm.ac.uk/dataset/lichens |
| BP |
[...] Analizuojant statistinius duomenis, mokomasi paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; [...] | ||||||||
| Tikslas |
Analizuojant statistinius duomenis paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui. | ||||||||
| Mokymosi uždaviniai |
| ||||||||
| Ugdomos kompetencijos |
Pažinimo - analizuoja klimato kaitos poveikį gyvajai gamtai ir biologinei įvairovei. Komunikavimo - diskutuoja ir pristato išvadas apie klimato kaitos poveikį. Skaitmeninė - analizuoja skaitmeninius informacijos šaltinius ir statistinius duomenis. | ||||||||
| Įžanga / motyvacija / sudominimas |
Mokiniams parodoma dokumentinio filmo "A Life on Our Planet" https://www.youtube.com/watch?v=KglanVLBVrc&list=PLSEAv6USGLKUh-oi2MalKXerT1lIWHAtY ištrauka apie biologinės įvairovės pokyčius. Peržiūrėję mokiniai aptaria, kokius klimato kaitos poveikio organizmams pavyzdžius pastebėjo, ir iškelia klausimą: "Kaip klimato pokyčiai keičia gyvybę Žemėje?" | ||||||||
| Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt. |
Mokiniai analizuoja Lietuvos mokslininkų tyrimų duomenis apie klimato kaitos poveikį paukščiams ir biologinei įvairovei. Remdamiesi grafikais bei lentelėmis nustato klimato pokyčių poveikį organizmams ir diskutuoja apie pasekmes ekosistemoms. | ||||||||
| Užduotis |
Stendinio pranešimo "Klimato kaitos pėdsakai Lietuvos paukščių gyvenime" kūrimas. Išanalizuokite pateiktus šaltinius ir nustatykite, kaip klimato pokyčiai veikia Lietuvos paukščius bei biologinę įvairovę. Naudojami šaltiniai: Lietuvos klimato kaitos rodikliai (Oficialiosios statistikos portalas). https://osp.stat.gov.lt/klimato-kaitos-rodikliai/apie?utm_source=chatgpt.com 1. Remdamiesi klimato kaitos rodiklių grafikais, atsakykite:
Išvada: 2. Remdamiesi straipsniu, raskite informaciją ir užpildykite lentelę.
3. Atsakykite į klausimus:
4. Paruoškite stendinį pranešimą, kuriame pateikite:
savo grupės išvadą: klimato kaita keičia Lietuvos biologinę įvairovę, nes ... | ||||||||
| Įsivertinimas / refleksija |
Baikite sakinius: Svarbiausia išvada apie klimato kaitos poveikį gamtai: ... | ||||||||
| Galimos mokymosi veiklos |
Mokiniai, remdamiesi išanalizuotais klimato kaitos duomenimis ir mokslinių šaltinių informacija, parengia kūrybinį darbą apie klimato kaitos poveikį biologinei įvairovei. Grupėse jie atrenka svarbiausią informaciją, pateikia klimato kaitos poveikio pavyzdžius ir ieško būdų, kaip žmogus gali prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Mokiniai gali pasirinkti vieną iš užduočių:
| ||||||||
| Galimos užduotys mokiniams |
Mokiniai analizuoja klimato kaitos poveikį gyviesiems organizmams ir supranta, kad vienas aplinkos pokytis gali sukelti daugybę tarpusavyje susijusių ekosistemos pokyčių.
Remdamiesi pateiktais šaltiniais, grafikais ir mokslinių tyrimų duomenimis, mokiniai kuria ekosistemos pokyčių žemėlapį (schemą), kurioje turi parodyti: 2. Poveikį atskiriems organizmams (pasirinkti vieną grupę):
3. Pasekmes visai ekosistemai:
Mokiniai darbus pateikia kaip plakatą, infografiką arba skaitmeninį žemėlapį (pvz., naudojant pateikčių programą). | ||||||||
| Mokymosi ištekliai |
https://www.journals.vu.lt/proceedings/lt/article/view/17912/17074 https://osp.stat.gov.lt/klimato-kaitos-rodikliai/apie?utm |
Mokomasi apibūdinti genų ir chromosomų vaidmenį susidarant homozigotiniams, heterozigotiniams ir hemizigotiniams genotipams. Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. Nagrinėjant genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). Mokomasi paaiškinti alelių sąveiką per nepilną dominavimą, kaip paveldėjimą, kurio metu heterozigotiniai organizmai yra tarpinio fenotipo lyginant su homozigotiniais organizmais. Remiantis kraujo grupių (ABO) pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti alelinių genų sąveiką per kodominavimą. Remiantis žmogaus akių ir odos spalvos paveldėjimo pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti nealelinių genų sąveiką. Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.
Mokomasi apibūdinti kraują kaip jungiamąjį audinį, kurį sudaro kraujo ląstelės ir kraujo plazma. Susieti eritrocitų sandarą su deguonies pernaša, leukocitų – su organizmo apsauga, trombocitų – su kraujo krešėjimu. Mokomasi apibūdinti kraujo plazmos sudėtį ir susieti ją su medžiagų pernašos, apsaugine ir termoreguliacijos funkcija. Analizuojant schemas mokomasi paaiškinti kraujo krešėjimo procesą ir jo svarbą. Analizuojant kraujo tyrimų duomenis, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai (sumažėjęs eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis, padidėjęs leukocitų skaičius, sumažėjęs trombocitų skaičius) gali turėti įtakos organizmui. Mokomasi apibūdinti ABO sistemos ir Rh sistemos kraujo grupes, kurias nulemia antigenai, esantys eritrocitų membranoje; mokomasi apibūdinti, kaip ir kokiu tikslu nustatomos ABO sistemos kraujo grupės. Mokomasi paaiškinti, kuo informacija apie Rh sistemą yra svarbi, perpilant kraują ir laukiantis kūdikio.
Mokomasi susieti neurono prisitaikymą su nervinio signalo perdavimu organizme. Mokomasi paaiškinti veikimo potencialo susidarymą ir sklidimą neurone. Mokomasi apibūdinti receptorių tipus: chemoreceptorius, fotoreceptorius, termoreceptorius ir mechanoreceptorius. Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. Mokomasi paaiškinti sinapsės sandarą ir nervinio signalo perdavimą cheminėse sinapsėse. Mokomasi apibūdinti skersaruožio raumens ir raumeninės skaidulos sandarą, paaiškinti raumenų darbą (raumenų inervacija ir raumens susitraukimas). Remiantis pavyzdžiais mokomasi palyginti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus, paaiškinti jų vaidmenį organizmo funkcijų valdyme. Mokomasi apibūdinti centrinės nervų sistemos vaidmenį susidarant refleksams. Mokomasi apibūdinti centrinės nervų sistemos dalių funkcijas: pailgosios smegenys – kvėpavimo, širdies darbo refleksų susidarymas, tarpinės smegenys – homeostazė, smegenėlės – raumenų darbas. Mokomasi apibūdinti didžiuosius pusrutulius kaip centrinės nervų sistemos dalį, atsakingą už sąlyginių refleksų susidarymą ir sąmoningą žmogaus veiklą. Mokomasi susieti periferinę nervų sistemą sudarančių nervų (juntamieji, judinamieji, mišrieji) sandarą su jų atliekama funkcija. Mokomasi apibūdinti stimuliuojančių ir slopinančių narkotinių medžiagų poveikį nervinio signalo perdavimui sinapsėse ir nervų sistemos veiklai. Mokomasi apibūdinti hormonus kaip fiziologiškai aktyvias medžiagas, kurios padeda vykdyti humoralinį organizmo funkcijų valdymą. Mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio vidaus sekrecijos liauką, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas: hormonų gamybą ir jų išskyrimą. Mokomasi apibūdinti vidaus sekrecijos liaukas ir jų išskiriamus hormonus: skydliaukė (tiroksinas), hipofizė (ADH, LH, FSH), kasa (insulinas ir gliukagonas), antinksčiai (adrenalinas), lytinės liaukos (testosteronas, progesteronas, estrogenai). Aiškinantis tiroksino funkciją organizme, mokomasi apibūdinti jodo svarbą skydliaukės veikimui. Mokomasi paaiškinti jodo papildų vartojimą sutrikus skydliaukės veiklai ar iškilus radiaciniam pavojui, siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyvaus jodo. Aiškinamasi pagumburio ir hipofizės sąveika, mokomasi apibūdinti darnų organizmo funkcijų valdymą. Mokomasi paaiškinti, kuo skiriasi nervinis ir humoralinis reguliavimas.
Pasiekimų vertinimas
Mokinių biologijos mokymosi rezultatų vertinimas suvokiamas kaip pagalba mokiniui tobulėti, tapti savarankiškam, atsakingam už mokymosi rezultatus, ugdyti jo pasitikėjimą savo jėgomis, gebėjimą įsivertinti savo veiklą, pasirinkti tinkamiausius veiklos būdus, spręsti iškilusias problemas, reflektuoti mokymosi rezultatus. Mokinių biologijos pasiekimų ir pažangos ugdymo procese vertinimui naudojami formuojamasis, apibendrinamasis ir išoriniai vertinimai. Formuojamasis vertinimas yra nuolatinis informacijos apie mokinių žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas rinkimas ir analizavimas, tos informacijos panaudojimas planuojant, koreguojant mokymo(si) veiklas, grįžtamosios informacijos mokiniams mokymo(si) proceso metu teikimas, mokinių įsivertinimo gebėjimų ugdymas. Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymiu. Apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio (pusmečių ar trimestrų), ugdymo programos, ciklo ar temos pabaigoje. Mokinių pasiekimai vertinami orientuojantis į Programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius.
Mokinių pasiekimų lygių požymiai detalizuoti keturiais lygiais: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Kai mokinių pasiekimai vertinami pažymiais, jie siejami su pasiekimų lygiais: 1 slenkstinis (1) lygis – 4, patenkinamas (2) lygis – 5–6, pagrindinis (3) lygis – 7–8, aukštesnysis (4) lygis – 9–10. Aprašyti pasiekimų lygių požymiai skirti mokinių pasiekimų vertinimui ir nustatyti daromai pažangai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tas pats pasiekimų lygis skirtinguose koncentruose skiriasi nagrinėjamos medžiagos sudėtingumu ir gilumu.
Aprašant pasiekimų lygių požymius naudotos šios mokinių pasiekimų augimą rodančios skalės ir sąvokos:
- savarankiškumo:
- padedamas – atlieka užduotį dalyvaujant ar procesą moderuojant mokytojui;
- naudodamasis netiesiogine pagalba – atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus, naudodamasis papildomai pateikta medžiaga, vadovaudamasis pateiktais kriterijais;
- konsultuodamasis – atlieka užduotį tikslingai klausdamas ar prašydamas patarimų;
- savarankiškai – užduotį atlieka be pagalbos, susidūręs su kliūtimis, randa būdų jas įveikti.
- konteksto:
- artima aplinka – mokiniui pažįstama, kasdienė aplinka (pavyzdžiui, mokyklos, namų);
- įprastas kontekstas (-ai) – jau nagrinėtos kokio nors reiškinio, proceso sąlygos, aplinkybės;
- naujas, neįprastas kontekstas (-ai) – dar nenagrinėtos kokio nors reiškinio, proceso sąlygos, aplinkybės.
Pasiekimų lygiai ir biologijos turinio temos aprašytos vartojant veiksmažodžius, kurie parodo nagrinėjimo gylį ir taikomus ugdymo metodus:
- analizuoti – nagrinėti randant reikiamus požymius, savybes, charakteristikas ar parametrus, skaidyti į dalis, apmąstyti, svarstyti;
- apibūdinti – nusakyti objekto ar reiškinio esminius bruožus, savybes, požymius, charakteristikas ar parametrus, sąsajas su kitais objektais ar reiškiniais;
- aptarti – tariantis ir (ar) diskutuojant su kitais išsakyti savo nuomonę, pasitikslinti neaiškius dalykus;
- atpažinti – paveiksluose, schemose, aplinkoje ir kt. atskirti, nustatyti objektus, išskirti iš kitų objektų;
- įvardyti – nusakyti ar pavadinti tam tikrus atstovus, objektus, reiškinius, procesus, metodus, ryšius ir kt.;
- įvertinti – nustatyti vertę, nuspręsti, ko vertas, išmatuoti reikšmę, išsakyti nuomonę, pažymint privalumus ir trūkumus;
- kritiškai vertinti – pasitikrinti informaciją ir nustatyti jos patikimumą; nagrinėti alternatyvas, nesilaikant išankstinių nuostatų;
- modeliuoti – tirti egzistuojančius objektus, naudojantis jų modeliais ar kurti modelius;
- nagrinėti – aiškintis esmę, svarstyti, išskirti požymius, savybes;
- nurodyti – išvardyti, nusakyti tam tikras reikšmes, pavadinimus, procesus ar pažymėti paveiksle arba schemoje tam tikras dalis;
- paaiškinti – detaliai pateikti, atskleisti esmines reiškinio arba proceso priežastis ar pasekmes (kaip ir kodėl jie vyksta, kas jiems turi įtakos);
- pagrįsti – pateikti argumentų, įrodymų, motyvų, duoti pagrindą;
- palyginti – gretinti objektus, reiškinius, procesus, nurodyti jų panašumus ir (ar) skirtumus;
- tyrinėti – ieškoti, stebėti, atlikti tyrimus, aiškintis dėsningumus.
Formuojamasis ir apibendrinamasis vertinimas pamokoje. Rengiant formuojamojo ar apibendrinamojo vertinimo užduotis svarbu atsižvelgti į pasiekimų lygių požymius ir visiems mokiniams pateikti skirtingus pasiekimų lygius atitinkančias užduotis, neribojant mokinių galimybių atlikti ir sudėtingesnes užduotis. Užduotys turėtų būti parengtos taip, kad būtų galimybė vertinti skirtingų pasiekimų sričių gebėjimus, tačiau nereikėtų siekti į vieną pasiekimų vertinimo užduotį įtraukti visų ar daugelio pasiekimų sričių gebėjimų. Svarbu, ypač formuojamojo vertinimo, užduotis parengti taip, kad galima būtų vertinti skirtingų mokinių daromą pažangą ir teikti veiksmingą, mokytis padedantį ir motyvuojantį grįžtamąjį ryšį.
Išorinis apibendrinamasis vertinimas. Organizuojami šie mokymosi pasiekimų patikrinimai: nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (toliau – NMPP), pagrindinio ugdymo mokinių pasiekimų patikrinimas (toliau – PUPP), brandos darbas, valstybinis brandos egzaminas (toliau – VBE).
NMPP, vykdomo pagrindinio ugdymo programos I dalies baigiamojoje klasėje (8 klasėje), užduoties struktūra:
- gamtos mokslų NMPP užduotis visiems gamtos mokslams yra bendra. Šioje užduotyje nepriklausomai nuo to, ar mokiniai mokėsi atskirų biologijos, chemijos ir fizikos dalykų, ar integraliai – gamtos mokslų, fizikos ir biologijos mokymo(si) turiniui skiriama po 37,5 proc., o chemijos – 25 proc. užduoties taškų. Dalis užduočių gali būti integralios;
- biologijos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais NMPP užduotyje:
| Mokymo(si) turinio sritys | Pasiekimų sritys | Užduoties taškai procentais | |||||
| Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) | Gamtamokslinis komunikavimas (B) | Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) | Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) | Problemų sprendimas ir refleksija (E) | Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F) | ||
| Biologija kaip mokslas | 0,5 | ||||||
| Nuo ląstelės iki organizmo | 5 | ||||||
| Gyvybės įvairovė | 18 | ||||||
| Organizmas ir aplinka | 9 | ||||||
| Evoliucija | 5 | ||||||
| Iš viso taškų procentais | 2,5 | 8 | 8 | 8 | 8 | 3 | 37,5 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
Užduotis rengiama centralizuotai, pateikiama ir atliekama elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje. Užduotis rengiama remiantis Programos mokymo(si) turiniu 7 ir 8 klasėms ir 7–8 klasių pasiekimų lygių požymiais, atsižvelgiant į numatytą NMPP datą (ugdymo procese nenagrinėtas mokymo(si) turinys neįtraukiamas).
PUPP, vykdomo pagrindinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje (10 klasėje ir II gimnazijos klasėje), užduoties struktūra:
- gamtos mokslų PUPP užduotis visiems gamtos mokslams yra bendra. Šioje užduotyje biologijos dalykui skiriama 28 proc., o fizikos ir chemijos mokymo(si) turiniui skiriama po 36 proc. užduoties taškų. Dalis užduočių gali būti integralios;
- biologijos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais PUPP užduotyje:
| Mokymo(si) turinio sritys | Pasiekimų sritys | Užduoties taškai procentais | |||||
| Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) | Gamtamokslinis komunikavimas (B) | Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) | Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) | Problemų sprendimas ir refleksija (E) | Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F) | ||
| Žmogaus organizmas – vieninga sistema | 0,4 | ||||||
| Medžiagų apykaita | 7,3 | ||||||
| Infekcinės ligos ir imunitetas | 3,3 | ||||||
| Organizmo funkcijų reguliavimas | 4 | ||||||
| Dauginimasis ir vystymasis | 3,6 | ||||||
| Transplantacija ir sveikata | 0,4 | ||||||
| Paveldėjimas ir biotechnologijos | 5 | ||||||
| Žmogaus poveikis aplinkai | 4 | ||||||
| Iš viso taškų procentais | 2 | 6 | 6 | 4 | 6 | 4 | 28 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
Užduotis rengiama centralizuotai, pateikiama ir atliekama elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje. Užduotis rengiama remiantis Programos 9–10 klasių ir I–II gimnazijos klasių mokymo(si) turiniu ir pasiekimų lygių požymiais, atsižvelgiant į numatytą PUPP datą (ugdymo procese nenagrinėtas mokymo(si) turinys neįtraukiamas). Užduotį sudaro pasirenkamojo atsakymo ir struktūriniai klausimai.
Mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą pasiekimai tikrinami brandos darbu, rengiamu III ar (ir) IV gimnazijos klasėse ir VBE. VBE sudaro dvi dalys.
VBE pirmos dalies, rengiamos pirmaisiais vidurinio ugdymo programos metais, užduoties struktūra:
- biologijos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE pirmos dalies užduotyje:
| Mokymo(si) turinio sritys | Pasiekimų sritys | Užduoties taškai procentais | |||||
| Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) | Gamtamokslinis komunikavimas (B) | Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) | Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) | Problemų sprendimas ir refleksija (E) | Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F) | ||
| Ląstelės biologija | 30 | ||||||
| Molekulinė biologija ir biochemija | 35 | ||||||
| Organizmų požymių paveldėjimas ir genų technologijos | 35 | ||||||
| Iš viso taškų procentais | 10 | 20 | 20 | 25 | 20 | 5 | 100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
- užduotis rengiama centralizuotai, pateikiama ir atliekama elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje. Užduotis rengiama remiantis Programos III gimnazijos klasės mokymo(si) turiniu. Užduotį sudaro pasirenkamojo atsakymo ir struktūriniai klausimai.
VBE antros dalies, vykdomos baigiamojoje vidurinio ugdymo programos klasėje, užduoties struktūra:
- biologijos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE antros dalies užduotyje:
| Mokymo(si) turinio sritys | Pasiekimų sritys | Užduoties taškai procentais | |||||
| Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) | Gamtamokslinis komunikavimas (B) | Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) | Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) | Problemų sprendimas ir refleksija (E) | Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F) | ||
| Žmogaus organizmo funkcijos | 40 | ||||||
| Gyvūnų biologija | 20 | ||||||
| Augalų biologija | 20 | ||||||
| Evoliucija ir sistematika | 10 | ||||||
| Ekologija | 10 | ||||||
| Iš viso taškų, procentais | 5 | 20 | 20 | 25 | 20 | 10 | 100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
- užduotis rengiama ir vertinama centralizuotai. Užduotis rengiama remiantis Programos IV gimnazijos klasės mokymo(si) turiniu. III gimnazijos klasės mokymo(si) turinys į užduotį įtraukiamas tik tiek, kiek būtina užduotims, parengtoms pagal IV gimnazijos klasės mokymo(si) turinį, atlikti. Užduotį sudaro trumpojo ir atvirojo atsakymo klausimai ir struktūriniai klausimai.