Biologija

Matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas
Filtrai
Filtruoti pagal:
BP dalys
Klasės
Bendrosios nuostatos

Biologijos bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia biologijos dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.

Biologijos dalykas, remdamasis moksliniais įrodymais, pagrįstais patirtimi, stebėjimais ir tyrimais, suteikia galimybę atsakyti į daugelį dominančių ir svarbių klausimų apie supantį pasaulį ir technologijų įtaką gyvybei. Mokantis biologijos labai svarbi mokinių praktinė veikla, apimanti ne tik konkrečias atliekamas užduotis, bet ir tyrimų planavimą, vykdymą. Taip sudaromos prielaidos mokiniams įveikti asmeninius iššūkius, ugdytis kritinio ir kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo gebėjimus, aiškinti(s) reiškinius, formuluoti įrodymais grįstas išvadas, naudoti įvairius tyrimų metodus ir kt. Mokiniai skatinami atpažinti gamtamokslines problemas ir jas spręsti, vadovaujantis darnaus vystymosi, sveikos gyvensenos principais, atsakingai taikant įgytas biologijos žinias ir gebėjimus įvairiose gyvenimo situacijose. Svarbi mokinių ugdymo per biologiją dalis – mokinių vertybinių nuostatų plėtojimas siekiant, kad jie taptų brandžios, pasitikinčios savo jėgomis, kūrybiškos, gerbiančios kitokią nuomonę, priimančios įvairias kultūras, tautiškai sąmoningos, pilietiškos, demokratiškos asmenybės, kurioms yra svarbios bendrosios žmogaus moralės normos, asmeninė atsakomybė ir dalyvavimas sprendžiant darnaus vystymosi problemas pagal savo kompetenciją ir galimybes. 

Biologijos dalyko paskirtis – skatinti mokinių domėjimąsi gyvybės mokslais ir plėtoti jų gamtamokslinį raštingumą ir kompetencijas:

  • naudotis tyrimų metodais ir žiniomis bei supratimu apie gyvosios gamtos reiškinius, procesus ir sampratas ieškant atsakymų į iškylančius klausimus;
  • pateikti ir vertinti argumentus, kurie remtųsi faktais, bei formuluoti pagrįstas išvadas;
  • aiškinti žinių svarbą priimant asmeninius sprendimus, lokalių ir globalių gamtamokslinių problemų sprendimų pagrįstumą;
  • suprasti žmogaus veiklos sukeltus pokyčius gamtoje ir imtis asmeninės atsakomybės už aplinkos išsaugojimą, tausoti savo ir kitų žmonių sveikatą.

Biologijos pradmenų mokiniai integraliai įgyja pradinėje mokykloje ir 5–6 klasėse per „Gamtos mokslų“ pamokas; 7–8 klasėse mokyklos bendruomenė gali pasirinkti toliau tęsti integralų gamtamokslinį ugdymą per dalyko „Gamtos mokslai“ pamokas arba per atskiras biologijos dalyko pamokas; 9–10 ir I–II gimnazijos klasėse per biologijos pamokas; III–IV gimnazijos klasėse biologija yra pasirenkamasis dalykas. 

Programoje išskirtos šešios pasiekimų sritys, kurios yra bendros visoms klasėms. Išskiriant pasiekimų sritis ir pasiekimus vadovautasi kompetencijų ir jų sandų raiškos aprašais, siekta dermės su kitų gamtos mokslų (fizikos ir chemijos) bendrosiose programose išskirtomis pasiekimų sritimis ir pasiekimais. Siekiant vaizdžiai parodyti pagrindinio lygio pasiekimų augimą kas dvejus metus, Programoje pateikiama pasiekimų raidos lentelė. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio rodomus rezultatus. Mokymo(si) turinyje išskirtos turinio sritys ir temos. Temos aprašytos vartojant veiksmažodžius, kurie parodo jos nagrinėjimo gylį ir taikomus ugdymo metodus (aptariama, nurodoma, apibūdinama, paaiškinama, modeliuojant, tyrinėjant ir kt.). Veiksmažodis „aptariama“ nukreipia į naujų sąvokų ar informacijos kontekstų bendro supratimo formavimą, bet nereikalauja gilių žinių ir išsamaus temos ar klausimo nagrinėjimo.

Dalyko tikslas ir uždaviniai

Tikslas

Biologijos dalyko tikslas – sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui per biologijos dalyko turinį ugdytis kompetencijas ir siekti aukštesnių pasiekimų. Siekiama, kad mokiniai, įsisavinę esmines gamtamokslines sąvokas ir sampratas, įgytų gebėjimų, padedančių pažinti save ir pasaulį, ugdytis vertybines nuostatas ir pasitikėjimą savo galiomis. Mokiniai rengiami gyvenimui kaip visaverčiai socialiai atsakingi piliečiai, gebantys kūrybiškai veikti, sveikai gyventi ir spręsti darnaus vystymosi problemas, pasirengę ir nusiteikę mokytis visą gyvenimą.

Uždaviniai

Pagrindinio ugdymo programa

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • atpažįsta ir klasifikuoja svarbiausius gyvosios gamtos objektus ir reiškinius, pastebi dėsningumus, supranta ir taiko pagrindines biologijos sąvokas, dėsnius ir teorijas, sprendžia nesudėtingas praktines įvairių biologijos mokslo sričių problemas, taiko įgytas gyvybės mokslų žinias ir gebėjimus spręsdami kasdienio gyvenimo, sveikos gyvensenos ir darnaus vystymosi problemas;
  • kelia klausimus ir formuluoja hipotezes, planuoja tyrimus, juos atlieka saugiai naudodamiesi laboratorine įranga ir medžiagomis, apibendrina gautus duomenis, vertina jų tikslumą ir patikimumą, formuluoja pagrįstas išvadas atsižvelgdami į hipotezes;
  • domisi organizmų įvairove, atpažįsta pagrindines organizmų grupes, supranta jų prisitaikymo prie aplinkos svarbą gyvybei išlikti, pagrindinius gyvybinius procesus, sveikos gyvensenos principus;
  • tyrinėdami ir analizuodami gyvosios gamtos reiškinius, jų priežasties ir pasekmės ryšius, žmogaus veiklos poveikį gamtai, ugdosi mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę;
  • diskutuodami išreiškia socialiai atsakingą ir argumentais grįstą nuomonę šalies ir pasaulio sveikatos, gamtos išteklių naudojimo ir ekologinio tvarumo klausimais;
  • domėdamiesi biologijos mokslų ir technologijų raida Lietuvoje ir pasaulyje, mūsų šalies prioritetinėmis biologijos, technikos ir technologijų plėtotės kryptimis, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia biologijos mokslo žinių ir gebėjimų.
Vidurinio ugdymo programa

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • tyrinėdami ir analizuodami gyvosios gamtos reiškinius ir dėsningumus išsiugdo mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę, plėtoja ir gilina žemesnėse klasėse įgytus gebėjimus, kritinį mąstymą, savarankiškumą, problemų sprendimo gebėjimus, realių mokslo galimybių suvokimą, vysto kūrybingumą ir vaizduotę, mokosi suvokti mus supančio pasaulio vientisumą;
  • kelia klausimus ir formuluoja hipotezes, planuoja tyrimus, juos atlieka saugiai naudodamiesi laboratorine įranga ir medžiagomis, apibendrina gautus duomenis, vertina jų tikslumą ir patikimumą, matavimo paklaidas, pastebi ir ištaiso klaidas, formuluoja pagrįstas išvadas;
  • modeliuoja gyvosios gamtos reiškinius bei procesus, pritaikydami žinias bei gebėjimus, įgytus mokantis ir kitų dalykų;
  • kritiškai vertindami aiškinasi biologijos mokslo laimėjimais pagrįstų kuriamų technologijų vaidmenį žmonijos gyvenime, jų ryšį su gamtine, socialine ir kultūrine aplinka ir taiko įgytas žinias ir gebėjimus sprendžiant įvairias kasdienio gyvenimo, šalies ir pasaulio sveikatos, gamtos išteklių naudojimo ir ekologinio tvarumo problemas;
  • kritiškai vertina mokslo populiariuosius tekstus, prasmingai vartoja savo kalboje biologijos sąvokas ir terminus; randa, analizuoja, kaupia ir apibendrina reikiamą informaciją;
  • domėdamiesi biologijos mokslo istorija, mūsų šalies prioritetinėmis moderniosiomis technologijomis ir biomedicinos mokslais, jų raida Lietuvoje ir pasaulyje, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia biologijos žinių ir gebėjimų, pasirengia studijoms ir nusiteikia mokytis visą gyvenimą.

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • atpažįsta ir klasifikuoja svarbiausius gyvosios gamtos objektus ir reiškinius, pastebi dėsningumus, supranta ir taiko pagrindines biologijos sąvokas, dėsnius ir teorijas, sprendžia nesudėtingas praktines įvairių biologijos mokslo sričių problemas, taiko įgytas gyvybės mokslų žinias ir gebėjimus spręsdami kasdienio gyvenimo, sveikos gyvensenos ir darnaus vystymosi problemas;
  • kelia klausimus ir formuluoja hipotezes, planuoja tyrimus, juos atlieka saugiai naudodamiesi laboratorine įranga ir medžiagomis, apibendrina gautus duomenis, vertina jų tikslumą ir patikimumą, formuluoja pagrįstas išvadas atsižvelgdami į hipotezes;
  • domisi organizmų įvairove, atpažįsta pagrindines organizmų grupes, supranta jų prisitaikymo prie aplinkos svarbą gyvybei išlikti, pagrindinius gyvybinius procesus, sveikos gyvensenos principus;
  • tyrinėdami ir analizuodami gyvosios gamtos reiškinius, jų priežasties ir pasekmės ryšius, žmogaus veiklos poveikį gamtai, ugdosi mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę;
  • diskutuodami išreiškia socialiai atsakingą ir argumentais grįstą nuomonę šalies ir pasaulio sveikatos, gamtos išteklių naudojimo ir ekologinio tvarumo klausimais;
  • domėdamiesi biologijos mokslų ir technologijų raida Lietuvoje ir pasaulyje, mūsų šalies prioritetinėmis biologijos, technikos ir technologijų plėtotės kryptimis, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia biologijos mokslo žinių ir gebėjimų.

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • tyrinėdami ir analizuodami gyvosios gamtos reiškinius ir dėsningumus išsiugdo mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę, plėtoja ir gilina žemesnėse klasėse įgytus gebėjimus, kritinį mąstymą, savarankiškumą, problemų sprendimo gebėjimus, realių mokslo galimybių suvokimą, vysto kūrybingumą ir vaizduotę, mokosi suvokti mus supančio pasaulio vientisumą;
  • kelia klausimus ir formuluoja hipotezes, planuoja tyrimus, juos atlieka saugiai naudodamiesi laboratorine įranga ir medžiagomis, apibendrina gautus duomenis, vertina jų tikslumą ir patikimumą, matavimo paklaidas, pastebi ir ištaiso klaidas, formuluoja pagrįstas išvadas;
  • modeliuoja gyvosios gamtos reiškinius bei procesus, pritaikydami žinias bei gebėjimus, įgytus mokantis ir kitų dalykų;
  • kritiškai vertindami aiškinasi biologijos mokslo laimėjimais pagrįstų kuriamų technologijų vaidmenį žmonijos gyvenime, jų ryšį su gamtine, socialine ir kultūrine aplinka ir taiko įgytas žinias ir gebėjimus sprendžiant įvairias kasdienio gyvenimo, šalies ir pasaulio sveikatos, gamtos išteklių naudojimo ir ekologinio tvarumo problemas;
  • kritiškai vertina mokslo populiariuosius tekstus, prasmingai vartoja savo kalboje biologijos sąvokas ir terminus; randa, analizuoja, kaupia ir apibendrina reikiamą informaciją;
  • domėdamiesi biologijos mokslo istorija, mūsų šalies prioritetinėmis moderniosiomis technologijomis ir biomedicinos mokslais, jų raida Lietuvoje ir pasaulyje, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia biologijos žinių ir gebėjimų, pasirengia studijoms ir nusiteikia mokytis visą gyvenimą.
Kompetencijų ugdymas
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, pilietiškumo, skaitmeninė, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.

Biologijos dalyko žinios konstruojamos grindžiant gamtos mokslų tyrimų metodologija, aktyviose veiklose mokiniai motyvuojami tyrinėti gyvosios gamtos procesus, pritaikyti dalykinio mąstymo formas ir pažinimo metodus, formuluoti pagrįstas išvadas. Mokiniai skatinami susieti gyvybės mokslų teoriją ir praktiką, pateikti ir pagrįsti probleminių klausimų atsakymus, pasirinkti tinkamas strategijas probleminėms situacijoms spręsti, atsižvelgti į socialinius ir ekologinius veiksnius, vertinant biologijos mokslo ir biotechnologijų poveikį aplinkai ir visuomenei; suprasti įgytų žinių ir gebėjimų svarbą tolimesniam gyvenimui tiek pasirenkant profesiją, tiek būnant aktyviu piliečiu. Biologijos pamokose mokiniai skatinami reflektuoti savo mokymąsi, (įsi)vertinti patirtį ir pažangą, mokytis iš klaidų, išsikelti naujų tikslų.

Biologijos pamokose skatinama kūrybinė mokinių veikla; ugdomas poreikis patiems tirti, ieškoti, nagrinėti ir kritiškai vertinti tyrinėjimui reikalingą informaciją, generuoti sau ir kitiems reikšmingas idėjas, kurti produktus, modeliuoti sprendimus, juos vertinti; sudaromos galimybės tyrinėti gyvosios gamtos reiškinius ir objektus, pasirinkti veiklą numatant galimus veiklos padarinius ateityje, aptarti veiklos plėtotės idėjas ir jų įgyvendinimo prielaidas. Sudaromos prielaidos kiekvienam mokiniui atrasti sau patrauklią saviraiškos sritį, vykdant tikslingus projektus, tyrinėjant nebijoti rizikuoti ir klysti.

Biologijos pamokose veikla organizuojama taip, kad būtų sudaromos galimybės mokiniams kurti, perduoti, suprasti gyvybės mokslų žinias parenkant įvairias verbalines ir neverbalines priemones ir technologijas. Mokiniai mokydamiesi gamtamokslinio raštingumo ugdo kalbinius gebėjimus, praktiškai taiko dalykines kalbos žinias, laikydamiesi kalbos normų, moralės ir teisėtumo principų. Plėtojamas gebėjimas rasti, analizuoti ir kritiškai vertinti įvairiomis formomis pateiktą informaciją, skirti objektyvią informaciją nuo subjektyvios; ugdytis bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.

Per biologijos dalyko veiklas mokiniai skatinami pasitikėti savo jėgomis, visapusiškai ir lanksčiai reflektuoti bei kūrybiškai taikyti ir plėtoti asmenybėje slypinčius išteklius; prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsivertinti savo poelgių gamtoje pasekmes; sudaromos sąlygos išsiaiškinti sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo ir asmeninės gerovės sąsajas, formuotis sveikos gyvensenos nuostatas. Atliekant tiriamuosius, projektinius darbus kuriama pasitikėjimo atmosfera, ugdoma empatija šalia esančiam, skatinama bendradarbiavimo kultūra, pagarba kitokiai nuomonei. Plėtojamas poreikis savarankiškai tirti ir pažinti, domėtis ir aktyviai veikti. Skatinamas atsakingas, saugus ir etiškas naudojimasis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendravimas skaitmeninėje erdvėje.

Darnaus vystymosi tematika biologijos pamokose padeda plėtoti socialinį atsakingumą, puoselėti meilę gamtai, moko būti išteklius tausojančiu vartotoju. Gamtamokslines veiklas mokiniai skatinami sieti su gamtos apsaugą reglamentuojančių dokumentų nagrinėjimu, aktualių šalies ir pasaulio problemų iškėlimu. Mokiniai skatinami prisiimti atsakomybę už savo veiklą ir jos rezultatus, imtis veiksmų ir dalyvauti bendruomenės veikloje saugant gamtą ir racionaliai vartojant išteklius; sekti, aptarti ir kritiškai vertinti žiniasklaidoje pateikiamą gyvybės mokslų informaciją.

Per biologijos pamokas veiklos planuojamos ir organizuojamos taip, kad mokiniai atlikdami įvairias užduotis galėtų sumaniai ir kūrybiškai naudotis skaitmeninėmis technologijomis ieškodami informacijos, rinkdami tyrimo duomenis, atpažindami organizmus, naudodamiesi duomenų bazėmis ir apdorodami duomenis, tirti procesus ir reiškinius pasitelkdami interaktyvias simuliacijas ar virtualias laboratorijas.

Mokiniai skatinami suvokti save kaip kultūros paveldėtojus ir kūrėjus, plėtoti žinias apie gyvybės mokslų vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje, susipažinti su saugomais gamtos objektais, puoselėti pagarbą gyvajai gamtai, ugdytis atsakomybę už gamtos išteklių naudojimą ir išsaugojimą; etiškai vykdyti įvairias veiklas atsižvelgiant į kultūrinius ir subkultūrinius veiklos dalyvių ir adresatų skirtumus; dalyvauti mokyklos, bendruomenės, šalies kultūriniame gyvenime.

Pasiekimų sritys ir pasiekimai
Programoje pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Pasiekimų požymių lentelėse raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.2) raide žymima pasiekimų sritis (A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (2) – pasiekimų lygis.

Formuodamiesi supratimą apie tai, kuo remiantis ir kaip formuluojami biologijos mokslo dėsniai ir teorijos, kaip jos kinta ir yra naudojamos, siekiant paaiškinti gamtoje vykstančius reiškinius, kad juos būtų galima valdyti ir pritaikyti žmonių gyvenime, mokiniai supras biologijos mokslo svarbą nuolatiniam visuomenės vystymuisi, žmonijos gerovės ir klestėjimo prielaidoms sukurti. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: A1–A4.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras Remdamasis pateikta informacija, nurodo, ką ir kaip tiria biologijos mokslas; kokios gyvybės mokslų tarpusavio sąsajos. Pateikia biologijos mokslo sričių pavyzdžių (A1.1). Remdamasis pateikta informacija, analizuoja, kaip biologija leidžia pažinti gamtos objektus, procesus, reiškinius. Nurodo biologijos mokslo galimybes sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas. Pateikia taikomųjų biologijos mokslo sričių pavyzdžių (A1.2). Paaiškina, kad biologija ir kiti gyvybės mokslai leidžia pažinti gamtos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti procesų, reiškinių pasekmes. Apibūdina biologijos mokslo galimybes sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus. Pateikia teorinių ir taikomųjų biologijos sričių pavyzdžių (A1.3). Paaiškina, kad biologija ir kiti gyvybės mokslai leidžia pažinti mus supantį pasaulį įvairiais lygmenimis ir kaip visumą. Apibūdina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp teorinių ir taikomųjų biologijos mokslo sričių (A1.4).

Biologijos mokslo pasiekimai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą.

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai.

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. [...]

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti ekologiją kaip mokslą apie gyvų organizmų tarpusavio santykius ir jų ryšius su negyvąja aplinka, ekologijos struktūrinius lygmenis. [...]

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti evoliuciją kaip nuolat vykstantį procesą; aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...] Apibūdinama veislė kaip dirbtinės atrankos rezultatas; palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos.

Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Paaiškina, kad remiantis biologija galima pažinti gamtos objektus, procesus, reiškinius. Pateikia biologijos mokslo teorijų taikymo praktikoje pavyzdžių (A1.1).

Paaiškina, kad remiantis biologija ir kitais gyvybės mokslais galima pažinti gamtos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti procesų, reiškinių pasekmes, rasti problemų sprendimo būdų. Pateikia teorinių ir taikomųjų biologijos sričių ir jų praktinio pritaikymo pavyzdžių (A1.2).

Paaiškina, kad remiantis biologija ir kitais gyvybės mokslais galima pažinti mus supantį pasaulį kaip visumą. Apibūdina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. Nurodo biologijos teorijų ir jų praktinio taikymo sąsajas (A1.3).

Paaiškina, kad remiantis biologija ir kitais gyvybės mokslais galima pažinti mus supantį pasaulį įvairiais lygmenimis ir kaip visumą. Paaiškina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp biologijos ir kitų gyvybės mokslų teorijų ir jų praktinio taikymo (A1.4).

Žmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis.

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai.

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. [...]

Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles.

Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Nurodo, kad remiantis biologijos ir kitų gyvybės mokslų žiniomis galima pažinti įprastus gamtos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti procesų, reiškinių pasekmes, rasti problemų sprendimo būdų. Pateikia biologijos mokslo žinių praktinio taikymo pavyzdžių (A1.1).

Apibūdina, kad remiantis biologijos ir kitų gyvybės mokslų žiniomis galima pažinti mus supantį pasaulį kaip visumą. Apibūdina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. Įvardija sąsajas tarp biologijos ir kitų gyvybės mokslų žinių ir jų praktinio taikymo (A1.2).

Paaiškina, ką tiria įvairios biologijos mokslo sritys ir kiti gyvybės mokslai. Įvardija biologijos mokslo sprendžiamas problemas. Paaiškina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias šiuolaikines vietinio ir globalaus konteksto problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina biologijos mokslo sričių integralumą ir, naudodamas mokslinę terminologiją, pateikia praktinio pritaikymo pavyzdžių (A1.3).

Paaiškina, kaip remiantis biologija ir kitais gyvybės mokslais galima pažinti mus supantį pasaulį kaip visumą. Paaiškina ir argumentuotai vertina biologijos mokslų galimybes ir ribas sprendžiant daugialypes problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp biologijos ir kitų gyvybės mokslų žinių ir jų praktinio taikymo (A1.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; visos ląstelės vykdo medžiagų ir energijos apykaitą; naujos ląstelės atsiranda tik iš kitų gyvų ląstelių. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] paaiškinti S. Singerio ir G. Nikolsono takiosios mozaikos modelį. [...]

Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aptariamas R. Franklin, Dž. Votsono ir F. Kriko vaidmuo DNR molekulės struktūrinio modelio kūrime ir tolimesniems nukleorūgščių tyrimams. [...]

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aptariamas H. Krebso vaidmuo tiriant mitochondrijų matrikse vykstančias reakcijas. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aptariamas M. Kalvino vaidmuo tiriant chloroplastų stromoje vykstančias reakcijas. [...]

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. [...] aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). [...]

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus.

Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...]

Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti organizmų sistematiką kaip jų grupavimą pagal evoliucinius ryšius ir kaip biologinės įvairovės pažinimo priemonę; rūšį kaip individų grupę, turinčią bendrus sandaros požymius, užimančią tam tikrą ekologinę nišą ir galinčią kryžmintis tarpusavyje ir palikti vaisingų palikuonių. Aptariamas K. Linėjaus vaidmuo organizmų sistematikos moksle. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas paaiškina, kad biologijos mokslo teorijos ir modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis žiniomis ir turima patirtimi. Nurodo, kad biologijos mokslo žinios ir pasaulio suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.1).

Konsultuodamasis paaiškina, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios leidžia geriau suprasti teorijas ir modelius. Nurodo, kad biologijos mokslo modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas (A2.2).

Paaiškina, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis  žmonijos sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios leidžia geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Nurodo, kad biologijos mokslo modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas, kad biologijos mokslo žinios ir pasaulio suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.3).

Paaiškina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Analizuoja, kaip
biologijos mokslo modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas, kaip biologijos mokslo žinios ir pasaulio suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.4).

Biologijos mokslo pasiekimai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti ekologiją kaip mokslą apie gyvų organizmų tarpusavio santykius ir jų ryšius su negyvąja aplinka, ekologijos struktūrinius lygmenis. [...] 

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti evoliuciją kaip nuolat vykstantį procesą; aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...]

Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas nurodo, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios įgalina geriau suprasti teorijas ir modelius (A2.1).

Apibūdina, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios įgalina geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Nurodo, kad biologijos mokslo teorijos ir modeliai gali plėtotis ir keistis atsiradus naujiems įrodymams ir faktams (A2.2).

Paaiškina, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Aptaria biologijos mokslo teorijų ir modelių vystymosi istoriją, įvardija veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.3).

Paaiškina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Analizuoja, kaip bėgant laikui vystėsi biologijos mokslo teorijos ir modeliai, vertina veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.4).

Žmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis.

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai.

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. [...]

Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles.

Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Nurodo, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis sukauptomis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios įgalina geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Remdamasis pavyzdžiu, nurodo, kad biologijos mokslo teorijos ir modeliai gali plėtotis ir keistis atsiradus naujiems įrodymams ir faktams (A2.1).

Apibūdina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Aptaria biologijos mokslo teorijų ir modelių vystymosi istoriją, įvardija veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.2).

Paaiškina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Paaiškina, kaip bėgant laikui vystėsi biologijos mokslo teorijos ir modeliai, vertina veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.3).

Analizuoja ir paaiškina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Analizuoja ir diskutuoja, kaip bėgant laikui vystėsi biologijos mokslo teorijos ir modeliai, vertina veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; visos ląstelės vykdo medžiagų ir energijos apykaitą; naujos ląstelės atsiranda tik iš kitų gyvų ląstelių. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] paaiškinti S. Singerio ir G. Nikolsono takiosios mozaikos modelį. [...]

Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aptariamas R. Franklin, Dž. Votsono ir F. Kriko vaidmuo DNR molekulės struktūrinio modelio kūrime ir tolimesniems nukleorūgščių tyrimams. [...]

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. [...] Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). [...]

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus.

Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...]

Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti organizmų sistematiką kaip jų grupavimą pagal evoliucinius ryšius ir kaip biologinės įvairovės pažinimo priemonę; rūšį kaip individų grupę, turinčią bendrus sandaros požymius, užimančią tam tikrą ekologinę nišą ir galinčią kryžmintis tarpusavyje ir palikti vaisingų palikuonių. Aptariamas K. Linėjaus vaidmuo organizmų sistematikos moksle. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Pagal pateiktus kriterijus nurodo, kad biologijos moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis bioetikos reikalavimų, kad etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.1).

Nurodo, kodėl biologijos moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis bioetikos reikalavimų, ir aptaria galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei aplinkai. Nurodo, kad etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.2).

Apibūdina bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei aplinkai. Nurodo, kodėl etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.3).

Aiškina, kodėl biologijos moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis bioetikos reikalavimų. Paaiškina, kad etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.4).

Biologijos mokslo pasiekimai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti ekologiją kaip mokslą apie gyvų organizmų tarpusavio santykius ir jų ryšius su negyvąja aplinka, ekologijos struktūrinius lygmenis. [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Nurodo, kad biologijos moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis bioetikos reikalavimų. Nurodo, kad etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.1).

Nurodo, kodėl biologijos moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis bioetikos reikalavimų, ir aptaria galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei aplinkai. Nurodo, kodėl etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.2).

Paaiškina bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Paaiškina, kodėl etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.3).

Diskutuoja apie bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Sieja etikos normas su biologijos mokslo raida, prognozuoja jų kitimą (A3.4).

Žmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis.

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai.

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. [...]

Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Remdamasis pavyzdžiu, aptaria galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei aplinkai ir bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose . Nurodo, kodėl etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.1).

Apibūdina galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Paaiškina bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose. Paaiškina, kodėl etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.2).

Pagrindžia bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Sieja etikos normas su biologijos mokslo raida (A3.3).

Argumentuotai diskutuoja apie bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Sieja etikos normas su biologijos mokslo raida, prognozuoja jų kitimą (A3.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; visos ląstelės vykdo medžiagų ir energijos apykaitą; naujos ląstelės atsiranda tik iš kitų gyvų ląstelių. [...]

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. [...] Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). [...]

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus.

Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Pasinaudodamas informaciniais šaltiniais, pateikia biologijos mokslo vystymosi, atradimų istorijos ir jų taikymo pavyzdžių (A4.1).

Pateikia biologijos mokslo vystymosi ir atradimų istorijos pavyzdžių. Aptaria biologijos mokslo pasiekimus ir jų taikymą (A4.2).

Pateikia biologijos mokslo atradimų taikymo pavyzdžių, nagrinėja galimas jų taikymo teigiamas ir neigiamas pasekmes. Pateikia biologijos mokslo vystymosi istorijos pavyzdžių (A4.3).

Apibūdina biologijos mokslo vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje: įvardija žymiausius biologijos mokslo
atstovus ir svarbiausius pasiekimus. Apibūdina ir vertina biologijos mokslo atradimų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei (A4.4).

Biologijos mokslo pasiekimai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą.

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai.

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. [...]

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti evoliuciją kaip nuolat vykstantį procesą; aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...]

Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pateikia biologijos mokslo vystymosi ir atradimų istorijos pavyzdžių (A4.1).

Aptaria biologijos mokslo vystymąsi pasaulyje ir Lietuvoje, pateikia atradimų istorijos pavyzdžių. Nurodo atradimų taikymo galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes (A4.2).

Aptaria biologijos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos biologus ir jų pasiekimų įtaką biologijos mokslo raidai. Apibūdina biologijos ir kitų gyvybės mokslų atradimų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei (A4.3).

Apibūdina biologijos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos biologus ir jų pasiekimų įtaką biologijos mokslo raidai. Apibūdina ir kritiškai vertina biologijos ir kitų gyvybės mokslų atradimų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei (A4.4).

Žmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis.

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai.

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. [...]

Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles.

Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Remdamasis pavyzdžiu, analizuoja biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei ir visuomenei. Nurodo biologijos mokslo atradimų taikymo galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes (A4.1).

Analizuoja ir vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei ir visuomenei. Įvardija naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos mokslo raidai (A4.2). 

Analizuoja ir argumentuotai vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Apibūdina naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. Apibūdina šiuolaikinių tyrimo metodų įvairovę ir svarbą (A4.3).

Analizuoja, argumentuotai aiškina ir diskutuoja apie biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Sieja naujausių tyrimų sričių ir jų atstovų Lietuvoje ir pasaulyje pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Pasinaudodamas procedūrinėmis ir episteminėmis žiniomis kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateiktą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. Susieja tyrimo metodų tobulėjimą su biologijos mokslo raida (A4.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; visos ląstelės vykdo medžiagų ir energijos apykaitą; naujos ląstelės atsiranda tik iš kitų gyvų ląstelių. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] paaiškinti S. Singerio ir G. Nikolsono takiosios mozaikos modelį. [...]

Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aptariamas R. Franklin, Dž. Votsono ir F. Kriko vaidmuo DNR molekulės struktūrinio modelio kūrime ir tolimesniems nukleorūgščių tyrimams. [...]

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aptariamas H. Krebso vaidmuo tiriant mitochondrijų matrikse vykstančias reakcijas. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aptariamas M. Kalvino vaidmuo tiriant chloroplastų stromoje vykstančias reakcijas. [...]

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. [...] Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). [...]

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus.

Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...]

Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti organizmų sistematiką kaip jų grupavimą pagal evoliucinius ryšius ir kaip biologinės įvairovės pažinimo priemonę; rūšį kaip individų grupę, turinčią bendrus sandaros požymius, užimančią tam tikrą ekologinę nišą ir galinčią kryžmintis tarpusavyje ir palikti vaisingų palikuonių. Aptariamas K. Linėjaus vaidmuo organizmų sistematikos moksle. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras Remdamasis pateikta informacija, nurodo, ką ir kaip tiria biologijos mokslas; kokios gyvybės mokslų tarpusavio sąsajos. Pateikia biologijos mokslo sričių pavyzdžių (A1.1). Remdamasis pateikta informacija, analizuoja, kaip biologija leidžia pažinti gamtos objektus, procesus, reiškinius. Nurodo biologijos mokslo galimybes sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas. Pateikia taikomųjų biologijos mokslo sričių pavyzdžių (A1.2). Paaiškina, kad biologija ir kiti gyvybės mokslai leidžia pažinti gamtos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti procesų, reiškinių pasekmes. Apibūdina biologijos mokslo galimybes sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus. Pateikia teorinių ir taikomųjų biologijos sričių pavyzdžių (A1.3). Paaiškina, kad biologija ir kiti gyvybės mokslai leidžia pažinti mus supantį pasaulį įvairiais lygmenimis ir kaip visumą. Apibūdina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp teorinių ir taikomųjų biologijos mokslo sričių (A1.4).

Biologijos mokslo pasiekimai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą.

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai.

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. [...]

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti ekologiją kaip mokslą apie gyvų organizmų tarpusavio santykius ir jų ryšius su negyvąja aplinka, ekologijos struktūrinius lygmenis. [...]

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti evoliuciją kaip nuolat vykstantį procesą; aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...] Apibūdinama veislė kaip dirbtinės atrankos rezultatas; palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos.

Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas paaiškina, kad biologijos mokslo teorijos ir modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis žiniomis ir turima patirtimi. Nurodo, kad biologijos mokslo žinios ir pasaulio suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.1).

Konsultuodamasis paaiškina, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios leidžia geriau suprasti teorijas ir modelius. Nurodo, kad biologijos mokslo modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas (A2.2).

Paaiškina, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis  žmonijos sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios leidžia geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Nurodo, kad biologijos mokslo modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas, kad biologijos mokslo žinios ir pasaulio suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.3).

Paaiškina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Analizuoja, kaip
biologijos mokslo modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas, kaip biologijos mokslo žinios ir pasaulio suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.4).

Biologijos mokslo pasiekimai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti ekologiją kaip mokslą apie gyvų organizmų tarpusavio santykius ir jų ryšius su negyvąja aplinka, ekologijos struktūrinius lygmenis. [...] 

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti evoliuciją kaip nuolat vykstantį procesą; aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...]

Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Pagal pateiktus kriterijus nurodo, kad biologijos moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis bioetikos reikalavimų, kad etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.1).

Nurodo, kodėl biologijos moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis bioetikos reikalavimų, ir aptaria galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei aplinkai. Nurodo, kad etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.2).

Apibūdina bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei aplinkai. Nurodo, kodėl etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.3).

Aiškina, kodėl biologijos moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis bioetikos reikalavimų. Paaiškina, kad etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.4).

Biologijos mokslo pasiekimai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti ekologiją kaip mokslą apie gyvų organizmų tarpusavio santykius ir jų ryšius su negyvąja aplinka, ekologijos struktūrinius lygmenis. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Pasinaudodamas informaciniais šaltiniais, pateikia biologijos mokslo vystymosi, atradimų istorijos ir jų taikymo pavyzdžių (A4.1).

Pateikia biologijos mokslo vystymosi ir atradimų istorijos pavyzdžių. Aptaria biologijos mokslo pasiekimus ir jų taikymą (A4.2).

Pateikia biologijos mokslo atradimų taikymo pavyzdžių, nagrinėja galimas jų taikymo teigiamas ir neigiamas pasekmes. Pateikia biologijos mokslo vystymosi istorijos pavyzdžių (A4.3).

Apibūdina biologijos mokslo vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje: įvardija žymiausius biologijos mokslo
atstovus ir svarbiausius pasiekimus. Apibūdina ir vertina biologijos mokslo atradimų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei (A4.4).

Biologijos mokslo pasiekimai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą.

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai.

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. [...]

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti evoliuciją kaip nuolat vykstantį procesą; aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...]

Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Paaiškina, kad remiantis biologija galima pažinti gamtos objektus, procesus, reiškinius. Pateikia biologijos mokslo teorijų taikymo praktikoje pavyzdžių (A1.1).

Paaiškina, kad remiantis biologija ir kitais gyvybės mokslais galima pažinti gamtos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti procesų, reiškinių pasekmes, rasti problemų sprendimo būdų. Pateikia teorinių ir taikomųjų biologijos sričių ir jų praktinio pritaikymo pavyzdžių (A1.2).

Paaiškina, kad remiantis biologija ir kitais gyvybės mokslais galima pažinti mus supantį pasaulį kaip visumą. Apibūdina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. Nurodo biologijos teorijų ir jų praktinio taikymo sąsajas (A1.3).

Paaiškina, kad remiantis biologija ir kitais gyvybės mokslais galima pažinti mus supantį pasaulį įvairiais lygmenimis ir kaip visumą. Paaiškina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp biologijos ir kitų gyvybės mokslų teorijų ir jų praktinio taikymo (A1.4).

Žmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis.

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai.

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. [...]

Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles.

Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas nurodo, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios įgalina geriau suprasti teorijas ir modelius (A2.1).

Apibūdina, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios įgalina geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Nurodo, kad biologijos mokslo teorijos ir modeliai gali plėtotis ir keistis atsiradus naujiems įrodymams ir faktams (A2.2).

Paaiškina, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Aptaria biologijos mokslo teorijų ir modelių vystymosi istoriją, įvardija veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.3).

Paaiškina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Analizuoja, kaip bėgant laikui vystėsi biologijos mokslo teorijos ir modeliai, vertina veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.4).

Žmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis.

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai.

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. [...]

Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles.

Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Nurodo, kad biologijos moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis bioetikos reikalavimų. Nurodo, kad etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.1).

Nurodo, kodėl biologijos moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis bioetikos reikalavimų, ir aptaria galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei aplinkai. Nurodo, kodėl etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.2).

Paaiškina bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Paaiškina, kodėl etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.3).

Diskutuoja apie bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Sieja etikos normas su biologijos mokslo raida, prognozuoja jų kitimą (A3.4).

Žmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis.

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai.

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. [...]

Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pateikia biologijos mokslo vystymosi ir atradimų istorijos pavyzdžių (A4.1).

Aptaria biologijos mokslo vystymąsi pasaulyje ir Lietuvoje, pateikia atradimų istorijos pavyzdžių. Nurodo atradimų taikymo galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes (A4.2).

Aptaria biologijos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos biologus ir jų pasiekimų įtaką biologijos mokslo raidai. Apibūdina biologijos ir kitų gyvybės mokslų atradimų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei (A4.3).

Apibūdina biologijos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos biologus ir jų pasiekimų įtaką biologijos mokslo raidai. Apibūdina ir kritiškai vertina biologijos ir kitų gyvybės mokslų atradimų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei (A4.4).

Žmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis.

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai.

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. [...]

Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles.

Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Nurodo, kad remiantis biologijos ir kitų gyvybės mokslų žiniomis galima pažinti įprastus gamtos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti procesų, reiškinių pasekmes, rasti problemų sprendimo būdų. Pateikia biologijos mokslo žinių praktinio taikymo pavyzdžių (A1.1).

Apibūdina, kad remiantis biologijos ir kitų gyvybės mokslų žiniomis galima pažinti mus supantį pasaulį kaip visumą. Apibūdina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. Įvardija sąsajas tarp biologijos ir kitų gyvybės mokslų žinių ir jų praktinio taikymo (A1.2).

Paaiškina, ką tiria įvairios biologijos mokslo sritys ir kiti gyvybės mokslai. Įvardija biologijos mokslo sprendžiamas problemas. Paaiškina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias šiuolaikines vietinio ir globalaus konteksto problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina biologijos mokslo sričių integralumą ir, naudodamas mokslinę terminologiją, pateikia praktinio pritaikymo pavyzdžių (A1.3).

Paaiškina, kaip remiantis biologija ir kitais gyvybės mokslais galima pažinti mus supantį pasaulį kaip visumą. Paaiškina ir argumentuotai vertina biologijos mokslų galimybes ir ribas sprendžiant daugialypes problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp biologijos ir kitų gyvybės mokslų žinių ir jų praktinio taikymo (A1.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; visos ląstelės vykdo medžiagų ir energijos apykaitą; naujos ląstelės atsiranda tik iš kitų gyvų ląstelių. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] paaiškinti S. Singerio ir G. Nikolsono takiosios mozaikos modelį. [...]

Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aptariamas R. Franklin, Dž. Votsono ir F. Kriko vaidmuo DNR molekulės struktūrinio modelio kūrime ir tolimesniems nukleorūgščių tyrimams. [...]

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aptariamas H. Krebso vaidmuo tiriant mitochondrijų matrikse vykstančias reakcijas. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aptariamas M. Kalvino vaidmuo tiriant chloroplastų stromoje vykstančias reakcijas. [...]

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. [...] aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). [...]

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus.

Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...]

Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti organizmų sistematiką kaip jų grupavimą pagal evoliucinius ryšius ir kaip biologinės įvairovės pažinimo priemonę; rūšį kaip individų grupę, turinčią bendrus sandaros požymius, užimančią tam tikrą ekologinę nišą ir galinčią kryžmintis tarpusavyje ir palikti vaisingų palikuonių. Aptariamas K. Linėjaus vaidmuo organizmų sistematikos moksle. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Nurodo, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis sukauptomis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios įgalina geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Remdamasis pavyzdžiu, nurodo, kad biologijos mokslo teorijos ir modeliai gali plėtotis ir keistis atsiradus naujiems įrodymams ir faktams (A2.1).

Apibūdina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Aptaria biologijos mokslo teorijų ir modelių vystymosi istoriją, įvardija veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.2).

Paaiškina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Paaiškina, kaip bėgant laikui vystėsi biologijos mokslo teorijos ir modeliai, vertina veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.3).

Analizuoja ir paaiškina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Analizuoja ir diskutuoja, kaip bėgant laikui vystėsi biologijos mokslo teorijos ir modeliai, vertina veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; visos ląstelės vykdo medžiagų ir energijos apykaitą; naujos ląstelės atsiranda tik iš kitų gyvų ląstelių. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] paaiškinti S. Singerio ir G. Nikolsono takiosios mozaikos modelį. [...]

Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aptariamas R. Franklin, Dž. Votsono ir F. Kriko vaidmuo DNR molekulės struktūrinio modelio kūrime ir tolimesniems nukleorūgščių tyrimams. [...]

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. [...] Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). [...]

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus.

Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...]

Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti organizmų sistematiką kaip jų grupavimą pagal evoliucinius ryšius ir kaip biologinės įvairovės pažinimo priemonę; rūšį kaip individų grupę, turinčią bendrus sandaros požymius, užimančią tam tikrą ekologinę nišą ir galinčią kryžmintis tarpusavyje ir palikti vaisingų palikuonių. Aptariamas K. Linėjaus vaidmuo organizmų sistematikos moksle. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Remdamasis pavyzdžiu, aptaria galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei aplinkai ir bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose . Nurodo, kodėl etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.1).

Apibūdina galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Paaiškina bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose. Paaiškina, kodėl etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.2).

Pagrindžia bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Sieja etikos normas su biologijos mokslo raida (A3.3).

Argumentuotai diskutuoja apie bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Sieja etikos normas su biologijos mokslo raida, prognozuoja jų kitimą (A3.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; visos ląstelės vykdo medžiagų ir energijos apykaitą; naujos ląstelės atsiranda tik iš kitų gyvų ląstelių. [...]

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. [...] Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). [...]

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus.

Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Remdamasis pavyzdžiu, analizuoja biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei ir visuomenei. Nurodo biologijos mokslo atradimų taikymo galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes (A4.1).

Analizuoja ir vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei ir visuomenei. Įvardija naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos mokslo raidai (A4.2). 

Analizuoja ir argumentuotai vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Apibūdina naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. Apibūdina šiuolaikinių tyrimo metodų įvairovę ir svarbą (A4.3).

Analizuoja, argumentuotai aiškina ir diskutuoja apie biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Sieja naujausių tyrimų sričių ir jų atstovų Lietuvoje ir pasaulyje pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Pasinaudodamas procedūrinėmis ir episteminėmis žiniomis kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateiktą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. Susieja tyrimo metodų tobulėjimą su biologijos mokslo raida (A4.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; visos ląstelės vykdo medžiagų ir energijos apykaitą; naujos ląstelės atsiranda tik iš kitų gyvų ląstelių. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] paaiškinti S. Singerio ir G. Nikolsono takiosios mozaikos modelį. [...]

Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aptariamas R. Franklin, Dž. Votsono ir F. Kriko vaidmuo DNR molekulės struktūrinio modelio kūrime ir tolimesniems nukleorūgščių tyrimams. [...]

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aptariamas H. Krebso vaidmuo tiriant mitochondrijų matrikse vykstančias reakcijas. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aptariamas M. Kalvino vaidmuo tiriant chloroplastų stromoje vykstančias reakcijas. [...]

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. [...] Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). [...]

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus.

Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...]

Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti organizmų sistematiką kaip jų grupavimą pagal evoliucinius ryšius ir kaip biologinės įvairovės pažinimo priemonę; rūšį kaip individų grupę, turinčią bendrus sandaros požymius, užimančią tam tikrą ekologinę nišą ir galinčią kryžmintis tarpusavyje ir palikti vaisingų palikuonių. Aptariamas K. Linėjaus vaidmuo organizmų sistematikos moksle. [...]

Mokydamiesi atsirinkti, suprasti, kurti ir perduoti informaciją naudojant biologijos ir kitų gyvybės mokslų sąvokas, terminus, simbolius ir dydžių matavimo vienetus, mokiniai susiformuos supratimą apie specifinę ir įvairialypę gamtamokslinę kalbą, išmoks ją tinkamai vartoti ir komunikuoti gamtamoksliniais klausimais, ugdysis komunikavimo kompetenciją. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: B1–B5.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus (B1.1).

Konsultuodamasis vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus (B1.2).

Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste (B1.3).

Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste (B1.4)

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi atpažinti bakterijų, augalų ir gyvūnų ląsteles. Mokomasi nurodyti bakterijos ląstelės struktūras ir pagrindines jų funkcijas (kapsulė ir sienelė − apsauginė funkcija, plazminė membrana − medžiagų pernaša, citozolis − ląstelės užpildas, nukleoidas − paveldimos informacijos saugojimas), augalų ir gyvūnų ląstelių struktūras ir jų pagrindines funkcijas (branduolys − paveldimos informacijos saugojimas, chloroplastai − fotosintezė, mitochondrijos − ląstelinis kvėpavimas, plazminė membrana − medžiagų pernaša, sienelė − apsauginė funkcija, centrinė vakuolė − ląstelinių sulčių kaupimas, citozolis − ląstelės užpildas). Apibūdinami augalų ir gyvūnų tipinių ląstelių struktūros panašumai (branduolys, mitochondrijos, plazminė membrana, citozolis) ir skirtumai (ląstelės sienelė, chloroplastai, centrinė vakuolė), siejant su ląstelių prisitaikymu atlikti funkcijas. [...] Mokomasi atpažinti ir apibūdinti organizmo struktūrinius lygmenis (ląstelė, audinys, organas, organų sistema, organizmas) ir pateikti pavyzdžių. [...] Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, kad paveldimoji informacija yra chromosomose. [...] mokomasi apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, [...] Nurodoma, kad chromosomos sudarytos iš DNR. [...] kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; [...]

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Modeliuojant mitozę, mokomasi ją apibūdinti kaip nelytinių branduolį turinčių ląstelių dalijimosi būdą, kurio metu susidaro identiškos ląstelės; aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. Modeliuojant mejozę, mokomasi apibūdinti ją kaip lytinių ląstelių susidarymo būdą.

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] domenas apibūdinamas kaip aukščiausias klasifikacinis vienetas; nurodomi ir apibūdinami trys organizmų domenai (bakterijų, archėjų, eukarijų); supažindinama su augalų ir gyvūnų taksonominiais rangais (domenas, karalystė, tipas ar skyrius, klasė, būrys ar eilė, šeima, gentis, rūšis) [...] Apibūdinamas bakterijų vaidmuo gamtoje. Mokomasi atpažinti eukarijų domeno grybų, protistų, augalų ir gyvūnų karalysčių atstovus [...] Modeliuojant viruso sandarą [...]

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių bestuburių gyvūnų tipų (duobagyvių, plokščiųjų, apvaliųjų, žieduotųjų kirmėlių, moliuskų, nariuotakojų) ir nariuotakojų (vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių) klasių atstovus, [...] Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių stuburinių gyvūnų klasių (kaulinių žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių, žinduolių) atstovus, apibūdinti jų išorinę kūno dangą, kvėpavimo ir kraujotakos sistemą, dauginimąsi ir vystymąsi. Mokomasi palyginti žinduolių (augalėdžių ir plėšrūnų) virškinimo sistemas. [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, nurodyti jų funkcijas. Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; mokomasi paaiškinti šaknų ir lapų prisitaikymą vykdyti funkcijas skirtingomis augimo sąlygomis. Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. Aiškinamasi apdulkinimo, sėklų platinimo svarba augalams ir ekosistemoms; tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus [...]

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti ekologiją [...], ekologijos struktūrinius lygmenis. [...] mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...] Mokomasi apibūdinti tarprūšinius santykius (plėšrūnas ir auka, parazitas ir šeimininkas, augalai ir apdulkintojai); modeliuojant aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, [...]

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi sudaryti sausumos ir vandens ekosistemose gyvenančių organizmų mitybos grandines ir tinklus; apibūdinti mitybos lygmenis; paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. Nagrinėjant sausumos ekosistemos energijos piramidę, [...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, [...] Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti evoliuciją [...] Modeliuojant gamtinės atrankos procesą, [...] Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) [...] Apibūdinama veislė kaip dirbtinės atrankos rezultatas; palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos.

Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus (B1.1).

Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus įprastame kontekste (B1.2).

Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste (B1.3).

Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste (B1.4).

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti kvėpavimo takų sandaros ypatumus, siejant juos su oro judėjimu į plaučius ir iš jų, bei šiuos takus dengiančio virpamojo epitelinio audinio apsaugine funkcija. [...] paaiškinti, kaip vyksta įkvėpimas ir iškvėpimas; mokomasi plaučių sandarą susieti su dujų apykaita (dujų difuzija) alveolėse. [...] vykstant ląsteliniam kvėpavimui. Mokomasi apibūdinti aerobinį kvėpavimą [...] anaerobinį kvėpavimą [...]. 

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti kraujo sudėtį (kraujo plazma, eritrocitai, leukocitai, trombocitai) [...] Mokomasi paaiškinti, kaip anglies monoksidas, hemoglobino kiekio sumažėjimas gali sutrikdyti deguonies pernašą. [...] Mokomasi atpažinti ir apibūdinti kraujagysles; tyrinėjant paaiškinti širdies sandarą, apibūdinti širdies skersaruožį raumeninį audinį, [...] apibūdinti mažojo ir didžiojo kraujo apytakos ratų vaidmenį organizme. [...] įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) [...]

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi nurodyti virškinimo sistemą sudarančius organus ir virškinimo liaukas (seilių liaukas, kasą ir kepenis) [...] apibūdinti fermentus (seilių amilazė, pepsinas, kasos amilazė ir lipazė), [...] kokių sąlygų (temperatūra, pH) reikia fermentams veikti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Mokomasi apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas [...] Mokomasi apibūdinti sveikatai palankią mitybą, nurodyti, [...] Mokomasi paaiškinti, kas yra mikrobiota [...]

Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti imunitetą [...] apibūdinti žmogaus organizmo prisitaikymą apsisaugoti nuo infekcinių ligų (oda ir gleivinės; karščiavimas, fagocitozė); paaiškinti vakcinų svarbą infekcinių ligų profilaktikai, serumų naudojimą gydymui, antikūnų paskirtį infekcinių ligų diagnostikai. Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), [...] Apibūdinami galimi alergijos požymiai (ašarojimas, dusimas, čiaudėjimas, kosėjimas, odos paraudimai, bėrimai) ir nurodoma, kokios maiste ir aplinkoje (žiedadulkės, dulkių erkutės) esančios medžiagos gali būti alergenais.

Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti krauju perduodamų ir oro lašeliniu būdu plintančių virusų sukeliamas ligas; pirmuonių (maliarinis plazmodijus), kirmėlių (kaspinuočių, askaridžių, spalinių) sukeliamas ligas ir erkių platinamų sukėlėjų sukeliamas ligas (erkinis encefalitas, Laimo liga); [...] Mokomasi nurodyti, kad antibiotikai skiriami gydant bakterines, o ne virusines ligas; [...]

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi atpažinti centrinės ir periferinės nervų sistemos dalis, [...] atpažinti nervinį audinį [...] apibūdinti nervinę ląstelę, nervinių ląstelių tipus ir jų atliekamas funkcijas. Mokomasi apibūdinti galvos smegenų dalis ir jų funkcijas, nurodyti nugaros smegenų vaidmenį susidarant reflekso lankui. [...] apibūdinti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus. [...] Mokomasi susieti akies ir ausies sandarą [...] aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. Mokomasi apibūdinti judėjimą kaip bendrą kaulų, raumenų ir nervų sistemos veiklą. [...] mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti homeostazę ir jos valdymo mechanizmą neigiamu grįžtamuoju principu; [...]

Humoralinis reguliavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi atpažinti endokrinines liaukas (hipofizė, kasa, antinksčiai), apibūdinti jų išskiriamų hormonų (augimo (somatotropino), insulino, gliukagono, adrenalino) poveikį organizmui. [...] apibūdinti kasos išskiriamų hormonų įtaką palaikant gliukozės pastovią koncentraciją kraujuje. Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. Mokomasi apibūdinti neurohumoralinį organizmo reguliavimą, pagrįstą nervų ir endokrininės sistemos veikimu; [...]

Žmogaus gyvenimo ciklas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti vyro ir moters lytinių organų sandarą [...]; mokomasi paaiškinti lytinių hormonų svarbą brendimui. Aiškinamasi, kodėl svarbu, kad lytinės ląstelės, susidariusios mejozės būdu, turi perpus mažesnį chromosomų rinkinį; mokomasi apibūdinti, kaip jos prisitaikiusios apvaisinimui. Mokomasi apibūdinti, kas yra chromosomų rinkinys, [...] lytinės chromosomos (XX – moteris, XY – vyras). Nurodyti mitozės ir mejozės svarbą žmogaus gyvenimo cikle.

Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti apvaisinimą, placentos vaidmenį vaisiaus vystymuisi, [...] gimdymą. [...]

Vaisingumas. Lytiškai plintančios ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti priemones, kuriomis kontroliuojamas vaisingumas. Analizuojami lytiškai plintančių ligų [...]

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, [...]

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus [...] Mokomasi apibūdinti ryšį tarp DNR, genų ir chromosomų; aiškinamasi, kad homologinėse chromosomose to paties geno formos vadinamos aleliais [...] Analizuojant skirtingų organizmų kariotipus, mokomasi nurodyti, kad eukariotinėse ląstelėse aptinkamas chromosomų skaičius yra specifinis organizmų rūšims. Mokomasi apibūdinti mutacijas ir nurodyti jas sukeliančių mutagenų pavyzdžių. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu analizuojamos chromosomų skaičiaus mutacijos, albinizmo pavyzdžiu – geno mutacijos. [...] Mokomasi apibūdinti ir užrašyti dominuojančius bei recesyvinius alelius; heterozigotinius ir homozigotinius genotipus, sieti organizmo genotipą su fenotipu; mokomasi spręsti monohibridinio kryžminimo uždavinius. [...] nubraižyti ir analizuoti 3 kartų genealoginio medžio schemą. [...] Modeliuojant atsitiktinį chromosomų išsiskyrimą mejozės proceso metu, mokomasi apibūdinti kombinacinį kintamumą [...] Aiškinamasi, kokia kombinacinio ir mutacinio kintamumo įtaka gamtinei atrankai.

Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. [...] atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles.

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. Mokomasi paaiškinti, kad cheminės medžiagos (sunkieji metalai, pesticidai) patenka į mitybos grandines, kaupiasi organizmuose ir jiems kenkia.

Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi paaiškinti žmogaus veiklos (miškų kirtimas, gaisrai, iškastinio kuro naudojimas) įtaką klimato kaitai. [...] kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus [...] biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo [...] neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste (B1.1).

Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste (B1.2).

Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste (B1.3).

Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus analizuodamas reiškinius ir procesus naujame arba sumodeliuotame kontekste. Analizuodamas reiškinius, procesus, taiko mokslinę terminologiją (B1.4). 

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi apibūdinti citologiją [...] visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; [...] Mokomasi apibūdinti prokariotinės ląstelės struktūras (kapsulė, sienelė, plazminė membrana, ribosoma, nukleoidas, plazmidė, žiuželis) [...] aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) [...] Apibūdinant gyvūnų kamienines ir augalų meristemines ląsteles, mokomasi paaiškinti, kad vystantis daugialąsčiui organizmui ląstelės specializuojasi.

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti ir apibūdinti ląstelės plazminę membraną sudarančius lipidus (fosfolipidai, cholesterolis), baltymus (baltymus nešiklius, baltymus kanalus, receptorinius baltymus, glikoproteinus) [...] Mokomasi susieti fosfolipidų savybes (hidrofiliškumas ir hidrofobiškumas) su dvisluoksnės membranos sandara, apibūdinti jos takumą. Mokomasi apibūdinti pasyviąją pernašą (osmosą, difuziją, palengvintą difuziją) kaip procesą, kuris vyksta per pusiau laidžią membraną nenaudojant cheminės energijos ir medžiagos juda pagal koncentracijos gradientą; tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. Mokomasi apibūdinti aktyviąją pernašą, naudojančią baltymus nešiklius ir pūsleles, kaip procesus, kurie vyksta per membraną naudojant cheminę energiją. [...]

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi apibūdinti prokariotinės ląstelės dalijimąsi kaip dalijimąsi pusiau, kurio metu tolygiai pasiskirsto padvigubėjusi DNR; apibūdinti eukariotinės ląstelės ciklo etapus: interfazę (DNR replikacija, baltymų sintezė, organelių skaičiaus didėjimas), mitozę (branduolio dalijimasis) ir citokinezę (citoplazmos dalijimasis). [...] interfazę – su DNR replikacija ir seserinių chromatidžių susidarymu, mitozę (profazė, metafazė, anafazė, telofazė) – su genetiškai vienodų branduolių susidarymu, citokinezę – su genetiškai vienodų ląstelių susidarymu. Analizuojant augalų ir gyvūnų ląstelių dalijimąsi, mokomasi apibūdinti panašumus (interfazė ir mitozė) ir skirtumus (dalijimosi verpstės susidarymas ir citokinezė). [...] skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. Mokomasi susieti somatinių ląstelių dalijimąsi su daugialąsčių organizmų augimu, audinių atsinaujinimu, nelytiniu dauginimusi. [...]

Vanduo. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi apibūdinti vandens molekules kaip polines molekules, [...] paaiškinti medžiagų tirpumą vandenyje ir vandens dalyvavimą ištirpusių medžiagų pernašoje (kraujo plazma, augalų vandens ir rėtiniai indai) ir vandenyje tirpių medžiagų dalyvavimą cheminėse reakcijose organizme. [...] paaiškinti didelės vandens savitosios šilumos ir savitosios garavimo šilumos naudą organizmams ir ekosistemoms.

Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi apibūdinti angliavandenius kaip organines molekules, [...] apibūdinti angliavandenių įvairovę: monosacharidai (gliukozė, fruktozė, ribozė, deoksiribozė), disacharidai (sacharozė, maltozė, laktozė), polisacharidai (krakmolas, glikogenas, celiuliozė, chitinas); jų savybes susieti su funkcijomis organizmuose: energetine (gliukozė, sacharozė), kaupimo (krakmolas, glikogenas) ir struktūrine (celiuliozė); tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. Mokomasi apibūdinti lipidus, [...] apibūdinti lipidų įvairovę: riebalai (sotieji ir nesotieji), vaškai, fosfolipidai, steroidai (cholesterolis ir lytinių liaukų hormonai). Lipidų savybes susieti su jų funkcijomis organizmuose: kaupimo ir energetinė (riebalai), apsauginė (vaškai), biologinių membranų pralaidumas (fosfolipidai) ir takumas (cholesterolis).

Baltymai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti baltymus kaip polimerines organines medžiagas, sudarytas iš aminorūgščių, sujungtų peptidiniais ryšiais. [...] Mokomasi apibūdinti baltymų pirminę, antrinę, tretinę ir ketvirtinę struktūras. Baltymų įvairovę susieti su jų funkcijomis organizmuose: struktūrinė (kolagenas, keratinas), katalizinė (fermentai), apsauginė (antikūnai, kraujo krešėjimo baltymai), pernašos (hemoglobinas, membranos baltymai), judėjimo (aktinas, miozinas), receptorinė (sinapsės ir hormonų receptoriai plazminėje membranoje), reguliacinė (insulinas, gliukagonas). Remiantis globulinių ir fibrilinių baltymų pavyzdžiais, [...] Mokomasi apibūdinti denatūraciją, kaip procesą, kurio metu dėl nepalankių sąlygų (temperatūros, pH) pakinta baltymo molekulę sudarantys ryšiai ir dėl to prarandama baltymo antrinė, tretinė ar ketvirtinė struktūra ir jo biologinis aktyvumas.

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti fermentus kaip biologinius katalizatorius, kurie didina reakcijos greitį, mažindami aktyvacijos energiją. Remiantis indukuoto atitikmens modeliu, analizuojamas fermentų veikimo savitumas ir paaiškinama, kaip fermentinės reakcijos greitis priklauso nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. [...]

Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] mokomasi apibūdinti DNR ir RNR kaip polimerines organines medžiagas, sudarytas iš nukleotidų; [...] Mokomasi apibūdinti replikaciją kaip procesą, kurio metu susidaro dvi pradinei DNR molekulei identiškos DNR molekulės; transkripciją kaip iRNR sintezę nurašant DNR molekulės bazių seką, prasidedančią promotoriumi ir lemiančią baltymo aminorūgščių seką. Mokomasi susieti komplementarumo principą replikacijos ir transkripcijos procesuose.

Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti transliaciją, kaip polipeptidinės grandinės sintezę ribosomose. [...] trys gretimos azotinės bazės iRNR molekulėje sudaro kodoną, kuris koduoja tam tikrą aminorūgštį ir, kad aminorūgščių seką polipeptido grandinėje lemia DNR molekulėje esantis genetinis kodas. Nagrinėjant transliacijos procesą, aiškinamasi, kaip ribosomose esančios iRNR informacija, dalyvaujant tRNR, perrašoma į aminorūgščių seką polipeptido grandinėje. Mokomasi apibūdinti genetinio kodo savybes: [...]

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti ląstelinį kvėpavimą [...] Apibūdinama ATP sandara [...]. Mokomasi apibūdinti aerobinio ir anaerobinio procesų metu citozolyje vykstančią glikolizę, kurios metu gliukozė suskaidoma iki piruvato ir išsiskiria ATP ir NADH. Aiškinantis alkoholinį rūgimą mieliagrybiuose ir pieno rūgšties susidarymą raumenų ląstelėse, mokomasi susieti anaerobinį kvėpavimą su organizmų prisitaikymu apsirūpinti energija be deguonies. [...] Aiškindamiesi mitochondrijos sandarą sieja ją su aerobinio kvėpavimo metu vykstančiais procesais: Krebso ciklu bei elektronų pernašos grandine. Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti fotosintezę [...] tiriant chloroplastų stromoje vykstančias reakcijas. Aiškinamasi chloroplasto sandara, susiejant ją su chloroplaste vykstančiais procesais: nuo šviesos priklausančiomis ir nepriklausančiomis (Kalvino ciklas) reakcijomis. [...] aiškinamasi, kaip šviesos energija nuo šviesos priklausančiose reakcijose yra naudojama ATP ir NADPH susidarymui bei deguonies išskyrimui. [...] mokomasi apibūdinti nuo šviesos nepriklausančias reakcijas, kurių metu, naudojant ATP, NADPH ir CO2, sintetinama gliukozė. [...]

Genai ir chromosomos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti geną [...] alelį [...] chromosomą [...] Mokomasi apibūdinti genomą [...] palyginti prokariotų ir eukariotų chromosomas. Mokomasi apibūdinti kariotipą kaip organizmų somatinių ląstelių chromosomų, susistemintų pagal dydį ir formą, rinkinį; genų ir chromosomų mutacijas ir jų atsiradimą lemiančius mutagenus (fizinius, cheminius ir biologinius veiksnius). Remiantis siklemijos pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti, kaip vieno nukleotido pokytis (taškinės mutacijos) lemia organizmo fenotipo pokytį. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu, aiškinamasi, kaip žmogaus gemalo kariotipo tyrimais diagnozuojami genetiniai sutrikimai iki gimimo.

Mejozė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti ląstelių dalijimąsi mejozės būdu (interfazė, mejozė I, mejozė II, citokinezė) [...] Mokomasi susieti mejotinio ląstelių dalijimosi etapus (I ir II mejozės etapus: profazė, metafazė, anafazė, telofazė) su skirtingą genetinę informaciją turinčių ląstelių susidarymu: mejozė I – su krosingoveriu profazėje I ir atsitiktiniu homologinių chromosomų išsidėstymu metafazėje I. [...]

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti genų ir chromosomų vaidmenį susidarant homozigotiniams, heterozigotiniams ir hemizigotiniams genotipams. [...] mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. [...] lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; [...] Mokomasi paaiškinti alelių sąveiką per nepilną dominavimą, kaip paveldėjimą, kurio metu heterozigotiniai organizmai yra tarpinio fenotipo lyginant su homozigotiniais organizmais. [...] paaiškinti alelinių genų sąveiką per kodominavimą. [...] mokomasi paaiškinti nealelinių genų sąveiką. Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, [...] apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] apibūdinti polimerazės grandininę reakciją (PGR) kaip procesą, kurio metu gausinami tiksliniai DNR fragmentai gali būti naudojami elektroforezėje ir dauginant genus. Aiškinantis elektroforezę, mokomasi apibūdinti jos pritaikymo galimybes. [...] paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. [...] Mokomasi apibūdinti klonavimą [...] apibūdinti žmogaus genomo projektą, [...]

Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi susieti virškinimo trakto organų prisitaikymą [...] Analizuojant virškinimo liaukų veiklą, mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio išorės sekrecijos liaukas, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas (fermentų gamybą ir jų išskyrimą). Mokomasi apibūdinti virškinimo procesą, paaiškinti virškinimo funkciją (mažų ir vandenyje tirpių molekulių susidarymas). [...] Apibūdinama sveikatai palanki mityba, [...] nurodomi žmogaus mitybos sočiųjų ir nesočiųjų riebalų šaltiniai. Mokomasi susieti riebalų, baltymų ir angliavandenių vartojimą su žmogaus sveikata. [...] cholesterolis [...] Mokomasi apibūdinti vitaminus (A, B12, C, D) [...] Mokomasi apibūdinti su maistu gaunamų cheminių elementų (Fe, Ca, P, I, K ir Na) svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti maistines skaidulas [...] paaiškinti nesubalansuotos mitybos pasekmes žmogui.

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti įkvėpimo ir iškvėpimo procesą, paaiškinti, kaip tarpšonkauliniai raumenys ir diafragma dalyvauja plaučių ventiliacijoje, mokomasi susieti plaučių ventiliaciją su efektyvia dujų difuzija alveolėse. Mokomasi paaiškinti, kaip veikiant nervų sistemai ir adrenalinui reguliuojami kvėpavimo judesiai, [...] Mokomasi susieti alveolių prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, sienelė iš vienasluoksnio epitelio, drėgnas vidinis paviršius, tankus kapiliarų tinklas) su plaučiuose vykstančia dujų difuzija. Mokomasi paaiškinti rūkymo (dervų, anglies monoksido, nikotino) poveikį žmogaus sveikatai. Atliekant plaučių tūrio tyrimą, [...]

Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti kraują kaip jungiamąjį audinį, kurį sudaro kraujo ląstelės ir kraujo plazma. Susieti eritrocitų sandarą su deguonies pernaša, leukocitų – su organizmo apsauga, trombocitų – su kraujo krešėjimu. Mokomasi apibūdinti kraujo plazmos sudėtį ir susieti ją su medžiagų pernašos, apsaugine ir termoreguliacijos funkcija. [...] Mokomasi apibūdinti AB0 sistemos ir Rh sistemos kraujo grupes, kurias nulemia antigenai, esantys eritrocitų membranoje; [...]

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Remiantis supratimu apie širdies sandarą ir širdies darbo ciklą, mokomasi paaiškinti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą. [...] Mokomasi apibūdinti širdies automatizmą. [...] Mokomasi susieti arterijų, venų ir kapiliarų sandarą [...] apibūdinti žmogaus kraujotaką [...] palyginti kraujospūdžio ir kraujo tekėjimo greičio kitimą arterijose, venose ir kapiliaruose. Atliekant pulso dažnio tyrimą, [...]. Mokomasi apibūdinti aterosklerozę kaip kraujagyslių ligą, dėl kurios sumažėjus arterijų spindžiui ir sutrikus kraujotakai didėja insulto ir infarkto rizika. Mokomasi apibūdinti žmogaus organizmo vidinę terpę kaip kraujo, limfos ir audinių skysčio vieningą sistemą, [...] Mokomasi susieti limfagyslių sandarą [...]

Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. Mokomasi palyginti virusų ir bakterijų sandarą, [...] Mokomasi apibūdinti pirmąją organizmo apsaugos liniją kaip fizinę, cheminę ir biologinę apsaugą nuo virusinių ir bakterinių infekcijų. Mokomasi apibūdinti antrąją organizmo apsaugos liniją, susiejant ją su fagocitų prisitaikymu apsaugoti nuo virusų ir bakterijų. Mokomasi apibūdinti trečiąją organizmo apsaugos liniją kaip specifinę apsaugą, nukreiptą atpažinti virusams ir bakterijoms būdingus antigenus. Mokomasi apibūdinti limfmazgių, [...] Mokomasi apibūdinti T ir B limfocitų funkcijas ir susieti jas su ląsteliniu ir humoraliniu imunitetu. [...] apibūdinti B limfocitų suaktyvinimą, atminties ląstelių ir plazminių ląstelių susidarymą ir antikūnų gamybą. Mokomasi apibūdinti antikūnų ir antigenų specifinę sąveiką. Mokomasi apibūdinti ir palyginti imuniteto rūšis: įgimtas ir įgytas imunitetas, aktyvus ir pasyvus imunitetas, dirbtinis ir natūralus imunitetas. [...] apibūdinti vakciną, [...] serumą, [...] Mokomasi apibūdinti antibiotikus, [...]

Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti šalinimą kaip medžiagų apykaitos metu susidariusių metabolitų pašalinimą iš organizmo. Mokomasi paaiškinti odos, žarnyno, kepenų ir plaučių vaidmenį šalinimo procese. Mokomasi apibūdinti šlapimo šalinimo sistemos organų (inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės ir šlaplės) funkcijas. Mokomasi apibūdinti inkstą kaip organą, sudarytą iš daugybės nefronų, kuriame susidaro šlapimas ir reguliuojama vandens bei druskų pusiausvyra organizme. Mokomasi susieti nefrono dalių (kapsulės, vingiuotųjų kanalėlių, Henlės kilpos, surenkamojo kanalėlio) sandaros prisitaikymą su šlapimo susidarymu. [...] Mokomasi apibūdinti dializę [...]

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi susieti neurono prisitaikymą su nervinio signalo perdavimu organizme. Mokomasi paaiškinti veikimo potencialo susidarymą ir sklidimą neurone. Mokomasi apibūdinti receptorių tipus: chemoreceptorius, fotoreceptorius, termoreceptorius ir mechanoreceptorius. Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. Mokomasi paaiškinti sinapsės sandarą ir nervinio signalo perdavimą cheminėse sinapsėse. Mokomasi apibūdinti skersaruožio raumens ir raumeninės skaidulos sandarą, paaiškinti raumenų darbą (raumenų inervacija ir raumens susitraukimas). [...] palyginti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus, [...] Mokomasi apibūdinti centrinės nervų sistemos dalių funkcijas: pailgosios smegenys – kvėpavimo, širdies darbo refleksų susidarymas, tarpinės smegenys – homeostazė, smegenėlės – raumenų darbas. Mokomasi apibūdinti didžiuosius pusrutulius [...] Mokomasi susieti periferinę nervų sistemą sudarančių nervų (juntamieji, judinamieji, mišrieji) sandarą [...] Mokomasi apibūdinti stimuliuojančių ir slopinančių narkotinių medžiagų poveikį [...] Mokomasi apibūdinti hormonus [...] Mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio vidaus sekrecijos liauką, sandarą [...] hormonų gamybą ir jų išskyrimą. Mokomasi apibūdinti vidaus sekrecijos liaukas ir jų išskiriamus hormonus: skydliaukė (tiroksinas), hipofizė (ADH, LH, FSH), kasa (insulinas ir gliukagonas), antinksčiai (adrenalinas), lytinės liaukos (testosteronas, progesteronas, estrogenai). [...] apibūdinti jodo svarbą skydliaukės veikimui. [...] Aiškinamasi pagumburio ir hipofizės sąveika, [...] Mokomasi paaiškinti, kuo skiriasi nervinis ir humoralinis reguliavimas.

Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti homeostazę, kaip organizmo vidaus terpės sudėties ir savybių dinaminį pastovumą. Remiantis homeostazės valdymo sistemos dalimis (receptorius, valdymo centras ir efektorius) mokomasi paaiškinti, kaip neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu palaikoma homeostazė. Mokomasi apibūdinti termoreguliacijos valdymo sistemą, [...] Mokomasi apibūdinti osmoreguliacijos valdymo sistemą, [...] Mokomasi apibūdinti gliukozės homeostazės valdymo sistemą, [...] Mokomasi paaiškinti kepenų vaidmenį palaikant pastovią gliukozės koncentraciją kraujyje. Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, [...] susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją [...]

Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti spermatogenezės procesą, [...] ir oogenezės procesą [...] mokomasi apibūdinti hipofizės (LH ir FSH) ir kiaušidžių (estrogenai ir progesteronas) išskiriamų hormonų poveikį [...] Mokomasi apibūdinti estrogenų vaidmenį [...] testosterono vaidmenį [...] Mokomasi apibūdinti zigotos susidarymą ir gemalo vystymosi procesą iki implantacijos. Mokomasi apibūdinti placentą, [...] Mokomasi apibūdinti nevaisingumo priežastis [...] mokomasi paaiškinti hormoninių kontraceptikų ir natūralaus šeimos planavimo metodo taikymą siekiant atidėti nėštumą. 

Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti judėjimą veikiant raumenims, [...] Remiantis žieduotųjų kirmėlių, nariuotakojų ir stuburinių pavyzdžiu mokomasi paaiškinti skeleto ir raumenų vaidmenį judėjime. Mokomasi palyginti žuvų [...] paukščių bei žinduolių prisitaikymą [...] Mokomasi susieti nariuotakojų paplitimą [...] su išorinio skeleto nelaidumu vandeniui; žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių kūno dangos požymius su prisitaikymu gyventi tam tikroje aplinkoje.

Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] paaiškinti nelytinio ir lytinio dauginimosi privalumus ir trūkumus. [...] palyginti stuburinių gyvūnų vidinį ir išorinį apvaisinimą. [...] apibūdinti išorinį ir vidinį embrioninį vystymąsi. [...] palyginti netiesioginį poembrioninį vystymąsi: vystymąsi su pilna ir nepilna metamorfoze. [...] palyginti stuburinių gyvūnų netiesioginį ir tiesioginį poembrioninį vystymąsi, [...] paaiškinti, kaip parazitinės kirmėlės yra prisitaikiusios parazituoti ir plisti.

Dujų apykaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti dujų apykaitą kvėpavimo organuose [...] deguonimi, reikalingu viduląsteliniam kvėpavimui [...] vabzdžių kvėpavimo sistema [...] apibūdinti stuburinių gyvūnų kvėpavimo organų prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, plonas ir drėgnas paviršius, dujų koncentracijos gradiento palaikymas) [...] apibūdinti žuvų žiaunų sandarą [...] varlės kvėpavimo sistema [...] paukščių kvėpavimo sistema yra pritaikyta vykdyti dvigubą kvėpavimą [...]

Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] su skirtingų azotinių atliekų šalinimu (žuvys – amoniakas, žinduoliai – šlapalas, ropliai – šlapimo rūgštis). Remiantis dykumos ir vandens žinduolio inkstų nefronų sandaros skirtumu, [...]

Augalų įvairovė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi palyginti samanų, sporinių induočių, plikasėklių ir gaubtasėklių augalų sandarą (apytakiniai audiniai ir vegetatyviniai organai) bei lytinio dauginimosi būdus: sporangėje susidariusiomis sporomis (samanos, sporiniai induočiai), kankorėžyje susidariusiomis sėklomis (plikasėkliai), mezginėje susidariusiomis sėklomis (gaubtasėkliai). Mokomasi palyginti vienskilčių ir dviskilčių augalų klases (sėklos, lapų ir žiedo sandara). [...]

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti augalų apytakos audinių [...] Mokomasi apibūdinti dviskilčių augalų apytakos audinių išsidėstymą vegetatyviniuose organuose, [...] Mokomasi apibūdinti šaknies sandaros prisitaikymą [...] mokomasi paaiškinti, kaip lapo asimiliacinis audinys yra prisitaikęs vykdyti fotosintezę [...] Mokomasi paaiškinti, kaip dengiamajame audinyje esančios žiotelės yra prisitaikiusios reguliuoti transpiraciją ir anglies dioksido ir deguonies apykaitą. Mokomasi apibūdinti stiebo sandarą [...] Mokomasi apibūdinti augalo organų (šaknies, stiebo ir lapo) funkcijas [...]

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti augalų sporofito ir gametofito kartas [...] Mokomasi apibūdinti žiedinių augalų vegetatyvinio dauginimosi įvairovę [...] paaiškinti augalų lytinį dauginimąsi [...] Mokomasi palyginti savidulkos ir kryžmadulkos vaidmenį augalų genetinės įvairovės atsiradimui. [...]

Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi [...] apibūdinti evoliuciją [...] Mokomasi susieti paveldimą kintamumą – naujų alelinių genų kombinacijų susidarymą ir mutacijas su organizmų genetine įvairove populiacijoje; paaiškinti, kad veikiant gamtinei atrankai [...] Nagrinėjant stabilizuojančiosios, kryptingosios ir išskiriančiosios gamtinės atrankos pavyzdžius, mokomasi paaiškinti, kaip šios gamtinės atrankos formos veikia fenotipų dažnį populiacijoje. [...]

Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti organizmų sistematiką [...] rūšį [...] Mokomasi paaiškinti mokslinio rūšies pavadinimo sandarą [...] Mokomasi apibūdinti ląstelinę sandarą kaip vieną iš požymių, pagal kurį organizmai skirstomi į tris domenus; organizmų klasifikavimą, kaip hierarchinės organizmų grupių klasifikacinės sistemos sudarymą (remiantis taksonų rangais: domenas, karalystė, tipas ar skyrius, klasė, būrys ar eilė, šeima, gentis ir rūšis).

Biologinė įvairovė – evoliucijos rezultatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] mokomasi apibūdinti bakterijų domeno ir eukarijų karalysčių (protistų, grybų, augalų ir gyvūnų) požymius [...]

Populiacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti ekologinę nišą [...] analizuojama, kaip abiotiniai ir biotiniai aplinkos pasipriešinimo veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį; kokį poveikį populiacijos augimo greičiui turi biotinis potencialas ir aplinkos talpa.

Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] mokomasi apibūdinti ir palyginti, kaip vyksta pirminė ir antrinė daugiametė bendrijų kaita (sukcesija). Lygindami brandžias ir besiformuojančias bendrijas, [...] Mokomasi paaiškinti, kaip ekologiniai santykiai (konkurencija, plėšrūno – aukos, parazito – šeimininko santykiai) reguliuoja populiacijų individų skaičių neigiamu grįžtamuoju ryšiu. [...] mokomasi apibūdinti mutualizmą, [...]

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] mokomasi paaiškinti ir palyginti energijos srautą ir medžiagų ciklą ekosistemoje. [...] mokomasi paaiškinti energijos virsmus, perdavimą ir nuostolius ekosistemose. [...] mitybos grandinės [...] paaiškinti medžiagų apytaką biosferoje ir apibūdinti skaidytojų, nitrifikuojančių, azotą fiksuojančių ir denitrifikuojančių bakterijų vaidmenį azoto apytakoje. [...]

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti, kad biologinę įvairovę sudaro rūšių ir buveinių įvairovė. [...] veikia biologinę įvairovę; [...] Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; [...] Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš nurodytų šaltinių, ją lygina, pagal pateiktus kriterijus klasifikuoja, padedamas apibendrina (B2.1).

Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, padedamas, analizuoja ir interpretuoja (B2.2).

Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) ir formomis pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, padedamas kritiškai vertina, analizuoja, interpretuoja, jungia skirtingų šaltinių informaciją (B2.3).

Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, kritiškai vertina, analizuoja, interpretuoja, jungia skirtingų šaltinių informaciją (B2.4).

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Apibūdinami augalų ir gyvūnų tipinių ląstelių struktūros panašumai (branduolys, mitochondrijos, plazminė membrana, citozolis) ir skirtumai (ląstelės sienelė, chloroplastai, centrinė vakuolė), siejant su ląstelių prisitaikymu atlikti funkcijas. Lyginamos bakterijų ląstelės su augalų ir gyvūnų ląstelėmis ir nurodomi jų sandaros panašumai ir skirtumai. [...]

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai.

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Mokomasi atpažinti eukarijų domeno grybų, protistų, augalų ir gyvūnų karalysčių atstovus pagal karalystėms būdingus požymius. [...]

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių bestuburių gyvūnų tipų (duobagyvių, plokščiųjų, apvaliųjų, žieduotųjų kirmėlių, moliuskų, nariuotakojų) ir nariuotakojų (vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių) klasių atstovus, tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, nurodyti jų vaidmenį gamtoje. Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių stuburinių gyvūnų klasių (kaulinių žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių, žinduolių) atstovus, apibūdinti jų išorinę kūno dangą, kvėpavimo ir kraujotakos sistemą, dauginimąsi ir vystymąsi. Mokomasi palyginti žinduolių (augalėdžių ir plėšrūnų) virškinimo sistemas. [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, nurodyti jų funkcijas. Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus [...]

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] remiantis pavyzdžiais, paaiškinti, kaip populiacijos augimui priešinasi aplinka [...] modeliuojant aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, [...] Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. [...]

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį.

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...] palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu, ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, padedamas ją lygina, klasifikuoja, vertina, apibendrina (B2.1).

Įvardija reikšminius žodžius ir pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, vertina; padedamas jungia skirtingų šaltinių informaciją ir ją apibendrina (B2.2).

Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, kritiškai vertina, jungia kelių skirtingų šaltinių informaciją (B2.3).

Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, analizuoja, kritiškai vertina, interpretuoja, jungia kelių skirtingų tipų šaltinių informaciją (B2.4).

Žmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis.

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...]

Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. [...] 

Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] analizuojant statistinius duomenis nagrinėti infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų prevenciją. [...] 

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Analizuojami statistiniai duomenys apie įvairių priklausomybių ligų paplitimą; mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. [...]

Vaisingumas. Lytiškai plintančios ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes.

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai.

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Analizuojant skirtingų organizmų kariotipus, mokomasi nurodyti, kad eukariotinėse ląstelėse aptinkamas chromosomų skaičius yra specifinis organizmų rūšims. [...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. Modeliuojant atsitiktinį chromosomų išsiskyrimą mejozės proceso metu, mokomasi apibūdinti kombinacinį kintamumą kaip organizmų savybę įgyti naujų požymių. Aiškinamasi, kokia kombinacinio ir mutacinio kintamumo įtaka gamtinei atrankai.

Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles.

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...]

Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi paaiškinti žmogaus veiklos (miškų kirtimas, gaisrai, iškastinio kuro naudojimas) įtaką klimato kaitai. Analizuojant statistinius duomenis, mokomasi paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu, ir kt.) pateiktą informaciją skirtingų šaltinių, remdamasis pateiktais kriterijais ją lygina, klasifikuoja, padedamas vertina ir apibendrina (B2.1).

Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius atsirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, remdamasis pateiktais kriterijais ją vertina, lygina, klasifikuoja, padedamas analizuoja, jungia skirtingų šaltinių informaciją (B2.2). 

Tikslingai pasirenka reikšminius žodžius ir atsirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją kritiškai vertina, interpretuoja, lygina, klasifikuoja, analizuoja, jungia ir apibendrina (B2.3).

Tikslingai pasirenka reikšminius žodžius ir atsirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją kritiškai ir argumentuotai vertina, interpretuoja, lygina ir klasifikuoja tikslingai pasirinkdamas kriterijus, analizuoja, jungia ir apibendrina (B2.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. [...] Analizuojant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių sandarą, mokomasi jas palyginti. Remiantis supratimu apie augalinės ir gyvūninės ląstelių sandaros panašumus ir skirtumus, mokomasi jas palyginti. Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti fosfolipidų savybes (hidrofiliškumas ir hidrofobiškumas) su dvisluoksnės membranos sandara, apibūdinti jos takumą. [...] Mokomasi nurodyti pasyviosios ir aktyviosios pernašų per plazminę membraną skirtumus.

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis turima informacija apie ląstelės ciklo etapus, mokomasi susieti eukariotinės ląstelės ciklo etapus su vienodą genetinę informaciją turinčių ląstelių susidarymu: interfazę – su DNR replikacija ir seserinių chromatidžių susidarymu, mitozę (profazė, metafazė, anafazė, telofazė) – su genetiškai vienodų branduolių susidarymu, citokinezę – su genetiškai vienodų ląstelių susidarymu. Analizuojant augalų ir gyvūnų ląstelių dalijimąsi, mokomasi apibūdinti panašumus (interfazė ir mitozė) ir skirtumus (dalijimosi verpstės susidarymas ir citokinezė). [...] Mokomasi susieti somatinių ląstelių dalijimąsi su daugialąsčių organizmų augimu, audinių atsinaujinimu, nelytiniu dauginimusi. Nagrinėdami pateiktą informaciją, mokosi pritaikyti žinias apie ląstelės ciklo valdymą ir susieti ląstelės ciklo valdymo sutrikimus su žmogaus sveikata – auglių atsiradimu.

Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Lipidų savybes susieti su jų funkcijomis organizmuose: kaupimo ir energetinė (riebalai), apsauginė (vaškai), biologinių membranų pralaidumas (fosfolipidai) ir takumas (cholesterolis). [...] 

Baltymai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Baltymų įvairovę susieti su jų funkcijomis organizmuose: struktūrinė (kolagenas, keratinas), katalizinė (fermentai), apsauginė (antikūnai, kraujo krešėjimo baltymai), pernašos (hemoglobinas, membranos baltymai), judėjimo (aktinas, miozinas), receptorinė (sinapsės ir hormonų receptoriai plazminėje membranoje), reguliacinė (insulinas, gliukagonas). Remiantis globulinių ir fibrilinių baltymų pavyzdžiais, mokomasi susieti jų struktūras su atliekamomis funkcijomis. [...]

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis indukuoto atitikmens modeliu, analizuojamas fermentų veikimo savitumas ir paaiškinama, kaip fermentinės reakcijos greitis priklauso nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos.

Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] palyginti DNR ir RNR molekulių struktūrą. [...] Mokomasi susieti komplementarumo principą replikacijos ir transkripcijos procesuose.

Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Analizuojant baltymų sintezės modelį, mokomasi apibūdinti, kad trys gretimos azotinės bazės iRNR molekulėje sudaro kodoną, kuris koduoja tam tikrą aminorūgštį ir, kad aminorūgščių seką polipeptido grandinėje lemia DNR molekulėje esantis genetinis kodas. [...]

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinantis alkoholinį rūgimą mieliagrybiuose ir pieno rūgšties susidarymą raumenų ląstelėse, mokomasi susieti anaerobinį kvėpavimą su organizmų prisitaikymu apsirūpinti energija be deguonies. [...] Aiškindamiesi mitochondrijos sandarą sieja ją su aerobinio kvėpavimo metu vykstančiais procesais: Krebso ciklu bei elektronų pernašos grandine. [...] Mokomasi palyginti aerobinį ir anaerobinį kvėpavimą.

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinamasi chloroplasto sandara, susiejant ją su chloroplaste vykstančiais procesais: nuo šviesos priklausančiomis ir nepriklausančiomis (Kalvino ciklas) reakcijomis. [...]

Mejozė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti mejotinio ląstelių dalijimosi etapus (I ir II mejozės etapus: profazė, metafazė, anafazė, telofazė) su skirtingą genetinę informaciją turinčių ląstelių susidarymu: mejozė I – su krosingoveriu profazėje I ir atsitiktiniu homologinių chromosomų išsidėstymu metafazėje I. Mokomasi susieti mejozę su gyvūnų lytinių ląstelių ir augalų sporų susidarymu ir apibūdinti mejozės vaidmenį evoliucijos procese.

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; [...] Mokomasi paaiškinti alelių sąveiką per nepilną dominavimą, kaip paveldėjimą, kurio metu heterozigotiniai organizmai yra tarpinio fenotipo lyginant su homozigotiniais organizmais. [...] Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...]

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Analizuojant schemas mokomasi apibūdinti polimerazės grandininę reakciją (PGR) kaip procesą, kurio metu gausinami tiksliniai DNR fragmentai gali būti naudojami elektroforezėje ir dauginant genus. [...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. 

Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi susieti virškinimo trakto organų prisitaikymą su atliekamomis funkcijomis. Analizuojant virškinimo liaukų veiklą, mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio išorės sekrecijos liaukas, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas (fermentų gamybą ir jų išskyrimą). [...] Mokomasi susieti riebalų, baltymų ir angliavandenių vartojimą su žmogaus sveikata. [...]

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] mokomasi susieti plaučių ventiliaciją su efektyvia dujų difuzija alveolėse. [...] Mokomasi susieti alveolių prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, sienelė iš vienasluoksnio epitelio, drėgnas vidinis paviršius, tankus kapiliarų tinklas) su plaučiuose vykstančia dujų difuzija. [...]

Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Susieti eritrocitų sandarą su deguonies pernaša, leukocitų – su organizmo apsauga, trombocitų – su kraujo krešėjimu. Mokomasi apibūdinti kraujo plazmos sudėtį ir susieti ją su medžiagų pernašos, apsaugine ir termoreguliacijos funkcija. Analizuojant schemas mokomasi paaiškinti kraujo krešėjimo procesą ir jo svarbą. Analizuojant kraujo tyrimų duomenis, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai (sumažėjęs eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis, padidėjęs leukocitų skaičius, sumažėjęs trombocitų skaičius) gali turėti įtakos organizmui. [...]

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant elektrokardiogramas, mokomasi paaiškinti širdies darbo ciklą. [...] Mokomasi susieti arterijų, venų ir kapiliarų sandarą su jų atliekamomis funkcijomis. [...] Remiantis pateikta informacija, mokomasi apibūdinti ir palyginti kraujospūdžio ir kraujo tekėjimo greičio kitimą arterijose, venose ir kapiliaruose. [...] Mokomasi susieti limfagyslių sandarą su atliekama funkcija.

Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. Mokomasi palyginti virusų ir bakterijų sandarą, prisitaikymą daugintis ir plitimą. [...] Mokomasi apibūdinti antrąją organizmo apsaugos liniją, susiejant ją su fagocitų prisitaikymu apsaugoti nuo virusų ir bakterijų. [...] Mokomasi apibūdinti T ir B limfocitų funkcijas ir susieti jas su ląsteliniu ir humoraliniu imunitetu. Nagrinėjant ŽIV poveikį organizmui, mokomasi paaiškinti T limfocitų svarbą imunitetui. [...] Mokomasi apibūdinti ir palyginti imuniteto rūšis: įgimtas ir įgytas imunitetas, aktyvus ir pasyvus imunitetas, dirbtinis ir natūralus imunitetas. [...] remiantis duota informacija, nagrinėti antibiotikų veikimo principą. Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimo priežastis ir pasekmes.

Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti nefrono dalių (kapsulės, vingiuotųjų kanalėlių, Henlės kilpos, surenkamojo kanalėlio) sandaros prisitaikymą su šlapimo susidarymu. Analizuojant kraujo sudėties skirtumus inkstų arterijoje ir inkstų venoje, mokomasi paaiškinti šlapimo šalinimo sistemos funkciją. [...] 

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi susieti neurono prisitaikymą su nervinio signalo perdavimu organizme. [...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...] Remiantis pavyzdžiais mokomasi palyginti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus, paaiškinti jų vaidmenį organizmo funkcijų valdyme. [...] Mokomasi susieti periferinę nervų sistemą sudarančių nervų (juntamieji, judinamieji, mišrieji) sandarą su jų atliekama funkcija. [...] Mokomasi paaiškinti, kuo skiriasi nervinis ir humoralinis reguliavimas.

Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis homeostazės valdymo sistemos dalimis (receptorius, valdymo centras ir efektorius) mokomasi paaiškinti, kaip neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu palaikoma homeostazė. [...] Mokomasi susieti odos sandarą su prisitaikymu dalyvauti termoreguliacijoje. [...] Mokomasi susieti inkstų sandarą su prisitaikymu dalyvauti osmoreguliacijoje. [...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes.

Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi palyginti spermatozoido ir kiaušialąstės prisitaikymą dalyvauti apvaisinimo procese: haploidinis chromosomų skaičius, ląstelių dydis, spermatozoidų prisitaikymas judėti ir prasiskverbti į kiaušialąstę, kiaušialąstės prisitaikymas būti apvaisintai tik vieno spermatozoido. Remiantis duota informacija apie moters organizme mėnesinių ciklo metu vykstančius pokyčius, mokomasi apibūdinti hipofizės (LH ir FSH) ir kiaušidžių (estrogenai ir progesteronas) išskiriamų hormonų poveikį kiaušialąstės brendimui, organizmo pasirengimui apvaisinimui ir gemalo vystymuisi. [...] Mokomasi apibūdinti placentą, susieti placentos sandaros prisitaikymą (didelis choriono gaurelių paviršiaus plotas, atskirta vaisiaus ir motinos kraujotaka) su atliekamomis funkcijomis. [...]

Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis žieduotųjų kirmėlių, nariuotakojų ir stuburinių pavyzdžiu mokomasi paaiškinti skeleto ir raumenų vaidmenį judėjime. Mokomasi palyginti žuvų prisitaikymą judėti vandenyje ir paukščių bei žinduolių prisitaikymą judėti sausumoje. Mokomasi susieti nariuotakojų paplitimą tiek vandenyje, tiek ir sausumoje su išorinio skeleto nelaidumu vandeniui; žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių kūno dangos požymius su prisitaikymu gyventi tam tikroje aplinkoje.

Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Remiantis hidros pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti nelytinio ir lytinio dauginimosi privalumus ir trūkumus. Remiantis varlės ir roplio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų vidinį ir išorinį apvaisinimą. Remiantis paukščio ir placentinio žinduolio pavyzdžiu, mokomasi apibūdinti išorinį ir vidinį embrioninį vystymąsi. Remiantis drugio ir žiogo pavyzdžiu, mokomasi palyginti netiesioginį poembrioninį vystymąsi: vystymąsi su pilna ir nepilna metamorfoze. Remiantis varlės ir paukščio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų netiesioginį ir tiesioginį poembrioninį vystymąsi, mokomasi susieti jį su prisitaikymu gyventi vandenyje ar sausumoje. Remiantis žuvinio kaspinuočio ir askaridės gyvenimo ciklų pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti, kaip parazitinės kirmėlės yra prisitaikiusios parazituoti ir plisti.

Dujų apykaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis konkrečiais pavyzdžiais mokomasi apibūdinti stuburinių gyvūnų kvėpavimo organų prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, plonas ir drėgnas paviršius, dujų koncentracijos gradiento palaikymas) vykdyti dujų apykaitą. [...] 

Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi susieti stuburinių gyvūnų prisitaikymą gyventi tam tikroje aplinkoje su skirtingų azotinių atliekų šalinimu (žuvys – amoniakas, žinduoliai – šlapalas, ropliai – šlapimo rūgštis). Remiantis dykumos ir vandens žinduolio inkstų nefronų sandaros skirtumu, mokomasi paaiškinti, kaip šie gyvūnai yra prisitaikę šalinti skirtingą vandens kiekį.

Augalų įvairovė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi palyginti samanų, sporinių induočių, plikasėklių ir gaubtasėklių augalų sandarą (apytakiniai audiniai ir vegetatyviniai organai) bei lytinio dauginimosi būdus: sporangėje susidariusiomis sporomis (samanos, sporiniai induočiai), kankorėžyje susidariusiomis sėklomis (plikasėkliai), mezginėje susidariusiomis sėklomis (gaubtasėkliai). Mokomasi palyginti vienskilčių ir dviskilčių augalų klases (sėklos, lapų ir žiedo sandara). [...]

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] palyginti dviskilčių žolinių ir sumedėjusių augalų apytakos audinių išsidėstymą stiebe. [...] Mokomasi susieti asimiliacinio audinio vykdomą fotosintezę su medžiagų pernaša augaluose (vandens ir mineralinių medžiagų, organinių medžiagų, deguonies ir anglies dioksido pernaša). [...]

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti augalų sporofito ir gametofito kartas, palyginti samanų ir žiedinių augalų gyvenimo ciklus ir susieti su šių augalų paplitimu. Mokomasi susieti augalų vegetatyvinį dauginimąsi su požymių pastovumu ir lytinį dauginimąsi su požymių kintamumu. [...] Nagrinėjant žiedo sandarą, mokomasi paaiškinti augalų lytinį dauginimąsi: apdulkinimas, dvigubas apvaisinimas ir sėklos susidarymas. Mokomasi palyginti savidulkos ir kryžmadulkos vaidmenį augalų genetinės įvairovės atsiradimui. Mokomasi palyginti vėjo ir gyvūnų apdulkinamų augalų požymius. Mokomasi susieti sėklų platinimo būdų įvairovę su augalų prisitaikymu išplisti ir apibūdinti sėklų platinimo svarbą augalams. Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.

Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti paveldimą kintamumą – naujų alelinių genų kombinacijų susidarymą ir mutacijas su organizmų genetine įvairove populiacijoje; paaiškinti, kad veikiant gamtinei atrankai dalis populiacijos organizmų turi didesnes galimybes išlikti ir susilaukti palikuonių, nes yra geriau prisitaikę prie aplinkos. Remiantis bakterijų atsparumo antibiotikams susidarymo pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti paveldimo kintamumo ir gamtinės atrankos reikšmę populiacijos individų prisitaikymui prie kintančių aplinkos sąlygų. Nagrinėjant stabilizuojančiosios, kryptingosios ir išskiriančiosios gamtinės atrankos pavyzdžius, mokomasi paaiškinti, kaip šios gamtinės atrankos formos veikia fenotipų dažnį populiacijoje. [...] Remiantis skirtingais žmogaus evoliuciją vaizduojančiais filogenetiniais medžiais, analizuojama, kaip skirtingi duomenys gali keisti supratimą apie evoliucijos ryšius.

Biologinė įvairovė – evoliucijos rezultatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Naudojantis duota informacija apie organizmą mokomasi priskirti jį bakterijų, protistų, grybų, augalų arba gyvūnų karalystei ir apibūdinti pagal organizmų karalystėms būdingus požymius. Analizuojant pavyzdžius mokomasi apibūdinti bakterijų domeno ir eukarijų karalysčių (protistų, grybų, augalų ir gyvūnų) požymius (ląstelinė sandara, mitybos būdas, judrumas, sandaros sudėtingumo lygis: ląstelės, audiniai, organai ir organų sistemos).

Populiacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis konkrečios populiacijos individų skaičiaus duomenimis, analizuojama, kaip abiotiniai ir biotiniai aplinkos pasipriešinimo veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį; kokį poveikį populiacijos augimo greičiui turi biotinis potencialas ir aplinkos talpa.

Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Remiantis pavyzdžiais mokomasi apibūdinti ir palyginti, kaip vyksta pirminė ir antrinė daugiametė bendrijų kaita (sukcesija). Lygindami brandžias ir besiformuojančias bendrijas, mokomasi apibūdinti jų savybes: detrito kiekis, mitybos tinklų tankis, rūšių įvairovė, reguliacijos neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu įvairovė. Analizuojant brandžios ekosistemos mitybos tinklų pavyzdžius, mokomasi paaiškinti rūšių įvairovės svarbą bendrijų stabilumui. [...] Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti mutualizmą, ir paaiškinti jo svarbą bendrijų stabilumui. 

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojant gamintojų, gyvaėdžių ir skaidytojų vaidmenį ir tarpusavio ryšius ekosistemose, mokomasi paaiškinti ir palyginti energijos srautą ir medžiagų ciklą ekosistemoje. Remiantis informacija apie energijos srautus ekosistemoje, mokomasi paaiškinti energijos virsmus, perdavimą ir nuostolius ekosistemose. Siejant mitybos grandinių ilgį ribojančius veiksnius su žmogaus mityba, mokomasi modeliuoti, kaip trumpesnės mitybos grandinės leistų sumažinti išteklių naudojimą ir išmaitinti daugiau gyventojų. Remiantis azoto ciklo schema, mokomasi paaiškinti medžiagų apytaką biosferoje ir apibūdinti skaidytojų, nitrifikuojančių, azotą fiksuojančių ir denitrifikuojančių bakterijų vaidmenį azoto apytakoje. Mokomasi pagrįsti žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje ir įvertinti priemones, mažinančias žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje.

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas nurodytuose šaltiniuose skiria faktus ir duomenis nuo subjektyvios nuomonės (B3.1).

Padedamas pasirenka patikimus informacijos šaltinius. Konsultuodamasis skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.2).

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius; skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.3).

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius ir paaiškina, kokiais kriterijais rėmėsi. Skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.4).

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Konsultuodamasis pasirenka patikimus informacijos šaltinius; padedamas skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.1).

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius; pagal įvardytus kriterijus skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.2).

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus; skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.3).

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus. Nurodo patikimos informacijos požymius, jais remdamasis skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.4).

Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] analizuojant statistinius duomenis nagrinėti infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų prevenciją. [...]

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Analizuojami statistiniai duomenys apie įvairių priklausomybių ligų paplitimą; mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. [...]

Vaisingumas. Lytiškai plintančios ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes.

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai.

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Analizuojant skirtingų organizmų kariotipus, mokomasi nurodyti, kad eukariotinėse ląstelėse aptinkamas chromosomų skaičius yra specifinis organizmų rūšims. [...] 

Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

 10 (II gimnazijos) klasė

[...] Analizuojant statistinius duomenis, mokomasi paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius, pagal įvardytus kriterijus skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.1).

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius, pagal standartinius kriterijus skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, atpažįsta tinkamą mokslinį paaiškinimą (B3.2).

Analizuoja ir vertina patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus. Skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, pateikia pavyzdžių. Nustato, kurie įrodymai pagrindžia mokslinį teiginį (B3.3).

Analizuoja ir vertina pasirinktus patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus. Nurodo patikimos informacijos požymius, jais remdamasis skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, pateikia pavyzdžių. Nustato, kurie įrodymai pagrindžia mokslinį teiginį, argumentuoja savo pasirinkimą (B3.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: [...]  Analizuojant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių sandarą, mokomasi jas palyginti. [...]

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Analizuojant augalų ir gyvūnų ląstelių dalijimąsi, mokomasi apibūdinti panašumus (interfazė ir mitozė) ir skirtumus (dalijimosi verpstės susidarymas ir citokinezė). [...]

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis indukuoto atitikmens modeliu, analizuojamas fermentų veikimo savitumas ir paaiškinama, kaip fermentinės reakcijos greitis priklauso nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. 

Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Analizuojant baltymų sintezės modelį, mokomasi apibūdinti, kad trys gretimos azotinės bazės iRNR molekulėje sudaro kodoną, kuris koduoja tam tikrą aminorūgštį ir, kad aminorūgščių seką polipeptido grandinėje lemia DNR molekulėje esantis genetinis kodas. [...]

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...]

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Analizuojant schemas mokomasi apibūdinti polimerazės grandininę reakciją (PGR) kaip procesą, kurio metu gausinami tiksliniai DNR fragmentai gali būti naudojami elektroforezėje ir dauginant genus. [...]

Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant virškinimo liaukų veiklą, mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio išorės sekrecijos liaukas, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas (fermentų gamybą ir jų išskyrimą). [...]

Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant schemas mokomasi paaiškinti kraujo krešėjimo procesą ir jo svarbą. Analizuojant kraujo tyrimų duomenis, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai (sumažėjęs eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis, padidėjęs leukocitų skaičius, sumažėjęs trombocitų skaičius) gali turėti įtakos organizmui. [...]

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant elektrokardiogramas, mokomasi paaiškinti širdies darbo ciklą. [...] Remiantis pateikta informacija, mokomasi apibūdinti ir palyginti kraujospūdžio ir kraujo tekėjimo greičio kitimą arterijose, venose ir kapiliaruose. [...]

Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. [...] Nagrinėjant ŽIV poveikį organizmui, mokomasi paaiškinti T limfocitų svarbą imunitetui. [...] remiantis duota informacija, nagrinėti antibiotikų veikimo principą. Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimo priežastis ir pasekmes.

Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant kraujo sudėties skirtumus inkstų arterijoje ir inkstų venoje, mokomasi paaiškinti šlapimo šalinimo sistemos funkciją. [...]

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis pavyzdžiais mokomasi palyginti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus, paaiškinti jų vaidmenį organizmo funkcijų valdyme. [...]

Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis homeostazės valdymo sistemos dalimis (receptorius, valdymo centras ir efektorius) mokomasi paaiškinti, kaip neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu palaikoma homeostazė. [...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes.

Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis duota informacija apie moters organizme mėnesinių ciklo metu vykstančius pokyčius, mokomasi apibūdinti hipofizės (LH ir FSH) ir kiaušidžių (estrogenai ir progesteronas) išskiriamų hormonų poveikį kiaušialąstės brendimui, organizmo pasirengimui apvaisinimui ir gemalo vystymuisi. [...]

Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis žieduotųjų kirmėlių, nariuotakojų ir stuburinių pavyzdžiu mokomasi paaiškinti skeleto ir raumenų vaidmenį judėjime. [...]

Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Remiantis hidros pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti nelytinio ir lytinio dauginimosi privalumus ir trūkumus. Remiantis varlės ir roplio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų vidinį ir išorinį apvaisinimą. Remiantis paukščio ir placentinio žinduolio pavyzdžiu, mokomasi apibūdinti išorinį ir vidinį embrioninį vystymąsi. Remiantis drugio ir žiogo pavyzdžiu, mokomasi palyginti netiesioginį poembrioninį vystymąsi: vystymąsi su pilna ir nepilna metamorfoze. Remiantis varlės ir paukščio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų netiesioginį ir tiesioginį poembrioninį vystymąsi, mokomasi susieti jį su prisitaikymu gyventi vandenyje ar sausumoje. Remiantis žuvinio kaspinuočio ir askaridės gyvenimo ciklų pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti, kaip parazitinės kirmėlės yra prisitaikiusios parazituoti ir plisti.

Dujų apykaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis konkrečiais pavyzdžiais mokomasi apibūdinti stuburinių gyvūnų kvėpavimo organų prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, plonas ir drėgnas paviršius, dujų koncentracijos gradiento palaikymas) vykdyti dujų apykaitą. [...] 

Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis dykumos ir vandens žinduolio inkstų nefronų sandaros skirtumu, mokomasi paaiškinti, kaip šie gyvūnai yra prisitaikę šalinti skirtingą vandens kiekį.

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant žiedo sandarą, mokomasi paaiškinti augalų lytinį dauginimąsi: apdulkinimas, dvigubas apvaisinimas ir sėklos susidarymas. [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.

Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis bakterijų atsparumo antibiotikams susidarymo pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti paveldimo kintamumo ir gamtinės atrankos reikšmę populiacijos individų prisitaikymui prie kintančių aplinkos sąlygų. Nagrinėjant stabilizuojančiosios, kryptingosios ir išskiriančiosios gamtinės atrankos pavyzdžius, mokomasi paaiškinti, kaip šios gamtinės atrankos formos veikia fenotipų dažnį populiacijoje. [...] Remiantis skirtingais žmogaus evoliuciją vaizduojančiais filogenetiniais medžiais, analizuojama, kaip skirtingi duomenys gali keisti supratimą apie evoliucijos ryšius.

Biologinė įvairovė – evoliucijos rezultatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Naudojantis duota informacija apie organizmą mokomasi priskirti jį bakterijų, protistų, grybų, augalų arba gyvūnų karalystei ir apibūdinti pagal organizmų karalystėms būdingus požymius. Analizuojant pavyzdžius mokomasi apibūdinti bakterijų domeno ir eukarijų karalysčių (protistų, grybų, augalų ir gyvūnų) požymius (ląstelinė sandara, mitybos būdas, judrumas, sandaros sudėtingumo lygis: ląstelės, audiniai, organai ir organų sistemos).

Populiacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis konkrečios populiacijos individų skaičiaus duomenimis, analizuojama, kaip abiotiniai ir biotiniai aplinkos pasipriešinimo veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį; kokį poveikį populiacijos augimo greičiui turi biotinis potencialas ir aplinkos talpa.

Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Remiantis pavyzdžiais mokomasi apibūdinti ir palyginti, kaip vyksta pirminė ir antrinė daugiametė bendrijų kaita (sukcesija). [...] Analizuojant brandžios ekosistemos mitybos tinklų pavyzdžius, mokomasi paaiškinti rūšių įvairovės svarbą bendrijų stabilumui. [...] Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti mutualizmą, ir paaiškinti jo svarbą bendrijų stabilumui. 

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojant gamintojų, gyvaėdžių ir skaidytojų vaidmenį ir tarpusavio ryšius ekosistemose, mokomasi paaiškinti ir palyginti energijos srautą ir medžiagų ciklą ekosistemoje. Remiantis informacija apie energijos srautus ekosistemoje, mokomasi paaiškinti energijos virsmus, perdavimą ir nuostolius ekosistemose. [...] Remiantis azoto ciklo schema, mokomasi paaiškinti medžiagų apytaką biosferoje ir apibūdinti skaidytojų, nitrifikuojančių, azotą fiksuojančių ir denitrifikuojančių bakterijų vaidmenį azoto apytakoje. [...]

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. [...] analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas tekstu, piešiniais ar schemomis perteikia biologinę informaciją, ruošdamas pranešimus naudoja skaitmenines technologijas (B4.1).

Suprantamai ir etiškai perteikia biologinę informaciją. Konsultuodamasis taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Pagal pateiktą pavyzdį ruošdamas pranešimus cituoja nurodytus šaltinius, naudoja skaitmenines technologijas (B4.2).

Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. Pasirenka tinkamus faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, naudoja skaitmenines technologijas (B4.3).

Atsižvelgdamas į adresatą sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. Pasirenka ir tikslingai taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.4).

Biologijos mokslo pasiekimai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Tinkamai vartodamas pagrindines reikšmines sąvokas ir simbolius, sklandžiai, suprantamai ir etiškai perteikia biologinę informaciją. Ruošdamas pranešimus pagal pateiktą pavyzdį cituoja šaltinius, naudoja skaitmenines technologijas (B4.1).

Tinkamai vartodamas reikšmines sąvokas ir simbolius, sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologinę informaciją. Pagal įvardytus kriterijus pritaiko pranešimą konkrečiam adresatui. Ruošdamas pranešimus cituoja šaltinius, naudoja skaitmenines technologijas (B4.2).

Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.3).

Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, skirtingais būdais ir formomis perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. Tikslingai pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.4).

Žmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis.

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi paaiškinti kvėpavimo sistemos ligų priežastis (mikroorganizmai, aplinkos užterštumas, gyvenimo būdas) ir prevenciją. Mokomasi atlikti dirbtinį kvėpavimą ir suteikti pirmąją pagalbą užspringus.

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) ir paaiškinti, kaip jų išvengti; mokomasi suteikti pirmąją pagalbą pažeidus kraujagysles.

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas žmogaus organizme ir problemas, kylančias dėl per didelio arba per mažo šių medžiagų vartojimo. Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. Mokomasi apibūdinti sveikatai palankią mitybą, nurodyti, kodėl nesilaikant sveikatai palankios mitybos taisyklių sutrinka sveikata. Aiškinamasi, kaip suteikiama pirmoji pagalba apsinuodijus maistu. Mokomasi paaiškinti, kas yra mikrobiota ir koks jos vaidmuo virškinimo procese.

Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. Apibūdinami galimi alergijos požymiai (ašarojimas, dusimas, čiaudėjimas, kosėjimas, odos paraudimai, bėrimai) ir nurodoma, kokios maiste ir aplinkoje (žiedadulkės, dulkių erkutės) esančios medžiagos gali būti alergenais.

Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai.

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. [...]

Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pagal įvardytus kriterijus pritaiko pranešimą konkrečiam adresatui. Tinkamai vartodamas pagrindines reikšmines sąvokas ir simbolius, sklandžiai, suprantamai ir etiškai perteikia biologinę informaciją. Ruošdamas pranešimus, cituoja šaltinius, naudoja skaitmenines technologijas (B4.1).

Pagal standartinius kriterijus pritaiko pranešimą konkrečiam adresatui. Tinkamai vartodamas reikšmines sąvokas ir simbolius, sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologinę informaciją. Ruošdamas pranešimus cituoja šaltinius, įvertina jų patikimumą atsižvelgdamas į pateiktus kriterijus, naudoja skaitmenines technologijas (B4.2).

Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, vertina jų patikimumą, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.3).

Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalba skirtingais būdais ir formomis perteikdamas kitiems biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Tikslingai pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Geba įvertinti būdus, tinkamus moksliškai tyrinėti tam tikrą klausimą ir nustatyti duomenų ir jų šaltinių interpretavimo trūkumus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, vertina jų patikimumą, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; visos ląstelės vykdo medžiagų ir energijos apykaitą; naujos ląstelės atsiranda tik iš kitų gyvų ląstelių. [...]

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...]

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus.

Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti 2–3 virškinimo sistemos ligas: nurodyti jų priežastis ir poveikį organizmui ir pateikti siūlymų, kaip šių ligų išvengti. Remiantis žiniomis apie su maistu gaunamos energijos ir maisto medžiagų panaudojimą organizme, mokomasi paaiškinti nesubalansuotos mitybos pasekmes žmogui.

Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes.

Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi paaiškinti rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų ir medikamentų vartojimo bei streso poveikį gemalo ir vaisiaus vystymuisi. Mokomasi apibūdinti nevaisingumo priežastis ir galimas priemones šiai problemai spręsti. Remiantis supratimu apie mėnesinių ciklo hormoninę reguliaciją, mokomasi paaiškinti hormoninių kontraceptikų ir natūralaus šeimos planavimo metodo taikymą siekiant atidėti nėštumą.

Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...] Remiantis skirtingais žmogaus evoliuciją vaizduojančiais filogenetiniais medžiais, analizuojama, kaip skirtingi duomenys gali keisti supratimą apie evoliucijos ryšius.

Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Aptariamas K. Linėjaus vaidmuo organizmų sistematikos moksle. [...]

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti, kaip žmogaus veikla tiesiogiai veikia biologinę įvairovę; analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas ir naudodamasis pateiktais pavyzdžiais formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes, aiškina savo atsakymus (B5.1).

Konsultuodamasis formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos paaiškina (B5.2).

Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją ir atlikdamas tyrimus formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais (B5.3).

Tikslingai formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Savo atsakymus grindžia tikslingai pasirinktais argumentais (B5.4).

Biologijos mokslo pasiekimai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą.

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, kad paveldimoji informacija yra chromosomose. [...]

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...]

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] modeliuojant aiškinamasi pagrindiniai klasifikavimo principai [...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] mokomasi paaiškinti šaknų ir lapų prisitaikymą vykdyti funkcijas skirtingomis augimo sąlygomis. [...] aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. Aiškinamasi apdulkinimo, sėklų platinimo svarba augalams ir ekosistemoms; tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. [...] naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. [...]

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] paaiškinti, kaip populiacijos augimui priešinasi aplinka. [...] Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. [...] mokomasi paaiškinti, kodėl tik dalis energijos pereina iš vieno mitybos lygmens į kitą. [...] aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. [...] Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį.

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...] aiškinamasi, kad dažniausiai išgyvena organizmai, turintys adaptyvių požymių. Aiškinamasi, kad naujos rūšys gali atsirasti dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų. Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...]

Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] aiškinamasi, kaip gyvybės kilmės medis atspindi organizmų evoliucinę raidą. Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Konsultuodamasis formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos paaiškina (B5.1).

Formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja (B5.2).

Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją ir atlikdamas tyrimus formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes, argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti (B5.3).

Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją ir atlikdamas tyrimus tikslingai formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes, tinkamai argumentuoja savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti, geba atskirti moksliniais įrodymais ir teorijomis pagrįstus argumentus nuo nemokslinių (B5.4).

Žmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. [...]

Medžiagų apykaitos svarba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi paaiškinti medžiagų apykaitos svarbą organizmo funkcionavimui. Naudojantis schemomis, aiškinamasi kraujotakos, kvėpavimo ir virškinimo organų sistemų bendra veikla aprūpinant organizmą reikalingomis medžiagomis ir energija bei šalinant medžiagų apykaitos atliekas.

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Modeliuojant mokomasi paaiškinti, kaip vyksta įkvėpimas ir iškvėpimas; mokomasi plaučių sandarą susieti su dujų apykaita (dujų difuzija) alveolėse. Mokomasi paaiškinti, kad ląstelių ir viso organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti reikalinga energija išsiskiria vykstant ląsteliniam kvėpavimui. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. Mokomasi paaiškinti kvėpavimo sistemos ligų priežastis (mikroorganizmai, aplinkos užterštumas, gyvenimo būdas) ir prevenciją. [...]

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Analizuojant kraujo tyrimų rezultatus, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai gali turėti įtakos organizmui. Mokomasi paaiškinti, kaip anglies monoksidas, hemoglobino kiekio sumažėjimas gali sutrikdyti deguonies pernašą. Mokomasi paaiškinti, kodėl žmogui svarbu žinoti savo kraujo grupę; [...] tyrinėjant paaiškinti širdies sandarą, [...] paaiškinti, kaip veikia žmogaus širdis; [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...]

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi, kokių sąlygų (temperatūra, pH) reikia fermentams veikti. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] Aiškinamasi, kaip suteikiama pirmoji pagalba apsinuodijus maistu. Mokomasi paaiškinti, kas yra mikrobiota ir koks jos vaidmuo virškinimo procese.

Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] paaiškinti vakcinų svarbą infekcinių ligų profilaktikai, serumų naudojimą gydymui, antikūnų paskirtį infekcinių ligų diagnostikai. [...]

Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] paaiškinti antibiotikų vartojimo principus, neleidžiančius susiformuoti antibiotikams atsparioms bakterijoms.

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi atpažinti centrinės ir periferinės nervų sistemos dalis, paaiškinti jų funkcijas, tyrinėjant atpažinti nervinį audinį ir paaiškinti jo sandarą. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. [...]

Humoralinis reguliavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. [...] mokomasi paaiškinti, kaip stresinėse situacijose nervų sistema ir antinksčių išskiriamas hormonas adrenalinas lemia kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo sistemų funkcijų pakitimus, elgseną.

Žmogaus gyvenimo ciklas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] mokomasi paaiškinti lytinių hormonų svarbą brendimui. Aiškinamasi, kodėl svarbu, kad lytinės ląstelės, susidariusios mejozės būdu, turi perpus mažesnį chromosomų rinkinį; [...] paaiškinti, kad žmogaus lyties paveldėjimą nulemia lytinės chromosomos (XX – moteris, XY – vyras). [...]

Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. [...]

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] aiškinamasi, kad homologinėse chromosomose to paties geno formos vadinamos aleliais, kuriuose užkoduota informacija apie organizmo vystymąsi ir požymius. Modeliuojant mokomasi paaiškinti, kaip prieš ląstelėms dalijantis dvigubėja DNR molekulė ir kokia šio proceso paskirtis. [...] Aiškinamasi, kokia kombinacinio ir mutacinio kintamumo įtaka gamtinei atrankai.

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. Mokomasi paaiškinti, kad cheminės medžiagos (sunkieji metalai, pesticidai) patenka į mitybos grandines, kaupiasi organizmuose ir jiems kenkia.

Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi paaiškinti žmogaus veiklos (miškų kirtimas, gaisrai, iškastinio kuro naudojimas) įtaką klimato kaitai. Analizuojant statistinius duomenis, mokomasi paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos paaiškina (B5.1).

Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja (B5.2).

Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją ir atlikdamas tyrimus tikslingai formuluoja probleminius klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, geba atskirti moksliniais įrodymais ir teorijomis pagrįstus argumentus nuo nemokslinių (B5.3).

Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją ir atlikdamas tyrimus tikslingai formuluoja probleminius klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, geba atskirti moksliniais įrodymais ir teorijomis pagrįstus argumentus nuo nemokslinių, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti (B5.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] Nagrinėdami pateiktą informaciją, mokosi pritaikyti žinias apie ląstelės ciklo valdymą ir susieti ląstelės ciklo valdymo sutrikimus su žmogaus sveikata – auglių atsiradimu.

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...]

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...] Nagrinėdami pateiktą informaciją, mokosi pritaikyti žinias apie ląstelės ciklo valdymą ir susieti ląstelės ciklo valdymo sutrikimus su žmogaus sveikata – auglių atsiradimu.

Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...]

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos.

Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant transliacijos procesą, aiškinamasi, kaip ribosomose esančios iRNR informacija, dalyvaujant tRNR, perrašoma į aminorūgščių seką polipeptido grandinėje.

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos.

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. [...]

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. [...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.

Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant virškinimo liaukų veiklą, mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio išorės sekrecijos liaukas, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas (fermentų gamybą ir jų išskyrimą). [...]

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus.

Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant schemas mokomasi paaiškinti kraujo krešėjimo procesą ir jo svarbą. Analizuojant kraujo tyrimų duomenis, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai (sumažėjęs eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis, padidėjęs leukocitų skaičius, sumažėjęs trombocitų skaičius) gali turėti įtakos organizmui. [...]

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant elektrokardiogramas, mokomasi paaiškinti širdies darbo ciklą. [...] Remiantis pateikta informacija, mokomasi apibūdinti ir palyginti kraujospūdžio ir kraujo tekėjimo greičio kitimą arterijose, venose ir kapiliaruose. Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...]

Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. [...] Nagrinėjant ŽIV poveikį organizmui, mokomasi paaiškinti T limfocitų svarbą imunitetui. [...] remiantis duota informacija, nagrinėti antibiotikų veikimo principą. [...]

Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant kraujo sudėties skirtumus inkstų arterijoje ir inkstų venoje, mokomasi paaiškinti šlapimo šalinimo sistemos funkciją. [...]

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...]

Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes.

Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Remiantis duota informacija apie moters organizme mėnesinių ciklo metu vykstančius pokyčius, mokomasi apibūdinti hipofizės (LH ir FSH) ir kiaušidžių (estrogenai ir progesteronas) išskiriamų hormonų poveikį kiaušialąstės brendimui, organizmo pasirengimui apvaisinimui ir gemalo vystymuisi. [...]

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...]

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėjant žiedo sandarą, mokomasi paaiškinti augalų lytinį dauginimąsi: apdulkinimas, dvigubas apvaisinimas ir sėklos susidarymas. [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.

Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėjant stabilizuojančiosios, kryptingosios ir išskiriančiosios gamtinės atrankos pavyzdžius, mokomasi paaiškinti, kaip šios gamtinės atrankos formos veikia fenotipų dažnį populiacijoje. [...] Remiantis skirtingais žmogaus evoliuciją vaizduojančiais filogenetiniais medžiais, analizuojama, kaip skirtingi duomenys gali keisti supratimą apie evoliucijos ryšius.

Biologinė įvairovė – evoliucijos rezultatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Naudojantis duota informacija apie organizmą mokomasi priskirti jį bakterijų, protistų, grybų, augalų arba gyvūnų karalystei ir apibūdinti pagal organizmų karalystėms būdingus požymius. [...]

Populiacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Remiantis konkrečios populiacijos individų skaičiaus duomenimis, analizuojama, kaip abiotiniai ir biotiniai aplinkos pasipriešinimo veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį; kokį poveikį populiacijos augimo greičiui turi biotinis potencialas ir aplinkos talpa.

Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Remiantis pavyzdžiais mokomasi apibūdinti ir palyginti, kaip vyksta pirminė ir antrinė daugiametė bendrijų kaita (sukcesija). [...] Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti mutualizmą, ir paaiškinti jo svarbą bendrijų stabilumui.

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Remiantis informacija apie energijos srautus ekosistemoje, mokomasi paaiškinti energijos virsmus, perdavimą ir nuostolius ekosistemose. [...]

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. [...] analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus (B1.1).

Konsultuodamasis vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus (B1.2).

Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste (B1.3).

Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste (B1.4)

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi atpažinti bakterijų, augalų ir gyvūnų ląsteles. Mokomasi nurodyti bakterijos ląstelės struktūras ir pagrindines jų funkcijas (kapsulė ir sienelė − apsauginė funkcija, plazminė membrana − medžiagų pernaša, citozolis − ląstelės užpildas, nukleoidas − paveldimos informacijos saugojimas), augalų ir gyvūnų ląstelių struktūras ir jų pagrindines funkcijas (branduolys − paveldimos informacijos saugojimas, chloroplastai − fotosintezė, mitochondrijos − ląstelinis kvėpavimas, plazminė membrana − medžiagų pernaša, sienelė − apsauginė funkcija, centrinė vakuolė − ląstelinių sulčių kaupimas, citozolis − ląstelės užpildas). Apibūdinami augalų ir gyvūnų tipinių ląstelių struktūros panašumai (branduolys, mitochondrijos, plazminė membrana, citozolis) ir skirtumai (ląstelės sienelė, chloroplastai, centrinė vakuolė), siejant su ląstelių prisitaikymu atlikti funkcijas. [...] Mokomasi atpažinti ir apibūdinti organizmo struktūrinius lygmenis (ląstelė, audinys, organas, organų sistema, organizmas) ir pateikti pavyzdžių. [...] Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, kad paveldimoji informacija yra chromosomose. [...] mokomasi apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, [...] Nurodoma, kad chromosomos sudarytos iš DNR. [...] kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; [...]

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Modeliuojant mitozę, mokomasi ją apibūdinti kaip nelytinių branduolį turinčių ląstelių dalijimosi būdą, kurio metu susidaro identiškos ląstelės; aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. Modeliuojant mejozę, mokomasi apibūdinti ją kaip lytinių ląstelių susidarymo būdą.

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] domenas apibūdinamas kaip aukščiausias klasifikacinis vienetas; nurodomi ir apibūdinami trys organizmų domenai (bakterijų, archėjų, eukarijų); supažindinama su augalų ir gyvūnų taksonominiais rangais (domenas, karalystė, tipas ar skyrius, klasė, būrys ar eilė, šeima, gentis, rūšis) [...] Apibūdinamas bakterijų vaidmuo gamtoje. Mokomasi atpažinti eukarijų domeno grybų, protistų, augalų ir gyvūnų karalysčių atstovus [...] Modeliuojant viruso sandarą [...]

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių bestuburių gyvūnų tipų (duobagyvių, plokščiųjų, apvaliųjų, žieduotųjų kirmėlių, moliuskų, nariuotakojų) ir nariuotakojų (vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių) klasių atstovus, [...] Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių stuburinių gyvūnų klasių (kaulinių žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių, žinduolių) atstovus, apibūdinti jų išorinę kūno dangą, kvėpavimo ir kraujotakos sistemą, dauginimąsi ir vystymąsi. Mokomasi palyginti žinduolių (augalėdžių ir plėšrūnų) virškinimo sistemas. [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, nurodyti jų funkcijas. Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; mokomasi paaiškinti šaknų ir lapų prisitaikymą vykdyti funkcijas skirtingomis augimo sąlygomis. Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. Aiškinamasi apdulkinimo, sėklų platinimo svarba augalams ir ekosistemoms; tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus [...]

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti ekologiją [...], ekologijos struktūrinius lygmenis. [...] mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...] Mokomasi apibūdinti tarprūšinius santykius (plėšrūnas ir auka, parazitas ir šeimininkas, augalai ir apdulkintojai); modeliuojant aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, [...]

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi sudaryti sausumos ir vandens ekosistemose gyvenančių organizmų mitybos grandines ir tinklus; apibūdinti mitybos lygmenis; paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. Nagrinėjant sausumos ekosistemos energijos piramidę, [...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, [...] Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti evoliuciją [...] Modeliuojant gamtinės atrankos procesą, [...] Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) [...] Apibūdinama veislė kaip dirbtinės atrankos rezultatas; palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos.

Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš nurodytų šaltinių, ją lygina, pagal pateiktus kriterijus klasifikuoja, padedamas apibendrina (B2.1).

Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, padedamas, analizuoja ir interpretuoja (B2.2).

Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) ir formomis pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, padedamas kritiškai vertina, analizuoja, interpretuoja, jungia skirtingų šaltinių informaciją (B2.3).

Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, kritiškai vertina, analizuoja, interpretuoja, jungia skirtingų šaltinių informaciją (B2.4).

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Apibūdinami augalų ir gyvūnų tipinių ląstelių struktūros panašumai (branduolys, mitochondrijos, plazminė membrana, citozolis) ir skirtumai (ląstelės sienelė, chloroplastai, centrinė vakuolė), siejant su ląstelių prisitaikymu atlikti funkcijas. Lyginamos bakterijų ląstelės su augalų ir gyvūnų ląstelėmis ir nurodomi jų sandaros panašumai ir skirtumai. [...]

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai.

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Mokomasi atpažinti eukarijų domeno grybų, protistų, augalų ir gyvūnų karalysčių atstovus pagal karalystėms būdingus požymius. [...]

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių bestuburių gyvūnų tipų (duobagyvių, plokščiųjų, apvaliųjų, žieduotųjų kirmėlių, moliuskų, nariuotakojų) ir nariuotakojų (vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių) klasių atstovus, tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, nurodyti jų vaidmenį gamtoje. Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių stuburinių gyvūnų klasių (kaulinių žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių, žinduolių) atstovus, apibūdinti jų išorinę kūno dangą, kvėpavimo ir kraujotakos sistemą, dauginimąsi ir vystymąsi. Mokomasi palyginti žinduolių (augalėdžių ir plėšrūnų) virškinimo sistemas. [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, nurodyti jų funkcijas. Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus [...]

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] remiantis pavyzdžiais, paaiškinti, kaip populiacijos augimui priešinasi aplinka [...] modeliuojant aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, [...] Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. [...]

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį.

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...] palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas nurodytuose šaltiniuose skiria faktus ir duomenis nuo subjektyvios nuomonės (B3.1).

Padedamas pasirenka patikimus informacijos šaltinius. Konsultuodamasis skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.2).

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius; skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.3).

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius ir paaiškina, kokiais kriterijais rėmėsi. Skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.4).

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas tekstu, piešiniais ar schemomis perteikia biologinę informaciją, ruošdamas pranešimus naudoja skaitmenines technologijas (B4.1).

Suprantamai ir etiškai perteikia biologinę informaciją. Konsultuodamasis taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Pagal pateiktą pavyzdį ruošdamas pranešimus cituoja nurodytus šaltinius, naudoja skaitmenines technologijas (B4.2).

Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. Pasirenka tinkamus faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, naudoja skaitmenines technologijas (B4.3).

Atsižvelgdamas į adresatą sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. Pasirenka ir tikslingai taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.4).

Biologijos mokslo pasiekimai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas ir naudodamasis pateiktais pavyzdžiais formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes, aiškina savo atsakymus (B5.1).

Konsultuodamasis formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos paaiškina (B5.2).

Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją ir atlikdamas tyrimus formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais (B5.3).

Tikslingai formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Savo atsakymus grindžia tikslingai pasirinktais argumentais (B5.4).

Biologijos mokslo pasiekimai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą.

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, kad paveldimoji informacija yra chromosomose. [...]

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...]

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] modeliuojant aiškinamasi pagrindiniai klasifikavimo principai [...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] mokomasi paaiškinti šaknų ir lapų prisitaikymą vykdyti funkcijas skirtingomis augimo sąlygomis. [...] aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. Aiškinamasi apdulkinimo, sėklų platinimo svarba augalams ir ekosistemoms; tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. [...] naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. [...]

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] paaiškinti, kaip populiacijos augimui priešinasi aplinka. [...] Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. [...] mokomasi paaiškinti, kodėl tik dalis energijos pereina iš vieno mitybos lygmens į kitą. [...] aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. [...] Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį.

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...] aiškinamasi, kad dažniausiai išgyvena organizmai, turintys adaptyvių požymių. Aiškinamasi, kad naujos rūšys gali atsirasti dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų. Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...]

Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] aiškinamasi, kaip gyvybės kilmės medis atspindi organizmų evoliucinę raidą. Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus (B1.1).

Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus įprastame kontekste (B1.2).

Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste (B1.3).

Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste (B1.4).

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti kvėpavimo takų sandaros ypatumus, siejant juos su oro judėjimu į plaučius ir iš jų, bei šiuos takus dengiančio virpamojo epitelinio audinio apsaugine funkcija. [...] paaiškinti, kaip vyksta įkvėpimas ir iškvėpimas; mokomasi plaučių sandarą susieti su dujų apykaita (dujų difuzija) alveolėse. [...] vykstant ląsteliniam kvėpavimui. Mokomasi apibūdinti aerobinį kvėpavimą [...] anaerobinį kvėpavimą [...]. 

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti kraujo sudėtį (kraujo plazma, eritrocitai, leukocitai, trombocitai) [...] Mokomasi paaiškinti, kaip anglies monoksidas, hemoglobino kiekio sumažėjimas gali sutrikdyti deguonies pernašą. [...] Mokomasi atpažinti ir apibūdinti kraujagysles; tyrinėjant paaiškinti širdies sandarą, apibūdinti širdies skersaruožį raumeninį audinį, [...] apibūdinti mažojo ir didžiojo kraujo apytakos ratų vaidmenį organizme. [...] įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) [...]

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi nurodyti virškinimo sistemą sudarančius organus ir virškinimo liaukas (seilių liaukas, kasą ir kepenis) [...] apibūdinti fermentus (seilių amilazė, pepsinas, kasos amilazė ir lipazė), [...] kokių sąlygų (temperatūra, pH) reikia fermentams veikti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Mokomasi apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas [...] Mokomasi apibūdinti sveikatai palankią mitybą, nurodyti, [...] Mokomasi paaiškinti, kas yra mikrobiota [...]

Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti imunitetą [...] apibūdinti žmogaus organizmo prisitaikymą apsisaugoti nuo infekcinių ligų (oda ir gleivinės; karščiavimas, fagocitozė); paaiškinti vakcinų svarbą infekcinių ligų profilaktikai, serumų naudojimą gydymui, antikūnų paskirtį infekcinių ligų diagnostikai. Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), [...] Apibūdinami galimi alergijos požymiai (ašarojimas, dusimas, čiaudėjimas, kosėjimas, odos paraudimai, bėrimai) ir nurodoma, kokios maiste ir aplinkoje (žiedadulkės, dulkių erkutės) esančios medžiagos gali būti alergenais.

Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti krauju perduodamų ir oro lašeliniu būdu plintančių virusų sukeliamas ligas; pirmuonių (maliarinis plazmodijus), kirmėlių (kaspinuočių, askaridžių, spalinių) sukeliamas ligas ir erkių platinamų sukėlėjų sukeliamas ligas (erkinis encefalitas, Laimo liga); [...] Mokomasi nurodyti, kad antibiotikai skiriami gydant bakterines, o ne virusines ligas; [...]

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi atpažinti centrinės ir periferinės nervų sistemos dalis, [...] atpažinti nervinį audinį [...] apibūdinti nervinę ląstelę, nervinių ląstelių tipus ir jų atliekamas funkcijas. Mokomasi apibūdinti galvos smegenų dalis ir jų funkcijas, nurodyti nugaros smegenų vaidmenį susidarant reflekso lankui. [...] apibūdinti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus. [...] Mokomasi susieti akies ir ausies sandarą [...] aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. Mokomasi apibūdinti judėjimą kaip bendrą kaulų, raumenų ir nervų sistemos veiklą. [...] mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti homeostazę ir jos valdymo mechanizmą neigiamu grįžtamuoju principu; [...]

Humoralinis reguliavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi atpažinti endokrinines liaukas (hipofizė, kasa, antinksčiai), apibūdinti jų išskiriamų hormonų (augimo (somatotropino), insulino, gliukagono, adrenalino) poveikį organizmui. [...] apibūdinti kasos išskiriamų hormonų įtaką palaikant gliukozės pastovią koncentraciją kraujuje. Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. Mokomasi apibūdinti neurohumoralinį organizmo reguliavimą, pagrįstą nervų ir endokrininės sistemos veikimu; [...]

Žmogaus gyvenimo ciklas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti vyro ir moters lytinių organų sandarą [...]; mokomasi paaiškinti lytinių hormonų svarbą brendimui. Aiškinamasi, kodėl svarbu, kad lytinės ląstelės, susidariusios mejozės būdu, turi perpus mažesnį chromosomų rinkinį; mokomasi apibūdinti, kaip jos prisitaikiusios apvaisinimui. Mokomasi apibūdinti, kas yra chromosomų rinkinys, [...] lytinės chromosomos (XX – moteris, XY – vyras). Nurodyti mitozės ir mejozės svarbą žmogaus gyvenimo cikle.

Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti apvaisinimą, placentos vaidmenį vaisiaus vystymuisi, [...] gimdymą. [...]

Vaisingumas. Lytiškai plintančios ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti priemones, kuriomis kontroliuojamas vaisingumas. Analizuojami lytiškai plintančių ligų [...]

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, [...]

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus [...] Mokomasi apibūdinti ryšį tarp DNR, genų ir chromosomų; aiškinamasi, kad homologinėse chromosomose to paties geno formos vadinamos aleliais [...] Analizuojant skirtingų organizmų kariotipus, mokomasi nurodyti, kad eukariotinėse ląstelėse aptinkamas chromosomų skaičius yra specifinis organizmų rūšims. Mokomasi apibūdinti mutacijas ir nurodyti jas sukeliančių mutagenų pavyzdžių. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu analizuojamos chromosomų skaičiaus mutacijos, albinizmo pavyzdžiu – geno mutacijos. [...] Mokomasi apibūdinti ir užrašyti dominuojančius bei recesyvinius alelius; heterozigotinius ir homozigotinius genotipus, sieti organizmo genotipą su fenotipu; mokomasi spręsti monohibridinio kryžminimo uždavinius. [...] nubraižyti ir analizuoti 3 kartų genealoginio medžio schemą. [...] Modeliuojant atsitiktinį chromosomų išsiskyrimą mejozės proceso metu, mokomasi apibūdinti kombinacinį kintamumą [...] Aiškinamasi, kokia kombinacinio ir mutacinio kintamumo įtaka gamtinei atrankai.

Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. [...] atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles.

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. Mokomasi paaiškinti, kad cheminės medžiagos (sunkieji metalai, pesticidai) patenka į mitybos grandines, kaupiasi organizmuose ir jiems kenkia.

Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi paaiškinti žmogaus veiklos (miškų kirtimas, gaisrai, iškastinio kuro naudojimas) įtaką klimato kaitai. [...] kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus [...] biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo [...] neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu, ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, padedamas ją lygina, klasifikuoja, vertina, apibendrina (B2.1).

Įvardija reikšminius žodžius ir pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, vertina; padedamas jungia skirtingų šaltinių informaciją ir ją apibendrina (B2.2).

Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, kritiškai vertina, jungia kelių skirtingų šaltinių informaciją (B2.3).

Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, analizuoja, kritiškai vertina, interpretuoja, jungia kelių skirtingų tipų šaltinių informaciją (B2.4).

Žmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis.

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...]

Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. [...] 

Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] analizuojant statistinius duomenis nagrinėti infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų prevenciją. [...] 

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Analizuojami statistiniai duomenys apie įvairių priklausomybių ligų paplitimą; mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. [...]

Vaisingumas. Lytiškai plintančios ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes.

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai.

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Analizuojant skirtingų organizmų kariotipus, mokomasi nurodyti, kad eukariotinėse ląstelėse aptinkamas chromosomų skaičius yra specifinis organizmų rūšims. [...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. Modeliuojant atsitiktinį chromosomų išsiskyrimą mejozės proceso metu, mokomasi apibūdinti kombinacinį kintamumą kaip organizmų savybę įgyti naujų požymių. Aiškinamasi, kokia kombinacinio ir mutacinio kintamumo įtaka gamtinei atrankai.

Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles.

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...]

Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi paaiškinti žmogaus veiklos (miškų kirtimas, gaisrai, iškastinio kuro naudojimas) įtaką klimato kaitai. Analizuojant statistinius duomenis, mokomasi paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Konsultuodamasis pasirenka patikimus informacijos šaltinius; padedamas skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.1).

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius; pagal įvardytus kriterijus skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.2).

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus; skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.3).

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus. Nurodo patikimos informacijos požymius, jais remdamasis skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.4).

Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] analizuojant statistinius duomenis nagrinėti infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų prevenciją. [...]

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Analizuojami statistiniai duomenys apie įvairių priklausomybių ligų paplitimą; mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. [...]

Vaisingumas. Lytiškai plintančios ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes.

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai.

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Analizuojant skirtingų organizmų kariotipus, mokomasi nurodyti, kad eukariotinėse ląstelėse aptinkamas chromosomų skaičius yra specifinis organizmų rūšims. [...] 

Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

 10 (II gimnazijos) klasė

[...] Analizuojant statistinius duomenis, mokomasi paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Tinkamai vartodamas pagrindines reikšmines sąvokas ir simbolius, sklandžiai, suprantamai ir etiškai perteikia biologinę informaciją. Ruošdamas pranešimus pagal pateiktą pavyzdį cituoja šaltinius, naudoja skaitmenines technologijas (B4.1).

Tinkamai vartodamas reikšmines sąvokas ir simbolius, sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologinę informaciją. Pagal įvardytus kriterijus pritaiko pranešimą konkrečiam adresatui. Ruošdamas pranešimus cituoja šaltinius, naudoja skaitmenines technologijas (B4.2).

Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.3).

Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, skirtingais būdais ir formomis perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. Tikslingai pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.4).

Žmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis.

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi paaiškinti kvėpavimo sistemos ligų priežastis (mikroorganizmai, aplinkos užterštumas, gyvenimo būdas) ir prevenciją. Mokomasi atlikti dirbtinį kvėpavimą ir suteikti pirmąją pagalbą užspringus.

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) ir paaiškinti, kaip jų išvengti; mokomasi suteikti pirmąją pagalbą pažeidus kraujagysles.

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas žmogaus organizme ir problemas, kylančias dėl per didelio arba per mažo šių medžiagų vartojimo. Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. Mokomasi apibūdinti sveikatai palankią mitybą, nurodyti, kodėl nesilaikant sveikatai palankios mitybos taisyklių sutrinka sveikata. Aiškinamasi, kaip suteikiama pirmoji pagalba apsinuodijus maistu. Mokomasi paaiškinti, kas yra mikrobiota ir koks jos vaidmuo virškinimo procese.

Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. Apibūdinami galimi alergijos požymiai (ašarojimas, dusimas, čiaudėjimas, kosėjimas, odos paraudimai, bėrimai) ir nurodoma, kokios maiste ir aplinkoje (žiedadulkės, dulkių erkutės) esančios medžiagos gali būti alergenais.

Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai.

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. [...]

Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Konsultuodamasis formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos paaiškina (B5.1).

Formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja (B5.2).

Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją ir atlikdamas tyrimus formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes, argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti (B5.3).

Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją ir atlikdamas tyrimus tikslingai formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes, tinkamai argumentuoja savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti, geba atskirti moksliniais įrodymais ir teorijomis pagrįstus argumentus nuo nemokslinių (B5.4).

Žmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. [...]

Medžiagų apykaitos svarba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi paaiškinti medžiagų apykaitos svarbą organizmo funkcionavimui. Naudojantis schemomis, aiškinamasi kraujotakos, kvėpavimo ir virškinimo organų sistemų bendra veikla aprūpinant organizmą reikalingomis medžiagomis ir energija bei šalinant medžiagų apykaitos atliekas.

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Modeliuojant mokomasi paaiškinti, kaip vyksta įkvėpimas ir iškvėpimas; mokomasi plaučių sandarą susieti su dujų apykaita (dujų difuzija) alveolėse. Mokomasi paaiškinti, kad ląstelių ir viso organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti reikalinga energija išsiskiria vykstant ląsteliniam kvėpavimui. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. Mokomasi paaiškinti kvėpavimo sistemos ligų priežastis (mikroorganizmai, aplinkos užterštumas, gyvenimo būdas) ir prevenciją. [...]

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Analizuojant kraujo tyrimų rezultatus, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai gali turėti įtakos organizmui. Mokomasi paaiškinti, kaip anglies monoksidas, hemoglobino kiekio sumažėjimas gali sutrikdyti deguonies pernašą. Mokomasi paaiškinti, kodėl žmogui svarbu žinoti savo kraujo grupę; [...] tyrinėjant paaiškinti širdies sandarą, [...] paaiškinti, kaip veikia žmogaus širdis; [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...]

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi, kokių sąlygų (temperatūra, pH) reikia fermentams veikti. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] Aiškinamasi, kaip suteikiama pirmoji pagalba apsinuodijus maistu. Mokomasi paaiškinti, kas yra mikrobiota ir koks jos vaidmuo virškinimo procese.

Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] paaiškinti vakcinų svarbą infekcinių ligų profilaktikai, serumų naudojimą gydymui, antikūnų paskirtį infekcinių ligų diagnostikai. [...]

Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] paaiškinti antibiotikų vartojimo principus, neleidžiančius susiformuoti antibiotikams atsparioms bakterijoms.

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi atpažinti centrinės ir periferinės nervų sistemos dalis, paaiškinti jų funkcijas, tyrinėjant atpažinti nervinį audinį ir paaiškinti jo sandarą. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. [...]

Humoralinis reguliavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. [...] mokomasi paaiškinti, kaip stresinėse situacijose nervų sistema ir antinksčių išskiriamas hormonas adrenalinas lemia kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo sistemų funkcijų pakitimus, elgseną.

Žmogaus gyvenimo ciklas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] mokomasi paaiškinti lytinių hormonų svarbą brendimui. Aiškinamasi, kodėl svarbu, kad lytinės ląstelės, susidariusios mejozės būdu, turi perpus mažesnį chromosomų rinkinį; [...] paaiškinti, kad žmogaus lyties paveldėjimą nulemia lytinės chromosomos (XX – moteris, XY – vyras). [...]

Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. [...]

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] aiškinamasi, kad homologinėse chromosomose to paties geno formos vadinamos aleliais, kuriuose užkoduota informacija apie organizmo vystymąsi ir požymius. Modeliuojant mokomasi paaiškinti, kaip prieš ląstelėms dalijantis dvigubėja DNR molekulė ir kokia šio proceso paskirtis. [...] Aiškinamasi, kokia kombinacinio ir mutacinio kintamumo įtaka gamtinei atrankai.

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. Mokomasi paaiškinti, kad cheminės medžiagos (sunkieji metalai, pesticidai) patenka į mitybos grandines, kaupiasi organizmuose ir jiems kenkia.

Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi paaiškinti žmogaus veiklos (miškų kirtimas, gaisrai, iškastinio kuro naudojimas) įtaką klimato kaitai. Analizuojant statistinius duomenis, mokomasi paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste (B1.1).

Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste (B1.2).

Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste (B1.3).

Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus analizuodamas reiškinius ir procesus naujame arba sumodeliuotame kontekste. Analizuodamas reiškinius, procesus, taiko mokslinę terminologiją (B1.4). 

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi apibūdinti citologiją [...] visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; [...] Mokomasi apibūdinti prokariotinės ląstelės struktūras (kapsulė, sienelė, plazminė membrana, ribosoma, nukleoidas, plazmidė, žiuželis) [...] aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) [...] Apibūdinant gyvūnų kamienines ir augalų meristemines ląsteles, mokomasi paaiškinti, kad vystantis daugialąsčiui organizmui ląstelės specializuojasi.

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti ir apibūdinti ląstelės plazminę membraną sudarančius lipidus (fosfolipidai, cholesterolis), baltymus (baltymus nešiklius, baltymus kanalus, receptorinius baltymus, glikoproteinus) [...] Mokomasi susieti fosfolipidų savybes (hidrofiliškumas ir hidrofobiškumas) su dvisluoksnės membranos sandara, apibūdinti jos takumą. Mokomasi apibūdinti pasyviąją pernašą (osmosą, difuziją, palengvintą difuziją) kaip procesą, kuris vyksta per pusiau laidžią membraną nenaudojant cheminės energijos ir medžiagos juda pagal koncentracijos gradientą; tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. Mokomasi apibūdinti aktyviąją pernašą, naudojančią baltymus nešiklius ir pūsleles, kaip procesus, kurie vyksta per membraną naudojant cheminę energiją. [...]

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi apibūdinti prokariotinės ląstelės dalijimąsi kaip dalijimąsi pusiau, kurio metu tolygiai pasiskirsto padvigubėjusi DNR; apibūdinti eukariotinės ląstelės ciklo etapus: interfazę (DNR replikacija, baltymų sintezė, organelių skaičiaus didėjimas), mitozę (branduolio dalijimasis) ir citokinezę (citoplazmos dalijimasis). [...] interfazę – su DNR replikacija ir seserinių chromatidžių susidarymu, mitozę (profazė, metafazė, anafazė, telofazė) – su genetiškai vienodų branduolių susidarymu, citokinezę – su genetiškai vienodų ląstelių susidarymu. Analizuojant augalų ir gyvūnų ląstelių dalijimąsi, mokomasi apibūdinti panašumus (interfazė ir mitozė) ir skirtumus (dalijimosi verpstės susidarymas ir citokinezė). [...] skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. Mokomasi susieti somatinių ląstelių dalijimąsi su daugialąsčių organizmų augimu, audinių atsinaujinimu, nelytiniu dauginimusi. [...]

Vanduo. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi apibūdinti vandens molekules kaip polines molekules, [...] paaiškinti medžiagų tirpumą vandenyje ir vandens dalyvavimą ištirpusių medžiagų pernašoje (kraujo plazma, augalų vandens ir rėtiniai indai) ir vandenyje tirpių medžiagų dalyvavimą cheminėse reakcijose organizme. [...] paaiškinti didelės vandens savitosios šilumos ir savitosios garavimo šilumos naudą organizmams ir ekosistemoms.

Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi apibūdinti angliavandenius kaip organines molekules, [...] apibūdinti angliavandenių įvairovę: monosacharidai (gliukozė, fruktozė, ribozė, deoksiribozė), disacharidai (sacharozė, maltozė, laktozė), polisacharidai (krakmolas, glikogenas, celiuliozė, chitinas); jų savybes susieti su funkcijomis organizmuose: energetine (gliukozė, sacharozė), kaupimo (krakmolas, glikogenas) ir struktūrine (celiuliozė); tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. Mokomasi apibūdinti lipidus, [...] apibūdinti lipidų įvairovę: riebalai (sotieji ir nesotieji), vaškai, fosfolipidai, steroidai (cholesterolis ir lytinių liaukų hormonai). Lipidų savybes susieti su jų funkcijomis organizmuose: kaupimo ir energetinė (riebalai), apsauginė (vaškai), biologinių membranų pralaidumas (fosfolipidai) ir takumas (cholesterolis).

Baltymai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti baltymus kaip polimerines organines medžiagas, sudarytas iš aminorūgščių, sujungtų peptidiniais ryšiais. [...] Mokomasi apibūdinti baltymų pirminę, antrinę, tretinę ir ketvirtinę struktūras. Baltymų įvairovę susieti su jų funkcijomis organizmuose: struktūrinė (kolagenas, keratinas), katalizinė (fermentai), apsauginė (antikūnai, kraujo krešėjimo baltymai), pernašos (hemoglobinas, membranos baltymai), judėjimo (aktinas, miozinas), receptorinė (sinapsės ir hormonų receptoriai plazminėje membranoje), reguliacinė (insulinas, gliukagonas). Remiantis globulinių ir fibrilinių baltymų pavyzdžiais, [...] Mokomasi apibūdinti denatūraciją, kaip procesą, kurio metu dėl nepalankių sąlygų (temperatūros, pH) pakinta baltymo molekulę sudarantys ryšiai ir dėl to prarandama baltymo antrinė, tretinė ar ketvirtinė struktūra ir jo biologinis aktyvumas.

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti fermentus kaip biologinius katalizatorius, kurie didina reakcijos greitį, mažindami aktyvacijos energiją. Remiantis indukuoto atitikmens modeliu, analizuojamas fermentų veikimo savitumas ir paaiškinama, kaip fermentinės reakcijos greitis priklauso nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. [...]

Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] mokomasi apibūdinti DNR ir RNR kaip polimerines organines medžiagas, sudarytas iš nukleotidų; [...] Mokomasi apibūdinti replikaciją kaip procesą, kurio metu susidaro dvi pradinei DNR molekulei identiškos DNR molekulės; transkripciją kaip iRNR sintezę nurašant DNR molekulės bazių seką, prasidedančią promotoriumi ir lemiančią baltymo aminorūgščių seką. Mokomasi susieti komplementarumo principą replikacijos ir transkripcijos procesuose.

Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti transliaciją, kaip polipeptidinės grandinės sintezę ribosomose. [...] trys gretimos azotinės bazės iRNR molekulėje sudaro kodoną, kuris koduoja tam tikrą aminorūgštį ir, kad aminorūgščių seką polipeptido grandinėje lemia DNR molekulėje esantis genetinis kodas. Nagrinėjant transliacijos procesą, aiškinamasi, kaip ribosomose esančios iRNR informacija, dalyvaujant tRNR, perrašoma į aminorūgščių seką polipeptido grandinėje. Mokomasi apibūdinti genetinio kodo savybes: [...]

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti ląstelinį kvėpavimą [...] Apibūdinama ATP sandara [...]. Mokomasi apibūdinti aerobinio ir anaerobinio procesų metu citozolyje vykstančią glikolizę, kurios metu gliukozė suskaidoma iki piruvato ir išsiskiria ATP ir NADH. Aiškinantis alkoholinį rūgimą mieliagrybiuose ir pieno rūgšties susidarymą raumenų ląstelėse, mokomasi susieti anaerobinį kvėpavimą su organizmų prisitaikymu apsirūpinti energija be deguonies. [...] Aiškindamiesi mitochondrijos sandarą sieja ją su aerobinio kvėpavimo metu vykstančiais procesais: Krebso ciklu bei elektronų pernašos grandine. Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti fotosintezę [...] tiriant chloroplastų stromoje vykstančias reakcijas. Aiškinamasi chloroplasto sandara, susiejant ją su chloroplaste vykstančiais procesais: nuo šviesos priklausančiomis ir nepriklausančiomis (Kalvino ciklas) reakcijomis. [...] aiškinamasi, kaip šviesos energija nuo šviesos priklausančiose reakcijose yra naudojama ATP ir NADPH susidarymui bei deguonies išskyrimui. [...] mokomasi apibūdinti nuo šviesos nepriklausančias reakcijas, kurių metu, naudojant ATP, NADPH ir CO2, sintetinama gliukozė. [...]

Genai ir chromosomos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti geną [...] alelį [...] chromosomą [...] Mokomasi apibūdinti genomą [...] palyginti prokariotų ir eukariotų chromosomas. Mokomasi apibūdinti kariotipą kaip organizmų somatinių ląstelių chromosomų, susistemintų pagal dydį ir formą, rinkinį; genų ir chromosomų mutacijas ir jų atsiradimą lemiančius mutagenus (fizinius, cheminius ir biologinius veiksnius). Remiantis siklemijos pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti, kaip vieno nukleotido pokytis (taškinės mutacijos) lemia organizmo fenotipo pokytį. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu, aiškinamasi, kaip žmogaus gemalo kariotipo tyrimais diagnozuojami genetiniai sutrikimai iki gimimo.

Mejozė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti ląstelių dalijimąsi mejozės būdu (interfazė, mejozė I, mejozė II, citokinezė) [...] Mokomasi susieti mejotinio ląstelių dalijimosi etapus (I ir II mejozės etapus: profazė, metafazė, anafazė, telofazė) su skirtingą genetinę informaciją turinčių ląstelių susidarymu: mejozė I – su krosingoveriu profazėje I ir atsitiktiniu homologinių chromosomų išsidėstymu metafazėje I. [...]

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti genų ir chromosomų vaidmenį susidarant homozigotiniams, heterozigotiniams ir hemizigotiniams genotipams. [...] mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. [...] lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; [...] Mokomasi paaiškinti alelių sąveiką per nepilną dominavimą, kaip paveldėjimą, kurio metu heterozigotiniai organizmai yra tarpinio fenotipo lyginant su homozigotiniais organizmais. [...] paaiškinti alelinių genų sąveiką per kodominavimą. [...] mokomasi paaiškinti nealelinių genų sąveiką. Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, [...] apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] apibūdinti polimerazės grandininę reakciją (PGR) kaip procesą, kurio metu gausinami tiksliniai DNR fragmentai gali būti naudojami elektroforezėje ir dauginant genus. Aiškinantis elektroforezę, mokomasi apibūdinti jos pritaikymo galimybes. [...] paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. [...] Mokomasi apibūdinti klonavimą [...] apibūdinti žmogaus genomo projektą, [...]

Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi susieti virškinimo trakto organų prisitaikymą [...] Analizuojant virškinimo liaukų veiklą, mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio išorės sekrecijos liaukas, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas (fermentų gamybą ir jų išskyrimą). Mokomasi apibūdinti virškinimo procesą, paaiškinti virškinimo funkciją (mažų ir vandenyje tirpių molekulių susidarymas). [...] Apibūdinama sveikatai palanki mityba, [...] nurodomi žmogaus mitybos sočiųjų ir nesočiųjų riebalų šaltiniai. Mokomasi susieti riebalų, baltymų ir angliavandenių vartojimą su žmogaus sveikata. [...] cholesterolis [...] Mokomasi apibūdinti vitaminus (A, B12, C, D) [...] Mokomasi apibūdinti su maistu gaunamų cheminių elementų (Fe, Ca, P, I, K ir Na) svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti maistines skaidulas [...] paaiškinti nesubalansuotos mitybos pasekmes žmogui.

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti įkvėpimo ir iškvėpimo procesą, paaiškinti, kaip tarpšonkauliniai raumenys ir diafragma dalyvauja plaučių ventiliacijoje, mokomasi susieti plaučių ventiliaciją su efektyvia dujų difuzija alveolėse. Mokomasi paaiškinti, kaip veikiant nervų sistemai ir adrenalinui reguliuojami kvėpavimo judesiai, [...] Mokomasi susieti alveolių prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, sienelė iš vienasluoksnio epitelio, drėgnas vidinis paviršius, tankus kapiliarų tinklas) su plaučiuose vykstančia dujų difuzija. Mokomasi paaiškinti rūkymo (dervų, anglies monoksido, nikotino) poveikį žmogaus sveikatai. Atliekant plaučių tūrio tyrimą, [...]

Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti kraują kaip jungiamąjį audinį, kurį sudaro kraujo ląstelės ir kraujo plazma. Susieti eritrocitų sandarą su deguonies pernaša, leukocitų – su organizmo apsauga, trombocitų – su kraujo krešėjimu. Mokomasi apibūdinti kraujo plazmos sudėtį ir susieti ją su medžiagų pernašos, apsaugine ir termoreguliacijos funkcija. [...] Mokomasi apibūdinti AB0 sistemos ir Rh sistemos kraujo grupes, kurias nulemia antigenai, esantys eritrocitų membranoje; [...]

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Remiantis supratimu apie širdies sandarą ir širdies darbo ciklą, mokomasi paaiškinti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą. [...] Mokomasi apibūdinti širdies automatizmą. [...] Mokomasi susieti arterijų, venų ir kapiliarų sandarą [...] apibūdinti žmogaus kraujotaką [...] palyginti kraujospūdžio ir kraujo tekėjimo greičio kitimą arterijose, venose ir kapiliaruose. Atliekant pulso dažnio tyrimą, [...]. Mokomasi apibūdinti aterosklerozę kaip kraujagyslių ligą, dėl kurios sumažėjus arterijų spindžiui ir sutrikus kraujotakai didėja insulto ir infarkto rizika. Mokomasi apibūdinti žmogaus organizmo vidinę terpę kaip kraujo, limfos ir audinių skysčio vieningą sistemą, [...] Mokomasi susieti limfagyslių sandarą [...]

Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. Mokomasi palyginti virusų ir bakterijų sandarą, [...] Mokomasi apibūdinti pirmąją organizmo apsaugos liniją kaip fizinę, cheminę ir biologinę apsaugą nuo virusinių ir bakterinių infekcijų. Mokomasi apibūdinti antrąją organizmo apsaugos liniją, susiejant ją su fagocitų prisitaikymu apsaugoti nuo virusų ir bakterijų. Mokomasi apibūdinti trečiąją organizmo apsaugos liniją kaip specifinę apsaugą, nukreiptą atpažinti virusams ir bakterijoms būdingus antigenus. Mokomasi apibūdinti limfmazgių, [...] Mokomasi apibūdinti T ir B limfocitų funkcijas ir susieti jas su ląsteliniu ir humoraliniu imunitetu. [...] apibūdinti B limfocitų suaktyvinimą, atminties ląstelių ir plazminių ląstelių susidarymą ir antikūnų gamybą. Mokomasi apibūdinti antikūnų ir antigenų specifinę sąveiką. Mokomasi apibūdinti ir palyginti imuniteto rūšis: įgimtas ir įgytas imunitetas, aktyvus ir pasyvus imunitetas, dirbtinis ir natūralus imunitetas. [...] apibūdinti vakciną, [...] serumą, [...] Mokomasi apibūdinti antibiotikus, [...]

Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti šalinimą kaip medžiagų apykaitos metu susidariusių metabolitų pašalinimą iš organizmo. Mokomasi paaiškinti odos, žarnyno, kepenų ir plaučių vaidmenį šalinimo procese. Mokomasi apibūdinti šlapimo šalinimo sistemos organų (inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės ir šlaplės) funkcijas. Mokomasi apibūdinti inkstą kaip organą, sudarytą iš daugybės nefronų, kuriame susidaro šlapimas ir reguliuojama vandens bei druskų pusiausvyra organizme. Mokomasi susieti nefrono dalių (kapsulės, vingiuotųjų kanalėlių, Henlės kilpos, surenkamojo kanalėlio) sandaros prisitaikymą su šlapimo susidarymu. [...] Mokomasi apibūdinti dializę [...]

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi susieti neurono prisitaikymą su nervinio signalo perdavimu organizme. Mokomasi paaiškinti veikimo potencialo susidarymą ir sklidimą neurone. Mokomasi apibūdinti receptorių tipus: chemoreceptorius, fotoreceptorius, termoreceptorius ir mechanoreceptorius. Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. Mokomasi paaiškinti sinapsės sandarą ir nervinio signalo perdavimą cheminėse sinapsėse. Mokomasi apibūdinti skersaruožio raumens ir raumeninės skaidulos sandarą, paaiškinti raumenų darbą (raumenų inervacija ir raumens susitraukimas). [...] palyginti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus, [...] Mokomasi apibūdinti centrinės nervų sistemos dalių funkcijas: pailgosios smegenys – kvėpavimo, širdies darbo refleksų susidarymas, tarpinės smegenys – homeostazė, smegenėlės – raumenų darbas. Mokomasi apibūdinti didžiuosius pusrutulius [...] Mokomasi susieti periferinę nervų sistemą sudarančių nervų (juntamieji, judinamieji, mišrieji) sandarą [...] Mokomasi apibūdinti stimuliuojančių ir slopinančių narkotinių medžiagų poveikį [...] Mokomasi apibūdinti hormonus [...] Mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio vidaus sekrecijos liauką, sandarą [...] hormonų gamybą ir jų išskyrimą. Mokomasi apibūdinti vidaus sekrecijos liaukas ir jų išskiriamus hormonus: skydliaukė (tiroksinas), hipofizė (ADH, LH, FSH), kasa (insulinas ir gliukagonas), antinksčiai (adrenalinas), lytinės liaukos (testosteronas, progesteronas, estrogenai). [...] apibūdinti jodo svarbą skydliaukės veikimui. [...] Aiškinamasi pagumburio ir hipofizės sąveika, [...] Mokomasi paaiškinti, kuo skiriasi nervinis ir humoralinis reguliavimas.

Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti homeostazę, kaip organizmo vidaus terpės sudėties ir savybių dinaminį pastovumą. Remiantis homeostazės valdymo sistemos dalimis (receptorius, valdymo centras ir efektorius) mokomasi paaiškinti, kaip neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu palaikoma homeostazė. Mokomasi apibūdinti termoreguliacijos valdymo sistemą, [...] Mokomasi apibūdinti osmoreguliacijos valdymo sistemą, [...] Mokomasi apibūdinti gliukozės homeostazės valdymo sistemą, [...] Mokomasi paaiškinti kepenų vaidmenį palaikant pastovią gliukozės koncentraciją kraujyje. Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, [...] susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją [...]

Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti spermatogenezės procesą, [...] ir oogenezės procesą [...] mokomasi apibūdinti hipofizės (LH ir FSH) ir kiaušidžių (estrogenai ir progesteronas) išskiriamų hormonų poveikį [...] Mokomasi apibūdinti estrogenų vaidmenį [...] testosterono vaidmenį [...] Mokomasi apibūdinti zigotos susidarymą ir gemalo vystymosi procesą iki implantacijos. Mokomasi apibūdinti placentą, [...] Mokomasi apibūdinti nevaisingumo priežastis [...] mokomasi paaiškinti hormoninių kontraceptikų ir natūralaus šeimos planavimo metodo taikymą siekiant atidėti nėštumą. 

Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti judėjimą veikiant raumenims, [...] Remiantis žieduotųjų kirmėlių, nariuotakojų ir stuburinių pavyzdžiu mokomasi paaiškinti skeleto ir raumenų vaidmenį judėjime. Mokomasi palyginti žuvų [...] paukščių bei žinduolių prisitaikymą [...] Mokomasi susieti nariuotakojų paplitimą [...] su išorinio skeleto nelaidumu vandeniui; žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių kūno dangos požymius su prisitaikymu gyventi tam tikroje aplinkoje.

Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] paaiškinti nelytinio ir lytinio dauginimosi privalumus ir trūkumus. [...] palyginti stuburinių gyvūnų vidinį ir išorinį apvaisinimą. [...] apibūdinti išorinį ir vidinį embrioninį vystymąsi. [...] palyginti netiesioginį poembrioninį vystymąsi: vystymąsi su pilna ir nepilna metamorfoze. [...] palyginti stuburinių gyvūnų netiesioginį ir tiesioginį poembrioninį vystymąsi, [...] paaiškinti, kaip parazitinės kirmėlės yra prisitaikiusios parazituoti ir plisti.

Dujų apykaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti dujų apykaitą kvėpavimo organuose [...] deguonimi, reikalingu viduląsteliniam kvėpavimui [...] vabzdžių kvėpavimo sistema [...] apibūdinti stuburinių gyvūnų kvėpavimo organų prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, plonas ir drėgnas paviršius, dujų koncentracijos gradiento palaikymas) [...] apibūdinti žuvų žiaunų sandarą [...] varlės kvėpavimo sistema [...] paukščių kvėpavimo sistema yra pritaikyta vykdyti dvigubą kvėpavimą [...]

Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] su skirtingų azotinių atliekų šalinimu (žuvys – amoniakas, žinduoliai – šlapalas, ropliai – šlapimo rūgštis). Remiantis dykumos ir vandens žinduolio inkstų nefronų sandaros skirtumu, [...]

Augalų įvairovė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi palyginti samanų, sporinių induočių, plikasėklių ir gaubtasėklių augalų sandarą (apytakiniai audiniai ir vegetatyviniai organai) bei lytinio dauginimosi būdus: sporangėje susidariusiomis sporomis (samanos, sporiniai induočiai), kankorėžyje susidariusiomis sėklomis (plikasėkliai), mezginėje susidariusiomis sėklomis (gaubtasėkliai). Mokomasi palyginti vienskilčių ir dviskilčių augalų klases (sėklos, lapų ir žiedo sandara). [...]

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti augalų apytakos audinių [...] Mokomasi apibūdinti dviskilčių augalų apytakos audinių išsidėstymą vegetatyviniuose organuose, [...] Mokomasi apibūdinti šaknies sandaros prisitaikymą [...] mokomasi paaiškinti, kaip lapo asimiliacinis audinys yra prisitaikęs vykdyti fotosintezę [...] Mokomasi paaiškinti, kaip dengiamajame audinyje esančios žiotelės yra prisitaikiusios reguliuoti transpiraciją ir anglies dioksido ir deguonies apykaitą. Mokomasi apibūdinti stiebo sandarą [...] Mokomasi apibūdinti augalo organų (šaknies, stiebo ir lapo) funkcijas [...]

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti augalų sporofito ir gametofito kartas [...] Mokomasi apibūdinti žiedinių augalų vegetatyvinio dauginimosi įvairovę [...] paaiškinti augalų lytinį dauginimąsi [...] Mokomasi palyginti savidulkos ir kryžmadulkos vaidmenį augalų genetinės įvairovės atsiradimui. [...]

Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi [...] apibūdinti evoliuciją [...] Mokomasi susieti paveldimą kintamumą – naujų alelinių genų kombinacijų susidarymą ir mutacijas su organizmų genetine įvairove populiacijoje; paaiškinti, kad veikiant gamtinei atrankai [...] Nagrinėjant stabilizuojančiosios, kryptingosios ir išskiriančiosios gamtinės atrankos pavyzdžius, mokomasi paaiškinti, kaip šios gamtinės atrankos formos veikia fenotipų dažnį populiacijoje. [...]

Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti organizmų sistematiką [...] rūšį [...] Mokomasi paaiškinti mokslinio rūšies pavadinimo sandarą [...] Mokomasi apibūdinti ląstelinę sandarą kaip vieną iš požymių, pagal kurį organizmai skirstomi į tris domenus; organizmų klasifikavimą, kaip hierarchinės organizmų grupių klasifikacinės sistemos sudarymą (remiantis taksonų rangais: domenas, karalystė, tipas ar skyrius, klasė, būrys ar eilė, šeima, gentis ir rūšis).

Biologinė įvairovė – evoliucijos rezultatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] mokomasi apibūdinti bakterijų domeno ir eukarijų karalysčių (protistų, grybų, augalų ir gyvūnų) požymius [...]

Populiacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti ekologinę nišą [...] analizuojama, kaip abiotiniai ir biotiniai aplinkos pasipriešinimo veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį; kokį poveikį populiacijos augimo greičiui turi biotinis potencialas ir aplinkos talpa.

Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] mokomasi apibūdinti ir palyginti, kaip vyksta pirminė ir antrinė daugiametė bendrijų kaita (sukcesija). Lygindami brandžias ir besiformuojančias bendrijas, [...] Mokomasi paaiškinti, kaip ekologiniai santykiai (konkurencija, plėšrūno – aukos, parazito – šeimininko santykiai) reguliuoja populiacijų individų skaičių neigiamu grįžtamuoju ryšiu. [...] mokomasi apibūdinti mutualizmą, [...]

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] mokomasi paaiškinti ir palyginti energijos srautą ir medžiagų ciklą ekosistemoje. [...] mokomasi paaiškinti energijos virsmus, perdavimą ir nuostolius ekosistemose. [...] mitybos grandinės [...] paaiškinti medžiagų apytaką biosferoje ir apibūdinti skaidytojų, nitrifikuojančių, azotą fiksuojančių ir denitrifikuojančių bakterijų vaidmenį azoto apytakoje. [...]

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti, kad biologinę įvairovę sudaro rūšių ir buveinių įvairovė. [...] veikia biologinę įvairovę; [...] Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; [...] Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu, ir kt.) pateiktą informaciją skirtingų šaltinių, remdamasis pateiktais kriterijais ją lygina, klasifikuoja, padedamas vertina ir apibendrina (B2.1).

Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius atsirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, remdamasis pateiktais kriterijais ją vertina, lygina, klasifikuoja, padedamas analizuoja, jungia skirtingų šaltinių informaciją (B2.2). 

Tikslingai pasirenka reikšminius žodžius ir atsirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją kritiškai vertina, interpretuoja, lygina, klasifikuoja, analizuoja, jungia ir apibendrina (B2.3).

Tikslingai pasirenka reikšminius žodžius ir atsirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją kritiškai ir argumentuotai vertina, interpretuoja, lygina ir klasifikuoja tikslingai pasirinkdamas kriterijus, analizuoja, jungia ir apibendrina (B2.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. [...] Analizuojant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių sandarą, mokomasi jas palyginti. Remiantis supratimu apie augalinės ir gyvūninės ląstelių sandaros panašumus ir skirtumus, mokomasi jas palyginti. Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti fosfolipidų savybes (hidrofiliškumas ir hidrofobiškumas) su dvisluoksnės membranos sandara, apibūdinti jos takumą. [...] Mokomasi nurodyti pasyviosios ir aktyviosios pernašų per plazminę membraną skirtumus.

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis turima informacija apie ląstelės ciklo etapus, mokomasi susieti eukariotinės ląstelės ciklo etapus su vienodą genetinę informaciją turinčių ląstelių susidarymu: interfazę – su DNR replikacija ir seserinių chromatidžių susidarymu, mitozę (profazė, metafazė, anafazė, telofazė) – su genetiškai vienodų branduolių susidarymu, citokinezę – su genetiškai vienodų ląstelių susidarymu. Analizuojant augalų ir gyvūnų ląstelių dalijimąsi, mokomasi apibūdinti panašumus (interfazė ir mitozė) ir skirtumus (dalijimosi verpstės susidarymas ir citokinezė). [...] Mokomasi susieti somatinių ląstelių dalijimąsi su daugialąsčių organizmų augimu, audinių atsinaujinimu, nelytiniu dauginimusi. Nagrinėdami pateiktą informaciją, mokosi pritaikyti žinias apie ląstelės ciklo valdymą ir susieti ląstelės ciklo valdymo sutrikimus su žmogaus sveikata – auglių atsiradimu.

Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Lipidų savybes susieti su jų funkcijomis organizmuose: kaupimo ir energetinė (riebalai), apsauginė (vaškai), biologinių membranų pralaidumas (fosfolipidai) ir takumas (cholesterolis). [...] 

Baltymai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Baltymų įvairovę susieti su jų funkcijomis organizmuose: struktūrinė (kolagenas, keratinas), katalizinė (fermentai), apsauginė (antikūnai, kraujo krešėjimo baltymai), pernašos (hemoglobinas, membranos baltymai), judėjimo (aktinas, miozinas), receptorinė (sinapsės ir hormonų receptoriai plazminėje membranoje), reguliacinė (insulinas, gliukagonas). Remiantis globulinių ir fibrilinių baltymų pavyzdžiais, mokomasi susieti jų struktūras su atliekamomis funkcijomis. [...]

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis indukuoto atitikmens modeliu, analizuojamas fermentų veikimo savitumas ir paaiškinama, kaip fermentinės reakcijos greitis priklauso nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos.

Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] palyginti DNR ir RNR molekulių struktūrą. [...] Mokomasi susieti komplementarumo principą replikacijos ir transkripcijos procesuose.

Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Analizuojant baltymų sintezės modelį, mokomasi apibūdinti, kad trys gretimos azotinės bazės iRNR molekulėje sudaro kodoną, kuris koduoja tam tikrą aminorūgštį ir, kad aminorūgščių seką polipeptido grandinėje lemia DNR molekulėje esantis genetinis kodas. [...]

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinantis alkoholinį rūgimą mieliagrybiuose ir pieno rūgšties susidarymą raumenų ląstelėse, mokomasi susieti anaerobinį kvėpavimą su organizmų prisitaikymu apsirūpinti energija be deguonies. [...] Aiškindamiesi mitochondrijos sandarą sieja ją su aerobinio kvėpavimo metu vykstančiais procesais: Krebso ciklu bei elektronų pernašos grandine. [...] Mokomasi palyginti aerobinį ir anaerobinį kvėpavimą.

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinamasi chloroplasto sandara, susiejant ją su chloroplaste vykstančiais procesais: nuo šviesos priklausančiomis ir nepriklausančiomis (Kalvino ciklas) reakcijomis. [...]

Mejozė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti mejotinio ląstelių dalijimosi etapus (I ir II mejozės etapus: profazė, metafazė, anafazė, telofazė) su skirtingą genetinę informaciją turinčių ląstelių susidarymu: mejozė I – su krosingoveriu profazėje I ir atsitiktiniu homologinių chromosomų išsidėstymu metafazėje I. Mokomasi susieti mejozę su gyvūnų lytinių ląstelių ir augalų sporų susidarymu ir apibūdinti mejozės vaidmenį evoliucijos procese.

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; [...] Mokomasi paaiškinti alelių sąveiką per nepilną dominavimą, kaip paveldėjimą, kurio metu heterozigotiniai organizmai yra tarpinio fenotipo lyginant su homozigotiniais organizmais. [...] Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...]

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Analizuojant schemas mokomasi apibūdinti polimerazės grandininę reakciją (PGR) kaip procesą, kurio metu gausinami tiksliniai DNR fragmentai gali būti naudojami elektroforezėje ir dauginant genus. [...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. 

Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi susieti virškinimo trakto organų prisitaikymą su atliekamomis funkcijomis. Analizuojant virškinimo liaukų veiklą, mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio išorės sekrecijos liaukas, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas (fermentų gamybą ir jų išskyrimą). [...] Mokomasi susieti riebalų, baltymų ir angliavandenių vartojimą su žmogaus sveikata. [...]

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] mokomasi susieti plaučių ventiliaciją su efektyvia dujų difuzija alveolėse. [...] Mokomasi susieti alveolių prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, sienelė iš vienasluoksnio epitelio, drėgnas vidinis paviršius, tankus kapiliarų tinklas) su plaučiuose vykstančia dujų difuzija. [...]

Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Susieti eritrocitų sandarą su deguonies pernaša, leukocitų – su organizmo apsauga, trombocitų – su kraujo krešėjimu. Mokomasi apibūdinti kraujo plazmos sudėtį ir susieti ją su medžiagų pernašos, apsaugine ir termoreguliacijos funkcija. Analizuojant schemas mokomasi paaiškinti kraujo krešėjimo procesą ir jo svarbą. Analizuojant kraujo tyrimų duomenis, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai (sumažėjęs eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis, padidėjęs leukocitų skaičius, sumažėjęs trombocitų skaičius) gali turėti įtakos organizmui. [...]

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant elektrokardiogramas, mokomasi paaiškinti širdies darbo ciklą. [...] Mokomasi susieti arterijų, venų ir kapiliarų sandarą su jų atliekamomis funkcijomis. [...] Remiantis pateikta informacija, mokomasi apibūdinti ir palyginti kraujospūdžio ir kraujo tekėjimo greičio kitimą arterijose, venose ir kapiliaruose. [...] Mokomasi susieti limfagyslių sandarą su atliekama funkcija.

Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. Mokomasi palyginti virusų ir bakterijų sandarą, prisitaikymą daugintis ir plitimą. [...] Mokomasi apibūdinti antrąją organizmo apsaugos liniją, susiejant ją su fagocitų prisitaikymu apsaugoti nuo virusų ir bakterijų. [...] Mokomasi apibūdinti T ir B limfocitų funkcijas ir susieti jas su ląsteliniu ir humoraliniu imunitetu. Nagrinėjant ŽIV poveikį organizmui, mokomasi paaiškinti T limfocitų svarbą imunitetui. [...] Mokomasi apibūdinti ir palyginti imuniteto rūšis: įgimtas ir įgytas imunitetas, aktyvus ir pasyvus imunitetas, dirbtinis ir natūralus imunitetas. [...] remiantis duota informacija, nagrinėti antibiotikų veikimo principą. Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimo priežastis ir pasekmes.

Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti nefrono dalių (kapsulės, vingiuotųjų kanalėlių, Henlės kilpos, surenkamojo kanalėlio) sandaros prisitaikymą su šlapimo susidarymu. Analizuojant kraujo sudėties skirtumus inkstų arterijoje ir inkstų venoje, mokomasi paaiškinti šlapimo šalinimo sistemos funkciją. [...] 

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi susieti neurono prisitaikymą su nervinio signalo perdavimu organizme. [...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...] Remiantis pavyzdžiais mokomasi palyginti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus, paaiškinti jų vaidmenį organizmo funkcijų valdyme. [...] Mokomasi susieti periferinę nervų sistemą sudarančių nervų (juntamieji, judinamieji, mišrieji) sandarą su jų atliekama funkcija. [...] Mokomasi paaiškinti, kuo skiriasi nervinis ir humoralinis reguliavimas.

Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis homeostazės valdymo sistemos dalimis (receptorius, valdymo centras ir efektorius) mokomasi paaiškinti, kaip neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu palaikoma homeostazė. [...] Mokomasi susieti odos sandarą su prisitaikymu dalyvauti termoreguliacijoje. [...] Mokomasi susieti inkstų sandarą su prisitaikymu dalyvauti osmoreguliacijoje. [...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes.

Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi palyginti spermatozoido ir kiaušialąstės prisitaikymą dalyvauti apvaisinimo procese: haploidinis chromosomų skaičius, ląstelių dydis, spermatozoidų prisitaikymas judėti ir prasiskverbti į kiaušialąstę, kiaušialąstės prisitaikymas būti apvaisintai tik vieno spermatozoido. Remiantis duota informacija apie moters organizme mėnesinių ciklo metu vykstančius pokyčius, mokomasi apibūdinti hipofizės (LH ir FSH) ir kiaušidžių (estrogenai ir progesteronas) išskiriamų hormonų poveikį kiaušialąstės brendimui, organizmo pasirengimui apvaisinimui ir gemalo vystymuisi. [...] Mokomasi apibūdinti placentą, susieti placentos sandaros prisitaikymą (didelis choriono gaurelių paviršiaus plotas, atskirta vaisiaus ir motinos kraujotaka) su atliekamomis funkcijomis. [...]

Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis žieduotųjų kirmėlių, nariuotakojų ir stuburinių pavyzdžiu mokomasi paaiškinti skeleto ir raumenų vaidmenį judėjime. Mokomasi palyginti žuvų prisitaikymą judėti vandenyje ir paukščių bei žinduolių prisitaikymą judėti sausumoje. Mokomasi susieti nariuotakojų paplitimą tiek vandenyje, tiek ir sausumoje su išorinio skeleto nelaidumu vandeniui; žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių kūno dangos požymius su prisitaikymu gyventi tam tikroje aplinkoje.

Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Remiantis hidros pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti nelytinio ir lytinio dauginimosi privalumus ir trūkumus. Remiantis varlės ir roplio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų vidinį ir išorinį apvaisinimą. Remiantis paukščio ir placentinio žinduolio pavyzdžiu, mokomasi apibūdinti išorinį ir vidinį embrioninį vystymąsi. Remiantis drugio ir žiogo pavyzdžiu, mokomasi palyginti netiesioginį poembrioninį vystymąsi: vystymąsi su pilna ir nepilna metamorfoze. Remiantis varlės ir paukščio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų netiesioginį ir tiesioginį poembrioninį vystymąsi, mokomasi susieti jį su prisitaikymu gyventi vandenyje ar sausumoje. Remiantis žuvinio kaspinuočio ir askaridės gyvenimo ciklų pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti, kaip parazitinės kirmėlės yra prisitaikiusios parazituoti ir plisti.

Dujų apykaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis konkrečiais pavyzdžiais mokomasi apibūdinti stuburinių gyvūnų kvėpavimo organų prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, plonas ir drėgnas paviršius, dujų koncentracijos gradiento palaikymas) vykdyti dujų apykaitą. [...] 

Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi susieti stuburinių gyvūnų prisitaikymą gyventi tam tikroje aplinkoje su skirtingų azotinių atliekų šalinimu (žuvys – amoniakas, žinduoliai – šlapalas, ropliai – šlapimo rūgštis). Remiantis dykumos ir vandens žinduolio inkstų nefronų sandaros skirtumu, mokomasi paaiškinti, kaip šie gyvūnai yra prisitaikę šalinti skirtingą vandens kiekį.

Augalų įvairovė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi palyginti samanų, sporinių induočių, plikasėklių ir gaubtasėklių augalų sandarą (apytakiniai audiniai ir vegetatyviniai organai) bei lytinio dauginimosi būdus: sporangėje susidariusiomis sporomis (samanos, sporiniai induočiai), kankorėžyje susidariusiomis sėklomis (plikasėkliai), mezginėje susidariusiomis sėklomis (gaubtasėkliai). Mokomasi palyginti vienskilčių ir dviskilčių augalų klases (sėklos, lapų ir žiedo sandara). [...]

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] palyginti dviskilčių žolinių ir sumedėjusių augalų apytakos audinių išsidėstymą stiebe. [...] Mokomasi susieti asimiliacinio audinio vykdomą fotosintezę su medžiagų pernaša augaluose (vandens ir mineralinių medžiagų, organinių medžiagų, deguonies ir anglies dioksido pernaša). [...]

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti augalų sporofito ir gametofito kartas, palyginti samanų ir žiedinių augalų gyvenimo ciklus ir susieti su šių augalų paplitimu. Mokomasi susieti augalų vegetatyvinį dauginimąsi su požymių pastovumu ir lytinį dauginimąsi su požymių kintamumu. [...] Nagrinėjant žiedo sandarą, mokomasi paaiškinti augalų lytinį dauginimąsi: apdulkinimas, dvigubas apvaisinimas ir sėklos susidarymas. Mokomasi palyginti savidulkos ir kryžmadulkos vaidmenį augalų genetinės įvairovės atsiradimui. Mokomasi palyginti vėjo ir gyvūnų apdulkinamų augalų požymius. Mokomasi susieti sėklų platinimo būdų įvairovę su augalų prisitaikymu išplisti ir apibūdinti sėklų platinimo svarbą augalams. Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.

Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti paveldimą kintamumą – naujų alelinių genų kombinacijų susidarymą ir mutacijas su organizmų genetine įvairove populiacijoje; paaiškinti, kad veikiant gamtinei atrankai dalis populiacijos organizmų turi didesnes galimybes išlikti ir susilaukti palikuonių, nes yra geriau prisitaikę prie aplinkos. Remiantis bakterijų atsparumo antibiotikams susidarymo pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti paveldimo kintamumo ir gamtinės atrankos reikšmę populiacijos individų prisitaikymui prie kintančių aplinkos sąlygų. Nagrinėjant stabilizuojančiosios, kryptingosios ir išskiriančiosios gamtinės atrankos pavyzdžius, mokomasi paaiškinti, kaip šios gamtinės atrankos formos veikia fenotipų dažnį populiacijoje. [...] Remiantis skirtingais žmogaus evoliuciją vaizduojančiais filogenetiniais medžiais, analizuojama, kaip skirtingi duomenys gali keisti supratimą apie evoliucijos ryšius.

Biologinė įvairovė – evoliucijos rezultatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Naudojantis duota informacija apie organizmą mokomasi priskirti jį bakterijų, protistų, grybų, augalų arba gyvūnų karalystei ir apibūdinti pagal organizmų karalystėms būdingus požymius. Analizuojant pavyzdžius mokomasi apibūdinti bakterijų domeno ir eukarijų karalysčių (protistų, grybų, augalų ir gyvūnų) požymius (ląstelinė sandara, mitybos būdas, judrumas, sandaros sudėtingumo lygis: ląstelės, audiniai, organai ir organų sistemos).

Populiacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis konkrečios populiacijos individų skaičiaus duomenimis, analizuojama, kaip abiotiniai ir biotiniai aplinkos pasipriešinimo veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį; kokį poveikį populiacijos augimo greičiui turi biotinis potencialas ir aplinkos talpa.

Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Remiantis pavyzdžiais mokomasi apibūdinti ir palyginti, kaip vyksta pirminė ir antrinė daugiametė bendrijų kaita (sukcesija). Lygindami brandžias ir besiformuojančias bendrijas, mokomasi apibūdinti jų savybes: detrito kiekis, mitybos tinklų tankis, rūšių įvairovė, reguliacijos neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu įvairovė. Analizuojant brandžios ekosistemos mitybos tinklų pavyzdžius, mokomasi paaiškinti rūšių įvairovės svarbą bendrijų stabilumui. [...] Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti mutualizmą, ir paaiškinti jo svarbą bendrijų stabilumui. 

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojant gamintojų, gyvaėdžių ir skaidytojų vaidmenį ir tarpusavio ryšius ekosistemose, mokomasi paaiškinti ir palyginti energijos srautą ir medžiagų ciklą ekosistemoje. Remiantis informacija apie energijos srautus ekosistemoje, mokomasi paaiškinti energijos virsmus, perdavimą ir nuostolius ekosistemose. Siejant mitybos grandinių ilgį ribojančius veiksnius su žmogaus mityba, mokomasi modeliuoti, kaip trumpesnės mitybos grandinės leistų sumažinti išteklių naudojimą ir išmaitinti daugiau gyventojų. Remiantis azoto ciklo schema, mokomasi paaiškinti medžiagų apytaką biosferoje ir apibūdinti skaidytojų, nitrifikuojančių, azotą fiksuojančių ir denitrifikuojančių bakterijų vaidmenį azoto apytakoje. Mokomasi pagrįsti žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje ir įvertinti priemones, mažinančias žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje.

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius, pagal įvardytus kriterijus skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.1).

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius, pagal standartinius kriterijus skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, atpažįsta tinkamą mokslinį paaiškinimą (B3.2).

Analizuoja ir vertina patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus. Skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, pateikia pavyzdžių. Nustato, kurie įrodymai pagrindžia mokslinį teiginį (B3.3).

Analizuoja ir vertina pasirinktus patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus. Nurodo patikimos informacijos požymius, jais remdamasis skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, pateikia pavyzdžių. Nustato, kurie įrodymai pagrindžia mokslinį teiginį, argumentuoja savo pasirinkimą (B3.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: [...]  Analizuojant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių sandarą, mokomasi jas palyginti. [...]

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Analizuojant augalų ir gyvūnų ląstelių dalijimąsi, mokomasi apibūdinti panašumus (interfazė ir mitozė) ir skirtumus (dalijimosi verpstės susidarymas ir citokinezė). [...]

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis indukuoto atitikmens modeliu, analizuojamas fermentų veikimo savitumas ir paaiškinama, kaip fermentinės reakcijos greitis priklauso nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. 

Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Analizuojant baltymų sintezės modelį, mokomasi apibūdinti, kad trys gretimos azotinės bazės iRNR molekulėje sudaro kodoną, kuris koduoja tam tikrą aminorūgštį ir, kad aminorūgščių seką polipeptido grandinėje lemia DNR molekulėje esantis genetinis kodas. [...]

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...]

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Analizuojant schemas mokomasi apibūdinti polimerazės grandininę reakciją (PGR) kaip procesą, kurio metu gausinami tiksliniai DNR fragmentai gali būti naudojami elektroforezėje ir dauginant genus. [...]

Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant virškinimo liaukų veiklą, mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio išorės sekrecijos liaukas, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas (fermentų gamybą ir jų išskyrimą). [...]

Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant schemas mokomasi paaiškinti kraujo krešėjimo procesą ir jo svarbą. Analizuojant kraujo tyrimų duomenis, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai (sumažėjęs eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis, padidėjęs leukocitų skaičius, sumažėjęs trombocitų skaičius) gali turėti įtakos organizmui. [...]

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant elektrokardiogramas, mokomasi paaiškinti širdies darbo ciklą. [...] Remiantis pateikta informacija, mokomasi apibūdinti ir palyginti kraujospūdžio ir kraujo tekėjimo greičio kitimą arterijose, venose ir kapiliaruose. [...]

Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. [...] Nagrinėjant ŽIV poveikį organizmui, mokomasi paaiškinti T limfocitų svarbą imunitetui. [...] remiantis duota informacija, nagrinėti antibiotikų veikimo principą. Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimo priežastis ir pasekmes.

Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant kraujo sudėties skirtumus inkstų arterijoje ir inkstų venoje, mokomasi paaiškinti šlapimo šalinimo sistemos funkciją. [...]

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis pavyzdžiais mokomasi palyginti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus, paaiškinti jų vaidmenį organizmo funkcijų valdyme. [...]

Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis homeostazės valdymo sistemos dalimis (receptorius, valdymo centras ir efektorius) mokomasi paaiškinti, kaip neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu palaikoma homeostazė. [...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes.

Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis duota informacija apie moters organizme mėnesinių ciklo metu vykstančius pokyčius, mokomasi apibūdinti hipofizės (LH ir FSH) ir kiaušidžių (estrogenai ir progesteronas) išskiriamų hormonų poveikį kiaušialąstės brendimui, organizmo pasirengimui apvaisinimui ir gemalo vystymuisi. [...]

Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis žieduotųjų kirmėlių, nariuotakojų ir stuburinių pavyzdžiu mokomasi paaiškinti skeleto ir raumenų vaidmenį judėjime. [...]

Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Remiantis hidros pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti nelytinio ir lytinio dauginimosi privalumus ir trūkumus. Remiantis varlės ir roplio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų vidinį ir išorinį apvaisinimą. Remiantis paukščio ir placentinio žinduolio pavyzdžiu, mokomasi apibūdinti išorinį ir vidinį embrioninį vystymąsi. Remiantis drugio ir žiogo pavyzdžiu, mokomasi palyginti netiesioginį poembrioninį vystymąsi: vystymąsi su pilna ir nepilna metamorfoze. Remiantis varlės ir paukščio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų netiesioginį ir tiesioginį poembrioninį vystymąsi, mokomasi susieti jį su prisitaikymu gyventi vandenyje ar sausumoje. Remiantis žuvinio kaspinuočio ir askaridės gyvenimo ciklų pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti, kaip parazitinės kirmėlės yra prisitaikiusios parazituoti ir plisti.

Dujų apykaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis konkrečiais pavyzdžiais mokomasi apibūdinti stuburinių gyvūnų kvėpavimo organų prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, plonas ir drėgnas paviršius, dujų koncentracijos gradiento palaikymas) vykdyti dujų apykaitą. [...] 

Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis dykumos ir vandens žinduolio inkstų nefronų sandaros skirtumu, mokomasi paaiškinti, kaip šie gyvūnai yra prisitaikę šalinti skirtingą vandens kiekį.

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant žiedo sandarą, mokomasi paaiškinti augalų lytinį dauginimąsi: apdulkinimas, dvigubas apvaisinimas ir sėklos susidarymas. [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.

Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis bakterijų atsparumo antibiotikams susidarymo pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti paveldimo kintamumo ir gamtinės atrankos reikšmę populiacijos individų prisitaikymui prie kintančių aplinkos sąlygų. Nagrinėjant stabilizuojančiosios, kryptingosios ir išskiriančiosios gamtinės atrankos pavyzdžius, mokomasi paaiškinti, kaip šios gamtinės atrankos formos veikia fenotipų dažnį populiacijoje. [...] Remiantis skirtingais žmogaus evoliuciją vaizduojančiais filogenetiniais medžiais, analizuojama, kaip skirtingi duomenys gali keisti supratimą apie evoliucijos ryšius.

Biologinė įvairovė – evoliucijos rezultatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Naudojantis duota informacija apie organizmą mokomasi priskirti jį bakterijų, protistų, grybų, augalų arba gyvūnų karalystei ir apibūdinti pagal organizmų karalystėms būdingus požymius. Analizuojant pavyzdžius mokomasi apibūdinti bakterijų domeno ir eukarijų karalysčių (protistų, grybų, augalų ir gyvūnų) požymius (ląstelinė sandara, mitybos būdas, judrumas, sandaros sudėtingumo lygis: ląstelės, audiniai, organai ir organų sistemos).

Populiacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis konkrečios populiacijos individų skaičiaus duomenimis, analizuojama, kaip abiotiniai ir biotiniai aplinkos pasipriešinimo veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį; kokį poveikį populiacijos augimo greičiui turi biotinis potencialas ir aplinkos talpa.

Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Remiantis pavyzdžiais mokomasi apibūdinti ir palyginti, kaip vyksta pirminė ir antrinė daugiametė bendrijų kaita (sukcesija). [...] Analizuojant brandžios ekosistemos mitybos tinklų pavyzdžius, mokomasi paaiškinti rūšių įvairovės svarbą bendrijų stabilumui. [...] Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti mutualizmą, ir paaiškinti jo svarbą bendrijų stabilumui. 

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojant gamintojų, gyvaėdžių ir skaidytojų vaidmenį ir tarpusavio ryšius ekosistemose, mokomasi paaiškinti ir palyginti energijos srautą ir medžiagų ciklą ekosistemoje. Remiantis informacija apie energijos srautus ekosistemoje, mokomasi paaiškinti energijos virsmus, perdavimą ir nuostolius ekosistemose. [...] Remiantis azoto ciklo schema, mokomasi paaiškinti medžiagų apytaką biosferoje ir apibūdinti skaidytojų, nitrifikuojančių, azotą fiksuojančių ir denitrifikuojančių bakterijų vaidmenį azoto apytakoje. [...]

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. [...] analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pagal įvardytus kriterijus pritaiko pranešimą konkrečiam adresatui. Tinkamai vartodamas pagrindines reikšmines sąvokas ir simbolius, sklandžiai, suprantamai ir etiškai perteikia biologinę informaciją. Ruošdamas pranešimus, cituoja šaltinius, naudoja skaitmenines technologijas (B4.1).

Pagal standartinius kriterijus pritaiko pranešimą konkrečiam adresatui. Tinkamai vartodamas reikšmines sąvokas ir simbolius, sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologinę informaciją. Ruošdamas pranešimus cituoja šaltinius, įvertina jų patikimumą atsižvelgdamas į pateiktus kriterijus, naudoja skaitmenines technologijas (B4.2).

Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, vertina jų patikimumą, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.3).

Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalba skirtingais būdais ir formomis perteikdamas kitiems biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Tikslingai pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Geba įvertinti būdus, tinkamus moksliškai tyrinėti tam tikrą klausimą ir nustatyti duomenų ir jų šaltinių interpretavimo trūkumus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, vertina jų patikimumą, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; visos ląstelės vykdo medžiagų ir energijos apykaitą; naujos ląstelės atsiranda tik iš kitų gyvų ląstelių. [...]

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...]

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus.

Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti 2–3 virškinimo sistemos ligas: nurodyti jų priežastis ir poveikį organizmui ir pateikti siūlymų, kaip šių ligų išvengti. Remiantis žiniomis apie su maistu gaunamos energijos ir maisto medžiagų panaudojimą organizme, mokomasi paaiškinti nesubalansuotos mitybos pasekmes žmogui.

Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes.

Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi paaiškinti rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų ir medikamentų vartojimo bei streso poveikį gemalo ir vaisiaus vystymuisi. Mokomasi apibūdinti nevaisingumo priežastis ir galimas priemones šiai problemai spręsti. Remiantis supratimu apie mėnesinių ciklo hormoninę reguliaciją, mokomasi paaiškinti hormoninių kontraceptikų ir natūralaus šeimos planavimo metodo taikymą siekiant atidėti nėštumą.

Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...] Remiantis skirtingais žmogaus evoliuciją vaizduojančiais filogenetiniais medžiais, analizuojama, kaip skirtingi duomenys gali keisti supratimą apie evoliucijos ryšius.

Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Aptariamas K. Linėjaus vaidmuo organizmų sistematikos moksle. [...]

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti, kaip žmogaus veikla tiesiogiai veikia biologinę įvairovę; analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos paaiškina (B5.1).

Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja (B5.2).

Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją ir atlikdamas tyrimus tikslingai formuluoja probleminius klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, geba atskirti moksliniais įrodymais ir teorijomis pagrįstus argumentus nuo nemokslinių (B5.3).

Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją ir atlikdamas tyrimus tikslingai formuluoja probleminius klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, geba atskirti moksliniais įrodymais ir teorijomis pagrįstus argumentus nuo nemokslinių, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti (B5.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] Nagrinėdami pateiktą informaciją, mokosi pritaikyti žinias apie ląstelės ciklo valdymą ir susieti ląstelės ciklo valdymo sutrikimus su žmogaus sveikata – auglių atsiradimu.

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...]

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...] Nagrinėdami pateiktą informaciją, mokosi pritaikyti žinias apie ląstelės ciklo valdymą ir susieti ląstelės ciklo valdymo sutrikimus su žmogaus sveikata – auglių atsiradimu.

Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...]

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos.

Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant transliacijos procesą, aiškinamasi, kaip ribosomose esančios iRNR informacija, dalyvaujant tRNR, perrašoma į aminorūgščių seką polipeptido grandinėje.

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos.

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. [...]

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. [...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.

Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant virškinimo liaukų veiklą, mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio išorės sekrecijos liaukas, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas (fermentų gamybą ir jų išskyrimą). [...]

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus.

Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant schemas mokomasi paaiškinti kraujo krešėjimo procesą ir jo svarbą. Analizuojant kraujo tyrimų duomenis, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai (sumažėjęs eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis, padidėjęs leukocitų skaičius, sumažėjęs trombocitų skaičius) gali turėti įtakos organizmui. [...]

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant elektrokardiogramas, mokomasi paaiškinti širdies darbo ciklą. [...] Remiantis pateikta informacija, mokomasi apibūdinti ir palyginti kraujospūdžio ir kraujo tekėjimo greičio kitimą arterijose, venose ir kapiliaruose. Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...]

Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. [...] Nagrinėjant ŽIV poveikį organizmui, mokomasi paaiškinti T limfocitų svarbą imunitetui. [...] remiantis duota informacija, nagrinėti antibiotikų veikimo principą. [...]

Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant kraujo sudėties skirtumus inkstų arterijoje ir inkstų venoje, mokomasi paaiškinti šlapimo šalinimo sistemos funkciją. [...]

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...]

Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes.

Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Remiantis duota informacija apie moters organizme mėnesinių ciklo metu vykstančius pokyčius, mokomasi apibūdinti hipofizės (LH ir FSH) ir kiaušidžių (estrogenai ir progesteronas) išskiriamų hormonų poveikį kiaušialąstės brendimui, organizmo pasirengimui apvaisinimui ir gemalo vystymuisi. [...]

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...]

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėjant žiedo sandarą, mokomasi paaiškinti augalų lytinį dauginimąsi: apdulkinimas, dvigubas apvaisinimas ir sėklos susidarymas. [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.

Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėjant stabilizuojančiosios, kryptingosios ir išskiriančiosios gamtinės atrankos pavyzdžius, mokomasi paaiškinti, kaip šios gamtinės atrankos formos veikia fenotipų dažnį populiacijoje. [...] Remiantis skirtingais žmogaus evoliuciją vaizduojančiais filogenetiniais medžiais, analizuojama, kaip skirtingi duomenys gali keisti supratimą apie evoliucijos ryšius.

Biologinė įvairovė – evoliucijos rezultatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Naudojantis duota informacija apie organizmą mokomasi priskirti jį bakterijų, protistų, grybų, augalų arba gyvūnų karalystei ir apibūdinti pagal organizmų karalystėms būdingus požymius. [...]

Populiacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Remiantis konkrečios populiacijos individų skaičiaus duomenimis, analizuojama, kaip abiotiniai ir biotiniai aplinkos pasipriešinimo veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį; kokį poveikį populiacijos augimo greičiui turi biotinis potencialas ir aplinkos talpa.

Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Remiantis pavyzdžiais mokomasi apibūdinti ir palyginti, kaip vyksta pirminė ir antrinė daugiametė bendrijų kaita (sukcesija). [...] Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti mutualizmą, ir paaiškinti jo svarbą bendrijų stabilumui.

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Remiantis informacija apie energijos srautus ekosistemoje, mokomasi paaiškinti energijos virsmus, perdavimą ir nuostolius ekosistemose. [...]

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. [...] analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą.

Mokydamiesi tyrinėti mokiniai susiformuos supratimą, kad atliekant tyrimus ir stebėjimus gaunamos žinios, kurios reikalingos suprasti ir paaiškinti gamtoje vykstančius reiškinius, pažinti pasaulį ir jį keisti, nedarant žalos gamtai; suvokti savo vietą ir vaidmenį gamtoje. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: C1–C6.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija tyrimo atlikimo etapus (C1.1). 

Paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija tyrimo metodus ir tyrimo atlikimo etapų seką (C1.2). 

Paaiškina, kas yra tyrimas, apibūdina skirtingus tyrimų metodus, įvardija tyrimo atlikimo etapų seką (C1.3).

Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimų metodus, nurodo, kada jie taikomi, įvardija tyrimo atlikimo etapų seką (C1.4).

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...]

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...]

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, [...]. Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, [...]. Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija tyrimo atlikimo etapų seką (C1.1).

Paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija skirtingus tyrimo metodus, jų skirtumus ir tyrimo atlikimo etapų seką (C1.2).

Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimų metodus, įvardija tyrimo atlikimo etapų seką (C1.3). 

Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimo metodus ir nurodo jų taikymo galimybes, pagrindžia kiekvieno etapo paskirtį ir nuoseklaus tyrimo atlikimo svarbą (C1.4).

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...]

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...]

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...]

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...], tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...]

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...]

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija skirtingus tyrimo metodus, jų skirtumus ir tyrimo atlikimo etapų seką (C1.1).

Paaiškina, kas yra tyrimas, apibūdina skirtingus tyrimų metodus, nurodo, kada jie taikomi, įvardija tyrimo atlikimo etapų seką (C1.2).

Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimo metodus, nurodo, kada jie taikomi, įvardija ir apibūdina tyrimo atlikimo etapus (C1.3). 

Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimo metodus ir jų taikymo galimybes, pagrindžia kiekvieno etapo paskirtį ir nuoseklaus tyrimo atlikimo svarbą (C1.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...]

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...]

Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...]

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos.

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos.

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus.

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...] 

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...]

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...]

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas ir naudodamasis pateiktais pavyzdžiais formuluoja klausimus, tikslą ir hipotezę probleminei situacijai artimoje aplinkoje tirti (C2.1).

Konsultuodamasis formuluoja probleminius klausimus įprastai situacijai tirti, tyrimo tikslą, hipotezę (C2.2).

Formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslą, hipotezę įprastoms situacijoms tirti (C2.3). 

Formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslą, hipotezę naujoms situacijoms tirti (C2.4). 

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...]

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...] 

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, [...]. Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslą, hipotezę (C2.1).

Konsultuodamasis įvardija probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslą, hipotezę (C2.2).

Įvardija probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslą, hipotezę (C2.3).

Įvardija probleminę situaciją, ją analizuoja ir apibūdina, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslą, hipotezę (C2.4). 

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...]

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...]

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...]

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...]

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...]

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...] 

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Įprastame kontekste atpažįsta probleminę situaciją, formuluoja tyrimo tikslą, hipotezę (C2.1). 

Įprastame kontekste atpažįsta ir įvardija probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietą tyrimo tikslą, hipotezę (C2.2). 

Naujame kontekste atpažįsta ir įvardija probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietą tyrimo tikslą, hipotezę (C2.3).

Naujame kontekste atpažįsta ir apibūdina probleminę situaciją, ją analizuoja, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietą tyrimo tikslą, hipotezę (C2.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...]

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...]

Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...]

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos.

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos.

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus.

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...]

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...]

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...]

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, vietą ir laiką bei trukmę, duomenų fiksavimo formą. Padedamas nurodo, kaip nuskaityti matavimo rodmenis, siekiant užtikrinti rezultatų patikimumą (C3.1).

Konsultuodamasis planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę. Nurodo, kaip, pasirenkant priemones ir nuskaitant matavimo rodmenis, užtikrinti rezultatų patikimumą (C3.2).

Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę. Nurodo, ką reikėtų daryti, kad rezultatai būtų patikimi (C3.3).

Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę. Analizuoja, kaip tyrimo metodai, įranga, žmogiškasis faktorius gali veikti duomenų patikimumą. Pasirenka tinkamiausius planuojamo tyrimo rezultatų patikimumo užtikrinimo būdus (C3.4). 

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...]

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...]

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, [...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką, trukmę, suplanuoja eigą (C3.1).

Konsultuodamasis planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę, numato tyrimo veiklas; paaiškina, kaip tyrimo metodai, įranga, žmogiškasis faktorius gali veikti rezultatų patikimumą (C3.2).

Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę, numato tyrimo rezultatų patikimumo užtikrinimo būdus (C3.3).

Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą metodą ir pagrindžia pasirinkimą, pasirenka priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką, trukmę, veiklas, numato ir pagrindžia tyrimo rezultatų patikimumo užtikrinimo būdus (C3.4).

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...]

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...]

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...]

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...]

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...]

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...] 

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pagal pateiktą pavyzdį planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką, trukmę, suplanuoja eigą (C3.1).

Pagal pateiktą pavyzdį planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, suplanuoja darbo eigą, numato veiksnius, lemiančius rezultatų patikimumą (C3.2).

Planuoja tyrimą, pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, suplanuoja darbo eigą, paaiškina veiksnius, lemiančius rezultatų patikimumą (C3.3).

Pagal pateiktą probleminę situaciją planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, suplanuoja darbo eigą, paaiškina veiksnius, lemiančius rezultatų patikimumą ir tikslumą (C3.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...]

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...]

Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...]

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos.

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos.

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus.

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...]

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...]

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...]

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, matavimo priemonių rodmenis (C4.1).

Konsultuodamasis atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.2).

Pagal pavyzdį atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.3).

Atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.4).

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...]

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...]

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, [...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas atlieka tyrimą, saugiai naudojasi priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.1).

Konsultuodamasis atlieka tyrimą, saugiai naudojasi priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.2).

Atlikdamas tyrimą saugiai naudojasi priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.3).

Atlikdamas tyrimą savarankiškai paruošia darbo priemones ir medžiagas, saugiai jomis naudojasi, laikosi etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, pasirenka tinkamus matavimo vienetus (C4.4).

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...]

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...]

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] 

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjant atpažinti nervinį audinį ir paaiškinti jo sandarą; [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...]

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...]

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Padedamas atlieka tyrimą, saugiai naudojasi pateiktomis priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.1).

Remdamasis pateiktais nurodymais, paruošia priemones ir medžiagas, saugiai jomis naudojasi, laikosi etikos reikalavimų, stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis; pasirenka tinkamus matavimo vienetus (C4.2).

Atlikdamas tyrimą savarankiškai paruošia darbo priemones ir medžiagas, saugiai jomis naudojasi, įvertina galimas rizikas, laikosi etikos reikalavimų, analizuoja kultūrinius ir (ar) aplinkosauginius klausimus; tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, atlieka skaičiavimus, argumentuotai pasirenka tinkamus matavimo vienetus (C4.3).

Atlikdamas tyrimą savarankiškai paruošia darbo priemones ir medžiagas, saugiai jomis naudojasi, įvertina galimas rizikas, laikosi etikos reikalavimų, paaiškina kultūrinius ir (ar) aplinkosauginius klausimus; tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, atlieka skaičiavimus, naudoja tinkamus matavimo vienetus. Esant poreikiui koreguoja darbo eigą (C4.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...]

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...]

Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...]

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos.

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos.

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus.

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...]

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...]

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...]

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas pateikia nurodytu būdu gautus tyrimo rezultatus. Pagal pateiktą pavyzdį apskaičiuoja kelių bandymų duomenų aritmetinį vidurkį (C5.1).

Konsultuodamasis apibendrina gautus duomenis ir rezultatus. Pateikdamas duomenis skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį. Duomenis pateikia nurodytu būdu, pasitelkdamas skaitmenines technologijas (C5.2).

Apibendrina gautus duomenis. Pateikdamas duomenis skaičiuoja aritmetinį vidurkį, procentus. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Duomenis pateikia susistemintų duomenų lentelėmis, diagramomis ar kitais pasirinktais būdais. Interpretuoja rezultatus (C5.3).

Apibendrina ir sistemina gautus duomenis, vertina jų patikimumą. Pateikdamas duomenis skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį, procentus. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Duomenis pateikia pasirinkdamas kelis tinkamiausius būdus: lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis. Interpretuoja rezultatus. Paaiškina netikslių ar nepatikimų rezultatų priežastis (C5.4).

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...] 

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...]

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, [...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas apibendrina gautus duomenis ir rezultatus. Pateikdamas duomenis skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį. Duomenis pateikia nurodytu būdu (C5.1).

Sistemina ir apibendrina gautus duomenis. Pateikdamas duomenis skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį. Pasinaudodamas skaitmeninėmis technologijomis pasirenka vieną iš duomenų pateikimo būdų: lenteles, diagramas, grafikus, piešinius, schemas. Interpretuoja rezultatus (C5.2).

Analizuoja ir apibendrina gautus duomenis. Pateikiant duomenis, skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį, procentus. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Pateikia duomenis tinkamais būdais: lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis; interpretuoja rezultatus, vertina jų patikimumą (C5.3). 

Analizuoja, apibendrina ir kritiškai vertina gautus duomenis. Pateikiant duomenis skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį, procentus. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Pateikia duomenis derindamas kelis tinkamus būdus: lenteles, diagramas, grafikus, piešinius, schemas. Interpretuoja rezultatus, vertina rezultatų patikimumą, nurodo nepatikimų ar netikslių rezultatų priežastis (C5.4).

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...] 

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...]

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] 

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjant atpažinti nervinį audinį ir paaiškinti jo sandarą; [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...]

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...]

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Apibendrina gautus duomenis: skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį; duomenis pateikia lentelėmis, grafikais (C5.1).

Apibendrina gautus duomenis: skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį; sistemina rezultatus, atpažįsta ir įvertina nesutapimus. Duomenis pateikia lentelėmis, grafikais (C5.2).

Analizuoja, apibendrina ir matematiškai apdoroja gautus duomenis (atlieka reikalingus skaičiavimus ir pertvarkymus, įvertina matavimo ir skaičiavimo paklaidas, pasitelkia skaitmenines technologijas), pateikia duomenis tinkamais būdais (lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis). Interpretuoja rezultatus, vertina rezultatų patikimumą (C5.3).

Analizuoja, apibendrina ir matematiškai apdoroja gautus duomenis (atlieka reikalingus skaičiavimus ir pertvarkymus, įvertina matavimo ir skaičiavimo paklaidas, pasitelkia skaitmenines technologijas), pateikia duomenis tinkamais būdais (lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis). Interpretuoja rezultatus, vertina rezultatų patikimumą, aiškinasi nepatikimų ar netikslių rezultatų priežastis, siūlo, kaip ištaisyti padarytas klaidas (C5.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...]

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...]

Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...]

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos.

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos.

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus.

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...]

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...]

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...]

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas nagrinėja tyrimo rezultatus ir formuluoja išvadas, palygina jas su hipoteze (C6.1).

Remdamasis tyrimo rezultatais formuluoja išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, nurodo, kurie rezultatai patvirtina arba nepatvirtina hipotezę. Aptaria, kas pavyko ar nepavyko atliekant tyrimą (C6.2).

Remdamasis tyrimo rezultatais formuluoja išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai ir kaip rodo, kad hipotezė pasitvirtino ar nepasitvirtino. Vertina atliktą tiriamąją veiklą ir siūlo jos tobulinimo būdų (C6.3).

Remdamasis tyrimo rezultatais formuluoja išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino. Analizuoja atliktą tiriamąją veiklą ir siūlo jos tobulinimo ir plėtotės būdų (C6.4).

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...]

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...] 

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, [...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas formuluoja tyrimo išvadas; patikrina, ar pasitvirtino hipotezė (C6.1).

Remdamasis gautais rezultatais formuluoja su hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, nurodo, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino Aptaria, kas pavyko ar nepavyko atliekant tyrimą (C6.2).

Remdamasis gautais rezultatais formuluoja su hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino. Vertina atliktą tiriamąją veiklą, siūlo jos tobulinimą (C6.3).

Remdamasis gautais rezultatais formuluoja su hipoteze ir tikslu susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino. Vertina atliktą tiriamąją veiklą, siūlo jos tobulinimo ir plėtotės galimybes (C6.4).

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...]

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...]

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...]

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...], tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] 

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...]

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Konsultuodamasis formuluoja su tikslu ir hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė (C6.1).

Remdamasis gautais rezultatais, formuluoja su tikslu ir hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir įvardina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino ar nepasitvirtino. Aptaria, kas pavyko ar nepavyko atliekant tyrimą, ką būtų galima daryti kitaip (C6.2).

Remdamasis gautais rezultatais, formuluoja su tikslu ir hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino ar nepasitvirtino. Atsižvelgdamas į atliktą tiriamąją veiklą, siūlo jos tobulinimą (C6.3).

Remdamasis gautais rezultatais, formuluoja su tikslu ir hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino ar nepasitvirtino. Vertina atliktą tiriamąją veiklą, siūlo jos tobulinimo ir plėtotės galimybes (C6.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...]

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...]

Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...]

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos.

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos.

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus.

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...]

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...]

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...]

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija tyrimo atlikimo etapus (C1.1). 

Paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija tyrimo metodus ir tyrimo atlikimo etapų seką (C1.2). 

Paaiškina, kas yra tyrimas, apibūdina skirtingus tyrimų metodus, įvardija tyrimo atlikimo etapų seką (C1.3).

Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimų metodus, nurodo, kada jie taikomi, įvardija tyrimo atlikimo etapų seką (C1.4).

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...]

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...]

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, [...]. Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, [...]. Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas ir naudodamasis pateiktais pavyzdžiais formuluoja klausimus, tikslą ir hipotezę probleminei situacijai artimoje aplinkoje tirti (C2.1).

Konsultuodamasis formuluoja probleminius klausimus įprastai situacijai tirti, tyrimo tikslą, hipotezę (C2.2).

Formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslą, hipotezę įprastoms situacijoms tirti (C2.3). 

Formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslą, hipotezę naujoms situacijoms tirti (C2.4). 

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...]

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...] 

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, [...]. Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, vietą ir laiką bei trukmę, duomenų fiksavimo formą. Padedamas nurodo, kaip nuskaityti matavimo rodmenis, siekiant užtikrinti rezultatų patikimumą (C3.1).

Konsultuodamasis planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę. Nurodo, kaip, pasirenkant priemones ir nuskaitant matavimo rodmenis, užtikrinti rezultatų patikimumą (C3.2).

Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę. Nurodo, ką reikėtų daryti, kad rezultatai būtų patikimi (C3.3).

Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę. Analizuoja, kaip tyrimo metodai, įranga, žmogiškasis faktorius gali veikti duomenų patikimumą. Pasirenka tinkamiausius planuojamo tyrimo rezultatų patikimumo užtikrinimo būdus (C3.4). 

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...]

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...]

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, [...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, matavimo priemonių rodmenis (C4.1).

Konsultuodamasis atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.2).

Pagal pavyzdį atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.3).

Atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.4).

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...]

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...]

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, [...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas pateikia nurodytu būdu gautus tyrimo rezultatus. Pagal pateiktą pavyzdį apskaičiuoja kelių bandymų duomenų aritmetinį vidurkį (C5.1).

Konsultuodamasis apibendrina gautus duomenis ir rezultatus. Pateikdamas duomenis skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį. Duomenis pateikia nurodytu būdu, pasitelkdamas skaitmenines technologijas (C5.2).

Apibendrina gautus duomenis. Pateikdamas duomenis skaičiuoja aritmetinį vidurkį, procentus. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Duomenis pateikia susistemintų duomenų lentelėmis, diagramomis ar kitais pasirinktais būdais. Interpretuoja rezultatus (C5.3).

Apibendrina ir sistemina gautus duomenis, vertina jų patikimumą. Pateikdamas duomenis skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį, procentus. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Duomenis pateikia pasirinkdamas kelis tinkamiausius būdus: lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis. Interpretuoja rezultatus. Paaiškina netikslių ar nepatikimų rezultatų priežastis (C5.4).

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...] 

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...]

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, [...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas nagrinėja tyrimo rezultatus ir formuluoja išvadas, palygina jas su hipoteze (C6.1).

Remdamasis tyrimo rezultatais formuluoja išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, nurodo, kurie rezultatai patvirtina arba nepatvirtina hipotezę. Aptaria, kas pavyko ar nepavyko atliekant tyrimą (C6.2).

Remdamasis tyrimo rezultatais formuluoja išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai ir kaip rodo, kad hipotezė pasitvirtino ar nepasitvirtino. Vertina atliktą tiriamąją veiklą ir siūlo jos tobulinimo būdų (C6.3).

Remdamasis tyrimo rezultatais formuluoja išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino. Analizuoja atliktą tiriamąją veiklą ir siūlo jos tobulinimo ir plėtotės būdų (C6.4).

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...]

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...] 

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, [...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija tyrimo atlikimo etapų seką (C1.1).

Paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija skirtingus tyrimo metodus, jų skirtumus ir tyrimo atlikimo etapų seką (C1.2).

Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimų metodus, įvardija tyrimo atlikimo etapų seką (C1.3). 

Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimo metodus ir nurodo jų taikymo galimybes, pagrindžia kiekvieno etapo paskirtį ir nuoseklaus tyrimo atlikimo svarbą (C1.4).

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...]

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...]

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...]

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...], tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...]

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...]

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslą, hipotezę (C2.1).

Konsultuodamasis įvardija probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslą, hipotezę (C2.2).

Įvardija probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslą, hipotezę (C2.3).

Įvardija probleminę situaciją, ją analizuoja ir apibūdina, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslą, hipotezę (C2.4). 

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...]

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...]

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...]

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...]

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...]

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...] 

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką, trukmę, suplanuoja eigą (C3.1).

Konsultuodamasis planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę, numato tyrimo veiklas; paaiškina, kaip tyrimo metodai, įranga, žmogiškasis faktorius gali veikti rezultatų patikimumą (C3.2).

Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę, numato tyrimo rezultatų patikimumo užtikrinimo būdus (C3.3).

Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą metodą ir pagrindžia pasirinkimą, pasirenka priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką, trukmę, veiklas, numato ir pagrindžia tyrimo rezultatų patikimumo užtikrinimo būdus (C3.4).

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...]

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...]

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...]

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...]

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...]

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...] 

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas atlieka tyrimą, saugiai naudojasi priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.1).

Konsultuodamasis atlieka tyrimą, saugiai naudojasi priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.2).

Atlikdamas tyrimą saugiai naudojasi priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.3).

Atlikdamas tyrimą savarankiškai paruošia darbo priemones ir medžiagas, saugiai jomis naudojasi, laikosi etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, pasirenka tinkamus matavimo vienetus (C4.4).

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...]

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...]

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] 

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjant atpažinti nervinį audinį ir paaiškinti jo sandarą; [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...]

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...]

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas apibendrina gautus duomenis ir rezultatus. Pateikdamas duomenis skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį. Duomenis pateikia nurodytu būdu (C5.1).

Sistemina ir apibendrina gautus duomenis. Pateikdamas duomenis skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį. Pasinaudodamas skaitmeninėmis technologijomis pasirenka vieną iš duomenų pateikimo būdų: lenteles, diagramas, grafikus, piešinius, schemas. Interpretuoja rezultatus (C5.2).

Analizuoja ir apibendrina gautus duomenis. Pateikiant duomenis, skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį, procentus. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Pateikia duomenis tinkamais būdais: lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis; interpretuoja rezultatus, vertina jų patikimumą (C5.3). 

Analizuoja, apibendrina ir kritiškai vertina gautus duomenis. Pateikiant duomenis skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį, procentus. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Pateikia duomenis derindamas kelis tinkamus būdus: lenteles, diagramas, grafikus, piešinius, schemas. Interpretuoja rezultatus, vertina rezultatų patikimumą, nurodo nepatikimų ar netikslių rezultatų priežastis (C5.4).

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...] 

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...]

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] 

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjant atpažinti nervinį audinį ir paaiškinti jo sandarą; [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...]

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...]

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas formuluoja tyrimo išvadas; patikrina, ar pasitvirtino hipotezė (C6.1).

Remdamasis gautais rezultatais formuluoja su hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, nurodo, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino Aptaria, kas pavyko ar nepavyko atliekant tyrimą (C6.2).

Remdamasis gautais rezultatais formuluoja su hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino. Vertina atliktą tiriamąją veiklą, siūlo jos tobulinimą (C6.3).

Remdamasis gautais rezultatais formuluoja su hipoteze ir tikslu susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino. Vertina atliktą tiriamąją veiklą, siūlo jos tobulinimo ir plėtotės galimybes (C6.4).

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...]

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...]

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...]

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...], tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] 

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...]

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija skirtingus tyrimo metodus, jų skirtumus ir tyrimo atlikimo etapų seką (C1.1).

Paaiškina, kas yra tyrimas, apibūdina skirtingus tyrimų metodus, nurodo, kada jie taikomi, įvardija tyrimo atlikimo etapų seką (C1.2).

Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimo metodus, nurodo, kada jie taikomi, įvardija ir apibūdina tyrimo atlikimo etapus (C1.3). 

Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimo metodus ir jų taikymo galimybes, pagrindžia kiekvieno etapo paskirtį ir nuoseklaus tyrimo atlikimo svarbą (C1.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...]

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...]

Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...]

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos.

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos.

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus.

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...] 

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...]

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...]

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Įprastame kontekste atpažįsta probleminę situaciją, formuluoja tyrimo tikslą, hipotezę (C2.1). 

Įprastame kontekste atpažįsta ir įvardija probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietą tyrimo tikslą, hipotezę (C2.2). 

Naujame kontekste atpažįsta ir įvardija probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietą tyrimo tikslą, hipotezę (C2.3).

Naujame kontekste atpažįsta ir apibūdina probleminę situaciją, ją analizuoja, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietą tyrimo tikslą, hipotezę (C2.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...]

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...]

Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...]

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos.

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos.

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus.

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...]

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...]

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...]

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pagal pateiktą pavyzdį planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką, trukmę, suplanuoja eigą (C3.1).

Pagal pateiktą pavyzdį planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, suplanuoja darbo eigą, numato veiksnius, lemiančius rezultatų patikimumą (C3.2).

Planuoja tyrimą, pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, suplanuoja darbo eigą, paaiškina veiksnius, lemiančius rezultatų patikimumą (C3.3).

Pagal pateiktą probleminę situaciją planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, suplanuoja darbo eigą, paaiškina veiksnius, lemiančius rezultatų patikimumą ir tikslumą (C3.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...]

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...]

Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...]

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos.

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos.

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus.

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...]

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...]

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...]

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Padedamas atlieka tyrimą, saugiai naudojasi pateiktomis priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.1).

Remdamasis pateiktais nurodymais, paruošia priemones ir medžiagas, saugiai jomis naudojasi, laikosi etikos reikalavimų, stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis; pasirenka tinkamus matavimo vienetus (C4.2).

Atlikdamas tyrimą savarankiškai paruošia darbo priemones ir medžiagas, saugiai jomis naudojasi, įvertina galimas rizikas, laikosi etikos reikalavimų, analizuoja kultūrinius ir (ar) aplinkosauginius klausimus; tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, atlieka skaičiavimus, argumentuotai pasirenka tinkamus matavimo vienetus (C4.3).

Atlikdamas tyrimą savarankiškai paruošia darbo priemones ir medžiagas, saugiai jomis naudojasi, įvertina galimas rizikas, laikosi etikos reikalavimų, paaiškina kultūrinius ir (ar) aplinkosauginius klausimus; tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, atlieka skaičiavimus, naudoja tinkamus matavimo vienetus. Esant poreikiui koreguoja darbo eigą (C4.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...]

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...]

Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...]

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos.

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos.

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus.

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...]

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...]

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...]

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Apibendrina gautus duomenis: skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį; duomenis pateikia lentelėmis, grafikais (C5.1).

Apibendrina gautus duomenis: skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį; sistemina rezultatus, atpažįsta ir įvertina nesutapimus. Duomenis pateikia lentelėmis, grafikais (C5.2).

Analizuoja, apibendrina ir matematiškai apdoroja gautus duomenis (atlieka reikalingus skaičiavimus ir pertvarkymus, įvertina matavimo ir skaičiavimo paklaidas, pasitelkia skaitmenines technologijas), pateikia duomenis tinkamais būdais (lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis). Interpretuoja rezultatus, vertina rezultatų patikimumą (C5.3).

Analizuoja, apibendrina ir matematiškai apdoroja gautus duomenis (atlieka reikalingus skaičiavimus ir pertvarkymus, įvertina matavimo ir skaičiavimo paklaidas, pasitelkia skaitmenines technologijas), pateikia duomenis tinkamais būdais (lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis). Interpretuoja rezultatus, vertina rezultatų patikimumą, aiškinasi nepatikimų ar netikslių rezultatų priežastis, siūlo, kaip ištaisyti padarytas klaidas (C5.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...]

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...]

Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...]

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos.

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos.

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus.

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...]

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...]

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...]

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Konsultuodamasis formuluoja su tikslu ir hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė (C6.1).

Remdamasis gautais rezultatais, formuluoja su tikslu ir hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir įvardina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino ar nepasitvirtino. Aptaria, kas pavyko ar nepavyko atliekant tyrimą, ką būtų galima daryti kitaip (C6.2).

Remdamasis gautais rezultatais, formuluoja su tikslu ir hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino ar nepasitvirtino. Atsižvelgdamas į atliktą tiriamąją veiklą, siūlo jos tobulinimą (C6.3).

Remdamasis gautais rezultatais, formuluoja su tikslu ir hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino ar nepasitvirtino. Vertina atliktą tiriamąją veiklą, siūlo jos tobulinimo ir plėtotės galimybes (C6.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...]

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...]

Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...]

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos.

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos.

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus.

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...]

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...]

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...]

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.

Atpažindami biologijos mokslo tiriamus objektus, procesus ir reiškinius, mokydamiesi juos apibūdinti, modeliuoti ir paaiškinti mokiniai išmoks pritaikyti biologijos žinias įprastose ir naujose situacijose. Suprasdami reiškinių priežasties ir pasekmės ryšius, bendrus dėsningumus, mokėdami juos paaiškinti ir pritaikyti, siedami įvairių sričių žinias mokiniai geriau supras supantį pasaulį, susiformuos vientisą pasaulėvaizdį. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: D1–D5.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Atpažįsta artimos aplinkos biologijos mokslo objektus ir reiškinius, padedamas juos apibūdina įvardydamas pagrindines savybes, funkcijas ar vaidmenis, panaudojimą (D1.1).

Atpažįsta biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenis, panaudojimą (D1.2).

Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas (D1.3).

Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas ir siedamas savybes, funkcijas ar vaidmenis, panaudojimą vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas (D1.4).

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi atpažinti bakterijų, augalų ir gyvūnų ląsteles. Mokomasi nurodyti bakterijos ląstelės struktūras ir pagrindines jų funkcijas (kapsulė ir sienelė − apsauginė funkcija, plazminė membrana − medžiagų pernaša, citozolis − ląstelės užpildas, nukleoidas − paveldimos informacijos saugojimas), augalų ir gyvūnų ląstelių struktūras ir jų pagrindines funkcijas (branduolys − paveldimos informacijos saugojimas, chloroplastai − fotosintezė, mitochondrijos − ląstelinis kvėpavimas, plazminė membrana − medžiagų pernaša, sienelė − apsauginė funkcija, centrinė vakuolė − ląstelinių sulčių kaupimas, citozolis − ląstelės užpildas). Apibūdinami augalų ir gyvūnų tipinių ląstelių struktūros panašumai (branduolys, mitochondrijos, plazminė membrana, citozolis) ir skirtumai (ląstelės sienelė, chloroplastai, centrinė vakuolė), siejant su ląstelių prisitaikymu atlikti funkcijas. [...] Mokomasi atpažinti ir apibūdinti organizmo struktūrinius lygmenis (ląstelė, audinys, organas, organų sistema, organizmas) ir pateikti pavyzdžių. [...] mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras.

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Nurodoma, kad chromosomos sudarytos iš DNR. Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai.

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Modeliuojant mitozę, mokomasi ją apibūdinti kaip nelytinių branduolį turinčių ląstelių dalijimosi būdą, kurio metu susidaro identiškos ląstelės; aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. [...] Modeliuojant mejozę, mokomasi apibūdinti ją kaip lytinių ląstelių susidarymo būdą.

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi apibūdinti organizmų klasifikavimo paskirtį; [...] domenas apibūdinamas kaip aukščiausias klasifikacinis vienetas; nurodomi ir apibūdinami trys organizmų domenai (bakterijų, archėjų, eukarijų); supažindinama su augalų ir gyvūnų taksonominiais rangais (domenas, karalystė, tipas ar skyrius, klasė, būrys ar eilė, šeima, gentis, rūšis); tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. Apibūdinamas bakterijų vaidmuo gamtoje. Mokomasi atpažinti eukarijų domeno grybų, protistų, augalų ir gyvūnų karalysčių atstovus pagal karalystėms būdingus požymius. Apibūdinamas protistų, grybų vaidmuo gamtoje. [...] Modeliuojant viruso sandarą, mokomasi apibūdinti virusus, paaiškinti jų vaidmenį gamtoje.

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių bestuburių gyvūnų tipų (duobagyvių, plokščiųjų, apvaliųjų, žieduotųjų kirmėlių, moliuskų, nariuotakojų) ir nariuotakojų (vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių) klasių atstovus, tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, nurodyti jų vaidmenį gamtoje. Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių stuburinių gyvūnų klasių (kaulinių žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių, žinduolių) atstovus, apibūdinti jų išorinę kūno dangą, kvėpavimo ir kraujotakos sistemą, dauginimąsi ir vystymąsi. [...] Nurodomas stuburinių gyvūnų vaidmuo gamtoje.

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, nurodyti jų funkcijas. [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti ekologiją [...], ekologijos struktūrinius lygmenis. [...] mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį [...] Mokomasi apibūdinti tarprūšinius santykius (plėšrūnas ir auka, parazitas ir šeimininkas, augalai ir apdulkintojai) [...]

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi sudaryti sausumos ir vandens ekosistemose gyvenančių organizmų mitybos grandines ir tinklus; apibūdinti mitybos lygmenis [...] Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. [...] nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį.

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti evoliuciją kaip nuolat vykstantį procesą [...]. Apibūdinama veislė kaip dirbtinės atrankos rezultatas; palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos.

Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, išvardija jų savybes ir funkcijas (D1.1).

Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, išvardija jų savybes ir funkcijas vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas (D1.2).

Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas (D1.3).

Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, tikslingai vartodamas terminus ir sąvokas juos apibūdina išvardydamas ir siedamas savybes ir funkcijas (D1.4).

Žmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis.

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti kvėpavimo takų sandaros ypatumus, siejant juos su oro judėjimu į plaučius ir iš jų, bei šiuos takus dengiančio virpamojo epitelinio audinio apsaugine funkcija. [...] Mokomasi apibūdinti aerobinį kvėpavimą kaip energijos gavimo būdą, naudojant deguonį; anaerobinį kvėpavimą kaip energijos susidarymo būdą nesant deguonies ir nurodyti šių procesų svarbą žmogui. [...] Mokomasi atlikti dirbtinį kvėpavimą ir suteikti pirmąją pagalbą užspringus.

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti kraujo sudėtį (kraujo plazma, eritrocitai, leukocitai, trombocitai) ir susieti kraujo sudedamąsias dalis su jų atliekamomis funkcijomis. [...] nurodyti, ką reikia žinoti prieš tampant neatlygintinu kraujo donoru; apibūdinti kraujo bankų paskirtį. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti kraujagysles; [...] mokomasi apibūdinti mažojo ir didžiojo kraujo apytakos ratų vaidmenį organizme. [...] Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) ir paaiškinti, kaip jų išvengti; mokomasi suteikti pirmąją pagalbą pažeidus kraujagysles.

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi nurodyti virškinimo sistemą sudarančius organus ir virškinimo liaukas (seilių liaukas, kasą ir kepenis) ir jų vaidmenį maisto virškinime; mokomasi apibūdinti fermentus (seilių amilazė, pepsinas, kasos amilazė ir lipazė), jų veikimo principą; [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Mokomasi apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas žmogaus organizme ir problemas, kylančias dėl per didelio arba per mažo šių medžiagų vartojimo. [...] Mokomasi apibūdinti sveikatai palankią mitybą, nurodyti, kodėl nesilaikant sveikatai palankios mitybos taisyklių sutrinka sveikata. [...]

Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti imunitetą kaip apsauginę organizmo funkciją; apibūdinti žmogaus organizmo prisitaikymą apsisaugoti nuo infekcinių ligų (oda ir gleivinės; karščiavimas, fagocitozė); [...] Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. Apibūdinami galimi alergijos požymiai (ašarojimas, dusimas, čiaudėjimas, kosėjimas, odos paraudimai, bėrimai) ir nurodoma, kokios maiste ir aplinkoje (žiedadulkės, dulkių erkutės) esančios medžiagos gali būti alergenais.

Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti krauju perduodamų ir oro lašeliniu būdu plintančių virusų sukeliamas ligas; pirmuonių (maliarinis plazmodijus), kirmėlių (kaspinuočių, askaridžių, spalinių) sukeliamas ligas ir erkių platinamų sukėlėjų sukeliamas ligas (erkinis encefalitas, Laimo liga); analizuojant statistinius duomenis nagrinėti infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų prevenciją. Mokomasi nurodyti, kad antibiotikai skiriami gydant bakterines, o ne virusines ligas; [...]

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi atpažinti centrinės ir periferinės nervų sistemos dalis, [...] modeliuojant apibūdinti nervinę ląstelę, nervinių ląstelių tipus ir jų atliekamas funkcijas. Mokomasi apibūdinti galvos smegenų dalis ir jų funkcijas, nurodyti nugaros smegenų vaidmenį susidarant reflekso lankui. Mokomasi sudaryti ir analizuoti reflekso lanko schemas, apibūdinti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus. [...] Mokomasi apibūdinti judėjimą kaip bendrą kaulų, raumenų ir nervų sistemos veiklą. Analizuojami statistiniai duomenys apie įvairių priklausomybių ligų paplitimą; [...] Mokomasi apibūdinti homeostazę ir jos valdymo mechanizmą neigiamu grįžtamuoju principu; naudojantis schemomis nurodyti, kaip oda dalyvauja palaikant pastovią temperatūrą.

Humoralinis reguliavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi atpažinti endokrinines liaukas (hipofizė, kasa, antinksčiai), apibūdinti jų išskiriamų hormonų (augimo (somatotropino), insulino, gliukagono, adrenalino) poveikį organizmui. Naudojantis schemomis, mokomasi apibūdinti kasos išskiriamų hormonų įtaką palaikant gliukozės pastovią koncentraciją kraujuje. [...] Mokomasi apibūdinti neurohumoralinį organizmo reguliavimą, pagrįstą nervų ir endokrininės sistemos veikimu; [...]

Žmogaus gyvenimo ciklas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti vyro ir moters lytinių organų sandarą ir susieti ją su jų atliekamomis funkcijomis; [...] mokomasi apibūdinti, kaip jos prisitaikiusios apvaisinimui. Mokomasi apibūdinti, kas yra chromosomų rinkinys, [...] Nurodyti mitozės ir mejozės svarbą žmogaus gyvenimo cikle.

Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti apvaisinimą, placentos vaidmenį vaisiaus vystymuisi, būsimos mamos organizme vykstančius pokyčius ir gimdymą. [...] 

Vaisingumas. Lytiškai plintančios ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti priemones, kuriomis kontroliuojamas vaisingumas. Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes.

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. [...] Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai.

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. Mokomasi apibūdinti ryšį tarp DNR, genų ir chromosomų; [...] Analizuojant skirtingų organizmų kariotipus, mokomasi nurodyti, kad eukariotinėse ląstelėse aptinkamas chromosomų skaičius yra specifinis organizmų rūšims. Mokomasi apibūdinti mutacijas ir nurodyti jas sukeliančių mutagenų pavyzdžių. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu analizuojamos chromosomų skaičiaus mutacijos, albinizmo pavyzdžiu – geno mutacijos. Mokomasi apibūdinti mutacijų svarbą organizmų prisitaikymui prie aplinkos. Mokomasi apibūdinti ir užrašyti dominuojančius bei recesyvinius alelius; heterozigotinius ir homozigotinius genotipus, sieti organizmo genotipą su fenotipu; mokomasi spręsti monohibridinio kryžminimo uždavinius. Naudojant sutartinius simbolius mokomasi nubraižyti ir analizuoti 3 kartų genealoginio medžio schemą. Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. Modeliuojant atsitiktinį chromosomų išsiskyrimą mejozės proceso metu, mokomasi apibūdinti kombinacinį kintamumą kaip organizmų savybę įgyti naujų požymių. 

Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles.

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. [...] 

Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta ir (ar) įvardija biologijos mokslų objektus ir reiškinius įprastame kontekste, nurodo jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas (D1.1).

Apibūdina biologijos mokslų objektus ir reiškinius įprastame kontekste, jų savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas (D1.2).

Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, jų savybes ir funkcijas apibūdina tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas (D1.3).

Nagrinėja, tyrinėja, vertina biologijos mokslų objektus ir reiškinius naujame kontekste, jų savybes ir funkcijas paaiškina tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas (D1.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. [...] Mokomasi apibūdinti prokariotinės ląstelės struktūras (kapsulė, sienelė, plazminė membrana, ribosoma, nukleoidas, plazmidė, žiuželis) ir jų atliekamas funkcijas; [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. Remiantis duota informacija apie optinio ir elektroninio mikroskopų didinimą bei ląstelių nuotraukomis su nurodytu masteliu, mokomasi nustatyti ląstelių ir jų struktūrų dydžius. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi atpažinti ir apibūdinti ląstelės plazminę membraną sudarančius lipidus (fosfolipidai, cholesterolis), baltymus (baltymus nešiklius, baltymus kanalus, receptorinius baltymus, glikoproteinus) ir apibūdinti jų funkcijas; [...] Mokomasi susieti fosfolipidų savybes (hidrofiliškumas ir hidrofobiškumas) su dvisluoksnės membranos sandara, apibūdinti jos takumą. Mokomasi apibūdinti pasyviąją pernašą (osmosą, difuziją, palengvintą difuziją) kaip procesą, kuris vyksta per pusiau laidžią membraną nenaudojant cheminės energijos ir medžiagos juda pagal koncentracijos gradientą; [...] Mokomasi apibūdinti aktyviąją pernašą, naudojančią baltymus nešiklius ir pūsleles, kaip procesus, kurie vyksta per membraną naudojant cheminę energiją. Mokomasi nurodyti pasyviosios ir aktyviosios pernašų per plazminę membraną skirtumus.

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti prokariotinės ląstelės dalijimąsi kaip dalijimąsi pusiau, kurio metu tolygiai pasiskirsto padvigubėjusi DNR; apibūdinti eukariotinės ląstelės ciklo etapus: interfazę (DNR replikacija, baltymų sintezė, organelių skaičiaus didėjimas), mitozę (branduolio dalijimasis) ir citokinezę (citoplazmos dalijimasis). [...] Analizuojant augalų ir gyvūnų ląstelių dalijimąsi, mokomasi apibūdinti panašumus (interfazė ir mitozė) ir skirtumus (dalijimosi verpstės susidarymas ir citokinezė). Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...] 

Vanduo. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti vandens molekules kaip polines molekules, sąveikaujančias tiek tarpusavyje, tiek su kitomis polinėmis molekulėmis ir jonais. [...]

Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti angliavandenius kaip organines molekules, kurių sudėtį galima išreikšti bendrąja formule Cn(H2O)n. Mokomasi apibūdinti angliavandenių įvairovę: monosacharidai (gliukozė, fruktozė, ribozė, deoksiribozė), disacharidai (sacharozė, maltozė, laktozė), polisacharidai (krakmolas, glikogenas, celiuliozė, chitinas); [...] Mokomasi apibūdinti lipidus, kaip vandenyje mažai tirpias ir gyviems organizmams būdingas organines medžiagas, kurios tirpsta organiniuose tirpikliuose; apibūdinti lipidų įvairovę: riebalai (sotieji ir nesotieji), vaškai, fosfolipidai, steroidai (cholesterolis ir lytinių liaukų hormonai). [...]

Baltymai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti baltymus kaip polimerines organines medžiagas, sudarytas iš aminorūgščių, sujungtų peptidiniais ryšiais. [...] Mokomasi apibūdinti baltymų pirminę, antrinę, tretinę ir ketvirtinę struktūras. [...] Mokomasi apibūdinti denatūraciją, kaip procesą, kurio metu dėl nepalankių sąlygų (temperatūros, pH) pakinta baltymo molekulę sudarantys ryšiai ir dėl to prarandama baltymo antrinė, tretinė ar ketvirtinė struktūra ir jo biologinis aktyvumas.

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti fermentus kaip biologinius katalizatorius, kurie didina reakcijos greitį, mažindami aktyvacijos energiją. [...]

Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Modeliuojant DNR ir RNR molekules, mokomasi apibūdinti DNR ir RNR kaip polimerines organines medžiagas, sudarytas iš nukleotidų; apibūdinti DNR ir RNR nukleotidų sandarą; palyginti DNR ir RNR molekulių struktūrą. [...] Mokomasi apibūdinti DNR ir RNR kaip molekules saugančias ir perduodančias genetinę informaciją. Mokomasi apibūdinti replikaciją kaip procesą, kurio metu susidaro dvi pradinei DNR molekulei identiškos DNR molekulės; transkripciją kaip iRNR sintezę nurašant DNR molekulės bazių seką, prasidedančią promotoriumi ir lemiančią baltymo aminorūgščių seką. [...]

Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Remiantis samprata apie branduolio funkcijas, mokomasi nurodyti, kad informacija, reikalinga atitinkamam baltymui sintetinti, yra genuose. Mokomasi apibūdinti transliaciją, kaip polipeptidinės grandinės sintezę ribosomose. Analizuojant baltymų sintezės modelį, mokomasi apibūdinti, kad trys gretimos azotinės bazės iRNR molekulėje sudaro kodoną, kuris koduoja tam tikrą aminorūgštį ir, kad aminorūgščių seką polipeptido grandinėje lemia DNR molekulėje esantis genetinis kodas. [...] Mokomasi apibūdinti genetinio kodo savybes: genetinis kodas yra universalus, tripletinis ir išsigimęs.

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti ląstelinį kvėpavimą kaip kontroliuojamą procesą, kurio metu iš organinių medžiagų konvertuojama energija ATP molekulių pavidalu. Apibūdinama ATP sandara – kaip universalaus energijos nešiklio, kurio energija naudojama ląstelių cheminei sintezei, mechaniniam darbui, aktyviajai medžiagų pernašai. Mokomasi apibūdinti aerobinio ir anaerobinio procesų metu citozolyje vykstančią glikolizę, kurios metu gliukozė suskaidoma iki piruvato ir išsiskiria ATP ir NADH. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti fotosintezę kaip augalų, dumblių ar kai kurių bakterijų ląstelėse vykstantį procesą, kurio metu šviesos energija paverčiama chemine ryšių energija. [...] Naudojantis apibendrintomis schemomis, mokomasi apibūdinti nuo šviesos nepriklausančias reakcijas, kurių metu, naudojant ATP, NADPH ir CO2, sintetinama gliukozė. [...]

Genai ir chromosomos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti geną kaip DNR atkarpą, kurioje yra informacija apie baltymo ar RNR struktūrą; alelį kaip konkretaus geno variantą, esantį tam tikros rūšies individo toje pačioje homologinių chromosomų vietoje; chromosomą kaip ląstelės struktūrą, kurioje yra genetinės informacijos vienetai – genai. Mokomasi apibūdinti genomą kaip genų rinkinio visumą, būdingą rūšiai; [...] Mokomasi apibūdinti kariotipą kaip organizmų somatinių ląstelių chromosomų, susistemintų pagal dydį ir formą, rinkinį; genų ir chromosomų mutacijas ir jų atsiradimą lemiančius mutagenus (fizinius, cheminius ir biologinius veiksnius). [...]

Mejozė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti ląstelių dalijimąsi mejozės būdu (interfazė, mejozė I, mejozė II, citokinezė) kaip procesą, kurio metu ląstelei dalijantis susidaro haploidinį rinkinį turinčios ląstelės. [...]

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti genų ir chromosomų vaidmenį susidarant homozigotiniams, heterozigotiniams ir hemizigotiniams genotipams. [...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojant schemas mokomasi apibūdinti polimerazės grandininę reakciją (PGR) kaip procesą, kurio metu gausinami tiksliniai DNR fragmentai gali būti naudojami elektroforezėje ir dauginant genus. Aiškinantis elektroforezę, mokomasi apibūdinti jos pritaikymo galimybes. [...] Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. [...] Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus.

Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant virškinimo liaukų veiklą, mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio išorės sekrecijos liaukas, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas (fermentų gamybą ir jų išskyrimą). Mokomasi apibūdinti virškinimo procesą, [...] Apibūdinama sveikatai palanki mityba, kaip kiekvieno asmens individualius būtinųjų maisto medžiagų ir energijos poreikius tenkinantis maisto racionas. [...] nurodomi žmogaus mitybos sočiųjų ir nesočiųjų riebalų šaltiniai. [...] Mokomasi apibūdinti vitaminus (A, B12, C, D) kaip organinius junginius, kurie yra gaunami su maistu ir dalyvauja tam tikruose organizme vykstančiuose procesuose. Mokomasi apibūdinti su maistu gaunamų cheminių elementų (Fe, Ca, P, I, K ir Na) svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti maistines skaidulas ir jų svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti 2–3 virškinimo sistemos ligas: nurodyti jų priežastis ir poveikį organizmui ir pateikti siūlymų, kaip šių ligų išvengti. [...]

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti įkvėpimo ir iškvėpimo procesą, [...]

Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti kraują kaip jungiamąjį audinį, kurį sudaro kraujo ląstelės ir kraujo plazma. [...] Mokomasi apibūdinti kraujo plazmos sudėtį ir susieti ją su medžiagų pernašos, apsaugine ir termoreguliacijos funkcija. [...] Mokomasi apibūdinti AB0 sistemos ir Rh sistemos kraujo grupes, kurias nulemia antigenai, esantys eritrocitų membranoje; mokomasi apibūdinti, kaip ir kokiu tikslu nustatomos AB0 sistemos kraujo grupės. [...]

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti širdies automatizmą. [...] Mokomasi apibūdinti žmogaus kraujotaką kaip uždarą sistemą, kurioje dėl širdies sukurto spaudimo kraujas efektyviai teka dviem kraujo apytakos ratais. Remiantis pateikta informacija, mokomasi apibūdinti ir palyginti kraujospūdžio ir kraujo tekėjimo greičio kitimą arterijose, venose ir kapiliaruose. [...] Mokomasi apibūdinti aterosklerozę kaip kraujagyslių ligą, dėl kurios sumažėjus arterijų spindžiui ir sutrikus kraujotakai didėja insulto ir infarkto rizika. Mokomasi apibūdinti žmogaus organizmo vidinę terpę kaip kraujo, limfos ir audinių skysčio vieningą sistemą, dalyvaujančią medžiagų pernašoje. [...]

Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. Mokomasi palyginti virusų ir bakterijų sandarą, prisitaikymą daugintis ir plitimą. Mokomasi apibūdinti pirmąją organizmo apsaugos liniją kaip fizinę, cheminę ir biologinę apsaugą nuo virusinių ir bakterinių infekcijų. Mokomasi apibūdinti antrąją organizmo apsaugos liniją, susiejant ją su Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. [...] Mokomasi apibūdinti pirmąją organizmo apsaugos liniją kaip fizinę, cheminę ir biologinę apsaugą nuo virusinių ir bakterinių infekcijų. Mokomasi apibūdinti antrąją organizmo apsaugos liniją, susiejant ją su fagocitų prisitaikymu apsaugoti nuo virusų ir bakterijų. Mokomasi apibūdinti trečiąją organizmo apsaugos liniją kaip specifinę apsaugą, nukreiptą atpažinti virusams ir bakterijoms būdingus antigenus. Mokomasi apibūdinti limfmazgių, kaip organizmo imuninės sistemos dalies, funkciją. Mokomasi apibūdinti T ir B limfocitų funkcijas ir susieti jas su ląsteliniu ir humoraliniu imunitetu. [...] Mokomasi apibūdinti B limfocitų suaktyvinimą, atminties ląstelių ir plazminių ląstelių susidarymą ir antikūnų gamybą. Mokomasi apibūdinti antikūnų ir antigenų specifinę sąveiką.  Mokomasi apibūdinti ir palyginti imuniteto rūšis: įgimtas ir įgytas imunitetas, aktyvus ir pasyvus imunitetas, dirbtinis ir natūralus imunitetas. Aiškinantis dirbtinio imuniteto susidarymą, mokomasi apibūdinti vakciną, kaip organizmui informaciją apie ligos sukėlėją teikiančią priemonę, ir serumą, kaip organizmui antikūnus teikiančią priemonę. Mokomasi apibūdinti antibiotikus, kaip biologiškai aktyvias medžiagas, skirtas bakterijoms naikinti; remiantis duota informacija, nagrinėti antibiotikų veikimo principą. Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimo priežastis ir pasekmes.

Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti šalinimą kaip medžiagų apykaitos metu susidariusių metabolitų pašalinimą iš organizmo. [...] Mokomasi apibūdinti šlapimo šalinimo sistemos organų (inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės ir šlaplės) funkcijas. Mokomasi apibūdinti inkstą kaip organą, sudarytą iš daugybės nefronų, kuriame susidaro šlapimas ir reguliuojama vandens bei druskų pusiausvyra organizme. [...] Mokomasi apibūdinti dializę kaip kenksmingų medžiagų pašalinimą iš kraujo dirbtiniu inkstu, sutrikus inkstų veiklai.

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti receptorių tipus: chemoreceptorius, fotoreceptorius, termoreceptorius ir mechanoreceptorius. [...] Mokomasi apibūdinti skersaruožio raumens ir raumeninės skaidulos sandarą, paaiškinti raumenų darbą (raumenų įnervacija ir raumens susitraukimas). [...] Mokomasi apibūdinti centrinės nervų sistemos vaidmenį susidarant refleksams. Mokomasi apibūdinti centrinės nervų sistemos dalių funkcijas: pailgosios smegenys – kvėpavimo, širdies darbo refleksų susidarymas, tarpinės smegenys – homeostazė, smegenėlės – raumenų darbas. Mokomasi apibūdinti didžiuosius pusrutulius kaip centrinės nervų sistemos dalį, atsakingą už sąlyginių refleksų susidarymą ir sąmoningą žmogaus veiklą. [...] Mokomasi apibūdinti stimuliuojančių ir slopinančių narkotinių medžiagų poveikį nervinio signalo perdavimui sinapsėse ir nervų sistemos veiklai. Mokomasi apibūdinti hormonus kaip fiziologiškai aktyvias medžiagas, kurios padeda vykdyti humoralinį organizmo funkcijų valdymą. Mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio vidaus sekrecijos liauką, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas: hormonų gamybą ir jų išskyrimą. Mokomasi apibūdinti vidaus sekrecijos liaukas ir jų išskiriamus hormonus: skydliaukė (tiroksinas), hipofizė (ADH, LH, FSH), kasa (insulinas ir gliukagonas), antinksčiai (adrenalinas), lytinės liaukos (testosteronas, progesteronas, estrogenai). [...] mokomasi apibūdinti jodo svarbą skydliaukės veikimui. [...] mokomasi apibūdinti darnų organizmo funkcijų valdymą. [...]

Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti homeostazę, kaip organizmo vidaus terpės sudėties ir savybių dinaminį pastovumą. [...] Mokomasi apibūdinti termoreguliacijos valdymo sistemą, paaiškinti termoreguliacijos svarbą. [...] Mokomasi apibūdinti osmoreguliacijos valdymo sistemą, paaiškinti osmoreguliacijos svarbą. [...] Mokomasi apibūdinti gliukozės homeostazės valdymo sistemą, paaiškinti gliukozės homeostazės svarbą. [...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; [...]

Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti spermatogenezės procesą, kurio metu sėklidžių sėkliniuose kanalėliuose susidaro spermatozoidai, ir oogenezės procesą, kurio metu kiaušidžių folikuluose susidaro kiaušialąstės. [...] Remiantis duota informacija apie moters organizme mėnesinių ciklo metu vykstančius pokyčius, mokomasi apibūdinti hipofizės (LH ir FSH) ir kiaušidžių (estrogenai ir progesteronas) išskiriamų hormonų poveikį kiaušialąstės brendimui, organizmo pasirengimui apvaisinimui ir gemalo vystymuisi. Mokomasi apibūdinti estrogenų vaidmenį mergaičių brendimui; hipofizės (LH ir FSH) ir sėklidžių (testosterono) išskiriamų hormonų vaidmenį susidarant spermatozoidams; testosterono vaidmenį berniukų brendimui. Mokomasi apibūdinti zigotos susidarymą ir gemalo vystymosi procesą iki implantacijos. Mokomasi apibūdinti placentą, [...] Mokomasi apibūdinti nevaisingumo priežastis ir galimas priemones šiai problemai spręsti. [...]

Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti judėjimą veikiant raumenims, kaip visiems gyvūnams būdingą organizmo funkciją, ir jo svarbą. [...]

Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis paukščio ir placentinio žinduolio pavyzdžiu, mokomasi apibūdinti išorinį ir vidinį embrioninį vystymąsi. [...]

Dujų apykaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti dujų apykaitą kvėpavimo organuose kaip procesą, dėl kurio organizmas apsirūpina deguonimi, reikalingu viduląsteliniam kvėpavimui ir pašalina viduląstelinio kvėpavimo metu susidariusį anglies dioksidą. Mokomasi apibūdinti, kaip vabzdžių kvėpavimo sistema yra pritaikyta vykdyti dujų apykaitą sausumoje. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais mokomasi apibūdinti stuburinių gyvūnų kvėpavimo organų prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, plonas ir drėgnas paviršius, dujų koncentracijos gradiento palaikymas) vykdyti dujų apykaitą. Mokomasi apibūdinti žuvų žiaunų sandarą ir paaiškinti žuvų prisitaikymą kvėpuoti vandenyje ištirpusiu deguonimi. [...] Mokomasi apibūdinti, kaip paukščių kvėpavimo sistema yra pritaikyta vykdyti dvigubą kvėpavimą ir užtikrinti efektyvią dujų apykaitą plaučiuose.

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti augalų apytakos audinių prisitaikymą vykdyti medžiagų pernašą: karnienos rėtinių indų – organinių medžiagų pernašą ir medienos vandens indų – vandens ir jame ištirpusių mineralinių medžiagų pernašą. Mokomasi apibūdinti dviskilčių augalų apytakos audinių išsidėstymą vegetatyviniuose organuose, [...] Mokomasi apibūdinti šaknies sandaros prisitaikymą įsiurbti vandenį ir mineralines medžiagas. [...] Mokomasi apibūdinti stiebo sandarą ir paaiškinti, kaip vyksta vandens ir mineralinių medžiagų pernaša iš šaknų į lapus ir organinių medžiagų pernaša iš lapų į medžiagų kaupimo vietą. [...] Mokomasi apibūdinti augalo organų (šaknies, stiebo ir lapo) funkcijas ir paaiškinti, kaip juose esančių apytakos audinių pagalba palaikomi ryšiai tarp visų augalo dalių ir visos jos veikia vieningai. 

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti augalų sporofito ir gametofito kartas, [...] Mokomasi apibūdinti žiedinių augalų vegetatyvinio dauginimosi įvairovę ir paaiškinti šio dauginimo naudą žmogui. [...]

Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...] apibūdinti, kad skirtingos organizmų rūšys, išsivysčiusios iš to paties protėvio, turi bendrus genus ir panašius sandaros elementus. [...]

Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti organizmų sistematiką kaip jų grupavimą pagal evoliucinius ryšius ir kaip biologinės įvairovės pažinimo priemonę; rūšį kaip individų grupę, turinčią bendrus sandaros požymius, užimančią tam tikrą ekologinę nišą ir galinčią kryžmintis tarpusavyje ir palikti vaisingų palikuonių. [...] Mokomasi apibūdinti ląstelinę sandarą kaip vieną iš požymių, pagal kurį organizmai skirstomi į tris domenus; organizmų klasifikavimą, kaip hierarchinės organizmų grupių klasifikacinės sistemos sudarymą (remiantis taksonų rangais: domenas, karalystė, tipas ar skyrius, klasė, būrys ar eilė, šeima, gentis ir rūšis).

Biologinė įvairovė – evoliucijos rezultatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant pavyzdžius mokomasi apibūdinti bakterijų domeno ir eukarijų karalysčių (protistų, grybų, augalų ir gyvūnų) požymius (ląstelinė sandara, mitybos būdas, judrumas, sandaros sudėtingumo lygis: ląstelės, audiniai, organai ir organų sistemos).

Populiacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti ekologinę nišą ir paaiškinti, kokie veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį. [...]

Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Remiantis pavyzdžiais mokomasi apibūdinti ir palyginti, kaip vyksta pirminė ir antrinė daugiametė bendrijų kaita (sukcesija). Lygindami brandžias ir besiformuojančias bendrijas, mokomasi apibūdinti jų savybes: detrito kiekis, mitybos tinklų tankis, rūšių įvairovė, reguliacijos neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu įvairovė. [...] Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti mutualizmą, ir paaiškinti jo svarbą bendrijų stabilumui.

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] apibūdinti skaidytojų, nitrifikuojančių, azotą fiksuojančių ir denitrifikuojančių bakterijų vaidmenį azoto apytakoje.

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti, kad biologinę įvairovę sudaro rūšių ir buveinių įvairovė. Mokomasi apibūdinti, kaip žmogaus veikla tiesiogiai veikia biologinę įvairovę; [...] Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas aiškinasi procesus ir reiškinius, taiko biologijos mokslo žinias (D2.1).

Aiškindamasis procesus ir reiškinius taiko biologijos ir kitų dalykų žinias (D2.2). 

Aiškindamasis procesus ir reiškinius taiko biologijos ir kitų dalykų žinias jas siedamas įprastuose kontekstuose (D2.3).

Aiškindamasis procesus ir reiškinius tikslingai taiko biologijos ir kitų dalykų žinias jas siedamas naujuose kontekstuose (D2.4). 

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

 [...] Apibūdinami augalų ir gyvūnų tipinių ląstelių struktūros panašumai (branduolys, mitochondrijos, plazminė membrana, citozolis) ir skirtumai (ląstelės sienelė, chloroplastai, centrinė vakuolė), siejant su ląstelių prisitaikymu atlikti funkcijas. [...]

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, kad paveldimoji informacija yra chromosomose. [...]

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. [...]

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] modeliuojant aiškinamasi pagrindiniai klasifikavimo principai; [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. Aiškinamasi apdulkinimo, sėklų platinimo svarba augalams ir ekosistemoms; [...]

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] modeliuojant aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, nagrinėjama, kaip kinta bendrijos dėl sezoninių pokyčių, krūmų ar miškų kirtimo, gaisrų, sausros, potvynių. [...] Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...] aiškinamasi, kad dažniausiai išgyvena organizmai, turintys adaptyvių požymių. Aiškinamasi, kad naujos rūšys gali atsirasti dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų. [...] Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...]

Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] aiškinamasi, kaip gyvybės kilmės medis atspindi organizmų evoliucinę raidą. [...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas aiškina, kaip vyksta biologiniai procesai ir reiškiniai (D2.1).

Taikydamas biologijos mokslo žinias aiškina, kaip vyksta biologiniai procesai ir reiškiniai (D2.2).

Siedamas biologijos mokslo ir kitų dalykų žinias į visumą aiškina, kaip vyksta įvairūs biologiniai procesai ir reiškiniai (D2.3).

Siedamas skirtingų mokslų žinias į visumą aiškina, kaip vyksta įvairūs biologiniai procesai ir reiškiniai (D2.4).

Medžiagų apykaitos svarba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Naudojantis schemomis, aiškinamasi kraujotakos, kvėpavimo ir virškinimo organų sistemų bendra veikla aprūpinant organizmą reikalingomis medžiagomis ir energija bei šalinant medžiagų apykaitos atliekas.

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] mokomasi plaučių sandarą susieti su dujų apykaita (dujų difuzija) alveolėse. [...]

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti kraujo sudėtį (kraujo plazma, eritrocitai, leukocitai, trombocitai) ir susieti kraujo sudedamąsias dalis su jų atliekamomis funkcijomis. Analizuojant kraujo tyrimų rezultatus, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai gali turėti įtakos organizmui. Mokomasi paaiškinti, kaip anglies monoksidas, hemoglobino kiekio sumažėjimas gali sutrikdyti deguonies pernašą. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...]

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi susieti pernašos būdus su virškinimo procesui būtinų medžiagų (fermentų) išskyrimu ir organizmui reikalingų medžiagų įsiurbimu į kraują ir limfą. [...] 

Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] paaiškinti vakcinų svarbą infekcinių ligų profilaktikai, serumų naudojimą gydymui, antikūnų paskirtį infekcinių ligų diagnostikai.

Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] paaiškinti antibiotikų vartojimo principus, neleidžiančius susiformuoti antibiotikams atsparioms bakterijoms.

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. Mokomasi susieti akies ir ausies sandarą su atliekamomis funkcijomis, tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...]

Humoralinis reguliavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. [...] mokomasi paaiškinti, kaip stresinėse situacijose nervų sistema ir antinksčių išskiriamas hormonas adrenalinas lemia kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo sistemų funkcijų pakitimus, elgseną.

Žmogaus gyvenimo ciklas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti vyro ir moters lytinių organų sandarą ir susieti ją su jų atliekamomis funkcijomis; [...]

Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. [...] 

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti ir užrašyti dominuojančius bei recesyvinius alelius; heterozigotinius ir homozigotinius genotipus, sieti organizmo genotipą su fenotipu; mokomasi spręsti monohibridinio kryžminimo uždavinius. [...]

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. [...]

Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi paaiškinti žmogaus veiklos (miškų kirtimas, gaisrai, iškastinio kuro naudojimas) įtaką klimato kaitai. Analizuojant statistinius duomenis, mokomasi paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Taiko turimas biologijos ir kitų mokslų žinias įprastose situacijose, aiškindamasis procesus ir reiškinius (D2.1).

Taiko turimas biologijos ir kitų mokslų žinias įvairiose situacijose, aiškindamasis procesus ir reiškinius (D2.2).

Taiko ir sieja turimas biologijos ir kitų mokslų žinias įvairiose situacijose, aiškindamasis procesus ir reiškinius (D2.3).

Taiko ir sieja turimas biologijos ir kitų mokslų žinias įvairiose situacijose, aiškindamasis procesus ir reiškinius, tikslingai vartoja kitų mokslų terminus ir sąvokas (D2.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti fosfolipidų savybes (hidrofiliškumas ir hidrofobiškumas) su dvisluoksnės membranos sandara, apibūdinti jos takumą. [...]

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis turima informacija apie ląstelės ciklo etapus, mokomasi susieti eukariotinės ląstelės ciklo etapus su vienodą genetinę informaciją turinčių ląstelių susidarymu: interfazę – su DNR replikacija ir seserinių chromatidžių susidarymu, mitozę (profazė, metafazė, anafazė, telofazė) – su genetiškai vienodų branduolių susidarymu, citokinezę – su genetiškai vienodų ląstelių susidarymu. [...] Mokomasi susieti somatinių ląstelių dalijimąsi su daugialąsčių organizmų augimu, audinių atsinaujinimu, nelytiniu dauginimusi. Nagrinėdami pateiktą informaciją, mokosi pritaikyti žinias apie ląstelės ciklo valdymą ir susieti ląstelės ciklo valdymo sutrikimus su žmogaus sveikata – auglių atsiradimu.

Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Lipidų savybes susieti su jų funkcijomis organizmuose: kaupimo ir energetinė (riebalai), apsauginė (vaškai), biologinių membranų pralaidumas (fosfolipidai) ir takumas (cholesterolis).

Baltymai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Baltymų įvairovę susieti su jų funkcijomis organizmuose: struktūrinė (kolagenas, keratinas), katalizinė (fermentai), apsauginė (antikūnai, kraujo krešėjimo baltymai), pernašos (hemoglobinas, membranos baltymai), judėjimo (aktinas, miozinas), receptorinė (sinapsės ir hormonų receptoriai plazminėje membranoje), reguliacinė (insulinas, gliukagonas). Remiantis globulinių ir fibrilinių baltymų pavyzdžiais, mokomasi susieti jų struktūras su atliekamomis funkcijomis. [...]

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis indukuoto atitikmens modeliu, analizuojamas fermentų veikimo savitumas ir paaiškinama, kaip fermentinės reakcijos greitis priklauso nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. [...]

Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti komplementarumo principą replikacijos ir transkripcijos procesuose.

Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant transliacijos procesą, aiškinamasi, kaip ribosomose esančios iRNR informacija, dalyvaujant tRNR, perrašoma į aminorūgščių seką polipeptido grandinėje. [...]

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinantis alkoholinį rūgimą mieliagrybiuose ir pieno rūgšties susidarymą raumenų ląstelėse, mokomasi susieti anaerobinį kvėpavimą su organizmų prisitaikymu apsirūpinti energija be deguonies. [...] Aiškindamiesi mitochondrijos sandarą sieja ją su aerobinio kvėpavimo metu vykstančiais procesais: Krebso ciklu bei elektronų pernašos grandine. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinamasi chloroplasto sandara, susiejant ją su chloroplaste vykstančiais procesais: nuo šviesos priklausančiomis ir nepriklausančiomis (Kalvino ciklas) reakcijomis. Naudojantis apibendrintomis schemomis, aiškinamasi, kaip šviesos energija nuo šviesos priklausančiose reakcijose yra naudojama ATP ir NADPH susidarymui bei deguonies išskyrimui. [...]

Genai ir chromosomos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis siklemijos pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti, kaip vieno nukleotido pokytis (taškinės mutacijos) lemia organizmo fenotipo pokytį. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu, aiškinamasi, kaip žmogaus gemalo kariotipo tyrimais diagnozuojami genetiniai sutrikimai iki gimimo.

Mejozė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti mejotinio ląstelių dalijimosi etapus (I ir II mejozės etapus: profazė, metafazė, anafazė, telofazė) su skirtingą genetinę informaciją turinčių ląstelių susidarymu: mejozė I – su krosingoveriu profazėje I ir atsitiktiniu homologinių chromosomų išsidėstymu metafazėje I. Mokomasi susieti mejozę su gyvūnų lytinių ląstelių ir augalų sporų susidarymu ir apibūdinti mejozės vaidmenį evoliucijos procese.

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. [...] Remiantis kraujo grupių (AB0) pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti alelinių genų sąveiką per kodominavimą. Remiantis žmogaus akių ir odos spalvos paveldėjimo pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti nealelinių genų sąveiką. Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...]

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. [...] Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. [...]

Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi susieti virškinimo trakto organų prisitaikymą su atliekamomis funkcijomis. [...] Mokomasi susieti riebalų, baltymų ir angliavandenių vartojimą su žmogaus sveikata. [...]

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti įkvėpimo ir iškvėpimo procesą, paaiškinti, kaip tarpšonkauliniai raumenys ir diafragma dalyvauja plaučių ventiliacijoje, mokomasi susieti plaučių ventiliaciją su efektyvia dujų difuzija alveolėse. [...] Mokomasi susieti alveolių prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, sienelė iš vienasluoksnio epitelio, drėgnas vidinis paviršius, tankus kapiliarų tinklas) su plaučiuose vykstančia dujų difuzija. [...] 

Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti kraujo plazmos sudėtį ir susieti ją su medžiagų pernašos, apsaugine ir termoreguliacijos funkcija. [...]

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti arterijų, venų ir kapiliarų sandarą su jų atliekamomis funkcijomis. [...] Mokomasi susieti limfagyslių sandarą su atliekama funkcija.

Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti antrąją organizmo apsaugos liniją, susiejant ją su fagocitų prisitaikymu apsaugoti nuo virusų ir bakterijų. [...] Mokomasi apibūdinti T ir B limfocitų funkcijas ir susieti jas su ląsteliniu ir humoraliniu imunitetu. [...]

Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti nefrono dalių (kapsulės, vingiuotųjų kanalėlių, Henlės kilpos, surenkamojo kanalėlio) sandaros prisitaikymą su šlapimo susidarymu. [...]

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi susieti neurono prisitaikymą su nervinio signalo perdavimu organizme. [...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...] Mokomasi susieti periferinę nervų sistemą sudarančių nervų (juntamieji, judinamieji, mišrieji) sandarą su jų atliekama funkcija. [...]

Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti odos sandarą su prisitaikymu dalyvauti termoreguliacijoje. [...] Mokomasi susieti inkstų sandarą su prisitaikymu dalyvauti osmoreguliacijoje. [...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes.

Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti placentą, susieti placentos sandaros prisitaikymą (didelis choriono gaurelių paviršiaus plotas, atskirta vaisiaus ir motinos kraujotaka) su atliekamomis funkcijomis. [...]

Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti nariuotakojų paplitimą tiek vandenyje, tiek ir sausumoje su išorinio skeleto nelaidumu vandeniui; žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių kūno dangos požymius su prisitaikymu gyventi tam tikroje aplinkoje.

Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis varlės ir paukščio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų netiesioginį ir tiesioginį poembrioninį vystymąsi, mokomasi susieti jį su prisitaikymu gyventi vandenyje ar sausumoje. [...]

Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi susieti stuburinių gyvūnų prisitaikymą gyventi tam tikroje aplinkoje su skirtingų azotinių atliekų šalinimu (žuvys – amoniakas, žinduoliai – šlapalas, ropliai – šlapimo rūgštis). [...] 

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti asimiliacinio audinio vykdomą fotosintezę su medžiagų pernaša augaluose (vandens ir mineralinių medžiagų, organinių medžiagų, deguonies ir anglies dioksido pernaša). Mokomasi apibūdinti augalo organų (šaknies, stiebo ir lapo) funkcijas ir paaiškinti, kaip juose esančių apytakos audinių pagalba palaikomi ryšiai tarp visų augalo dalių ir visos jos veikia vieningai.

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti augalų sporofito ir gametofito kartas, palyginti samanų ir žiedinių augalų gyvenimo ciklus ir susieti su šių augalų paplitimu. Mokomasi susieti augalų vegetatyvinį dauginimąsi su požymių pastovumu ir lytinį dauginimąsi su požymių kintamumu. [...] Mokomasi susieti sėklų platinimo būdų įvairovę su augalų prisitaikymu išplisti ir apibūdinti sėklų platinimo svarbą augalams. [...]

Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti paveldimą kintamumą – naujų alelinių genų kombinacijų susidarymą ir mutacijas su organizmų genetine įvairove populiacijoje; paaiškinti, kad veikiant gamtinei atrankai dalis populiacijos organizmų turi didesnes galimybes išlikti ir susilaukti palikuonių, nes yra geriau prisitaikę prie aplinkos. [...] 

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Siejant mitybos grandinių ilgį ribojančius veiksnius su žmogaus mityba, mokomasi modeliuoti, kaip trumpesnės mitybos grandinės leistų sumažinti išteklių naudojimą ir išmaitinti daugiau gyventojų. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Aiškindamasis artimos aplinkos gamtos reiškinių dėsningumus, padedamas įvardija reiškinių priežastis ir pasekmes, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.1).

Aiškindamasis artimos aplinkos gamtos reiškinių dėsningumus, įvardija reiškinių priežastis ir pasekmes, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.2).

Paaiškina reiškinių dėsningumus, atpažįsta priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.3).

Aiškindamasis reiškinių dėsningumus, atpažįsta, įvardija ir paaiškina priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.4).

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, kad paveldimoji informacija yra chromosomose. [...]

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. [...]

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] modeliuojant aiškinamasi pagrindiniai klasifikavimo principai; [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; mokomasi paaiškinti šaknų ir lapų prisitaikymą vykdyti funkcijas skirtingomis augimo sąlygomis. [...] aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. Aiškinamasi apdulkinimo, sėklų platinimo svarba augalams ir ekosistemoms; [...]

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] remiantis pavyzdžiais, paaiškinti, kaip populiacijos augimui priešinasi aplinka. [...] Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. [...] mokomasi paaiškinti, kodėl tik dalis energijos pereina iš vieno mitybos lygmens į kitą. Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. [...] Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...] aiškinamasi, kad dažniausiai išgyvena organizmai, turintys adaptyvių požymių. Aiškinamasi, kad naujos rūšys gali atsirasti dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų. Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...] 

Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Nagrinėjamos gyvybės atsiradimo vandenyje ir sausumoje priežastys, aiškinamasi, kaip gyvybės kilmės medis atspindi organizmų evoliucinę raidą. [...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas paaiškina reiškinių dėsningumus, nurodo bent vieną priežasties ir pasekmės ryšį, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.1).

Konsultuodamasis paaiškina reiškinių dėsningumus, nurodo priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.2).

Paaiškina reiškinių dėsningumus, apibūdina priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.3).

Paaiškina reiškinių dėsningumus, priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.4).

Medžiagų apykaitos svarba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi paaiškinti medžiagų apykaitos svarbą organizmo funkcionavimui. Naudojantis schemomis, aiškinamasi kraujotakos, kvėpavimo ir virškinimo organų sistemų bendra veikla aprūpinant organizmą reikalingomis medžiagomis ir energija bei šalinant medžiagų apykaitos atliekas.

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi paaiškinti, kad ląstelių ir viso organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti reikalinga energija išsiskiria vykstant ląsteliniam kvėpavimui. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. Mokomasi paaiškinti kvėpavimo sistemos ligų priežastis (mikroorganizmai, aplinkos užterštumas, gyvenimo būdas) ir prevenciją. [...] 

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Analizuojant kraujo tyrimų rezultatus, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai gali turėti įtakos organizmui. Mokomasi paaiškinti, kaip anglies monoksidas, hemoglobino kiekio sumažėjimas gali sutrikdyti deguonies pernašą. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) ir paaiškinti, kaip jų išvengti; mokomasi suteikti pirmąją pagalbą pažeidus kraujagysles.

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi, kokių sąlygų (temperatūra, pH) reikia fermentams veikti. [...] Mokomasi paaiškinti, kas yra mikrobiota ir koks jos vaidmuo virškinimo procese.

Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti imunitetą kaip apsauginę organizmo funkciją; apibūdinti žmogaus organizmo prisitaikymą apsisaugoti nuo infekcinių ligų (oda ir gleivinės; karščiavimas, fagocitozė); paaiškinti vakcinų svarbą infekcinių ligų profilaktikai, serumų naudojimą gydymui, antikūnų paskirtį infekcinių ligų diagnostikai. Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. Apibūdinami galimi alergijos požymiai (ašarojimas, dusimas, čiaudėjimas, kosėjimas, odos paraudimai, bėrimai) ir nurodoma, kokios maiste ir aplinkoje (žiedadulkės, dulkių erkutės) esančios medžiagos gali būti alergenais.

Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] analizuojant statistinius duomenis nagrinėti infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų prevenciją. [...] paaiškinti antibiotikų vartojimo principus, neleidžiančius susiformuoti antibiotikams atsparioms bakterijoms.

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. Mokomasi susieti akies ir ausies sandarą su atliekamomis funkcijomis, tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] Analizuojami statistiniai duomenys apie įvairių priklausomybių ligų paplitimą; mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. [...]

Humoralinis reguliavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. [...] mokomasi paaiškinti, kaip stresinėse situacijose nervų sistema ir antinksčių išskiriamas hormonas adrenalinas lemia kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo sistemų funkcijų pakitimus, elgseną.

Žmogaus gyvenimo ciklas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] mokomasi paaiškinti lytinių hormonų svarbą brendimui. [...] paaiškinti, kad žmogaus lyties paveldėjimą nulemia lytinės chromosomos (XX – moteris, XY – vyras). Nurodyti mitozės ir mejozės svarbą žmogaus gyvenimo cikle.

Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.

Vaisingumas. Lytiškai plintančios ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes.

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. [...]

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Modeliuojant mokomasi paaiškinti, kaip prieš ląstelėms dalijantis dvigubėja DNR molekulė ir kokia šio proceso paskirtis. [...] Aiškinamasi, kokia kombinacinio ir mutacinio kintamumo įtaka gamtinei atrankai.

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. Mokomasi paaiškinti, kad cheminės medžiagos (sunkieji metalai, pesticidai) patenka į mitybos grandines, kaupiasi organizmuose ir jiems kenkia.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta reiškinių dėsningumus, nurodo priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.1).

Atpažįsta ir apibūdina reiškinių dėsningumus, nurodo priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.2).

Paaiškina reiškinių dėsningumus, apibūdina priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.3).

Paaiškina ir iliustruoja pavyzdžiais reiškinių dėsningumus, apibūdina priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Apibūdinant gyvūnų kamienines ir augalų meristemines ląsteles, mokomasi paaiškinti, kad vystantis daugialąsčiui organizmui ląstelės specializuojasi.

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] paaiškinti S. Singerio ir G. Nikolsono takiosios mozaikos modelį. [...] Mokomasi apibūdinti pasyviąją pernašą (osmosą, difuziją, palengvintą difuziją) kaip procesą, kuris vyksta per pusiau laidžią membraną nenaudojant cheminės energijos ir medžiagos juda pagal koncentracijos gradientą; tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų.  Mokomasi apibūdinti aktyviąją pernašą, naudojančią baltymus nešiklius ir pūsleles, kaip procesus, kurie vyksta per membraną naudojant cheminę energiją. [...]

Vanduo. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis supratimu apie vandens molekulės poliškumą, mokomasi paaiškinti medžiagų tirpumą vandenyje ir vandens dalyvavimą ištirpusių medžiagų pernašoje (kraujo plazma, augalų vandens ir rėtiniai indai) ir vandenyje tirpių medžiagų dalyvavimą cheminėse reakcijose organizme. Remiantis supratimu apie vandens molekulių gebėjimą jungtis tarpusavyje vandeniliniais ryšiais, mokomasi paaiškinti didelės vandens savitosios šilumos ir savitosios garavimo šilumos naudą organizmams ir ekosistemoms.

Baltymai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti baltymų pirminę, antrinę, tretinę ir ketvirtinę struktūras. [...] Mokomasi apibūdinti denatūraciją, kaip procesą, kurio metu dėl nepalankių sąlygų (temperatūros, pH) pakinta baltymo molekulę sudarantys ryšiai ir dėl to prarandama baltymo antrinė, tretinė ar ketvirtinė struktūra ir jo biologinis aktyvumas.

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti fermentus kaip biologinius katalizatorius, kurie didina reakcijos greitį, mažindami aktyvacijos energiją. [...] Remiantis indukuoto atitikmens modeliu, analizuojamas fermentų veikimo savitumas ir paaiškinama, kaip fermentinės reakcijos greitis priklauso nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos.

Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant transliacijos procesą, aiškinamasi, kaip ribosomose esančios iRNR informacija, dalyvaujant tRNR, perrašoma į aminorūgščių seką polipeptido grandinėje. [...]

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinantis alkoholinį rūgimą mieliagrybiuose ir pieno rūgšties susidarymą raumenų ląstelėse, mokomasi susieti anaerobinį kvėpavimą su organizmų prisitaikymu apsirūpinti energija be deguonies. [...] Aiškindamiesi mitochondrijos sandarą sieja ją su aerobinio kvėpavimo metu vykstančiais procesais: Krebso ciklu bei elektronų pernašos grandine. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinamasi chloroplasto sandara, susiejant ją su chloroplaste vykstančiais procesais: nuo šviesos priklausančiomis ir nepriklausančiomis (Kalvino ciklas) reakcijomis. Naudojantis apibendrintomis schemomis, aiškinamasi, kaip šviesos energija nuo šviesos priklausančiose reakcijose yra naudojama ATP ir NADPH susidarymui bei deguonies išskyrimui. [...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos.

Genai ir chromosomos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis siklemijos pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti, kaip vieno nukleotido pokytis (taškinės mutacijos) lemia organizmo fenotipo pokytį. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu, aiškinamasi, kaip žmogaus gemalo kariotipo tyrimais diagnozuojami genetiniai sutrikimai iki gimimo.

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. Nagrinėjant genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). Mokomasi paaiškinti alelių sąveiką per nepilną dominavimą, kaip paveldėjimą, kurio metu heterozigotiniai organizmai yra tarpinio fenotipo lyginant su homozigotiniais organizmais. Remiantis kraujo grupių (AB0) pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti alelinių genų sąveiką per kodominavimą. Remiantis žmogaus akių ir odos spalvos paveldėjimo pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti nealelinių genų sąveiką. Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. [...] Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. [...]

Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant virškinimo liaukų veiklą, mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio išorės sekrecijos liaukas, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas (fermentų gamybą ir jų išskyrimą). [...] Remiantis supratimu apie įsiurbtų medžiagų panaudojimą ląstelėse, mokomasi paaiškinti mitybos reikšmę organizmui. Apibūdinama sveikatai palanki mityba, kaip kiekvieno asmens individualius būtinųjų maisto medžiagų ir energijos poreikius tenkinantis maisto racionas. Mokomasi paaiškinti, kad dalį aminorūgščių, reikalingų baltymų gamybai, žmogus gauna tik su maistu, nurodomi žmogaus mitybos sočiųjų ir nesočiųjų riebalų šaltiniai. [...] Mokomasi paaiškinti, kaip su maistu gaunamas cholesterolis panaudojamas organizme. [...] Mokomasi apibūdinti su maistu gaunamų cheminių elementų (Fe, Ca, P, I, K ir Na) svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti maistines skaidulas ir jų svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti 2–3 virškinimo sistemos ligas: nurodyti jų priežastis ir poveikį organizmui ir pateikti siūlymų, kaip šių ligų išvengti. Remiantis žiniomis apie su maistu gaunamos energijos ir maisto medžiagų panaudojimą organizme, mokomasi paaiškinti nesubalansuotos mitybos pasekmes žmogui.

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti įkvėpimo ir iškvėpimo procesą, paaiškinti, kaip tarpšonkauliniai raumenys ir diafragma dalyvauja plaučių ventiliacijoje, [...] Mokomasi paaiškinti, kaip veikiant nervų sistemai ir adrenalinui reguliuojami kvėpavimo judesiai, prisitaikant prie pakitusių organizmo poreikių (išsigandus ar atliekant fizinius pratimus). [...] Mokomasi paaiškinti rūkymo (dervų, anglies monoksido, nikotino) poveikį žmogaus sveikatai. Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus.

Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant schemas mokomasi paaiškinti kraujo krešėjimo procesą ir jo svarbą. Analizuojant kraujo tyrimų duomenis, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai (sumažėjęs eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis, padidėjęs leukocitų skaičius, sumažėjęs trombocitų skaičius) gali turėti įtakos organizmui. [...] mokomasi apibūdinti, kaip ir kokiu tikslu nustatomos AB0 sistemos kraujo grupės. Mokomasi paaiškinti, kuo informacija apie Rh sistemos kraujo grupes yra svarbi, perpilant kraują ir laukiantis kūdikio.

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Remiantis supratimu apie širdies sandarą ir širdies darbo ciklą, mokomasi paaiškinti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą. Nagrinėjant elektrokardiogramas, mokomasi paaiškinti širdies darbo ciklą. [...] Mokomasi paaiškinti, kaip, veikiant nervų sistemai ir adrenalinui, reguliuojamas širdies darbo ciklas, prisitaikant prie pakitusių organizmo poreikių. [...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...]

Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant ŽIV poveikį organizmui, mokomasi paaiškinti T limfocitų svarbą imunitetui. [...] Aiškinantis dirbtinio imuniteto susidarymą, mokomasi apibūdinti vakciną, kaip organizmui informaciją apie ligos sukėlėją teikiančią priemonę, ir serumą, kaip organizmui antikūnus teikiančią priemonę. [...] Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimo priežastis ir pasekmes.

Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi paaiškinti odos, žarnyno, kepenų ir plaučių vaidmenį šalinimo procese. [...] Analizuojant kraujo sudėties skirtumus inkstų arterijoje ir inkstų venoje, mokomasi paaiškinti šlapimo šalinimo sistemos funkciją. Mokomasi apibūdinti dializę kaip kenksmingų medžiagų pašalinimą iš kraujo dirbtiniu inkstu, sutrikus inkstų veiklai.

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi paaiškinti veikimo potencialo susidarymą ir sklidimą neurone. [...] Mokomasi paaiškinti sinapsės sandarą ir nervinio signalo perdavimą cheminėse sinapsėse. Mokomasi apibūdinti skersaruožio raumens ir raumeninės skaidulos sandarą, paaiškinti raumenų darbą (raumenų įnervacija ir raumens susitraukimas). Remiantis pavyzdžiais mokomasi palyginti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus, paaiškinti jų vaidmenį organizmo funkcijų valdyme. [...] Aiškinantis tiroksino funkciją organizme, mokomasi apibūdinti jodo svarbą skydliaukės veikimui. Mokomasi paaiškinti jodo papildų vartojimą sutrikus skydliaukės veiklai ar iškilus radiaciniam pavojui, siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyvaus jodo. Aiškinamasi pagumburio ir hipofizės sąveika, mokomasi apibūdinti darnų organizmo funkcijų valdymą. Mokomasi paaiškinti, kuo skiriasi nervinis ir humoralinis reguliavimas.

Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis homeostazės valdymo sistemos dalimis (receptorius, valdymo centras ir efektorius) mokomasi paaiškinti, kaip neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu palaikoma homeostazė. Mokomasi apibūdinti termoreguliacijos valdymo sistemą, paaiškinti termoreguliacijos svarbą. [...] Mokomasi apibūdinti osmoreguliacijos valdymo sistemą, paaiškinti osmoreguliacijos svarbą. [...] Mokomasi apibūdinti gliukozės homeostazės valdymo sistemą, paaiškinti gliukozės homeostazės svarbą. Mokomasi paaiškinti kepenų vaidmenį palaikant pastovią gliukozės koncentraciją kraujyje. [...]

Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi paaiškinti rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų ir medikamentų vartojimo bei streso poveikį gemalo ir vaisiaus vystymuisi. Mokomasi apibūdinti nevaisingumo priežastis ir galimas priemones šiai problemai spręsti. Remiantis supratimu apie mėnesinių ciklo hormoninę reguliaciją, mokomasi paaiškinti hormoninių kontraceptikų ir natūralaus šeimos planavimo metodo taikymą siekiant atidėti nėštumą.

Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis žieduotųjų kirmėlių, nariuotakojų ir stuburinių pavyzdžiu mokomasi paaiškinti skeleto ir raumenų vaidmenį judėjime. [...]

Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Remiantis hidros pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti nelytinio ir lytinio dauginimosi privalumus ir trūkumus. [...] Remiantis žuvinio kaspinuočio ir askaridės gyvenimo ciklų pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti, kaip parazitinės kirmėlės yra prisitaikiusios parazituoti ir plisti.

Dujų apykaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi paaiškinti, kaip varlės kvėpavimo sistema užtikrina tinkamą dujų apykaitą vandenyje ir pereinant gyventi į sausumą. [...]

Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis dykumos ir vandens žinduolio inkstų nefronų sandaros skirtumu, mokomasi paaiškinti, kaip šie gyvūnai yra prisitaikę šalinti skirtingą vandens kiekį.

Augalų įvairovė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi paaiškinti, kaip samanų ir gaubtasėklių augalų sandara lemia šių augalų paplitimą.

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant lapo sandarą, mokomasi paaiškinti, kaip lapo asimiliacinis audinys yra prisitaikęs vykdyti fotosintezę ir kaip lapo forma, paviršiaus plotas ir išsidėstymas erdvėje padidina fotosintezės efektyvumą. Mokomasi paaiškinti, kaip dengiamajame audinyje esančios žiotelės yra prisitaikiusios reguliuoti transpiraciją ir anglies dioksido ir deguonies apykaitą. Mokomasi apibūdinti stiebo sandarą ir paaiškinti, kaip vyksta vandens ir mineralinių medžiagų pernaša iš šaknų į lapus ir organinių medžiagų pernaša iš lapų į medžiagų kaupimo vietą. Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...] Mokomasi apibūdinti augalo organų (šaknies, stiebo ir lapo) funkcijas ir paaiškinti, kaip juose esančių apytakos audinių pagalba palaikomi ryšiai tarp visų augalo dalių ir visos jos veikia vieningai.

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant žiedo sandarą, mokomasi paaiškinti augalų lytinį dauginimąsi: apdulkinimas, dvigubas apvaisinimas ir sėklos susidarymas. [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.

Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...] paaiškinti, kad veikiant gamtinei atrankai dalis populiacijos organizmų turi didesnes galimybes išlikti ir susilaukti palikuonių, nes yra geriau prisitaikę prie aplinkos. Remiantis bakterijų atsparumo antibiotikams susidarymo pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti paveldimo kintamumo ir gamtinės atrankos reikšmę populiacijos individų prisitaikymui prie kintančių aplinkos sąlygų. Nagrinėjant stabilizuojančiosios, kryptingosios ir išskiriančiosios gamtinės atrankos pavyzdžius, mokomasi paaiškinti, kaip šios gamtinės atrankos formos veikia fenotipų dažnį populiacijoje. Mokomasi paaiškinti, kaip dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų ir dėl biologinės izoliacijos atsiranda naujos organizmų rūšys; [...]

Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...]. Mokomasi paaiškinti mokslinio rūšies pavadinimo sandarą ir tokių pavadinimų naudojimo svarbą. [...].

Populiacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti ekologinę nišą ir paaiškinti, kokie veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį. [...]

Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant brandžios ekosistemos mitybos tinklų pavyzdžius, mokomasi paaiškinti rūšių įvairovės svarbą bendrijų stabilumui. Mokomasi paaiškinti, kaip ekologiniai santykiai (konkurencija, plėšrūno – aukos, parazito – šeimininko santykiai) reguliuoja populiacijų individų skaičių neigiamu grįžtamuoju ryšiu. [...]

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojant gamintojų, gyvaėdžių ir skaidytojų vaidmenį ir tarpusavio ryšius ekosistemose, mokomasi paaiškinti ir palyginti energijos srautą ir medžiagų ciklą ekosistemoje. Remiantis informacija apie energijos srautus ekosistemoje, mokomasi paaiškinti energijos virsmus, perdavimą ir nuostolius ekosistemose. [...] Remiantis azoto ciklo schema, mokomasi paaiškinti medžiagų apytaką biosferoje ir apibūdinti skaidytojų, nitrifikuojančių, azotą fiksuojančių ir denitrifikuojančių bakterijų vaidmenį azoto apytakoje. Mokomasi pagrįsti žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje ir įvertinti priemones, mažinančias žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje.

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti, kaip žmogaus veikla tiesiogiai veikia biologinę įvairovę; analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. [...] Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas lygina biologijos objektus, procesus ir reiškinius, remdamasis nurodytomis jų savybėmis (D4.1).

Konsultuodamasis lygina, klasifikuoja biologijos objektus, procesus, reiškinius remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.2).

Lygina, klasifikuoja biologijos objektus, procesus, reiškinius, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.3).

Lygina, klasifikuoja biologijos objektus, procesus, reiškinius siedamas ir apibendrindamas jų savybes ir požymius (D4.4). 

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Lyginamos bakterijų ląstelės su augalų ir gyvūnų ląstelėmis ir nurodomi jų sandaros panašumai ir skirtumai. [...]

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Mokomasi atpažinti eukarijų domeno grybų, protistų, augalų ir gyvūnų karalysčių atstovus pagal karalystėms būdingus požymius. [...]

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Mokomasi palyginti žinduolių (augalėdžių ir plėšrūnų) virškinimo sistemas. [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos.

Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas lygina, klasifikuoja biologijos objektus, procesus ir reiškinius remdamasis jų pagrindinėmis savybėmis ir požymiais (D4.1).

Konsultuodamasis lygina, klasifikuoja biologijos objektus, procesus ir reiškinius remdamasis jų pagrindinėmis savybėmis ir požymiais (D4.2).

Lygina ir klasifikuoja biologijos objektus, procesus ir reiškinius remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.3).

Argumentuotai siūlo kriterijus, kuriais remdamasis lygina ir klasifikuoja biologijos objektus, procesus ir reiškinius (D4.4). 

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti aerobinį kvėpavimą kaip energijos gavimo būdą, naudojant deguonį; anaerobinį kvėpavimą kaip energijos susidarymo būdą nesant deguonies ir nurodyti šių procesų svarbą žmogui. [...]

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...]

Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. [...] 

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] apibūdinti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus. [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pagal pateiktus kriterijus lygina ir klasifikuoja objektus, procesus, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.1).

Iš pateiktų kriterijų išsirenka tinkamus, pagal kuriuos lygina ir klasifikuoja objektus ir procesus, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.2).

Pagal pasirinktus kriterijus lygina ir klasifikuoja objektus ir procesus, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.3).

Argumentuotai pasirenka kriterijus, pagal kuriuos lygina ir klasifikuoja objektus ir procesus, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.4). 

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Analizuojant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių sandarą, mokomasi jas palyginti. Remiantis supratimu apie augalinės ir gyvūninės ląstelių sandaros panašumus ir skirtumus, mokomasi jas palyginti. Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] 

Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] palyginti DNR ir RNR molekulių struktūrą. [...]

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi palyginti aerobinį ir anaerobinį kvėpavimą.

Genai ir chromosomos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] palyginti prokariotų ir eukariotų chromosomas. [...]

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). Mokomasi paaiškinti alelių sąveiką per nepilną dominavimą, kaip paveldėjimą, kurio metu heterozigotiniai organizmai yra tarpinio fenotipo lyginant su homozigotiniais organizmais. [...]

Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...]. Mokomasi palyginti virusų ir bakterijų sandarą, prisitaikymą daugintis ir plitimą. [...]. Mokomasi apibūdinti ir palyginti imuniteto rūšis: įgimtas ir įgytas imunitetas, aktyvus ir pasyvus imunitetas, dirbtinis ir natūralus imunitetas. [...]. 

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis pavyzdžiais mokomasi palyginti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus, paaiškinti jų vaidmenį organizmo funkcijų valdyme. [...] Mokomasi paaiškinti, kuo skiriasi nervinis ir humoralinis reguliavimas.

Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi palyginti spermatozoido ir kiaušialąstės prisitaikymą dalyvauti apvaisinimo procese: haploidinis chromosomų skaičius, ląstelių dydis, spermatozoidų prisitaikymas judėti ir prasiskverbti į kiaušialąstę, kiaušialąstės prisitaikymas būti apvaisintai tik vieno spermatozoido. [...]

Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi palyginti žuvų prisitaikymą judėti vandenyje ir paukščių bei žinduolių prisitaikymą judėti sausumoje. [...]

Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Remiantis hidros pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti nelytinio ir lytinio dauginimosi privalumus ir trūkumus. Remiantis varlės ir roplio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų vidinį ir išorinį apvaisinimą. [...] Remiantis drugio ir žiogo pavyzdžiu, mokomasi palyginti netiesioginį poembrioninį vystymąsi: vystymąsi su pilna ir nepilna metamorfoze. Remiantis varlės ir paukščio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų netiesioginį ir tiesioginį poembrioninį vystymąsi, mokomasi susieti jį su prisitaikymu gyventi vandenyje ar sausumoje. [...]

Augalų įvairovė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi palyginti samanų, sporinių induočių, plikasėklių ir gaubtasėklių augalų sandarą (apytakiniai audiniai ir vegetatyviniai organai) bei lytinio dauginimosi būdus: sporangėje susidariusiomis sporomis (samanos, sporiniai induočiai), kankorėžyje susidariusiomis sėklomis (plikasėkliai), mezginėje susidariusiomis sėklomis (gaubtasėkliai). Mokomasi palyginti vienskilčių ir dviskilčių augalų klases (sėklos, lapų ir žiedo sandara). [...]

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] palyginti dviskilčių žolinių ir sumedėjusių augalų apytakos audinių išsidėstymą stiebe. [...]

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti augalų sporofito ir gametofito kartas, palyginti samanų ir žiedinių augalų gyvenimo ciklus ir susieti su šių augalų paplitimu. [...] Mokomasi palyginti savidulkos ir kryžmadulkos vaidmenį augalų genetinės įvairovės atsiradimui. Mokomasi palyginti vėjo ir gyvūnų apdulkinamų augalų požymius. [...]

Biologinė įvairovė – evoliucijos rezultatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Naudojantis duota informacija apie organizmą mokomasi priskirti jį bakterijų, protistų, grybų, augalų arba gyvūnų karalystei ir apibūdinti pagal organizmų karalystėms būdingus požymius. [...]

Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Remiantis pavyzdžiais mokomasi apibūdinti ir palyginti, kaip vyksta pirminė ir antrinė daugiametė bendrijų kaita (sukcesija). Lygindami brandžias ir besiformuojančias bendrijas, mokomasi apibūdinti jų savybes: detrito kiekis, mitybos tinklų tankis, rūšių įvairovė, reguliacijos neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu įvairovė. [...]

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojant gamintojų, gyvaėdžių ir skaidytojų vaidmenį ir tarpusavio ryšius ekosistemose, mokomasi paaiškinti ir palyginti energijos srautą ir medžiagų ciklą ekosistemoje. [...]

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas modeliuoja artimos aplinkos gyvosios gamtos procesus ar reiškinius (D5.1).

Konsultuodamasis modeliuoja gyvosios gamtos procesus ir reiškinius (D5.2).

Modeliuoja gyvosios gamtos procesus ir reiškinius, taikydamas turimas biologines žinias, pastebi ir įvardija dėsningumus (D5.3).

Modeliuoja gyvosios gamtos procesus ir reiškinius, nustato ir paaiškina jų dėsningumus (D5.4).

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Modeliuojant chromosomas, mokomasi apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, kurioje užkoduota informacija apie organizmo požymius. [...]

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Modeliuojant mitozę, mokomasi ją apibūdinti kaip nelytinių branduolį turinčių ląstelių dalijimosi būdą, kurio metu susidaro identiškos ląstelės; [...] Modeliuojant mejozę, mokomasi apibūdinti ją kaip lytinių ląstelių susidarymo būdą.

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] modeliuojant aiškinamasi pagrindiniai klasifikavimo principai; [...] Modeliuojant viruso sandarą, mokomasi apibūdinti virusus, paaiškinti jų vaidmenį gamtoje. 

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] modeliuojant aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, nagrinėjama, kaip kinta bendrijos dėl sezoninių pokyčių, krūmų ar miškų kirtimo, gaisrų, sausros, potvynių. [...] 

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Modeliuojant gamtinės atrankos procesą, aiškinamasi, kad dažniausiai išgyvena organizmai, turintys adaptyvių požymių. [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas kuria realių procesų ir reiškinių modelius, pastebi ir įvardina jų dėsningumus (D5.1).

Konsultuodamasis kuria realių procesų ir reiškinių modelius, pastebi ir įvardina jų dėsningumus (D5.2). 

Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus kuria realių procesų ir reiškinių modelius (D5.3).

Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus kuria modelius ir jais remdamasis aiškina realius procesus ir reiškinius (D5.4).

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Modeliuojant mokomasi paaiškinti, kaip vyksta įkvėpimas ir iškvėpimas; mokomasi plaučių sandarą susieti su dujų apykaita (dujų difuzija) alveolėse. [...]

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] modeliuojant apibūdinti nervinę ląstelę, nervinių ląstelių tipus ir jų atliekamas funkcijas. [...]

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Modeliuojant mokomasi paaiškinti, kaip prieš ląstelėms dalijantis dvigubėja DNR molekulė ir kokia šio proceso paskirtis. [...] Modeliuojant atsitiktinį chromosomų išsiskyrimą mejozės proceso metu, mokomasi apibūdinti kombinacinį kintamumą kaip organizmų savybę įgyti naujų požymių. [...] 

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus, konsultuodamasis kuria realių procesų ir reiškinių modelius (D5.1). 

Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus kuria realių procesų ir reiškinių modelius (D5.2).

Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus, kuria realių procesų ir reiškinių modelius, jais remdamasis aiškina realius procesus (D5.3).

Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus, kuria realių procesų ir reiškinių modelius, lygina su realiais procesais, teikia modelių tobulinimo siūlymus (D5.4).

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis indukuoto atitikmens modeliu, analizuojamas fermentų veikimo savitumas ir paaiškinama, kaip fermentinės reakcijos greitis priklauso nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. [...]

Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Modeliuojant DNR ir RNR molekules, mokomasi apibūdinti DNR ir RNR kaip polimerines organines medžiagas, sudarytas iš nukleotidų; apibūdinti DNR ir RNR nukleotidų sandarą; palyginti DNR ir RNR molekulių struktūrą. [...]

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Siejant mitybos grandinių ilgį ribojančius veiksnius su žmogaus mityba, mokomasi modeliuoti, kaip trumpesnės mitybos grandinės leistų sumažinti išteklių naudojimą ir išmaitinti daugiau gyventojų. [...] 

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Atpažįsta artimos aplinkos biologijos mokslo objektus ir reiškinius, padedamas juos apibūdina įvardydamas pagrindines savybes, funkcijas ar vaidmenis, panaudojimą (D1.1).

Atpažįsta biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenis, panaudojimą (D1.2).

Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas (D1.3).

Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas ir siedamas savybes, funkcijas ar vaidmenis, panaudojimą vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas (D1.4).

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi atpažinti bakterijų, augalų ir gyvūnų ląsteles. Mokomasi nurodyti bakterijos ląstelės struktūras ir pagrindines jų funkcijas (kapsulė ir sienelė − apsauginė funkcija, plazminė membrana − medžiagų pernaša, citozolis − ląstelės užpildas, nukleoidas − paveldimos informacijos saugojimas), augalų ir gyvūnų ląstelių struktūras ir jų pagrindines funkcijas (branduolys − paveldimos informacijos saugojimas, chloroplastai − fotosintezė, mitochondrijos − ląstelinis kvėpavimas, plazminė membrana − medžiagų pernaša, sienelė − apsauginė funkcija, centrinė vakuolė − ląstelinių sulčių kaupimas, citozolis − ląstelės užpildas). Apibūdinami augalų ir gyvūnų tipinių ląstelių struktūros panašumai (branduolys, mitochondrijos, plazminė membrana, citozolis) ir skirtumai (ląstelės sienelė, chloroplastai, centrinė vakuolė), siejant su ląstelių prisitaikymu atlikti funkcijas. [...] Mokomasi atpažinti ir apibūdinti organizmo struktūrinius lygmenis (ląstelė, audinys, organas, organų sistema, organizmas) ir pateikti pavyzdžių. [...] mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras.

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Nurodoma, kad chromosomos sudarytos iš DNR. Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai.

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Modeliuojant mitozę, mokomasi ją apibūdinti kaip nelytinių branduolį turinčių ląstelių dalijimosi būdą, kurio metu susidaro identiškos ląstelės; aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. [...] Modeliuojant mejozę, mokomasi apibūdinti ją kaip lytinių ląstelių susidarymo būdą.

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi apibūdinti organizmų klasifikavimo paskirtį; [...] domenas apibūdinamas kaip aukščiausias klasifikacinis vienetas; nurodomi ir apibūdinami trys organizmų domenai (bakterijų, archėjų, eukarijų); supažindinama su augalų ir gyvūnų taksonominiais rangais (domenas, karalystė, tipas ar skyrius, klasė, būrys ar eilė, šeima, gentis, rūšis); tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. Apibūdinamas bakterijų vaidmuo gamtoje. Mokomasi atpažinti eukarijų domeno grybų, protistų, augalų ir gyvūnų karalysčių atstovus pagal karalystėms būdingus požymius. Apibūdinamas protistų, grybų vaidmuo gamtoje. [...] Modeliuojant viruso sandarą, mokomasi apibūdinti virusus, paaiškinti jų vaidmenį gamtoje.

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių bestuburių gyvūnų tipų (duobagyvių, plokščiųjų, apvaliųjų, žieduotųjų kirmėlių, moliuskų, nariuotakojų) ir nariuotakojų (vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių) klasių atstovus, tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, nurodyti jų vaidmenį gamtoje. Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių stuburinių gyvūnų klasių (kaulinių žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių, žinduolių) atstovus, apibūdinti jų išorinę kūno dangą, kvėpavimo ir kraujotakos sistemą, dauginimąsi ir vystymąsi. [...] Nurodomas stuburinių gyvūnų vaidmuo gamtoje.

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, nurodyti jų funkcijas. [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti ekologiją [...], ekologijos struktūrinius lygmenis. [...] mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį [...] Mokomasi apibūdinti tarprūšinius santykius (plėšrūnas ir auka, parazitas ir šeimininkas, augalai ir apdulkintojai) [...]

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi sudaryti sausumos ir vandens ekosistemose gyvenančių organizmų mitybos grandines ir tinklus; apibūdinti mitybos lygmenis [...] Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. [...] nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį.

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti evoliuciją kaip nuolat vykstantį procesą [...]. Apibūdinama veislė kaip dirbtinės atrankos rezultatas; palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos.

Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas aiškinasi procesus ir reiškinius, taiko biologijos mokslo žinias (D2.1).

Aiškindamasis procesus ir reiškinius taiko biologijos ir kitų dalykų žinias (D2.2). 

Aiškindamasis procesus ir reiškinius taiko biologijos ir kitų dalykų žinias jas siedamas įprastuose kontekstuose (D2.3).

Aiškindamasis procesus ir reiškinius tikslingai taiko biologijos ir kitų dalykų žinias jas siedamas naujuose kontekstuose (D2.4). 

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

 [...] Apibūdinami augalų ir gyvūnų tipinių ląstelių struktūros panašumai (branduolys, mitochondrijos, plazminė membrana, citozolis) ir skirtumai (ląstelės sienelė, chloroplastai, centrinė vakuolė), siejant su ląstelių prisitaikymu atlikti funkcijas. [...]

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, kad paveldimoji informacija yra chromosomose. [...]

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. [...]

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] modeliuojant aiškinamasi pagrindiniai klasifikavimo principai; [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. Aiškinamasi apdulkinimo, sėklų platinimo svarba augalams ir ekosistemoms; [...]

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] modeliuojant aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, nagrinėjama, kaip kinta bendrijos dėl sezoninių pokyčių, krūmų ar miškų kirtimo, gaisrų, sausros, potvynių. [...] Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...] aiškinamasi, kad dažniausiai išgyvena organizmai, turintys adaptyvių požymių. Aiškinamasi, kad naujos rūšys gali atsirasti dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų. [...] Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...]

Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] aiškinamasi, kaip gyvybės kilmės medis atspindi organizmų evoliucinę raidą. [...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Aiškindamasis artimos aplinkos gamtos reiškinių dėsningumus, padedamas įvardija reiškinių priežastis ir pasekmes, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.1).

Aiškindamasis artimos aplinkos gamtos reiškinių dėsningumus, įvardija reiškinių priežastis ir pasekmes, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.2).

Paaiškina reiškinių dėsningumus, atpažįsta priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.3).

Aiškindamasis reiškinių dėsningumus, atpažįsta, įvardija ir paaiškina priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.4).

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, kad paveldimoji informacija yra chromosomose. [...]

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. [...]

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] modeliuojant aiškinamasi pagrindiniai klasifikavimo principai; [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; mokomasi paaiškinti šaknų ir lapų prisitaikymą vykdyti funkcijas skirtingomis augimo sąlygomis. [...] aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. Aiškinamasi apdulkinimo, sėklų platinimo svarba augalams ir ekosistemoms; [...]

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] remiantis pavyzdžiais, paaiškinti, kaip populiacijos augimui priešinasi aplinka. [...] Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. [...] mokomasi paaiškinti, kodėl tik dalis energijos pereina iš vieno mitybos lygmens į kitą. Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. [...] Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...] aiškinamasi, kad dažniausiai išgyvena organizmai, turintys adaptyvių požymių. Aiškinamasi, kad naujos rūšys gali atsirasti dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų. Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...] 

Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Nagrinėjamos gyvybės atsiradimo vandenyje ir sausumoje priežastys, aiškinamasi, kaip gyvybės kilmės medis atspindi organizmų evoliucinę raidą. [...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas lygina biologijos objektus, procesus ir reiškinius, remdamasis nurodytomis jų savybėmis (D4.1).

Konsultuodamasis lygina, klasifikuoja biologijos objektus, procesus, reiškinius remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.2).

Lygina, klasifikuoja biologijos objektus, procesus, reiškinius, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.3).

Lygina, klasifikuoja biologijos objektus, procesus, reiškinius siedamas ir apibendrindamas jų savybes ir požymius (D4.4). 

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Lyginamos bakterijų ląstelės su augalų ir gyvūnų ląstelėmis ir nurodomi jų sandaros panašumai ir skirtumai. [...]

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Mokomasi atpažinti eukarijų domeno grybų, protistų, augalų ir gyvūnų karalysčių atstovus pagal karalystėms būdingus požymius. [...]

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Mokomasi palyginti žinduolių (augalėdžių ir plėšrūnų) virškinimo sistemas. [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos.

Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas modeliuoja artimos aplinkos gyvosios gamtos procesus ar reiškinius (D5.1).

Konsultuodamasis modeliuoja gyvosios gamtos procesus ir reiškinius (D5.2).

Modeliuoja gyvosios gamtos procesus ir reiškinius, taikydamas turimas biologines žinias, pastebi ir įvardija dėsningumus (D5.3).

Modeliuoja gyvosios gamtos procesus ir reiškinius, nustato ir paaiškina jų dėsningumus (D5.4).

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Modeliuojant chromosomas, mokomasi apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, kurioje užkoduota informacija apie organizmo požymius. [...]

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Modeliuojant mitozę, mokomasi ją apibūdinti kaip nelytinių branduolį turinčių ląstelių dalijimosi būdą, kurio metu susidaro identiškos ląstelės; [...] Modeliuojant mejozę, mokomasi apibūdinti ją kaip lytinių ląstelių susidarymo būdą.

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] modeliuojant aiškinamasi pagrindiniai klasifikavimo principai; [...] Modeliuojant viruso sandarą, mokomasi apibūdinti virusus, paaiškinti jų vaidmenį gamtoje. 

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] modeliuojant aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, nagrinėjama, kaip kinta bendrijos dėl sezoninių pokyčių, krūmų ar miškų kirtimo, gaisrų, sausros, potvynių. [...] 

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Modeliuojant gamtinės atrankos procesą, aiškinamasi, kad dažniausiai išgyvena organizmai, turintys adaptyvių požymių. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, išvardija jų savybes ir funkcijas (D1.1).

Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, išvardija jų savybes ir funkcijas vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas (D1.2).

Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas (D1.3).

Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, tikslingai vartodamas terminus ir sąvokas juos apibūdina išvardydamas ir siedamas savybes ir funkcijas (D1.4).

Žmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis.

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti kvėpavimo takų sandaros ypatumus, siejant juos su oro judėjimu į plaučius ir iš jų, bei šiuos takus dengiančio virpamojo epitelinio audinio apsaugine funkcija. [...] Mokomasi apibūdinti aerobinį kvėpavimą kaip energijos gavimo būdą, naudojant deguonį; anaerobinį kvėpavimą kaip energijos susidarymo būdą nesant deguonies ir nurodyti šių procesų svarbą žmogui. [...] Mokomasi atlikti dirbtinį kvėpavimą ir suteikti pirmąją pagalbą užspringus.

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti kraujo sudėtį (kraujo plazma, eritrocitai, leukocitai, trombocitai) ir susieti kraujo sudedamąsias dalis su jų atliekamomis funkcijomis. [...] nurodyti, ką reikia žinoti prieš tampant neatlygintinu kraujo donoru; apibūdinti kraujo bankų paskirtį. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti kraujagysles; [...] mokomasi apibūdinti mažojo ir didžiojo kraujo apytakos ratų vaidmenį organizme. [...] Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) ir paaiškinti, kaip jų išvengti; mokomasi suteikti pirmąją pagalbą pažeidus kraujagysles.

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi nurodyti virškinimo sistemą sudarančius organus ir virškinimo liaukas (seilių liaukas, kasą ir kepenis) ir jų vaidmenį maisto virškinime; mokomasi apibūdinti fermentus (seilių amilazė, pepsinas, kasos amilazė ir lipazė), jų veikimo principą; [...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Mokomasi apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas žmogaus organizme ir problemas, kylančias dėl per didelio arba per mažo šių medžiagų vartojimo. [...] Mokomasi apibūdinti sveikatai palankią mitybą, nurodyti, kodėl nesilaikant sveikatai palankios mitybos taisyklių sutrinka sveikata. [...]

Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti imunitetą kaip apsauginę organizmo funkciją; apibūdinti žmogaus organizmo prisitaikymą apsisaugoti nuo infekcinių ligų (oda ir gleivinės; karščiavimas, fagocitozė); [...] Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. Apibūdinami galimi alergijos požymiai (ašarojimas, dusimas, čiaudėjimas, kosėjimas, odos paraudimai, bėrimai) ir nurodoma, kokios maiste ir aplinkoje (žiedadulkės, dulkių erkutės) esančios medžiagos gali būti alergenais.

Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti krauju perduodamų ir oro lašeliniu būdu plintančių virusų sukeliamas ligas; pirmuonių (maliarinis plazmodijus), kirmėlių (kaspinuočių, askaridžių, spalinių) sukeliamas ligas ir erkių platinamų sukėlėjų sukeliamas ligas (erkinis encefalitas, Laimo liga); analizuojant statistinius duomenis nagrinėti infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų prevenciją. Mokomasi nurodyti, kad antibiotikai skiriami gydant bakterines, o ne virusines ligas; [...]

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi atpažinti centrinės ir periferinės nervų sistemos dalis, [...] modeliuojant apibūdinti nervinę ląstelę, nervinių ląstelių tipus ir jų atliekamas funkcijas. Mokomasi apibūdinti galvos smegenų dalis ir jų funkcijas, nurodyti nugaros smegenų vaidmenį susidarant reflekso lankui. Mokomasi sudaryti ir analizuoti reflekso lanko schemas, apibūdinti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus. [...] Mokomasi apibūdinti judėjimą kaip bendrą kaulų, raumenų ir nervų sistemos veiklą. Analizuojami statistiniai duomenys apie įvairių priklausomybių ligų paplitimą; [...] Mokomasi apibūdinti homeostazę ir jos valdymo mechanizmą neigiamu grįžtamuoju principu; naudojantis schemomis nurodyti, kaip oda dalyvauja palaikant pastovią temperatūrą.

Humoralinis reguliavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi atpažinti endokrinines liaukas (hipofizė, kasa, antinksčiai), apibūdinti jų išskiriamų hormonų (augimo (somatotropino), insulino, gliukagono, adrenalino) poveikį organizmui. Naudojantis schemomis, mokomasi apibūdinti kasos išskiriamų hormonų įtaką palaikant gliukozės pastovią koncentraciją kraujuje. [...] Mokomasi apibūdinti neurohumoralinį organizmo reguliavimą, pagrįstą nervų ir endokrininės sistemos veikimu; [...]

Žmogaus gyvenimo ciklas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti vyro ir moters lytinių organų sandarą ir susieti ją su jų atliekamomis funkcijomis; [...] mokomasi apibūdinti, kaip jos prisitaikiusios apvaisinimui. Mokomasi apibūdinti, kas yra chromosomų rinkinys, [...] Nurodyti mitozės ir mejozės svarbą žmogaus gyvenimo cikle.

Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti apvaisinimą, placentos vaidmenį vaisiaus vystymuisi, būsimos mamos organizme vykstančius pokyčius ir gimdymą. [...] 

Vaisingumas. Lytiškai plintančios ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti priemones, kuriomis kontroliuojamas vaisingumas. Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes.

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. [...] Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai.

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. Mokomasi apibūdinti ryšį tarp DNR, genų ir chromosomų; [...] Analizuojant skirtingų organizmų kariotipus, mokomasi nurodyti, kad eukariotinėse ląstelėse aptinkamas chromosomų skaičius yra specifinis organizmų rūšims. Mokomasi apibūdinti mutacijas ir nurodyti jas sukeliančių mutagenų pavyzdžių. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu analizuojamos chromosomų skaičiaus mutacijos, albinizmo pavyzdžiu – geno mutacijos. Mokomasi apibūdinti mutacijų svarbą organizmų prisitaikymui prie aplinkos. Mokomasi apibūdinti ir užrašyti dominuojančius bei recesyvinius alelius; heterozigotinius ir homozigotinius genotipus, sieti organizmo genotipą su fenotipu; mokomasi spręsti monohibridinio kryžminimo uždavinius. Naudojant sutartinius simbolius mokomasi nubraižyti ir analizuoti 3 kartų genealoginio medžio schemą. Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. Modeliuojant atsitiktinį chromosomų išsiskyrimą mejozės proceso metu, mokomasi apibūdinti kombinacinį kintamumą kaip organizmų savybę įgyti naujų požymių. 

Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles.

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. [...] 

Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas aiškina, kaip vyksta biologiniai procesai ir reiškiniai (D2.1).

Taikydamas biologijos mokslo žinias aiškina, kaip vyksta biologiniai procesai ir reiškiniai (D2.2).

Siedamas biologijos mokslo ir kitų dalykų žinias į visumą aiškina, kaip vyksta įvairūs biologiniai procesai ir reiškiniai (D2.3).

Siedamas skirtingų mokslų žinias į visumą aiškina, kaip vyksta įvairūs biologiniai procesai ir reiškiniai (D2.4).

Medžiagų apykaitos svarba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Naudojantis schemomis, aiškinamasi kraujotakos, kvėpavimo ir virškinimo organų sistemų bendra veikla aprūpinant organizmą reikalingomis medžiagomis ir energija bei šalinant medžiagų apykaitos atliekas.

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] mokomasi plaučių sandarą susieti su dujų apykaita (dujų difuzija) alveolėse. [...]

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti kraujo sudėtį (kraujo plazma, eritrocitai, leukocitai, trombocitai) ir susieti kraujo sudedamąsias dalis su jų atliekamomis funkcijomis. Analizuojant kraujo tyrimų rezultatus, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai gali turėti įtakos organizmui. Mokomasi paaiškinti, kaip anglies monoksidas, hemoglobino kiekio sumažėjimas gali sutrikdyti deguonies pernašą. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...]

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi susieti pernašos būdus su virškinimo procesui būtinų medžiagų (fermentų) išskyrimu ir organizmui reikalingų medžiagų įsiurbimu į kraują ir limfą. [...] 

Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] paaiškinti vakcinų svarbą infekcinių ligų profilaktikai, serumų naudojimą gydymui, antikūnų paskirtį infekcinių ligų diagnostikai.

Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] paaiškinti antibiotikų vartojimo principus, neleidžiančius susiformuoti antibiotikams atsparioms bakterijoms.

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. Mokomasi susieti akies ir ausies sandarą su atliekamomis funkcijomis, tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...]

Humoralinis reguliavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. [...] mokomasi paaiškinti, kaip stresinėse situacijose nervų sistema ir antinksčių išskiriamas hormonas adrenalinas lemia kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo sistemų funkcijų pakitimus, elgseną.

Žmogaus gyvenimo ciklas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti vyro ir moters lytinių organų sandarą ir susieti ją su jų atliekamomis funkcijomis; [...]

Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. [...] 

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti ir užrašyti dominuojančius bei recesyvinius alelius; heterozigotinius ir homozigotinius genotipus, sieti organizmo genotipą su fenotipu; mokomasi spręsti monohibridinio kryžminimo uždavinius. [...]

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. [...]

Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi paaiškinti žmogaus veiklos (miškų kirtimas, gaisrai, iškastinio kuro naudojimas) įtaką klimato kaitai. Analizuojant statistinius duomenis, mokomasi paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas paaiškina reiškinių dėsningumus, nurodo bent vieną priežasties ir pasekmės ryšį, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.1).

Konsultuodamasis paaiškina reiškinių dėsningumus, nurodo priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.2).

Paaiškina reiškinių dėsningumus, apibūdina priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.3).

Paaiškina reiškinių dėsningumus, priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.4).

Medžiagų apykaitos svarba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi paaiškinti medžiagų apykaitos svarbą organizmo funkcionavimui. Naudojantis schemomis, aiškinamasi kraujotakos, kvėpavimo ir virškinimo organų sistemų bendra veikla aprūpinant organizmą reikalingomis medžiagomis ir energija bei šalinant medžiagų apykaitos atliekas.

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi paaiškinti, kad ląstelių ir viso organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti reikalinga energija išsiskiria vykstant ląsteliniam kvėpavimui. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. Mokomasi paaiškinti kvėpavimo sistemos ligų priežastis (mikroorganizmai, aplinkos užterštumas, gyvenimo būdas) ir prevenciją. [...] 

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Analizuojant kraujo tyrimų rezultatus, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai gali turėti įtakos organizmui. Mokomasi paaiškinti, kaip anglies monoksidas, hemoglobino kiekio sumažėjimas gali sutrikdyti deguonies pernašą. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) ir paaiškinti, kaip jų išvengti; mokomasi suteikti pirmąją pagalbą pažeidus kraujagysles.

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi, kokių sąlygų (temperatūra, pH) reikia fermentams veikti. [...] Mokomasi paaiškinti, kas yra mikrobiota ir koks jos vaidmuo virškinimo procese.

Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti imunitetą kaip apsauginę organizmo funkciją; apibūdinti žmogaus organizmo prisitaikymą apsisaugoti nuo infekcinių ligų (oda ir gleivinės; karščiavimas, fagocitozė); paaiškinti vakcinų svarbą infekcinių ligų profilaktikai, serumų naudojimą gydymui, antikūnų paskirtį infekcinių ligų diagnostikai. Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. Apibūdinami galimi alergijos požymiai (ašarojimas, dusimas, čiaudėjimas, kosėjimas, odos paraudimai, bėrimai) ir nurodoma, kokios maiste ir aplinkoje (žiedadulkės, dulkių erkutės) esančios medžiagos gali būti alergenais.

Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] analizuojant statistinius duomenis nagrinėti infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų prevenciją. [...] paaiškinti antibiotikų vartojimo principus, neleidžiančius susiformuoti antibiotikams atsparioms bakterijoms.

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. Mokomasi susieti akies ir ausies sandarą su atliekamomis funkcijomis, tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] Analizuojami statistiniai duomenys apie įvairių priklausomybių ligų paplitimą; mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. [...]

Humoralinis reguliavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. [...] mokomasi paaiškinti, kaip stresinėse situacijose nervų sistema ir antinksčių išskiriamas hormonas adrenalinas lemia kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo sistemų funkcijų pakitimus, elgseną.

Žmogaus gyvenimo ciklas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] mokomasi paaiškinti lytinių hormonų svarbą brendimui. [...] paaiškinti, kad žmogaus lyties paveldėjimą nulemia lytinės chromosomos (XX – moteris, XY – vyras). Nurodyti mitozės ir mejozės svarbą žmogaus gyvenimo cikle.

Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.

Vaisingumas. Lytiškai plintančios ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes.

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. [...]

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Modeliuojant mokomasi paaiškinti, kaip prieš ląstelėms dalijantis dvigubėja DNR molekulė ir kokia šio proceso paskirtis. [...] Aiškinamasi, kokia kombinacinio ir mutacinio kintamumo įtaka gamtinei atrankai.

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. Mokomasi paaiškinti, kad cheminės medžiagos (sunkieji metalai, pesticidai) patenka į mitybos grandines, kaupiasi organizmuose ir jiems kenkia.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas lygina, klasifikuoja biologijos objektus, procesus ir reiškinius remdamasis jų pagrindinėmis savybėmis ir požymiais (D4.1).

Konsultuodamasis lygina, klasifikuoja biologijos objektus, procesus ir reiškinius remdamasis jų pagrindinėmis savybėmis ir požymiais (D4.2).

Lygina ir klasifikuoja biologijos objektus, procesus ir reiškinius remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.3).

Argumentuotai siūlo kriterijus, kuriais remdamasis lygina ir klasifikuoja biologijos objektus, procesus ir reiškinius (D4.4). 

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti aerobinį kvėpavimą kaip energijos gavimo būdą, naudojant deguonį; anaerobinį kvėpavimą kaip energijos susidarymo būdą nesant deguonies ir nurodyti šių procesų svarbą žmogui. [...]

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...]

Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. [...] 

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] apibūdinti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas kuria realių procesų ir reiškinių modelius, pastebi ir įvardina jų dėsningumus (D5.1).

Konsultuodamasis kuria realių procesų ir reiškinių modelius, pastebi ir įvardina jų dėsningumus (D5.2). 

Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus kuria realių procesų ir reiškinių modelius (D5.3).

Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus kuria modelius ir jais remdamasis aiškina realius procesus ir reiškinius (D5.4).

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Modeliuojant mokomasi paaiškinti, kaip vyksta įkvėpimas ir iškvėpimas; mokomasi plaučių sandarą susieti su dujų apykaita (dujų difuzija) alveolėse. [...]

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] modeliuojant apibūdinti nervinę ląstelę, nervinių ląstelių tipus ir jų atliekamas funkcijas. [...]

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Modeliuojant mokomasi paaiškinti, kaip prieš ląstelėms dalijantis dvigubėja DNR molekulė ir kokia šio proceso paskirtis. [...] Modeliuojant atsitiktinį chromosomų išsiskyrimą mejozės proceso metu, mokomasi apibūdinti kombinacinį kintamumą kaip organizmų savybę įgyti naujų požymių. [...] 

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta ir (ar) įvardija biologijos mokslų objektus ir reiškinius įprastame kontekste, nurodo jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas (D1.1).

Apibūdina biologijos mokslų objektus ir reiškinius įprastame kontekste, jų savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas (D1.2).

Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, jų savybes ir funkcijas apibūdina tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas (D1.3).

Nagrinėja, tyrinėja, vertina biologijos mokslų objektus ir reiškinius naujame kontekste, jų savybes ir funkcijas paaiškina tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas (D1.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. [...] Mokomasi apibūdinti prokariotinės ląstelės struktūras (kapsulė, sienelė, plazminė membrana, ribosoma, nukleoidas, plazmidė, žiuželis) ir jų atliekamas funkcijas; [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. Remiantis duota informacija apie optinio ir elektroninio mikroskopų didinimą bei ląstelių nuotraukomis su nurodytu masteliu, mokomasi nustatyti ląstelių ir jų struktūrų dydžius. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi atpažinti ir apibūdinti ląstelės plazminę membraną sudarančius lipidus (fosfolipidai, cholesterolis), baltymus (baltymus nešiklius, baltymus kanalus, receptorinius baltymus, glikoproteinus) ir apibūdinti jų funkcijas; [...] Mokomasi susieti fosfolipidų savybes (hidrofiliškumas ir hidrofobiškumas) su dvisluoksnės membranos sandara, apibūdinti jos takumą. Mokomasi apibūdinti pasyviąją pernašą (osmosą, difuziją, palengvintą difuziją) kaip procesą, kuris vyksta per pusiau laidžią membraną nenaudojant cheminės energijos ir medžiagos juda pagal koncentracijos gradientą; [...] Mokomasi apibūdinti aktyviąją pernašą, naudojančią baltymus nešiklius ir pūsleles, kaip procesus, kurie vyksta per membraną naudojant cheminę energiją. Mokomasi nurodyti pasyviosios ir aktyviosios pernašų per plazminę membraną skirtumus.

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti prokariotinės ląstelės dalijimąsi kaip dalijimąsi pusiau, kurio metu tolygiai pasiskirsto padvigubėjusi DNR; apibūdinti eukariotinės ląstelės ciklo etapus: interfazę (DNR replikacija, baltymų sintezė, organelių skaičiaus didėjimas), mitozę (branduolio dalijimasis) ir citokinezę (citoplazmos dalijimasis). [...] Analizuojant augalų ir gyvūnų ląstelių dalijimąsi, mokomasi apibūdinti panašumus (interfazė ir mitozė) ir skirtumus (dalijimosi verpstės susidarymas ir citokinezė). Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...] 

Vanduo. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti vandens molekules kaip polines molekules, sąveikaujančias tiek tarpusavyje, tiek su kitomis polinėmis molekulėmis ir jonais. [...]

Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti angliavandenius kaip organines molekules, kurių sudėtį galima išreikšti bendrąja formule Cn(H2O)n. Mokomasi apibūdinti angliavandenių įvairovę: monosacharidai (gliukozė, fruktozė, ribozė, deoksiribozė), disacharidai (sacharozė, maltozė, laktozė), polisacharidai (krakmolas, glikogenas, celiuliozė, chitinas); [...] Mokomasi apibūdinti lipidus, kaip vandenyje mažai tirpias ir gyviems organizmams būdingas organines medžiagas, kurios tirpsta organiniuose tirpikliuose; apibūdinti lipidų įvairovę: riebalai (sotieji ir nesotieji), vaškai, fosfolipidai, steroidai (cholesterolis ir lytinių liaukų hormonai). [...]

Baltymai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti baltymus kaip polimerines organines medžiagas, sudarytas iš aminorūgščių, sujungtų peptidiniais ryšiais. [...] Mokomasi apibūdinti baltymų pirminę, antrinę, tretinę ir ketvirtinę struktūras. [...] Mokomasi apibūdinti denatūraciją, kaip procesą, kurio metu dėl nepalankių sąlygų (temperatūros, pH) pakinta baltymo molekulę sudarantys ryšiai ir dėl to prarandama baltymo antrinė, tretinė ar ketvirtinė struktūra ir jo biologinis aktyvumas.

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti fermentus kaip biologinius katalizatorius, kurie didina reakcijos greitį, mažindami aktyvacijos energiją. [...]

Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Modeliuojant DNR ir RNR molekules, mokomasi apibūdinti DNR ir RNR kaip polimerines organines medžiagas, sudarytas iš nukleotidų; apibūdinti DNR ir RNR nukleotidų sandarą; palyginti DNR ir RNR molekulių struktūrą. [...] Mokomasi apibūdinti DNR ir RNR kaip molekules saugančias ir perduodančias genetinę informaciją. Mokomasi apibūdinti replikaciją kaip procesą, kurio metu susidaro dvi pradinei DNR molekulei identiškos DNR molekulės; transkripciją kaip iRNR sintezę nurašant DNR molekulės bazių seką, prasidedančią promotoriumi ir lemiančią baltymo aminorūgščių seką. [...]

Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Remiantis samprata apie branduolio funkcijas, mokomasi nurodyti, kad informacija, reikalinga atitinkamam baltymui sintetinti, yra genuose. Mokomasi apibūdinti transliaciją, kaip polipeptidinės grandinės sintezę ribosomose. Analizuojant baltymų sintezės modelį, mokomasi apibūdinti, kad trys gretimos azotinės bazės iRNR molekulėje sudaro kodoną, kuris koduoja tam tikrą aminorūgštį ir, kad aminorūgščių seką polipeptido grandinėje lemia DNR molekulėje esantis genetinis kodas. [...] Mokomasi apibūdinti genetinio kodo savybes: genetinis kodas yra universalus, tripletinis ir išsigimęs.

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti ląstelinį kvėpavimą kaip kontroliuojamą procesą, kurio metu iš organinių medžiagų konvertuojama energija ATP molekulių pavidalu. Apibūdinama ATP sandara – kaip universalaus energijos nešiklio, kurio energija naudojama ląstelių cheminei sintezei, mechaniniam darbui, aktyviajai medžiagų pernašai. Mokomasi apibūdinti aerobinio ir anaerobinio procesų metu citozolyje vykstančią glikolizę, kurios metu gliukozė suskaidoma iki piruvato ir išsiskiria ATP ir NADH. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti fotosintezę kaip augalų, dumblių ar kai kurių bakterijų ląstelėse vykstantį procesą, kurio metu šviesos energija paverčiama chemine ryšių energija. [...] Naudojantis apibendrintomis schemomis, mokomasi apibūdinti nuo šviesos nepriklausančias reakcijas, kurių metu, naudojant ATP, NADPH ir CO2, sintetinama gliukozė. [...]

Genai ir chromosomos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti geną kaip DNR atkarpą, kurioje yra informacija apie baltymo ar RNR struktūrą; alelį kaip konkretaus geno variantą, esantį tam tikros rūšies individo toje pačioje homologinių chromosomų vietoje; chromosomą kaip ląstelės struktūrą, kurioje yra genetinės informacijos vienetai – genai. Mokomasi apibūdinti genomą kaip genų rinkinio visumą, būdingą rūšiai; [...] Mokomasi apibūdinti kariotipą kaip organizmų somatinių ląstelių chromosomų, susistemintų pagal dydį ir formą, rinkinį; genų ir chromosomų mutacijas ir jų atsiradimą lemiančius mutagenus (fizinius, cheminius ir biologinius veiksnius). [...]

Mejozė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti ląstelių dalijimąsi mejozės būdu (interfazė, mejozė I, mejozė II, citokinezė) kaip procesą, kurio metu ląstelei dalijantis susidaro haploidinį rinkinį turinčios ląstelės. [...]

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti genų ir chromosomų vaidmenį susidarant homozigotiniams, heterozigotiniams ir hemizigotiniams genotipams. [...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojant schemas mokomasi apibūdinti polimerazės grandininę reakciją (PGR) kaip procesą, kurio metu gausinami tiksliniai DNR fragmentai gali būti naudojami elektroforezėje ir dauginant genus. Aiškinantis elektroforezę, mokomasi apibūdinti jos pritaikymo galimybes. [...] Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. [...] Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus.

Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant virškinimo liaukų veiklą, mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio išorės sekrecijos liaukas, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas (fermentų gamybą ir jų išskyrimą). Mokomasi apibūdinti virškinimo procesą, [...] Apibūdinama sveikatai palanki mityba, kaip kiekvieno asmens individualius būtinųjų maisto medžiagų ir energijos poreikius tenkinantis maisto racionas. [...] nurodomi žmogaus mitybos sočiųjų ir nesočiųjų riebalų šaltiniai. [...] Mokomasi apibūdinti vitaminus (A, B12, C, D) kaip organinius junginius, kurie yra gaunami su maistu ir dalyvauja tam tikruose organizme vykstančiuose procesuose. Mokomasi apibūdinti su maistu gaunamų cheminių elementų (Fe, Ca, P, I, K ir Na) svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti maistines skaidulas ir jų svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti 2–3 virškinimo sistemos ligas: nurodyti jų priežastis ir poveikį organizmui ir pateikti siūlymų, kaip šių ligų išvengti. [...]

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti įkvėpimo ir iškvėpimo procesą, [...]

Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti kraują kaip jungiamąjį audinį, kurį sudaro kraujo ląstelės ir kraujo plazma. [...] Mokomasi apibūdinti kraujo plazmos sudėtį ir susieti ją su medžiagų pernašos, apsaugine ir termoreguliacijos funkcija. [...] Mokomasi apibūdinti AB0 sistemos ir Rh sistemos kraujo grupes, kurias nulemia antigenai, esantys eritrocitų membranoje; mokomasi apibūdinti, kaip ir kokiu tikslu nustatomos AB0 sistemos kraujo grupės. [...]

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti širdies automatizmą. [...] Mokomasi apibūdinti žmogaus kraujotaką kaip uždarą sistemą, kurioje dėl širdies sukurto spaudimo kraujas efektyviai teka dviem kraujo apytakos ratais. Remiantis pateikta informacija, mokomasi apibūdinti ir palyginti kraujospūdžio ir kraujo tekėjimo greičio kitimą arterijose, venose ir kapiliaruose. [...] Mokomasi apibūdinti aterosklerozę kaip kraujagyslių ligą, dėl kurios sumažėjus arterijų spindžiui ir sutrikus kraujotakai didėja insulto ir infarkto rizika. Mokomasi apibūdinti žmogaus organizmo vidinę terpę kaip kraujo, limfos ir audinių skysčio vieningą sistemą, dalyvaujančią medžiagų pernašoje. [...]

Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. Mokomasi palyginti virusų ir bakterijų sandarą, prisitaikymą daugintis ir plitimą. Mokomasi apibūdinti pirmąją organizmo apsaugos liniją kaip fizinę, cheminę ir biologinę apsaugą nuo virusinių ir bakterinių infekcijų. Mokomasi apibūdinti antrąją organizmo apsaugos liniją, susiejant ją su Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. [...] Mokomasi apibūdinti pirmąją organizmo apsaugos liniją kaip fizinę, cheminę ir biologinę apsaugą nuo virusinių ir bakterinių infekcijų. Mokomasi apibūdinti antrąją organizmo apsaugos liniją, susiejant ją su fagocitų prisitaikymu apsaugoti nuo virusų ir bakterijų. Mokomasi apibūdinti trečiąją organizmo apsaugos liniją kaip specifinę apsaugą, nukreiptą atpažinti virusams ir bakterijoms būdingus antigenus. Mokomasi apibūdinti limfmazgių, kaip organizmo imuninės sistemos dalies, funkciją. Mokomasi apibūdinti T ir B limfocitų funkcijas ir susieti jas su ląsteliniu ir humoraliniu imunitetu. [...] Mokomasi apibūdinti B limfocitų suaktyvinimą, atminties ląstelių ir plazminių ląstelių susidarymą ir antikūnų gamybą. Mokomasi apibūdinti antikūnų ir antigenų specifinę sąveiką.  Mokomasi apibūdinti ir palyginti imuniteto rūšis: įgimtas ir įgytas imunitetas, aktyvus ir pasyvus imunitetas, dirbtinis ir natūralus imunitetas. Aiškinantis dirbtinio imuniteto susidarymą, mokomasi apibūdinti vakciną, kaip organizmui informaciją apie ligos sukėlėją teikiančią priemonę, ir serumą, kaip organizmui antikūnus teikiančią priemonę. Mokomasi apibūdinti antibiotikus, kaip biologiškai aktyvias medžiagas, skirtas bakterijoms naikinti; remiantis duota informacija, nagrinėti antibiotikų veikimo principą. Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimo priežastis ir pasekmes.

Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti šalinimą kaip medžiagų apykaitos metu susidariusių metabolitų pašalinimą iš organizmo. [...] Mokomasi apibūdinti šlapimo šalinimo sistemos organų (inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės ir šlaplės) funkcijas. Mokomasi apibūdinti inkstą kaip organą, sudarytą iš daugybės nefronų, kuriame susidaro šlapimas ir reguliuojama vandens bei druskų pusiausvyra organizme. [...] Mokomasi apibūdinti dializę kaip kenksmingų medžiagų pašalinimą iš kraujo dirbtiniu inkstu, sutrikus inkstų veiklai.

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti receptorių tipus: chemoreceptorius, fotoreceptorius, termoreceptorius ir mechanoreceptorius. [...] Mokomasi apibūdinti skersaruožio raumens ir raumeninės skaidulos sandarą, paaiškinti raumenų darbą (raumenų įnervacija ir raumens susitraukimas). [...] Mokomasi apibūdinti centrinės nervų sistemos vaidmenį susidarant refleksams. Mokomasi apibūdinti centrinės nervų sistemos dalių funkcijas: pailgosios smegenys – kvėpavimo, širdies darbo refleksų susidarymas, tarpinės smegenys – homeostazė, smegenėlės – raumenų darbas. Mokomasi apibūdinti didžiuosius pusrutulius kaip centrinės nervų sistemos dalį, atsakingą už sąlyginių refleksų susidarymą ir sąmoningą žmogaus veiklą. [...] Mokomasi apibūdinti stimuliuojančių ir slopinančių narkotinių medžiagų poveikį nervinio signalo perdavimui sinapsėse ir nervų sistemos veiklai. Mokomasi apibūdinti hormonus kaip fiziologiškai aktyvias medžiagas, kurios padeda vykdyti humoralinį organizmo funkcijų valdymą. Mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio vidaus sekrecijos liauką, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas: hormonų gamybą ir jų išskyrimą. Mokomasi apibūdinti vidaus sekrecijos liaukas ir jų išskiriamus hormonus: skydliaukė (tiroksinas), hipofizė (ADH, LH, FSH), kasa (insulinas ir gliukagonas), antinksčiai (adrenalinas), lytinės liaukos (testosteronas, progesteronas, estrogenai). [...] mokomasi apibūdinti jodo svarbą skydliaukės veikimui. [...] mokomasi apibūdinti darnų organizmo funkcijų valdymą. [...]

Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti homeostazę, kaip organizmo vidaus terpės sudėties ir savybių dinaminį pastovumą. [...] Mokomasi apibūdinti termoreguliacijos valdymo sistemą, paaiškinti termoreguliacijos svarbą. [...] Mokomasi apibūdinti osmoreguliacijos valdymo sistemą, paaiškinti osmoreguliacijos svarbą. [...] Mokomasi apibūdinti gliukozės homeostazės valdymo sistemą, paaiškinti gliukozės homeostazės svarbą. [...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; [...]

Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti spermatogenezės procesą, kurio metu sėklidžių sėkliniuose kanalėliuose susidaro spermatozoidai, ir oogenezės procesą, kurio metu kiaušidžių folikuluose susidaro kiaušialąstės. [...] Remiantis duota informacija apie moters organizme mėnesinių ciklo metu vykstančius pokyčius, mokomasi apibūdinti hipofizės (LH ir FSH) ir kiaušidžių (estrogenai ir progesteronas) išskiriamų hormonų poveikį kiaušialąstės brendimui, organizmo pasirengimui apvaisinimui ir gemalo vystymuisi. Mokomasi apibūdinti estrogenų vaidmenį mergaičių brendimui; hipofizės (LH ir FSH) ir sėklidžių (testosterono) išskiriamų hormonų vaidmenį susidarant spermatozoidams; testosterono vaidmenį berniukų brendimui. Mokomasi apibūdinti zigotos susidarymą ir gemalo vystymosi procesą iki implantacijos. Mokomasi apibūdinti placentą, [...] Mokomasi apibūdinti nevaisingumo priežastis ir galimas priemones šiai problemai spręsti. [...]

Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti judėjimą veikiant raumenims, kaip visiems gyvūnams būdingą organizmo funkciją, ir jo svarbą. [...]

Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis paukščio ir placentinio žinduolio pavyzdžiu, mokomasi apibūdinti išorinį ir vidinį embrioninį vystymąsi. [...]

Dujų apykaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti dujų apykaitą kvėpavimo organuose kaip procesą, dėl kurio organizmas apsirūpina deguonimi, reikalingu viduląsteliniam kvėpavimui ir pašalina viduląstelinio kvėpavimo metu susidariusį anglies dioksidą. Mokomasi apibūdinti, kaip vabzdžių kvėpavimo sistema yra pritaikyta vykdyti dujų apykaitą sausumoje. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais mokomasi apibūdinti stuburinių gyvūnų kvėpavimo organų prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, plonas ir drėgnas paviršius, dujų koncentracijos gradiento palaikymas) vykdyti dujų apykaitą. Mokomasi apibūdinti žuvų žiaunų sandarą ir paaiškinti žuvų prisitaikymą kvėpuoti vandenyje ištirpusiu deguonimi. [...] Mokomasi apibūdinti, kaip paukščių kvėpavimo sistema yra pritaikyta vykdyti dvigubą kvėpavimą ir užtikrinti efektyvią dujų apykaitą plaučiuose.

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti augalų apytakos audinių prisitaikymą vykdyti medžiagų pernašą: karnienos rėtinių indų – organinių medžiagų pernašą ir medienos vandens indų – vandens ir jame ištirpusių mineralinių medžiagų pernašą. Mokomasi apibūdinti dviskilčių augalų apytakos audinių išsidėstymą vegetatyviniuose organuose, [...] Mokomasi apibūdinti šaknies sandaros prisitaikymą įsiurbti vandenį ir mineralines medžiagas. [...] Mokomasi apibūdinti stiebo sandarą ir paaiškinti, kaip vyksta vandens ir mineralinių medžiagų pernaša iš šaknų į lapus ir organinių medžiagų pernaša iš lapų į medžiagų kaupimo vietą. [...] Mokomasi apibūdinti augalo organų (šaknies, stiebo ir lapo) funkcijas ir paaiškinti, kaip juose esančių apytakos audinių pagalba palaikomi ryšiai tarp visų augalo dalių ir visos jos veikia vieningai. 

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti augalų sporofito ir gametofito kartas, [...] Mokomasi apibūdinti žiedinių augalų vegetatyvinio dauginimosi įvairovę ir paaiškinti šio dauginimo naudą žmogui. [...]

Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...] apibūdinti, kad skirtingos organizmų rūšys, išsivysčiusios iš to paties protėvio, turi bendrus genus ir panašius sandaros elementus. [...]

Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti organizmų sistematiką kaip jų grupavimą pagal evoliucinius ryšius ir kaip biologinės įvairovės pažinimo priemonę; rūšį kaip individų grupę, turinčią bendrus sandaros požymius, užimančią tam tikrą ekologinę nišą ir galinčią kryžmintis tarpusavyje ir palikti vaisingų palikuonių. [...] Mokomasi apibūdinti ląstelinę sandarą kaip vieną iš požymių, pagal kurį organizmai skirstomi į tris domenus; organizmų klasifikavimą, kaip hierarchinės organizmų grupių klasifikacinės sistemos sudarymą (remiantis taksonų rangais: domenas, karalystė, tipas ar skyrius, klasė, būrys ar eilė, šeima, gentis ir rūšis).

Biologinė įvairovė – evoliucijos rezultatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant pavyzdžius mokomasi apibūdinti bakterijų domeno ir eukarijų karalysčių (protistų, grybų, augalų ir gyvūnų) požymius (ląstelinė sandara, mitybos būdas, judrumas, sandaros sudėtingumo lygis: ląstelės, audiniai, organai ir organų sistemos).

Populiacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti ekologinę nišą ir paaiškinti, kokie veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį. [...]

Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Remiantis pavyzdžiais mokomasi apibūdinti ir palyginti, kaip vyksta pirminė ir antrinė daugiametė bendrijų kaita (sukcesija). Lygindami brandžias ir besiformuojančias bendrijas, mokomasi apibūdinti jų savybes: detrito kiekis, mitybos tinklų tankis, rūšių įvairovė, reguliacijos neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu įvairovė. [...] Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti mutualizmą, ir paaiškinti jo svarbą bendrijų stabilumui.

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] apibūdinti skaidytojų, nitrifikuojančių, azotą fiksuojančių ir denitrifikuojančių bakterijų vaidmenį azoto apytakoje.

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti, kad biologinę įvairovę sudaro rūšių ir buveinių įvairovė. Mokomasi apibūdinti, kaip žmogaus veikla tiesiogiai veikia biologinę įvairovę; [...] Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Taiko turimas biologijos ir kitų mokslų žinias įprastose situacijose, aiškindamasis procesus ir reiškinius (D2.1).

Taiko turimas biologijos ir kitų mokslų žinias įvairiose situacijose, aiškindamasis procesus ir reiškinius (D2.2).

Taiko ir sieja turimas biologijos ir kitų mokslų žinias įvairiose situacijose, aiškindamasis procesus ir reiškinius (D2.3).

Taiko ir sieja turimas biologijos ir kitų mokslų žinias įvairiose situacijose, aiškindamasis procesus ir reiškinius, tikslingai vartoja kitų mokslų terminus ir sąvokas (D2.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti fosfolipidų savybes (hidrofiliškumas ir hidrofobiškumas) su dvisluoksnės membranos sandara, apibūdinti jos takumą. [...]

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis turima informacija apie ląstelės ciklo etapus, mokomasi susieti eukariotinės ląstelės ciklo etapus su vienodą genetinę informaciją turinčių ląstelių susidarymu: interfazę – su DNR replikacija ir seserinių chromatidžių susidarymu, mitozę (profazė, metafazė, anafazė, telofazė) – su genetiškai vienodų branduolių susidarymu, citokinezę – su genetiškai vienodų ląstelių susidarymu. [...] Mokomasi susieti somatinių ląstelių dalijimąsi su daugialąsčių organizmų augimu, audinių atsinaujinimu, nelytiniu dauginimusi. Nagrinėdami pateiktą informaciją, mokosi pritaikyti žinias apie ląstelės ciklo valdymą ir susieti ląstelės ciklo valdymo sutrikimus su žmogaus sveikata – auglių atsiradimu.

Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Lipidų savybes susieti su jų funkcijomis organizmuose: kaupimo ir energetinė (riebalai), apsauginė (vaškai), biologinių membranų pralaidumas (fosfolipidai) ir takumas (cholesterolis).

Baltymai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Baltymų įvairovę susieti su jų funkcijomis organizmuose: struktūrinė (kolagenas, keratinas), katalizinė (fermentai), apsauginė (antikūnai, kraujo krešėjimo baltymai), pernašos (hemoglobinas, membranos baltymai), judėjimo (aktinas, miozinas), receptorinė (sinapsės ir hormonų receptoriai plazminėje membranoje), reguliacinė (insulinas, gliukagonas). Remiantis globulinių ir fibrilinių baltymų pavyzdžiais, mokomasi susieti jų struktūras su atliekamomis funkcijomis. [...]

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis indukuoto atitikmens modeliu, analizuojamas fermentų veikimo savitumas ir paaiškinama, kaip fermentinės reakcijos greitis priklauso nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. [...]

Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti komplementarumo principą replikacijos ir transkripcijos procesuose.

Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant transliacijos procesą, aiškinamasi, kaip ribosomose esančios iRNR informacija, dalyvaujant tRNR, perrašoma į aminorūgščių seką polipeptido grandinėje. [...]

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinantis alkoholinį rūgimą mieliagrybiuose ir pieno rūgšties susidarymą raumenų ląstelėse, mokomasi susieti anaerobinį kvėpavimą su organizmų prisitaikymu apsirūpinti energija be deguonies. [...] Aiškindamiesi mitochondrijos sandarą sieja ją su aerobinio kvėpavimo metu vykstančiais procesais: Krebso ciklu bei elektronų pernašos grandine. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinamasi chloroplasto sandara, susiejant ją su chloroplaste vykstančiais procesais: nuo šviesos priklausančiomis ir nepriklausančiomis (Kalvino ciklas) reakcijomis. Naudojantis apibendrintomis schemomis, aiškinamasi, kaip šviesos energija nuo šviesos priklausančiose reakcijose yra naudojama ATP ir NADPH susidarymui bei deguonies išskyrimui. [...]

Genai ir chromosomos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis siklemijos pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti, kaip vieno nukleotido pokytis (taškinės mutacijos) lemia organizmo fenotipo pokytį. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu, aiškinamasi, kaip žmogaus gemalo kariotipo tyrimais diagnozuojami genetiniai sutrikimai iki gimimo.

Mejozė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti mejotinio ląstelių dalijimosi etapus (I ir II mejozės etapus: profazė, metafazė, anafazė, telofazė) su skirtingą genetinę informaciją turinčių ląstelių susidarymu: mejozė I – su krosingoveriu profazėje I ir atsitiktiniu homologinių chromosomų išsidėstymu metafazėje I. Mokomasi susieti mejozę su gyvūnų lytinių ląstelių ir augalų sporų susidarymu ir apibūdinti mejozės vaidmenį evoliucijos procese.

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. [...] Remiantis kraujo grupių (AB0) pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti alelinių genų sąveiką per kodominavimą. Remiantis žmogaus akių ir odos spalvos paveldėjimo pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti nealelinių genų sąveiką. Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...]

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. [...] Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. [...]

Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi susieti virškinimo trakto organų prisitaikymą su atliekamomis funkcijomis. [...] Mokomasi susieti riebalų, baltymų ir angliavandenių vartojimą su žmogaus sveikata. [...]

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti įkvėpimo ir iškvėpimo procesą, paaiškinti, kaip tarpšonkauliniai raumenys ir diafragma dalyvauja plaučių ventiliacijoje, mokomasi susieti plaučių ventiliaciją su efektyvia dujų difuzija alveolėse. [...] Mokomasi susieti alveolių prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, sienelė iš vienasluoksnio epitelio, drėgnas vidinis paviršius, tankus kapiliarų tinklas) su plaučiuose vykstančia dujų difuzija. [...] 

Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti kraujo plazmos sudėtį ir susieti ją su medžiagų pernašos, apsaugine ir termoreguliacijos funkcija. [...]

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti arterijų, venų ir kapiliarų sandarą su jų atliekamomis funkcijomis. [...] Mokomasi susieti limfagyslių sandarą su atliekama funkcija.

Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti antrąją organizmo apsaugos liniją, susiejant ją su fagocitų prisitaikymu apsaugoti nuo virusų ir bakterijų. [...] Mokomasi apibūdinti T ir B limfocitų funkcijas ir susieti jas su ląsteliniu ir humoraliniu imunitetu. [...]

Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti nefrono dalių (kapsulės, vingiuotųjų kanalėlių, Henlės kilpos, surenkamojo kanalėlio) sandaros prisitaikymą su šlapimo susidarymu. [...]

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi susieti neurono prisitaikymą su nervinio signalo perdavimu organizme. [...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...] Mokomasi susieti periferinę nervų sistemą sudarančių nervų (juntamieji, judinamieji, mišrieji) sandarą su jų atliekama funkcija. [...]

Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti odos sandarą su prisitaikymu dalyvauti termoreguliacijoje. [...] Mokomasi susieti inkstų sandarą su prisitaikymu dalyvauti osmoreguliacijoje. [...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes.

Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti placentą, susieti placentos sandaros prisitaikymą (didelis choriono gaurelių paviršiaus plotas, atskirta vaisiaus ir motinos kraujotaka) su atliekamomis funkcijomis. [...]

Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti nariuotakojų paplitimą tiek vandenyje, tiek ir sausumoje su išorinio skeleto nelaidumu vandeniui; žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių kūno dangos požymius su prisitaikymu gyventi tam tikroje aplinkoje.

Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis varlės ir paukščio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų netiesioginį ir tiesioginį poembrioninį vystymąsi, mokomasi susieti jį su prisitaikymu gyventi vandenyje ar sausumoje. [...]

Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi susieti stuburinių gyvūnų prisitaikymą gyventi tam tikroje aplinkoje su skirtingų azotinių atliekų šalinimu (žuvys – amoniakas, žinduoliai – šlapalas, ropliai – šlapimo rūgštis). [...] 

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti asimiliacinio audinio vykdomą fotosintezę su medžiagų pernaša augaluose (vandens ir mineralinių medžiagų, organinių medžiagų, deguonies ir anglies dioksido pernaša). Mokomasi apibūdinti augalo organų (šaknies, stiebo ir lapo) funkcijas ir paaiškinti, kaip juose esančių apytakos audinių pagalba palaikomi ryšiai tarp visų augalo dalių ir visos jos veikia vieningai.

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti augalų sporofito ir gametofito kartas, palyginti samanų ir žiedinių augalų gyvenimo ciklus ir susieti su šių augalų paplitimu. Mokomasi susieti augalų vegetatyvinį dauginimąsi su požymių pastovumu ir lytinį dauginimąsi su požymių kintamumu. [...] Mokomasi susieti sėklų platinimo būdų įvairovę su augalų prisitaikymu išplisti ir apibūdinti sėklų platinimo svarbą augalams. [...]

Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti paveldimą kintamumą – naujų alelinių genų kombinacijų susidarymą ir mutacijas su organizmų genetine įvairove populiacijoje; paaiškinti, kad veikiant gamtinei atrankai dalis populiacijos organizmų turi didesnes galimybes išlikti ir susilaukti palikuonių, nes yra geriau prisitaikę prie aplinkos. [...] 

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Siejant mitybos grandinių ilgį ribojančius veiksnius su žmogaus mityba, mokomasi modeliuoti, kaip trumpesnės mitybos grandinės leistų sumažinti išteklių naudojimą ir išmaitinti daugiau gyventojų. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta reiškinių dėsningumus, nurodo priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.1).

Atpažįsta ir apibūdina reiškinių dėsningumus, nurodo priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.2).

Paaiškina reiškinių dėsningumus, apibūdina priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.3).

Paaiškina ir iliustruoja pavyzdžiais reiškinių dėsningumus, apibūdina priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Apibūdinant gyvūnų kamienines ir augalų meristemines ląsteles, mokomasi paaiškinti, kad vystantis daugialąsčiui organizmui ląstelės specializuojasi.

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] paaiškinti S. Singerio ir G. Nikolsono takiosios mozaikos modelį. [...] Mokomasi apibūdinti pasyviąją pernašą (osmosą, difuziją, palengvintą difuziją) kaip procesą, kuris vyksta per pusiau laidžią membraną nenaudojant cheminės energijos ir medžiagos juda pagal koncentracijos gradientą; tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų.  Mokomasi apibūdinti aktyviąją pernašą, naudojančią baltymus nešiklius ir pūsleles, kaip procesus, kurie vyksta per membraną naudojant cheminę energiją. [...]

Vanduo. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis supratimu apie vandens molekulės poliškumą, mokomasi paaiškinti medžiagų tirpumą vandenyje ir vandens dalyvavimą ištirpusių medžiagų pernašoje (kraujo plazma, augalų vandens ir rėtiniai indai) ir vandenyje tirpių medžiagų dalyvavimą cheminėse reakcijose organizme. Remiantis supratimu apie vandens molekulių gebėjimą jungtis tarpusavyje vandeniliniais ryšiais, mokomasi paaiškinti didelės vandens savitosios šilumos ir savitosios garavimo šilumos naudą organizmams ir ekosistemoms.

Baltymai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti baltymų pirminę, antrinę, tretinę ir ketvirtinę struktūras. [...] Mokomasi apibūdinti denatūraciją, kaip procesą, kurio metu dėl nepalankių sąlygų (temperatūros, pH) pakinta baltymo molekulę sudarantys ryšiai ir dėl to prarandama baltymo antrinė, tretinė ar ketvirtinė struktūra ir jo biologinis aktyvumas.

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti fermentus kaip biologinius katalizatorius, kurie didina reakcijos greitį, mažindami aktyvacijos energiją. [...] Remiantis indukuoto atitikmens modeliu, analizuojamas fermentų veikimo savitumas ir paaiškinama, kaip fermentinės reakcijos greitis priklauso nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos.

Baltymų sintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant transliacijos procesą, aiškinamasi, kaip ribosomose esančios iRNR informacija, dalyvaujant tRNR, perrašoma į aminorūgščių seką polipeptido grandinėje. [...]

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinantis alkoholinį rūgimą mieliagrybiuose ir pieno rūgšties susidarymą raumenų ląstelėse, mokomasi susieti anaerobinį kvėpavimą su organizmų prisitaikymu apsirūpinti energija be deguonies. [...] Aiškindamiesi mitochondrijos sandarą sieja ją su aerobinio kvėpavimo metu vykstančiais procesais: Krebso ciklu bei elektronų pernašos grandine. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinamasi chloroplasto sandara, susiejant ją su chloroplaste vykstančiais procesais: nuo šviesos priklausančiomis ir nepriklausančiomis (Kalvino ciklas) reakcijomis. Naudojantis apibendrintomis schemomis, aiškinamasi, kaip šviesos energija nuo šviesos priklausančiose reakcijose yra naudojama ATP ir NADPH susidarymui bei deguonies išskyrimui. [...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos.

Genai ir chromosomos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis siklemijos pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti, kaip vieno nukleotido pokytis (taškinės mutacijos) lemia organizmo fenotipo pokytį. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu, aiškinamasi, kaip žmogaus gemalo kariotipo tyrimais diagnozuojami genetiniai sutrikimai iki gimimo.

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. Nagrinėjant genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). Mokomasi paaiškinti alelių sąveiką per nepilną dominavimą, kaip paveldėjimą, kurio metu heterozigotiniai organizmai yra tarpinio fenotipo lyginant su homozigotiniais organizmais. Remiantis kraujo grupių (AB0) pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti alelinių genų sąveiką per kodominavimą. Remiantis žmogaus akių ir odos spalvos paveldėjimo pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti nealelinių genų sąveiką. Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. [...] Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. [...]

Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant virškinimo liaukų veiklą, mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio išorės sekrecijos liaukas, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas (fermentų gamybą ir jų išskyrimą). [...] Remiantis supratimu apie įsiurbtų medžiagų panaudojimą ląstelėse, mokomasi paaiškinti mitybos reikšmę organizmui. Apibūdinama sveikatai palanki mityba, kaip kiekvieno asmens individualius būtinųjų maisto medžiagų ir energijos poreikius tenkinantis maisto racionas. Mokomasi paaiškinti, kad dalį aminorūgščių, reikalingų baltymų gamybai, žmogus gauna tik su maistu, nurodomi žmogaus mitybos sočiųjų ir nesočiųjų riebalų šaltiniai. [...] Mokomasi paaiškinti, kaip su maistu gaunamas cholesterolis panaudojamas organizme. [...] Mokomasi apibūdinti su maistu gaunamų cheminių elementų (Fe, Ca, P, I, K ir Na) svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti maistines skaidulas ir jų svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti 2–3 virškinimo sistemos ligas: nurodyti jų priežastis ir poveikį organizmui ir pateikti siūlymų, kaip šių ligų išvengti. Remiantis žiniomis apie su maistu gaunamos energijos ir maisto medžiagų panaudojimą organizme, mokomasi paaiškinti nesubalansuotos mitybos pasekmes žmogui.

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti įkvėpimo ir iškvėpimo procesą, paaiškinti, kaip tarpšonkauliniai raumenys ir diafragma dalyvauja plaučių ventiliacijoje, [...] Mokomasi paaiškinti, kaip veikiant nervų sistemai ir adrenalinui reguliuojami kvėpavimo judesiai, prisitaikant prie pakitusių organizmo poreikių (išsigandus ar atliekant fizinius pratimus). [...] Mokomasi paaiškinti rūkymo (dervų, anglies monoksido, nikotino) poveikį žmogaus sveikatai. Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus.

Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant schemas mokomasi paaiškinti kraujo krešėjimo procesą ir jo svarbą. Analizuojant kraujo tyrimų duomenis, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai (sumažėjęs eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis, padidėjęs leukocitų skaičius, sumažėjęs trombocitų skaičius) gali turėti įtakos organizmui. [...] mokomasi apibūdinti, kaip ir kokiu tikslu nustatomos AB0 sistemos kraujo grupės. Mokomasi paaiškinti, kuo informacija apie Rh sistemos kraujo grupes yra svarbi, perpilant kraują ir laukiantis kūdikio.

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Remiantis supratimu apie širdies sandarą ir širdies darbo ciklą, mokomasi paaiškinti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą. Nagrinėjant elektrokardiogramas, mokomasi paaiškinti širdies darbo ciklą. [...] Mokomasi paaiškinti, kaip, veikiant nervų sistemai ir adrenalinui, reguliuojamas širdies darbo ciklas, prisitaikant prie pakitusių organizmo poreikių. [...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...]

Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant ŽIV poveikį organizmui, mokomasi paaiškinti T limfocitų svarbą imunitetui. [...] Aiškinantis dirbtinio imuniteto susidarymą, mokomasi apibūdinti vakciną, kaip organizmui informaciją apie ligos sukėlėją teikiančią priemonę, ir serumą, kaip organizmui antikūnus teikiančią priemonę. [...] Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimo priežastis ir pasekmes.

Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi paaiškinti odos, žarnyno, kepenų ir plaučių vaidmenį šalinimo procese. [...] Analizuojant kraujo sudėties skirtumus inkstų arterijoje ir inkstų venoje, mokomasi paaiškinti šlapimo šalinimo sistemos funkciją. Mokomasi apibūdinti dializę kaip kenksmingų medžiagų pašalinimą iš kraujo dirbtiniu inkstu, sutrikus inkstų veiklai.

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi paaiškinti veikimo potencialo susidarymą ir sklidimą neurone. [...] Mokomasi paaiškinti sinapsės sandarą ir nervinio signalo perdavimą cheminėse sinapsėse. Mokomasi apibūdinti skersaruožio raumens ir raumeninės skaidulos sandarą, paaiškinti raumenų darbą (raumenų įnervacija ir raumens susitraukimas). Remiantis pavyzdžiais mokomasi palyginti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus, paaiškinti jų vaidmenį organizmo funkcijų valdyme. [...] Aiškinantis tiroksino funkciją organizme, mokomasi apibūdinti jodo svarbą skydliaukės veikimui. Mokomasi paaiškinti jodo papildų vartojimą sutrikus skydliaukės veiklai ar iškilus radiaciniam pavojui, siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyvaus jodo. Aiškinamasi pagumburio ir hipofizės sąveika, mokomasi apibūdinti darnų organizmo funkcijų valdymą. Mokomasi paaiškinti, kuo skiriasi nervinis ir humoralinis reguliavimas.

Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis homeostazės valdymo sistemos dalimis (receptorius, valdymo centras ir efektorius) mokomasi paaiškinti, kaip neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu palaikoma homeostazė. Mokomasi apibūdinti termoreguliacijos valdymo sistemą, paaiškinti termoreguliacijos svarbą. [...] Mokomasi apibūdinti osmoreguliacijos valdymo sistemą, paaiškinti osmoreguliacijos svarbą. [...] Mokomasi apibūdinti gliukozės homeostazės valdymo sistemą, paaiškinti gliukozės homeostazės svarbą. Mokomasi paaiškinti kepenų vaidmenį palaikant pastovią gliukozės koncentraciją kraujyje. [...]

Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi paaiškinti rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų ir medikamentų vartojimo bei streso poveikį gemalo ir vaisiaus vystymuisi. Mokomasi apibūdinti nevaisingumo priežastis ir galimas priemones šiai problemai spręsti. Remiantis supratimu apie mėnesinių ciklo hormoninę reguliaciją, mokomasi paaiškinti hormoninių kontraceptikų ir natūralaus šeimos planavimo metodo taikymą siekiant atidėti nėštumą.

Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis žieduotųjų kirmėlių, nariuotakojų ir stuburinių pavyzdžiu mokomasi paaiškinti skeleto ir raumenų vaidmenį judėjime. [...]

Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Remiantis hidros pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti nelytinio ir lytinio dauginimosi privalumus ir trūkumus. [...] Remiantis žuvinio kaspinuočio ir askaridės gyvenimo ciklų pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti, kaip parazitinės kirmėlės yra prisitaikiusios parazituoti ir plisti.

Dujų apykaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi paaiškinti, kaip varlės kvėpavimo sistema užtikrina tinkamą dujų apykaitą vandenyje ir pereinant gyventi į sausumą. [...]

Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis dykumos ir vandens žinduolio inkstų nefronų sandaros skirtumu, mokomasi paaiškinti, kaip šie gyvūnai yra prisitaikę šalinti skirtingą vandens kiekį.

Augalų įvairovė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi paaiškinti, kaip samanų ir gaubtasėklių augalų sandara lemia šių augalų paplitimą.

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant lapo sandarą, mokomasi paaiškinti, kaip lapo asimiliacinis audinys yra prisitaikęs vykdyti fotosintezę ir kaip lapo forma, paviršiaus plotas ir išsidėstymas erdvėje padidina fotosintezės efektyvumą. Mokomasi paaiškinti, kaip dengiamajame audinyje esančios žiotelės yra prisitaikiusios reguliuoti transpiraciją ir anglies dioksido ir deguonies apykaitą. Mokomasi apibūdinti stiebo sandarą ir paaiškinti, kaip vyksta vandens ir mineralinių medžiagų pernaša iš šaknų į lapus ir organinių medžiagų pernaša iš lapų į medžiagų kaupimo vietą. Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...] Mokomasi apibūdinti augalo organų (šaknies, stiebo ir lapo) funkcijas ir paaiškinti, kaip juose esančių apytakos audinių pagalba palaikomi ryšiai tarp visų augalo dalių ir visos jos veikia vieningai.

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant žiedo sandarą, mokomasi paaiškinti augalų lytinį dauginimąsi: apdulkinimas, dvigubas apvaisinimas ir sėklos susidarymas. [...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.

Evoliucijos procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. [...] paaiškinti, kad veikiant gamtinei atrankai dalis populiacijos organizmų turi didesnes galimybes išlikti ir susilaukti palikuonių, nes yra geriau prisitaikę prie aplinkos. Remiantis bakterijų atsparumo antibiotikams susidarymo pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti paveldimo kintamumo ir gamtinės atrankos reikšmę populiacijos individų prisitaikymui prie kintančių aplinkos sąlygų. Nagrinėjant stabilizuojančiosios, kryptingosios ir išskiriančiosios gamtinės atrankos pavyzdžius, mokomasi paaiškinti, kaip šios gamtinės atrankos formos veikia fenotipų dažnį populiacijoje. Mokomasi paaiškinti, kaip dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų ir dėl biologinės izoliacijos atsiranda naujos organizmų rūšys; [...]

Organizmų sistematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...]. Mokomasi paaiškinti mokslinio rūšies pavadinimo sandarą ir tokių pavadinimų naudojimo svarbą. [...].

Populiacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti ekologinę nišą ir paaiškinti, kokie veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį. [...]

Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant brandžios ekosistemos mitybos tinklų pavyzdžius, mokomasi paaiškinti rūšių įvairovės svarbą bendrijų stabilumui. Mokomasi paaiškinti, kaip ekologiniai santykiai (konkurencija, plėšrūno – aukos, parazito – šeimininko santykiai) reguliuoja populiacijų individų skaičių neigiamu grįžtamuoju ryšiu. [...]

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojant gamintojų, gyvaėdžių ir skaidytojų vaidmenį ir tarpusavio ryšius ekosistemose, mokomasi paaiškinti ir palyginti energijos srautą ir medžiagų ciklą ekosistemoje. Remiantis informacija apie energijos srautus ekosistemoje, mokomasi paaiškinti energijos virsmus, perdavimą ir nuostolius ekosistemose. [...] Remiantis azoto ciklo schema, mokomasi paaiškinti medžiagų apytaką biosferoje ir apibūdinti skaidytojų, nitrifikuojančių, azotą fiksuojančių ir denitrifikuojančių bakterijų vaidmenį azoto apytakoje. Mokomasi pagrįsti žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje ir įvertinti priemones, mažinančias žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje.

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti, kaip žmogaus veikla tiesiogiai veikia biologinę įvairovę; analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. [...] Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pagal pateiktus kriterijus lygina ir klasifikuoja objektus, procesus, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.1).

Iš pateiktų kriterijų išsirenka tinkamus, pagal kuriuos lygina ir klasifikuoja objektus ir procesus, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.2).

Pagal pasirinktus kriterijus lygina ir klasifikuoja objektus ir procesus, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.3).

Argumentuotai pasirenka kriterijus, pagal kuriuos lygina ir klasifikuoja objektus ir procesus, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.4). 

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Analizuojant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių sandarą, mokomasi jas palyginti. Remiantis supratimu apie augalinės ir gyvūninės ląstelių sandaros panašumus ir skirtumus, mokomasi jas palyginti. Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...] 

Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] palyginti DNR ir RNR molekulių struktūrą. [...]

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi palyginti aerobinį ir anaerobinį kvėpavimą.

Genai ir chromosomos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] palyginti prokariotų ir eukariotų chromosomas. [...]

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). Mokomasi paaiškinti alelių sąveiką per nepilną dominavimą, kaip paveldėjimą, kurio metu heterozigotiniai organizmai yra tarpinio fenotipo lyginant su homozigotiniais organizmais. [...]

Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...]. Mokomasi palyginti virusų ir bakterijų sandarą, prisitaikymą daugintis ir plitimą. [...]. Mokomasi apibūdinti ir palyginti imuniteto rūšis: įgimtas ir įgytas imunitetas, aktyvus ir pasyvus imunitetas, dirbtinis ir natūralus imunitetas. [...]. 

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Remiantis pavyzdžiais mokomasi palyginti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus, paaiškinti jų vaidmenį organizmo funkcijų valdyme. [...] Mokomasi paaiškinti, kuo skiriasi nervinis ir humoralinis reguliavimas.

Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi palyginti spermatozoido ir kiaušialąstės prisitaikymą dalyvauti apvaisinimo procese: haploidinis chromosomų skaičius, ląstelių dydis, spermatozoidų prisitaikymas judėti ir prasiskverbti į kiaušialąstę, kiaušialąstės prisitaikymas būti apvaisintai tik vieno spermatozoido. [...]

Judėjimas ir kūno danga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi palyginti žuvų prisitaikymą judėti vandenyje ir paukščių bei žinduolių prisitaikymą judėti sausumoje. [...]

Dauginimasis ir vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Remiantis hidros pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti nelytinio ir lytinio dauginimosi privalumus ir trūkumus. Remiantis varlės ir roplio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų vidinį ir išorinį apvaisinimą. [...] Remiantis drugio ir žiogo pavyzdžiu, mokomasi palyginti netiesioginį poembrioninį vystymąsi: vystymąsi su pilna ir nepilna metamorfoze. Remiantis varlės ir paukščio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų netiesioginį ir tiesioginį poembrioninį vystymąsi, mokomasi susieti jį su prisitaikymu gyventi vandenyje ar sausumoje. [...]

Augalų įvairovė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi palyginti samanų, sporinių induočių, plikasėklių ir gaubtasėklių augalų sandarą (apytakiniai audiniai ir vegetatyviniai organai) bei lytinio dauginimosi būdus: sporangėje susidariusiomis sporomis (samanos, sporiniai induočiai), kankorėžyje susidariusiomis sėklomis (plikasėkliai), mezginėje susidariusiomis sėklomis (gaubtasėkliai). Mokomasi palyginti vienskilčių ir dviskilčių augalų klases (sėklos, lapų ir žiedo sandara). [...]

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] palyginti dviskilčių žolinių ir sumedėjusių augalų apytakos audinių išsidėstymą stiebe. [...]

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi apibūdinti augalų sporofito ir gametofito kartas, palyginti samanų ir žiedinių augalų gyvenimo ciklus ir susieti su šių augalų paplitimu. [...] Mokomasi palyginti savidulkos ir kryžmadulkos vaidmenį augalų genetinės įvairovės atsiradimui. Mokomasi palyginti vėjo ir gyvūnų apdulkinamų augalų požymius. [...]

Biologinė įvairovė – evoliucijos rezultatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Naudojantis duota informacija apie organizmą mokomasi priskirti jį bakterijų, protistų, grybų, augalų arba gyvūnų karalystei ir apibūdinti pagal organizmų karalystėms būdingus požymius. [...]

Bendrijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Remiantis pavyzdžiais mokomasi apibūdinti ir palyginti, kaip vyksta pirminė ir antrinė daugiametė bendrijų kaita (sukcesija). Lygindami brandžias ir besiformuojančias bendrijas, mokomasi apibūdinti jų savybes: detrito kiekis, mitybos tinklų tankis, rūšių įvairovė, reguliacijos neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu įvairovė. [...]

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojant gamintojų, gyvaėdžių ir skaidytojų vaidmenį ir tarpusavio ryšius ekosistemose, mokomasi paaiškinti ir palyginti energijos srautą ir medžiagų ciklą ekosistemoje. [...]

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus, konsultuodamasis kuria realių procesų ir reiškinių modelius (D5.1). 

Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus kuria realių procesų ir reiškinių modelius (D5.2).

Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus, kuria realių procesų ir reiškinių modelius, jais remdamasis aiškina realius procesus (D5.3).

Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus, kuria realių procesų ir reiškinių modelius, lygina su realiais procesais, teikia modelių tobulinimo siūlymus (D5.4).

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis indukuoto atitikmens modeliu, analizuojamas fermentų veikimo savitumas ir paaiškinama, kaip fermentinės reakcijos greitis priklauso nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. [...]

Nukleorūgštys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Modeliuojant DNR ir RNR molekules, mokomasi apibūdinti DNR ir RNR kaip polimerines organines medžiagas, sudarytas iš nukleotidų; apibūdinti DNR ir RNR nukleotidų sandarą; palyginti DNR ir RNR molekulių struktūrą. [...]

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Siejant mitybos grandinių ilgį ribojančius veiksnius su žmogaus mityba, mokomasi modeliuoti, kaip trumpesnės mitybos grandinės leistų sumažinti išteklių naudojimą ir išmaitinti daugiau gyventojų. [...] 

Atlikdami įvairias biologijos užduotis mokiniai išmoks pasirinkti tinkamas strategijas, generuoti ir vertinti sau ir kitiems reikšmingas kūrybines idėjas, kurti produktus, reflektuoti mokymąsi ir padarytą pažangą. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: E1–E4.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas pasirenka tinkamą būdą užduočiai atlikti. Siūlo idėjų problemoms spręsti, jas aptaria (E1.1). 

Konsultuodamasis pasirenka tinkamą būdą užduočiai atlikti, atsižvelgdamas į jos pobūdį. Siūlo idėjų problemoms spręsti, jas aptaria ir vertina, pasirenka tinkamiausią (E1.2).

Pasirenka tinkamą strategiją užduočiai atlikti atsižvelgdamas į jos pobūdį ir esamas galimybes, siūlo problemos sprendimo alternatyvas (E1.3).

Pasirenka tinkamą strategiją atsižvelgdamas į užduoties pobūdį ir esamas galimybes, siūlo problemos sprendimo alternatyvas, analizuoja informaciją ir prognozuoja rezultatus (E1.4). 

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Modeliuojant mitozę, mokomasi ją apibūdinti kaip nelytinių branduolį turinčių ląstelių dalijimosi būdą, kurio metu susidaro identiškos ląstelės; [...] Modeliuojant mejozę, mokomasi apibūdinti ją kaip lytinių ląstelių susidarymo būdą.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pasirenka probleminės užduoties sprendimo būdą iš kelių pateiktų, paaiškina savo pasirinkimą (E1.1).

Atlikdamas problemines užduotis siūlo idėjų joms spręsti, jas aptaria ir pasirenka tinkamiausią (E1.2).

Pasirenka strategiją įvairioms probleminėms užduotims spręsti, prognozuoja rezultatus ir siūlo problemos sprendimo alternatyvas (E1.3).

Pasirenka strategiją įvairioms probleminėms užduotims spręsti, prognozuoja rezultatus, siūlo problemos sprendimo alternatyvas ir jas palygina (E1.4).

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi paaiškinti, kodėl žmogui svarbu žinoti savo kraujo grupę; nurodyti, ką reikia žinoti prieš tampant neatlygintinu kraujo donoru; apibūdinti kraujo bankų paskirtį. [...]

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas žmogaus organizme ir problemas, kylančias dėl per didelio arba per mažo šių medžiagų vartojimo. [...] Mokomasi apibūdinti sveikatai palankią mitybą, nurodyti, kodėl nesilaikant sveikatai palankios mitybos taisyklių sutrinka sveikata. [...]

Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi nurodyti, kad antibiotikai skiriami gydant bakterines, o ne virusines ligas; paaiškinti antibiotikų vartojimo principus, neleidžiančius susiformuoti antibiotikams atsparioms bakterijoms.

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai.

Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Remdamasis pateikta strategija, sprendžia įvairias problemines užduotis, numato tikėtinus problemos sprendimo rezultatus, siūlo problemų sprendimo alternatyvas (E1.1).

Iš pateiktų strategijų išsirenka tinkamą strategiją įvairioms probleminėms užduotims spręsti, numato tikėtinus problemos sprendimo rezultatus, siūlo problemų sprendimo alternatyvas (E1.2).

Pasirenka strategiją įvairioms probleminėms užduotims spręsti, numato ir apibūdina tikėtinus problemos sprendimo rezultatus, siūlo problemų sprendimo alternatyvas (E1.3).

Argumentuotai pasirenka strategiją įvairioms probleminėms užduotims spręsti, numato ir paaiškina tikėtinus problemos sprendimo rezultatus, siūlo problemos sprendimo alternatyvas ir jas argumentuoja (E1.4).

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. [...] Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...]

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. [...]

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi pagrįsti žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje ir įvertinti priemones, mažinančias žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje.

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas taiko biologijos mokslo žinias, gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.1).

Tikslingai taiko biologijos mokslo žinias, gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.2). 

Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.3).

Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus naujose situacijose (E2.4).

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...]

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai.

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus [...]. Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.1).

Tikslingai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.2).

Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus naujose situacijose (E2.3).

Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus skirtingų gyvybės mokslų integravimo reikalaujančiose situacijose (E2.4).

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...]

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...]

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] 

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] 

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...]

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Tikslingai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.1).

Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.2).

Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus skirtingų gyvybės mokslų integravimo reikalaujančiose situacijose (E2.3).

Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus skirtingų mokslų integravimo reikalaujančiose situacijose ir naujuose akademiniuose kontekstuose (E2.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...]

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...]

Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...]

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos.

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos.

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus.

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...]

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...]

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...]

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas ir naudodamasis pateiktu pavyzdžiu vertina gautus rezultatus, juos apibendrina, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.1). 

Kritiškai vertina gautus rezultatus, juos apibendrina, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.2).

Kritiškai vertina savo ir kitų gautus rezultatus, lygina juos, apibendrina, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.3).

Analizuoja ir kritiškai vertina savo ir kitų gautus rezultatus, lygina juos, apibendrindamas pagrindžia argumentais, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.4). 

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu.

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai.

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus [...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.1). 

Kritiškai vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, lygindamas juos su pateiktais duomenimis ir atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro išvadas (E3.2). 

Remdamasis teorinėmis žiniomis, kritiškai vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro išvadas (E3.3).

Remdamasis teorinėmis žiniomis, analizuoja, kritiškai vertina ir apibendrina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro argumentuotas išvadas (E3.4).

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...]

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...]

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] 

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...]

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...]

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...] 

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.1).

Kritiškai vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, lygindamas juos su pateiktais duomenimis ir atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro išvadas (E3.2).

Remdamasis teorinėmis žiniomis, kritiškai vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro argumentuotas išvadas (E3.3).

Remdamasis teorinėmis žiniomis, analizuoja, kritiškai vertina ir apibendrina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro argumentuotas išvadas (E3.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...]

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. [...] Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...]

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. [...]

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi pagrįsti žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje ir įvertinti priemones, mažinančias žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje.

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Pagal pateiktus kriterijus aptaria asmeninę pažangą, įvardija bent vieną savo stiprybę ir tobulintiną sritį mokantis biologijos (E4.1). 

Pagal pateiktus kriterijus stebi, fiksuoja ir aptaria asmeninę pažangą, įvardija bent vieną savo stiprybę ir tobulintiną sritį mokantis biologijos (E4.2). 

Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kelia tolesnius mokymosi tikslus (E4.3).

Reflektuoja asmeninę pažangą, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis mokantis biologijos, nurodo savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.4). 

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu.

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai.

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus [...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pagal pateiktus kriterijus reflektuoja asmeninę pažangą, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis mokantis biologijos, nurodo galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.1).

Iš pateiktų kriterijų pasirenka tinkamus kriterijus asmeninei pažangai reflektuoti, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis mokantis biologijos, nurodo galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.2).

Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.3). 

Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija ir plėtoja savo stiprybes ir apmąsto tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.4). 

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...]

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...] 

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...]

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...]

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...] 

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pagal pateiktus kriterijus reflektuoja asmeninę pažangą, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis mokantis biologijos, nurodo galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.1).

Iš pateiktų kriterijų pasirenka tinkamus kriterijus asmeninei pažangai reflektuoti, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis mokantis biologijos, nurodo galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.2).

Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija ir plėtoja savo stiprybes ir apmąsto tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.3).

Argumentuotai reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija ir plėtoja savo stiprybes ir apmąsto tobulintinas sritis, nurodo ir argumentuoja galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...]

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...] 

Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...]

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos.

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos.

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus.

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...] 

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...]

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...]

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas pasirenka tinkamą būdą užduočiai atlikti. Siūlo idėjų problemoms spręsti, jas aptaria (E1.1). 

Konsultuodamasis pasirenka tinkamą būdą užduočiai atlikti, atsižvelgdamas į jos pobūdį. Siūlo idėjų problemoms spręsti, jas aptaria ir vertina, pasirenka tinkamiausią (E1.2).

Pasirenka tinkamą strategiją užduočiai atlikti atsižvelgdamas į jos pobūdį ir esamas galimybes, siūlo problemos sprendimo alternatyvas (E1.3).

Pasirenka tinkamą strategiją atsižvelgdamas į užduoties pobūdį ir esamas galimybes, siūlo problemos sprendimo alternatyvas, analizuoja informaciją ir prognozuoja rezultatus (E1.4). 

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Modeliuojant mitozę, mokomasi ją apibūdinti kaip nelytinių branduolį turinčių ląstelių dalijimosi būdą, kurio metu susidaro identiškos ląstelės; [...] Modeliuojant mejozę, mokomasi apibūdinti ją kaip lytinių ląstelių susidarymo būdą.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas taiko biologijos mokslo žinias, gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.1).

Tikslingai taiko biologijos mokslo žinias, gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.2). 

Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.3).

Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus naujose situacijose (E2.4).

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...]

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai.

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus [...]. Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas ir naudodamasis pateiktu pavyzdžiu vertina gautus rezultatus, juos apibendrina, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.1). 

Kritiškai vertina gautus rezultatus, juos apibendrina, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.2).

Kritiškai vertina savo ir kitų gautus rezultatus, lygina juos, apibendrina, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.3).

Analizuoja ir kritiškai vertina savo ir kitų gautus rezultatus, lygina juos, apibendrindamas pagrindžia argumentais, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.4). 

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu.

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai.

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus [...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Pagal pateiktus kriterijus aptaria asmeninę pažangą, įvardija bent vieną savo stiprybę ir tobulintiną sritį mokantis biologijos (E4.1). 

Pagal pateiktus kriterijus stebi, fiksuoja ir aptaria asmeninę pažangą, įvardija bent vieną savo stiprybę ir tobulintiną sritį mokantis biologijos (E4.2). 

Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kelia tolesnius mokymosi tikslus (E4.3).

Reflektuoja asmeninę pažangą, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis mokantis biologijos, nurodo savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.4). 

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu.

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai.

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus [...] Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze [...] Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pasirenka probleminės užduoties sprendimo būdą iš kelių pateiktų, paaiškina savo pasirinkimą (E1.1).

Atlikdamas problemines užduotis siūlo idėjų joms spręsti, jas aptaria ir pasirenka tinkamiausią (E1.2).

Pasirenka strategiją įvairioms probleminėms užduotims spręsti, prognozuoja rezultatus ir siūlo problemos sprendimo alternatyvas (E1.3).

Pasirenka strategiją įvairioms probleminėms užduotims spręsti, prognozuoja rezultatus, siūlo problemos sprendimo alternatyvas ir jas palygina (E1.4).

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi paaiškinti, kodėl žmogui svarbu žinoti savo kraujo grupę; nurodyti, ką reikia žinoti prieš tampant neatlygintinu kraujo donoru; apibūdinti kraujo bankų paskirtį. [...]

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas žmogaus organizme ir problemas, kylančias dėl per didelio arba per mažo šių medžiagų vartojimo. [...] Mokomasi apibūdinti sveikatai palankią mitybą, nurodyti, kodėl nesilaikant sveikatai palankios mitybos taisyklių sutrinka sveikata. [...]

Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi nurodyti, kad antibiotikai skiriami gydant bakterines, o ne virusines ligas; paaiškinti antibiotikų vartojimo principus, neleidžiančius susiformuoti antibiotikams atsparioms bakterijoms.

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai.

Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.1).

Tikslingai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.2).

Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus naujose situacijose (E2.3).

Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus skirtingų gyvybės mokslų integravimo reikalaujančiose situacijose (E2.4).

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...]

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...]

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] 

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...] 

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...]

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.1). 

Kritiškai vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, lygindamas juos su pateiktais duomenimis ir atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro išvadas (E3.2). 

Remdamasis teorinėmis žiniomis, kritiškai vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro išvadas (E3.3).

Remdamasis teorinėmis žiniomis, analizuoja, kritiškai vertina ir apibendrina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro argumentuotas išvadas (E3.4).

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...]

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...]

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...] 

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...]

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...]

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...] 

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pagal pateiktus kriterijus reflektuoja asmeninę pažangą, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis mokantis biologijos, nurodo galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.1).

Iš pateiktų kriterijų pasirenka tinkamus kriterijus asmeninei pažangai reflektuoti, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis mokantis biologijos, nurodo galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.2).

Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.3). 

Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija ir plėtoja savo stiprybes ir apmąsto tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.4). 

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. [...]

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. [...] 

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. [...] Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. [...]

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. [...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. [...]

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų požymių pasireiškimo dažnis (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) paveldėjimas savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. [...] 

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Remdamasis pateikta strategija, sprendžia įvairias problemines užduotis, numato tikėtinus problemos sprendimo rezultatus, siūlo problemų sprendimo alternatyvas (E1.1).

Iš pateiktų strategijų išsirenka tinkamą strategiją įvairioms probleminėms užduotims spręsti, numato tikėtinus problemos sprendimo rezultatus, siūlo problemų sprendimo alternatyvas (E1.2).

Pasirenka strategiją įvairioms probleminėms užduotims spręsti, numato ir apibūdina tikėtinus problemos sprendimo rezultatus, siūlo problemų sprendimo alternatyvas (E1.3).

Argumentuotai pasirenka strategiją įvairioms probleminėms užduotims spręsti, numato ir paaiškina tikėtinus problemos sprendimo rezultatus, siūlo problemos sprendimo alternatyvas ir jas argumentuoja (E1.4).

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. [...] Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...]

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. [...]

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi pagrįsti žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje ir įvertinti priemones, mažinančias žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje.

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Tikslingai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.1).

Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.2).

Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus skirtingų gyvybės mokslų integravimo reikalaujančiose situacijose (E2.3).

Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus skirtingų mokslų integravimo reikalaujančiose situacijose ir naujuose akademiniuose kontekstuose (E2.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...]

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...]

Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...]

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos.

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos.

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus.

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...]

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...]

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...]

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.1).

Kritiškai vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, lygindamas juos su pateiktais duomenimis ir atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro išvadas (E3.2).

Remdamasis teorinėmis žiniomis, kritiškai vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro argumentuotas išvadas (E3.3).

Remdamasis teorinėmis žiniomis, analizuoja, kritiškai vertina ir apibendrina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro argumentuotas išvadas (E3.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...]

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjant genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. [...] Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...]

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. [...]

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi pagrįsti žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje ir įvertinti priemones, mažinančias žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje.

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pagal pateiktus kriterijus reflektuoja asmeninę pažangą, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis mokantis biologijos, nurodo galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.1).

Iš pateiktų kriterijų pasirenka tinkamus kriterijus asmeninei pažangai reflektuoti, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis mokantis biologijos, nurodo galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.2).

Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija ir plėtoja savo stiprybes ir apmąsto tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.3).

Argumentuotai reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija ir plėtoja savo stiprybes ir apmąsto tobulintinas sritis, nurodo ir argumentuoja galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.4).

Ląstelės sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. [...] Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. [...]

Membranos sandara ir pernaša per membraną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. [...]

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. [...] 

Angliavandeniai ir lipidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. [...]

Fermentai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos.

Ląstelinis kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. [...]

Fotosintezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos.

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus.

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. [...] 

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. [...]

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. [...]

Augalų dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.

Formuodamiesi supratimą apie žmogaus vietą ir vaidmenį gamtiniame pasaulyje ir ugdydamiesi vertybines nuostatas, kurios būtinos socialiai atsakingam piliečiui, mokiniai išmoks prasmingai veikti socialiniame ir kultūriniame kontekste. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: F1–F3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Nurodo, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Iš pateiktų pavyzdžių atrenka sveikos gyvensenos principus (F1.1). 

Pateikdamas pavyzdžių nurodo, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Apibūdina sveikos gyvensenos principus (F1.2). 

Remdamasis biologijos mokslo žiniomis paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Paaiškina, kodėl svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų (F1.3). 

Diskutuoja apie gamtos dėsnius, kuriems žmogus kaip ir visi kiti organizmai, yra pavaldus. Laikosi sveikos gyvensenos principų ir paaiškina, kodėl svarbu jų laikytis (F1.4). 

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Apibūdinamas bakterijų vaidmuo gamtoje. [...] Apibūdinamas protistų, grybų vaidmuo gamtoje. [...] Modeliuojant viruso sandarą, mokomasi apibūdinti virusus, paaiškinti jų vaidmenį gamtoje.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pateikdamas pavyzdžių nurodo, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Įvardija žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, naudodamasis pateikta informacija aptaria, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos (F1.1).

Apibūdina save kaip gamtos dalį, pavaldžią tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Įvardija žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Apibūdina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos (F1.2).

Paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos (F1.3).

Argumentuodamas įvardija save kaip gamtos dalį, pavaldžią tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Analizuoja žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, siūlo sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo priemonių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos, siūlo prevencinių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priemonių (F1.4). 

Žmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. [...]

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi paaiškinti kvėpavimo sistemos ligų priežastis (mikroorganizmai, aplinkos užterštumas, gyvenimo būdas) ir prevenciją. Mokomasi atlikti dirbtinį kvėpavimą ir suteikti pirmąją pagalbą užspringus.

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi paaiškinti, kodėl žmogui svarbu žinoti savo kraujo grupę; nurodyti, ką reikia žinoti prieš tampant neatlygintinu kraujo donoru; apibūdinti kraujo bankų paskirtį. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) ir paaiškinti, kaip jų išvengti; mokomasi suteikti pirmąją pagalbą pažeidus kraujagysles.

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas žmogaus organizme ir problemas, kylančias dėl per didelio arba per mažo šių medžiagų vartojimo. Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. Mokomasi apibūdinti sveikatai palankią mitybą, nurodyti, kodėl nesilaikant sveikatai palankios mitybos taisyklių sutrinka sveikata. Aiškinamasi, kaip suteikiama pirmoji pagalba apsinuodijus maistu. Mokomasi paaiškinti, kas yra mikrobiota ir koks jos vaidmuo virškinimo procese. 

Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti imunitetą kaip apsauginę organizmo funkciją; apibūdinti žmogaus organizmo prisitaikymą apsisaugoti nuo infekcinių ligų (oda ir gleivinės; karščiavimas, fagocitozė); paaiškinti vakcinų svarbą infekcinių ligų profilaktikai, serumų naudojimą gydymui, antikūnų paskirtį infekcinių ligų diagnostikai. Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. Apibūdinami galimi alergijos požymiai (ašarojimas, dusimas, čiaudėjimas, kosėjimas, odos paraudimai, bėrimai) ir nurodoma, kokios maiste ir aplinkoje (žiedadulkės, dulkių erkutės) esančios medžiagos gali būti alergenais.

Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti krauju perduodamų ir oro lašeliniu būdu plintančių virusų sukeliamas ligas; pirmuonių (maliarinis plazmodijus), kirmėlių (kaspinuočių, askaridžių, spalinių) sukeliamas ligas ir erkių platinamų sukėlėjų sukeliamas ligas (erkinis encefalitas, Laimo liga); analizuojant statistinius duomenis nagrinėti infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų prevenciją. Mokomasi nurodyti, kad antibiotikai skiriami gydant bakterines, o ne virusines ligas; paaiškinti antibiotikų vartojimo principus, neleidžiančius susiformuoti antibiotikams atsparioms bakterijoms.

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Analizuojami statistiniai duomenys apie įvairių priklausomybių ligų paplitimą; mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. [...] 

Humoralinis reguliavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. Mokomasi apibūdinti neurohumoralinį organizmo reguliavimą, pagrįstą nervų ir endokrininės sistemos veikimu; mokomasi paaiškinti, kaip stresinėse situacijose nervų sistema ir antinksčių išskiriamas hormonas adrenalinas lemia kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo sistemų funkcijų pakitimus, elgseną.

Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.

Vaisingumas. Lytiškai plintančios ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti priemones, kuriomis kontroliuojamas vaisingumas. Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes.

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. [...]

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. [...]

Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. [...] Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles.

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. [...] Mokomasi paaiškinti, kad cheminės medžiagos (sunkieji metalai, pesticidai) patenka į mitybos grandines, kaupiasi organizmuose ir jiems kenkia.

Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

 10 (II gimnazijos) klasė

[...] aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Apibūdina save kaip gamtos dalį, pavaldžią tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai, nurodo organizme vykstančius procesus ir pokyčius remdamasis mokslo žiniomis, nurodo sveikos gyvensenos principus. Įvardija psichoaktyviąsias medžiagas ir nurodo jų poveikį žmogaus sveikatai (F1.1).

Paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai, apibūdina organizme vykstančius procesus ir pokyčius remdamasis mokslo žiniomis, apibūdina sveikos gyvensenos principus. Apibūdina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos (F1.2).

Paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai, analizuoja ir sieja organizme vykstančius procesus ir pokyčius remdamasis mokslo žiniomis. Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei (F1.3).

Paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir kiti organizmai, paaiškina organizme vykstančius procesus ir pokyčius remdamasis mokslo žiniomis. Analizuoja ir diskutuoja apie žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, siūlo sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo priemonių. Argumentuotai diskutuoja apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmes žmogui, jo artimai aplinkai ir visuomenei (F1.4).

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti somatinių ląstelių dalijimąsi su daugialąsčių organizmų augimu, audinių atsinaujinimu, nelytiniu dauginimusi. Nagrinėdami pateiktą informaciją, mokosi pritaikyti žinias apie ląstelės ciklo valdymą ir susieti ląstelės ciklo valdymo sutrikimus su žmogaus sveikata – auglių atsiradimu.

Vanduo. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis supratimu apie vandens molekulės poliškumą, mokomasi paaiškinti medžiagų tirpumą vandenyje ir vandens dalyvavimą ištirpusių medžiagų pernašoje (kraujo plazma, augalų vandens ir rėtiniai indai) ir vandenyje tirpių medžiagų dalyvavimą cheminėse reakcijose organizme. [...]

Genai ir chromosomos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti kariotipą kaip organizmų somatinių ląstelių chromosomų, susistemintų pagal dydį ir formą, rinkinį; genų ir chromosomų mutacijas ir jų atsiradimą lemiančius mutagenus (fizinius, cheminius ir biologinius veiksnius). Remiantis siklemijos pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti, kaip vieno nukleotido pokytis (taškinės mutacijos) lemia organizmo fenotipo pokytį. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu, aiškinamasi, kaip žmogaus gemalo kariotipo tyrimais diagnozuojami genetiniai sutrikimai iki gimimo.

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...]

Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Apibūdinama sveikatai palanki mityba, kaip kiekvieno asmens individualius būtinųjų maisto medžiagų ir energijos poreikius tenkinantis maisto racionas. Mokomasi paaiškinti, kad dalį aminorūgščių, reikalingų baltymų gamybai, žmogus gauna tik su maistu, nurodomi žmogaus mitybos sočiųjų ir nesočiųjų riebalų šaltiniai. Mokomasi susieti riebalų, baltymų ir angliavandenių vartojimą su žmogaus sveikata. Mokomasi paaiškinti, kaip su maistu gaunamas cholesterolis panaudojamas organizme. Mokomasi apibūdinti vitaminus (A, B12, C, D) kaip organinius junginius, kurie yra gaunami su maistu ir dalyvauja tam tikruose organizme vykstančiuose procesuose. Mokomasi apibūdinti su maistu gaunamų cheminių elementų (Fe, Ca, P, I, K ir Na) svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti maistines skaidulas ir jų svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti 2–3 virškinimo sistemos ligas: nurodyti jų priežastis ir poveikį organizmui ir pateikti siūlymų, kaip šių ligų išvengti. Remiantis žiniomis apie su maistu gaunamos energijos ir maisto medžiagų panaudojimą organizme, mokomasi paaiškinti nesubalansuotos mitybos pasekmes žmogui.

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi paaiškinti rūkymo (dervų, anglies monoksido, nikotino) poveikį žmogaus sveikatai. Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus.

Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti AB0 sistemos ir Rh sistemos kraujo grupes, kurias nulemia antigenai, esantys eritrocitų membranoje; mokomasi apibūdinti, kaip ir kokiu tikslu nustatomos AB0 sistemos kraujo grupės. Mokomasi paaiškinti, kuo informacija apie Rh sistemos kraujo grupes yra svarbi, perpilant kraują ir laukiantis kūdikio.

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti aterosklerozę kaip kraujagyslių ligą, dėl kurios sumažėjus arterijų spindžiui ir sutrikus kraujotakai didėja insulto ir infarkto rizika. [...]

Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. Mokomasi palyginti virusų ir bakterijų sandarą, prisitaikymą daugintis ir plitimą. [...] Aiškinantis dirbtinio imuniteto susidarymą, mokomasi apibūdinti vakciną, kaip organizmui informaciją apie ligos sukėlėją teikiančią priemonę, ir serumą, kaip organizmui antikūnus teikiančią priemonę. Mokomasi apibūdinti antibiotikus, kaip biologiškai aktyvias medžiagas, skirtas bakterijoms naikinti; remiantis duota informacija, nagrinėti antibiotikų veikimo principą. [...]

Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti dializę kaip kenksmingų medžiagų pašalinimą iš kraujo dirbtiniu inkstu, sutrikus inkstų veiklai.

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti stimuliuojančių ir slopinančių narkotinių medžiagų poveikį nervinio signalo perdavimui sinapsėse ir nervų sistemos veiklai. [...] Aiškinantis tiroksino funkciją organizme, mokomasi apibūdinti jodo svarbą skydliaukės veikimui. Mokomasi paaiškinti jodo papildų vartojimą sutrikus skydliaukės veiklai ar iškilus radiaciniam pavojui, siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyvaus jodo. [...]

Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes.

Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi paaiškinti rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų ir medikamentų vartojimo bei streso poveikį gemalo ir vaisiaus vystymuisi. Mokomasi apibūdinti nevaisingumo priežastis ir galimas priemones šiai problemai spręsti. Remiantis supratimu apie mėnesinių ciklo hormoninę reguliaciją, mokomasi paaiškinti hormoninių kontraceptikų ir natūralaus šeimos planavimo metodo taikymą siekiant atidėti nėštumą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas įvardija biologijos mokslo ir technologijų įtaką visuomenės raidai. Nurodo gyvenimo sąlygų gerinimo būdus ir įvardija jų pasekmes gamtai (F2.1). 

Apibūdina biologijos mokslo ir technologijų įtaką visuomenės raidai. Nurodo gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, paaiškina žmogaus veiklos pasekmes gamtai ir vertina jas artimosios aplinkos mastu (F2.2). 

Paaiškina biologijos mokslo ir technologijų įtaką visuomenės raidai. Nurodo gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, paaiškina žmogaus veiklos pasekmes gamtai ir vertina jas vietovės bei globaliu mastu (F2.3). 

Paaiškina ir įvertina biologijos mokslo ir technologijų įtaką visuomenės raidai. Siūlo gyvenimo sąlygų gerinimo būdų, numatydamas žmogaus veiklos pasekmes gamtai ir vertina jas vietovės, šalies ir globaliu mastu (F2.4). 

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai.

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. [...]

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] modeliuojant aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, nagrinėjama, kaip kinta bendrijos dėl sezoninių pokyčių, krūmų ar miškų kirtimo, gaisrų, sausros, potvynių. Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. [...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aiškinamasi, kad naujos rūšys gali atsirasti dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų. [...] Apibūdinama veislė kaip dirbtinės atrankos rezultatas; palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pagal nurodytus darnaus vystymosi tikslus pateikia pavyzdžių, kaip užtikrinama žmonių gerovė (F2.1).

Įvardija darnaus vystymosi svarbą aplinkosaugai ir žmonių gerovei. Aptaria vietinės bendruomenės gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus (F2.2).

Apibūdina darnaus vystymosi svarbą aplinkosaugai ir žmonių gerovei dabar ir ateityje. Apibūdina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei. Apibūdina vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus (F2.3). 

Paaiškina darnaus vystymosi svarbą kaip bendruomenių ir valstybių vystymąsi, paremtą aplinkosauga ir žmonių gerove dabar ir ateityje. Diskutuoja apie vietinės bendruomenės, Lietuvos ir pasaulio gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus pateikia apibendrintas išvadas. Analizuoja žmogaus veiklos poveikį gamtai vietiniu, šalies ir globaliu mastu (F2.4). 

Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles.

Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Nurodo darnaus vystymosi tikslus, pateikia pavyzdžių, kaip užtikrinama žmonių gerovė (F2.1).

Įvardina darnaus vystymosi svarbą aplinkosaugai ir žmonių gerovei. Aptaria vietinės bendruomenės gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus (F2.2).

Apibūdina darnaus vystymosi svarbą kaip bendruomenių ir valstybių vystymąsi, paremtą aplinkosauga ir žmonių gerove dabar ir ateityje. Paaiškina ir kritiškai vertina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei. Paaiškina ir vertina vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus (F2.3).

Paaiškina darnaus vystymosi svarbą kaip bendruomenių ir valstybių vystymąsi, paremtą aplinkosauga ir žmonių gerove dabar ir ateityje. Diskutuoja apie vietinės bendruomenės, Lietuvos ir pasaulio gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus, pateikia apibendrintas išvadas. Analizuoja žmogaus veiklos poveikį gamtai vietiniu, šalies ir globaliu mastu, siūlo priemones, mažinančias žmogaus veiklos pasekmes gamtai (F2.4).

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus. 

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Siejant mitybos grandinių ilgį ribojančius veiksnius su žmogaus mityba, mokomasi modeliuoti, kaip trumpesnės mitybos grandinės leistų sumažinti išteklių naudojimą ir išmaitinti daugiau gyventojų. [...] Mokomasi pagrįsti žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje ir įvertinti priemones, mažinančias žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje.

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti, kaip žmogaus veikla tiesiogiai veikia biologinę įvairovę; analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Aptaria gamtos saugojimo, racionalaus išteklių vartojimo ir antrinio žaliavų perdirbimo svarbą. Pateikia gamtos išteklių apsaugos būdų bei jų pritaikymo pavyzdžių artimoje aplinkoje (F3.1).

Paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Aptaria aplinkos ir gamtos išteklių apsaugos būdus ir priemones, jų pritaikymą konkrečioje situacijoje (F3.2).

Apibūdina gamtos išteklių ribotumą. Argumentuotai siūlo, kaip mažinti vartojimo apimtis, vengti vienkartinių daiktų, rūšiuoti atliekas ir jas perdirbti. Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. Nurodo Lietuvos raudonosios knygos svarbą pažįstant ir saugant organizmus (F3.3).

Siedamas su socialinėmis pasekmėmis žmonijai argumentuotai paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Vertina aplinkos ir gamtos išteklių apsaugos būdus ir pagrįsdamas parenka tinkamiausią konkrečioje situacijoje (F3.4).

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. [...] Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Atsakydamas į klausimus paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, taupiai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Pateikia aplinkos ir išteklių apsaugos būdų bei jų pritaikymo pavyzdžių artimoje aplinkoje. Dalyvauja mokyklos ir vietos bendruomenės akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.1).

Paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Aptaria aplinkos ir išteklių apsaugos būdus, siūlo jų pritaikymą konkrečioje situacijoje. Dalyvauja mokyklos ir vietos bendruomenės akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.2).

Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje galimybes. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.3).

Diskutuoja ekologinio tvarumo įvairiose srityse (buityje, žemės ūkyje, pramonėje, transporte, biotechnologijose ir kt.) klausimais. Paaiškina, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.4).

Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Apibūdina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Įvardija aplinkos ir išteklių apsaugos būdus ir jų pritaikymą konkrečioje situacijoje. Dalyvauja mokyklos ir vietos bendruomenės akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.1).

Paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Aptaria aplinkos ir išteklių apsaugos būdus ir jų pritaikymą konkrečioje situacijoje. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.2).

Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kaip racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą ir pateikia konkrečių pavyzdžių. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, aptaria jų pritaikymo galimybes. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose ir siūlo naujų gamtosauginių veiklų (F3.3).

Diskutuoja įvairių sričių (buities, žemės ūkio, pramonės, transporto, biotechnologijų ir kt.) ekologinio tvarumo klausimais. Paaiškina, kaip racionaliai vartoti išteklius, antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų ir nagrinėja jų pritaikymo galimybes vietiniu, šalies ir globaliu mastu. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose, siūlo naujų gamtosauginių veiklų ir geba įtraukti į jas kitus (F3.4).

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. [...]

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi pagrįsti žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje ir įvertinti priemones, mažinančias žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje.

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Nurodo, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Iš pateiktų pavyzdžių atrenka sveikos gyvensenos principus (F1.1). 

Pateikdamas pavyzdžių nurodo, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Apibūdina sveikos gyvensenos principus (F1.2). 

Remdamasis biologijos mokslo žiniomis paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Paaiškina, kodėl svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų (F1.3). 

Diskutuoja apie gamtos dėsnius, kuriems žmogus kaip ir visi kiti organizmai, yra pavaldus. Laikosi sveikos gyvensenos principų ir paaiškina, kodėl svarbu jų laikytis (F1.4). 

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Apibūdinamas bakterijų vaidmuo gamtoje. [...] Apibūdinamas protistų, grybų vaidmuo gamtoje. [...] Modeliuojant viruso sandarą, mokomasi apibūdinti virusus, paaiškinti jų vaidmenį gamtoje.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas įvardija biologijos mokslo ir technologijų įtaką visuomenės raidai. Nurodo gyvenimo sąlygų gerinimo būdus ir įvardija jų pasekmes gamtai (F2.1). 

Apibūdina biologijos mokslo ir technologijų įtaką visuomenės raidai. Nurodo gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, paaiškina žmogaus veiklos pasekmes gamtai ir vertina jas artimosios aplinkos mastu (F2.2). 

Paaiškina biologijos mokslo ir technologijų įtaką visuomenės raidai. Nurodo gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, paaiškina žmogaus veiklos pasekmes gamtai ir vertina jas vietovės bei globaliu mastu (F2.3). 

Paaiškina ir įvertina biologijos mokslo ir technologijų įtaką visuomenės raidai. Siūlo gyvenimo sąlygų gerinimo būdų, numatydamas žmogaus veiklos pasekmes gamtai ir vertina jas vietovės, šalies ir globaliu mastu (F2.4). 

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai.

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. [...]

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] modeliuojant aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, nagrinėjama, kaip kinta bendrijos dėl sezoninių pokyčių, krūmų ar miškų kirtimo, gaisrų, sausros, potvynių. Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. [...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aiškinamasi, kad naujos rūšys gali atsirasti dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų. [...] Apibūdinama veislė kaip dirbtinės atrankos rezultatas; palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Aptaria gamtos saugojimo, racionalaus išteklių vartojimo ir antrinio žaliavų perdirbimo svarbą. Pateikia gamtos išteklių apsaugos būdų bei jų pritaikymo pavyzdžių artimoje aplinkoje (F3.1).

Paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Aptaria aplinkos ir gamtos išteklių apsaugos būdus ir priemones, jų pritaikymą konkrečioje situacijoje (F3.2).

Apibūdina gamtos išteklių ribotumą. Argumentuotai siūlo, kaip mažinti vartojimo apimtis, vengti vienkartinių daiktų, rūšiuoti atliekas ir jas perdirbti. Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. Nurodo Lietuvos raudonosios knygos svarbą pažįstant ir saugant organizmus (F3.3).

Siedamas su socialinėmis pasekmėmis žmonijai argumentuotai paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Vertina aplinkos ir gamtos išteklių apsaugos būdus ir pagrįsdamas parenka tinkamiausią konkrečioje situacijoje (F3.4).

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamas jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. [...] Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pateikdamas pavyzdžių nurodo, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Įvardija žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, naudodamasis pateikta informacija aptaria, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos (F1.1).

Apibūdina save kaip gamtos dalį, pavaldžią tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Įvardija žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Apibūdina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos (F1.2).

Paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos (F1.3).

Argumentuodamas įvardija save kaip gamtos dalį, pavaldžią tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Analizuoja žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, siūlo sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo priemonių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos, siūlo prevencinių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priemonių (F1.4). 

Žmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. [...]

Kvėpavimo sistema. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi paaiškinti kvėpavimo sistemos ligų priežastis (mikroorganizmai, aplinkos užterštumas, gyvenimo būdas) ir prevenciją. Mokomasi atlikti dirbtinį kvėpavimą ir suteikti pirmąją pagalbą užspringus.

Kraujas ir kraujotaka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi paaiškinti, kodėl žmogui svarbu žinoti savo kraujo grupę; nurodyti, ką reikia žinoti prieš tampant neatlygintinu kraujo donoru; apibūdinti kraujo bankų paskirtį. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) ir paaiškinti, kaip jų išvengti; mokomasi suteikti pirmąją pagalbą pažeidus kraujagysles.

Mityba ir virškinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas žmogaus organizme ir problemas, kylančias dėl per didelio arba per mažo šių medžiagų vartojimo. Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. Mokomasi apibūdinti sveikatai palankią mitybą, nurodyti, kodėl nesilaikant sveikatai palankios mitybos taisyklių sutrinka sveikata. Aiškinamasi, kaip suteikiama pirmoji pagalba apsinuodijus maistu. Mokomasi paaiškinti, kas yra mikrobiota ir koks jos vaidmuo virškinimo procese. 

Imunitetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti imunitetą kaip apsauginę organizmo funkciją; apibūdinti žmogaus organizmo prisitaikymą apsisaugoti nuo infekcinių ligų (oda ir gleivinės; karščiavimas, fagocitozė); paaiškinti vakcinų svarbą infekcinių ligų profilaktikai, serumų naudojimą gydymui, antikūnų paskirtį infekcinių ligų diagnostikai. Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. Apibūdinami galimi alergijos požymiai (ašarojimas, dusimas, čiaudėjimas, kosėjimas, odos paraudimai, bėrimai) ir nurodoma, kokios maiste ir aplinkoje (žiedadulkės, dulkių erkutės) esančios medžiagos gali būti alergenais.

Infekcinės ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti krauju perduodamų ir oro lašeliniu būdu plintančių virusų sukeliamas ligas; pirmuonių (maliarinis plazmodijus), kirmėlių (kaspinuočių, askaridžių, spalinių) sukeliamas ligas ir erkių platinamų sukėlėjų sukeliamas ligas (erkinis encefalitas, Laimo liga); analizuojant statistinius duomenis nagrinėti infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų prevenciją. Mokomasi nurodyti, kad antibiotikai skiriami gydant bakterines, o ne virusines ligas; paaiškinti antibiotikų vartojimo principus, neleidžiančius susiformuoti antibiotikams atsparioms bakterijoms.

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Analizuojami statistiniai duomenys apie įvairių priklausomybių ligų paplitimą; mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. [...] 

Humoralinis reguliavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. Mokomasi apibūdinti neurohumoralinį organizmo reguliavimą, pagrįstą nervų ir endokrininės sistemos veikimu; mokomasi paaiškinti, kaip stresinėse situacijose nervų sistema ir antinksčių išskiriamas hormonas adrenalinas lemia kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo sistemų funkcijų pakitimus, elgseną.

Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.

Vaisingumas. Lytiškai plintančios ligos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti priemones, kuriomis kontroliuojamas vaisingumas. Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes.

Organų donorystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. [...]

Genetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. [...]

Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. [...] Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles.

Ekologinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. [...] Mokomasi paaiškinti, kad cheminės medžiagos (sunkieji metalai, pesticidai) patenka į mitybos grandines, kaupiasi organizmuose ir jiems kenkia.

Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

 10 (II gimnazijos) klasė

[...] aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pagal nurodytus darnaus vystymosi tikslus pateikia pavyzdžių, kaip užtikrinama žmonių gerovė (F2.1).

Įvardija darnaus vystymosi svarbą aplinkosaugai ir žmonių gerovei. Aptaria vietinės bendruomenės gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus (F2.2).

Apibūdina darnaus vystymosi svarbą aplinkosaugai ir žmonių gerovei dabar ir ateityje. Apibūdina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei. Apibūdina vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus (F2.3). 

Paaiškina darnaus vystymosi svarbą kaip bendruomenių ir valstybių vystymąsi, paremtą aplinkosauga ir žmonių gerove dabar ir ateityje. Diskutuoja apie vietinės bendruomenės, Lietuvos ir pasaulio gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus pateikia apibendrintas išvadas. Analizuoja žmogaus veiklos poveikį gamtai vietiniu, šalies ir globaliu mastu (F2.4). 

Biotechnologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles.

Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Atsakydamas į klausimus paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, taupiai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Pateikia aplinkos ir išteklių apsaugos būdų bei jų pritaikymo pavyzdžių artimoje aplinkoje. Dalyvauja mokyklos ir vietos bendruomenės akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.1).

Paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Aptaria aplinkos ir išteklių apsaugos būdus, siūlo jų pritaikymą konkrečioje situacijoje. Dalyvauja mokyklos ir vietos bendruomenės akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.2).

Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje galimybes. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.3).

Diskutuoja ekologinio tvarumo įvairiose srityse (buityje, žemės ūkyje, pramonėje, transporte, biotechnologijose ir kt.) klausimais. Paaiškina, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.4).

Aplinkosauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Apibūdina save kaip gamtos dalį, pavaldžią tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai, nurodo organizme vykstančius procesus ir pokyčius remdamasis mokslo žiniomis, nurodo sveikos gyvensenos principus. Įvardija psichoaktyviąsias medžiagas ir nurodo jų poveikį žmogaus sveikatai (F1.1).

Paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai, apibūdina organizme vykstančius procesus ir pokyčius remdamasis mokslo žiniomis, apibūdina sveikos gyvensenos principus. Apibūdina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos (F1.2).

Paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai, analizuoja ir sieja organizme vykstančius procesus ir pokyčius remdamasis mokslo žiniomis. Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei (F1.3).

Paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir kiti organizmai, paaiškina organizme vykstančius procesus ir pokyčius remdamasis mokslo žiniomis. Analizuoja ir diskutuoja apie žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, siūlo sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo priemonių. Argumentuotai diskutuoja apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmes žmogui, jo artimai aplinkai ir visuomenei (F1.4).

Ląstelės ciklas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi susieti somatinių ląstelių dalijimąsi su daugialąsčių organizmų augimu, audinių atsinaujinimu, nelytiniu dauginimusi. Nagrinėdami pateiktą informaciją, mokosi pritaikyti žinias apie ląstelės ciklo valdymą ir susieti ląstelės ciklo valdymo sutrikimus su žmogaus sveikata – auglių atsiradimu.

Vanduo. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis supratimu apie vandens molekulės poliškumą, mokomasi paaiškinti medžiagų tirpumą vandenyje ir vandens dalyvavimą ištirpusių medžiagų pernašoje (kraujo plazma, augalų vandens ir rėtiniai indai) ir vandenyje tirpių medžiagų dalyvavimą cheminėse reakcijose organizme. [...]

Genai ir chromosomos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti kariotipą kaip organizmų somatinių ląstelių chromosomų, susistemintų pagal dydį ir formą, rinkinį; genų ir chromosomų mutacijas ir jų atsiradimą lemiančius mutagenus (fizinius, cheminius ir biologinius veiksnius). Remiantis siklemijos pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti, kaip vieno nukleotido pokytis (taškinės mutacijos) lemia organizmo fenotipo pokytį. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu, aiškinamasi, kaip žmogaus gemalo kariotipo tyrimais diagnozuojami genetiniai sutrikimai iki gimimo.

Paveldimumas ir kintamumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. [...]

Virškinimas ir mityba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Apibūdinama sveikatai palanki mityba, kaip kiekvieno asmens individualius būtinųjų maisto medžiagų ir energijos poreikius tenkinantis maisto racionas. Mokomasi paaiškinti, kad dalį aminorūgščių, reikalingų baltymų gamybai, žmogus gauna tik su maistu, nurodomi žmogaus mitybos sočiųjų ir nesočiųjų riebalų šaltiniai. Mokomasi susieti riebalų, baltymų ir angliavandenių vartojimą su žmogaus sveikata. Mokomasi paaiškinti, kaip su maistu gaunamas cholesterolis panaudojamas organizme. Mokomasi apibūdinti vitaminus (A, B12, C, D) kaip organinius junginius, kurie yra gaunami su maistu ir dalyvauja tam tikruose organizme vykstančiuose procesuose. Mokomasi apibūdinti su maistu gaunamų cheminių elementų (Fe, Ca, P, I, K ir Na) svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti maistines skaidulas ir jų svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti 2–3 virškinimo sistemos ligas: nurodyti jų priežastis ir poveikį organizmui ir pateikti siūlymų, kaip šių ligų išvengti. Remiantis žiniomis apie su maistu gaunamos energijos ir maisto medžiagų panaudojimą organizme, mokomasi paaiškinti nesubalansuotos mitybos pasekmes žmogui.

Kvėpavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi paaiškinti rūkymo (dervų, anglies monoksido, nikotino) poveikį žmogaus sveikatai. Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus.

Kraujas ir jo funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti AB0 sistemos ir Rh sistemos kraujo grupes, kurias nulemia antigenai, esantys eritrocitų membranoje; mokomasi apibūdinti, kaip ir kokiu tikslu nustatomos AB0 sistemos kraujo grupės. Mokomasi paaiškinti, kuo informacija apie Rh sistemos kraujo grupes yra svarbi, perpilant kraują ir laukiantis kūdikio.

Kraujotaka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti aterosklerozę kaip kraujagyslių ligą, dėl kurios sumažėjus arterijų spindžiui ir sutrikus kraujotakai didėja insulto ir infarkto rizika. [...]

Organizmo apsauga nuo infekcijų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. Mokomasi palyginti virusų ir bakterijų sandarą, prisitaikymą daugintis ir plitimą. [...] Aiškinantis dirbtinio imuniteto susidarymą, mokomasi apibūdinti vakciną, kaip organizmui informaciją apie ligos sukėlėją teikiančią priemonę, ir serumą, kaip organizmui antikūnus teikiančią priemonę. Mokomasi apibūdinti antibiotikus, kaip biologiškai aktyvias medžiagas, skirtas bakterijoms naikinti; remiantis duota informacija, nagrinėti antibiotikų veikimo principą. [...]

Šalinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti dializę kaip kenksmingų medžiagų pašalinimą iš kraujo dirbtiniu inkstu, sutrikus inkstų veiklai.

Organizmų funkcijų valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti stimuliuojančių ir slopinančių narkotinių medžiagų poveikį nervinio signalo perdavimui sinapsėse ir nervų sistemos veiklai. [...] Aiškinantis tiroksino funkciją organizme, mokomasi apibūdinti jodo svarbą skydliaukės veikimui. Mokomasi paaiškinti jodo papildų vartojimą sutrikus skydliaukės veiklai ar iškilus radiaciniam pavojui, siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyvaus jodo. [...]

Homeostazės valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes.

Dauginimasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi paaiškinti rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų ir medikamentų vartojimo bei streso poveikį gemalo ir vaisiaus vystymuisi. Mokomasi apibūdinti nevaisingumo priežastis ir galimas priemones šiai problemai spręsti. Remiantis supratimu apie mėnesinių ciklo hormoninę reguliaciją, mokomasi paaiškinti hormoninių kontraceptikų ir natūralaus šeimos planavimo metodo taikymą siekiant atidėti nėštumą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Nurodo darnaus vystymosi tikslus, pateikia pavyzdžių, kaip užtikrinama žmonių gerovė (F2.1).

Įvardina darnaus vystymosi svarbą aplinkosaugai ir žmonių gerovei. Aptaria vietinės bendruomenės gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus (F2.2).

Apibūdina darnaus vystymosi svarbą kaip bendruomenių ir valstybių vystymąsi, paremtą aplinkosauga ir žmonių gerove dabar ir ateityje. Paaiškina ir kritiškai vertina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei. Paaiškina ir vertina vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus (F2.3).

Paaiškina darnaus vystymosi svarbą kaip bendruomenių ir valstybių vystymąsi, paremtą aplinkosauga ir žmonių gerove dabar ir ateityje. Diskutuoja apie vietinės bendruomenės, Lietuvos ir pasaulio gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus, pateikia apibendrintas išvadas. Analizuoja žmogaus veiklos poveikį gamtai vietiniu, šalies ir globaliu mastu, siūlo priemones, mažinančias žmogaus veiklos pasekmes gamtai (F2.4).

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus. 

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Siejant mitybos grandinių ilgį ribojančius veiksnius su žmogaus mityba, mokomasi modeliuoti, kaip trumpesnės mitybos grandinės leistų sumažinti išteklių naudojimą ir išmaitinti daugiau gyventojų. [...] Mokomasi pagrįsti žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje ir įvertinti priemones, mažinančias žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje.

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi apibūdinti, kaip žmogaus veikla tiesiogiai veikia biologinę įvairovę; analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Apibūdina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Įvardija aplinkos ir išteklių apsaugos būdus ir jų pritaikymą konkrečioje situacijoje. Dalyvauja mokyklos ir vietos bendruomenės akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.1).

Paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai vartoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Aptaria aplinkos ir išteklių apsaugos būdus ir jų pritaikymą konkrečioje situacijoje. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.2).

Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kaip racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą ir pateikia konkrečių pavyzdžių. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, aptaria jų pritaikymo galimybes. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose ir siūlo naujų gamtosauginių veiklų (F3.3).

Diskutuoja įvairių sričių (buities, žemės ūkio, pramonės, transporto, biotechnologijų ir kt.) ekologinio tvarumo klausimais. Paaiškina, kaip racionaliai vartoti išteklius, antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų ir nagrinėja jų pritaikymo galimybes vietiniu, šalies ir globaliu mastu. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose, siūlo naujų gamtosauginių veiklų ir geba įtraukti į jas kitus (F3.4).

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. [...]

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi pagrįsti žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje ir įvertinti priemones, mažinančias žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje.

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą.

Pasiekimų raida

Mokinių pasiekimų raida aprašoma pagal pasiekimų sritis, pateikiant mokinių pagrindinio lygio pasiekimus kas dvejus metus. Lentelėje raide (pavyzdžiui, A) žymima pasiekimų sritis, raide ir pirmu skaičiumi (pavyzdžiui, A1) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas, o antru skaičiumi (3) – pagrindinis pasiekimų lygis.

Pasiekimas Pasiekimų raida
7–8 klasių koncentras 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras III–IV gimnazijos klasių koncentras
Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A)
A1. Įvardija ir paaiškina, ką tiria biologijos mokslas, kokias problemas sprendžia. Pateikia teorinių ir taikomųjų biologijos mokslo sričių pavyzdžių. Paaiškina, kad biologija ir kiti gyvybės mokslai leidžia pažinti gamtos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti procesų, reiškinių pasekmes. Apibūdina biologijos mokslo galimybes sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus. Pateikia teorinių ir taikomųjų biologijos sričių pavyzdžių (A1.3).

Paaiškina, kad remiantis biologija ir kitais gyvybės mokslais galima pažinti mus supantį pasaulį kaip visumą. Apibūdina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. Nurodo biologijos teorijų ir jų praktinio taikymo sąsajas (A1.3).

Paaiškina, ką tiria įvairios biologijos mokslo sritys ir kiti gyvybės mokslai. Įvardija biologijos mokslo sprendžiamas problemas. Paaiškina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias šiuolaikines vietinio ir globalaus konteksto problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina biologijos mokslo sričių integralumą ir, naudodamas mokslinę terminologiją, pateikia praktinio pritaikymo pavyzdžių (A1.3).

A2. Apibūdina biologijos mokslo teorijų, modelių kūrimo, pagrindimo principus, paaiškina teorijų, modelių kitimą.

Paaiškina, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios leidžia geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Nurodo, kad biologijos mokslo modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas, kad biologijos mokslo žinios ir pasaulio suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.3).

Paaiškina, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Aptaria biologijos mokslo teorijų ir modelių vystymosi istoriją, įvardija veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.3).

Paaiškina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Paaiškina, kaip bėgant laikui vystėsi biologijos mokslo teorijos ir modeliai, vertina veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.3).

A3. Įvardija moksliniams tyrimams taikomus bioetikos reikalavimus. Sieja etikos normas su biologijos mokslo raida ir prognozuoja jų kitimą.

Apibūdina bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų
poveikį gamtinei aplinkai. Nurodo, kodėl etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.3).

Paaiškina bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Paaiškina, kodėl etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida (A3.3).

Pagrindžia bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Sieja etikos normas su biologijos mokslo raida (A3.3).

A4. Apibūdina ir kritiškai vertina biologijos mokslo atradimų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei. Apibūdina biologijos mokslo vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje: įvardija žymiausius biologijos mokslo atstovus ir aptaria svarbiausius jų pasiekimus.

Pateikia biologijos mokslo atradimų taikymo pavyzdžių, nagrinėja galimas jų taikymo teigiamas ir neigiamas pasekmes. Pateikia biologijos mokslo sričių arba biologijos ir kitų gyvybės mokslų vystymosi istorijos pavyzdžių (A4.3).

Aptaria biologijos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos biologus ir jų pasiekimų įtaką biologijos mokslo raidai. Apibūdina biologijos ir kitų gyvybės mokslų atradimų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei (A4.3).

Analizuoja ir argumentuotai vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Apibūdina naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. Apibūdina šiuolaikinių tyrimo metodų įvairovę ir svarbą (A4.3).

Gamtamokslinis komunikavimas (B)
B1. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos ir kitų gyvybės mokslų sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus.

Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas
reiškinius ir procesus įprastame kontekste (B1.3).

Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste (B1.3).

Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste (B1.3).

B2. Atsirenka reikiamą, įvairiais būdais pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, lygina, kritiškai vertina, klasifikuoja, apibendrina, interpretuoja, jungia skirtingų šaltinių informaciją.

Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) ir formomis pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, padedamas kritiškai vertina, analizuoja, interpretuoja, jungia skirtingų šaltinių informaciją (B2.3).

Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, kritiškai vertina, jungia kelių skirtingų šaltinių informaciją (B2.3).

Tikslingai pasirenka reikšminius žodžius ir atsirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją kritiškai vertina, interpretuoja, lygina, klasifikuoja, analizuoja, jungia ir apibendrina (B2.3).

B3. Pasirenka patikimus informacijos šaltinius, skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos ar nuomonės.

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius; skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.3).

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus; skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.3).

Analizuoja ir vertina patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus. Skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, pateikia pavyzdžių. Nustato, kurie įrodymai pagrindžia mokslinį teiginį (B3.3).

B4. Tinkamai ir tikslingai, laikydamasis etikos normų, skirtingais būdais ir formomis perteikia gyvybės mokslų informaciją, ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, naudoja skaitmenines technologijas.

Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. Pasirenka tinkamus faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus − grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, naudoja skaitmenines technologijas (B4.3).

Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus − grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.3).

Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus − grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Ruošdamas pranešimus tinkamai cituoja šaltinius, vertina jų patikimumą, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.3).

B5. Formuluoja klausimus, argumentais grindžia savo atsakymus.

Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją ir atlikdamas tyrimus formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais (B5.3).

Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją ir atlikdamas tyrimus formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes, argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti (B5.3).

Nagrinėdamas biologijos mokslo informaciją ir atlikdamas tyrimus tikslingai formuluoja probleminius klausimus, padėsiančius išsiaiškinti gyvosios gamtos reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, geba atskirti moksliniais įrodymais ir teorijomis pagrįstus argumentus nuo nemokslinių (B5.3).

Gamtamokslinis tyrinėjimas (C)
C1. Paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija tyrimo atlikimo etapus.

Paaiškina, kas yra tyrimas, apibūdina skirtingus tyrimų metodus, įvardija tyrimo atlikimo etapų seką (C1.3).

Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimų metodus, įvardija tyrimo atlikimo etapų seką (C1.3). 

Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimo metodus, nurodo, kada jie taikomi, įvardija ir apibūdina tyrimo atlikimo etapus (C1.3). 

C2. Formuluoja probleminius klausimus, su jais susietą tyrimo tikslą, hipotezę.

Formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslą, hipotezę įprastoms situacijoms tirti (C2.3). 

Įvardija probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslą, hipotezę (C2.3).

Naujame kontekste atpažįsta ir įvardija probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietą tyrimo tikslą, hipotezę (C2.3).

C3. Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę, numato tyrimo rezultatų patikimumo užtikrinimą.

Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę. Nurodo, ką reikėtų daryti, kad rezultatai būtų patikimi (C3.3).

Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę, numato tyrimo rezultatų patikimumo užtikrinimo būdus (C3.3).

Planuoja tyrimą, pasirenka tinkamą tyrimo metodą, priemones, medžiagas, suplanuoja darbo eigą, paaiškina veiksnius, lemiančius rezultatų patikimumą (C3.3).

C4. Atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis.

Pagal pavyzdį atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.3).

Atlikdamas tyrimą saugiai naudojasi priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.3).

Atlikdamas tyrimą savarankiškai paruošia darbo priemones ir medžiagas, saugiai jomis naudojasi, įvertina galimas rizikas, laikosi etikos reikalavimų, analizuoja kultūrinius ir (ar) aplinkosauginius klausimus; tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, atlieka skaičiavimus, argumentuotai pasirenka tinkamus matavimo vienetus (C4.3).

C5. Analizuoja gautus duomenis, atlieka reikalingus skaičiavimus ir pertvarkymus, pateikia juos tinkamais būdais. Interpretuoja rezultatus, įvertina jų patikimumą.

Apibendrina gautus duomenis. Pateikdamas duomenis skaičiuoja aritmetinį vidurkį, procentus. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Duomenis pateikia susistemintų duomenų lentelėmis, diagramomis ar kitais pasirinktais būdais. Interpretuoja rezultatus (C5.3).

Analizuoja ir apibendrina gautus duomenis. Pateikiant duomenis, skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį, procentus. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Pateikia duomenis tinkamais būdais: lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis; interpretuoja rezultatus, vertina jų patikimumą (C5.3). 

Analizuoja, apibendrina ir matematiškai apdoroja gautus duomenis (atlieka reikalingus skaičiavimus ir pertvarkymus, įvertina matavimo ir skaičiavimo paklaidas, pasitelkia skaitmenines technologijas), pateikia duomenis tinkamais būdais (lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis). Interpretuoja rezultatus, vertina rezultatų patikimumą (C5.3).

C6. Formuluoja išvadas atsižvelgdamas į tyrimo hipotezę, apmąsto atliktas veiklas, numato tyrimo tobulinimo ir plėtotės galimybes.

Remdamasis tyrimo rezultatais formuluoja išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai ir kaip rodo, kad hipotezė pasitvirtino ar nepasitvirtino. Vertina atliktą tiriamąją veiklą ir siūlo jos tobulinimo būdų (C6.3).

Remdamasis gautais rezultatais formuluoja su hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino. Vertina atliktą tiriamąją veiklą, siūlo jos tobulinimą (C6.3).

Remdamasis gautais rezultatais, formuluoja su tikslu ir hipoteze susijusias išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino ar nepasitvirtino. Atsižvelgdamas į atliktą tiriamąją veiklą, siūlo jos tobulinimą (C6.3).

Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D)
D1. Atpažįsta biologijos mokslo objektus ir reiškinius, juos apibūdina.

Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas (D1.3).

Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas (D1.3).

Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, jų savybes ir funkcijas apibūdina tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas (D1.3).

D2. Tikslingai taiko turimas biologijos mokslo žinias įvairiose situacijose, aiškindamasis procesus ir reiškinius, sieja skirtingų mokslų žinias į visumą.

Aiškindamasis procesus ir reiškinius taiko biologijos ir kitų dalykų žinias jas siedamas įprastuose kontekstuose (D2.3).

Siedamas biologijos mokslo ir kitų dalykų žinias į visumą aiškina, kaip vyksta įvairūs biologiniai procesai ir reiškiniai (D2.3).

Taiko ir sieja turimas biologijos ir kitų mokslų žinias įvairiose situacijose, aiškindamasis procesus ir reiškinius (D2.3).

D3. Aiškina reiškinių dėsningumus, atpažįsta priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius.

Paaiškina reiškinių dėsningumus, atpažįsta priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.3).

Paaiškina reiškinių dėsningumus, apibūdina priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.3).

Paaiškina reiškinių dėsningumus, apibūdina priežasties ir pasekmės ryšius, taiko gyvosios gamtos dėsnius (D3.3).

D4. Klasifikuoja, lygina objektus, procesus, reiškinius atsižvelgdamas į jų savybes ir požymius.

Lygina, klasifikuoja biologijos objektus, procesus, reiškinius, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.3).

Lygina ir klasifikuoja biologijos objektus, procesus ir reiškinius remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.3).

Pagal pasirinktus kriterijus lygina ir klasifikuoja objektus ir procesus, remdamasis jų savybėmis ir požymiais (D4.3).

D5. Modeliuoja įvairius procesus ir reiškinius, įvardija bendrus dėsningumus.

Modeliuoja gyvosios gamtos procesus ir reiškinius, taikydamas turimas biologines žinias, pastebi ir įvardija dėsningumus (D5.3).

Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus kuria realių procesų ir reiškinių modelius (D5.3).

Taikydamas biologijos ir kitų gyvybės mokslų dėsningumus, kuria realių procesų ir reiškinių modelius, jais remdamasis aiškina realius procesus (D5.3).

Problemų sprendimas ir refleksija (E)
E1. Pasirenka tinkamas strategijas atlikdamas įvairias užduotis, prognozuoja rezultatus, siūlo problemų sprendimo alternatyvas.

Pasirenka tinkamą strategiją užduočiai atlikti atsižvelgdamas į jos pobūdį ir esamas galimybes, siūlo problemos sprendimo alternatyvas (E1.3).

Pasirenka strategiją įvairioms probleminėms užduotims spręsti, prognozuoja rezultatus ir siūlo problemos sprendimo alternatyvas (E1.3).

Pasirenka strategiją įvairioms probleminėms užduotims spręsti, numato ir apibūdina tikėtinus problemos sprendimo rezultatus, siūlo problemų sprendimo alternatyvas (E1.3).

E2. Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įvairiose situacijose.

Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus įprastose situacijose (E2.3).

Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus naujose situacijose (E2.3).

Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas biologijos mokslo žinias ir gebėjimus, gautus tyrimų rezultatus skirtingų gyvybės mokslų integravimo reikalaujančiose situacijose (E2.3).

E3. Kritiškai vertina gautus rezultatus atsižvelgdamas į realų kontekstą.

Kritiškai vertina savo ir kitų gautus rezultatus, lygina juos, apibendrina, daro išvadas atsižvelgdamas į realų kontekstą (E3.3).

Remdamasis teorinėmis žiniomis, kritiškai vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro išvadas (E3.3).

Remdamasis teorinėmis žiniomis, kritiškai vertina problemos sprendimą ir atliktos užduoties rezultatus, atsižvelgdamas į realų kontekstą, daro argumentuotas išvadas (E3.3).

E4. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kelia tolesnius mokymosi tikslus.

Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kelia tolesnius mokymosi tikslus (E4.3).

Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.3). 

Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija ir plėtoja savo stiprybes ir apmąsto tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus (E4.3).

Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F)
F1. Įvardija save kaip gamtos dalį, apibūdina organizme vykstančius procesus ir pokyčius remdamasis biologijos mokslo žiniomis, paaiškina sveikos gyvensenos principus ir jų laikosi.

Remdamasis biologijos mokslo žiniomis paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Paaiškina, kodėl svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų (F1.3). 

Paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai. Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių  sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos (F1.3).

Paaiškina, kad žmogus pavaldus tiems patiems gamtos dėsniams kaip ir visi kiti organizmai, analizuoja ir sieja organizme vykstančius procesus ir pokyčius remdamasis mokslo žiniomis. Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių  sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei (F1.3).

F2. Paaiškina sąsajas tarp gamtinės ir socialinės aplinkos, biologijos mokslo ir technologijų, nusako žmogaus veiklos teigiamą ir neigiamą poveikį gamtai.

Paaiškina biologijos mokslo ir technologijų įtaką visuomenės raidai. Nurodo gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, paaiškina žmogaus veiklos pasekmes gamtai ir vertina jas vietovės bei globaliu mastu (F2.3). 

Apibūdina darnaus vystymosi svarbą aplinkosaugai ir žmonių gerovei dabar ir ateityje. Apibūdina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei. Apibūdina vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus (F2.3). 

Apibūdina darnaus vystymosi svarbą kaip bendruomenių ir valstybių vystymąsi, paremtą aplinkosauga ir žmonių gerove dabar ir ateityje. Paaiškina ir kritiškai vertina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei. Paaiškina ir vertina vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus (F2.3).

F3. Prisiima atsakomybę ir imasi veiksmų saugant gamtą ir racionaliai vartojant išteklius.

Apibūdina gamtos išteklių ribotumą. Argumentuotai siūlo, kaip mažinti vartojimo apimtis, vengti vienkartinių daiktų, rūšiuoti atliekas ir jas perdirbti. Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. Nurodo Lietuvos raudonosios knygos svarbą pažįstant ir saugant organizmus (F3.3).

Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje  galimybes. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose (F3.3).

Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kaip racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą ir pateikia konkrečių pavyzdžių. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, aptaria jų pritaikymo galimybes. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose ir siūlo naujų gamtosauginių veiklų (F3.3).

Mokymo(si) turinys
7–8 klasių koncentras
7 klasė
Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą.
BP

[...] Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą.

Tikslas

Aptarti, koks yra žymiausių Lietuvos biologų indėlis į gamtos pažinimą ir biologijos mokslo raidą.

Mokymosi uždaviniai
  1. Aptarti bent 4 Lietuvos mokslininkų (botanikų ir zoologų) veiklą ir jų indėlį į biologijos mokslą Lietuvoje.
  2. Aptarti, kuo Lietuvos biologų darbai svarbūs šiandieninei visuomenei ir gamtos apsaugai.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - plėtoja žinias apie Lietuvos biologus, jų veiklą ir indėlį į biologijos mokslą;

Komunikavimo - tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais ir formomis pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją apibendrina, jungia ir aiškiai, nuosekliai, laikydamiesi etikos normų perteikia kitiems;

Kultūrinę - plėtoja žinias apie gyvybės mokslų vystymąsi Lietuvoje; Skaitmeninę - naudoja tinkamas skaitmenines technologijas informacijos paieškai ir pristatymui.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokiniams pateikiami klausimai:
Ar žinote bent vieną garsų Lietuvos biologą? Ką tyrė šis mokslininkas? Kuo jo veikla svarbi šiandienos visuomenei?

Kodėl Kauno zoologijos muziejui sutektas Tado Ivanausko vardas?

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai suskirstomi į grupes. Darbas grupėse: mokiniai bendradarbiaudami renka informaciją apie pasirinktą Lietuvos biologą, ją aptaria ir vizualiai pateikia atsakydami į šiuos klausimus:
1. Ką tyrė šis mokslininkas?

2. Kuo jo veikla svarbi šiandienos visuomenei?

Mokslininkai:
Tadas Ivanauskas - zoologijos mokslo Lietuvoje pradininkas;

Ričardas Kazlauskas - gamtosaugos puoselėtojas;

Eugenija Šimkūnaitė - vaistažolių tyrėja;

Zigmantas Gudžinskas - augalijos tyrimai ir apsauga.

Užduotis

Sukurti plakatą "Lietuvos biologas, kuriuo didžiuojamės", kuriame:

  • pateikta mokslininko nuotrauka;
  • nurodytas mokslininko vardas ir pavardė;
  • trumpai aprašyta jo mokslinė ir visuomeninė veikla;
  • paaiškinta, kuo jis svarbus Lietuvai;
  • pateikta mokslininko veiklą atspindinti iliustracija (piešinys, schema ar nuotrauka).
Įsivertinimas / refleksija
  1. Apibūdink Tado Ivanausko veiklą ir jo indėlį į biologijos mokslo raidą Lietuvoje.
  2. Apibūdink Ričardo Kazlausko veiklą ir jo indėlį į biologijos mokslo raidą Lietuvoje.
  3. Apibūdink Eugenijos Šimkūnaitės veiklą ir jos indėlį į biologijos mokslo raidą Lietuvoje.
  4. Apibūdink Zigmanto Gudžinsko veiklą ir jo indėlį į biologijos mokslo raidą Lietuvoje.
  5. Kuo Lietuvos biologų darbai svarbus visuomenei ir gamtos apsaugai?
Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai, dirbdami grupėse, sukuria kryžiažodį tema "Žymiausi Lietuvos mokslininkai". Kryžiažodyje turi būti pateikti klausimai apie pasirinktus Lietuvos mokslininkus (jų veiklą, tyrinėjimo sritis ar indėlį į mokslą), o atsakymuose - mokslininkų pavardės. Sukurtą kryžiažodį mokiniai pristato klasėje.

Galimos užduotys mokiniams

Kūrybinė užduotis: sukurti minčių žemėlapį "Biologijos mokslo šakos ir jų atstovai - žymiausi Lietuvos mokslininkai"

Mokymosi ištekliai http://www.yrasalis.lt/desimt/mokslininkai/
https://www.vle.lt/
https://www.youtube.com/watch?v=OatNlittras
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus
Ričardas Kazlauskas - Visuotinė lietuvių enciklopedija
Tadas Ivanauskas - Visuotinė lietuvių enciklopedija
Eugenija Šimkūnaitė - Visuotinė lietuvių enciklopedija
Zigmantas Gudžinskas - Visuotinė lietuvių enciklopedija
Mokomasi atpažinti bakterijų, augalų ir gyvūnų ląsteles. Mokomasi nurodyti bakterijos ląstelės struktūras ir pagrindines jų funkcijas (kapsulė ir sienelė − apsauginė funkcija, plazminė membrana − medžiagų pernaša, citozolis − ląstelės užpildas, nukleoidas − paveldimos informacijos saugojimas), augalų ir gyvūnų ląstelių struktūras ir jų pagrindines funkcijas (branduolys − paveldimos informacijos saugojimas, chloroplastai − fotosintezė, mitochondrijos − ląstelinis kvėpavimas, plazminė membrana − medžiagų pernaša, sienelė − apsauginė funkcija, centrinė vakuolė − ląstelinių sulčių kaupimas, citozolis − ląstelės užpildas). Apibūdinami augalų ir gyvūnų tipinių ląstelių struktūros panašumai (branduolys, mitochondrijos, plazminė membrana, citozolis) ir skirtumai (ląstelės sienelė, chloroplastai, centrinė vakuolė), siejant su ląstelių prisitaikymu atlikti funkcijas. Lyginamos bakterijų ląstelės su augalų ir gyvūnų ląstelėmis ir nurodomi jų sandaros panašumai ir skirtumai. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti organizmo struktūrinius lygmenis (ląstelė, audinys, organas, organų sistema, organizmas) ir pateikti pavyzdžių. Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.
BP

Mokomasi atpažinti bakterijų, [...] ląsteles. Mokomasi nurodyti bakterijos ląstelės struktūras ir pagrindines jų funkcijas (kapsulė ir sienelė − apsauginė funkcija, plazminė membrana − medžiagų pernaša, citozolis − ląstelės užpildas, nukleoidas − paveldimos informacijos saugojimas) [...]

Tikslas

Išnagrinėti bakterijos ląstelės sandarą ir jos struktūrų pagrindines funkcijas.

Mokymosi uždaviniai
  1. Įvardyti bakterijos ląstelės struktūras (kapsulę, sienelę, plazminę membraną, citozolį, nukleoidą).

Apibūdinti ląstelės struktūrų funkcijas.

Paaiškinti, kaip bakterijos ląstelės sandara susijusi su jos gyvybine veikla.

Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus (bakterijas, jų struktūras), juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

Komunikavimo - skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokiniams pateikiamas bakterijų paveikslas:

ir užduodami klausimai, pavyzdžiui: Ar teko girdėti žodį "bakterija"? Jei teko, tai kokiomis aplinkybėmis? Gal matėte kažkur užrašytą šį žodį? Ar visos bakterijos yra pavojingos žmogui? Kur jos gyvena? Trumpai aptariamos mokinių išsakytos mintys.

Patarimas: jeigu mokiniams neteko girdėti žodžio "bakterija", galima parodyti, pavyzdžiui, jogurto etiketes, kuriose nurodyta jo sudėtis:

Veikla: tyrinėjimas / diskusija ir kt.

Darbas porose arba grupėse: mokiniai nagrinėja bakterijos ląstelės schemą, aiškinasi, kokios struktūros sudaro bakteriją ir kokios yra struktūrų funkcijos ir užpildo lentelę:

Ląstelės dalis Funkcija 
Kapsulė / sienelė  
Plazminė membrana  
Citozolis  
Nukleoidas  

Patarimas: slenkstinio pasiekimų lygio mokiniams lentelės pildymui galima pateikti funkcijų sąrašą: medžiagų pernaša, ląstelės užpildas, apsauga, paveldima informacija.

Aptariama, kaip šios struktūros padeda bakterijai išgyventi. Pateikiami klausimai:
Kaip šios struktūros padeda bakterijai išgyventi?

Kodėl bakterijai svarbu turėti apsaugines struktūras?

Kuri bakterijos ląstelės dalis tavo nuomone yra svarbiausia? Paaiškink, kodėl.

Užduotis

Naudodamiesi žemiau pateiktoje instrukcijoje aprašoma tipine bakterijos ląstele, nuspalvinkite jos pagrindines struktūras. Spalvindami įsidėmėkite bakterijos ląstelės sandarą.

1. Ląstelės sienelė apsaugo bakteriją ir suteikia jai formą. Tai yra išorinis sluoksnis. Nuspalvinkite ląstelės sienelę violetine spalva ir įvardykite raidę, kuria ji pažymėta.

2. Bakterijos sienelės vidinėje pusėje yra plazminė membrana. Jos užduotis - reguliuoti medžiagų patekimą į ląstelę ir iš jos. Nuspalvinkite plazminę membraną rausva spalva ir įvardykite raidę, kuria ji pažymėta.

3. Bakterijas iš išorės gaubia kapsulė, kuri saugo ją nuo nepalankių aplinkos veiksnių. Nuspalvinkite ją šviesiai žaliai ir įvardykite raidę, kuria ji pažymėta.

4. Kai kurios bakterijos gali judėti aplinkoje naudodamos struktūras, vadinamas žiuželiais, Nuspalvinkite žiuželius tamsiai žaliai ir įvardink raidę, kuria jis pažymėtas.

5. Viduje esanti terpė vadinamas citozoliu. Ją sudaro vanduo ir jame ištirpusios medžiagos, čia vyksta cheminės reakcijos. Nuspalvinkite citozolį šviesiai mėlyna spalva ir įvardykite raidę, kuria jis pažymėtas.

6. Kiekvienoje bakterijoje yra nukleoidas, kuriame saugoma bakterijos paveldimoji informacija. Nuspalvinkite nukleoidą geltona spalva ir įvardykite raidę, kuria jis pažymėtas.

Įsivertinimas / refleksija

Užbaik sakinius:
Šiandien sužinojau, kad bakterijos ląstelė .................................................................................................

Man buvo įdomiausia .............................................................

Dabar aš galiu paaiškinti .........................................................

Man dar sunku .........................................................................

Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai dirbdami grupėse parengia skrajutes su informacija apie tai, kaip apsisaugoti nuo žalingų sveikatai bakterijų.

Galimos užduotys mokiniams

Perskaitykite pateiktą tekstą ir juo remdamiesi atsakykite į klausimus:
Kuo bakterijos yra naudingos žmogui?

Kaip galima apsisaugoti nuo ligas sukeliančių bakterijų?

Bakterija yra vienaląstis organizmas, neturintis membrana apgaubto branduolio, dėl to jos dauginasi skildamos perpus. Bakterijos geriausia dauginasi kai pakanka maisto ir joms palanki temperatūra. Tai vieni seniausių mūsų planetos gyventojų, kurių būta prieš 3,5 mlrd. metų, kai Žemėje dar nebuvo deguonies.

Kai dauguma žmonių išgirsta žodį "bakterijos", jie pagalvoja apie kažką, kas kenkia sveikatai. Visgi kai kurios bakterijos iš tikrųjų mums padeda. Bakterijos naudojamos maistui, pavyzdžiui, sūriui ir jogurtui gaminti. Kai kurios bakterijos gyvena žmogaus ir gyvūnų žarnyne ir padeda virškinti maistą. Gerąsias bakterijas vartojame, kai yra sutrikusi žarnyno veiklą, pavyzdžiui vartojant antibiotikus arba apsinuodijus maistu. Be to, bakterijos gali padėti mums skaidyti aplinkoje esančias kenksmingas medžiagas. Mokslininkai sukūrė bakterijų rūšį, kuri gali "praryti" išsiliejusią naftą.

Deja, yra bakterijų, kurios gali sukelti ligas. Pavyzdžiui, Salmonelės bakterijos gali sukelti apsinuodijimą maistu, o streptokokai - anginą.

Dažniausiai į organizmą kenksmingos bakterijos patenka per nešvarias rankas, blogai apdorotą maistą, taip pat, jei ruošiant maistą buvo nesilaikoma higienos normų.

Esant skirtingoms temperatūroms, bakterijų gyvybingumas skiriasi. Pavyzdžiui, esant 0–5 laipsnių temperatūrai, bakterijos dauginasi lėtai, palankiausia temperatūra bakterijoms daugintis yra 37°C. Jei maistas ilgesnį laiką bus laikomas 16–52°C temperatūroje, pavyzdžiui, nuo saulės prikaitusiame automobilyje, bus sudarytos palankios sąlygos ne tik bakterijoms daugintis, bet ir išskirti toksinus. Tokiomis sąlygomis laikyto maisto nerekomenduojama valgyti, nes juo galima apsinuodyti. 100°C temperatūroje žūva dauguma bakterijų, tuo tarpu 116–121°C temperatūra yra pražūtinga jau visoms bakterijoms.

Mokymosi ištekliai Ląstelė: Bakterijos, augalo ir gyvūno ląstelės | Gamtos mokslų skaitmeninė platforma 7–8 kl.
Bakterijos - Studentai | Britannica Kids | Namų darbų pagalba
BP

[...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.

Tikslas

Palyginti augalines ir gyvūnines ląsteles, stebint jų sandarą mikroskopu, bei nustatyti pagrindinius jų panašumus ir skirtumus.

Mokymosi uždaviniai
  1. Įvardyti ir apibūdinti mikroskopu stebimų augalinės ir gyvūninės ląstelės pagrindines struktūras (ląstelės membraną, citoplazmą, branduolį, augalinėje - sienelę ir vakuolę).
  2. Palyginti augalinės ir gyvūninės ląstelės sandarą, nustatant jų panašumus ir skirtumus bei paaiškinant, kaip šie ypatumai susiję su jų funkcijomis.
  3. Paaiškinti, kaip ląstelės sandara leidžia jai veikti kaip gyvajai sistemai (pvz., medžiagų apykaita, apsauga, gyvybinių procesų reguliavimas).
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo kompetencija - atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus (ląsteles, jų struktūras), juos apibūdina, lygina augalų ir gyvūnų ląsteles, klasifikuoja objektus.

Komunikavimo kompetencija - tinkamai vartodamas sąvokas ir terminus formuluoja tyrimo hipotezę ir išvadą.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija - dirbdamas grupėje kuria teigiamus tarpusavio santykius, naudodamas bendravimo įgūdžius veiksmingai komunikuoja.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokiniams pateikiamas paveikslas su namo ir augalo struktūrinėmis dalimis. 

Namas - negyvas daiktas, tačiau jį sudarančias dalis galima grupuoti panašiai kaip organizmą sudarančias dalis. 

(Iliustracija parengta remiantis J. Martin, S. Ellis, Science Extension 7, Cambridge University Press, 2008.) 

Klausimai:
1. Ir namas, ir augalas turi sudėtingą struktūrą, tačiau namą apibūdiname kaip negyvą daiktą, o augalą - kaip gyvą organizmą. Paaiškinkite, kodėl.

2. Ką galima pavadinti smulkiausiu gyvojo organizmo statybiniu vienetu?

3. Kaip įrodyti, kad ląstelė yra gyvoji sistema?

4. Ar visos organizmą sudarančios ląstelės yra vienodos? (Mokinai turėtų pabrėžti, kad nors ir skiriasi savo forma ar atliekama funkcija, tačiau pagrindinės struktūros ir organelės yra tokios pačios.) 

Veikla: Tyrinėjimas / diskusija

Mokiniai, dirbdami poromis:
1. aptaria žinomas ląstelės dalis, jų funkcijas ir mikropreparatų gaminimo principus;

2. iškelia darbo hipotezę, kokias struktūras pamatys augalo ir gyvūno ląstelėse.

3. paruošia augalinės (elodėjos ar samanos) ir gyvūninės (pvz., jaučio raumens) ląstelės mikropreparatus, stebi juos mikroskopu, atpažįsta ląstelės struktūras, įvardija jų funkcijas ir fiksuoja rezultatus piešiniuose.

4. Palygina ląstelių sandarą bei funkcijas ir suformuluoja išvadas.

Tiriamojo darbo aptarimas: mokiniai argumentuotai pagrindžia, kokios ląstelės struktūros buvo matomos, kokias funkcijas jos atlieka, palygina augalinės ir gyvūninės ląstelės sandaros bei funkcijų ypatumus.

Užduotis

Nupiešti pro mikroskopą stebėtą augalo ir gyvūno ląstelių vaizdą ir piešinyje įvardyti ląstelių struktūras ir jų funkcijas.

Įsivertinimas / refleksija

Užbaik sakinius:
1. Pro mikroskopą matomos augalo ląstelės ...

2. Pro mikroskopą matomos gyvūno ląstelės ...

3. Augalo ir gyvūno ląstelių panašumai ...

4. Augalo ir gyvūno ląstelių skirtumai ...

Galimos mokymosi veiklos

Mokiniams pateikiamos kelios skirtingos augalų ir gyvūnų ląstelių mikrofotografijos. Dirbdami poromis jie nustato, kurios ląstelės yra augalinės, o kurios gyvūninės, ir savo pasirinkimą pagrindžia pagal matomas struktūras.

Galimos užduotys mokiniams

Mokiniai gauna kelias neįvardintas augalų ir gyvūnų ląstelių mikrofotografijas ir tampa ląstelių detektyvais. Remdamiesi matomais požymiais jie nustato, kurios ląstelės yra augalinės, o kurios - gyvūninės, ir savo sprendimą pagrindžia. Pasirinkę vieną mikrofotografiją mokiniai įvardija joje matomas ląstelės struktūras, trumpai paaiškina jų funkcijas ir nurodo požymius, kurie padėjo atpažinti ląstelę. Tuomet pasirinktą ląstelę palygina su kito tipo ląstele, įvardydami bent du panašumus ir du skirtumus. Darbo pabaigoje mokiniai pristato savo "detektyvo išvadą" klasei ir paaiškina, kokie mikrofotografijoje rasti įrodymai leido nustatyti, ar tai augalo, ar gyvūno ląstelė.

Mokymosi ištekliai Ląstelė: Bakterijos, augalo ir gyvūno ląstelės | Gamtos mokslų skaitmeninė platforma 7–8 kl.
Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla
Aiškinamasi, kad paveldimoji informacija yra chromosomose. Modeliuojant chromosomas, mokomasi apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, kurioje užkoduota informacija apie organizmo požymius. Nurodoma, kad chromosomos sudarytos iš DNR. Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai.
BP

Aiškinamasi, kad paveldimoji informacija yra chromosomose. Modeliuojant chromosomas, mokomasi apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, kurioje užkoduota informacija apie organizmo požymius. Nurodoma, kad chromosomos sudarytos iš DNR. [...]

Tikslas

Modeliuoti chromosomas ir apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, kurioje užkoduota informacija apie organizmo požymius bei nurodyti, kad chromosomos sudarytos iš DNR.

Mokymosi uždaviniai
  1. Nurodyti, kad paveldimoji informacija yra chromosomose, o chromosomos sudarytos iš DNR.
  2. Atpažinti schemoje chromosomą, DNR ir geną bei įvardyti jų tarpusavio ryšį.
  3. Modeliuoti chromosomą ir joje pažymėti geną kaip chromosomos dalį.
  4. Apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, kurioje užkoduota informacija apie organizmo požymius.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - sieja chromosomas, DNR ir genus su paveldimosios informacijos saugojimu ir organizmo požymiais, formuojasi supratimą apie jų tarpusavio ryšius.

Komunikavimo - pristato chromosomos modelį, tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir jomis nusako geno, DNR bei chromosomos sąsajas.

Kūrybiškumo - kuria chromosomos modelį, pasirinkdami tinkamas priemones ir būdus genui bei paveldimosios informacijos išsidėstymui pavaizduoti.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokiniams parodomos kelių tos pačios rūšies organizmų, pavyzdžiui, skirtingų veislių šunų, kačių nuotraukos. Prašoma pastebėti ir įvardyti jų panašumus bei skirtumus.

Mokiniams pateikiami klausimai:

  • Kokius panašius ir skirtingus požymius pastebite?
  • Kodėl tos pačios rūšies organizmai nėra visiškai vienodi?
  • Kaip manote, kur organizme gali būti saugoma informacija apie paveldimus požymius?
Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai tyrinėja vaizdines schemas, kuriose skirtingu masteliu pavaizduota ląstelė, branduolys, chromosoma, DNR ir genas. Lygindami schemas, atpažįsta pavaizduotas struktūras, aiškinasi jų tarpusavio ryšį ir sudėlioja jas nuoseklia seka: ląstelė → branduolys → chromosoma → DNR → genas.

Aptarus schemas, mokiniai, naudodami pateiktas arba pasirinktas priemones, kuria chromosomos modelį. Modeliuodami parodo DNR ir pažymi joje pasirinktą geną. Sukurtais modeliais remiamasi aptariant, kur saugoma paveldimoji informacija ir kaip genai susiję su organizmo požymiais.

Užduotis

Sukurti chromosomos modelį, kuriame būtų pavaizduota DNR ir pažymėtas genas. Remiantis sukurtu modeliu:

  • atpažinti ir įvardyti chromosomą, DNR ir geną;
  • parodyti, kurioje chromosomos dalyje yra genas;
  • pasirinkti organizmo požymio pavyzdį, su kuriuo galima susieti geną;
  • apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, kurioje užkoduota informacija apie organizmo požymius.
Įsivertinimas / refleksija

Užbaikite sakinius:

  • Dabar žinau, kad chromosoma...
  • Dabar žinau, kad genas...
  • Galiu apibūdinti DNR, chromosomos ir geno ryšį…
Galimos mokymosi veiklos

"Nuo ląstelės iki geno". Mokiniai gauna sumaišytas korteles su ląstelės, branduolio, chromosomos, DNR ir geno vaizdais. Dirbdami poromis jas sudėlioja nuo didžiausios struktūros iki mažiausios ir pagrindžia pasirinktą seką. Mokytojas palaipsniui pateikia papildomą informaciją, leidžiančią mokiniams patiems patikslinti pirminį kortelių išdėstymą.

"Išvyniok chromosomą". Mokiniams pateikiamas siūlas, virvelė arba ilga popieriaus juosta, simbolizuojanti DNR. Joje spalvotomis atkarpomis pažymimi keli "genai". Mokiniai DNR susuka ir supakuoja į chromosomos modelį, o vėliau jį "išvynioja" ir ieško pažymėtų genų.

"Požymio informacijos adresas". Mokiniams pateikiamos organizmų požymių kortelės, pavyzdžiui, žiedo spalva, vaisiaus spalva, kailio spalva. Kiekvienai kortelei reikia rasti jos "informacijos adresą" modelyje: ląstelė → branduolys → chromosoma → DNR → genas. Akcentuojama ne konkretaus požymio paveldėjimo mechanizmo analizė, o geno, kaip DNR dalies, kurioje užkoduota informacija apie organizmo požymį, samprata.

Galimos užduotys mokiniams

1. "Surask klaidą biologo užrašuose". Mokiniams pateikiami teiginiai, iš kurių dalis yra klaidingi:
Chromosomos yra sudarytos iš DNR.

Genas yra chromosomos dalis.

DNR yra sudaryta iš chromosomų.

Paveldimoji informacija yra chromosomose.

Chromosoma yra geno dalis.

Mokiniai, remdamiesi pamokoje įgytomis žiniomis atrenka teisingus teiginius, o klaidinguose pakeičia vieną ar kelis žodžius taip, kad teiginiai taptų teisingi.

2. "Biologinis GPS". Pateikiama neužbaigta schema:
LĄSTELĖ → ________ → CHROMOSOMA → ________ → GENAS

Mokiniai įrašo trūkstamas sąvokas branduolys ir DNR, o po schema vienu sakiniu apibūdina geną.

3. "Iššifruok modelį". Pateikiamas scheminis chromosomos piešinys, kuriame išryškinama DNR ir viena jos atkarpa.

Mokiniai schemoje turi pažymėti chromosomą, DNR, geną ir užbaigti sakinį:
Genas yra _______________________, kurioje užkoduota informacija apie __________________.

Mokymosi ištekliai https://teach.genetics.utah.edu/
https://www.yourgenome.org/students-and-teachers
https://www.vle.lt/straipsnis/genas/
Modeliuojant mitozę, mokomasi ją apibūdinti kaip nelytinių branduolį turinčių ląstelių dalijimosi būdą, kurio metu susidaro identiškos ląstelės; aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. Modeliuojant mejozę, mokomasi apibūdinti ją kaip lytinių ląstelių susidarymo būdą.
BP

Modeliuojant mitozę, mokomasi ją apibūdinti kaip nelytinių branduolį turinčių ląstelių dalijimosi būdą, kurio metu susidaro identiškos ląstelės; aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. [...]

Tikslas

Modeliuoti mitozės procesą ir paaiškinti jo reikšmę organizmų augimui, audinių atsinaujinimui bei nelytiniam dauginimuisi.

Mokymosi uždaviniai
  1. Apibūdinti mitozę kaip nelytinių branduolį turinčių ląstelių dalijimosi būdą.
  2. Modeliuoti mitozės eigą ir paaiškinti, kaip šio proceso metu susidaro dvi identiškos dukterinės ląstelės.
  3. Paaiškinti mitozės reikšmę daugialąsčių organizmų augimui, audinių atsinaujinimui ir nelytiniam dauginimuisi.
  4. Pritaikyti žinias apie mitozę, paaiškinant jos vaidmenį konkrečiose biologinėse situacijose (organizmo augimo, žaizdų gijimo ar nelytinio dauginimosi pavyzdžiuose).
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - plėtoja žinias apie mitozės procesą, analizuoja jo etapus, supranta jo reikšmę organizmui.

Komunikavimo - tikslingai pasirenka informaciją apie mitozės procesą iš įvairių šaltinių, ją analizuoja, apibendrina ir, vartodami biologijos sąvokas, aiškiai, nuosekliai bei laikydamiesi bendravimo etikos perteikia savo išvadas kitiems.

Kūrybiškumo - modeliuoja mitozės procesą, taikydami kūrybiškus biologinių reiškinių vaizdavimo būdus.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokytojas iš anksto paprašo mokinių atsinešti savo vaikystės nuotrauką ir palyginti, kaip pasikeitė jų išvaizda bei organizmas nuo ankstyvos vaikystės iki dabar.

Mokiniams pateikiami klausimai:

  • Kaip manote, kodėl žmogus auga?
  • Kaip užgyja įsipjauta žaizda, jei senos ląstelės žūsta?
  • Iš kur atsiranda naujos organizmo ląstelės?
Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai suskirstomi į grupes. Darbas grupėse: mokiniai bendradarbiaudami nagrinėja mitozės procesą, kuria mitozės modelį ir jį pristato, atsakydami į šiuos klausimus:

  • Kas yra mitozė ir kokiu būdu vyksta šis ląstelės dalijimasis?
  • Kokie yra pagrindiniai mitozės etapai ir kas vyksta kiekviename iš jų?
  • Kokios ląstelės susidaro po mitozės?
  • Kodėl mitozė svarbi daugialąsčio organizmo augimui ir audinių atsinaujinimui?
  • Kaip mitozė padeda organizmams nelytiškai daugintis?
Užduotis

Sukurti mitozės modelį "Kaip atsiranda naujos ląstelės", kuriame:

  • pavaizduoti pagrindiniai mitozės etapai ir jų seka;
  • trumpai aprašyta, kas vyksta kiekviename mitozės etape;
  • paaiškinta, kokios ląstelės susidaro po mitozės ir kuo jos panašios į motininę ląstelę;
  • nurodyta mitozės reikšmė organizmo augimui, audinių atsinaujinimui ir nelytiniam dauginimuisi;
  • pateiktas aiškus vaizdinis modelis (schema, piešinys, popierinis modelis ar skaitmeninis vaizdas).
Įsivertinimas / refleksija

1. Kas yra mitozė?

2. Paaiškink pagrindinius mitozės etapus ir nusakyk, kokie pokyčiai vyksta ląstelėje dalijimosi metu.

3. Paaiškink mitozės reikšmę daugialąsčių organizmų augimui, audinių atsinaujinimui ir nelytiniam dauginimuisi.

4. Kodėl naujų identiškų ląstelių susidarymas yra svarbus organizmų gyvybinei veiklai?

Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai, dirbdami grupėse, sukuria mokymosi korteles tema "Mitozė - ląstelių dalijimasis". Kortelėse turi būti pateikti klausimai apie mitozės procesą (jo eigą, pagrindinius etapus, susidarančias ląsteles ir reikšmę organizmui), o kitoje kortelės pusėje - teisingi atsakymai ir paaiškinimai. Sukurtas mokymosi korteles mokiniai pristato klasėje ir naudoja žinių pasitikrinimui.

Galimos užduotys mokiniams

"Situacijos analizės kortelės": mokiniai traukia korteles su biologinėmis situacijomis, susijusiomis su mitozės reikšme. Perskaitę situaciją, mokiniai paaiškina, kaip joje pasireiškia mitozės procesas ir kodėl jis svarbus. Kitas mokinys įvertina atsakymą, patikrina, ar paaiškinimas teisingas, ir prireikus jį papildo.

Situacijų kortelių pavyzdžiai:

Situacija:
Nusibrozdinus kelį ar įsipjovus pirštą, po kelių dienų pažeista oda pradeda gyti. Pažeistoje vietoje susidaro naujos odos ląstelės, kurios pakeičia sužalotas ar žuvusias ląsteles.
Klausimai:
1. Koks ląstelių dalijimosi procesas vyksta gyjant žaizdai?
2. Kaip mitozė padeda atkurti pažeistą audinį?
3. Kodėl susidariusios naujos ląstelės yra tinkamos pakeisti pažeistas ląsteles?
Atsakymas:
1. Vyksta mitozė.
2. Mitozės metu susidaro naujos ląstelės, kurios pakeičia pažeistas ar žuvusias odos ląsteles, todėl audinys gali atsinaujinti.
3. Naujos ląstelės yra genetiškai identiškos pradinėms ląstelėms, todėl gali atlikti tas pačias funkcijas.
Įsivertinimas:
☐ Paaiškinau, kas vyksta ląstelėse.
☐ Nurodžiau mitozės reikšmę audinių atsinaujinimui.
☐ Panaudojau biologijos sąvokas.

Papildomi situacijų pavyzdžiai:

  • Žmogui pažeidus odą, po kelių dienų žaizda pradeda gyti. Paaiškinkite, kaip mitozė padeda atkurti pažeistus audinius.
  • Vaikas auga ir jo kūnas didėja. Paaiškinkite, kokį vaidmenį augant atlieka mitozė.
  • Iš augalo dalies išauga naujas augalas. Paaiškinkite, kaip mitozė susijusi su nelytiniu dauginimusi.
  • Organizme nuolat pakeičiamos senos ar pažeistos ląstelės. Paaiškinkite, kodėl tam reikalinga mitozė.
Mokymosi ištekliai https://www.biointeractive.org/search?keyword=mitosis
https://www.vle.lt/
https://www.youtube.com/watch?v=C6hn3sA0ip0
https://pixabay.com/images/search/mitosis/
Mokomasi apibūdinti organizmų klasifikavimo paskirtį; modeliuojant aiškinamasi pagrindiniai klasifikavimo principai; domenas apibūdinamas kaip aukščiausias klasifikacinis vienetas; nurodomi ir apibūdinami trys organizmų domenai (bakterijų, archėjų, eukarijų); supažindinama su augalų ir gyvūnų taksonominiais rangais (domenas, karalystė, tipas ar skyrius, klasė, būrys ar eilė, šeima, gentis, rūšis); tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. Apibūdinamas bakterijų vaidmuo gamtoje. Mokomasi atpažinti eukarijų domeno grybų, protistų, augalų ir gyvūnų karalysčių atstovus pagal karalystėms būdingus požymius. Apibūdinamas protistų, grybų vaidmuo gamtoje. Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. Modeliuojant viruso sandarą, mokomasi apibūdinti virusus, paaiškinti jų vaidmenį gamtoje.
BP

[...] supažindinama su augalų ir gyvūnų taksonominiais rangais (domenas, karalystė, tipas ar skyrius, klasė, būrys ar eilė, šeima, gentis, rūšis); tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...]

Tikslas

Susipažinti su organizmų klasifikavimo principais ir pagrindiniais augalų bei gyvūnų taksonominiais rangais.

Mokymosi uždaviniai
  1. Išvardyti taksonominius rangus nuo stambiausio iki smulkiausio: domenas → karalystė → tipas / skyrius → klasė → būrys / eilė → šeima → gentis → rūšis.

Naudojantis pateikta informacija ar informacijos šaltiniais priskirti pasirinktus augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams.

Palyginti dviejų organizmų klasifikaciją ir remiantis bendrais taksonominiais rangais paaiškinti, kurie organizmai yra artimiau giminingi.

Ugdomos kompetencijos

Pažinimo kompetencija - mokiniai taiko organizmų klasifikavimo principus, priskiria augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams bei lygindami jų klasifikaciją nustato giminingumo ryšius.

Komunikavimo kompetencija - mokiniai vartodami tinkamas biologijos sąvokas paaiškina organizmų klasifikaciją ir pagrindžia, pagal kokius taksonominius požymius organizmai yra artimiau giminingi.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Pamokos pradžioje mokytojas pateikia keturis gerai pažįstamų organizmų pavadinimus arba jų nuotraukas, pavyzdžiui: katė, lapė, beržas, kiaulpienė. Mokinių klausiama: "Kaip suskirstytumėte šiuos organizmus į grupes? Kokį požymį pasirinktumėte?". Mokiniai pasiūlo galimus grupavimo būdus: augalai ir gyvūnai, judantys ir nejudantys, turintys kailį, žydintys ir pan.

Trumpai pristatoma klasifikavimo idėja ir parodomi "taksonominiai laiptai": Domenas → Karalystė → Tipas / Skyrius → Klasė → Būrys / Eilė → Šeima → Gentis → Rūšis.

Galima mokiniams pristatyti žaismingus sakinius, kurie padeda įsiminti sistematinius rangus, pvz.:

Akcentuojama, kad judant nuo domeno link rūšies grupės tampa vis mažesnės, o jose esantys organizmai - vis panašesni.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai dirba poromis arba grupėmis po 3–4. Kiekviena grupė gauna žemiau pateiktas organizmų korteles.

Užduotis:
Kiekvienam organizmui pateikti 8 taksonominiai rangai ir trumpi jų aprašymai. Perskaitykite aprašymą ir iš pateiktų pavadinimų pasirinkite, kuris pavadinimas priklauso tam taksonominiam rangui. Pavadinimus galima panaudoti tik po vieną kartą.

Naminė katė
Taksonominių rangų pavadinimai:
Katiniai / Naminė katė / Eukariotai / Žinduoliai / Rainuotosios katės / Gyvūnai / Chordiniai / Plėšrieji žinduoliai
Taksonominis rangas Trumpas aprašymas Priskirk pavadinimą
Domenas Ląstelės turi branduolį ir organeles.
Karalystė Minta kitais organizmais, gali judėti.
Tipas Turi chordą, dauguma turi stuburą.
Klasė Turi plaukus, jauniklius maitina pienu.
Būrys Turi plėšrūnams būdingus aštrius dantis.
Šeima Judrūs plėšrūnai su aštriais nagais.
Gentis Nedidelės katės, artimos naminei katei.
Rūšis Prijaukintas žmogaus, dažnas namų augintinis.
Rudoji lapė
Taksonominių rangų pavadinimai:
Lapės / Gyvūnai / Šuniniai / Eukariotai / Rudoji lapė / Žinduoliai / Plėšrieji žinduoliai / Chordiniai
Taksonominis rangas Trumpas aprašymas Priskirk pavadinimą
Domenas Ląstelės turi branduolį ir organeles.
Karalystė Minta kitais organizmais, gali judėti.
Tipas Turi chordą, dauguma turi stuburą.
Klasė Turi plaukus, jauniklius maitina pienu.
Būrys Turi plėšrūnams būdingus aštrius dantis.
Šeima Ilgesnis snukis, nagai neįtraukiami.
Gentis Nedideli šuniniai pūkuotomis uodegomis.
Rūšis Rausvas kailis, ilga pūkuota uodega.
Pilkasis vilkas
Taksonominių rangų pavadinimai:
Pilkasis vilkas / Šuniniai / Eukariotai / Šunys / Chordiniai / Gyvūnai / Plėšrieji žinduoliai / Žinduoliai
Taksonominis rangas Trumpas aprašymas Priskirk pavadinimą
Domenas Ląstelės turi branduolį ir organeles.
Karalystė Minta kitais organizmais, gali judėti.
Tipas Turi chordą, dauguma turi stuburą.
Klasė Turi plaukus, jauniklius maitina pienu.
Būrys Turi plėšrūnams būdingus aštrius dantis.
Šeima Ilgesnis snukis, nagai neįtraukiami.
Gentis Priklauso vilkai ir naminiai šunys.
Rūšis Stambus laukinis plėšrūnas, gyvena gaujomis.
Upinis bebras
Taksonominių rangų pavadinimai:
Bebrai / Graužikai / Gyvūnai / Bebriniai / Eukariotai / Upinis bebras / Chordiniai / Žinduoliai
Taksonominis rangas Trumpas aprašymas Priskirk pavadinimą
Domenas Ląstelės turi branduolį ir organeles.
Karalystė Minta kitais organizmais ir aktyviai juda.
Tipas Turi chordą, dauguma turi stuburą.
Klasė Kūną dengia plaukai, jauniklius maitina pienu.
Būrys Turi nuolat augančius priekinius kandžius.
Šeima Stambūs graužikai, prisitaikę gyventi vandenyje.
Gentis Stato užtvankas, turi plačią uodegą.
Rūšis Europoje paplitęs pusiau vandens graužikas.
Kopūstinis baltukas
Taksonominių rangų pavadinimai:
Baltukas / Drugiai / Nariuotakojai / Baltukai / Eukariotai / Gyvūnai / Kopūstinis baltukas / Vabzdžiai
Taksonominis rangas Trumpas aprašymas Priskirk pavadinimą
Domenas Ląstelės turi branduolį ir organeles.
Karalystė Minta kitais organizmais ir aktyviai juda.
Tipas Kūnas segmentuotas, turi nariuotas galūnes.
Klasė Turi šešias kojas ir antenas.
Būrys Sparnus dengia smulkūs spalvoti žvyneliai.
Šeima Dažniausiai balti arba gelsvi drugiai.
Gentis Balti drugiai su tamsiomis dėmėmis.
Rūšis Vikšrai dažnai minta kopūstų lapais.
Vynuoginė sraigė
Taksonominių rangų pavadinimai:
Pilvakojai / Vynuoginė sraigė / Didsraiginiai / Eukariotai / Helix / Gyvūnai / Plautiniai / Moliuskai
Taksonominis rangas Trumpas aprašymas Priskirk pavadinimą
Domenas Ląstelės turi branduolį ir organeles.
Karalystė Minta kitais organizmais, gali judėti.
Tipas Minkštas kūnas, dažnai dengiamas kriauklės.
Klasė Juda raumeninga koja, dažnai turi kriauklę.
Būrys Kvėpuoja plaučiais ir gyvena sausumoje.
Šeima Sausumos sraigės su apvalia kriaukle.
Gentis Stambios sausumos sraigės spiraline kriaukle.
Rūšis Didelė sraigė rusvai dryžuota kriaukle.
Užduotis

Mokyklos biologijos kabinete susimaišė augalų ir gyvūnų taksonominės kortelės. Reikia atkurti organizmų klasifikaciją ir išsiaiškinti, kurie organizmai yra artimesni giminaičiai.

Tiriami organizmai:
naminė katė

upinis bebras

kopūstinis baltukas

vynuoginė sraigė

paprastoji kiaulpienė

karpotasis beržas

paprastasis ąžuolas

1 užduotis. Atkurkite taksonomijos laiptus. Taksonominiai rangai susimaišė: šeima, klasė, rūšis, domenas, gentis, karalystė, būrys / eilė, tipas / skyrius. Sudėliokite juos nuo stambiausio iki smulkiausio:
2 užduotis. Augalas ar gyvūnas? Suskirstykite organizmus į dvi karalystes.

Augalai:
Gyvūnai:
Parašykite po vieną požymį, pagal kurį atpažinote:
augalą:
gyvūną:
3 užduotis. Sutvarkykite taksonomines korteles. Prie kiekvieno pateikto pavadinimo parašykite, kokį taksonominį rangą jis žymi.

Naminė katė

Pavadinimas Taksonominis rangas
Gyvūnai
Katiniai
Naminė katė
Eukariotai
Žinduoliai
Rainuotosios katės
Chordiniai
Plėšrieji žinduoliai

Upinis bebras

Pavadinimas Taksonominis rangas
Graužikai
Bebrai
Eukariotai
Bebriniai
Gyvūnai
Upinis bebras
Chordiniai
Žinduoliai

Kopūstinis baltukas

Pavadinimas Taksonominis rangas
Vabzdžiai
Baltukai
Nariuotakojai
Kopūstinis baltukas
Eukariotai
Drugiai
Gyvūnai
Baltukas

Paprastoji kiaulpienė

Pavadinimas Taksonominis rangas
Astriniai
Kiaulpienė
Eukariotai
Magnolijūnai
Augalai
Astriečiai
Paprastoji kiaulpienė
Magnolijainiai

Karpotasis beržas

Pavadinimas Taksonominis rangas
Beržiniai
Karpotasis beržas
Augalai
Bukiečiai
Eukariotai
Beržas
Magnolijūnai
Magnolijainiai

Paprastasis ąžuolas

Pavadinimas Taksonominis rangas
Ąžuolas
Magnolijainiai
Bukiniai
Paprastasis ąžuolas
Eukariotai
Augalai
Bukiečiai
Magnolijūnai

4 užduotis. Suraskite giminaičius. Palyginkite organizmų taksonomines korteles.

a) Naminė katė ir upinis bebras

Kiek stambiausių taksonominių rangų sutampa?

Nuo kurio rango jų klasifikacija pradeda skirtis?

b) Karpotasis beržas ir paprastasis ąžuolas

Iki kurio rango jų klasifikacija sutampa?

Nuo kurio rango jie skiriasi?

c) Karpotasis beržas ir paprastoji kiaulpienė

Kokius taksonominius rangus jie turi bendrus?

d) Naminė katė ir paprastasis ąžuolas

Koks yra stambiausias bendras jų taksonas?

Įsivertinimas / refleksija

Užrašyk taksonominius rangus tinkama seka:
Domenas → _________ → _________ → _________ → _________ → _________ → _________ → Rūšis

Patarimas: Galima užduotį atlikti ant balto lapo ir visiems vienu metu iškelti į viršų, kad mokytoja matytų, pakomentuotų dažniau daromas klaidas.

Galimos mokymosi veiklos

Organizmų rūšiavimas. Mokiniams pateikiamos skirtingų augalų ir gyvūnų nuotraukos. Jie pirmiausia suskirsto organizmus į augalus ir gyvūnus, o tada nustato smulkesnes grupes.

Klaidų medžioklė. Mokytojas pateikia specialiai neteisingai sudarytas kelių organizmų klasifikacijas. Mokiniai turi surasti klaidas ir jas taisyti.

Galimos užduotys mokiniams

Nubraižyti organizmų atpažinimo raktą, pagal turimus požymius.

Panašiai kaip aprašytoje veikloje su organizmų kortelėmis, galima pateikti mokiniams jų pasirinktų gyvūnų taksonominius rangus ir leisti jiems savarankiškai sugalvoti rango apibūdinimą. Nesudėtingai taksonominius rangus galima rasti tiesiog nuėjus į gyvūno Wikipedia puslapį.

Mokymosi ištekliai https://emokykla.lt/bendrosios-programos/priesmokyklinis-ugdymas/13?utm
https://emokykla.lt/upload/files/2024/08/23/biologijos-bp-pu-ir-2024-08-22.pdf?utm
https://www.britannica.com/science/taxonomy?utm
Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių bestuburių gyvūnų tipų (duobagyvių, plokščiųjų, apvaliųjų, žieduotųjų kirmėlių, moliuskų, nariuotakojų) ir nariuotakojų (vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių) klasių atstovus, tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, nurodyti jų vaidmenį gamtoje. Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių stuburinių gyvūnų klasių (kaulinių žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių, žinduolių) atstovus, apibūdinti jų išorinę kūno dangą, kvėpavimo ir kraujotakos sistemą, dauginimąsi ir vystymąsi. Mokomasi palyginti žinduolių (augalėdžių ir plėšrūnų) virškinimo sistemas. Nurodomas stuburinių gyvūnų vaidmuo gamtoje.
BP

Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių bestuburių gyvūnų tipų [...] ir nariuotakojų (vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių) klasių atstovus, tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, nurodyti jų vaidmenį gamtoje. [...]

Tikslas

Atpažinti nariuotakojų grupių atstovus ir apibūdinti jų išorinės sandaros požymius, siejant juos su prisitaikymu gyventi skirtingoje aplinkoje.

Mokymosi uždaviniai
  1. Tyrinėti pasirinktų nariuotakojų atstovų išorinę sandarą, stebint ir fiksuojant jų kūno dalių, galūnių bei kitus matomus požymius.
  2. Atpažinti Lietuvoje gyvenančius vėžiagyvių, voragyvių ir vabzdžių atstovus pagal nustatytus išorinės sandaros požymius.
  3. Apibūdinti išorinės sandaros požymius, padedančius nariuotakojams prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje.
  4. Nurodyti vėžiagyvių, voragyvių ir vabzdžių vaidmens gamtoje pavyzdžių.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - tyrinėja nariuotakojų išorinę sandarą, išskiria jų grupėms būdingus požymius ir sieja juos su prisitaikymu gyventi skirtingoje aplinkoje.

Skaitmeninė - naudodamiesi skaitmeniniais gyvūnų atpažinimo ištekliais, ieško požymių, padedančių nustatyti nariuotakojų atstovus, atsirenka užduočiai reikalingą informaciją ir ją panaudoja gyvūnams atpažinti.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos - dirbdami tyrėjų grupėse pasiskirsto užduotimis, tariasi dėl gyvūno priskyrimo nariuotakojų grupei, išklauso skirtingas nuomones ir kartu priima sprendimą.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Ekrane parodomos 6–8 stambiu planu nufotografuotos Lietuvoje aptinkamų gyvūnų kūno detalės, nerodant viso gyvūno. Pavyzdžiui: voro koja, vabalo antsparnis, drugio sparnas, vėžio žnyplė, bitės antena, erkės kūno dalis. Tarp jų įterpiama viena "svetima" detalė - pavyzdžiui, sraigės čiuptuvas.

Nuotraukų šaltinis: iNaturalist - Lithuania https://www.inaturalist.org/places/lithuania

Mokiniams pateikiamas klausimas: Ką apie gyvūną galima sužinoti pamačius tik mažą jo kūno dalį?

Mokiniai bando atpažinti, kokia gyvūno kūno dalis pavaizduota, bei spėja, kam ji gali būti reikalinga. Savo spėjimus grindžia tik tuo, ką mato nuotraukoje. Mokytojas atskleidžia, kad šeši pavaizduoti gyvūnai priklauso nariuotakojams, o sraigė - ne.

Mokiniams pateikiamas klausimas: Kas sieja tokius skirtingus gyvūnus ir pagal kokius požymius galime atpažinti nariuotakojus?

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai dirba mažomis grupėmis. Kiekviena grupė gauna skirtingų Lietuvoje gyvenančių nariuotakojų "tyrimo rinkinį" - vėžiagyvių, voragyvių ir vabzdžių atstovų nuotraukas arba skaitmeninius vaizdus. Stebėdami gyvūnus mokiniai ieško ir fiksuoja jų išorinės sandaros požymius: kūno dalių skaičių, kojų skaičių, antenas, sparnus, kūno dangą ir kitus matomus požymius. Pagal surinktus duomenis gyvūnus grupuoja ir aiškinasi, kokie požymiai būdingi vėžiagyviams, voragyviams ir vabzdžiams.

Grupėms pateikiama informacija apie tiriamų gyvūnų gyvenamąją aplinką. Mokiniai aptaria, kurie pastebėti išorinės sandaros požymiai gali būti svarbūs gyvenant vandenyje, sausumoje ar judant ore.

Veiklos pabaigoje grupės palygina rezultatus ir padedant mokytojui sudaro bendrą "Nariuotakojų atpažinimo raktą".

Užduotis

Kiekviena grupė gauna vieno nežinomo Lietuvoje gyvenančio nariuotakojo nuotrauką ir trumpą "radimo vietos" aprašymą, tačiau gyvūno pavadinimas nepateikiamas.

Mokiniai turi:

  1. atpažinti, kuriai grupei - vėžiagyviams, voragyviams ir vabzdžiams priklauso gyvūnas;
  2. pateikti 2–3 matomus išorinės sandaros požymius, kuriais grindžiamas pasirinkimas;
  3. apibūdinti, kaip vienas iš pastebėtų požymių gali būti susijęs su gyvūno gyvenamąja aplinka;
  4. nurodyti bent vieną šio gyvūno ar jo grupės vaidmens gamtoje pavyzdį.
Įsivertinimas / refleksija

Pateikiama pagrindinėje veikloje nenaudota nariuotakojo nuotrauka. Mokinys individualiai užrašuose pasižymi:

  1. požymis, kurį pastebėjau _____________
  2. pagal šį požymį gyvūną priskiriu ____________.
  3. šis požymis gali būti svarbus gyvūnui, nes ____________.
Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai gauna vėžiagyvių, voragyvių ir vabzdžių nuotraukų rinkinį. Stebėdami kūno dalių, kojų, antenų, sparnų ir kitus išorinius požymius, patys sukuria paprastą šakotą atpažinimo raktą. Sukurtą raktą perduoda kitai grupei, kuri patikrina, ar pagal jį galima teisingai atpažinti pateiktus gyvūnus.

Esant tinkamoms sąlygoms, mokiniai mokyklos teritorijoje ieško nariuotakojų, jų neliesdami fotografuoja arba stebi vietoje. Fiksuoja radimo vietą, kojų skaičių, kūno dalis ir kitus matomus požymius. Sugrįžę į klasę pagal surinktus duomenis bando gyvūnus priskirti vabzdžiams, voragyviams ar vėžiagyviams.

Mokiniai gauna nariuotakojų korteles ir galimų jų vaidmenų korteles: plėšrūnas, augalėdis, apdulkintojas, skaidytojas ir kt. Ieško pagrįstų porų ir aptaria, kodėl tas pats nariuotakojis gali būti svarbus keliems ekosistemos procesams.

Galimos užduotys mokiniams

Nariuotakojų "detektyvas"

1. Byla "Nežinomas gyventojas"

Mokyklos kieme aptiktas nežinomas nariuotakojis. Jį stebėję mokiniai užrašė šiuos požymius:

  • Kūnas sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių.
  • Turi keturias poras kojų.
  • Antenų nepastebėta.
  • Gyvena sausumoje.

Užduotis: Nustatykite, kuriai nariuotakojų grupei priklauso rastas gyvūnas. Pasirinkite du požymius, kurie leidžia atmesti kitas nariuotakojų grupes.

2. Byla "Klaidingas įrašas"

Jaunasis gamtininkas sudarė trijų nariuotakojų stebėjimo lentelę. Tačiau vieną gyvūną priskyrė netinkamai grupei.

Gyvūnas Kojų skaičius Antenos Grupė
Boružė 6 Yra Vabzdžiai
Voras 8 Nėra Vabzdžiai
Upinis vėžys 10 Yra Vėžiagyviai

Užduotis: Suraskite klaidingą įrašą. Paaiškinkite, kodėl jis neteisingas, ir nurodykite, kokiais požymiais remiantis gyvūną galima priskirti tinkamai grupei.

3. Byla "Trys įtariamieji"

Tyrėjai aptiko tris skirtingus nariuotakojus: žiogą, vorą ir vėžį.

Užduotis: Įsivaizduokite, kad turite sukurti atpažinimo raktą žmogui, kuris šių gyvūnų nepažįsta.

Sudarykite trijų nuoseklių klausimų seką, pagal kurią būtų galima atskirti visus tris gyvūnus. Klausimai turi būti susiję tik su išorinės sandaros požymiais.

4. Byla "Prisitaikymo paslaptis"

Tyrėjai stebėjo vandens vabalą, kurio užpakalinės kojos ilgos, plokščios ir apaugusios tankiais plaukeliais.

Užduotis: Paaiškinkite, kokią funkciją atlieka tokios kojos. Palyginkite jas su sausumoje gyvenančio vabalo kojomis ir pagrįskite, kaip kojų sandara susijusi su gyvenamąja aplinka.

Mokymosi ištekliai https://www.vle.lt/straipsnis/nariuotakojai/
https://www.vle.lt/straipsnis/vabzdziai/
https://www.vle.lt/straipsnis/voragyviai/
https://www.vle.lt/straipsnis/veziagyviai/
https://www.inaturalist.org/places/lithuania
https://www.amnh.org/learn-teach/resources-for-learning/insectarium
https://smp.emokykla.lt/
Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, nurodyti jų funkcijas. Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; mokomasi paaiškinti šaknų ir lapų prisitaikymą vykdyti funkcijas skirtingomis augimo sąlygomis. Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. Aiškinamasi apdulkinimo, sėklų platinimo svarba augalams ir ekosistemoms; tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.
BP

[...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.

Tikslas

Tyrinėjant mokyklos teritorijos augalus atpažinti pagrindines Lietuvos augalų grupes ir apibūdinti jų reikšmę gamtoje.

Mokymosi uždaviniai
  1. Atpažinti mokyklos teritorijoje augančius Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių ir gaubtasėklių) atstovus pagal jiems būdingus taksonominius požymius.
  2. Priskirti tiriamus augalus atitinkamai augalų grupei, remiantis jų sandaros ypatumais.
  3. Apibūdinti tirtų augalų vaidmenį gamtoje, paaiškinant jų reikšmę ekosistemai.
  4. Atlikti mokyklos teritorijos augalų tyrimą, užfiksuojant stebėjimų rezultatus ir suformuluojant išvadas apie augalų rūšinę įvairovę.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - atpažįsta Lietuvos augalų grupes, analizuoja jų požymius ir paaiškina jų vaidmenį gamtoje.

Komunikavimo - tikslingai renka informaciją apie tiriamus augalus, ją analizuoja, apibendrina, vartodami biologijos sąvokas, aiškiai bei nuosekliai pristato tyrimo rezultatus ir išvadas.

Kūrybiškumo - gamina herbariumus, taikydami kūrybiškus biologinių reiškinių vaizdavimo būdus.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokytojas pakviečia mokinius išeiti į mokyklos teritoriją ir užduoda klausimą: "Ar manote, kad mokyklos kieme auga tik žolė, ar čia galima rasti skirtingų Lietuvos augalų grupių atstovų?".

Mokytojas paaiškina, kad pamokos metu jie taps tyrėjais - stebės mokyklos teritorijoje augančius augalus, bandys juos atpažinti, priskirti samanų, sporinių induočių, plikasėklių ar gaubtasėklių grupei ir išsiaiškins, kokį vaidmenį šie augalai atlieka gamtoje.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai suskirstomi į grupes. Darbas grupėse: mokiniai bendradarbiaudami atlieka mokyklos teritorijos augalų tyrimą, taikydami transekto metodą. Eidami iš anksto numatytu maršrutu (maršrutas iki pamokos pradžios parenkamas mokytojo arba bendradarbiaujant su mokiniais) stebi augalus, naudodamiesi augalų atpažinimo raktu ar programėle nustato jų pavadinimus, priskiria juos samanų, sporinių induočių, plikasėklių arba gaubtasėklių grupei, fiksuoja rezultatus darbo lape ir aptaria gautus duomenis, atsakydami į šiuos klausimus:
1. Kokius augalus pavyko rasti mokyklos teritorijoje?

2. Kurioms augalų grupėms priklauso rasti augalai?

3. Kokie požymiai padėjo atpažinti augalus ir priskirti juos atitinkamai grupei?

4. Kokį vaidmenį gamtoje atlieka kiekvienas tirtas augalas?

5. Kurių augalų grupių mokyklos teritorijoje nepavyko rasti? Kaip manote, kodėl?

Kiekviena grupė pristato tyrimo rezultatus, palygina juos su kitų grupių duomenimis ir suformuluoja išvadas apie mokyklos teritorijos augalų įvairovę bei jų reikšmę gamtai.

Užduotis

Mokyklos teritorijos augalų tyrimas, taikant transekto metodą.

Gautus duomenis fiksuoti duomenų tyrimo lape.

Mokyklos teritorijos augalų tyrimas

Tyrėjo vardas, pavardė, tyrimo data

Tyrimo tikslas

Tyrinėjant mokyklos teritoriją atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių ir gaubtasėklių) atstovus bei apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.

Tyrimo eiga:

1. kartu su grupe eikite mokytojo pažymėta maždaug 40 m ilgio transekta.

2. sustokite kiekviename iš pažymėtų tyrimo taškų (kas 5–8 m).

3. kiekviename taške apžiūrėkite augalus maždaug 1–2 m spinduliu.

4. naudodamiesi augalų atpažinimo raktu, vadovėliu arba programėle atpažinkite bent 3 augalus.

5. nustatykite, kuriai augalų grupei priklauso kiekvienas augalas: samanoms, sporiniams induočiams, plikasėkliams ar gaubtasėkliams.

6. tyrimo lape užrašykite augalo pavadinimą, augalų grupę ir būdingus požymius.

7. baigę tyrimą, aptarkite grupėje surinktus duomenis.

8. atsakykite į pateiktus klausimus ir suformuluokite išvadą, kokių augalų grupių atstovų radote mokyklos teritorijoje ir kuri grupė buvo gausiausia.

LIETUVOS AUGALŲ GRUPIŲ ATPAŽINIMO KORTELĖ

Iliustracija sukurta naudojant DI įrankį.

Tyrimo duomenys

Tyrimo taškas
(vieta transektos žemėlapiui)
Augalo pavadinimas Augalų grupė

Požymiai, padėję atpažinti

Tyrimo rezultatų analizė

1. Kurių augalų grupių atstovų pavyko rasti?

2. Kuri augalų grupė mokyklos teritorijoje buvo gausiausia?

3. Kurių augalų grupių neradote? Kaip manote, kodėl?

4. Kokie požymiai dažniausiai padėjo atpažinti augalus?

5. Pasirinkite vieną rastą augalą ir paaiškinkite jo vaidmenį gamtoje.

Išvada

Parašykite 2–3 sakinius.

1. Ką sužinojote apie mokyklos teritorijos augalus?

2. Kokių augalų grupių atstovų pavyko rasti?

3. Kokią reikšmę šie augalai turi gamtoje?

Papildoma užduotis anksčiau baigusiems darbą:
Pasirinkite vieną mokyklos teritorijoje nerastą augalų grupę. Pateikite vieną Lietuvoje augantį šios grupės atstovą ir trumpai aprašykite jo reikšmę gamtoje.

Įsivertinimas / refleksija

1. Kokius Lietuvos augalų - samanų, sporinių induočių, plikasėklių ir gaubtasėklių - atstovus pavyko aptikti mokyklos teritorijoje?

2. Kokioms augalų grupėms priskyrėte rastus augalus? Kokie požymiai padėjo juos atpažinti?

3. Koks yra tirtų augalų vaidmuo gamtoje (pvz., dirvožemio formavimas, deguonies gamyba, buveinių kūrimas, maisto šaltinis)?

4. Ką tyrimo rezultatai parodė apie mokyklos teritorijos augalų įvairovę? Kurių augalų grupių atstovų pavyko aptikti, kurių nepavyko ir kodėl?

5. Kaip sekėsi dirbti grupėje, atlikti stebėjimus ir fiksuoti duomenis lauko tyrimo metu? Kas sekėsi geriausiai, o ką kitą kartą būtų galima atlikti geriau?

Galimos mokymosi veiklos

Augalo "detektyvo" užduotis. Mokiniai gauna užduotį surasti konkretų augalą mokyklos teritorijoje (pvz., samaną, pušį ar kiaulpienę). Jie turi jį apibūdinti, nurodyti požymius, pagal kuriuos atpažino, ir priskirti augalų grupei. Vėliau pristato sistematinius požymius, kurie padėjo nustatyti augalą.

Galimos užduotys mokiniams

Botaninio herbariumo gamyba ir pristatymas: mokiniai iš pasirinkto augalo padaro herbariumą ir jį pristato klasei. Pristatymo metu jie įvardija augalo pavadinimą, paaiškina, pagal kokius požymius jį atpažino, bei nurodo, kokiai augalų grupei jis priklauso. Mokiniai apibūdina augalo lapų, stiebo, o jei matoma - žiedų ar vaisių ypatybes, papasakoja, kokioje augavietėje augalą rado ir kokios aplinkos sąlygos jam yra tinkamiausios. Taip pat paaiškina, kuo šis augalas svarbus gamtai ar žmogui, įvertina, ar jis yra vietinis, retas ar invazinis, ir paaiškina, kodėl tai svarbu. Pristatymo pabaigoje mokiniai palygina savo herbariumo augalą su klasės draugo pasirinktu augalu, įvardydami bent du panašumus ir du skirtumus, bei pasidalija vienu įdomiu faktu apie savo pasirinktą augalą, kurį sužinojo rinkdami informaciją.

Mokymosi ištekliai https://www.inaturalist.org/
https://floraincognita.com/
https://plantnet.org/en/
8 klasė
Mokomasi apibūdinti ekologiją kaip mokslą apie gyvų organizmų tarpusavio santykius ir jų ryšius su negyvąja aplinka, ekologijos struktūrinius lygmenis. Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; remiantis pavyzdžiais, paaiškinti, kaip populiacijos augimui priešinasi aplinka. Mokomasi apibūdinti tarprūšinius santykius (plėšrūnas ir auka, parazitas ir šeimininkas, augalai ir apdulkintojai); modeliuojant aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, nagrinėjama, kaip kinta bendrijos dėl sezoninių pokyčių, krūmų ar miškų kirtimo, gaisrų, sausros, potvynių. Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.
BP

[...] Mokomasi apibūdinti tarprūšinius santykius (plėšrūnas ir auka, [...]) [...]

Tikslas

Tyrinėjant modeliuoti ekosistemos organizmų populiacijų pokyčius, suprasti plėšrūno ir aukos tarpusavio ryšį, paaiškinti jų populiacijų gausumo svyravimus bei įvertinti, kaip vienos rūšies gausumo pokyčiai veikia kitus ekosistemos organizmus.

Mokymosi uždaviniai
  1. Paaiškinti plėšrūno ir aukos santykį bei pateikti tokio tarprūšinio ryšio pavyzdžių.
  2. Remiantis simuliacijos duomenimis apibūdinti, kaip kinta augalų, triušių ir vilkų populiacijų gausumas.
  3. Surinkti, pateikti ir interpretuoti duomenis lentelėje bei grafike ir pagal juos suformuluoti pagrįstą išvadą apie populiacijų kitimą ekosistemoje.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo kompetencija - mokiniai analizuoja plėšrūno ir aukos populiacijų pokyčius, aiškina jų tarpusavio ryšį ir formuluoja pagrįstas išvadas.

Skaitmeninė kompetencija - mokiniai naudodamiesi kompiuterine simuliacija modeliuoja plėšrūno ir aukos populiacijų kitimą, renka ir interpretuoja skaitmeniniu būdu pateiktus duomenis.

Komunikavimo kompetencija - mokiniai dirbdami poromis aptaria gautus rezultatus, argumentuoja savo įžvalgas ir kartu formuluoja išvadas.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokiniams pateikiamas klausimas: "Įsivaizduokite salą, kurioje gyvena daug triušių ir kelios lapės. Vienais metais dėl ligos beveik visos lapės išnyksta. Kas, jūsų manymu, nutiks triušių populiacijai po kelių mėnesių? O kas gali nutikti dar vėliau?"

Mokiniai poromis trumpai susitaria dėl prognozės ir ją paaiškina.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokytojas pateikia problemines situacijas:
1. Kas nutiktų, jeigu iš ekosistemos išnyktų vilkai?

Mokiniai turėtų susieti vilkų išnykimą su galimu triušių pagausėjimu ir didesniu augalų suvartojimu. Galima pažiūrėti trumpą vaizdo įrašą apie vilkų populiacijos atstatymą Yellowstone parke How reintroducing wolves saved this ecosystem | The Earthshot Prize - YouTube

2. Kas nutiktų vilkams, jeigu labai sumažėtų augalų?

Mokiniai kuria priežasties ir pasekmės grandinę:
mažiau augalų → mažiau maisto triušiams → mažiau triušių → mažiau maisto vilkams → mažiau vilkų

3. Kodėl gamtoje plėšrūnų ir aukų skaičius dažnai svyruoja, o ne išlieka pastovus?

Situacijų aptarimo pabaigoje mokiniai kartu su mokytoju apibendrina, kad ekosistemoje vienos populiacijos pokyčiai gali turėti poveikį kelioms kitoms populiacijoms.

Užduotis

Mokiniai gali dirbti individualiai arba poromis. Reikalingas kompiuteris, planšetė arba telefonas bei darbo lapai.

Ekologijos praktinis darbas - plėšrūno ir grobio santykiai

Kiekvienoje ekosistemoje gyvi organizmai yra susiję tarpusavyje. Plėšrūnai minta kitais gyvūnais, žolėdžiai - augalais, o visaėdžiai - ir augalais, ir gyvūnais. Jeigu plėšrūnų yra per daug, jie gali sumedžioti tiek daug grobio, kad jo labai sumažės arba jis visai išnyks. Tačiau jeigu grobio bus per mažai, plėšrūnams neužteks maisto, todėl pradės mažėti ir jų skaičius.

Darbo eiga

Įjunkite simuliaciją: https://www.learner.org/wp-content/interactive/envsci/ecology/ecology.html

Simuliacijos pradžioje bus dvi augalų rūšys - augalas A ir augalas B. Pagalvokite, kas, jūsų nuomone, nutiks šiems augalams, augantiems toje pačioje aplinkoje? Kodėl?

  1. Paleiskite simuliaciją ir stebėkite ją tol, kol ji sustos 100-ąją dieną.

Pažiūrėkite į grafiką ir aprašykite, kas nutiko augalui A ir augalui B per 100 dienų.

Tarprūšinė konkurencija vyksta tada, kai skirtingos rūšys, gyvenančios toje pačioje aplinkoje, varžosi dėl tų pačių išteklių. Dažnai viena rūšis geriau pasinaudoja turimais ištekliais, todėl jos daugėja, o kitai rūšiai išgyventi tampa sunkiau. Pagalvokite apie augalą A ir augalą B - dėl kokių išteklių jie gali konkuruoti?

  1. Iš naujo paleiskite simuliaciją. Pasirinkite stirną ir stebėkite, kas nutinka skirtingais atvejais:
  • kai stirna ėda tik augalą A;
  • kai stirna ėda tik augalą B;
  • kai stirna ėda abu augalus.

Kiekvieną kartą paleiskite simuliaciją iki 100-osios dienos. Tada įrašykite, kiek liko augalo A, augalo B ir stirnų.

Patarimas: užveskite pelės žymeklį ant grafiko linijos - taip galėsite pamatyti tikslų organizmų skaičių.

  1. Kuriame iš pateiktų variantų populiacijos išliko stabiliausios (nei viena rūšis neišnyko). Kodėl?

Plėšrūnų ir jų grobio skaičius gamtoje dažnai keičiasi ciklais. Pavyzdžiui, kai ekosistemoje yra daug stirnų, vilkai turi daugiau maisto, todėl jų gali daugėti. Kai vilkų padaugėja, jie sumedžioja daugiau stirnų, todėl stirnų skaičius pradeda mažėti. Toks ryšys vadinamas plėšrūno ir grobio ciklu.

Simuliacijoje paspauskite žalią mygtuką "Presets", kad išvalytumėte ankstesnius duomenis ir pradėtumėte iš naujo. Šį kartą simuliacijoje bus trys organizmai: augalas A, stirna ir vilkas. Paleiskite simuliaciją naudodami mygtuką "STEP" ir stebėkite ją iki 30-osios dienos. Užpildykite lentelę.

  1. Stebint simuliaciją į lentelę įrašykite, kiek yra augalų A, triušių ir vilkų nurodytą dieną.
    Diena
    Organizmas
    0 5 10 15 20 25 30
    Augalas A
    Stirna
    Vilkas
  2. Apibūdinkite, kokius pastebite populiacijų pokyčius per 30 dienų?
  3. Naudodamiesi duomenimis iš savo užpildytos lentelės, nubraižykite populiacijų kitimo grafiką per 30 dienų ir parašykite išvadą.
  4. Įjunkite simuliaciją ir leiskite jai veikti 100 dienų. Kas nutiko populiacijoms? Kodėl?

Kaip manote, kas nutiktų, jei pridėtumėte dar vieną žolėdį, kuris būtų papildomas maisto šaltinis vilkams? Kaip pasikeistų stirnų populiacija? Kaip pasikeistų vilkų populiacija?

Įsivertinimas / refleksija

Užbaikite teiginius:
1. Kai stirnų populiacija padidėja, vilkų populiacija po kurio laiko __________________, nes __________________.

2. Kai vilkų labai padaugėja, stirnų populiacija __________________, todėl vėliau __________________.

3. Jei iš ekosistemos išnyktų plėšrūnai, pirmiausia __________________, o vėliau __________________.

Mokiniai geba susieti teorinę informaciją, kurią nagrinėjo praktinio darbo metu, su realiu Yellowstone parko atveju.

Galimos mokymosi veiklos

Mokiniams galima pasiūlyti surinkti informacijos apie lūšių populiacijos atkūrimą Lietuvoje. Mokiniai gali daryti plakatus ar minčių žemėlapius, kuriuose būtų atspindėta lūšies vieta Lietuvos ekosistemose, santykiai su kitais organizmais.

Galimos užduotys mokiniams

Naudojant simuliaciją https://www.learner.org/wp-content/interactive/envsci/ecology/ecology.html, sukurkite savo stabilias 4–6 narių populiacijas, kuriose neišnyktų nei viena pasirinkta rūšis.

Mokymosi ištekliai

https://www.learner.org/wp-content/interactive/envsci/ecology/ecology.html

How reintroducing wolves saved this ecosystem | The Earthshot Prize - YouTube
Lūšiuką miesto centre aptikęs Čepulis: ieškojau Lietuvoje lūšies daugiau nei 10 metų - YouTube

Mokomasi sudaryti sausumos ir vandens ekosistemose gyvenančių organizmų mitybos grandines ir tinklus; apibūdinti mitybos lygmenis; paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. Nagrinėjant sausumos ekosistemos energijos piramidę, mokomasi paaiškinti, kodėl tik dalis energijos pereina iš vieno mitybos lygmens į kitą. Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamasi, koks jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį.

BP

Mokomasi sudaryti sausumos ir vandens ekosistemose gyvenančių organizmų mitybos grandines ir tinklus; apibūdinti mitybos lygmenis; paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. [...]

Tikslas

Tyrinėti organizmų mitybos ryšius ir paaiškinti, kaip vienos rūšies gausos pokyčiai gali paveikti kitus organizmus, biologinę įvairovę ir ekosistemos stabilumą.

Mokymosi uždaviniai
  1. Sudaryti pateiktų organizmų mitybos grandines ir sujungti jas į mitybos tinklą.
  2. Atpažinti ir apibūdinti organizmų vietą mitybos tinkle - gamintojus ir skirtingų lygmenų vartotojus.
  3. Analizuoti vienos rūšies gausos sumažėjimo ar padidėjimo poveikį kitiems mitybos tinklo organizmams.
  4. Paaiškinti ir pagrįsti, kaip organizmų mitybos ryšių pokyčiai gali paveikti biologinę įvairovę ir ekosistemos stabilumą.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - analizuoja organizmų mitybos ryšius, prognozuoja vienos rūšies gausos pokyčio poveikį kitiems organizmams ir sprendžia probleminę ekosistemos stabilumo situaciją.

Komunikavimo - vartodami biologijos sąvokas grupėje aptaria galimas ekosistemos pokyčių priežastis ir pasekmes, pristato ir argumentais pagrindžia grupės padarytą išvadą.

Kūrybiškumo - tyrinėdami probleminę situaciją, kelia galimus jos sprendimo variantus ir modeliuoja, kaip keistųsi mitybos tinklas pakitus vienos rūšies gausai.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokytojas pamoką pradeda parodydamas miško arba pievos ekosistemos vaizdą ir trumpai pristatydamas situaciją:
Per kelerius metus ekosistemoje labai sumažėjo plėšriųjų paukščių. Po kurio laiko mokslininkai pastebėjo ir kitų organizmų gausos pokyčių. Ar vienos rūšies sumažėjimas iš tiesų gali pakeisti visą ekosistemą?

Mokiniams pateikiamas klausimas: "Kas, jūsų manymu, šioje ekosistemoje galėtų pasikeisti ir kodėl?"

Vizualizacija parengta autorės "Canva" programa adaptuojant "Wikimedia Commons" CC0 vaizdinę medžiagą (LadyofHats, Food web diagram)

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai dirba 3–4 asmenų grupėmis. Kiekviena grupė gauna tos pačios ekosistemos organizmų korteles, pavyzdžiui: augalai, žiogas, vikšras, pelė, kiškis, vabzdžialesys paukštis, lapė, pelėda ar vanagas. Pirmiausia iš kortelių sudaro mitybos grandines, vėliau jas sujungia į mitybos tinklą ir įvardina, kurie organizmai yra gamintojai, vartotojai.

Mokytojas mokinių grupei pateikia "įvykio kortelę", pvz.:
ĮVYKIS. Ekosistemoje labai sumažėjo plėšriųjų paukščių.

Grupės turi analizuoti, ką toks pokytis gali sukelti. Ant mitybos tinklo rodyklėmis ar ženklais ↑ ↓ mokiniai pažymi kurių organizmų galėtų padaugėti, kurių sumažėti, o kurio pokyčio iš turimos informacijos patikimai nustatyti negalima.

Mokytojas akcentuoja:
Mitybos tinklo organizmai yra tarpusavyje susiję, todėl vienos populiacijos gausos pokytis gali paveikti daugelį kitų populiacijų ir ekosistemos stabilumą.

Užduotis

Po darbo grupėse mokiniams pateikiama individuali "Ekosistemos stabilumo" byla. Užduotyje pateikiamas nedidelis mitybos tinklas, kad mokinys negalėtų tiesiog nukopijuoti grupėje atlikto darbo. Šalia pateikiama situacija: Dėl pasikeitusių aplinkos sąlygų labai sumažėjo vienos iš mitybos tinklo rūšių gausa.

Mokiniui reikėtų:

  • atpažinti organizmų mitybos ryšius;
  • analizuoti, kuriuos kitus organizmus šis pokytis gali paveikti;
  • nurodyti tikėtiną jų gausos pokytį;
  • paaiškinti ir pagrįsti bent vieną susidariusią priežasties-pasekmės grandinę;
  • padaryti išvadą, kaip rūšių tarpusavio ryšiai susiję su ekosistemos stabilumu.
Įsivertinimas / refleksija
  • Nurodykite organizmų užimamas vietas mitybos tinkle ir kokie mitybos ryšiai juos sieja?
  • Kaip vienos rūšies gausos padidėjimas ar sumažėjimas gali paveikti kitų mitybos tinklo organizmų gausą?
  • Kaip organizmų mitybos ryšių pokyčiai gali paveikti biologinę įvairovę ir ekosistemos stabilumą?
Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai pasirenka konkrečią ekosistemą (miško, pievos, tvenkinio ar jūros) ir, naudojantis skaitmeniniu įrankiu https://creately.com/lp/food-web-maker/ modeliuoja jos mitybos tinklą: išdėsto gamintojus ir vartotojus, rodyklėmis nurodo jų mitybos ryšius. Analizuoja sukurtą modelį ir paaiškina, kaip vieno pasirinkto organizmo išnykimas galėtų paveikti kitus mitybos tinklo organizmus ir ekosistemos stabilumą.

Naudojantis virtualia ekosistemos modeliavimo aplinka https://conservationmag.org/games/ecosystem_simulation.html ir keisdami pasirinktą ekosistemos sąlygą (pvz., pradinį populiacijos dydį ar plėšrūnų poveikį) mokiniai stebi populiacijų pokyčius. Analizuoja ir palygina skirtingomis sąlygomis gautus rezultatus, paaiškina nustatytų pokyčių priežastis ir jų poveikį ekosistemos stabilumui.

Galimos užduotys mokiniams

Iš pateiktų organizmų sudaro kelias mitybos grandines, nurodo gamintojus ir vartotojus bei rodyklėmis pažymi energijos perdavimo kryptį.

Pateiktame mitybos tinkle atpažįsta organizmų mitybos ryšius, analizuoja, kaip vienos populiacijos gausos padidėjimas ar sumažėjimas galėtų paveikti kitų organizmų gausą.

Pagal pateiktą ekosistemos pokyčio situaciją (pvz., sumažėjo plėšrūnų, padaugėjo augalėdžių, sumažėjo gamintojų) paaiškina galimas tiesiogines ir netiesiogines pasekmes mitybos tinklui.

Mokymosi ištekliai Ekosistemų stabilumas: Mitybos grandinės, tinklai ir lygmenys | Gamtos mokslų skaitmeninė platforma 7–8 kl.
https://www.vle.lt/straipsnis/ekosistema/
https://www.vle.lt/straipsnis/mitybos-grandine/
https://gamtostyrimai.lt/
https://aaa.lrv.lt/lt/
https://education.nationalgeographic.org/resource/food-web/
Mokomasi apibūdinti evoliuciją kaip nuolat vykstantį procesą; aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. Modeliuojant gamtinės atrankos procesą, aiškinamasi, kad dažniausiai išgyvena organizmai, turintys adaptyvių požymių. Aiškinamasi, kad naujos rūšys gali atsirasti dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų. Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. Apibūdinama veislė kaip dirbtinės atrankos rezultatas; palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos.
BP

[...] Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. [...]

Tikslas

Paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui.

Mokymosi uždaviniai
  1. Atpažinti endemines rūšis ir nurodyti jų paplitimo vietas pasaulio žemėlapyje.
  2. Paaiškinti endeminių rūšių atsiradimo priežastis, siejant jas su geografine izoliacija ir evoliucijos procesu.
  3. Apibūdinti biogeografinių barjerų (vandenynų, kalnų, dykumų ir kt.) įtaką organizmų paplitimui ir naujų rūšių susidarymui.
  4. Analizuoti pateiktus organizmų paplitimo pavyzdžius ir suformuluoti išvadą apie geografinės izoliacijos reikšmę endeminių rūšių atsiradimui bei išlikimui.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - mokiniai analizuoja endeminių rūšių atsiradimo priežastis, aiškinasi biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui, taiko biologijos ir geografijos žinias nagrinėdami realius pavyzdžius.

Komunikavimo - mokiniai dirba poromis ar grupėse, aptaria endeminių rūšių paplitimo priežastis, argumentuoja savo nuomonę ir pristato atliktų užduočių rezultatus.

Skaitmeninė - mokiniai naudojasi skaitmeniniais informacijos šaltiniais, analizuoja žemėlapius ir vaizdinę medžiagą, atsakingai atsirenka informaciją.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokytojas ekrane parodo gyvūnų nuotraukas bei pasaulio žemėlapį.

Mokiniams užduodami klausimai:
Ar esate matę šiuos gyvūnus?

Ką apie juos jau žinote?

Kur, jūsų manymu, jie gyvena?

Kuo jų gyvenamoji vieta galėtų būti išskirtinė?

Kodėl kai kurių gyvūnų nerasime Lietuvoje ar kitose pasaulio vietose?

Kas galėjo lemti tokį jų paplitimą?

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai suskirstomi į grupes. Darbas grupėse: mokiniai, naudodamiesi žemėlapiu ir informacinėmis kortelėmis tyrinėja endeminių rūšių (echidnos, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) paplitimą pasaulyje. Nustato, kuriuose regionuose šios rūšys gyvena, ir pažymi jų paplitimo vietas žemėlapyje. Analizuoja pateiktus pavyzdžius, aiškinasi, kokie biogeografiniai barjerai (vandenynai, kalnai, dykumos, salos) lėmė šių rūšių izoliaciją ir evoliuciją. Fiksuoja rezultatus darbo lape ir aptaria gautus duomenis, atsakydami į šiuos klausimus:
Kuriose pasaulio vietose gyvena nagrinėjamos endeminės rūšys?

Kokie biogeografiniai barjerai lėmė jų izoliaciją?

Kaip geografinė izoliacija prisidėjo prie naujų rūšių atsiradimo?

Kodėl šios rūšys yra endeminės ir negyvena kitose pasaulio vietose?

Kaip biogeografiniai barjerai veikia organizmų evoliuciją ir paplitimą?

Pamokos pabaigoje kiekviena grupė pristato tyrimo rezultatus, palygina juos su kitų grupių duomenimis ir suformuluoja išvadas apie geografinės izoliacijos reikšmę endeminių rūšių atsiradimui bei biogeografinių barjerų įtaką evoliucijai.

Užduotis

Ištirkite trijų endeminių rūšių paplitimą pasaulyje ir nustatykite, kurie biogeografiniai barjerai lėmė jų izoliaciją. Pažymėkite žemėlapyje rūšių paplitimo vietas ir atsakykite į klausimus.

https://www.vle.lt/straipsnis/echidniniai/

Echidna

(Australija ir Naujoji Gvinėja)


https://www.vle.lt/straipsnis/anciasnapis/
Ančiasnapis
(Australija)

https://www.vle.lt/straipsnis/konolofas/
Galapagų salų iguanos
(Galapagų salos)

https://www.worldmap1.com/free-world-map

ŽEMĖLAPYJE PAŽYMĖKITE

•oranžine - echidnos paplitimo vietą

•mėlyna - ančiasnapio paplitimo vietą •žalia - Galapagų iguanų paplitimo vietą

1. RŪŠIŲ PAPLITIMAS

Įrašykite, kuriose pasaulio vietose gyvena šios rūšys

Rūšis

Paplitimo vieta

Echidna
(oranžinė)
Ančiasnapis
(mėlyna)
Galapagų iguanos
(žalia)

2. BIOGEOGRAFINIAI BARJERAI

Įrašykite, kurie biogeografiniai barjerai lėmė šių rūšių izoliaciją.

Rūšis

Biogeografiniai barjeras

Echidna
(oranžinė)
Ančiasnapis
(mėlyna)
Galapagų iguanos
(žalia)

3. KLAUSYMAI

1. Kodėl šios rūšys yra laikomos endeminėmis?

2. Kaip geografinė izoliacija veikia rūšių evoliuciją?

3. Kodėl salos dažnai pasižymi dideliu endeminių rūšių skaičiumi?

4. Kas galėtų atsitikti šioms rūšims, jei išnyktų biogeografiniai barjerai?

5. Kaip biogeografiniai barjerai veikia organizmų evoliuciją ir paplitimą?

4. IŠVADA

Parašykite 3–5 sakinius, apibendrinančius, kaip biogeografiniai barjerai veikia endeminių rūšių atsiradimą ir paplitimą.

Įsivertinimas / refleksija

Įsivertinkite savo darbą - pažymėkite, kaip jaučiatės atlikę šią užduotį.

Teiginiai Puikiai
(supratau ir gebėjau paaiškinti kitiems)
Gerai
(supratau, bet dar yra klausimų)
Patenkinamai
(supratau tik dalį)
Reikia pagalbos
(nesupratau, reikia daugiau pasimokyti)
Gebu nustatyti endeminių rūšių paplitimo vietas
Suprantu, kas yra biogeografiniai barjerai
Gebu paaiškinti, kaip izoliacija lemia naujų rūšių atsiradimą
Gebu analizuoti ir daryti išvadas
Galimos mokymosi veiklos

Endeminių rūšių "Tyrėjų ekspedicija". Mokiniai suskirstomi grupėmis, kiekviena grupė išsitraukia skirtingus pasaulio regionus (pvz., Madagaskaras, Galapagų salos, Australija). Jų užduotis - ištirti, kokios endeminės rūšys ten gyvena, ir paaiškinti, kodėl jos būdingos tik tai vietovei. Mokiniai parengia pristatymą, kuriame atskleidžia geografinės izoliacijos ir klimato vaidmenį rūšių atsiradimui.

Galimos užduotys mokiniams

"Endeminės rūšies kūrėjas". Mokiniai pasirenka vieną realią endeminę rūšį (pvz., Madagaskaro lemūrą ar Galapagų vėžlį) ir parengia informacinę kortelę arba plakatą apie ją. Jie turi nurodyti rūšies pavadinimą, paplitimo vietą, pagrindinius požymius ir prisitaikymą prie aplinkos. Paaiškinti, kodėl ši rūšis yra endeminė, kokios gamtinės sąlygos lėmė jos išlikimą tik tam tikroje teritorijoje ir su kokiomis grėsmėmis ji susiduria (buveinių nykimas, klimato kaita, žmogaus veikla). Pristatymo pabaigoje mokiniai įvardija bent du būdus, kaip būtų galima šią rūšį išsaugoti.

Mokymosi ištekliai

https://www.nationalgeographic.com/

https://www.iucnredlist.org/

https://www.britannica.com/

https://www.worldwildlife.org/

Nagrinėjamos gyvybės atsiradimo vandenyje ir sausumoje priežastys, aiškinamasi, kaip gyvybės kilmės medis atspindi organizmų evoliucinę raidą. Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių.
BP

[...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...]

Tikslas

Remiantis fosilijų tyrinėjimu ir paleontologiniais duomenimis paaiškinti, kaip fosilijos įrodo organizmų kitimą evoliucijos procese.

Mokymosi uždaviniai
  1. Apibūdinti fosilijas ir paaiškinti, kaip jos susidaro.
  2. Palyginti skirtingų geologinių laikotarpių fosilijas ir nustatyti organizmų sandaros pokyčius.
  3. Paaiškinti fosilijų reikšmę įrodant organizmų evoliuciją.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo kompetencija - mokiniai tyrinėja fosilijas, lygina skirtingų laikotarpių organizmų požymius, analizuoja jų kitimą ir remdamiesi paleontologiniais duomenimis aiškina evoliucijos procesą.

Komunikavimo kompetencija - mokiniai pristato fosilijų tyrinėjimo rezultatus, argumentuoja savo išvadas ir, remdamiesi surinktais duomenimis, paaiškina fosilijų reikšmę evoliucijos procesui pagrįsti.

Kūrybiškumo kompetencija - mokiniai interpretuoja fosilijose išlikusią informaciją ir kelia pagrįstas prielaidas apie praeityje gyvenusių organizmų išvaizdą, gyvenimo būdą ir aplinką.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Pamokos pradžioje mokytojas parodo fosiliją arba jos nuotrauką, tačiau nepasako, kokio organizmo ji yra. Mokiniams pateikiami klausimai:
Ar šie organizmai galėjo gyventi tuo pačiu metu?
Ką turėtume žinoti, kad galėtume nustatyti, kaip šie organizmai keitėsi?

Paveikslėlis 1


Mokiniai išsako savo prielaidas. Išklausęs atsakymus mokytojas užduoda pagrindinį pamokos klausimą:
Kaip fosilijos gali įrodyti, kad gyvybė Žemėje keitėsi?

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai poromis arba grupėmis gauna skirtingų geologinių laikotarpių fosilijų vaizdus. Geriausia pateikti tokius pavyzdžius, kuriuose galima pastebėti organizmų sandaros kitimą arba išnykusių ir dabartinių organizmų panašumus.

Mokiniai:

  1. Išdėlioja fosilijas nuo seniausios iki jauniausios.
  2. Apžiūri organizmų sandarą ir nustato, kokie požymiai išliko panašūs, o kokie keitėsi.
  3. Palygina senovinius organizmus su jų dabartiniais ar giminingais organizmais.
  4. Aptaria, ką šie skirtumai ir panašumai rodo apie organizmų kitimą laikui bėgant.
  5. Suformuluoja išvadą: kaip nagrinėtos fosilijos gali būti naudojamos kaip evoliucijos įrodymas.

Grupės trumpai pristato vieną savo nustatytą organizmų kitimo pavyzdį ir jį pagrindžia fosilijų duomenimis.

Užduotis

Mokiniai žiūri vaizdo įrašą Ekspertai pataria - Ko ieško fosilijų medžiotojai? ir atsako į 4 klausimus:

  1. Kur ir kaip mokslininkai ieško fosilijų?
  2. Kokią informaciją apie praeityje gyvenusius organizmus galima gauti iš fosilijų?
  3. Kodėl mokslininkams svarbu nustatyti fosilijos amžių?
  4. Kaip skirtingo amžiaus fosilijų palyginimas gali parodyti, kad organizmai laikui bėgant keitėsi?

Po vaizdo įrašo mokiniai poromis palygina atsakymus ir atlieka pagrindinę apibendrinamąją užduotį:
Remdamiesi tyrinėtomis fosilijomis ir vaizdo įrašo informacija, pateikite du argumentus, įrodančius teiginį: "Fosilijos yra vienas iš evoliucijos įrodymų."

Įsivertinimas / refleksija

Atsakykite į klausimą:
"Ką apie organizmų evoliuciją būtų sunkiau sužinoti, jei Žemėje nebūtų išlikę fosilijų?"

Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai gauna kelių fosilijų ar organizmų korteles ir dėlioja jas nuo seniausių iki jauniausių. Po to aptaria, kokie organizmų pokyčiai matomi bėgant laikui.

Galimos užduotys mokiniams

Mokiniai turi užbaigti schemą: fosilija → informacija apie organizmą → informacija apie aplinką → organizmų kitimo įrodymas. Kiekvienoje dalyje jie įrašo konkretų pavyzdį.

Pateikiami du skirtingų laikotarpių panašių organizmų atvaizdai. Mokiniai suranda 2–3 skirtumus ir paaiškina, kaip šie pokyčiai galėjo būti susiję su aplinkos sąlygomis ir gamtine atranka.

Mokymosi ištekliai https://m.ziniuradijas.lt/laidos/ekspertai-pataria/ko-iesko-fosiliju-medziotojai?video=1
https://www.youtube.com/watch?v=aigl9OvhpZ0
https://www.youtube.com/watch?v=Nc_L_edX93A
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
9 (I gimnazijos) klasė
Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis.
BP

Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis.

Tikslas

Nagrinėti žmogaus organizmo pažinimo istoriją, nurodyti žmogaus organizmą tiriančius mokslus ir apibūdinti jų tyrimo kryptis.

Mokymosi uždaviniai
  1. Nurodyti svarbiausius žmogaus organizmo pažinimo istorijos etapus ir jų reikšmę žmogaus kūno tyrimams.
  2. Atskleisti pagrindinius mokslus, tiriančius žmogaus organizmą.
  3. Apibūdinti anatomijos, fiziologijos ir kitų žmogaus organizmą tiriančių mokslų tyrimo kryptis.
  4. Susieti žmogaus organizmo tyrimo pavyzdžius su atitinkama mokslo kryptimi.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - nagrinėja žmogaus organizmo pažinimo istorijos pavyzdžius, susieja žmogaus organizmo tyrimo objektus ir metodus su atitinkamomis mokslo kryptimis.

Komunikavimo - aptaria pateiktą informaciją, vartojant tinkamas biologijos sąvokas, pristato ir pagrindžia grupės pasirinkimus.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Ekrane parodomi keturi skirtingų laikotarpių žmogaus organizmo pažinimą iliustruojantys vaizdai: senas anatominis piešinys, žmogaus skeleto ar organų piešinys, rentgeno nuotrauka ir šiuolaikinis MRT vaizdas.

Mokytojas mokiniams pateikia klausimus:

  • Kas sieja šiuos vaizdus?
  • Ką kiekvienas jų leido sužinoti apie žmogaus organizmą, ko anksčiau žmonės negalėjo pamatyti?

Mokinių atsakymai trumpai aptariami ir iškeliamas pagrindinis pamokos klausimas:
Kaip žmogus išmoko pažinti savo organizmą?

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai grupėse gauna trumpas informacines korteles apie skirtingus žmogaus organizmo pažinimo etapus, mokslininkus ir tyrimo galimybes, pavyzdžiui: anatominius stebėjimus, žmogaus kūno skrodimus, mikroskopo panaudojimą, rentgeno spindulių atradimą, KT ir MRT atsiradimą.

Korteles reikia išdėstyti chronologine seka ir prie kiekvienos nurodyti, ką naujo šis etapas ar metodas leido sužinoti apie žmogaus organizmą.

Grupės trumpai pristato savo sudarytą seką. Aptariant reikėtų akcentuoti ne datas, bet žmogaus organizmo pažinimo galimybių kaitą.

Informacinės kortelės "Žmogaus organizmo pažinimo raida". Parengta autorės, iliustracijos sukurtos "Canva" programa adaptuojant https://commons.wikimedia.org/wiki/

Antroje veiklos dalyje pereinama nuo istorijos prie šiandienos. Mokiniams pateikiami skirtingų žmogaus organizmo tyrimų pavyzdžiai ir susiejami su žmogaus organizmą tiriančiais mokslais. Aptariama, kuo skiriasi jų tyrimo kryptys.

Užduotis

Mokiniams pateikiamos trumpos realios situacijos:

  • tiriama žmogaus širdies sandara ir jos dalys;
  • tiriama, kaip fizinio krūvio metu keičiasi širdies susitraukimų dažnis;
  • mikroskopu tiriama raumeninio audinio sandara;
  • tiriama, kaip nervų sistema reguliuoja žmogaus judesius.

Mokiniai prie kiekvienos situacijos turi:
1. nurodyti, kuris mokslas ar mokslo kryptis tiria aprašytą objektą ar procesą;

2. apibūdinti, ką ši mokslo kryptis tiria;

3. pasirinkti dvi situacijas ir palyginti, kuo skiriasi jose nagrinėjamos žmogaus organizmo tyrimo kryptys.

Taip pat galima pateikti kelis tyrimo vaizdus - rentgenogramą, mikroskopinį audinio vaizdą, anatominį organo modelį - ir paprašyti susieti juos su atitinkama tyrimo kryptimi.

Įsivertinimas / refleksija

Užbaikite sakinius:

  • Pagrindiniai žmogaus organizmo pažinimo istorijos etapai yra ........................................................................, o jų reikšmė ..........................................................................
  • Pagrindiniai žmogaus organizmą tiriantys mokslai yra ..........................................................................
  • Šių mokslų pagrindinės tyrimo kryptys yra ........................................................................, žmogaus organizmo tyrimo pavyzdžiai - .........................................................................
Galimos mokymosi veiklos

Struktūra ar funkcija? Pateikti žmogaus organizmo tyrimų vaizdus ar trumpus jų aprašymus. Atpažinti, ar pateiktame pavyzdyje daugiausia tiriama organizmo sandara, ar jo veikimas, ir nurodyti, ar tyrimas labiau siejamas su anatomija, ar fiziologija.

Medicininių vaizdinių galerija. Tyrinėti rentgeno, KT, MRT ir ultragarso vaizdų pavyzdžius. Palyginti, kokią informaciją apie žmogaus organizmą galima gauti skirtingais metodais, ir apibūdinti, kaip šiuolaikinės technologijos leidžia pažinti gyvo žmogaus organizmą jo neatveriant.

Virtuali žmogaus kūno pažintis. Naudojantis interaktyviu žmogaus kūno modeliu https://anatomylearning.com/free-institutional-license-agreement/ arba https://human.biodigital.com/login pasirinkti organą ar organų sistemą, apžiūrėti jos struktūras ir nurodyti, kokios mokslo krypties - anatomijos ar fiziologijos - klausimus būtų galima kelti tiriant pasirinktą objektą.

Galimos užduotys mokiniams

Atpažinti ir nurodyti. Pagal pateiktus tyrimo pavyzdžius nurodyti, kuris mokslas tiria aprašytą žmogaus organizmo objektą ar procesą.

Anatomija ar fiziologija? Suskirstyti pateiktus teiginius į dvi grupes - tiriama sandara ir tiriama funkcija - ir apibūdinti anatomijos bei fiziologijos tyrimo kryptis.

Vaizdas kalba. Pateikus anatominį piešinį, mikroskopinį audinio vaizdą, rentgenogramą, KT ir MRT vaizdą, nurodyti, kokią informaciją apie žmogaus organizmą galima gauti kiekvienu atveju.

Tada ir dabar. Palyginti du žmogaus organizmo pažinimo būdus, pavyzdžiui, žmogaus kūno skrodimą ir MRT, nurodant jų suteikiamos informacijos panašumus ir skirtumus.

Mokslo krypties vizitinė kortelė. Pasirinkti vieną žmogaus organizmą tiriančią mokslo kryptį ir trumpai pateikti: ką tiria? kokius objektus ar procesus nagrinėja? kokį tyrimo pavyzdį galima pateikti?

"Kokio mokslininko reikia?" Pateikti situaciją, pvz., "Norima išsiaiškinti, kaip fizinio krūvio metu keičiasi širdies veikla". Nurodyti tinkamą žmogaus organizmo tyrimo kryptį ir apibūdinti, ką ji šioje situacijoje tirtų.

Mokymosi ištekliai https://openstax.org/books/anatomy-and-physiology/pages/1–1-overview-of-anatomy-and-physiology
https://www.thenational.academy/teachers/programmes/physical-education-secondary-ks4-gcse-ocr/units/anatomy-and-physiology-the-musculoskeletal-system/lessons/structure-and-function-of-the-skeleton
https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3ALeonardo_da_vinci%2C_studi_anatomici_1504–06.jpg
https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3AVesalius_Fabrica_p165.jpg
https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3AFirst_medical_X-ray_by_Wilhelm_R%C3%B6ntgen_of_his_wife_Anna_Bertha_Ludwig%27s_hand_-_18951222.gif
https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3AMRI_of_Human_Brain.jpg
Mokomasi paaiškinti medžiagų apykaitos svarbą organizmo funkcionavimui. Naudojantis schemomis, aiškinamasi kraujotakos, kvėpavimo ir virškinimo organų sistemų bendra veikla aprūpinant organizmą reikalingomis medžiagomis ir energija bei šalinant medžiagų apykaitos atliekas.
BP

Mokomasi paaiškinti medžiagų apykaitos svarbą organizmo funkcionavimui. Naudojantis schemomis, aiškinamasi kraujotakos, kvėpavimo ir virškinimo organų sistemų bendra veikla aprūpinant organizmą reikalingomis medžiagomis ir energija bei šalinant medžiagų apykaitos atliekas.

Tikslas

Paaiškinti medžiagų apykaitos svarbą organizmo veiklai.

Mokymosi uždaviniai
  1. Apibrėžti medžiagų apykaitą ir paaiškinti jos svarbą organizmo gyvybinei veiklai.
  2. Nurodyti virškinimo, kvėpavimo ir kraujotakos sistemų vaidmenį aprūpinant organizmą medžiagomis ir energija.
  3. Paaiškinti, kaip šios organų sistemos veikia kartu užtikrindamos medžiagų pernašą ir medžiagų apykaitos atliekų šalinimą.
  4. Analizuoti schemą ir suformuluoti išvadą apie organų sistemų tarpusavio sąveikos reikšmę medžiagų apykaitai.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - aiškinasi medžiagų apykaitos procesus, analizuoja organų sistemų sąveiką, daro išvadas.

Komunikavimo - aptaria, aiškina biologinius procesus, vartoja biologijos sąvokas.

Skaitmeninė - analizuoja pateiktas schemas ir kitus skaitmeninius išteklius.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos - aiškina gyvensenos įtaką medžiagų apykaitai ir organizmo sveikatai.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokytojas pakviečia mokinius 1 minutę atlikti keletą pritūpimų arba pabėgioti vietoje. Po užduoties mokiniams užduodami klausimai:

  • Ką pastebėjote po fizinio krūvio?
  • Kodėl padažnėjo kvėpavimas ir širdies plakimas?
  • Kodėl fizinio krūvio metu organizmui reikia daugiau deguonies?
  • Iš kur organizmas gauna energijos judėti?
  • Kaip, jūsų manymu, yra susijusios kvėpavimo, kraujotakos ir virškinimo sistemos?
Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokytojas pakviečia mokinius žiūrėti trumpą vaizdo įrašą. https://www.youtube.com/watch?v=00jbG_cfGuQ apie fizinį krūvį ir medžiagų apykaitą. Filmuko pradžioje rodomi paprasti fiziniai pratimai, kuriuos mokiniai atlieka kartu su vaizdo medžiaga.

Po to aiškinama, kaip organizmas reaguoja į apkrovą ir kaip medžiagų apykaitos procesai aprūpina organizmą energija.

Vyksta vaizdo įrašo aptarimas, kurios metu mokiniai atsako į klausimus:

  • Kaip virškinimo sistema prisideda prie energijos gavimo?
  • Kokią funkciją atlieka kvėpavimo sistema?
  • Kodėl kraujotakos sistema yra būtina medžiagų apykaitai?
  • Kaip šios sistemos veikia kartu?

Mokiniai formuluoja išvadą apie organų sistemų tarpusavio sąveikos svarbą medžiagų apykaitoje.

Užduotis

Išnagrinėkite schemą ir užpildykite tuščius langelius, įrašydami, kokios medžiagos perduodamos tarp organizmo sistemų ir kokios medžiagos pašalinamos iš organizmo.

Paveikslėlis 9

SLENKSTINIS LYGIS
1. Pažymėk teisingą atsakymą.
Medžiagų apykaitai reikalingas:
a) tik maistas
b) tik deguonis
c) maistas ir deguonis
d) tik vanduo
2. Įrašyk trūkstamus žodžius.
a) maistas suskaidomas __________________sistemoje.
b) deguonis patenka į organizmą per __________________sistemą.

c) kraujotakos sistema perneša medžiagas į __________________.

d) atliekos pašalinamos per __________________sistemą.

3. Sunumeruok nuo 1 iki 4 teiginius teisinga seka, kaip maisto medžiagos patenka į organizmo ląsteles ir yra panaudojamos:
☐ Kraujas nuneša maisto medžiagas ir deguonį į ląsteles.

☐ Maisto medžiagos ir deguonis patenka į kraują.

☐ Šalutiniai medžiagų apykaitos produktai pašalinami iš organizmo.

☐ Ląstelėse vyksta medžiagų apykaita ir išsiskiria energija bei šalutiniai produktai.

PATENKINAMAS LYGIS
1. Pažymėk teisingą atsakymą.
Kuri sistema perneša deguonį ir maisto medžiagas į ląsteles?
a) virškinimo
b) kvėpavimo
c) kraujotakos
d) šalinimo
2. Įrašyk trūkstamus žodžius.
a) virškinimo sistema suskaido maistą į __________________ medžiagas.
b) kvėpavimo sistema į kraują tiekia __________________.

c) kraujotakos sistema šias medžiagas nuneša į visas__________________.

3. Paaiškink vienu sakiniu. Kodėl organizmui reikia ir maisto, ir deguonies?

PAGRINDINIS LYGIS
1. Pažymėk teisingus teiginius (gali būti keli).
Medžiagų apykaitos metu:
a) maistas virsta energija.
b) deguonis naudojamas energijai gauti.
c) šalutiniai medžiagų apykaitos produktai kaupiasi organizme.
d) kraujotakos sistema perneša medžiagas ir šalutinius medžiagų apykaitos produktus.
e) visos sistemos dirba atskirai.
2. Užpildyk lentelę.
Sistema Pagrindinė funkcija Kokios medžiagos patenka į organizmą / iš organizmo pašalinamos
Virškinimo
Kvėpavimo
Kraujotakos
Šalinimo

3. Trumpai 2–3 sakiniais paaiškink, kaip visos sistemos veikia kartu užtikrindamos medžiagų apykaitą?

AUKŠTESNYSIS LYGIS
1. Išnagrinėk schemą ir atsakyk.
a) Kodėl deguonis iš plaučių turi būti pernešamas krauju?
b) Kodėl šalutiniai medžiagų apykaitos produktai per kraują turi būti išnešami iš ląstelių?
c) Kodėl nė viena iš šių sistemų negalėtų veikti atskirai ilgą laiką?
2. Pateik pavyzdį iš kasdienio gyvenimo, kai pagreitėja medžiagų apykaita (kada kurioms sistemoms reikia dirbti intensyviau). Paaiškink, kas tuo metu vyksta organizme.
Įsivertinimas / refleksija

Mokiniai žodžiu arba ant lapelio užbaigia sakinius:
Šiandien sužinojau, kad...

Dabar galiu paaiškinti, kaip...

Dar norėčiau sužinoti...

Atsakyk į klausimą: Kodėl žmogui medžiagų apykaitai neužtenka vien tik maisto?

Galimos mokymosi veiklos

"Medžiagų kelionė organizme". Mokiniai suskirstomi į grupes, kiekviena grupė nagrinėja vieną organų sistemą - virškinimo, kvėpavimo arba kraujotakos. Naudodamiesi schemomis ir informacijos šaltiniais, mokiniai išsiaiškina, kokį vaidmenį jų nagrinėjama sistema atlieka medžiagų apykaitoje. Vėliau grupės pristato savo išvadas ir, sujungus visų grupių informaciją, sudaroma bendra schema, parodanti, kaip šios organų sistemos veikia kartu aprūpindamos organizmą maisto medžiagomis, deguonimi, energija ir pašalindamos medžiagų apykaitos atliekas.

Galimos užduotys mokiniams

Mokiniai pasirenka vieną medžiagą - deguonį, gliukozę, vandenį arba anglies dioksidą - ir sudaro jos "kelionės maršrutą" žmogaus organizme. Jie parengia schemą arba plakatą, kuriame nurodo, per kokias organų sistemas medžiaga keliauja, kokią funkciją atlieka organizme ir kaip yra panaudojama arba pašalinama. Pristatymo metu mokiniai paaiškina, kaip pasirinkta medžiaga susijusi su medžiagų apykaita ir kodėl jos judėjimui būtinas sklandus virškinimo, kvėpavimo bei kraujotakos sistemų darbas.

Mokymosi ištekliai https://www.britannica.com/science/metabolism
https://kidshealth.org/
Mokomasi apibūdinti kvėpavimo takų sandaros ypatumus, siejant juos su oro judėjimu į plaučius ir iš jų, bei šiuos takus dengiančio virpamojo epitelinio audinio apsaugine funkcija. Modeliuojant mokomasi paaiškinti, kaip vyksta įkvėpimas ir iškvėpimas; mokomasi plaučių sandarą susieti su dujų apykaita (dujų difuzija) alveolėse. Mokomasi paaiškinti, kad ląstelių ir viso organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti reikalinga energija išsiskiria vykstant ląsteliniam kvėpavimui. Mokomasi apibūdinti aerobinį kvėpavimą kaip energijos gavimo būdą, naudojant deguonį; anaerobinį kvėpavimą kaip energijos susidarymo būdą nesant deguonies ir nurodyti šių procesų svarbą žmogui. Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. Mokomasi paaiškinti kvėpavimo sistemos ligų priežastis (mikroorganizmai, aplinkos užterštumas, gyvenimo būdas) ir prevenciją. Mokomasi atlikti dirbtinį kvėpavimą ir suteikti pirmąją pagalbą užspringus.
BP

Mokomasi apibūdinti kvėpavimo takų sandaros ypatumus, siejant juos su oro judėjimu į plaučius ir iš jų, [...]

Tikslas

Apibūdinti kvėpavimo takų sandaros ypatumus ir jų reikšmę oro judėjimui į plaučius ir iš jų.

Mokymosi uždaviniai
  1. Atpažinti ir įvardyti pagrindinius kvėpavimo sistemos organus bei nurodyti jų vietą žmogaus organizme.
  2. Nurodyti oro kelią kvėpavimo takais: nosies ertmė / burna → ryklė → gerklos → trachėja → bronchai → bronchiolės → plaučiai.
  3. Paaiškinti, kokiu keliu įkvėpti vaistai nuo astmos patenka į kvėpavimo takus, ir pritaikyti žinias kuriant paprastą mokomąją inhaliatoriaus etiketę.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo kompetencija - mokiniai nagrinėja kvėpavimo sistemos sandarą, aiškina oro kelią kvėpavimo takais ir modeliuodami sieja slėgio pokyčius su įkvėpimu bei iškvėpimu.

Kūrybiškumo kompetencija - mokiniai kurdami paprastą mokomąją inhaliatoriaus etiketę tinkamai pateikia informaciją, sukuria iliustraciją.

Komunikavimo kompetencija - mokiniai, vartodami tinkamas biologijos sąvokas, paaiškina kvėpavimo organų funkcijas, oro bei įkvėptų vaistų kelią kvėpavimo takais.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija - mokiniai gilina supratimą apie kvėpavimo sistemos veiklą ir aiškinasi, kaip inhaliuojami vaistai padeda sergant kvėpavimo takų ligomis.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Pamokos pradžioje mokytojas paprašo mokinių vieną ranką uždėti ant krūtinės, kitą - ant pilvo ir kelis kartus ramiai įkvėpti bei iškvėpti. Pateikiami klausimai:
Kas pasikeičia mūsų kūne įkvepiant?

Kodėl krūtinės ląsta įkvėpimo metu padidėja?

Ar plaučiai patys "įsiurbia" orą?"

Mokiniai išsako savo pastebėjimus. Tada mokytojas parodo kvėpavimo sistemos schemą ir pateikia probleminį klausimą: "Kas priverčia orą patekti į plaučius ir kaip jis iš jų pašalinamas?"

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokytojas pristato pagrindinius kvėpavimo sistemos organus ir jų funkcijas:
nosies ertmė → ryklė → gerklos → trachėja → bronchai → bronchiolės → alveolės.

Mokiniai pateiktoje schemoje pažymi kvėpavimo sistemos dalis ir rodyklėmis parodo oro judėjimo kryptį įkvėpimo ir iškvėpimo metu.

Trumpai aptariama, kad:

  • nosies ertmėje oras sušildomas, sudrėkinamas ir išvalomas;
  • trachėja orą nukreipia į bronchus;
  • bronchai šakojasi į vis smulkesnes bronchioles;
  • alveolėse vyksta dujų apykaita tarp oro ir kraujo.

Užduotis

Trumpai aptariama astma ir inhaliatoriaus veikimo principas. Mokytojas paaiškina, kad inhaliatorius vaistą paskleidžia smulkiomis dalelėmis, kurios kartu su įkvepiamu oru patenka į kvėpavimo takus.

Mokiniai naudodamiesi savo schema pakartoja vaisto kelią:
burna → ryklė → gerklos → trachėja → bronchai → bronchiolės.

Akcentuojama, kad sergant astma ypač svarbūs bronchai ir bronchiolės, nes jų sienelės gali būti uždegiminės ir kvėpavimo takai susiaurėti. Įkvėptas vaistas turi pasiekti šiuos kvėpavimo takus.

Kūrybinė pamokos užduotis "Inhaliatoriaus etiketė"

Situacija: įsivaizduokite, kad turite septynerių metų brolį ir jam diagnozuota astma. Sukurkite mokomąją inhaliatoriaus etiketę ir paprastą naudojimo paaiškinimą, kurį suprastų mažas vaikas. Etiketė turi būti aiški, trumpa ir vaizdi.

Etiketėje turi būti:

  1. Inhaliatoriaus pavadinimas. Sugalvokite aiškų, vaikui suprantamą pavadinimą.
  2. Paskirtis. Vienu trumpu sakiniu paaiškinkite, kad inhaliatorius padeda vaistui patekti į kvėpavimo takus.
  3. Vaisto kelias iki plaučių. Nupieškite arba užrašykite: burna → ryklė → gerklos → trachėja → bronchai → bronchiolės. Prie kiekvieno organo galima pridėti mažą paveikslėlį ar simbolį.
  4. Iliustracija vaistui.
  5. Vartojimo instrukcija.
Įsivertinimas / refleksija

Mokiniai trumpai pristato savo sukurtas etiketes, jas aptaria ir patikslina.

Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai iš plastikinio butelio, balionų, šiaudelių ir tamprios plėvelės sukuria paprastą plaučių veikimo modelį. Keisdami plėvelės padėtį jie stebi, kaip "plaučiai" prisipildo oro ir subliūkšta. Pagal modelį mokiniai paaiškina, kaip diafragmos judėjimas lemia įkvėpimą ir iškvėpimą.

Galimos užduotys mokiniams

Mokiniai gauna sumaišytus organų pavadinimus ir turi sudėlioti juos teisinga tvarka: nosis / burna → ryklė → gerklos → trachėja → bronchai → bronchiolės → alveolės.

Pateikiami teiginiai, pavyzdžiui, "diafragma leidžiasi žemyn", "krūtinės ląstos tūris mažėja", "oras juda iš plaučių". Mokiniai turi priskirti kiekvieną teiginį įkvėpimui arba iškvėpimui.

Mokymosi ištekliai

https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/Asmens_sveikatos_prieziura

https://kidshealth.org/classroom/3to5/problems/conditions/asthma_handout3.pdf
https://www.kidshealth.org/BarbaraBushChildrens/en/teens/lungs.html?utm
Mokomasi apibūdinti kraujo sudėtį (kraujo plazma, eritrocitai, leukocitai, trombocitai) ir susieti kraujo sudedamąsias dalis su jų atliekamomis funkcijomis. Analizuojant kraujo tyrimų rezultatus, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai gali turėti įtakos organizmui. Mokomasi paaiškinti, kaip anglies monoksidas, hemoglobino kiekio sumažėjimas gali sutrikdyti deguonies pernašą. Mokomasi paaiškinti, kodėl žmogui svarbu žinoti savo kraujo grupę; nurodyti, ką reikia žinoti prieš tampant neatlygintinu kraujo donoru; apibūdinti kraujo bankų paskirtį. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti kraujagysles; tyrinėjant paaiškinti širdies sandarą, apibūdinti širdies skersaruožį raumeninį audinį, paaiškinti, kaip veikia žmogaus širdis; mokomasi apibūdinti mažojo ir didžiojo kraujo apytakos ratų vaidmenį organizme. Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) ir paaiškinti, kaip jų išvengti; mokomasi suteikti pirmąją pagalbą pažeidus kraujagysles.
BP

Mokomasi apibūdinti kraujo sudėtį (kraujo plazma, eritrocitai, leukocitai, trombocitai) ir susieti kraujo sudedamąsias dalis su jų atliekamomis funkcijomis. Analizuojant kraujo tyrimų rezultatus, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai gali turėti įtakos organizmui. Mokomasi paaiškinti, kaip anglies monoksidas, hemoglobino kiekio sumažėjimas gali sutrikdyti deguonies pernašą. [...]

Tikslas

Apibūdinti kraujo sudėtį, jo sudedamųjų dalių atliekamas funkcijas ir paaiškinti kraujo sudėties pokyčių įtaką žmogaus organizmui.

Mokymosi uždaviniai
  1. Apibūdinti kraujo sudėtį (kraujo plazmą, eritrocitus, leukocitus ir trombocitus) ir jo sudedamųjų dalių atliekamas funkcijas.
  2. Analizuoti pateiktus kraujo tyrimų rezultatus, atpažįstant kraujo rodiklių nukrypimus nuo nurodytų normos ribų.
  3. Paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai gali paveikti žmogaus organizmo veiklą.
  4. Paaiškinti hemoglobino kiekio sumažėjimo ir anglies monoksido poveikį deguonies pernašai kraujyje.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - analizuoja kraujo tyrimų rezultatus, sieja kraujo sudedamąsias dalis su jų atliekamomis funkcijomis, nustato priežasties ir pasekmės ryšius tarp kraujo sudėties pokyčių ir organizmo veiklos.

Komunikavimo - aptaria kraujo tyrimų duomenis ir problemines situacijas,
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija -suvokia kraujo rodiklių ir deguonies pernašos reikšmę žmogaus organizmui, atsakingai vertina su anglies monoksido poveikiu sveikatai susijusias situacijas.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Pamokos pradžioje mokytojas pasidalina skaidre ir pateikia situaciją:
15 metų mokinys pastaruoju metu greičiau pavargsta. Lipant laiptais pradeda trūkti oro, fizinio krūvio metu padažnėja širdies plakimas. Anksčiau tokių pojūčių nebuvo. Gydytojas paskyrė bendrą kraujo tyrimą.

Mokiniams pateikiami trys klausimai:

  • Ką pirmiausia pastebite tyrimo rezultatuose?
  • Kodėl vieno kraujo rodiklio pokytis gali būti susijęs su žmogaus savijauta?
  • Ką turėtume žinoti apie kraują, kad galėtume tai paaiškinti?

Mokiniai poromis 1–2 minutes aptaria galimas priežastis.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Kiekvienam mokiniui pateikiamas individualus "laboratorinio tyrimo lapas" su 3–4 trumpais skirtingų žmonių savijautos aprašymais ir kraujo tyrimų fragmentais. Kiekviename savijautos aprašyme keičiasi situacija ir kraujo rodikliai.

Mokinys savarankiškai

Nurodo, kuri kraujo sudedamoji dalis susijusi su pakitusiu rodikliu;

apibūdina jos atliekamą funkciją;

analizuoja rezultatą, lyginant jį su pateiktomis normos ribomis;

paaiškina, kokią įtaką nustatytas pokytis gali turėti organizmui.

Užduotis

Ką apie organizmą atskleidžia kraujo tyrimas?

Individualus mokinio veiklos lapas

1. Kraujo sudėtis ir funkcijos.

Užpildyk lentelę. Trumpai apibūdink kiekvienos kraujo sudedamosios dalies pagrindinę funkciją.

Kraujo sudedamoji dalis Pagrindinė funkcija
Kraujo plazma
Eritrocitai
Leukocitai
Trombocitai

2. Analizuok kraujo tyrimų rezultatus

Palygink rezultatus su normos ribomis. Nurodyk pakitusį rodiklį ir paaiškink, kaip toks pokytis gali paveikti organizmą.

A atvejis - nuovargis ir dusulys

Rodiklis Rezultatas Normos ribos
RBC 4,0 ✕ 1012/L 4,5–5,5 ✕ 1012/L
HGB 96 g/L 120–160 g/L
WBC 6,2 ✕ 109/L 4,0–10,0 ✕ 109/L
PLT 245 ✕ 109/L 150–400 ✕ 109/L

Pakitusio(-ių) rodiklio(-ių) pavadinimas: __________________________________________

Kokia kraujo dalis su pakitusiu rodikliu susijusi ir kokią funkciją ji atlieka?
________________________________________________________

B atvejis - organizmas kovoja su infekcija

Rodiklis Rezultatas Normos ribos
RBC 4,9 ✕ 1012/L 4,5–5,5 ✕ 1012/L
HGB 142 g/L 120–160 g/L
WBC 15,4 ✕ 109/L 4,0–10,0 ✕ 109/L
PLT 260 ✕ 109/L 150–400 ✕ 109/L

Pakitusio(-ių) rodiklio(-ių) pavadinimas: __________________________________________

Kokia kraujo dalis su juo susijusi ir kokią funkciją ji atlieka? ________________________________________________________

Kaip šis pokytis gali paveikti organizmą?
________________________________________________________

C atvejis - ilgai nesustoja kraujavimas

Rodiklis Rezultatas Normos ribos
RBC 4,8 ✕ 1012/L 4,5–5,5 ✕ 1012/L
HGB 136 g/L 120–160 g/L
WBC 7,1 ✕ 109/L 4,0–10,0 ✕ 109/L
PLT 82 ✕ 109/L 150–400 ✕ 109/L

Pakitusio(-ių) rodiklio(-ių) pavadinimas: __________________________________________

Kokia kraujo dalis su juo susijusi ir kokią funkciją ji atlieka?
_______________________________________________________

Kaip šis pokytis gali paveikti organizmą?
_______________________________________________________

3. Netikėtas atvejis - skaičiai normalūs, bet deguonies trūksta

Žmogus kurį laiką buvo patalpoje su netvarkingu šildymo įrenginiu. Jam skauda galvą, svaigsta galva, jaučiamas silpnumas. RBC ir HGB rodikliai yra normos ribose.

Papildoma informacija: anglies monoksidas (CO) jungiasi su hemoglobinu ir trukdo jam pernešti deguonį.

3.1. Kodėl žmogaus audiniams gali trūkti deguonies, nors hemoglobino kiekis normalus? ________________________________________________________________________________________________________________

3.2. Palygink: kuo deguonies pernašos sutrikimas dėl sumažėjusio hemoglobino kiekio skiriasi nuo sutrikimo dėl CO poveikio?

______________________________________________________________________________________________________________

4. Išvada

Užbaik sakinį:
Kraujo tyrimas gali suteikti informacijos apie organizmo sveikatą, nes ________________________________________________________
_______________________________________________________

Pastaba. Pateikti tyrimų rezultatai yra mokymosi pavyzdžiai; normos ribos ir vienetai gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos.

Įsivertinimas / refleksija
  1. Apibūdinkite kraujo sudėtį ir pagrindines kraujo plazmos, eritrocitų, leukocitų bei trombocitų funkcijas.
  2. Paaiškinkite, kaip kraujo sudėties pokyčiai gali paveikti žmogaus organizmo veiklą.
  3. Palyginkite hemoglobino kiekio sumažėjimo ir anglies monoksido poveikį deguonies pernašai kraujyje.
Galimos mokymosi veiklos

Virtualus kraujo ląstelių tyrimas. Naudojantis "Learn.Genetics" interaktyvia Flow Cytometry Virtual Lab laboratorija https://learn.genetics.utah.edu/content/labs/flowcytometry/ tyrinėti skirtingas kraujo ląsteles, jų požymius ir funkcijas. Virtualioje laboratorijoje pateikiami eritrocitai, skirtingi leukocitai ir trombocitai, aiškinamas hemoglobino vaidmuo eritrocituose bei trombocitų reikšmė krešėjimui.

Kraujo tyrimo informacijos kritinis vertinimas. Palyginti interneto straipsnį apie bendrą kraujo tyrimą (LRT trumpai. Ką rodo kraujo tyrimai ir kaip juos skaityti? - LRT ) su patikimo medicininio šaltinio informacija. Kritiškai vertinti, ar teisingai paaiškintos eritrocitų, leukocitų, trombocitų ir hemoglobino funkcijos.

https://medlineplus.gov/lab-tests/complete-blood-count-cbc/
Galimos užduotys mokiniams

1 užduotis. Kraujo sudedamųjų dalių funkcijos ir jų pokyčių poveikis organizmui

Tikslas: remiantis kraujo sudedamųjų dalių funkcijomis paaiškinti, kaip jų kiekio pokyčiai gali paveikti organizmą.

1. Užpildyk priežasties-pasekmės grandines

Kraujo dalis Pagrindinė funkcija Pokytis Galima pasekmė organizmui
Eritrocitai sumažėja
Leukocitai padaugėja
Trombocitai sumažėja
Kraujo plazma sumažėja vandens kiekis

2. Paaiškink

2.1. Kodėl nuovargis ir silpnumas gali būti susijęs su sumažėjusiu eritrocitų arba hemoglobino kiekiu?

______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________

2.2. Ką lemia sumažėjęs trombocitų kiekis ?

______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________

2.3. Ką lemia padidėjęs leukocitų kiekis?

______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________

3. Sukurk savo modelį

Pasirink vieną kraujo sudedamąją dalį ir užrašyk priežasties-pasekmės seką pagal pateiktą sekos schemą:
KRAUJO DALIS → FUNKCIJA → KIEKIO POKYTIS → POVEIKIS ORGANIZMUI
______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________

2 užduotis. Hemoglobino reikšmė deguonies pernašai

Situacija A. Kraujo tyrime nustatytas sumažėjęs hemoglobino (HGB) kiekis.

Situacija B. Hemoglobino kiekis yra normos ribose, tačiau žmogus kurį laiką buvo patalpoje, kur galėjo kauptis anglies monoksidas (CO).

1. Ką jau žinai?

Klausimas Atsakymas
Kokia hemoglobino funkcija?
Kur kraujyje yra hemoglobino?
Kurioms organizmo ląstelėms reikalingas deguonis?

2. Palygink dvi situacijas

Klausimas A: sumažėjęs HGB B: CO poveikis
Ar hemoglobino kiekis sumažėjęs?
Kas sutrikdo deguonies pernašą?
Ar audiniai gali gauti mažiau O₂?
Kaip tai gali paveikti savijautą?

3. Paaiškink paradoksą. Kodėl žmogaus audiniams gali trūkti deguonies net tada, kai bendrame kraujo tyrime hemoglobino kiekis yra normos ribose?

________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

4. Palygink hemoglobino kiekio sumažėjimo ir CO poveikį deguonies pernašai. Nurodyk vieną panašumą ir vieną skirtumą. Pateik išvadą.

Panašumas: _____________________________________________________________________

Skirtumas: ______________________________________________________________________

Išvada: _________________________________________________________________________

Mokymosi ištekliai https://learn.genetics.utah.edu/content/labs/flowcytometry/
https://medlineplus.gov/lab-tests/complete-blood-count-cbc/
https://www.vle.lt/straipsnis/kraujas/
https://www.vle.lt/straipsnis/hemoglobinas/
Mokomasi nurodyti virškinimo sistemą sudarančius organus ir virškinimo liaukas (seilių liaukas, kasą ir kepenis) ir jų vaidmenį maisto virškinime; mokomasi apibūdinti fermentus (seilių amilazė, pepsinas, kasos amilazė ir lipazė), jų veikimo principą; tyrinėjant aiškinamasi, kokių sąlygų (temperatūra, pH) reikia fermentams veikti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. Mokomasi susieti pernašos būdus su virškinimo procesui būtinų medžiagų (fermentų) išskyrimu ir organizmui reikalingų medžiagų įsiurbimu į kraują ir limfą. Mokomasi apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas žmogaus organizme ir problemas, kylančias dėl per didelio arba per mažo šių medžiagų vartojimo. Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. Mokomasi apibūdinti sveikatai palankią mitybą, nurodyti, kodėl nesilaikant sveikatai palankios mitybos taisyklių sutrinka sveikata. Aiškinamasi, kaip suteikiama pirmoji pagalba apsinuodijus maistu. Mokomasi paaiškinti, kas yra mikrobiota ir koks jos vaidmuo virškinimo procese.
BP

[...] Mokomasi paaiškinti, kas yra mikrobiota ir koks jos vaidmuo virškinimo procese.

Tikslas

Paaiškinti, kas yra žmogaus mikrobiota ir kokią reikšmę ji turi virškinimui bei bendrai žmogaus sveikatai.

Mokymosi uždaviniai
  1. Apibrėžti mikrobiotos sąvoką ir nurodyti pagrindinę jos buvimo vietą žmogaus organizme.
  2. Paaiškinti mikrobiotos vaidmenį virškinimo procese.
  3. Palyginti veiksnius, kurie teigiamai ir neigiamai veikia žmogaus žarnyno mikrobiotą.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - paaiškina mikrobiotos sąvoką, funkcijas ir reikšmę žmogaus sveikatai.

Komunikavimo - analizuoja informaciją apie mikrobiotą ir aiškiai pristato išvadas, vartodami biologijos terminus.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokytojas pamokos pradžioje pateikia klausimą:
"Kodėl po ilgo antibiotikų vartojimo žmonėms dažnai rekomenduojama valgyti jogurtą ar kitus raugintus produktus?"

Aptariami mokinių atsakymai.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai, dirbdami grupėse, susipažįsta su informacija apie žarnyno mikrobiotą, o vėliau dalyvauja edukaciniame stalo žaidime "Žarnyno mikrobiota kelionė". Žaidimo metu analizuoja įvairias gyvenimo situacijas, vertina jų poveikį mikrobiotai, priima sprendimus ir argumentuoja savo pasirinkimus. Pamokos pabaigoje aptaria rezultatus, diskutuoja apie mikrobiotos reikšmę virškinimui bei žmogaus sveikatai ir reflektuoja, kokie kasdieniai įpročiai padeda išlaikyti sveiką žarnyno mikrobiotą.

Žaidimo tikslas - surinkti kuo sveikesnę ir įvairesnę žarnyno mikrobiotą, priimant sveikatai palankius sprendimus.

Pasiruošimas žaidimui: mokiniai suskirstomi į 3–5 grupes.

  1. Kiekviena grupė gauna: žaidimo figūrėlę, kauliuką, voką "Mano žarnyno mikrobiota", mikrobiotos žaidimo lapą.
  2. Visos grupės pradeda nuo langelio "Pradžia".

Žaidimo eiga:

  1. Grupės nariai paeiliui meta kauliuką ir juda tiek langelių, kiek rodo iškritęs skaičius.
  2. Atsistojus ant langelio, mokiniai pagal pavaizduotą simbolį paima atitinkamą "situacijos kortelę".
  3. Kortelėje pateikiama trumpa informacija apie to veiksnio poveikį žarnyno mikrobiotai.
  4. Grupė garsiai perskaito situaciją, aptaria jos poveikį ir atlieka kortelėje nurodytą veiksmą (prideda arba pašalina bakterijų korteles).
  5. Jeigu grupė negali paaiškinti, kodėl situacija naudinga ar žalinga mikrobiotai, mokytojas arba kita grupė gali papildyti atsakymą.
  6. Žaidimas tęsiamas tol, kol visos grupės pasiekia "Pabaiga".

Žaidimo pabaiga:
Baigus žaidimą, kiekviena grupė suskaičiuoja:

  1. kiek turi naudingų bakterijų;
  2. kiek skirtingų mikroorganizmų pavyko išsaugoti;
  3. kokie veiksniai labiausiai padėjo arba pakenkė jų žarnyno mikrobiotai.

Grupės pristato savo rezultatus ir atsako į klausimus:

  • Kokie įpročiai labiausiai stiprina mikrobiotą?
  • Kurie įpročiai ją silpnina?
  • Kaip mikrobiota padeda virškinimo procesui?
  • Ką galėtume pakeisti savo kasdieniame gyvenime, kad palaikytume sveiką mikrobiotą?

Žaidimo lenta:

https://www.embl.org/ells/teachingbase/play-your-microbiome-well/

Patarimas: žaidimo lentą reikėtų paiddinti ir atspausdinti ant A3 lapo

🥦 Brokoliai Valgote daug brokolių, todėl jūsų žarnyne padaugėja M. smithii - metaną gaminančių bakterijų. Dujų padaugėja, o kvapas priverčia visus už jūsų esančius žaidėjus atsitraukti vienu žingsniu atgal, o visus priešais jus - pasistūmėti vienu žingsniu į priekį.
🌾 Varpa Didelio ląstelienos kiekio dieta. Daugiau ląstelienos skatina Bifido bacterium augimą. Pridėkite 2 Bifido bacterium korteles prie savo mikrobiomo.
🥛 Kefyras Kasdien geriate kefyrą, kuriame gausu probiotikų. Pridėkite Lactobacillus kortelę prie savo mikrobiomo.
🧅 Svogūnai Svogūnuose esantys prebiotikai skatina Bifido bacterium augimą. Pridėkite Bifido bacterium kortelę prie savo mikrobiomo.
☕ Žalioji arbata Žaliosios arbatos polifenoliai skatina Akkermansia muciniphila augimą. Pridėkite A. muciniphila kortelę prie savo mikrobiomo.
🍔 Greitasis maistas Dažnai valgote greitąjį maistą, todėl naudingų bakterijų sumažėja. Pašalinkite 2 naudingų bakterijų korteles iš savo mikrobiomo.
🥤 Gazuoti gėrimai Dažnai geriate gazuotus gėrimus, todėl suveši Helicobacter pylori. Pridėkite 2 Helicobacter pylori korteles prie savo mikrobiomo ir pašalinkite 2 naudingų bakterijų korteles.
🍬 Saldumynai Valgote daug saldumynų, todėl naudingų bakterijų sumažėja. Pašalinkite 1 naudingų bakterijų kortelę iš savo mikrobiomo.
🍪 Sūrūs užkandžiai Dažnai valgote sūrius užkandžius, todėl naudingų bakterijų sumažėja. Pašalinkite 1 naudingų bakterijų kortelę iš savo mikrobiomo.
🛏️ Prastas miego rėžimas Miegate per mažai, todėl naudingų bakterijų sumažėja. Pašalinkite 2 naudingų bakterijų korteles iš savo mikrobiomo.
🛋️ Nepakankamai aktyvus gyvenimo būdas Mažai judate, todėl naudingų bakterijų sumažėja. Pašalinkite 1 naudingų bakterijų kortelę iš savo mikrobiomo.
🚲 Fizinis aktyvumas Reguliarus fizinis aktyvumas skatina Faecalibacterium prausnitzii augimą. Pridėkite dvi F. prausnitzii korteles prie savo mikrobiomo.
🐶 Šuo Šunys į namų aplinką atneša daug įvairių mikroorganizmų, sąveikaudami su jais, žmogaus mikrobiomą gali praturtinti įvairesnėmis bakterijomis. Potencialiai padidėja naudingų bakterijų, tokių kaip Lactobacillus ir Bifidobacterium populiacijos. Pridekite Lactobacillus kortelę ir Bifidobacterium kortelę.
✈️ Kelionė Ištraukite vieną iš kelionės kortelių, kad sužinotumėte, kur keliausite.
😮‍💨 Infekcija Jūs sergate sinusų infekcija. Meskite kauliuką, kad nustatytumėte priežastį. Jei išmesite 1–3, infekciją sukėlė Haemophilus influenzae bakterija, paprastai gyvenanti viršutiniuose kvėpavimo takuose, todėl pasilikite ten kur esate. Jei išmesite 4–6, tai tik virusinė peršalimo liga, todėl grįžkite vienu langeliu atgal.

Mikroorganizmų kortelių pavyzdžiai:

Užduotis

Remdamiesi žaidimo rezultatais, paaiškinkite, kaip mitybos ir gyvensenos veiksniai gali paveikti žarnyno mikrobiotą. Aptarkite grupėje ir atsakykite į klausimus:

  1. Kurie žaidime nagrinėti mitybos ir gyvensenos įpročiai buvo palankūs žarnyno mikrobiotai, o kurie - nepalankūs? Paaiškinkite kodėl.
  2. Kaip skirtingi įpročiai veikė žarnyno mikroorganizmų įvairovę?
  3. Kaip žarnyno mikrobiota susijusi su virškinimu?
  4. Remdamiesi žaidimu, suformuluokite 3 rekomendacijas, kaip kasdieniais pasirinkimais galima palaikyti sveiką ir įvairią žarnyno mikrobiotą.
Įsivertinimas / refleksija

Įvertink, kaip tau sekėsi:

  • Galiu paaiškinti, kas yra mikrobiota.
  • Galiu paaiškinti mikrobiotos vaidmenį virškinimo procese.
  • Galiu atskirti veiksnius, kurie teigiamai ir neigiamai veikia žarnyno mikrobiotą.
  • Galiu paaiškinti, kaip gyvenimo būdas veikia žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą.

Kokį vieną įprotį galėtum keisti ar stiprinti, kad padėtum savo žarnyno mikrobiotai? Kodėl?

Galimos mokymosi veiklos

"Mikrobiota - nematomi mūsų pagalbininkai". Mokiniai nagrinėja žmogaus žarnyne gyvenančių mikroorganizmų įvairovę ir jų atliekamas funkcijas. Dirbdami poromis arba grupėmis, mokiniai, naudodamiesi paveikslais, schemomis ir informaciniais šaltiniais, aiškinasi, kaip mikroorganizmai padeda skaidyti maisto medžiagas, gaminti kai kuriuos vitaminus ir palaikyti virškinimo sistemos veiklą. Atlikę užduotį, mokiniai sukuria "mikrobiotos portretą" - schemą, kurioje pavaizduoja pagrindinius mikrobiotos vaidmenis žmogaus organizme. Pristatydami darbą, mokiniai aptaria, kodėl nors mikroorganizmai yra labai maži, jų reikšmė žmogaus sveikatai yra didelė.

Galimos užduotys mokiniams

"Mikrobiotos draugai ir priešai". Mokiniai analizuoja skirtingų veiksnių poveikį žarnyno mikrobiotai: sveikos mitybos, skaidulinių medžiagų vartojimo, antibiotikų, fizinio aktyvumo ir gyvenimo būdo. Jie parengia schemą arba plakatą, kuriame nurodo, kokie įpročiai padeda palaikyti įvairią ir sveiką mikrobiotą, o kokie gali ją sutrikdyti. Pristatymo metu mokiniai paaiškina, kodėl subalansuota mikrobiota yra svarbi virškinimo procesui ir žmogaus sveikatai.

Mokymosi ištekliai https://www.britannica.com/science/human-microbiome
https://kidshealth.org/
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/
Play your microbiome well - EMBL ELLS
Mokomasi apibūdinti imunitetą kaip apsauginę organizmo funkciją; apibūdinti žmogaus organizmo prisitaikymą apsisaugoti nuo infekcinių ligų (oda ir gleivinės; karščiavimas, fagocitozė); paaiškinti vakcinų svarbą infekcinių ligų profilaktikai, serumų naudojimą gydymui, antikūnų paskirtį infekcinių ligų diagnostikai. Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. Apibūdinami galimi alergijos požymiai (ašarojimas, dusimas, čiaudėjimas, kosėjimas, odos paraudimai, bėrimai) ir nurodoma, kokios maiste ir aplinkoje (žiedadulkės, dulkių erkutės) esančios medžiagos gali būti alergenais.
BP

[...] Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. [...]

Tikslas

Išsiaiškinti, kuo skiriasi epidemija ir pandemija, kokie veiksniai lemia užkrečiamųjų ligų plitimą bei kaip vakcinacija ir kitos apsaugos priemonės gali sumažinti infekcijų plitimą ir jų pasekmes visuomenei.

Mokymosi uždaviniai
  1. Paaiškinti sąvokas epidemija ir pandemija bei nurodyti esminius jų skirtumus.
  2. Apibūdinti infekcinių ligų plitimą lemiančius veiksnius, vartojant sąvokas: užsikrėtimas, inkubacinis laikotarpis, besimptomis atvejis, hospitalizacija.
  3. Naudojantis COVID-19 simuliacija palyginti, kaip ligos plitimą veikia vakcinacija, kaukių dėvėjimas ir saugaus atstumo laikymasis.
  4. Interpretuoti simuliacijos rezultatus ir argumentuotai paaiškinti, kodėl visuomenės elgesys bei kolektyvinis imunitetas yra svarbūs valdant epidemijas ir pandemijas.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo kompetencija - mokiniai aiškinasi epidemijos ir pandemijos skirtumus, analizuoja infekcinių ligų plitimą lemiančius veiksnius ir remdamiesi simuliacijos rezultatais daro pagrįstas išvadas.

Skaitmeninė kompetencija - mokiniai naudodamiesi COVID-19 simuliacija tiria, kaip skirtingos apsaugos priemonės veikia ligos plitimą, ir interpretuoja gautus duomenis.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija - mokiniai vertina vakcinacijos, kaukių dėvėjimo, saugaus atstumo ir kitų prevencijos priemonių reikšmę asmens bei visuomenės sveikatai.

Pilietiškumo kompetencija - mokiniai aiškinasi, kaip individualus atsakingas elgesys ir kolektyvinis imunitetas prisideda prie infekcinių ligų plitimo mažinimo visuomenėje.

Komunikavimo kompetencija - mokiniai remdamiesi simuliacijos duomenimis argumentuotai paaiškina, kodėl visuomenės elgesys ir prevencinės priemonės yra svarbios valdant epidemijas ir pandemijas.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Pamokos pradžioje mokytojas lentoje arba ekrane pateikia žodžius - endemija, epidemija ir pandemija. Šalia pateikia laiptelius iš trijų pakopų ir paprašo mokinių sudėlioti šiuos terminus ligos paplitimo mąsto didėjimo tvarka. Kuomet mokiniai nurodo teisingą tvarką, mokytojas užduoda mokiniams klausimą: "Kada vienos infekcijos protrūkis tampa nebe vietine problema, o viso pasaulio problema?"

Mokiniams skiriama 1–2 minutės individualiai pagalvoti, o tuomet keli jų atsakymai trumpai aptariami klasėje. Mokytojas gali pateikti papildomus klausimus:

  • Ar liga turi susargdinti labai daug žmonių, kad būtų vadinama pandemija?
  • Ar pandemija visada reiškia, kad liga yra mirtina?
  • Kaip vienas užsikrėtęs žmogus gali paveikti šimtus ar net tūkstančius kitų žmonių?
  • Kas pasikeistų, jei dalis visuomenės būtų paskiepyta arba žmonės laikytųsi apsaugos priemonių?

Po mokinių atsakymų mokytojas pristato pamokoje nagrinėjamą problemą:
"Šiandien ne tik išsiaiškinsime, kuo epidemija skiriasi nuo pandemijos, bet ir patys modeliuosime infekcijos plitimą. COVID-19 simuliacijoje galėsime keisti žmonių elgesį ir stebėti, ar mūsų sprendimai pakeis ligos protrūkio eigą."

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai suskirstomi į grupes po keturis ir kartu įsijungia COVID-19 simuliaciją https://askabiologist.asu.edu/games-sims/covid-sim/play.html. Darbui galima naudoti kompiuterį, planšetę arba telefoną. Mokiniams išdalinami darbo lapai su instrukcijomis ir klausimais. Šiame darbo lape mokiniai žymės atliktus žingsnius atsakys į klausimus.

Įsijungę COVID simuliacijos žaidimą, susikurkite savo miestą.

Miesto pavadinimas: __________________________

Gyventojų skaičius: ___________________________

Apie SARS-CoV-2:

  1. Kokia dalis užsikrėtusiųjų COVID-19 nepatiria jokių simptomų?
  2. Kodėl, jūsų nuomone, tokie besimptomiai atvejai gali būti pavojingi visuomenei?
  3. Kokia tikimybė, kad simptominis COVID-19 atvejis pateks į ligoninę?
  4. Kaip manote, kokie veiksniai gali lemti didesnį hospitalizacijos poreikį tam tikrose žmonių grupėse?
  5. Kiek žmonių vidutiniškai užkrečia vienas užsikrėtęs asmuo?
  6. Kaip galėtų pasikeisti viruso plitimo greitis, jei daugiau žmonių laikytųsi apsaugos priemonių, pavyzdžiui, dėvėtų kaukes ar skiepytųsi?

Kitame puslapyje pasirinkite neskiepyti savo populiacijos. Paaiškinkite, kaip suprantate, kas yra kolektyvinis imunitetas (herd immunity).

Kitame puslapyje pasirinkite kokių apsaugos priemonių laikysis jūsų populiacija. Pažymėkite, ką pasirinkote:
Kaukių tipas: ...

Dėvėjimo pradžios data:...

Dėvėjimo pabaigos data:...

Kiek procentų populiacijos teisingai naudos kaukes:...

Paaiškinkite, kodėl pasirinkote tokius parametrus:...

Saugaus atstumo laikymasis

Saugaus atstumo laikymosi pradžios data:
Saugaus atstumo laikymosi pabaigos data:
Kiek procentų populiacijos teisingai laikosi saugaus atstumo:
Paaiškinkite, kodėl pasirinkote tokius parametrus.

Žemėlapyje išdėliokite infekuotus individus. Kiek jų pasirinkote?

Pradėkite simuliaciją.

Užduotis

Rezultatų apdorojimas ir aptarimas. Gavę simuliacijos rezultatus mokiniai gali grupėse piešti plakatus, arba kurti prezentacijas, kurias vėliau pristatys klasei apie savo sumodeliuotą miestą.

Mokiniams pateikiamos tolesnės instrukcijos:

    1. Nubraižykite grafiką, kurį gavote atlikę pirmą simuliaciją. Legendoje pažymėkite kur kokią spalvą naudojote grafiko braižymui.
    2. Paspauskite "Save simulation" ir pasirinkite "Run again with vaccinations" ir nubraižykite gautą grafiką.
    3. Paspauskite "Save simulation" ir paspauskite "Compare outbreaks"

Pabaigę savo plakatus arba prezentacijas mokiniai trumpai pristato rezultatus klasėje.

Įsivertinimas / refleksija

Mokiniams pateikiami klausimai:

  1. Kaip visuotinė vakcinacija gali paveikti infekcijų, hospitalizacijų ir mirčių skaičių pandemijos metu?
  2. Kodėl net ir esant apsaugos priemonėms, tokioms kaip kaukės ir atstumas, pandemijos padariniai gali būti labai skirtingi priklausomai nuo vakcinacijos lygio?
  3. Kokį vaidmenį atlieka visuomenės bendras paklusnumas sveikatos rekomendacijoms valdant pandemiją?
  4. Kokias pasekmes visuomenei gali turėti žemas skiepijimosi lygis net ir naudojant kitas apsaugos priemones?
  5. Kaip manote, kokios būtų ilgalaikės sveikatos sistemos pasekmės, jei daug gyventojų taptų infekuoti ir hospitalizuoti dėl žemos vakcinacijos?
Galimos mokymosi veiklos

"Epidemija ar pandemija?" - situacijų analizė. Mokiniams pateikiamos kelios trumpos situacijos apie infekcinės ligos plitimą: vienoje mokykloje, mieste, keliose šalies teritorijose ir keliuose žemynuose. Dirbdami poromis mokiniai nusprendžia, ar situaciją galima vadinti protrūkiu, epidemija ar pandemija, ir savo sprendimą pagrindžia.

"Ekspertų grupės" - kaip sustabdyti epidemiją? Mokiniai suskirstomi į grupes. Kiekviena grupė nagrinėja vieną priemonę: vakcinaciją, kaukių dėvėjimą, saugaus atstumo laikymąsi arba sergančiųjų izoliaciją. Grupė turi paaiškinti, kaip jų priemonė gali paveikti infekcijos plitimą. Po trumpo pasiruošimo grupės pristato savo išvadas, o klasė aptaria, kodėl dažniausiai veiksmingiausias yra kelių priemonių derinys.

Galimos užduotys mokiniams

Dirbkite grupėje. Išnagrinėkite jums paskirtą infekcinių ligų plitimo mažinimo priemonę ir pasiruoškite ją pristatyti klasei.

Grupės nagrinėja vieną iš priemonių:

  • Vakcinacija
  • Kaukių dėvėjimas
  • Saugaus atstumo laikymasis
  • Sergančiųjų izoliacija

Aptarkite:

  1. Kaip ši priemonė padeda mažinti infekcijos plitimą?
  2. Kaip ji gali sumažinti žmonių užsikrėtimo riziką?
  3. Pateikite vieną kasdienio gyvenimo pavyzdį.
  4. Sukurkite trumpą šūkį, skatinantį taikyti šią priemonę.

Pristatydami klasėje atsakykite į klausimą: Kodėl infekcinės ligos plitimą dažnai veiksmingiau stabdyti taikant kelias priemones kartu?

Mokymosi ištekliai https://askabiologist.asu.edu/games-sims/covid-sim/play.html
Mokomasi apibūdinti krauju perduodamų ir oro lašeliniu būdu plintančių virusų sukeliamas ligas; pirmuonių (maliarinis plazmodijus), kirmėlių (kaspinuočių, askaridžių, spalinių) sukeliamas ligas ir erkių platinamų sukėlėjų sukeliamas ligas (erkinis encefalitas, Laimo liga); analizuojant statistinius duomenis nagrinėti infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų prevenciją. Mokomasi nurodyti, kad antibiotikai skiriami gydant bakterines, o ne virusines ligas; paaiškinti antibiotikų vartojimo principus, neleidžiančius susiformuoti antibiotikams atsparioms bakterijoms.
BP

[...] analizuojant statistinius duomenis nagrinėti infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų prevenciją. Mokomasi nurodyti, kad antibiotikai skiriami gydant bakterines, o ne virusines ligas; paaiškinti antibiotikų vartojimo principus, neleidžiančius susiformuoti antibiotikams atsparioms bakterijoms.

Tikslas

Nagrinėti infekcinių ligų plitimo būdus, paplitimą ir prevenciją bei atsakingo antibiotikų vartojimo reikšmę.

Mokymosi uždaviniai
  1. Apibūdinti virusų, pirmuonių, kirmėlių ir erkių platinamų sukėlėjų sukeliamų ligų plitimo būdus.
  2. Analizuoti infekcinių ligų paplitimo Lietuvoje ir pasaulyje statistinius duomenis.
  3. Nurodyti infekcinių ligų prevencijos priemones, atsižvelgiant į jų plitimo būdą.
  4. Paaiškinti tinkamo antibiotikų vartojimo principus ir jų reikšmę mažinant antibiotikams atsparių bakterijų formavimąsi.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - mokiniai analizuoja infekcinių ligų paplitimo duomenis, nustato ryšius tarp ligos sukėlėjo, plitimo būdo ir prevencijos, paaiškina antibiotikų veikimo ir tinkamo jų vartojimo principus.

Skaitmeninė - naudodami skaitmeninius infekcinių ligų paplitimo duomenis, mokiniai atrenka ir kritiškai vertina internete pateikiamą informaciją apie infekcijas ir antibiotikų vartojimą.

Komunikavimo - aptaria informacijos šaltinių teiginius apie sveikatą ir patikimų informacijos šaltinių duomenis, mokosi skirti nuomonę nuo fakto.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija - įvertina infekcijų prevencijos ir atsakingo antibiotikų vartojimo reikšmę asmens bei visuomenės sveikatai.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokytojas mokinius pakviečia į ekraną pažvelgti lyg į asmeninį telefoną. Vieną po kito parodo keturis socialinių tinklų įrašus primenančius teiginius, tačiau iš karto neatskleidžia, kurie iš jų teisingi:
1. Susirgai gripu? Antibiotikai padės greičiau pasveikti.

2. Laimo liga galima užsikrėsti nuo kito sergančio žmogaus.

3. Maliarija Lietuvoje neplinta, vadinasi, lietuviui ja susirgti neįmanoma.

4. Pasijutai geriau - likusių antibiotikų vartoti nebūtina.

Mokiniai individualiai prie kiekvieno teiginio pažymi:
PATIKĖČIAU/ SUABEJOČIAU / NEPATIKĖČIAU

Mokytojas atsakymų neatskleidžia, bet iškelia klausimą: "Kaip atskirti faktą apie infekcines ligas nuo pavojingo mito?"

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Pirma veiklos dalis.

Mokiniai dirba poromis. Kiekviena pora gauna arba ekrane pasirenka vieną informacinį teiginį, pavyzdžiui:

  • Antibiotikai gydo virusines infekcijas.
  • Erkinį encefalitą ir Laimo ligą sukelia tas pats sukėlėjas.
  • Nuo erkinio encefalito galima apsisaugoti skiepais.
  • Maliarija paplitusi vienodai visame pasaulyje.
  • Spalinėmis dažniausiai užsikrečiama per nešvarias rankas ir užterštus daiktus.

Mokiniai ieško informacijos patikimuose šaltiniuose (NVSC, ULAC archyvinę / NVSC informaciją, PSO, ECDC), jų užduotis yra kritiškai vertinti pasirinktą teiginį ir pateikti atsakymą pagal tokią schemą:
TEIGINYS → ĮRODYMAS → VERDIKTAS

Verdiktas: teisinga / iš dalies teisinga / klaidinga ( mokinys negali parašyti tik "klaidinga".

Antra veiklos dalis.

Mokiniams pateikiami 2–3 nesudėtingi grafikai ar žemėlapiai (erkinio encefalito atvejai Lietuvoje; Laimo ligos atvejai Lietuvoje;

maliarijos paplitimo pasaulyje žemėlapis). Mokiniai individualiai analizuoja vieną pasirinktą grafiką ar žemėlapį pažymėdami užrašuose:

  1. Kur liga paplitusi labiausiai?
  2. Kokį dėsningumą galima pastebėti?
  3. Kokios prevencijos priemonės būtų svarbios atsižvelgiant į ligos plitimo būdą?

Šaltinis: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), "Sergamumo erkių platinamomis ligomis 2024 m. apžvalga", 4 pav. "Sergamumas EE apskrityse 2024 m."

Užduotis

Mokiniams pateikiamas trumpas tariamas socialinio tinklo įrašas:
"Man gydytojas paskyrė antibiotikų. Po trijų dienų pasijutau gerai, todėl nustojau juos vartoti. Likusias tabletes pasilikau - jeigu kitą kartą susirgsiu gripu, nereikės eiti pas gydytoją."

Mokinys turi:

  1. Nurodyti, kuriuose teiginiuose pateikiama biologiniu požiūriu netinkama informacija.
  2. Paaiškinti, kodėl antibiotikai neskiriami virusinėms ligoms gydyti.
  3. Paaiškinti, kokių antibiotikų vartojimo principų reikia laikytis, siekiant mažinti antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimo ir plitimo riziką.
  4. Pagrįsti, kodėl socialiniuose tinkluose pateikiamą informaciją apie infekcinių ligų gydymą svarbu tikrinti patikimuose šaltiniuose.
Įsivertinimas / refleksija

Pamokos pabaigoje grįžtama prie tų pačių keturių teiginių, kurie buvo parodyti pamokos pradžioje. Mokinys dar kartą pažymi užrašuose

PATIKĖČIAU / SUABEJOČIAU / NEPATIKĖČIAU

ir kiekvieną pasirinkimą argumentuoja.

Galimos mokymosi veiklos

Infekcinių ligų paplitimo duomenų tyrimas. Naudojantis NVSC ir PSO pateikiamais statistiniais duomenimis, žemėlapiais ir grafikais mokiniai analizuoja erkinio encefalito, Laimo ligos Lietuvoje ir maliarijos pasaulyje paplitimą. Palygina skirtingų teritorijų duomenis, pastebi paplitimo dėsningumus ir nurodo ligų prevencijos priemones.

Infekcijos perdavimo grandinė. Mokiniams pateikiamos skirtingos infekcinės ligos. Mokiniai modeliuoja jų perdavimo kelią:
sukėlėjas → šaltinis / pernešėjas → patekimo į žmogaus organizmą būdas → žmogus.

Modelius palygina ir prie kiekvieno nurodo vietą grandinėje, kurioje tinkama prevencijos priemonė galėtų sumažinti užsikrėtimo tikimybę. Taip galima nagrinėti oro lašeliniu ir krauju perduodamas infekcijas, maliariją, helmintų sukeliamas bei erkių platinamas ligas.

Kelionės rizikos žemėlapis. Mokiniai pasirinka kelionės kryptį už Europos ribų ir, naudojantis PSO duomenimis, išsiaiškina, ar pasirinktoje teritorijoje paplitusi maliarija. Analizuoja žemėlapį, nurodo galimą infekcijos perdavimo būdą ir tinkamas prevencijos priemones.

Galimos užduotys mokiniams

Infekcinių ligų plitimas ir prevencija. Mokiniai pasirenka tris skirtingais būdais plintančias infekcines ligas. Apibūdina jų sukėlėjus ir plitimo būdus, palygina užsikrėtimo kelius ir nurodo kiekvienai ligai tinkamas prevencijos priemones.

Erkinis encefalitas ir Laimo liga - panašu, bet ne tas pats. Mokiniams reikia palyginti dvi Lietuvoje erkių platinamas ligas pagal sukėlėją, užsikrėtimo būdą ir prevenciją. Paaiškinti, kodėl ta pati prevencijos priemonė - skiepai - netinka abiem ligoms.

Mokymosi ištekliai https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/erkiu-pernesamos-ligos/
https://www.who.int/data/gho/data/themes/malaria/GHO/
https://antibiotic.ecdc.europa.eu/en/news-events/beat-bugs-course
Mokomasi atpažinti centrinės ir periferinės nervų sistemos dalis, paaiškinti jų funkcijas, tyrinėjant atpažinti nervinį audinį ir paaiškinti jo sandarą; modeliuojant apibūdinti nervinę ląstelę, nervinių ląstelių tipus ir jų atliekamas funkcijas. Mokomasi apibūdinti galvos smegenų dalis ir jų funkcijas, nurodyti nugaros smegenų vaidmenį susidarant reflekso lankui. Mokomasi sudaryti ir analizuoti reflekso lanko schemas, apibūdinti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. Mokomasi susieti akies ir ausies sandarą su atliekamomis funkcijomis, tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. Mokomasi apibūdinti judėjimą kaip bendrą kaulų, raumenų ir nervų sistemos veiklą. Analizuojami statistiniai duomenys apie įvairių priklausomybių ligų paplitimą; mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti homeostazę ir jos valdymo mechanizmą neigiamu grįžtamuoju principu; naudojantis schemomis nurodyti, kaip oda dalyvauja palaikant pastovią temperatūrą.
BP

[...] modeliuojant apibūdinti nervinę ląstelę, nervinių ląstelių tipus ir jų atliekamas funkcijas. [...]

Tikslas

Apibūdinti nervinės ląstelės sandarą, nervinių ląstelių tipus ir jų atliekamas funkcijas.

Mokymosi uždaviniai
  1. Apibrėžti nervinę ląstelę ir paaiškinti jos reikšmę nervų sistemos veiklai.
  2. Nurodyti pagrindines neurono dalis ir paaiškinti jų atliekamas funkcijas.
  3. Apibūdinti juntamųjų, įterptinių ir judinamųjų nervinių ląstelių tipus bei jų vaidmenį perduodant informaciją organizme.
  4. Sukurti nervinės ląstelės modelį ir, remiantis juo, paaiškinti, kaip neurono sandara susijusi su nervinio impulso perdavimu.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - aiškinasi nervinės ląstelės sandarą, tipus ir funkcijas.

Komunikavimo - pristato neuronų modelius ir, vartodami biologijos sąvokas, aiškina nervų sistemos veiklą.

Kūrybiškumo - kuria neurono modelį, kūrybiškai vaizduodami jo sandarą.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokiniams pateikiama situacija: "Kodėl palietę karštą daiktą greitai atitraukiame ranką?" Aptariama, kaip organizme perduodama informacija, ir pristatoma neurono reikšmė nervų sistemoje.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai, dirbdami poromis:
1.Naudodamiesi vadovėliu, schemomis ir kitais informacijos šaltiniais atpažįsta pagrindines neurono dalis ir aptaria jų funkcijas.

2.Pasirenka medžiagas arba skaitmeninę priemonę, iš kurios kurs neurono modelį.

3. Sukuria neurono modelį, pavaizduodami jo kūną, branduolį, dendritus, aksoną ir mielininį dangalą.

4.Pažymi neurono dalis ir modelyje rodyklėmis nurodo nervinio impulso sklidimo kryptį.

5.Palygina savo modelį su pateikta neurono schema, patikrina, ar visos pagrindinės dalys pavaizduotos tinkamai, ir prireikus modelį patikslina.

Užduotis

Remdamiesi sukurtu neurono modeliu, įvardykite neurono dalis ir paaiškinkite jų funkcijas. Nustatykite, kokio tipo neuroną vaizduoja jūsų modelis. Pasirinkę konkrečią situaciją, pavaizduokite nervinio impulso kelią nuo receptoriaus iki atsako ir paaiškinkite, kaip neurono sandara padeda priimti ir perduoti nervinius impulsus.

Įsivertinimas / refleksija

Ką naujo sužinojau apie nervinę ląstelę ir jos funkcijas?

Kaip neurono sandara padeda perduoti informaciją?

Kuo skiriasi juntamieji, įterptiniai ir judinamieji neuronai?

Kas atliekant užduotį sekėsi geriausiai, o ką dar reikėtų patobulinti?

Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai, dirbdami grupėse, sudaro sąvokų žemėlapį tema "Neuronas - nervinės sistemos pagrindas". Jame susieja neurono sandarą, dalių funkcijas, neuronų tipus ir nervinio impulso perdavimo eigą. Sukurtus sąvokų žemėlapius mokiniai pristato klasei ir palygina tarpusavyje.

Galimos užduotys mokiniams

"Nervinio impulso kelias": mokiniai traukia korteles su kasdienėmis situacijomis (pvz., palietė karštą puodelį, įsidūrė pirštą, išgirdo garsų signalą). Perskaitę situaciją, jie paaiškina, kaip nervinis impulsas keliauja nuo receptoriaus iki atsako, įvardija dalyvaujančius neuronų tipus ir jų funkcijas. Kitas mokinys įvertina atsakymą, patikrina jo tikslumą ir prireikus papildo.

Mokymosi ištekliai

https://www.britannica.com/science/neuron
https://kidshealth.org/


BP

[...] Analizuojami statistiniai duomenys apie įvairių priklausomybių ligų paplitimą; mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui.[...]

Tikslas

Analizuoti statistinius duomenis apie priklausomybių paplitimą ir paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų poveikį žmogaus organizmo sistemoms bei sveikatai.

Mokymosi uždaviniai
  1. Apibrėžti psichoaktyviąsias medžiagas ir jų sukeliamą priklausomybę.
  2. Analizuoti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo statistinius duomenis.
  3. Paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų poveikį nervų sistemai ir žmogaus organizmui.
  4. Įvertinti priklausomybių poveikį sveikatai ir pasiūlyti sveikos gyvensenos rekomendacijas.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - analizuoja psichoaktyviųjų medžiagų poveikį organizmui ir jų vartojimo pasekmes, atpažįsta priežasties ir pasekmės ryšius.

Komunikavimo - pasirenka patikimus informacijos šaltinius, skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios nuomonės, aptaria priklausomybių problemas ir pristato analizės rezultatus, vartodami biologijos sąvokas.

Skaitmeninė - analizuoja statistinius duomenis ir skaitmeninius informacijos šaltinius.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos - supranta priklausomybių poveikį sveikatai ir ugdosi atsakingą požiūrį į sveiką gyvenseną.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokiniams užduodamas klausimas: "Kodėl žmonės kartais renkasi tai, kas kenkia jų sveikatai?" Mokiniai išsako savo nuomonę, aptaria galimas priežastis, o mokytojas susieja atsakymus su pamokos tema.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai grupėse analizuoja statistinius duomenis Ką rodo Lietuvos mokinių pasirinkimai? Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo analizė pagal ESPAD 2024 duomenis" https://ntakd.lrv.lt/public/canonical/1734325309/1222/ESPAD_2024%20bendra_ataskaita_.pdf apie skirtingų priklausomybių (tabako, alkoholio, narkotinių medžiagų) paplitimą. Naudodamiesi informaciniais šaltiniais, aiškinasi psichoaktyviųjų medžiagų poveikį nervų sistemai, smegenims ir kitoms organizmo sistemoms. Grupės pristato išvadas ir diskutuoja, kaip priklausomybių atsiradimas veikia žmogaus sveikatą bei gyvenimo kokybę.

Darbo tikslas: išanalizuoti statistinius duomenis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą tarp Lietuvos mokinių ir paaiškinti jų poveikį žmogaus organizmui.

Darbo eiga:

1. Mokiniai susiskirsto grupėmis. Kiekviena grupė gauna vienos psichoaktyviosios medžiagos statistinius duomenis iš ESPAD 2024 tyrimo:
1 grupė - alkoholis

2 grupė - tabakas ir elektroninės cigaretės

3 grupė - kanapės ir kitos narkotinės medžiagos

4 grupė - raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas be gydytojo paskyrimo

2. Mokiniai analizuoja pateiktas diagramas ir atsako į klausimus:

  • Koks šios medžiagos vartojimo paplitimas tarp Lietuvos 15–16 metų mokinių?
  • Ar vartojimas skiriasi pagal lytį?
  • Ką rodo skirtumas tarp "bent kartą gyvenime vartojusių" ir "vartojusių per pastarąjį mėnesį"?
  • Kokią išvadą galima padaryti iš pateiktų duomenų?

3. Kodėl gali išsivystyti priklausomybė?

____________________________________________________________

4. Kokios galimos ilgalaikės pasekmės sveikatai?

____________________________________________________________

____________________________________________________________

5. Kiekviena grupė pristato savo analizę klasei. Klausydamiesi kitų grupių, mokiniai pildo bendrą klasės minčių žemėlapį "Psichoaktyviųjų medžiagų poveikis žmogui", kuriame susieja psichoaktyviųjų medžiagų rūšis, jų poveikį nervų sistemai, kitoms organizmo sistemoms, galimas priklausomybes ir pasekmes sveikatai.

Užduotis

Remdamiesi biologijos žiniomis ir informaciniais šaltiniais, mokiniai parengia psichoaktyvios medžiagos poveikio kortelę:
Medžiaga: _______________________

1. Kaip patenka į organizmą?

☐ Kvėpuojant

☐ Nurijus

☐ Kitu būdu: ___________________

2. Kokią organizmo sistemą labiausiai veikia?

☐ Nervų sistemą

☐ Kvėpavimo sistemą

☐ Kraujotakos sistemą

☐ Virškinimo sistemą

3. Koks poveikis organizmui?

____________________________________________________________

Įsivertinimas / refleksija

Mokiniai užbaigia sakinius:
Remdamasis statistiniais duomenimis supratau, kad ...

Didelį poveikį žmogaus organizmui psichoaktyviosios medžiagos daro todėl, kad ...

Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai, dirbdami grupėse, parengia rekomendacijas bendraamžiams, kaip išvengti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir išsaugoti sveiką gyvenseną. Rekomendacijas pristato klasei ir aptaria jų pagrįstumą.

Galimos užduotys mokiniams

"Statistika ir sveikata: išanalizuok, paaiškink, padaryk išvadą". Mokiniai gauna ESPAD 2024 duomenų ištrauką apie vienos psichoaktyviosios medžiagos vartojimą.Mokiniai šskiria svarbiausius statistinius duomenis, nubraižo arba analizuoja pateiktą diagramą, paaiškina, kaip ši medžiaga veikia nervų sistemą ir kitas organizmo sistemas, nurodo galimas vartojimo pasekmes sveikatai, parengia trumpą rekomendaciją, kaip mažinti priklausomybės riziką.

Mokymosi ištekliai https://ntakd.lrv.lt/public/canonical/1734325309/1222/ESPAD_2024%20bendra_ataskaita_.pdf
https://ntakd.lrv.lt/
https://sam.lrv.lt/
Mokomasi atpažinti endokrinines liaukas (hipofizė, kasa, antinksčiai), apibūdinti jų išskiriamų hormonų (augimo (somatotropino), insulino, gliukagono, adrenalino) poveikį organizmui. Naudojantis schemomis, mokomasi apibūdinti kasos išskiriamų hormonų įtaką palaikant gliukozės pastovią koncentraciją kraujuje. Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. Mokomasi apibūdinti neurohumoralinį organizmo reguliavimą, pagrįstą nervų ir endokrininės sistemos veikimu; mokomasi paaiškinti, kaip stresinėse situacijose nervų sistema ir antinksčių išskiriamas hormonas adrenalinas lemia kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo sistemų funkcijų pakitimus, elgseną.
BP

[...] Naudojantis schemomis, mokomasi apibūdinti kasos išskiriamų hormonų įtaką palaikant gliukozės pastovią koncentraciją kraujuje. Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. [...]

Tikslas

Analizuojant gliukozės koncentracijos kraujyje kitimo duomenis išsiaiškinti, kaip kasos hormonas insulinas palaiko pastovią gliukozės koncentraciją kraujyje.

Mokymosi uždaviniai
  1. Paaiškinti gliukozės reikšmę organizmui ir nurodyti, kodėl jos koncentracija kraujyje turi būti reguliuojama.
  2. Naudojantis schema paaiškinti insulino poveikį gliukozės koncentracijai kraujyje.
  3. Analizuoti gliukozės koncentracijos kraujyje duomenis, juos pavaizduoti grafiku ir apibūdinti gliukozės koncentracijos kitimą po valgio.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo kompetencija - mokiniai analizuoja gliukozės koncentracijos kraujyje kitimo duomenis, aiškina insulino poveikį ir sieja jį su pastovios vidinės organizmo aplinkos palaikymu.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija - mokiniai aiškinasi gliukozės koncentracijos kraujyje reguliavimo svarbą ir sieja šias žinias su sveikatos išsaugojimu bei cukrinio diabeto prevencija.

Komunikavimo kompetencija - mokiniai, remdamiesi schema, duomenimis ir sudarytu grafiku, biologijos sąvokomis paaiškina gliukozės koncentracijos kraujyje kitimą ir insulino vaidmenį.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Pamokos pradžioje mokytojas lentoje užrašo du skaičius: 5 mmol/l ir 9 mmol/l ir klausia: "Jeigu abu skaičiai rodo gliukozės kiekį kraujyje, kuris iš jų turėtų kelti daugiau klausimų ir kodėl?" Mokiniai trumpai spėja, ką šie skaičiai galėtų reikšti.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai, naudodamiesi mokytojo pateikta schema, susipažįsta su gliukozės koncentracijos reguliavimu. Kai gliukozės kraujyje per daug:
Pavalgius → gliukozės koncentracija didėja → kasa išskiria insuliną → ląstelės paima daugiau gliukozės iš kraujo → gliukozės koncentracija mažėja.

Paaiškinama, kad insulinas padeda gliukozei patekti į daugelį organizmo ląstelių, kur ji gali būti naudojama energijai arba kaupiama atsargai. Kai gliukozės kraujyje per mažai:
Ilgiau nevalgius → gliukozės koncentracija mažėja → kasa išskiria gliukagoną → kepenyse sukauptos atsargos panaudojamos gliukozei išskirti į kraują → gliukozės koncentracija didėja.

Mokiniai padaro pagrindinę išvadą:
Insulinas gliukozės koncentraciją kraujyje mažina, o gliukagonas - didina.

Užduotis

Mokiniai savarankiškai atlikdami užduotis, analizuoja pateiktus duomenis.

  1. Lentelėje pateikti gliukozės koncentracijos kraujyje tyrimo duomenys. Išnagrinėję tyrimo rezultatus nubraižykite juos atspindintį grafiką.
Laikas po valgio Valgio metu 30 min. 1 val. 1 val. 30 min. 2 val. 2 val. 30 min. 3 val. 3 val. 30 min. 4 val.
Gliukozės koncentracija kraujyje 5,5 mmol/l 7 mmol/l 8 mmol/l 7,5 mmol/l 7 mmol/l 6 mmol/l 6 mmol/l 5,5 mmol/l 5 mmol/l

  1. Parašykite atlikto tyrimo išvadą.

____________________________________________________________

  1. Atsakykite į klausimus:

3.1.Kas yra pagrindinis mūsų kūno energijos šaltinis ir kodėl jis svarbus?

____________________________________________________________

3.2.Kaip insulinas padeda mūsų kūnui panaudoti gliukozę?

___________________________________________________________

3.3.Kas gali atsitikti, jei organizmas neturi pakankamai insulino?

____________________________________________________________

3.4.Kokie yra normalūs gliukozės kiekio kraujyje rodikliai sveikam žmogui?

____________________________________________________________

3.5.Ką reiškia prediabetas ir kokie gliukozės kiekio rodikliai jį nustato?

__________________________________________________________

3.6.Koks gliukozės kiekis kraujyje gali rodyti, kad žmogui galbūt yra diabetas?

_________________________________________________________________

3.7.Kuo skiriasi kapiliarinis ir veninis kraujo tyrimas gliukozės kiekiui nustatyti?

____________________________________________________________

3.8.Kaip pasikeistų grafikas, jei tyrimo rezultatai parodytų gliukozės koncentracijos pokyčius nuo normalaus lygio iki diabeto lygio?

____________________________________________________________

Įsivertinimas / refleksija
  1. Kodėl gliukozė yra svarbi organizmui ir kodėl jos koncentracija kraujyje turi būti reguliuojama?
  2. Kaip insulinas ir gliukagonas veikia gliukozės koncentraciją kraujyje?
  3. Ką parodė jūsų nubraižytas grafikas apie gliukozės koncentracijos kitimą po valgio?
Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai analizuoja kelis trumpus gliukozės koncentracijos pokyčių pavyzdžius prieš valgį ir po jo. Jie nustato, kuriuo metu turėtų būti aktyvesnis insulino, o kuriuo - gliukagono veikimas.

Galimos užduotys mokiniams

Mokiniai lentelėje palygina organizmo būklę po valgio ir ilgiau nevalgius: gliukozės kiekį kraujyje, aktyvesnį hormoną ir jo poveikį. Pabaigoje parašo vieną bendrą išvadą apie gliukozės pusiausvyros palaikymą.

Mokymosi ištekliai https://www.scribd.com/document/462331939/Metodine-medziaga-Biologija-9–10-kl
https://www.thenational.academy/teachers/lessons/insulin-glucagon-and-the-control-of-blood-sugar-level?utm
https://biologija.smp.emokykla.lt/?utm
Mokomasi apibūdinti vyro ir moters lytinių organų sandarą ir susieti ją su jų atliekamomis funkcijomis; mokomasi paaiškinti lytinių hormonų svarbą brendimui. Aiškinamasi, kodėl svarbu, kad lytinės ląstelės, susidariusios mejozės būdu, turi perpus mažesnį chromosomų rinkinį; mokomasi apibūdinti, kaip jos prisitaikiusios apvaisinimui. Mokomasi apibūdinti, kas yra chromosomų rinkinys, ir paaiškinti, kad žmogaus lyties paveldėjimą nulemia lytinės chromosomos (XX – moteris, XY – vyras). Nurodyti mitozės ir mejozės svarbą žmogaus gyvenimo cikle.
BP

Mokomasi apibūdinti vyro ir moters lytinių organų sandarą ir susieti ją su jų atliekamomis funkcijomis; mokomasi paaiškinti lytinių hormonų svarbą brendimui. [...]

Tikslas

Apibūdinti vyro ir moters lytinių organų sandarą siejant ją su atliekamomis funkcijomis, paaiškinti lytinių hormonų svarbą brendimui.

Mokymosi uždaviniai
  1. Apibūdinti pagrindinių vyro ir moters lytinių organų sandarą ir jų atliekamas funkcijas.
  2. Palyginti vyro ir moters lytines sistemas, nurodant jų sandaros ir atliekamų funkcijų panašumus bei skirtumus.
  3. Paaiškinti lytinių hormonų svarbą lytinės sistemos brendimui ir brendimo metu vykstantiems organizmo pokyčiams.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - nagrinėja vyro ir moters lytinės sistemos sandarą, sieja lytinių organų sandaros ypatumus su jų atliekamomis funkcijomis.

Komunikavimo - interpretuoja schemose ir iliustracijose pateiktą informaciją, argumentuotai paaiškinti savo atsakymus.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos - supranta brendimą kaip natūralų žmogaus raidos etapą, ugdo pagarbų ir atsakingą požiūrį į žmogaus kūno raidą.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Pamokos pradžioje ekrane pateikiamos dvi nepažymėtos, vienodo stiliaus vyro ir moters lytinių sistemų anatominės schemos, be organų pavadinimų.

Šaltinis: Bioscope, Université de Genève / HUG ir kt., "Male/Female genital system - Sagittal view", Wikimedia Commons, CC BY-SA 4.0.

Šalia schemų pateikiamos tik keturios funkcijos:
A. Gaminti lytines ląsteles
B. Gaminti lytinius hormonus
C. Sudaryti sąlygas lytinėms ląstelėms judėti
D. Sudaryti sąlygas pradėti vystytis naujam organizmui

Mokiniams individualiai skiriamos 1–2 minutės neįvardijant organų schemose nurodyti vietas, kurios, jų manymu, galėtų atlikti nurodytas funkcijas.

Mokytojas klausia:

  • Iš ko sprendėte, kokią funkciją galėtų atlikti ši struktūra?
  • Ar iš organo sandaros ir vietos galima suprasti, kokią funkciją jis atlieka?
  • Mokiniai iškelia prielaidas, kurias tikrina pamokos metu.
Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniams individualiai pateikiamos tos pačios, tik jau sunumeruotos vyro ir moters lytinių sistemų anatominės schemos. Remiantis organų vieta, forma ir ryšiais su kitomis struktūromis, mokiniai turi atpažinti pagrindinius lytinės sistemos organus ir susieti juos su pateiktomis funkcijomis.

Antroje pamokos dalyje pereinama prie hormonų. Mokiniams pateikiami brendimo metu vykstančių pokyčių pavyzdžiai, pvz.:
pradeda bręsti lytinės ląstelės • keičiasi kūno sudėjimas • vystosi krūtys • žemėja balsas • pradeda augti veido plaukai • prasideda menstruacijos

Mokiniai nagrinėja, kurie pokyčiai susiję su lytinės sistemos brendimu, o kurie yra matomi viso organizmo pokyčiai.

Tik tada pateikiama paprasta schema:
LYTINĖS LIAUKOS → LYTINIAI HORMONAI → ORGANIZMO POKYČIAI

Įvedami testosterono, estrogenų ir progesterono pavadinimai ir, remiantis schema bei pateikta informacija, paaiškinti, kodėl lytiniai hormonai svarbūs brendimui.

Užduotis

Dirbdamas su schemomis remkis organų vieta, sandara ir ryšiais su kitomis struktūromis. Atsakymus pagrįsk biologijos žiniomis.

1. Vyro ir moters lytinės sistemos

Mokytojo pateiktose nepažymėtose schemose įrašyk pagrindinių organų pavadinimus.

2. Palygink ir paaiškink

2.1. Nurodyk vieną vyro ir moters lytinių sistemų panašumą.

_______________________________________________________

2.2. Nurodyk vieną jų skirtumą.

________________________________________________________

2.3. Kuo panašios kiaušidžių ir sėklidžių funkcijos?

________________________________________________________

2.4. Paaiškink, kodėl gimdos funkcija skiriasi nuo kitų lentelėje pateiktų organų funkcijų.

________________________________________________________

3. Kas vyksta brendimo metu? Perskaityk pokyčius. Lentelėje pažymėk, ar pokytis dažniau siejamas su mergaičių, berniukų ar abiejų lyčių brendimu.

3.1.Užbaik priežasties-pasekmės seką: lytinės liaukos → ____________________ → brendimo metu vykstantys organizmo pokyčiai

3.2.Paaiškink: kodėl lytiniai hormonai svarbūs brendimui?

________________________________________________________________

________________________________________________________________

4. Pritaikyk žinias. Situacija: paauglio lytiniai organai yra susiformavę, tačiau lytinių hormonų gamyba labai sumažėjusi.

4.1. Ar vien organų buvimo pakanka, kad visi brendimo pokyčiai vyktų įprastai? Pagrįsk.

________________________________________________________________
________________________________________________________________

4.2. Kuri priežasties-pasekmės grandinės dalis šioje situacijoje yra sutrikusi?

________________________________________________________________
________________________________________________________________

4.3. Paaiškink, kaip tai gali būti susiję su lytinės sistemos brendimu.

________________________________________________________________
________________________________________________________________

Įsivertinimas / refleksija

Išmoktos medžiagos įsivertinimui mokiniai užpildo lentelę

Po pamokos... Gebu savarankiškai Gebu iš dalies Dar reikia pasimokyti
Apibūdinu pagrindinių vyro ir moters lytinių organų sandarą ir funkcijas. □ □ □
Palyginu vyro ir moters lytines sistemas. □ □ □
Paaiškinu lytinių hormonų svarbą brendimui. □ □ □
Galimos mokymosi veiklos

Interaktyvus žmogaus lytinės sistemos tyrinėjimas. Naudojantis interaktyviu 3D žmogaus kūno modeliu tyrinėti vyro ir moters lytinės sistemos organų vietą organizme, juos atpažinti ir apibūdinti jų atliekamas funkcijas. Pasirinkus po vieną vyro ir moters lytinės sistemos organą, palyginti jų vietą, sandarą ir atliekamas funkcijas.

"Sandara - funkcija" vizualinė analizė. Pateikti atskirų lytinės sistemos organų iliustracijas arba padidintus anatominių schemų fragmentus. Remiantis organo vieta ir sandaros požymiais nagrinėti, kokiai funkcijai atlikti jis yra pritaikytas, ir savo pasirinkimą pagrįsti. Veikla tinkama diferencijuoti: vieniems mokiniams galima pateikti galimų funkcijų pasirinkimus, kitiems - tik anatominį vaizdą.

Brendimo pokyčių analizė. Pateikti skirtingų brendimo metu vykstančių organizmo pokyčių pavyzdžių. Juos palyginti, išskiriant mergaitėms, berniukams ir abiem lytims būdingus pokyčius, bei paaiškinti lytinių hormonų svarbą šiems pokyčiams.

Biologinės situacijos analizė. Pateikti situaciją, kurioje dėl sumažėjusios lytinių hormonų gamybos brendimo pokyčiai vyksta neįprastai. Remiantis pateikta informacija analizuoti priežasties ir pasekmės ryšį ir paaiškinti, kodėl normaliai lytinės sistemos raidai svarbi hormonų veikla.

Galimos užduotys mokiniams

Naudodamasis pateiktomis anatominėmis schemomis:

1. Nurodyk, kuriuose organuose gaminamos vyro ir moters lytinės ląstelės.

________________________________________________________________________________

2. Nurodyk, kuris moters lytinės sistemos organas sudaro sąlygas vystytis naujam organizmui.

________________________________________________________________________________

3. Pasirink vieną schemoje pažymėtą organą ir apibūdink jo pagrindinę funkciją.

________________________________________________________________________________

Mokymosi ištekliai https://www.unige.ch/ssi/ressources/ressources-pedagogiques-ssi/planches-anatomiques/planches-anatomiques
https://human.biodigital.com/login?returnUrl=/explore
https://openstax.org/details/books/anatomy-and-physiology-2e
Mokomasi apibūdinti apvaisinimą, placentos vaidmenį vaisiaus vystymuisi, būsimos mamos organizme vykstančius pokyčius ir gimdymą. Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.
BP

[...] Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.

Tikslas

Išsiaiškinti, kurie motinos gyvensenos ir sveikatos būklės veiksniai daro įtaką vaisiaus vystymuisi, ir pagrįsti sveikos gyvensenos svarbą nėštumo metu.

Mokymosi uždaviniai
  1. Įvardyti pagrindinius vaisiaus vystymąsi veikiančius veiksnius.
  2. Paaiškinti žalingų veiksnių poveikį vaisiaus augimui ir sveikatai.
  3. Išanalizuoti situacijas ir nustatyti rizikos veiksnius.
  4. Pateikti rekomendacijas sveikai gyvensenai nėštumo metu.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - aiškinasi vaisiaus vystymąsi veikiančius veiksnius ir daro išvadas.

Komunikavimo - aptaria biologinius procesus ir argumentuoja savo nuomonę.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos - supranta sveikos gyvensenos svarbą nėštumo metu.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokytojas užduoda klausimą: "Ar kūdikio sveikata priklauso tik nuo genų, ar ją gali paveikti ir būsimos mamos gyvenimo būdas?"

Aptariami mokinių atsakymai.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokytojas pakviečia mokinius žiūrėti trumpą vaizdo filmuką apie alkoholio ar kitų medžiagų įtaką vaisiaus vystymuisi:
https://www.youtube.com/watch?v=qTk7kETJYkY

https://www.youtube.com/watch?v=DCPRHFRzK74

Mokytojas pristato pamokos temą ir pakviečia mokinius atlikti užduočių lapo užduotis apie vaisiaus vystymąsi ir veiksnius, galinčius jį paveikti. Mokiniai analizuoja placentos vaidmenį, nagrinėja medžiagų judėjimą tarp motinos ir vaisiaus bei atsako į pateiktus klausimus.

Toliau mokiniai analizuoja situacijas apie motinos ligų, nervinės įtampos ir psichoaktyviųjų medžiagų poveikį vaisiaus vystymuisi. Diskutuoja, kaip šie veiksniai gali paveikti vaisiaus augimą ir sveikatą, bei ieško būdų, kaip sumažinti galimą riziką.

Atlikdami praktinę užduotį, mokiniai parengia rekomendacijas būsimai mamai ir kuria informacinį lankstinuką apie sveiką gyvenseną nėštumo metu.

Užduotis

Mokiniai, naudodamiesi vadovėliu ir kitais informacijos šaltiniais, atlieka užduočių lapo užduotis, analizuoja vaisiaus vystymąsi veikiančius veiksnius ir formuluoja išvadas.

Pažymėk, kurios medžiagos gali patekti iš motinos vaisiui:
☐ Deguonis (O₂)
☐ Gliukozė ir kitos maisto medžiagos
☐ Vanduo ir mineralinės medžiagos
☐ Anglies dioksidas (CO₂)
☐ Alkoholis ir nikotinas

Pažymėk, kurios medžiagos pašalinamos iš vaisiaus organizmo:
☐ Anglies dioksidas (CO₂)
☐ Medžiagų apykaitos atliekos
☐ Deguonis (O₂)

Atsakyk į klausimus:

  1. Kodėl vaisiui svarbu iš motinos organizmo gauti deguonies ir maisto medžiagų?
  2. Kodėl iš vaisiaus organizmo turi būti pašalinamas anglies dioksidas ir kitos medžiagų apykaitos atliekos?
  3. Kodėl motinos vartojamos kenksmingos medžiagos gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi?

1. Išanalizuok veiksnių poveikį vaisiaus vystymuisi

Perskaityk situacijas ir atsakyk į klausimus.

Situacija A - psichoaktyviosios medžiagos. Būsima mama nėštumo metu rūko elektronines cigaretes, nes mano, kad jos nekenksmingos.

  1. Kokia kenksminga medžiaga gali patekti į jos organizmą?
  1. Kaip ši medžiaga gali pasiekti vaisių?
  1. Kaip nikotinas gali paveikti vaisiaus vystymąsi?

Situacija B - nervinė įtampa. Būsima mama ilgą laiką patiria stiprų stresą, mažai miega ir nuolat jaučia įtampą.

  1. Kaip nervinė įtampa gali paveikti motinos organizmą?
  1. Kodėl motinos emocinė būsena gali būti svarbi vaisiaus vystymuisi?

Situacija C - motinos ligos. Būsima mama nesigydo infekcinės ligos ir nesikreipia į gydytoją.

  1. Kodėl motinos ligos gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi?
  1. Kodėl nėštumo metu svarbu rūpintis sveikata ir reguliariai tikrintis?

2. Užpildyk lentelę.

Veiksnys Kaip gali paveikti vaisiaus vystymąsi? Kaip galima sumažinti riziką?
Motinos ligos
Nervinė įtampa
Alkoholis
Nikotinas
Kitos psichoaktyviosios medžiagos

3. Sukurk rekomendaciją būsimai mamai. Parašyk 5 patarimus, kurie padėtų užtikrinti sveiką vaisiaus vystymąsi.

1.

2.

3.

4.

5.

Įsivertinimas / refleksija

Pažymėk, ką šiandien išmokai:
☐ Galiu paaiškinti, kaip kenksmingos medžiagos gali patekti į vaisiaus organizmą.
☐ Galiu įvardyti veiksnius, galinčius paveikti vaisiaus vystymąsi.
☐ Galiu paaiškinti sveikos gyvensenos svarbą nėštumo metu.

Šiandien supratau, kad ...

Man dar reikia pasikartoti ...

Galimos mokymosi veiklos

Mokiniams pateikiama būsimos mamos vienos dienos situacija, kurioje aprašomi jos kasdieniai pasirinkimai: mityba, poilsis, fizinis aktyvumas, patiriamas stresas, vaistų vartojimas ar žalingi įpročiai. Mokiniai analizuoja pateiktą informaciją ir nustato, kurie pasirinkimai yra palankūs sveikam vaisiaus vystymuisi, o kurie gali kelti riziką. Dirbdami poromis arba grupėse mokiniai aptaria, kaip skirtingi veiksniai (nesubalansuota mityba, nuolatinė nervinė įtampa, nepakankamas poilsis, rūkymas, alkoholio vartojimas ar negydomos ligos) gali paveikti motinos organizmą ir vaisiaus vystymąsi. Jie pagrindžia savo nuomonę biologinėmis žiniomis apie placentos vaidmenį ir medžiagų patekimą iš motinos vaisiui. Veiklos pabaigoje mokiniai pateikia pasiūlymus, kaip būtų galima pakeisti kasdienius pasirinkimus, kad būtų užtikrinta sveikesnė būsimos mamos gyvensena ir palankesnės sąlygos vaisiaus vystymuisi.

Galimos užduotys mokiniams

"Sveikos būsimos mamos dienos planas". Atlikę situacijos analizę, mokiniai parengia sveikos būsimos mamos dienos planą, kuriame pateikia rekomendacijas, padedančias užtikrinti palankias sąlygas vaisiaus vystymuisi. Mokiniai apmąsto, kokie kasdieniai pasirinkimai gali turėti teigiamą arba neigiamą poveikį motinos ir vaisiaus sveikatai.

Plane mokiniai nurodo:

  • mitybos rekomendacijas - kokie maisto produktai ir maistinės medžiagos svarbūs motinos bei vaisiaus organizmui;
  • poilsio ir miego svarbą - kodėl būtinas pakankamas poilsis ir streso mažinimas;
  • fizinio aktyvumo reikšmę - kokia saugi fizinė veikla padeda palaikyti sveikatą;
  • žalingų įpročių vengimą - kodėl svarbu nevartoti alkoholio, nerūkyti ir vengti kitų psichoaktyviųjų medžiagų;
  • sveikatos priežiūros svarbą - kodėl būtina stebėti sveikatą ir konsultuotis su gydytojais.

Sukuriamas trumpas informacinis planas, plakatas, lankstinukas arba rekomendacijų sąrašas "Kaip padėti vaisiui sveikai vystytis".

Mokymosi ištekliai https://sam.lrv.lt/
https://nvsc.lrv.lt/
https://www.who.int/health-topics/maternal-health
Mokomasi apibūdinti priemones, kuriomis kontroliuojamas vaisingumas. Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes.
BP

[...] Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes.

Tikslas

Analizuojant lytiškai plintančių ligų paplitimo Lietuvoje statistinius duomenis, išsiaiškinti jų plitimo tendencijas, galimas pasekmes sveikatai ir pagrindinius prevencijos būdus.

Mokymosi uždaviniai
  1. Apibūdinti lytiškai plintančias infekcijas - sifilį, gonorėją, chlamidiozę ir ŽIV - bei nurodyti galimas jų pasekmes.
  2. Analizuoti statistinių duomenų grafiką, palyginti infekcijų paplitimą skirtingais metais ir įvardyti pagrindines kitimo tendencijas.
  3. Nurodyti pagrindinius lytiškai plintančių infekcijų prevencijos būdus ir paaiškinti, kaip jie mažina užsikrėtimo riziką.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo kompetencija - mokiniai analizuoja lytiškai plintančių infekcijų paplitimo statistinius duomenis, lygina jų kitimą skirtingais metais ir daro pagrįstas išvadas apie paplitimo tendencijas.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija - mokiniai aiškinasi lytiškai plintančių infekcijų prevencijos būdus ir vertina atsakingo elgesio svarbą saugant savo bei kitų sveikatą.

Komunikavimo kompetencija - mokiniai analizuoja ir vertina skirtingais būdais pateiktą informaciją ir, remdamiesi statistinių duomenų grafiku ir biologijos žiniomis, argumentuotai paaiškina infekcijų paplitimo tendencijas bei prevencijos priemonių reikšmę.

Pilietiškumo kompetencija - mokiniai suvokia asmeninės atsakomybės ir informuoto elgesio reikšmę mažinant lytiškai plintančių infekcijų paplitimą visuomenėje.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Pamokos pradžioje lentoje pateikiami teiginiai:
A. Lytiškai plintanti liga (LPL) gali būti vadinama lytiškai plintančia infekcija (LPI).

B. Lytiškai plintanti infekcija visada sukelia aiškius simptomus.
C. Žmogus gali sirgti lytiškai plintančia liga ir apie tai nežinoti.
D. Vien iš žmogaus išvaizdos galima nustatyti, ar jis turi lytiškai plintančią infekciją.

Mokiniai individualiai pasirenka, kurie teiginiai, jų manymu, yra teisingi, mokytojas jų variantus pakomentuoja.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokytojas trumpai apibūdina sifilį, gonorėją, chlamidiozę ir ŽIV infekciją. Akcentuojama, kad skirtingos infekcijos gali būti sukeliamos skirtingų ligų sukėlėjų, o dalis užsikrėtusių žmonių kurį laiką gali nejausti simptomų.

Aptariamos galimos negydomų infekcijų pasekmės, pavyzdžiui, lytinės ir reprodukcinės sistemos pažeidimai, vaisingumo sutrikimai, infekcijos perdavimas kitam žmogui. Taip pat paaiškinama ankstyvo ištyrimo ir gydytojo paskirto gydymo svarba.

1. Mokiniai poromis arba individualiai analizuoja pateiktą grafiką "Sergamumas sifiliu, gonorėja, chlamidioze, ŽIV infekcija Lietuvoje, 2012–2022 m. 100 tūkst. gyventojų". Prieš pradėdami mokiniai išsiaiškina, ką reiškia grafiko ašys ir rodiklis "atvejai 100 tūkst. gyventojų".

Šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/1/nXTRaf1IoOA.pdf

  1. Kuri infekcija daugeliu 2012–2022 m. laikotarpio metų buvo registruojama dažniausiai?
  2. Kaip 2017–2020 m. keitėsi visų lytiškai plintančių infekcijų rodiklis? Apibūdinkite bendrą tendenciją ir jos galimą priežastį.
  3. Ataskaitoje apie LPL rašoma: "Sergamumas ŽIV infekcija 2022 m., lyginant su 2021 m., padidėjo du kartus nuo 4,3 iki 8,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Tokiam aukštam sergamumo rodikliui turėjo įtakos didelis skaičius užregistruotų ŽIV užsikrėtusių užsienio šalių piliečių (119). Apskaičiuojant ŽIV sergamumo rodiklį be užsienio šalių piliečių - 2022 m. jis sudarė 4,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų." Kaip ši informacija atvaizduojama grafike?

Mokinių atsakymai aptariami ir patikslinami.

2. Grupėms pateikiamos kortelės (arba šis sąrašas įjungiamas ekrane) su skirtingais veiksmais, pavyzdžiui:

  • Naudoti prezervatyvą lytinių santykių metu.
  • Reguliariai išsitirti dėl LPI.
  • Pasiskiepyti nuo ŽPV.
  • Pasiskiepyti nuo hepatito B.
  • Atvirai kalbėtis su partneriu apie tyrimus ir apsaugą.
  • Manyti, kad LPI nėra, jei nėra simptomų.
  • Nutraukti gydymą vos pasijutus geriau.
  • Dalytis adatomis ar švirkštais.
  • Naudotis patikima sveikatos informacija.
  • Kreiptis į gydytoją pastebėjus simptomų.
  • Manyti, kad iš žmogaus išvaizdos galima spręsti, ar jis turi LPI.
  • Vengti apsaugos, nes partneris atrodo sveikas.

Mokiniai jas suskirsto į dvi grupes:
Mažina užsikrėtimo riziką / Didina užsikrėtimo riziką

Prie kiekvienos prevencinės priemonės parašo vieną sakinį, kaip ji padeda sumažinti užsikrėtimo riziką.

Atsakymai aptariami ir patikslinami.

Užduotis

Mokiniams pateikiama ataskaita https://nvsc.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/1/nXTRaf1IoOA.pdf arba kelios joje pateiktos lentelės. Jas nagrinėdami mokiniai gali atsakyti į klausimus:

  • Kokį poveikį prezervatyvų naudojimas daro lytiškai plintančių ligų paplitimui?
  • Kas lemia nevienodą lytiškai plintančių ligų paplitimą skirtinguose Lietuvos regionuose?

Mokiniai dirbdami poromis arba individualiai, pasirenka reikiamą informaciją ir sukuria prevencijos planą. Prevencijos plane turi būti nurodomi konkretūs sergamumo duomenys, aptariami konkretūs prevenciniai veiksmai ir jų paaiškinimai bei visuomenės informavimo būdai.

Užduotis gali būti atliekama kuriant informacinius plakatus ar skrajutes arba mokiniams galima užduoti parašyti pastraipą. Atliktos užduotys pristatomos ir aptariamos su kitais klasės mokiniais.

Įsivertinimas / refleksija

Kokias dvi prevencijos priemones galėčiau paaiškinti kitam žmogui ir kodėl jos veiksmingos?

Galimos mokymosi veiklos

Infekcijos kelias. Mokiniai schemoje parodo, kaip infekcija gali plisti nuo vieno žmogaus kitam ir kuriose vietose galima "nutraukti" perdavimo grandinę. Prie kiekvieno sustabdymo taško priskiria tinkamą prevencijos priemonę.

Galimos užduotys mokiniams

Mokiniai sukuria trumpą 3–4 sakinių informacinę žinutę bendraamžiams tema "Kaip sumažinti LPI riziką?". Joje turi būti bent dvi prevencijos priemonės ir vienas paaiškinimas, kodėl ištyrimas gali būti svarbus net nejaučiant simptomų.

Mokymosi ištekliai https://nvsc.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/1/nXTRaf1IoOA.pdf
Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai.
BP

Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai žmogui yra būtina inkstų transplantacija. [...]

Tikslas

Išsiaiškinti, kas yra organų ir audinių transplantacija, kodėl ji gali būti būtina sutrikus organų veiklai.

Mokymosi uždaviniai
  1. Išanalizuoti informaciją apie organų ir audinių transplantaciją ir susipažinti, kokie organai bei audiniai gali būti persodinami.
  2. Išnagrinėti paciento, kurio inkstų veikla sutrikusi, situaciją ir paaiškinti, kodėl jam gali būti reikalinga dializė arba inksto transplantacija.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo -sieja inkstų funkciją su organizmo homeostaze, analizuoja transplantacijos poreikį ir taiko biologijos žinias realioje situacijoje.

Komunikavimo - diskutuoja grupėje, formuluoja argumentus, pristato ir pagrindžia savo sprendimą.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Ekrane mokiniams pateikiama situacija:
17-metis Tomas jau dvejus metus kelis kartus per savaitę vyksta į ligoninę dializei. Jo inkstai beveik nebeveikia. Vieną vakarą šeima sulaukia skambučio: "Atsirado tinkamas donoro inkstas."

Kodėl vienas telefono skambutis gali visiškai pakeisti Tomo gyvenimą?

Mokiniai poromis 1 minutę aptaria:
Kas nutiktų žmogaus organizmui, jei inkstai visiškai nustotų veikti?

Mokytojas, išklausęs kelių grupelių atsakymus užduoda klausimą:
Ar žmogaus organą galima tiesiog "pakeisti" kitu?

Trumpai paaiškinamos pagrindinės sąvokos: transplantacija, donoras, recipientas, dializė.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Probleminės situacijos tyrinėjimas, informacijos analizė, darbas grupėse, rezultatų pristatymas ir argumentavimas.

Klasė suskirstoma į 4–5 mokinių grupes. Kiekviena grupė tampa ligoninės transplantacijos komanda.

Situacija: Paciento inkstai beveik nebefunkcionuoja. Jo kraujyje kaupiasi medžiagų apykaitos atliekos ir perteklinis vanduo. Pacientui reguliariai atliekama dializė. Gydytojai svarsto inksto transplantaciją.

Grupė gauna mokytojo paruoštas informacijos korteles apie:

  • inkstų atliekamas funkcijas;
  • dializę;
  • inksto transplantaciją;
  • donorą ir recipientą;
  • organų suderinamumą;
  • transplantuojamus organus ir audinius.

Mokiniai parengia "Gydytojų sprendimo lapą", kuriame pateikia:
1. Problemą. Kas vyksta paciento organizme, kai inkstai nebeatlieka savo funkcijos?

2. Galimus sprendimus. Kuo skiriasi dializė ir inksto transplantacija?

3. Informaciją apie transplantaciją. Iš kur gali būti gaunamas transplantuojamas inkstas? Kodėl negalima persodinti bet kurio žmogaus inksto?

4. Priimtą sprendimą ar transplantacija šiam pacientui galėtų būti ilgalaikis problemos sprendimas.

Užduotis

Nupiešti žmogaus siluetą ir pažymėti bent 5 organus ar audinius, kuriuos galima transplantuoti.

Įsivertinimas / refleksija
  • Parašykite 3 organus arba audinius, kuriuos galima transplantuoti.
  • Parašykite 2 priežastis, kodėl žmogui, kurio inkstai nebeveikia, gali būti reikalinga transplantacija.
  • Suformuokite 1 klausimą susijusį su organų donoryste.
Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai grupėse sudėlioja transplantacijos etapus nuo donoro organo paėmimo iki jo persodinimo recipientui. Po to aptaria, kodėl kiekvienas etapas svarbus sėkmingai transplantacijai.

Mokiniai nagrinėja supaprastintas kelių donorų ir recipientų situacijas: kraujo grupę, amžių, organo būklę ir laukimo laiką. Jie diskutuoja, kodėl donorinis organas negali būti persodintas bet kuriam žmogui.

Galimos užduotys mokiniams

Sudėliokite tinkama seka sąvokas: donoras - organo paėmimas - organo išsaugojimas - suderinamumo patikra - recipientas - transplantacija - stebėjimas po operacijos. Prie dviejų pasirinktų etapų trumpai paaiškinkite jų svarbą.

Mokiniams pateikiami keli teiginiai apie organų donorystę ir transplantaciją. Jie turi pažymėti, kurie yra faktai, o kurie - nuomonės, ir vieną pasirinktą teiginį pagrįsti biologinėmis žiniomis.

Mokymosi ištekliai First pig kidney transplant in a person: what it means for the future | Nature
https://www.youtube.com/watch?v=DPq_G3ULxyY
Informacija apie organų donorystę: gyvoji ir po smegenų mirties; kur, kada ir kaip tai vyksta
10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. Mokomasi apibūdinti ryšį tarp DNR, genų ir chromosomų; aiškinamasi, kad homologinėse chromosomose to paties geno formos vadinamos aleliais, kuriuose užkoduota informacija apie organizmo vystymąsi ir požymius. Modeliuojant mokomasi paaiškinti, kaip prieš ląstelėms dalijantis dvigubėja DNR molekulė ir kokia šio proceso paskirtis. Analizuojant skirtingų organizmų kariotipus, mokomasi nurodyti, kad eukariotinėse ląstelėse aptinkamas chromosomų skaičius yra specifinis organizmų rūšims. Mokomasi apibūdinti mutacijas ir nurodyti jas sukeliančių mutagenų pavyzdžių. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu analizuojamos chromosomų skaičiaus mutacijos, albinizmo pavyzdžiu – geno mutacijos. Mokomasi apibūdinti mutacijų svarbą organizmų prisitaikymui prie aplinkos. Mokomasi apibūdinti ir užrašyti dominuojančius bei recesyvinius alelius; heterozigotinius ir homozigotinius genotipus, sieti organizmo genotipą su fenotipu; mokomasi spręsti monohibridinio kryžminimo uždavinius. Naudojant sutartinius simbolius mokomasi nubraižyti ir analizuoti 3 kartų genealoginio medžio schemą. Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų paveldimų požymių (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) dažnis savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. Modeliuojant atsitiktinį chromosomų išsiskyrimą mejozės proceso metu, mokomasi apibūdinti kombinacinį kintamumą kaip organizmų savybę įgyti naujų požymių. Aiškinamasi, kokia kombinacinio ir mutacinio kintamumo įtaka gamtinei atrankai.

BP

[...] Analizuojant skirtingų organizmų kariotipus, mokomasi nurodyti, kad eukariotinėse ląstelėse aptinkamas chromosomų skaičius yra specifinis organizmų rūšims. [...]

Tikslas

Analizuojant organizmų kariotipus, išsiaiškinti, kad chromosomų skaičius yra rūšiai būdingas požymis.

Mokymosi uždaviniai
  1. Apibrėžti kariotipo sąvoką.
  2. Nustatyti ir palyginti skirtingų organizmų chromosomų skaičių, analizuojant jų kariotipus.
  3. Paaiškinti, kad eukariotinių organizmų chromosomų skaičius yra specifinis kiekvienai rūšiai.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - analizuoja skirtingų organizmų kariotipus, nustato chromosomų skaičių ir paaiškina jo specifiškumą rūšiai.

Komunikavimo - analizuoja informaciją apie kariotipus, apibendrina rezultatus ir pristato išvadas, vartodami biologijos sąvokas.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Pamokos pradžioje mokiniai, atsakydami į klausimus, prisimena ankstesnes žinias apie ląstelę ir genetinę informaciją:
Kas yra mažiausias gyvo organizmo struktūrinis ir funkcinis vienetas? Kurioje eukariotinės ląstelės dalyje saugoma didžioji dalis genetinės informacijos?

Kokiu pavidalu genetinė informacija yra branduolyje?

Tuomet mokiniams pateikiami skirtingų organizmų - žmogaus, šimpanzės, šuns, pelės, kukurūzo ir vaisinės muselės - chromosomų rinkinių pavyzdžiai. Mokiniai juos stebi, lygina ir išsako savo pastebėjimus. Apibūdinama kariotipo sąvoka.

Mokinių smalsumui sužadinti keliamas probleminis klausimas: "Ar didesnis chromosomų skaičius reiškia, kad organizmas yra sudėtingesnis? Kodėl taip manote?"

Mokinių spėjimai aptariami palyginant, pavyzdžiui, žmogaus (46), šimpanzės (48) ir šuns (78) chromosomų skaičių. Taip mokiniai skatinami kelti prielaidas ir argumentuoti, o pamokos metu siekiama išsiaiškinti, ką apie organizmą gali atskleisti jo kariotipas ir kodėl vien chromosomų skaičius neparodo organizmo sudėtingumo.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai analizuoja pateiktus skirtingų organizmų kariotipus, nustato chromosomų skaičių ir lygina jų panašumus bei skirtumus. Dirbdami porose aptaria, kodėl skirtingų rūšių organizmai turi nevienodą chromosomų skaičių. Remdamiesi analize, formuluoja išvadas apie chromosomų skaičiaus specifiškumą organizmų rūšims.

Užduotis

1. Kariotipo analizė. Išnagrinėkite pateiktus skirtingų organizmų kariotipus ir užpildykite lentelę.

Organizmas Chromosomų skaičius (2n) Kuo išsiskiria kariotipas
ŽMOGUS
Paveikslėlis 16
https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3AKaryotype_%28normal%29.jpg
KUKURŪZAS
Paveikslėlis 17
https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/4/41/C-banded_karyograms_of_Maize.png
VAISINĖ MUSELĖ
Paveikslėlis 18
https://link.springer.com/protocol/10.1385/1-59259-665–7:1
ŠUO
Paveikslėlis 19
https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Karyotype_of_Dog_(Canis_lupus_familiaris).png
PELĖ
Paveikslėlis 20
https://www.researchgate.net/figure/G-banded-karyotype-of-Mus-musculus-Romania_fig52_264043644

2. Kariotipų palyginimas. Atsakykite į klausimus:
2.1. Ar visų tirtų organizmų chromosomų skaičius vienodas?

2.2. Kurio organizmo chromosomų skaičius yra didžiausias?

2.3. Kurio organizmo chromosomų skaičius yra mažiausias?

2.4. Kodėl skirtingų rūšių organizmai turi skirtingą chromosomų skaičių?

3. Užbaikite sakinį:
Analizuojant skirtingų organizmų kariotipus galima nustatyti, kad chromosomų skaičius yra ______________________________, nes ____________________________________________.

4. Pagalvok ir pritaikyk.

Mokslininkas rado nežinomo organizmo ląstelės kariotipą. Paaiškinkite, kaip kariotipas gali padėti nustatyti, kokiai rūšiai priklauso organizmas.

Įsivertinimas / refleksija
Taip Iš dalies Ne
Gebu paaiškinti, kas yra kariotipas ir kokią informaciją jis suteikia apie organizmą
Gebu analizuoti kariotipus ir nustatyti chromosomų skaičių.
Gebu palyginti skirtingų organizmų kariotipus ir nustatyti jų skirtumus.
Suprantu, kad chromosomų skaičius yra specifinis ir būdingas konkrečiai organizmų rūšiai.
Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai individualiai arba porose nagrinėja pateiktą informaciją apie skirtingų organizmų chromosomų rinkinius ir kuria trumpą informacinį plakatą tema "Chromosomų įvairovė gyvajame pasaulyje". Jame pateikia pasirinktų organizmų pavyzdžius, chromosomų skaičių ir paaiškina, kodėl šis požymis yra būdingas konkrečiai rūšiai. Sukurtus plakatus mokiniai pristato klasei ir aptaria, ką sužinojo apie organizmų kariotipų įvairovę.

Galimos užduotys mokiniams

"Chromosomų detektyvai": mokiniai gauna trumpus organizmų aprašymus be pavadinimų. Remdamiesi pateiktais požymiais ir chromosomų skaičiumi, jie turi sukurti organizmo apibūdinimą ir paaiškinti, kodėl chromosomų skaičius negali būti vienintelis kriterijus organizmui atpažinti.

Organizmas Nr. 1
Gyvena Australijoje.
Yra žinduolis.
Turi 20 chromosomų.
Juda šokinėdamas.
Užduotis:
  1. Įvardinkite organizmą.
  2. Nurodykite, kokią informaciją apie jį suteikia chromosomų skaičius.
  3. Parašykite vieną klausimą, kurį norėtumėte ištirti apie šio organizmo genetinę sandarą.
Mokymosi ištekliai https://commons.wikimedia.org
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/genome
https://www.nature.com
https://www.britannica.com
BP

[...] Naudojant sutartinius simbolius mokomasi nubraižyti ir analizuoti 3 kartų genealoginio medžio schemą.[...]

Tikslas

Naudojant sutartinius simbolius mokomasi nubraižyti ir analizuoti trijų kartų genealoginio medžio schemą.

Mokymosi uždaviniai
  1. Atpažinti genealoginiame medyje naudojamus sutartinius simbolius ir paaiškinti jų reikšmę.
  2. Nubraižyti trijų kartų genealoginio medžio schemą pagal pateiktus duomenis.
  3. Analizuoti genealoginį medį ir nustatyti požymio paveldėjimo dėsningumus šeimoje.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - analizuoja genealoginius medžius ir aiškinasi požymių paveldėjimą.

Komunikavimo - dirba poromis ar grupėse, aptaria rezultatus ir argumentuoja savo išvadas.

Skaitmeninė - naudojasi skaitmeniniais mokymosi ištekliais ir braižo bei analizuoja genealoginio medžio schemas.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokytojas užduoda klausimą: "Ar kada nors pastebėjote, kad tam tikri požymiai, pavyzdžiui, akių spalva, duobutės skruostuose ar garbanoti plaukai, kartojasi jūsų šeimoje?" Mokiniai pasidalija savo mintimis, trumpai aptariami atsakymai.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai poromis analizuoja pateiktą trijų kartų genealoginio medžio pavyzdį, susipažįsta su sutartiniais simboliais ir nustato, kaip šeimoje paveldimas tam tikras požymis. Vėliau, remdamiesi pateiktais duomenimis, nubraižo savo genealoginio medžio schemą, pažymi šeimos narius sutartiniais simboliais ir nurodo požymio pasireiškimą. Atlikę užduotį, mokiniai palygina savo schemas su kitų grupių darbais, aptaria rezultatus ir suformuluoja išvadą apie genealoginio medžio paskirtį bei jo reikšmę analizuojant požymių paveldėjimą.

Užduotis

Prieš pamoką, namuose apklauskite savo šeimos narius ir surinkite informaciją apie tris šeimos kartas (senelius, tėvus ir vaikus). Pasirinkite vieną lengvai pastebimą požymį savo šeimoje, pavyzdžiui:

  • garbanoti / tiesūs plaukai;
  • duobutės skruostuose;
  • strazdanos;
  • gebėjimas susukti liežuvį;
  • priaugęs / nepriaugęs ausies spenelis;
  • kairiarankystė ir kt.

1. Surinkti duomenys. Pasirinktas požymis: ______________________

Šeimos narys Požymis pasireiškia? Požymis nepasireiškia?
Senelis (mama)
Senelė (mama)
Senelis (tėtis)
Senelė (tėtis)
Mama
Tėtis
Sesuo
Brolis
Aš

2. Susipažink su sutartiniais simboliais.

Įrašyk, ką reiškia pateikti simboliai.

Simbolis Reikšmė
♂
♀
○
●
□
■

3. Išanalizuok pavyzdį ir atsakyk į klausimus.

Genealoginio medžio schemoje pavaizduotas achondroplazijos paveldėjimas. Šią genetinė liga paveldima autosominiu dominantiniu būdu.

Paveikslėlis 21

https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC8378917/figure/FI2000031–1/
  1. Kiek schemoje pavaizduota kartų?
  2. Kiek vyrų?
  3. Kiek moterų?
  4. Kiek asmenų turi nagrinėjamą požymį?
  5. Ar liga pasireiškia tiek vyrams, tiek moterims?
  6. Kurioje kartoje požymis pasitaiko dažniausiai?

4. Nubraižyk genealoginį medį.

Remdamasis savo surinkta informacija, nubraižyk trijų kartų genealoginį medį.

5. Išanalizuok savo genealoginį medį.

  1. Kiek žmonių pavaizduota genealoginiame medyje?
  2. Kiek jų turi pasirinktą požymį?
  3. Ar požymis pasireiškia kiekvienoje kartoje?
  4. Kurioje kartoje požymis pasitaiko dažniausiai?
  5. Ką galima spręsti apie šio požymio paveldėjimą?

6. Palygink savo genealoginį medį su bendraklasio darbu.

  1. Užrašyk bent du panašumus.
  2. Užrašyk bent du skirtumus.

7. Užbaik sakinius:

  1. Genealoginis medis padeda...
  2. Analizuodamas genealoginį medį supratau, kad....

8. Pasiruošimas pristatymui.

Per 1–2 minutes pristatyk savo darbą. Pristatydamas atsakyk:

  1. Kokį požymį nagrinėjai?
  2. Kaip jį pavaizdavai genealoginiame medyje?
  3. Ką sužinojai apie šio požymio paveldėjimą?

Kokią išvadą gali padaryti?

Įsivertinimas / refleksija
Gebėjimas Taip Iš dalies Dar reikia pasimokyti
Atpažįstu genealoginio medžio simbolius
Galiu nubraižyti genealoginį medį
Galiu analizuoti požymių paveldėjimą
Galiu pristatyti savo darbo rezultatus
Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai porose gauna korteles su genealoginiame medyje naudojamais sutartiniais simboliais ir korteles su jų reikšmėmis. Jie turi teisingai suporuoti simbolius su aprašymais, o vėliau aptarti, kodėl vieni simboliai žymi lytį, kiti - tam tikro požymio pasireiškimą ar nešiotojus. Atlikę užduotį mokiniai pasitikrina atsakymus ir diskutuoja apie taisyklingą genetikos simbolių naudojimą.

  1. Suporuokite kiekvieną simbolį su teisinga jo reikšme.
  2. Paaiškinkite, kuo skiriasi užpildyti ir neužpildyti simboliai.
  3. Įvardykite, kokiais simboliais genealoginiame medyje žymimi:
  • sveikas vyras;
  • serganti moteris;
  • santuoka;
  • ryšys tarp tėvų ir vaikų.
  1. Aptarkite, kodėl genealoginiuose medžiuose svarbu naudoti vienodus sutartinius simbolius.

Paveikslėlis 22

Galimos užduotys mokiniams

Surask klaidą genealoginiame medyje: mokiniams pateikiama specialiai su klaidomis nubraižyta trijų kartų genealoginio medžio schema. Mokiniai, dirbdami individualiai arba poromis, analizuoja pateiktą schemą ir ieško netikslumų: neteisingai panaudotų simbolių (pvz., moteris pažymėta kvadratu, vyras - apskritimu), klaidingai sujungtų šeimos narių ryšių (pvz., vaikas prijungtas prie vieno iš tėvų, o ne prie tėvų poros) ir neteisingai išdėstytų kartų. Radę klaidą, mokiniai ją pažymi, paaiškina, kodėl ji neteisinga, ir nubraižo pataisytą genealoginio medžio variantą. Kitas mokinys arba grupė patikrina atliktą darbą, įvertina, ar simboliai ir ryšiai pavaizduoti taisyklingai, bei pateikia papildymus.

Situacija:
Šeimos genetikas sudarė genealoginį medį, norėdamas ištirti, kaip šeimoje paveldimas gebėjimas susukti liežuvį. Tačiau sudarant schemą buvo padarytos kelios klaidos. Išanalizuok pateiktą genealoginį medį ir rask netikslumus.

Paveikslėlis 23

Paveikslėlis 25

Užduotis:

  1. Rask genealoginiame medyje 5 klaidas.
  2. Prie kiekvienos rastos klaidos parašyk:
  • kas pavaizduota neteisingai;
  • kodėl tai yra klaida;
  • kaip turėtų būti ištaisyta.
  • Perbraižyk genealoginį medį taip, kad jis būtų sudarytas pagal genealoginių schemų taisykles.

Atsakyk į klausimus:

  1. Kiek kartų pavaizduota genealoginiame medyje?
  2. Kiek vyrų ir moterų yra šeimoje?
  3. Kurie asmenys turi tiriamą požymį?
  4. Ar pagal šią schemą galima nustatyti, kaip tiksliai paveldimas požymis? Paaiškink.
Mokymosi ištekliai https://cegat.com/diagnostics/general-information/pedigree-chart-designer/
https://www.drawio.com/
Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles.
BP

[...] Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles.

Tikslas

Išsiaiškinti CRISPR-Cas9 genų redagavimo sistemos veikimo principą ir įvertinti V. Šikšnio bei jo mokslinės komandos tyrimų reikšmę šiuolaikinių biotechnologijų plėtrai.

Mokymosi uždaviniai
  1. Apibūdinti pagrindines CRISPR-Cas9 sistemos dalis ir jų funkcijas. Paaiškinti, kaip CRISPR-Cas9 sistema atpažįsta pasirinktą DNR vietą ir sudaro galimybę ją pakeisti.
  2. Analizuoti CRISPR-Cas9 taikymo pavyzdį ir susieti genų redagavimą su galimybėmis gydyti genetines ligas.
  3. Aptarti V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimų reikšmę CRISPR-Cas9 technologijos plėtrai ir galimam jos pritaikymui.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - tyrinėja CRISPR-Cas9 modelį, aiškina DNR redagavimo principą.

Komunikavimo - interpretuoja schemose pateiktą informaciją, formuluoja ir pagrindžia išvadas.

Kūrybiškumo - nagrinėja biologinės problemos sprendimo galimybes, prognozuoja, kaip tikslinis genetinės informacijos pakeitimas galėtų būti pritaikytas sprendžiant žmogui aktualias problemas.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Pamokos pradžioje mokytojas ekrane pateikia labai trumpą biologinę situaciją:
Vieną sunkią paveldimą ligą lemia vos vienas DNR pokytis.

O jeigu būtų galima pakeisti ne ligos simptomus, o pačią klaidą DNR?

Mokinių paprašoma pasirinkti vieną iš trijų teiginių:
A - pakeisti konkrečią DNR vietą neįmanoma;
B - galima pašalinti arba pakeisti pasirinktą DNR dalį;
C - galima pakeisti tik visą chromosomą.

Tada parodyti Virginijaus Šikšnio nuotrauką ir vieną sakinį:
Shape1

Lietuvos mokslininkas, kurio tyrimai padėjo suprasti, kaip galima tiksliai redaguoti DNR.

https://www.gmc.vu.lt/en/research/researcher-profiles/prof-dr-virginijus-siksnys

Mokytojas pateikia pamokos klausimą: Kaip "surasti" vieną konkrečią vietą tarp milijonų DNR nukleotidų ir būtent ją pakeisti?

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai dirba individualiai, nagrinėja CRISPR modelį ir atpažįsta pagrindines jo dalis: RNR, Cas9 baltymą, tikslinį geną ir DNR.

Mokytojas nepateikia viso veikimo mechanizmo iš anksto, o klausimais nukreipia mokinius:

  1. Kas nurodo adresą?
  2. Kas atlieka pjūvį?
  3. Kodėl Cas9 nekerpa bet kurios DNR vietos?
  4. Ar DNR pjūvis jau reiškia, kad genas pakeistas?

Antroje pamokos dalyje nagrinėjama, kas gali įvykti po DNR pjūvio - geno veikla gali būti sutrikdyta arba gali būti įterpta nauja DNR seka.

Galiausiai grįžtama prie pamokos pradžios problemos: ar teoriškai galima pakeisti ligą lemiantį DNR pokytį?

Trumpai pristatomi V. Šikšnio ir jo komandos CRISPR tyrimai ir aptariama, kodėl bakterijų apsaugos sistemos tyrimai tapo reikšmingi šiuolaikinei genų redagavimo technologijai.

Užduotis

Pateikiama situacija:
Tiriama paveldima liga. Mokslininkai nustatė konkrečią pakitusią DNR seką. Norima panaudoti CRISPR-Cas9 technologiją šiai sekai pakeisti.

Mokiniai turi:

  • nurodyti, kuri CRISPR sistemos dalis turi padėti atpažinti reikiamą DNR vietą;
  • apibūdinti Cas9 funkciją;
  • paaiškinti, kodėl svarbu, kad sistema veiktų būtent pasirinktoje DNR vietoje;
  • pagal schemą sudaryti įvykių seką nuo tikslinės DNR vietos atpažinimo iki jos pakeitimo;
  • pagrįsti, kodėl CRISPR-Cas9 tyrimai gali būti reikšmingi genetinių ligų gydymo galimybėms.
Įsivertinimas / refleksija

Grįžtama prie pamokos pradžioje pateikto klausimo:
Kaip galima surasti vieną konkrečią DNR vietą ir būtent ją pakeisti?

Mokiniai individualiai užbaigia tris teiginius:
1. Dabar galiu apibūdinti...
2. CRISPR-Cas9 gali tiksliai veikti pasirinktą DNR vietą, nes...
3. V. Šikšnio ir jo komandos tyrimai reikšmingi, nes...

Galimos mokymosi veiklos

Naudojantis interaktyvia CRISPR-Cas9 simuliacija

https://www.labxchange.org/library/items/lb%3ALabXchange%3Ab67b0a9b%3Alx_simulation%3A1 tyrinėti genų redagavimo procesą, atpažinti pagrindines sistemos dalis ir paaiškinti, kaip vadovo RNR padeda atpažinti tikslinę DNR seką, kaip veikia Cas9 ir kas vyksta su DNR po jos perkirpimo.

Galimos užduotys mokiniams

CRISPR-Cas9 - genų redagavimo technologija, leidžianti tiksliai keisti pasirinktą DNR seką. Jos veikimui naudojamas Cas9 baltymas ir vadovo RNR , kuri nukreipia Cas9 į konkrečią DNR vietą. CRISPR-Cas9 technologija sukurta remiantis natūralia bakterijų apsaugos sistema. CRISPR-Cas9 veikia šiais etapais:

  • Vadovo RNR -specialiai parinkta RNR seka, kuri padeda Cas9 atpažinti konkrečią DNR taikinio seką.
  • PAM seka (angl. Protospacer Adjacent Motif). Trumpa DNR seka šalia taikinio, būtina Cas9 prisijungimui ir DNR kirpimui. Dažnai naudojamo Streptococcus pyogenes Cas9 atpažįstama PAM seka yra NGG, kur N gali būti bet kuris nukleotidas.
  • Cas9 baltymas. Fermentas, veikiantis kaip "molekulinės žirklės" ir perkerpantis DNR pasirinktoje vietoje.
  • Taikinio DNR seka. Konkreti DNR vieta, kurią siekiama pakeisti.
  • DNR taisymas. Cas9 perkirpus DNR, ląstelėje suaktyvinami DNR taisymo mechanizmai. Priklausomai nuo pasirinkto genų redagavimo būdo, DNR seka gali būti pakeista, pašalinta jos dalis arba įterpta nauja genetinė informacija.
  1. Susipažinkite su CRISPR-Cas9 schema ir nuspalvinkite jos dalis pagal pateiktą spalvų raktą:

Vadovo RNR - mėlyna (B)
PAM seka - raudona (D)
Cas9 baltymas - žalia (A)

Taikinio DNR seka - geltona (E)
DNR grandinė - violetinė (C)

  1. CRISPR-Cas9 taikymo pavyzdys- pjautuvinė anemija.

Pjautuvinė anemija - paveldima liga, susijusi su hemoglobino sandarą lemiančio geno pokyčiu. Dėl pakitusio hemoglobino eritrocitai gali įgauti pjautuvo formą, todėl sutrinka jų funkcija ir gali pasireikšti mažakraujystė, skausmo epizodai bei kitos komplikacijos.

Genų redagavimo technologijos gali būti taikomos paciento kraujodaros kamieninėms ląstelėms pakeisti.

  • Iš paciento paimamos kraujodaros kamieninės ląstelės.
  • Laboratorijoje CRISPR-Cas9 technologija pakeičiama pasirinkta genetinė seka.
  • Redaguotos ląstelės grąžinamos pacientui ir gali gaminti funkcionalesnius eritrocitus.

Įtvirtinimo klausimai:

  1. Kokią funkciją CRISPR-Cas9 sistemoje atlieka RNR ?

...............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

  1. Kokią funkciją CRISPR-Cas9 sistemoje atlieka Cas9 baltymas?

...............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

  1. Kodėl PAM seka yra svarbi Cas9 veikimui?

...............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

  1. Kas yra taikinio DNR seka?

...............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

  1. Kas vyksta ląstelėje po to, kai Cas9 perkerpa DNR?

..............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

Išnagrinėkite pateiktą schemą

  1. Kokį CRISPR-Cas9 veikimo etapą schemoje simbolizuoja žirklės?

.........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

  1. Pateikite pavyzdį, kada galėtų būti naudinga sutrikdyti žalingo geno veiklą. Paaiškinkite savo pasirinkimą.

..........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

Užduotys ir vizualizacijos parengtos autoriaus, remiantis NHGRI ir HHMI BioInteractive mokomąja medžiaga apie CRISPR-Cas9.

Mokymosi ištekliai https://www.gmc.vu.lt/en/research/researcher-profiles/prof-dr-virginijus-siksnys
https://www.biointeractive.org/classroom-resources/crispr-cas9-mechanism-applications
https://learn.genetics.utah.edu/
https://www.labxchange.org/library/items/lb%3ALabXchange%3Ab67b0a9b%3Alx_simulation%3A1
Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. Mokomasi paaiškinti, kad cheminės medžiagos (sunkieji metalai, pesticidai) patenka į mitybos grandines, kaupiasi organizmuose ir jiems kenkia.
BP

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą [...]

Tikslas

Tyrinėjant kerpių paplitimą skirtingose mokyklos aplinkos vietose išsiaiškinti, kaip bioindikatoriai gali būti naudojami aplinkos būklei vertinti.

Mokymosi uždaviniai
  1. Apibūdinti bioindikatorius ir paaiškinti jų naudojimo aplinkos būklei vertinti principą.
  2. Ištirti kerpių paplitimą skirtingose mokyklos aplinkos vietose.
  3. Išanalizavus surinktus duomenis, palyginti tirtas vietas.
  4. Įvertinti atlikto tyrimo patikimumą ir nurodyti veiksnius, kurie galėjo turėti įtakos rezultatams.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - tyrinėja kerpių paplitimą, renka ir sistemina duomenis, juos lygina, analizuoja.

Komunikavimo - fiksuoja tyrimo rezultatus lentelėje ir (ar) žemėlapyje, tinkamai vartoja sąvokas bioindikatorius, kerpė, aplinkos būklė, tarša, pristato ir argumentuoja tyrimo išvadą.

Skaitmeninė - fotografuoja kerpes, sistemina medžiagą ir įvardina užfiksuotus organizmus

Kūrybiškumo - mokiniai siūlo, kaip būtų galima patobulinti tyrimą ir kokių papildomų duomenų reikėtų patikimesniam aplinkos būklės įvertinimui.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Pamokos pradžioje ekrane pateikiamos nuotraukos, kuriose matomas skirtingas kerpių gausumas ir jų įvairovė.

Natural History Museum & Field Studies Council, "A guide to lichens on twigs", 2022. Fotografijos - Harry Taylor.

Mokytojas klausia mokinių:
Kuo skiriasi šie du medžių kamienai?

Kas galėjo lemti tokį skirtumą?

Ar iš ant medžio augančių organizmų galima ką nors sužinoti apie vietą, kurioje jis auga?

Mokytojas mokiniams pateikia nauja informaciją:
Kerpės vandenį ir mineralines medžiagas daugiausia gauna tiesiogiai iš aplinkos. Kartu jos gali kaupti ir ore esančias medžiagas. Skirtingos kerpių rūšys į aplinkos taršą reaguoja nevienodai.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Lauko tyrimas "Kerpės kaip aplinkos būklės indikatoriai"

Po įžangoje iškeltų prielaidų mokiniai supažindinami su tyrimo problema: ar skirtingose mokyklos aplinkos vietose kerpių paplitimas ir įvairovė skiriasi?

Pasirenkamos 3 skirtingo žmogaus poveikio vietos, pavyzdžiui:
A - prie intensyvesnio eismo gatvės ar automobilių stovėjimo aikštelės;
B - mokyklos kieme;
C - žaliojoje zonoje, toliau nuo transporto.

Mokiniai dirba poromis. Kiekvienoje vietoje parenkami keli panašaus tipo medžiai. Ant kamieno maždaug 1–1,5 m aukštyje naudojamas vienodo dydžio tyrimo rėmelis.

Mokiniai:

  • tyrinėja kerpių buvimą;
  • atpažįsta pagrindines kerpių augimo formas - lapiškąsias, krūmiškąsias;
  • įvertina apytikslę kerpių dengiamo paviršiaus dalį;
  • telefonu fotografuoja tiriamą kamieno plotą;
  • duomenis fiksuoja bendroje tyrimo lentelėje.

Grįžę į klasę mokiniai palygina skirtingų vietų duomenis ir pažymi juos mokyklos teritorijos plane.

Užduotis

Mokyklos aplinkos žemėlapis pagal bioindikatorius.

Kiekviena pora gauna tyrimo lapą ir mokyklos teritorijos planą.

1.Iškelkite hipotezę.

Manome, kad __________________ vietoje kerpių __________________, nes ______________________________.

2.Atlikite tyrimą ir užpildykite lentelę.

Tyrimo vieta Tirtų medžių skaičius Lapiškosios kerpės Krūmiškosios kerpės Apytikslis kerpių padengimas
A ☐ ☐ …..%
B ☐ ☐ ......%
C ☐ ☐ ......%

3. Palyginkite trijų vietų rezultatus ir mokyklos teritorijos plane pažymėkite tirtas vietas.

4. Nurodykite, kurioje vietoje nustatyta didžiausia kerpių įvairovė ir (ar) gausumas.

5. Paaiškinkite, ką gauti rezultatai gali parodyti apie tirtų vietų aplinkos būklę.

6. Įvertinkite, ar surinktų duomenų pakanka patikimai išvadai. Nurodykite bent du kitus veiksnius, galėjusius turėti įtakos kerpių paplitimui.

7. Pasiūlykite, kaip tyrimą reikėtų patobulinti, kad išvada būtų patikimesnė.

Įsivertinimas / refleksija

Užbaikite sakinius:
Remdamasis kerpėmis galiu spręsti apie...

Kad mano išvada būtų patikimesnė, dar reikėtų žinoti...

Svarbiausias šiandienos tyrimo įrodymas buvo...

Įsivertinkite pasirinkdami jums tinkamą teiginį:
🟢 Galiu paaiškinti, kaip bioindikatoriai naudojami aplinkos būklei vertinti.
🟡 Galiu iš dalies, tačiau dar reikia pagalbos interpretuojant duomenis.
🔴 Dar turiu pasiaiškinti, kaip bioindikstorių paplitimas susijęs su aplinkos sąlygomis.

Galimos mokymosi veiklos

Kerpių fotomedžioklė. Mokyklos teritorijoje fotografuoti skirtingas kerpes, sukurti jų nuotraukų rinkinį ir palyginti skirtingose vietose aptiktų kerpių augimo formas bei gausumą.

Skaitmeninis bioindikatorių žemėlapis. Tyrimo vietų fotografijas ir rezultatus pažymėti bendrame skaitmeniniame mokyklos teritorijos žemėlapyje. Analizuoti, ar matomas kerpių paplitimo dėsningumas.

Ar išvada patikima? Mokiniams pateikti fiktyvaus tyrimo rezultatus, kuriuose padaryta išvada: "Prie mokyklos vartų kerpių mažiau, vadinasi, ten oras labiausiai užterštas." Mokiniai turi įvertinti išvadą, surasti tyrimo trūkumus ir pasiūlyti, kokių papildomų duomenų reikėtų.

Galimos užduotys mokiniams

Bioindikatoriaus profilis. Pasirinkti vieną bioindikatorių ir parengti vieno puslapio vizualinę kortelę: Ką jis gali parodyti? Į kokius aplinkos pokyčius reaguoja? Kaip jį galima panaudoti tyrime?

Duomenys kalba. Pateikus trijų skirtingų vietų kerpių tyrimo duomenų lentelę ar diagramą, analizuoti rezultatus, nustatyti skirtumus ir pagrįsti, kurioje vietoje aplinkos sąlygos galėtų būti palankiausios tirtoms kerpėms.

Surask tyrimo klaidą. Pateikti netinkamai atlikto bioindikatorių tyrimo aprašymą: skirtingose vietose tirti skirtingų rūšių medžiai, naudotas nevienodas plotas, vienur tirta saulėta, kitur pavėsinga kamieno pusė. Mokiniai atpažįsta tyrimo klaidas ir paaiškina, kaip jas ištaisyti.

Mokymosi ištekliai https://aaa.lrv.lt/lt/
https://www.nhm.ac.uk/discover/nature-and-pollution-what-lichens-tell-us-about-toxic-air.html
https://data.nhm.ac.uk/dataset/lichens
Mokomasi paaiškinti žmogaus veiklos (miškų kirtimas, gaisrai, iškastinio kuro naudojimas) įtaką klimato kaitai. Analizuojant statistinius duomenis, mokomasi paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.
BP

[...] Analizuojant statistinius duomenis, mokomasi paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; [...]

Tikslas

Analizuojant statistinius duomenis paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui.

Mokymosi uždaviniai
  1. Analizuoti klimato pokyčių poveikį gyvajai gamtai.
  2. Paaiškinti klimato kaitos poveikį augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklams.
  3. Nustatyti klimato pokyčių ir biologinės įvairovės kaitos ryšius.
  4. Įvertinti biologinės įvairovės svarbą ekosistemų stabilumui.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - analizuoja klimato kaitos poveikį gyvajai gamtai ir biologinei įvairovei.

Komunikavimo - diskutuoja ir pristato išvadas apie klimato kaitos poveikį.

Skaitmeninė - analizuoja skaitmeninius informacijos šaltinius ir statistinius duomenis.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokiniams parodoma dokumentinio filmo "A Life on Our Planet" https://www.youtube.com/watch?v=KglanVLBVrc&list=PLSEAv6USGLKUh-oi2MalKXerT1lIWHAtY ištrauka apie biologinės įvairovės pokyčius. Peržiūrėję mokiniai aptaria, kokius klimato kaitos poveikio organizmams pavyzdžius pastebėjo, ir iškelia klausimą: "Kaip klimato pokyčiai keičia gyvybę Žemėje?"

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai analizuoja Lietuvos mokslininkų tyrimų duomenis apie klimato kaitos poveikį paukščiams ir biologinei įvairovei. Remdamiesi grafikais bei lentelėmis nustato klimato pokyčių poveikį organizmams ir diskutuoja apie pasekmes ekosistemoms.

Užduotis

Stendinio pranešimo "Klimato kaitos pėdsakai Lietuvos paukščių gyvenime" kūrimas. Išanalizuokite pateiktus šaltinius ir nustatykite, kaip klimato pokyčiai veikia Lietuvos paukščius bei biologinę įvairovę.

Naudojami šaltiniai:
M. Žalakevičius. "Klimato kaitos poveikis paukščių metiniam gyvenimo ciklui - iššūkiai, grėsmės ir prognozės Lietuvai". https://www.journals.vu.lt/proceedings/lt/article/view/17912/17074

Lietuvos klimato kaitos rodikliai (Oficialiosios statistikos portalas). https://osp.stat.gov.lt/klimato-kaitos-rodikliai/apie?utm_source=chatgpt.com

1. Remdamiesi klimato kaitos rodiklių grafikais, atsakykite:

  • Kokie pagrindiniai klimato pokyčiai vyksta Lietuvoje?
  • Kokie klimato rodikliai labiausiai keičiasi?
  • Kaip šie pokyčiai gali paveikti gyvuosius organizmus?

Išvada:
Klimato kaita Lietuvoje pasireiškia __________________________________

2. Remdamiesi straipsniu, raskite informaciją ir užpildykite lentelę.

Klimato pokytis Poveikis paukščiams
Temperatūros kilimas
Ankstesnis pavasaris
Kritulių ir oro sąlygų pokyčiai

3. Atsakykite į klausimus:

  1. Kaip klimato kaita gali paveikti paukščių migracijos laiką?
  1. Kodėl dėl šiltesnių pavasarių gali keistis paukščių veisimosi pradžia?
  1. Kaip temperatūros pokyčiai gali pakeisti paukščių rūšių paplitimą?
  1. Kokios paukščių rūšys gali būti jautresnės klimato kaitai? Kodėl?

4. Paruoškite stendinį pranešimą, kuriame pateikite:

  • 2–3 svarbiausius klimato kaitos požymius Lietuvoje;
  • grafiką arba lentelę su klimato duomenimis;
  • informaciją apie klimato poveikį paukščių migracijai ir veisimuisi;
  • jautresnių klimato kaitai rūšių pavyzdžius;

savo grupės išvadą: klimato kaita keičia Lietuvos biologinę įvairovę, nes ...

Įsivertinimas / refleksija

Baikite sakinius:
Labiausiai nustebino tai, kad ...

Svarbiausia išvada apie klimato kaitos poveikį gamtai: ...

Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai, remdamiesi išanalizuotais klimato kaitos duomenimis ir mokslinių šaltinių informacija, parengia kūrybinį darbą apie klimato kaitos poveikį biologinei įvairovei. Grupėse jie atrenka svarbiausią informaciją, pateikia klimato kaitos poveikio pavyzdžius ir ieško būdų, kaip žmogus gali prisidėti prie gamtos išsaugojimo.

Mokiniai gali pasirinkti vieną iš užduočių:

  • sukurti informacinį plakatą apie klimato kaitos poveikį Lietuvos paukščiams ir kitoms rūšims;
  • parengti infografiką, kuriame vaizdžiai pateikiami statistiniai duomenys, priežasties-pasekmės ryšiai ir svarbiausios išvados;
  • sukurti rekomendacijų sąrašą, kaip mažinti neigiamą žmogaus poveikį biologinei įvairovei (pvz., saugoti buveines, mažinti taršą, tausoti gamtos išteklius).
Galimos užduotys mokiniams

Mokiniai analizuoja klimato kaitos poveikį gyviesiems organizmams ir supranta, kad vienas aplinkos pokytis gali sukelti daugybę tarpusavyje susijusių ekosistemos pokyčių.
Mokiniai grupėse pasirenka vieną klimato kaitos veiksnį:

  • temperatūros kilimą;
  • kritulių kiekio pokyčius;
  • dažnėjančias sausras;
  • švelnesnes žiemas;
  • ekstremalių oro reiškinių dažnėjimą.

Remdamiesi pateiktais šaltiniais, grafikais ir mokslinių tyrimų duomenimis, mokiniai kuria ekosistemos pokyčių žemėlapį (schemą), kurioje turi parodyti:
1. Klimato pokytį (pvz., temperatūros kilimas Lietuvoje).

2. Poveikį atskiriems organizmams (pasirinkti vieną grupę):

  • augalams - keičiasi žydėjimo laikas, augimo sąlygos, rūšių paplitimas;
  • paukščiams - keičiasi migracijos laikas, veisimosi pradžia, maisto prieinamumas;
  • vabzdžiams - gali ilgėti aktyvumo laikotarpis, keistis paplitimas;
  • kitiems gyvūnams - gali keistis buveinės ir išgyvenimo sąlygos.

3. Pasekmes visai ekosistemai:

  • keičiasi mitybos grandinės;
  • gali mažėti kai kurių rūšių gausa;
  • plinta naujos rūšys;
  • sutrinka ekosistemos pusiausvyra.

Mokiniai darbus pateikia kaip plakatą, infografiką arba skaitmeninį žemėlapį (pvz., naudojant pateikčių programą).

Mokymosi ištekliai https://www.journals.vu.lt/proceedings/lt/article/view/17912/17074
https://osp.stat.gov.lt/klimato-kaitos-rodikliai/apie?utm
III–IV gimnazijos klasių koncentras
III gimnazijos klasė
Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; visos ląstelės vykdo medžiagų ir energijos apykaitą; naujos ląstelės atsiranda tik iš kitų gyvų ląstelių. Mokomasi apibūdinti prokariotinės ląstelės struktūras (kapsulė, sienelė, plazminė membrana, ribosoma, nukleoidas, plazmidė, žiuželis) ir jų atliekamas funkcijas; tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. Analizuojant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių sandarą, mokomasi jas palyginti. Remiantis supratimu apie augalinės ir gyvūninės ląstelių sandaros panašumus ir skirtumus, mokomasi jas palyginti. Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. Remiantis duota informacija apie optinio ir elektroninio mikroskopų didinimą bei ląstelių nuotraukomis su nurodytu masteliu, mokomasi nustatyti ląstelių ir jų struktūrų dydžius. Apibūdinant gyvūnų kamienines ir augalų meristemines ląsteles, mokomasi paaiškinti, kad vystantis daugialąsčiui organizmui ląstelės specializuojasi.
Mokomasi atpažinti ir apibūdinti ląstelės plazminę membraną sudarančius lipidus (fosfolipidai, cholesterolis), baltymus (baltymus nešiklius, baltymus kanalus, receptorinius baltymus, glikoproteinus) ir apibūdinti jų funkcijas; paaiškinti S. Singerio ir G. Nikolsono takiosios mozaikos modelį. Mokomasi susieti fosfolipidų savybes (hidrofiliškumas ir hidrofobiškumas) su dvisluoksnės membranos sandara, apibūdinti jos takumą. Mokomasi apibūdinti pasyviąją pernašą (osmosą, difuziją, palengvintą difuziją) kaip procesą, kuris vyksta per pusiau laidžią membraną nenaudojant cheminės energijos ir medžiagos juda pagal koncentracijos gradientą; tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. Mokomasi apibūdinti aktyviąją pernašą, naudojančią baltymus nešiklius ir pūsleles, kaip procesus, kurie vyksta per membraną naudojant cheminę energiją. Mokomasi nurodyti pasyviosios ir aktyviosios pernašų per plazminę membraną skirtumus.
Mokomasi apibūdinti prokariotinės ląstelės dalijimąsi kaip dalijimąsi pusiau, kurio metu tolygiai pasiskirsto padvigubėjusi DNR; apibūdinti eukariotinės ląstelės ciklo etapus: interfazę (DNR replikacija, baltymų sintezė, organelių skaičiaus didėjimas), mitozę (branduolio dalijimasis) ir citokinezę (citoplazmos dalijimasis). Remiantis turima informacija apie ląstelės ciklo etapus, mokomasi susieti eukariotinės ląstelės ciklo etapus su vienodą genetinę informaciją turinčių ląstelių susidarymu: interfazę – su DNR replikacija ir seserinių chromatidžių susidarymu, mitozę (profazė, metafazė, anafazė, telofazė) – su genetiškai vienodų branduolių susidarymu, citokinezę – su genetiškai vienodų ląstelių susidarymu. Analizuojant augalų ir gyvūnų ląstelių dalijimąsi, mokomasi apibūdinti panašumus (interfazė ir mitozė) ir skirtumus (dalijimosi verpstės susidarymas ir citokinezė). Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. Mokomasi susieti somatinių ląstelių dalijimąsi su daugialąsčių organizmų augimu, audinių atsinaujinimu, nelytiniu dauginimusi. Nagrinėdami pateiktą informaciją, mokosi pritaikyti žinias apie ląstelės ciklo valdymą ir susieti ląstelės ciklo valdymo sutrikimus su žmogaus sveikata – auglių atsiradimu.
Mokomasi apibūdinti vandens molekules kaip polines molekules, sąveikaujančias tiek tarpusavyje, tiek su kitomis polinėmis molekulėmis ir jonais. Remiantis supratimu apie vandens molekulės poliškumą, mokomasi paaiškinti medžiagų tirpumą vandenyje ir vandens dalyvavimą ištirpusių medžiagų pernašoje (kraujo plazma, augalų vandens ir rėtiniai indai) ir vandenyje tirpių medžiagų dalyvavimą cheminėse reakcijose organizme. Remiantis supratimu apie vandens molekulių gebėjimą jungtis tarpusavyje vandeniliniais ryšiais, mokomasi paaiškinti didelės vandens savitosios šilumos ir savitosios garavimo šilumos naudą organizmams ir ekosistemoms.
Mokomasi apibūdinti angliavandenius kaip organines molekules, kurių sudėtį galima išreikšti bendrąja formule Cn(H2O)n. Mokomasi apibūdinti angliavandenių įvairovę: monosacharidai (gliukozė, fruktozė, ribozė, deoksiribozė), disacharidai (sacharozė, maltozė, laktozė), polisacharidai (krakmolas, glikogenas, celiuliozė, chitinas); jų savybes susieti su funkcijomis organizmuose: energetine (gliukozė, sacharozė), kaupimo (krakmolas, glikogenas) ir struktūrine (celiuliozė); tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. Mokomasi apibūdinti lipidus, kaip vandenyje mažai tirpias ir gyviems organizmams būdingas organines medžiagas, kurios tirpsta organiniuose tirpikliuose; apibūdinti lipidų įvairovę: riebalai (sotieji ir nesotieji), vaškai, fosfolipidai, steroidai (cholesterolis ir lytinių liaukų hormonai). Lipidų savybes susieti su jų funkcijomis organizmuose: kaupimo ir energetinė (riebalai), apsauginė (vaškai), biologinių membranų pralaidumas (fosfolipidai) ir takumas (cholesterolis).
Mokomasi apibūdinti baltymus kaip polimerines organines medžiagas, sudarytas iš aminorūgščių, sujungtų peptidiniais ryšiais. Mokomasi užrašyti bendrąją aminorūgščių struktūrinę formulę ir peptidinio ryšio susidarymą. Mokomasi apibūdinti baltymų pirminę, antrinę, tretinę ir ketvirtinę struktūras. Baltymų įvairovę susieti su jų funkcijomis organizmuose: struktūrinė (kolagenas, keratinas), katalizinė (fermentai), apsauginė (antikūnai, kraujo krešėjimo baltymai), pernašos (hemoglobinas, membranos baltymai), judėjimo (aktinas, miozinas), receptorinė (sinapsės ir hormonų receptoriai plazminėje membranoje), reguliacinė (insulinas, gliukagonas). Remiantis globulinių ir fibrilinių baltymų pavyzdžiais, mokomasi susieti jų struktūras su atliekamomis funkcijomis. Mokomasi apibūdinti denatūraciją, kaip procesą, kurio metu dėl nepalankių sąlygų (temperatūros, pH) pakinta baltymo molekulę sudarantys ryšiai ir dėl to prarandama baltymo antrinė, tretinė ar ketvirtinė struktūra ir jo biologinis aktyvumas.
Mokomasi apibūdinti fermentus kaip biologinius katalizatorius, kurie didina reakcijos greitį, mažindami aktyvacijos energiją. Remiantis indukuoto atitikmens modeliu, analizuojamas fermentų veikimo savitumas ir paaiškinama, kaip fermentinės reakcijos greitis priklauso nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos.
Modeliuojant DNR ir RNR molekules, mokomasi apibūdinti DNR ir RNR kaip polimerines organines medžiagas, sudarytas iš nukleotidų; apibūdinti DNR ir RNR nukleotidų sandarą; palyginti DNR ir RNR molekulių struktūrą. Aptariamas R. Franklin, Dž. Votsono ir F. Kriko vaidmuo DNR molekulės struktūrinio modelio kūrime ir tolimesniems nukleorūgščių tyrimams. Mokomasi apibūdinti DNR ir RNR kaip molekules saugančias ir perduodančias genetinę informaciją. Mokomasi apibūdinti replikaciją kaip procesą, kurio metu susidaro dvi pradinei DNR molekulei identiškos DNR molekulės; transkripciją kaip iRNR sintezę nurašant DNR molekulės bazių seką, prasidedančią promotoriumi ir lemiančią baltymo aminorūgščių seką. Mokomasi susieti komplementarumo principą replikacijos ir transkripcijos procesuose.
Remiantis samprata apie branduolio funkcijas, mokomasi nurodyti, kad informacija, reikalinga atitinkamam baltymui sintetinti, yra genuose. Mokomasi apibūdinti transliaciją, kaip polipeptidinės grandinės sintezę ribosomose. Analizuojant baltymų sintezės modelį, mokomasi apibūdinti, kad trys gretimos azotinės bazės iRNR molekulėje sudaro kodoną, kuris koduoja tam tikrą aminorūgštį ir, kad aminorūgščių seką polipeptido grandinėje lemia DNR molekulėje esantis genetinis kodas. Nagrinėjant transliacijos procesą, aiškinamasi, kaip ribosomose esančios iRNR informacija, dalyvaujant tRNR, perrašoma į aminorūgščių seką polipeptido grandinėje. Mokomasi apibūdinti genetinio kodo savybes: genetinis kodas yra universalus, tripletinis ir išsigimęs.
Mokomasi apibūdinti ląstelinį kvėpavimą kaip kontroliuojamą procesą, kurio metu iš organinių medžiagų konvertuojama energija ATP molekulių pavidalu. Apibūdinama ATP sandara – kaip universalaus energijos nešiklio, kurio energija naudojama ląstelių cheminei sintezei, mechaniniam darbui, aktyviajai medžiagų pernašai. Mokomasi apibūdinti aerobinio ir anaerobinio procesų metu citozolyje vykstančią glikolizę, kurios metu gliukozė suskaidoma iki piruvato ir išsiskiria ATP ir NADH. Aiškinantis alkoholinį rūgimą mieliagrybiuose ir pieno rūgšties susidarymą raumenų ląstelėse, mokomasi susieti anaerobinį kvėpavimą su organizmų prisitaikymu apsirūpinti energija be deguonies. Aptariamas H. Krebso vaidmuo tiriant mitochondrijų matrikse vykstančias reakcijas. Aiškindamiesi mitochondrijos sandarą sieja ją su aerobinio kvėpavimo metu vykstančiais procesais: Krebso ciklu bei elektronų pernašos grandine. Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. Mokomasi palyginti aerobinį ir anaerobinį kvėpavimą.
Mokomasi apibūdinti fotosintezę kaip augalų, dumblių ar kai kurių bakterijų ląstelėse vykstantį procesą, kurio metu šviesos energija paverčiama chemine ryšių energija. Aptariamas M. Kalvino vaidmuo tiriant chloroplastų stromoje vykstančias reakcijas. Aiškinamasi chloroplasto sandara, susiejant ją su chloroplaste vykstančiais procesais: nuo šviesos priklausančiomis ir nepriklausančiomis (Kalvino ciklas) reakcijomis. Naudojantis apibendrintomis schemomis, aiškinamasi, kaip šviesos energija nuo šviesos priklausančiose reakcijose yra naudojama ATP ir NADPH susidarymui bei deguonies išskyrimui. Naudojantis apibendrintomis schemomis, mokomasi apibūdinti nuo šviesos nepriklausančias reakcijas, kurių metu, naudojant ATP, NADPH ir CO2, sintetinama gliukozė. Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos.
Mokomasi apibūdinti geną kaip DNR atkarpą, kurioje yra informacija apie baltymo ar RNR struktūrą; alelį kaip konkretaus geno variantą, esantį tam tikros rūšies individo toje pačioje homologinių chromosomų vietoje; chromosomą kaip ląstelės struktūrą, kurioje yra genetinės informacijos vienetai – genai. Mokomasi apibūdinti genomą kaip genų rinkinio visumą, būdingą rūšiai; palyginti prokariotų ir eukariotų chromosomas. Mokomasi apibūdinti kariotipą kaip organizmų somatinių ląstelių chromosomų, susistemintų pagal dydį ir formą, rinkinį; genų ir chromosomų mutacijas ir jų atsiradimą lemiančius mutagenus (fizinius, cheminius ir biologinius veiksnius). Remiantis siklemijos pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti, kaip vieno nukleotido pokytis (taškinės mutacijos) lemia organizmo fenotipo pokytį. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu, aiškinamasi, kaip žmogaus gemalo kariotipo tyrimais diagnozuojami genetiniai sutrikimai iki gimimo.
Mokomasi apibūdinti ląstelių dalijimąsi mejozės būdu (interfazė, mejozė I, mejozė II, citokinezė) kaip procesą, kurio metu ląstelei dalijantis susidaro haploidinį rinkinį turinčios ląstelės. Mokomasi susieti mejotinio ląstelių dalijimosi etapus (I ir II mejozės etapus: profazė, metafazė, anafazė, telofazė) su skirtingą genetinę informaciją turinčių ląstelių susidarymu: mejozė I – su krosingoveriu profazėje I ir atsitiktiniu homologinių chromosomų išsidėstymu metafazėje I. Mokomasi susieti mejozę su gyvūnų lytinių ląstelių ir augalų sporų susidarymu ir apibūdinti mejozės vaidmenį evoliucijos procese.

Mokomasi apibūdinti genų ir chromosomų vaidmenį susidarant homozigotiniams, heterozigotiniams ir hemizigotiniams genotipams. Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. Nagrinėjant genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). Mokomasi paaiškinti alelių sąveiką per nepilną dominavimą, kaip paveldėjimą, kurio metu heterozigotiniai organizmai yra tarpinio fenotipo lyginant su homozigotiniais organizmais. Remiantis kraujo grupių (ABO) pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti alelinių genų sąveiką per kodominavimą. Remiantis žmogaus akių ir odos spalvos paveldėjimo pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti nealelinių genų sąveiką. Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.

Analizuojant schemas mokomasi apibūdinti polimerazės grandininę reakciją (PGR) kaip procesą, kurio metu gausinami tiksliniai DNR fragmentai gali būti naudojami elektroforezėje ir dauginant genus. Aiškinantis elektroforezę, mokomasi apibūdinti jos pritaikymo galimybes. Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus.
IV gimnazijos klasė
Mokomasi susieti virškinimo trakto organų prisitaikymą su atliekamomis funkcijomis. Analizuojant virškinimo liaukų veiklą, mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio išorės sekrecijos liaukas, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas (fermentų gamybą ir jų išskyrimą). Mokomasi apibūdinti virškinimo procesą, paaiškinti virškinimo funkciją (mažų ir vandenyje tirpių molekulių susidarymas). Remiantis supratimu apie įsiurbtų medžiagų panaudojimą ląstelėse, mokomasi paaiškinti mitybos reikšmę organizmui. Apibūdinama sveikatai palanki mityba, kaip kiekvieno asmens individualius būtinųjų maisto medžiagų ir energijos poreikius tenkinantis maisto racionas. Mokomasi paaiškinti, kad dalį aminorūgščių, reikalingų baltymų gamybai, žmogus gauna tik su maistu, nurodomi žmogaus mitybos sočiųjų ir nesočiųjų riebalų šaltiniai. Mokomasi susieti riebalų, baltymų ir angliavandenių vartojimą su žmogaus sveikata. Mokomasi paaiškinti, kaip su maistu gaunamas cholesterolis panaudojamas organizme. Mokomasi apibūdinti vitaminus (A, B12, C, D) kaip organinius junginius, kurie yra gaunami su maistu ir dalyvauja tam tikruose organizme vykstančiuose procesuose. Mokomasi apibūdinti su maistu gaunamų cheminių elementų (Fe, Ca, P, I, K ir Na) svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti maistines skaidulas ir jų svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti 2–3 virškinimo sistemos ligas: nurodyti jų priežastis ir poveikį organizmui ir pateikti siūlymų, kaip šių ligų išvengti. Remiantis žiniomis apie su maistu gaunamos energijos ir maisto medžiagų panaudojimą organizme, mokomasi paaiškinti nesubalansuotos mitybos pasekmes žmogui.
Mokomasi apibūdinti įkvėpimo ir iškvėpimo procesą, paaiškinti, kaip tarpšonkauliniai raumenys ir diafragma dalyvauja plaučių ventiliacijoje, mokomasi susieti plaučių ventiliaciją su efektyvia dujų difuzija alveolėse. Mokomasi paaiškinti, kaip veikiant nervų sistemai ir adrenalinui reguliuojami kvėpavimo judesiai, prisitaikant prie pakitusių organizmo poreikių (išsigandus ar atliekant fizinius pratimus). Mokomasi susieti alveolių prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, sienelė iš vienasluoksnio epitelio, drėgnas vidinis paviršius, tankus kapiliarų tinklas) su plaučiuose vykstančia dujų difuzija. Mokomasi paaiškinti rūkymo (dervų, anglies monoksido, nikotino) poveikį žmogaus sveikatai. Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus.

Mokomasi apibūdinti kraują kaip jungiamąjį audinį, kurį sudaro kraujo ląstelės ir kraujo plazma. Susieti eritrocitų sandarą su deguonies pernaša, leukocitų – su organizmo apsauga, trombocitų – su kraujo krešėjimu. Mokomasi apibūdinti kraujo plazmos sudėtį ir susieti ją su medžiagų pernašos, apsaugine ir termoreguliacijos funkcija. Analizuojant schemas mokomasi paaiškinti kraujo krešėjimo procesą ir jo svarbą. Analizuojant kraujo tyrimų duomenis, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai (sumažėjęs eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis, padidėjęs leukocitų skaičius, sumažėjęs trombocitų skaičius) gali turėti įtakos organizmui. Mokomasi apibūdinti ABO sistemos ir Rh sistemos kraujo grupes, kurias nulemia antigenai, esantys eritrocitų membranoje; mokomasi apibūdinti, kaip ir kokiu tikslu nustatomos ABO sistemos kraujo grupės. Mokomasi paaiškinti, kuo informacija apie Rh sistemą yra svarbi, perpilant kraują ir laukiantis kūdikio.

Remiantis supratimu apie širdies sandarą ir širdies darbo ciklą, mokomasi paaiškinti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą. Nagrinėjant elektrokardiogramas, mokomasi paaiškinti širdies darbo ciklą. Mokomasi apibūdinti širdies automatizmą. Mokomasi paaiškinti, kaip, veikiant nervų sistemai ir adrenalinui, reguliuojamas širdies darbo ciklas, prisitaikant prie pakitusių organizmo poreikių. Mokomasi susieti arterijų, venų ir kapiliarų sandarą su jų atliekamomis funkcijomis. Mokomasi apibūdinti žmogaus kraujotaką kaip uždarą sistemą, kurioje dėl širdies sukurto spaudimo kraujas efektyviai teka dviem kraujo apytakos ratais. Remiantis pateikta informacija, mokomasi apibūdinti ir palyginti kraujospūdžio ir kraujo tekėjimo greičio kitimą arterijose, venose ir kapiliaruose. Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. Mokomasi apibūdinti aterosklerozę kaip kraujagyslių ligą, dėl kurios sumažėjus arterijų spindžiui ir sutrikus kraujotakai didėja insulto ir infarkto rizika. Mokomasi apibūdinti žmogaus organizmo vidinę terpę kaip kraujo, limfos ir audinių skysčio vieningą sistemą, dalyvaujančią medžiagų pernašoje. Mokomasi susieti limfagyslių sandarą su atliekama funkcija.
Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. Mokomasi palyginti virusų ir bakterijų sandarą, prisitaikymą daugintis ir plitimą. Mokomasi apibūdinti pirmąją organizmo apsaugos liniją kaip fizinę, cheminę ir biologinę apsaugą nuo virusinių ir bakterinių infekcijų. Mokomasi apibūdinti antrąją organizmo apsaugos liniją, susiejant ją su fagocitų prisitaikymu apsaugoti nuo virusų ir bakterijų. Mokomasi apibūdinti trečiąją organizmo apsaugos liniją kaip specifinę apsaugą, nukreiptą atpažinti virusams ir bakterijoms būdingus antigenus. Mokomasi apibūdinti limfmazgių, kaip organizmo imuninės sistemos dalies, funkciją. Mokomasi apibūdinti T ir B limfocitų funkcijas ir susieti jas su ląsteliniu ir humoraliniu imunitetu. Nagrinėjant ŽIV poveikį organizmui, mokomasi paaiškinti T limfocitų svarbą imunitetui. Mokomasi apibūdinti B limfocitų suaktyvinimą, atminties ląstelių ir plazminių ląstelių susidarymą ir antikūnų gamybą. Mokomasi apibūdinti antikūnų ir antigenų specifinę sąveiką. Mokomasi apibūdinti ir palyginti imuniteto rūšis: įgimtas ir įgytas imunitetas, aktyvus ir pasyvus imunitetas, dirbtinis ir natūralus imunitetas. Aiškinantis dirbtinio imuniteto susidarymą, mokomasi apibūdinti vakciną, kaip organizmui informaciją apie ligos sukėlėją teikiančią priemonę, ir serumą, kaip organizmui antikūnus teikiančią priemonę. Mokomasi apibūdinti antibiotikus, kaip biologiškai aktyvias medžiagas, skirtas bakterijoms naikinti; remiantis duota informacija, nagrinėti antibiotikų veikimo principą. Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimo priežastis ir pasekmes.
Mokomasi apibūdinti šalinimą kaip medžiagų apykaitos metu susidariusių metabolitų pašalinimą iš organizmo. Mokomasi paaiškinti odos, žarnyno, kepenų ir plaučių vaidmenį šalinimo procese. Mokomasi apibūdinti šlapimo šalinimo sistemos organų (inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės ir šlaplės) funkcijas. Mokomasi apibūdinti inkstą kaip organą, sudarytą iš daugybės nefronų, kuriame susidaro šlapimas ir reguliuojama vandens bei druskų pusiausvyra organizme. Mokomasi susieti nefrono dalių (kapsulės, vingiuotųjų kanalėlių, Henlės kilpos, surenkamojo kanalėlio) sandaros prisitaikymą su šlapimo susidarymu. Analizuojant kraujo sudėties skirtumus inkstų arterijoje ir inkstų venoje, mokomasi paaiškinti šlapimo šalinimo sistemos funkciją. Mokomasi apibūdinti dializę kaip kenksmingų medžiagų pašalinimą iš kraujo dirbtiniu inkstu, sutrikus inkstų veiklai.

Mokomasi susieti neurono prisitaikymą su nervinio signalo perdavimu organizme. Mokomasi paaiškinti veikimo potencialo susidarymą ir sklidimą neurone. Mokomasi apibūdinti receptorių tipus: chemoreceptorius, fotoreceptorius, termoreceptorius ir mechanoreceptorius. Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. Mokomasi paaiškinti sinapsės sandarą ir nervinio signalo perdavimą cheminėse sinapsėse. Mokomasi apibūdinti skersaruožio raumens ir raumeninės skaidulos sandarą, paaiškinti raumenų darbą (raumenų inervacija ir raumens susitraukimas). Remiantis pavyzdžiais mokomasi palyginti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus, paaiškinti jų vaidmenį organizmo funkcijų valdyme. Mokomasi apibūdinti centrinės nervų sistemos vaidmenį susidarant refleksams. Mokomasi apibūdinti centrinės nervų sistemos dalių funkcijas: pailgosios smegenys – kvėpavimo, širdies darbo refleksų susidarymas, tarpinės smegenys – homeostazė, smegenėlės – raumenų darbas. Mokomasi apibūdinti didžiuosius pusrutulius kaip centrinės nervų sistemos dalį, atsakingą už sąlyginių refleksų susidarymą ir sąmoningą žmogaus veiklą. Mokomasi susieti periferinę nervų sistemą sudarančių nervų (juntamieji, judinamieji, mišrieji) sandarą su jų atliekama funkcija. Mokomasi apibūdinti stimuliuojančių ir slopinančių narkotinių medžiagų poveikį nervinio signalo perdavimui sinapsėse ir nervų sistemos veiklai. Mokomasi apibūdinti hormonus kaip fiziologiškai aktyvias medžiagas, kurios padeda vykdyti humoralinį organizmo funkcijų valdymą. Mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio vidaus sekrecijos liauką, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas: hormonų gamybą ir jų išskyrimą. Mokomasi apibūdinti vidaus sekrecijos liaukas ir jų išskiriamus hormonus: skydliaukė (tiroksinas), hipofizė (ADH, LH, FSH), kasa (insulinas ir gliukagonas), antinksčiai (adrenalinas), lytinės liaukos (testosteronas, progesteronas, estrogenai). Aiškinantis tiroksino funkciją organizme, mokomasi apibūdinti jodo svarbą skydliaukės veikimui. Mokomasi paaiškinti jodo papildų vartojimą sutrikus skydliaukės veiklai ar iškilus radiaciniam pavojui, siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyvaus jodo. Aiškinamasi pagumburio ir hipofizės sąveika, mokomasi apibūdinti darnų organizmo funkcijų valdymą. Mokomasi paaiškinti, kuo skiriasi nervinis ir humoralinis reguliavimas.

Mokomasi apibūdinti homeostazę, kaip organizmo vidaus terpės sudėties ir savybių dinaminį pastovumą. Remiantis homeostazės valdymo sistemos dalimis (receptorius, valdymo centras ir efektorius) mokomasi paaiškinti, kaip neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu palaikoma homeostazė. Mokomasi apibūdinti termoreguliacijos valdymo sistemą, paaiškinti termoreguliacijos svarbą. Mokomasi susieti odos sandarą su prisitaikymu dalyvauti termoreguliacijoje. Mokomasi apibūdinti osmoreguliacijos valdymo sistemą, paaiškinti osmoreguliacijos svarbą. Mokomasi susieti inkstų sandarą su prisitaikymu dalyvauti osmoreguliacijoje. Mokomasi apibūdinti gliukozės homeostazės valdymo sistemą, paaiškinti gliukozės homeostazės svarbą. Mokomasi paaiškinti kepenų vaidmenį palaikant pastovią gliukozės koncentraciją kraujyje. Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes.
Mokomasi apibūdinti spermatogenezės procesą, kurio metu sėklidžių sėkliniuose kanalėliuose susidaro spermatozoidai, ir oogenezės procesą, kurio metu kiaušidžių folikuluose susidaro kiaušialąstės. Mokomasi palyginti spermatozoido ir kiaušialąstės prisitaikymą dalyvauti apvaisinimo procese: haploidinis chromosomų skaičius, ląstelių dydis, spermatozoidų prisitaikymas judėti ir prasiskverbti į kiaušialąstę, kiaušialąstės prisitaikymas būti apvaisintai tik vieno spermatozoido. Remiantis duota informacija apie moters organizme mėnesinių ciklo metu vykstančius pokyčius, mokomasi apibūdinti hipofizės (LH ir FSH) ir kiaušidžių (estrogenai ir progesteronas) išskiriamų hormonų poveikį kiaušialąstės brendimui, organizmo pasirengimui apvaisinimui ir gemalo vystymuisi. Mokomasi apibūdinti estrogenų vaidmenį mergaičių brendimui; hipofizės (LH ir FSH) ir sėklidžių (testosterono) išskiriamų hormonų vaidmenį susidarant spermatozoidams; testosterono vaidmenį berniukų brendimui. Mokomasi apibūdinti zigotos susidarymą ir gemalo vystymosi procesą iki implantacijos. Mokomasi apibūdinti placentą, susieti placentos sandaros prisitaikymą (didelis choriono gaurelių paviršiaus plotas, atskirta vaisiaus ir motinos kraujotaka) su atliekamomis funkcijomis. Mokomasi paaiškinti rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų ir medikamentų vartojimo bei streso poveikį gemalo ir vaisiaus vystymuisi. Mokomasi apibūdinti nevaisingumo priežastis ir galimas priemones šiai problemai spręsti. Remiantis supratimu apie mėnesinių ciklo hormoninę reguliaciją, mokomasi paaiškinti hormoninių kontraceptikų ir natūralaus šeimos planavimo metodo taikymą siekiant atidėti nėštumą.
Mokomasi apibūdinti judėjimą veikiant raumenims, kaip visiems gyvūnams būdingą organizmo funkciją, ir jo svarbą. Remiantis žieduotųjų kirmėlių, nariuotakojų ir stuburinių pavyzdžiu mokomasi paaiškinti skeleto ir raumenų vaidmenį judėjime. Mokomasi palyginti žuvų prisitaikymą judėti vandenyje ir paukščių bei žinduolių prisitaikymą judėti sausumoje. Mokomasi susieti nariuotakojų paplitimą tiek vandenyje, tiek ir sausumoje su išorinio skeleto nelaidumu vandeniui; žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių kūno dangos požymius su prisitaikymu gyventi tam tikroje aplinkoje.
Remiantis hidros pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti nelytinio ir lytinio dauginimosi privalumus ir trūkumus. Remiantis varlės ir roplio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų vidinį ir išorinį apvaisinimą. Remiantis paukščio ir placentinio žinduolio pavyzdžiu, mokomasi apibūdinti išorinį ir vidinį embrioninį vystymąsi. Remiantis drugio ir žiogo pavyzdžiu, mokomasi palyginti netiesioginį poembrioninį vystymąsi: vystymąsi su pilna ir nepilna metamorfoze. Remiantis varlės ir paukščio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų netiesioginį ir tiesioginį poembrioninį vystymąsi, mokomasi susieti jį su prisitaikymu gyventi vandenyje ar sausumoje. Remiantis žuvinio kaspinuočio ir askaridės gyvenimo ciklų pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti, kaip parazitinės kirmėlės yra prisitaikiusios parazituoti ir plisti.
Mokomasi apibūdinti dujų apykaitą kvėpavimo organuose kaip procesą, dėl kurio organizmas apsirūpina deguonimi, reikalingu viduląsteliniam kvėpavimui ir pašalina viduląstelinio kvėpavimo metu susidariusį anglies dioksidą. Mokomasi apibūdinti, kaip vabzdžių kvėpavimo sistema yra pritaikyta vykdyti dujų apykaitą sausumoje. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais mokomasi apibūdinti stuburinių gyvūnų kvėpavimo organų prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, plonas ir drėgnas paviršius, dujų koncentracijos gradiento palaikymas) vykdyti dujų apykaitą. Mokomasi apibūdinti žuvų žiaunų sandarą ir paaiškinti žuvų prisitaikymą kvėpuoti vandenyje ištirpusiu deguonimi. Mokomasi paaiškinti, kaip varlės kvėpavimo sistema užtikrina tinkamą dujų apykaitą vandenyje ir pereinant gyventi į sausumą. Mokomasi apibūdinti, kaip paukščių kvėpavimo sistema yra pritaikyta vykdyti dvigubą kvėpavimą ir užtikrinti efektyvią dujų apykaitą plaučiuose.
Mokomasi susieti stuburinių gyvūnų prisitaikymą gyventi tam tikroje aplinkoje su skirtingų azotinių atliekų šalinimu (žuvys – amoniakas, žinduoliai – šlapalas, ropliai – šlapimo rūgštis). Remiantis dykumos ir vandens žinduolio inkstų nefronų sandaros skirtumu, mokomasi paaiškinti, kaip šie gyvūnai yra prisitaikę šalinti skirtingą vandens kiekį.
Mokomasi palyginti samanų, sporinių induočių, plikasėklių ir gaubtasėklių augalų sandarą (apytakiniai audiniai ir vegetatyviniai organai) bei lytinio dauginimosi būdus: sporangėje susidariusiomis sporomis (samanos, sporiniai induočiai), kankorėžyje susidariusiomis sėklomis (plikasėkliai), mezginėje susidariusiomis sėklomis (gaubtasėkliai). Mokomasi palyginti vienskilčių ir dviskilčių augalų klases (sėklos, lapų ir žiedo sandara). Mokomasi paaiškinti, kaip samanų ir gaubtasėklių augalų sandara lemia šių augalų paplitimą.
Mokomasi apibūdinti augalų apytakos audinių prisitaikymą vykdyti medžiagų pernašą: karnienos rėtinių indų – organinių medžiagų pernašą ir medienos vandens indų – vandens ir jame ištirpusių mineralinių medžiagų pernašą. Mokomasi apibūdinti dviskilčių augalų apytakos audinių išsidėstymą vegetatyviniuose organuose, palyginti dviskilčių žolinių ir sumedėjusių augalų apytakos audinių išsidėstymą stiebe. Mokomasi apibūdinti šaknies sandaros prisitaikymą įsiurbti vandenį ir mineralines medžiagas. Analizuojant lapo sandarą, mokomasi paaiškinti, kaip lapo asimiliacinis audinys yra prisitaikęs vykdyti fotosintezę ir kaip lapo forma, paviršiaus plotas ir išsidėstymas erdvėje padidina fotosintezės efektyvumą. Mokomasi paaiškinti, kaip dengiamajame audinyje esančios žiotelės yra prisitaikiusios reguliuoti transpiraciją ir anglies dioksido ir deguonies apykaitą. Mokomasi apibūdinti stiebo sandarą ir paaiškinti, kaip vyksta vandens ir mineralinių medžiagų pernaša iš šaknų į lapus ir organinių medžiagų pernaša iš lapų į medžiagų kaupimo vietą. Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. Mokomasi susieti asimiliacinio audinio vykdomą fotosintezę su medžiagų pernaša augaluose (vandens ir mineralinių medžiagų, organinių medžiagų, deguonies ir anglies dioksido pernaša). Mokomasi apibūdinti augalo organų (šaknies, stiebo ir lapo) funkcijas ir paaiškinti, kaip juose esančių apytakos audinių pagalba palaikomi ryšiai tarp visų augalo dalių ir visos jos veikia vieningai.
Mokomasi apibūdinti augalų sporofito ir gametofito kartas, palyginti samanų ir žiedinių augalų gyvenimo ciklus ir susieti su šių augalų paplitimu. Mokomasi susieti augalų vegetatyvinį dauginimąsi su požymių pastovumu ir lytinį dauginimąsi su požymių kintamumu. Mokomasi apibūdinti žiedinių augalų vegetatyvinio dauginimosi įvairovę ir paaiškinti šio dauginimo naudą žmogui. Nagrinėjant žiedo sandarą, mokomasi paaiškinti augalų lytinį dauginimąsi: apdulkinimas, dvigubas apvaisinimas ir sėklos susidarymas. Mokomasi palyginti savidulkos ir kryžmadulkos vaidmenį augalų genetinės įvairovės atsiradimui. Mokomasi palyginti vėjo ir gyvūnų apdulkinamų augalų požymius. Mokomasi susieti sėklų platinimo būdų įvairovę su augalų prisitaikymu išplisti ir apibūdinti sėklų platinimo svarbą augalams. Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.
Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. Mokomasi susieti paveldimą kintamumą – naujų alelinių genų kombinacijų susidarymą ir mutacijas su organizmų genetine įvairove populiacijoje; paaiškinti, kad veikiant gamtinei atrankai dalis populiacijos organizmų turi didesnes galimybes išlikti ir susilaukti palikuonių, nes yra geriau prisitaikę prie aplinkos. Remiantis bakterijų atsparumo antibiotikams susidarymo pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti paveldimo kintamumo ir gamtinės atrankos reikšmę populiacijos individų prisitaikymui prie kintančių aplinkos sąlygų. Nagrinėjant stabilizuojančiosios, kryptingosios ir išskiriančiosios gamtinės atrankos pavyzdžius, mokomasi paaiškinti, kaip šios gamtinės atrankos formos veikia fenotipų dažnį populiacijoje. Mokomasi paaiškinti, kaip dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų ir dėl biologinės izoliacijos atsiranda naujos organizmų rūšys; apibūdinti, kad skirtingos organizmų rūšys, išsivysčiusios iš to paties protėvio, turi bendrus genus ir panašius sandaros elementus. Remiantis skirtingais žmogaus evoliuciją vaizduojančiais filogenetiniais medžiais, analizuojama, kaip skirtingi duomenys gali keisti supratimą apie evoliucijos ryšius.
Mokomasi apibūdinti organizmų sistematiką kaip jų grupavimą pagal evoliucinius ryšius ir kaip biologinės įvairovės pažinimo priemonę; rūšį kaip individų grupę, turinčią bendrus sandaros požymius, užimančią tam tikrą ekologinę nišą ir galinčią kryžmintis tarpusavyje ir palikti vaisingų palikuonių. Aptariamas K. Linėjaus vaidmuo organizmų sistematikos moksle. Mokomasi paaiškinti mokslinio rūšies pavadinimo sandarą ir tokių pavadinimų naudojimo svarbą. Mokomasi apibūdinti ląstelinę sandarą kaip vieną iš požymių, pagal kurį organizmai skirstomi į tris domenus; organizmų klasifikavimą, kaip hierarchinės organizmų grupių klasifikacinės sistemos sudarymą (remiantis taksonų rangais: domenas, karalystė, tipas ar skyrius, klasė, būrys ar eilė, šeima, gentis ir rūšis).
Naudojantis duota informacija apie organizmą mokomasi priskirti jį bakterijų, protistų, grybų, augalų arba gyvūnų karalystei ir apibūdinti pagal organizmų karalystėms būdingus požymius. Analizuojant pavyzdžius mokomasi apibūdinti bakterijų domeno ir eukarijų karalysčių (protistų, grybų, augalų ir gyvūnų) požymius (ląstelinė sandara, mitybos būdas, judrumas, sandaros sudėtingumo lygis: ląstelės, audiniai, organai ir organų sistemos).
Mokomasi apibūdinti ekologinę nišą ir paaiškinti, kokie veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį. Remiantis konkrečios populiacijos individų skaičiaus duomenimis, analizuojama, kaip abiotiniai ir biotiniai aplinkos pasipriešinimo veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį; kokį poveikį populiacijos augimo greičiui turi biotinis potencialas ir aplinkos talpa.
Remiantis pavyzdžiais mokomasi apibūdinti ir palyginti, kaip vyksta pirminė ir antrinė daugiametė bendrijų kaita (sukcesija). Lygindami brandžias ir besiformuojančias bendrijas, mokomasi apibūdinti jų savybes: detrito kiekis, mitybos tinklų tankis, rūšių įvairovė, reguliacijos neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu įvairovė. Analizuojant brandžios ekosistemos mitybos tinklų pavyzdžius, mokomasi paaiškinti rūšių įvairovės svarbą bendrijų stabilumui. Mokomasi paaiškinti, kaip ekologiniai santykiai (konkurencija, plėšrūno – aukos, parazito – šeimininko santykiai) reguliuoja populiacijų individų skaičių neigiamu grįžtamuoju ryšiu. Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti mutualizmą, ir paaiškinti jo svarbą bendrijų stabilumui.
Analizuojant gamintojų, gyvaėdžių ir skaidytojų vaidmenį ir tarpusavio ryšius ekosistemose, mokomasi paaiškinti ir palyginti energijos srautą ir medžiagų ciklą ekosistemoje. Remiantis informacija apie energijos srautus ekosistemoje, mokomasi paaiškinti energijos virsmus, perdavimą ir nuostolius ekosistemose. Siejant mitybos grandinių ilgį ribojančius veiksnius su žmogaus mityba, mokomasi modeliuoti, kaip trumpesnės mitybos grandinės leistų sumažinti išteklių naudojimą ir išmaitinti daugiau gyventojų. Remiantis azoto ciklo schema, mokomasi paaiškinti medžiagų apytaką biosferoje ir apibūdinti skaidytojų, nitrifikuojančių, azotą fiksuojančių ir denitrifikuojančių bakterijų vaidmenį azoto apytakoje. Mokomasi pagrįsti žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje ir įvertinti priemones, mažinančias žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje.
Mokomasi apibūdinti, kad biologinę įvairovę sudaro rūšių ir buveinių įvairovė. Mokomasi apibūdinti, kaip žmogaus veikla tiesiogiai veikia biologinę įvairovę; analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą.
7 klasė
Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą.
BP

[...] Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą.

Tikslas

Aptarti, koks yra žymiausių Lietuvos biologų indėlis į gamtos pažinimą ir biologijos mokslo raidą.

Mokymosi uždaviniai
  1. Aptarti bent 4 Lietuvos mokslininkų (botanikų ir zoologų) veiklą ir jų indėlį į biologijos mokslą Lietuvoje.
  2. Aptarti, kuo Lietuvos biologų darbai svarbūs šiandieninei visuomenei ir gamtos apsaugai.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - plėtoja žinias apie Lietuvos biologus, jų veiklą ir indėlį į biologijos mokslą;

Komunikavimo - tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais ir formomis pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją apibendrina, jungia ir aiškiai, nuosekliai, laikydamiesi etikos normų perteikia kitiems;

Kultūrinę - plėtoja žinias apie gyvybės mokslų vystymąsi Lietuvoje; Skaitmeninę - naudoja tinkamas skaitmenines technologijas informacijos paieškai ir pristatymui.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokiniams pateikiami klausimai:
Ar žinote bent vieną garsų Lietuvos biologą? Ką tyrė šis mokslininkas? Kuo jo veikla svarbi šiandienos visuomenei?

Kodėl Kauno zoologijos muziejui sutektas Tado Ivanausko vardas?

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai suskirstomi į grupes. Darbas grupėse: mokiniai bendradarbiaudami renka informaciją apie pasirinktą Lietuvos biologą, ją aptaria ir vizualiai pateikia atsakydami į šiuos klausimus:
1. Ką tyrė šis mokslininkas?

2. Kuo jo veikla svarbi šiandienos visuomenei?

Mokslininkai:
Tadas Ivanauskas - zoologijos mokslo Lietuvoje pradininkas;

Ričardas Kazlauskas - gamtosaugos puoselėtojas;

Eugenija Šimkūnaitė - vaistažolių tyrėja;

Zigmantas Gudžinskas - augalijos tyrimai ir apsauga.

Užduotis

Sukurti plakatą "Lietuvos biologas, kuriuo didžiuojamės", kuriame:

  • pateikta mokslininko nuotrauka;
  • nurodytas mokslininko vardas ir pavardė;
  • trumpai aprašyta jo mokslinė ir visuomeninė veikla;
  • paaiškinta, kuo jis svarbus Lietuvai;
  • pateikta mokslininko veiklą atspindinti iliustracija (piešinys, schema ar nuotrauka).
Įsivertinimas / refleksija
  1. Apibūdink Tado Ivanausko veiklą ir jo indėlį į biologijos mokslo raidą Lietuvoje.
  2. Apibūdink Ričardo Kazlausko veiklą ir jo indėlį į biologijos mokslo raidą Lietuvoje.
  3. Apibūdink Eugenijos Šimkūnaitės veiklą ir jos indėlį į biologijos mokslo raidą Lietuvoje.
  4. Apibūdink Zigmanto Gudžinsko veiklą ir jo indėlį į biologijos mokslo raidą Lietuvoje.
  5. Kuo Lietuvos biologų darbai svarbus visuomenei ir gamtos apsaugai?
Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai, dirbdami grupėse, sukuria kryžiažodį tema "Žymiausi Lietuvos mokslininkai". Kryžiažodyje turi būti pateikti klausimai apie pasirinktus Lietuvos mokslininkus (jų veiklą, tyrinėjimo sritis ar indėlį į mokslą), o atsakymuose - mokslininkų pavardės. Sukurtą kryžiažodį mokiniai pristato klasėje.

Galimos užduotys mokiniams

Kūrybinė užduotis: sukurti minčių žemėlapį "Biologijos mokslo šakos ir jų atstovai - žymiausi Lietuvos mokslininkai"

Mokymosi ištekliai http://www.yrasalis.lt/desimt/mokslininkai/
https://www.vle.lt/
https://www.youtube.com/watch?v=OatNlittras
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus
Ričardas Kazlauskas - Visuotinė lietuvių enciklopedija
Tadas Ivanauskas - Visuotinė lietuvių enciklopedija
Eugenija Šimkūnaitė - Visuotinė lietuvių enciklopedija
Zigmantas Gudžinskas - Visuotinė lietuvių enciklopedija
Mokomasi atpažinti bakterijų, augalų ir gyvūnų ląsteles. Mokomasi nurodyti bakterijos ląstelės struktūras ir pagrindines jų funkcijas (kapsulė ir sienelė − apsauginė funkcija, plazminė membrana − medžiagų pernaša, citozolis − ląstelės užpildas, nukleoidas − paveldimos informacijos saugojimas), augalų ir gyvūnų ląstelių struktūras ir jų pagrindines funkcijas (branduolys − paveldimos informacijos saugojimas, chloroplastai − fotosintezė, mitochondrijos − ląstelinis kvėpavimas, plazminė membrana − medžiagų pernaša, sienelė − apsauginė funkcija, centrinė vakuolė − ląstelinių sulčių kaupimas, citozolis − ląstelės užpildas). Apibūdinami augalų ir gyvūnų tipinių ląstelių struktūros panašumai (branduolys, mitochondrijos, plazminė membrana, citozolis) ir skirtumai (ląstelės sienelė, chloroplastai, centrinė vakuolė), siejant su ląstelių prisitaikymu atlikti funkcijas. Lyginamos bakterijų ląstelės su augalų ir gyvūnų ląstelėmis ir nurodomi jų sandaros panašumai ir skirtumai. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti organizmo struktūrinius lygmenis (ląstelė, audinys, organas, organų sistema, organizmas) ir pateikti pavyzdžių. Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.
BP

Mokomasi atpažinti bakterijų, [...] ląsteles. Mokomasi nurodyti bakterijos ląstelės struktūras ir pagrindines jų funkcijas (kapsulė ir sienelė − apsauginė funkcija, plazminė membrana − medžiagų pernaša, citozolis − ląstelės užpildas, nukleoidas − paveldimos informacijos saugojimas) [...]

Tikslas

Išnagrinėti bakterijos ląstelės sandarą ir jos struktūrų pagrindines funkcijas.

Mokymosi uždaviniai
  1. Įvardyti bakterijos ląstelės struktūras (kapsulę, sienelę, plazminę membraną, citozolį, nukleoidą).

Apibūdinti ląstelės struktūrų funkcijas.

Paaiškinti, kaip bakterijos ląstelės sandara susijusi su jos gyvybine veikla.

Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus (bakterijas, jų struktūras), juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

Komunikavimo - skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokiniams pateikiamas bakterijų paveikslas:

ir užduodami klausimai, pavyzdžiui: Ar teko girdėti žodį "bakterija"? Jei teko, tai kokiomis aplinkybėmis? Gal matėte kažkur užrašytą šį žodį? Ar visos bakterijos yra pavojingos žmogui? Kur jos gyvena? Trumpai aptariamos mokinių išsakytos mintys.

Patarimas: jeigu mokiniams neteko girdėti žodžio "bakterija", galima parodyti, pavyzdžiui, jogurto etiketes, kuriose nurodyta jo sudėtis:

Veikla: tyrinėjimas / diskusija ir kt.

Darbas porose arba grupėse: mokiniai nagrinėja bakterijos ląstelės schemą, aiškinasi, kokios struktūros sudaro bakteriją ir kokios yra struktūrų funkcijos ir užpildo lentelę:

Ląstelės dalis Funkcija 
Kapsulė / sienelė  
Plazminė membrana  
Citozolis  
Nukleoidas  

Patarimas: slenkstinio pasiekimų lygio mokiniams lentelės pildymui galima pateikti funkcijų sąrašą: medžiagų pernaša, ląstelės užpildas, apsauga, paveldima informacija.

Aptariama, kaip šios struktūros padeda bakterijai išgyventi. Pateikiami klausimai:
Kaip šios struktūros padeda bakterijai išgyventi?

Kodėl bakterijai svarbu turėti apsaugines struktūras?

Kuri bakterijos ląstelės dalis tavo nuomone yra svarbiausia? Paaiškink, kodėl.

Užduotis

Naudodamiesi žemiau pateiktoje instrukcijoje aprašoma tipine bakterijos ląstele, nuspalvinkite jos pagrindines struktūras. Spalvindami įsidėmėkite bakterijos ląstelės sandarą.

1. Ląstelės sienelė apsaugo bakteriją ir suteikia jai formą. Tai yra išorinis sluoksnis. Nuspalvinkite ląstelės sienelę violetine spalva ir įvardykite raidę, kuria ji pažymėta.

2. Bakterijos sienelės vidinėje pusėje yra plazminė membrana. Jos užduotis - reguliuoti medžiagų patekimą į ląstelę ir iš jos. Nuspalvinkite plazminę membraną rausva spalva ir įvardykite raidę, kuria ji pažymėta.

3. Bakterijas iš išorės gaubia kapsulė, kuri saugo ją nuo nepalankių aplinkos veiksnių. Nuspalvinkite ją šviesiai žaliai ir įvardykite raidę, kuria ji pažymėta.

4. Kai kurios bakterijos gali judėti aplinkoje naudodamos struktūras, vadinamas žiuželiais, Nuspalvinkite žiuželius tamsiai žaliai ir įvardink raidę, kuria jis pažymėtas.

5. Viduje esanti terpė vadinamas citozoliu. Ją sudaro vanduo ir jame ištirpusios medžiagos, čia vyksta cheminės reakcijos. Nuspalvinkite citozolį šviesiai mėlyna spalva ir įvardykite raidę, kuria jis pažymėtas.

6. Kiekvienoje bakterijoje yra nukleoidas, kuriame saugoma bakterijos paveldimoji informacija. Nuspalvinkite nukleoidą geltona spalva ir įvardykite raidę, kuria jis pažymėtas.

Įsivertinimas / refleksija

Užbaik sakinius:
Šiandien sužinojau, kad bakterijos ląstelė .................................................................................................

Man buvo įdomiausia .............................................................

Dabar aš galiu paaiškinti .........................................................

Man dar sunku .........................................................................

Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai dirbdami grupėse parengia skrajutes su informacija apie tai, kaip apsisaugoti nuo žalingų sveikatai bakterijų.

Galimos užduotys mokiniams

Perskaitykite pateiktą tekstą ir juo remdamiesi atsakykite į klausimus:
Kuo bakterijos yra naudingos žmogui?

Kaip galima apsisaugoti nuo ligas sukeliančių bakterijų?

Bakterija yra vienaląstis organizmas, neturintis membrana apgaubto branduolio, dėl to jos dauginasi skildamos perpus. Bakterijos geriausia dauginasi kai pakanka maisto ir joms palanki temperatūra. Tai vieni seniausių mūsų planetos gyventojų, kurių būta prieš 3,5 mlrd. metų, kai Žemėje dar nebuvo deguonies.

Kai dauguma žmonių išgirsta žodį "bakterijos", jie pagalvoja apie kažką, kas kenkia sveikatai. Visgi kai kurios bakterijos iš tikrųjų mums padeda. Bakterijos naudojamos maistui, pavyzdžiui, sūriui ir jogurtui gaminti. Kai kurios bakterijos gyvena žmogaus ir gyvūnų žarnyne ir padeda virškinti maistą. Gerąsias bakterijas vartojame, kai yra sutrikusi žarnyno veiklą, pavyzdžiui vartojant antibiotikus arba apsinuodijus maistu. Be to, bakterijos gali padėti mums skaidyti aplinkoje esančias kenksmingas medžiagas. Mokslininkai sukūrė bakterijų rūšį, kuri gali "praryti" išsiliejusią naftą.

Deja, yra bakterijų, kurios gali sukelti ligas. Pavyzdžiui, Salmonelės bakterijos gali sukelti apsinuodijimą maistu, o streptokokai - anginą.

Dažniausiai į organizmą kenksmingos bakterijos patenka per nešvarias rankas, blogai apdorotą maistą, taip pat, jei ruošiant maistą buvo nesilaikoma higienos normų.

Esant skirtingoms temperatūroms, bakterijų gyvybingumas skiriasi. Pavyzdžiui, esant 0–5 laipsnių temperatūrai, bakterijos dauginasi lėtai, palankiausia temperatūra bakterijoms daugintis yra 37°C. Jei maistas ilgesnį laiką bus laikomas 16–52°C temperatūroje, pavyzdžiui, nuo saulės prikaitusiame automobilyje, bus sudarytos palankios sąlygos ne tik bakterijoms daugintis, bet ir išskirti toksinus. Tokiomis sąlygomis laikyto maisto nerekomenduojama valgyti, nes juo galima apsinuodyti. 100°C temperatūroje žūva dauguma bakterijų, tuo tarpu 116–121°C temperatūra yra pražūtinga jau visoms bakterijoms.

Mokymosi ištekliai Ląstelė: Bakterijos, augalo ir gyvūno ląstelės | Gamtos mokslų skaitmeninė platforma 7–8 kl.
Bakterijos - Studentai | Britannica Kids | Namų darbų pagalba
BP

[...] Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aptariama mikroskopo sandara ir tinkamas naudojimasis juo. Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras, biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.

Tikslas

Palyginti augalines ir gyvūnines ląsteles, stebint jų sandarą mikroskopu, bei nustatyti pagrindinius jų panašumus ir skirtumus.

Mokymosi uždaviniai
  1. Įvardyti ir apibūdinti mikroskopu stebimų augalinės ir gyvūninės ląstelės pagrindines struktūras (ląstelės membraną, citoplazmą, branduolį, augalinėje - sienelę ir vakuolę).
  2. Palyginti augalinės ir gyvūninės ląstelės sandarą, nustatant jų panašumus ir skirtumus bei paaiškinant, kaip šie ypatumai susiję su jų funkcijomis.
  3. Paaiškinti, kaip ląstelės sandara leidžia jai veikti kaip gyvajai sistemai (pvz., medžiagų apykaita, apsauga, gyvybinių procesų reguliavimas).
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo kompetencija - atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus (ląsteles, jų struktūras), juos apibūdina, lygina augalų ir gyvūnų ląsteles, klasifikuoja objektus.

Komunikavimo kompetencija - tinkamai vartodamas sąvokas ir terminus formuluoja tyrimo hipotezę ir išvadą.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija - dirbdamas grupėje kuria teigiamus tarpusavio santykius, naudodamas bendravimo įgūdžius veiksmingai komunikuoja.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokiniams pateikiamas paveikslas su namo ir augalo struktūrinėmis dalimis. 

Namas - negyvas daiktas, tačiau jį sudarančias dalis galima grupuoti panašiai kaip organizmą sudarančias dalis. 

(Iliustracija parengta remiantis J. Martin, S. Ellis, Science Extension 7, Cambridge University Press, 2008.) 

Klausimai:
1. Ir namas, ir augalas turi sudėtingą struktūrą, tačiau namą apibūdiname kaip negyvą daiktą, o augalą - kaip gyvą organizmą. Paaiškinkite, kodėl.

2. Ką galima pavadinti smulkiausiu gyvojo organizmo statybiniu vienetu?

3. Kaip įrodyti, kad ląstelė yra gyvoji sistema?

4. Ar visos organizmą sudarančios ląstelės yra vienodos? (Mokinai turėtų pabrėžti, kad nors ir skiriasi savo forma ar atliekama funkcija, tačiau pagrindinės struktūros ir organelės yra tokios pačios.) 

Veikla: Tyrinėjimas / diskusija

Mokiniai, dirbdami poromis:
1. aptaria žinomas ląstelės dalis, jų funkcijas ir mikropreparatų gaminimo principus;

2. iškelia darbo hipotezę, kokias struktūras pamatys augalo ir gyvūno ląstelėse.

3. paruošia augalinės (elodėjos ar samanos) ir gyvūninės (pvz., jaučio raumens) ląstelės mikropreparatus, stebi juos mikroskopu, atpažįsta ląstelės struktūras, įvardija jų funkcijas ir fiksuoja rezultatus piešiniuose.

4. Palygina ląstelių sandarą bei funkcijas ir suformuluoja išvadas.

Tiriamojo darbo aptarimas: mokiniai argumentuotai pagrindžia, kokios ląstelės struktūros buvo matomos, kokias funkcijas jos atlieka, palygina augalinės ir gyvūninės ląstelės sandaros bei funkcijų ypatumus.

Užduotis

Nupiešti pro mikroskopą stebėtą augalo ir gyvūno ląstelių vaizdą ir piešinyje įvardyti ląstelių struktūras ir jų funkcijas.

Įsivertinimas / refleksija

Užbaik sakinius:
1. Pro mikroskopą matomos augalo ląstelės ...

2. Pro mikroskopą matomos gyvūno ląstelės ...

3. Augalo ir gyvūno ląstelių panašumai ...

4. Augalo ir gyvūno ląstelių skirtumai ...

Galimos mokymosi veiklos

Mokiniams pateikiamos kelios skirtingos augalų ir gyvūnų ląstelių mikrofotografijos. Dirbdami poromis jie nustato, kurios ląstelės yra augalinės, o kurios gyvūninės, ir savo pasirinkimą pagrindžia pagal matomas struktūras.

Galimos užduotys mokiniams

Mokiniai gauna kelias neįvardintas augalų ir gyvūnų ląstelių mikrofotografijas ir tampa ląstelių detektyvais. Remdamiesi matomais požymiais jie nustato, kurios ląstelės yra augalinės, o kurios - gyvūninės, ir savo sprendimą pagrindžia. Pasirinkę vieną mikrofotografiją mokiniai įvardija joje matomas ląstelės struktūras, trumpai paaiškina jų funkcijas ir nurodo požymius, kurie padėjo atpažinti ląstelę. Tuomet pasirinktą ląstelę palygina su kito tipo ląstele, įvardydami bent du panašumus ir du skirtumus. Darbo pabaigoje mokiniai pristato savo "detektyvo išvadą" klasei ir paaiškina, kokie mikrofotografijoje rasti įrodymai leido nustatyti, ar tai augalo, ar gyvūno ląstelė.

Mokymosi ištekliai Ląstelė: Bakterijos, augalo ir gyvūno ląstelės | Gamtos mokslų skaitmeninė platforma 7–8 kl.
Skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) | Emokykla
Aiškinamasi, kad paveldimoji informacija yra chromosomose. Modeliuojant chromosomas, mokomasi apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, kurioje užkoduota informacija apie organizmo požymius. Nurodoma, kad chromosomos sudarytos iš DNR. Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai.
BP

Aiškinamasi, kad paveldimoji informacija yra chromosomose. Modeliuojant chromosomas, mokomasi apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, kurioje užkoduota informacija apie organizmo požymius. Nurodoma, kad chromosomos sudarytos iš DNR. [...]

Tikslas

Modeliuoti chromosomas ir apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, kurioje užkoduota informacija apie organizmo požymius bei nurodyti, kad chromosomos sudarytos iš DNR.

Mokymosi uždaviniai
  1. Nurodyti, kad paveldimoji informacija yra chromosomose, o chromosomos sudarytos iš DNR.
  2. Atpažinti schemoje chromosomą, DNR ir geną bei įvardyti jų tarpusavio ryšį.
  3. Modeliuoti chromosomą ir joje pažymėti geną kaip chromosomos dalį.
  4. Apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, kurioje užkoduota informacija apie organizmo požymius.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - sieja chromosomas, DNR ir genus su paveldimosios informacijos saugojimu ir organizmo požymiais, formuojasi supratimą apie jų tarpusavio ryšius.

Komunikavimo - pristato chromosomos modelį, tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir jomis nusako geno, DNR bei chromosomos sąsajas.

Kūrybiškumo - kuria chromosomos modelį, pasirinkdami tinkamas priemones ir būdus genui bei paveldimosios informacijos išsidėstymui pavaizduoti.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokiniams parodomos kelių tos pačios rūšies organizmų, pavyzdžiui, skirtingų veislių šunų, kačių nuotraukos. Prašoma pastebėti ir įvardyti jų panašumus bei skirtumus.

Mokiniams pateikiami klausimai:

  • Kokius panašius ir skirtingus požymius pastebite?
  • Kodėl tos pačios rūšies organizmai nėra visiškai vienodi?
  • Kaip manote, kur organizme gali būti saugoma informacija apie paveldimus požymius?
Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai tyrinėja vaizdines schemas, kuriose skirtingu masteliu pavaizduota ląstelė, branduolys, chromosoma, DNR ir genas. Lygindami schemas, atpažįsta pavaizduotas struktūras, aiškinasi jų tarpusavio ryšį ir sudėlioja jas nuoseklia seka: ląstelė → branduolys → chromosoma → DNR → genas.

Aptarus schemas, mokiniai, naudodami pateiktas arba pasirinktas priemones, kuria chromosomos modelį. Modeliuodami parodo DNR ir pažymi joje pasirinktą geną. Sukurtais modeliais remiamasi aptariant, kur saugoma paveldimoji informacija ir kaip genai susiję su organizmo požymiais.

Užduotis

Sukurti chromosomos modelį, kuriame būtų pavaizduota DNR ir pažymėtas genas. Remiantis sukurtu modeliu:

  • atpažinti ir įvardyti chromosomą, DNR ir geną;
  • parodyti, kurioje chromosomos dalyje yra genas;
  • pasirinkti organizmo požymio pavyzdį, su kuriuo galima susieti geną;
  • apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, kurioje užkoduota informacija apie organizmo požymius.
Įsivertinimas / refleksija

Užbaikite sakinius:

  • Dabar žinau, kad chromosoma...
  • Dabar žinau, kad genas...
  • Galiu apibūdinti DNR, chromosomos ir geno ryšį…
Galimos mokymosi veiklos

"Nuo ląstelės iki geno". Mokiniai gauna sumaišytas korteles su ląstelės, branduolio, chromosomos, DNR ir geno vaizdais. Dirbdami poromis jas sudėlioja nuo didžiausios struktūros iki mažiausios ir pagrindžia pasirinktą seką. Mokytojas palaipsniui pateikia papildomą informaciją, leidžiančią mokiniams patiems patikslinti pirminį kortelių išdėstymą.

"Išvyniok chromosomą". Mokiniams pateikiamas siūlas, virvelė arba ilga popieriaus juosta, simbolizuojanti DNR. Joje spalvotomis atkarpomis pažymimi keli "genai". Mokiniai DNR susuka ir supakuoja į chromosomos modelį, o vėliau jį "išvynioja" ir ieško pažymėtų genų.

"Požymio informacijos adresas". Mokiniams pateikiamos organizmų požymių kortelės, pavyzdžiui, žiedo spalva, vaisiaus spalva, kailio spalva. Kiekvienai kortelei reikia rasti jos "informacijos adresą" modelyje: ląstelė → branduolys → chromosoma → DNR → genas. Akcentuojama ne konkretaus požymio paveldėjimo mechanizmo analizė, o geno, kaip DNR dalies, kurioje užkoduota informacija apie organizmo požymį, samprata.

Galimos užduotys mokiniams

1. "Surask klaidą biologo užrašuose". Mokiniams pateikiami teiginiai, iš kurių dalis yra klaidingi:
Chromosomos yra sudarytos iš DNR.

Genas yra chromosomos dalis.

DNR yra sudaryta iš chromosomų.

Paveldimoji informacija yra chromosomose.

Chromosoma yra geno dalis.

Mokiniai, remdamiesi pamokoje įgytomis žiniomis atrenka teisingus teiginius, o klaidinguose pakeičia vieną ar kelis žodžius taip, kad teiginiai taptų teisingi.

2. "Biologinis GPS". Pateikiama neužbaigta schema:
LĄSTELĖ → ________ → CHROMOSOMA → ________ → GENAS

Mokiniai įrašo trūkstamas sąvokas branduolys ir DNR, o po schema vienu sakiniu apibūdina geną.

3. "Iššifruok modelį". Pateikiamas scheminis chromosomos piešinys, kuriame išryškinama DNR ir viena jos atkarpa.

Mokiniai schemoje turi pažymėti chromosomą, DNR, geną ir užbaigti sakinį:
Genas yra _______________________, kurioje užkoduota informacija apie __________________.

Mokymosi ištekliai https://teach.genetics.utah.edu/
https://www.yourgenome.org/students-and-teachers
https://www.vle.lt/straipsnis/genas/
Modeliuojant mitozę, mokomasi ją apibūdinti kaip nelytinių branduolį turinčių ląstelių dalijimosi būdą, kurio metu susidaro identiškos ląstelės; aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. Modeliuojant mejozę, mokomasi apibūdinti ją kaip lytinių ląstelių susidarymo būdą.
BP

Modeliuojant mitozę, mokomasi ją apibūdinti kaip nelytinių branduolį turinčių ląstelių dalijimosi būdą, kurio metu susidaro identiškos ląstelės; aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. [...]

Tikslas

Modeliuoti mitozės procesą ir paaiškinti jo reikšmę organizmų augimui, audinių atsinaujinimui bei nelytiniam dauginimuisi.

Mokymosi uždaviniai
  1. Apibūdinti mitozę kaip nelytinių branduolį turinčių ląstelių dalijimosi būdą.
  2. Modeliuoti mitozės eigą ir paaiškinti, kaip šio proceso metu susidaro dvi identiškos dukterinės ląstelės.
  3. Paaiškinti mitozės reikšmę daugialąsčių organizmų augimui, audinių atsinaujinimui ir nelytiniam dauginimuisi.
  4. Pritaikyti žinias apie mitozę, paaiškinant jos vaidmenį konkrečiose biologinėse situacijose (organizmo augimo, žaizdų gijimo ar nelytinio dauginimosi pavyzdžiuose).
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - plėtoja žinias apie mitozės procesą, analizuoja jo etapus, supranta jo reikšmę organizmui.

Komunikavimo - tikslingai pasirenka informaciją apie mitozės procesą iš įvairių šaltinių, ją analizuoja, apibendrina ir, vartodami biologijos sąvokas, aiškiai, nuosekliai bei laikydamiesi bendravimo etikos perteikia savo išvadas kitiems.

Kūrybiškumo - modeliuoja mitozės procesą, taikydami kūrybiškus biologinių reiškinių vaizdavimo būdus.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokytojas iš anksto paprašo mokinių atsinešti savo vaikystės nuotrauką ir palyginti, kaip pasikeitė jų išvaizda bei organizmas nuo ankstyvos vaikystės iki dabar.

Mokiniams pateikiami klausimai:

  • Kaip manote, kodėl žmogus auga?
  • Kaip užgyja įsipjauta žaizda, jei senos ląstelės žūsta?
  • Iš kur atsiranda naujos organizmo ląstelės?
Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai suskirstomi į grupes. Darbas grupėse: mokiniai bendradarbiaudami nagrinėja mitozės procesą, kuria mitozės modelį ir jį pristato, atsakydami į šiuos klausimus:

  • Kas yra mitozė ir kokiu būdu vyksta šis ląstelės dalijimasis?
  • Kokie yra pagrindiniai mitozės etapai ir kas vyksta kiekviename iš jų?
  • Kokios ląstelės susidaro po mitozės?
  • Kodėl mitozė svarbi daugialąsčio organizmo augimui ir audinių atsinaujinimui?
  • Kaip mitozė padeda organizmams nelytiškai daugintis?
Užduotis

Sukurti mitozės modelį "Kaip atsiranda naujos ląstelės", kuriame:

  • pavaizduoti pagrindiniai mitozės etapai ir jų seka;
  • trumpai aprašyta, kas vyksta kiekviename mitozės etape;
  • paaiškinta, kokios ląstelės susidaro po mitozės ir kuo jos panašios į motininę ląstelę;
  • nurodyta mitozės reikšmė organizmo augimui, audinių atsinaujinimui ir nelytiniam dauginimuisi;
  • pateiktas aiškus vaizdinis modelis (schema, piešinys, popierinis modelis ar skaitmeninis vaizdas).
Įsivertinimas / refleksija

1. Kas yra mitozė?

2. Paaiškink pagrindinius mitozės etapus ir nusakyk, kokie pokyčiai vyksta ląstelėje dalijimosi metu.

3. Paaiškink mitozės reikšmę daugialąsčių organizmų augimui, audinių atsinaujinimui ir nelytiniam dauginimuisi.

4. Kodėl naujų identiškų ląstelių susidarymas yra svarbus organizmų gyvybinei veiklai?

Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai, dirbdami grupėse, sukuria mokymosi korteles tema "Mitozė - ląstelių dalijimasis". Kortelėse turi būti pateikti klausimai apie mitozės procesą (jo eigą, pagrindinius etapus, susidarančias ląsteles ir reikšmę organizmui), o kitoje kortelės pusėje - teisingi atsakymai ir paaiškinimai. Sukurtas mokymosi korteles mokiniai pristato klasėje ir naudoja žinių pasitikrinimui.

Galimos užduotys mokiniams

"Situacijos analizės kortelės": mokiniai traukia korteles su biologinėmis situacijomis, susijusiomis su mitozės reikšme. Perskaitę situaciją, mokiniai paaiškina, kaip joje pasireiškia mitozės procesas ir kodėl jis svarbus. Kitas mokinys įvertina atsakymą, patikrina, ar paaiškinimas teisingas, ir prireikus jį papildo.

Situacijų kortelių pavyzdžiai:

Situacija:
Nusibrozdinus kelį ar įsipjovus pirštą, po kelių dienų pažeista oda pradeda gyti. Pažeistoje vietoje susidaro naujos odos ląstelės, kurios pakeičia sužalotas ar žuvusias ląsteles.
Klausimai:
1. Koks ląstelių dalijimosi procesas vyksta gyjant žaizdai?
2. Kaip mitozė padeda atkurti pažeistą audinį?
3. Kodėl susidariusios naujos ląstelės yra tinkamos pakeisti pažeistas ląsteles?
Atsakymas:
1. Vyksta mitozė.
2. Mitozės metu susidaro naujos ląstelės, kurios pakeičia pažeistas ar žuvusias odos ląsteles, todėl audinys gali atsinaujinti.
3. Naujos ląstelės yra genetiškai identiškos pradinėms ląstelėms, todėl gali atlikti tas pačias funkcijas.
Įsivertinimas:
☐ Paaiškinau, kas vyksta ląstelėse.
☐ Nurodžiau mitozės reikšmę audinių atsinaujinimui.
☐ Panaudojau biologijos sąvokas.

Papildomi situacijų pavyzdžiai:

  • Žmogui pažeidus odą, po kelių dienų žaizda pradeda gyti. Paaiškinkite, kaip mitozė padeda atkurti pažeistus audinius.
  • Vaikas auga ir jo kūnas didėja. Paaiškinkite, kokį vaidmenį augant atlieka mitozė.
  • Iš augalo dalies išauga naujas augalas. Paaiškinkite, kaip mitozė susijusi su nelytiniu dauginimusi.
  • Organizme nuolat pakeičiamos senos ar pažeistos ląstelės. Paaiškinkite, kodėl tam reikalinga mitozė.
Mokymosi ištekliai https://www.biointeractive.org/search?keyword=mitosis
https://www.vle.lt/
https://www.youtube.com/watch?v=C6hn3sA0ip0
https://pixabay.com/images/search/mitosis/
Mokomasi apibūdinti organizmų klasifikavimo paskirtį; modeliuojant aiškinamasi pagrindiniai klasifikavimo principai; domenas apibūdinamas kaip aukščiausias klasifikacinis vienetas; nurodomi ir apibūdinami trys organizmų domenai (bakterijų, archėjų, eukarijų); supažindinama su augalų ir gyvūnų taksonominiais rangais (domenas, karalystė, tipas ar skyrius, klasė, būrys ar eilė, šeima, gentis, rūšis); tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. Apibūdinamas bakterijų vaidmuo gamtoje. Mokomasi atpažinti eukarijų domeno grybų, protistų, augalų ir gyvūnų karalysčių atstovus pagal karalystėms būdingus požymius. Apibūdinamas protistų, grybų vaidmuo gamtoje. Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. Modeliuojant viruso sandarą, mokomasi apibūdinti virusus, paaiškinti jų vaidmenį gamtoje.
BP

[...] supažindinama su augalų ir gyvūnų taksonominiais rangais (domenas, karalystė, tipas ar skyrius, klasė, būrys ar eilė, šeima, gentis, rūšis); tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...]

Tikslas

Susipažinti su organizmų klasifikavimo principais ir pagrindiniais augalų bei gyvūnų taksonominiais rangais.

Mokymosi uždaviniai
  1. Išvardyti taksonominius rangus nuo stambiausio iki smulkiausio: domenas → karalystė → tipas / skyrius → klasė → būrys / eilė → šeima → gentis → rūšis.

Naudojantis pateikta informacija ar informacijos šaltiniais priskirti pasirinktus augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams.

Palyginti dviejų organizmų klasifikaciją ir remiantis bendrais taksonominiais rangais paaiškinti, kurie organizmai yra artimiau giminingi.

Ugdomos kompetencijos

Pažinimo kompetencija - mokiniai taiko organizmų klasifikavimo principus, priskiria augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams bei lygindami jų klasifikaciją nustato giminingumo ryšius.

Komunikavimo kompetencija - mokiniai vartodami tinkamas biologijos sąvokas paaiškina organizmų klasifikaciją ir pagrindžia, pagal kokius taksonominius požymius organizmai yra artimiau giminingi.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Pamokos pradžioje mokytojas pateikia keturis gerai pažįstamų organizmų pavadinimus arba jų nuotraukas, pavyzdžiui: katė, lapė, beržas, kiaulpienė. Mokinių klausiama: "Kaip suskirstytumėte šiuos organizmus į grupes? Kokį požymį pasirinktumėte?". Mokiniai pasiūlo galimus grupavimo būdus: augalai ir gyvūnai, judantys ir nejudantys, turintys kailį, žydintys ir pan.

Trumpai pristatoma klasifikavimo idėja ir parodomi "taksonominiai laiptai": Domenas → Karalystė → Tipas / Skyrius → Klasė → Būrys / Eilė → Šeima → Gentis → Rūšis.

Galima mokiniams pristatyti žaismingus sakinius, kurie padeda įsiminti sistematinius rangus, pvz.:

Akcentuojama, kad judant nuo domeno link rūšies grupės tampa vis mažesnės, o jose esantys organizmai - vis panašesni.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai dirba poromis arba grupėmis po 3–4. Kiekviena grupė gauna žemiau pateiktas organizmų korteles.

Užduotis:
Kiekvienam organizmui pateikti 8 taksonominiai rangai ir trumpi jų aprašymai. Perskaitykite aprašymą ir iš pateiktų pavadinimų pasirinkite, kuris pavadinimas priklauso tam taksonominiam rangui. Pavadinimus galima panaudoti tik po vieną kartą.

Naminė katė
Taksonominių rangų pavadinimai:
Katiniai / Naminė katė / Eukariotai / Žinduoliai / Rainuotosios katės / Gyvūnai / Chordiniai / Plėšrieji žinduoliai
Taksonominis rangas Trumpas aprašymas Priskirk pavadinimą
Domenas Ląstelės turi branduolį ir organeles.
Karalystė Minta kitais organizmais, gali judėti.
Tipas Turi chordą, dauguma turi stuburą.
Klasė Turi plaukus, jauniklius maitina pienu.
Būrys Turi plėšrūnams būdingus aštrius dantis.
Šeima Judrūs plėšrūnai su aštriais nagais.
Gentis Nedidelės katės, artimos naminei katei.
Rūšis Prijaukintas žmogaus, dažnas namų augintinis.
Rudoji lapė
Taksonominių rangų pavadinimai:
Lapės / Gyvūnai / Šuniniai / Eukariotai / Rudoji lapė / Žinduoliai / Plėšrieji žinduoliai / Chordiniai
Taksonominis rangas Trumpas aprašymas Priskirk pavadinimą
Domenas Ląstelės turi branduolį ir organeles.
Karalystė Minta kitais organizmais, gali judėti.
Tipas Turi chordą, dauguma turi stuburą.
Klasė Turi plaukus, jauniklius maitina pienu.
Būrys Turi plėšrūnams būdingus aštrius dantis.
Šeima Ilgesnis snukis, nagai neįtraukiami.
Gentis Nedideli šuniniai pūkuotomis uodegomis.
Rūšis Rausvas kailis, ilga pūkuota uodega.
Pilkasis vilkas
Taksonominių rangų pavadinimai:
Pilkasis vilkas / Šuniniai / Eukariotai / Šunys / Chordiniai / Gyvūnai / Plėšrieji žinduoliai / Žinduoliai
Taksonominis rangas Trumpas aprašymas Priskirk pavadinimą
Domenas Ląstelės turi branduolį ir organeles.
Karalystė Minta kitais organizmais, gali judėti.
Tipas Turi chordą, dauguma turi stuburą.
Klasė Turi plaukus, jauniklius maitina pienu.
Būrys Turi plėšrūnams būdingus aštrius dantis.
Šeima Ilgesnis snukis, nagai neįtraukiami.
Gentis Priklauso vilkai ir naminiai šunys.
Rūšis Stambus laukinis plėšrūnas, gyvena gaujomis.
Upinis bebras
Taksonominių rangų pavadinimai:
Bebrai / Graužikai / Gyvūnai / Bebriniai / Eukariotai / Upinis bebras / Chordiniai / Žinduoliai
Taksonominis rangas Trumpas aprašymas Priskirk pavadinimą
Domenas Ląstelės turi branduolį ir organeles.
Karalystė Minta kitais organizmais ir aktyviai juda.
Tipas Turi chordą, dauguma turi stuburą.
Klasė Kūną dengia plaukai, jauniklius maitina pienu.
Būrys Turi nuolat augančius priekinius kandžius.
Šeima Stambūs graužikai, prisitaikę gyventi vandenyje.
Gentis Stato užtvankas, turi plačią uodegą.
Rūšis Europoje paplitęs pusiau vandens graužikas.
Kopūstinis baltukas
Taksonominių rangų pavadinimai:
Baltukas / Drugiai / Nariuotakojai / Baltukai / Eukariotai / Gyvūnai / Kopūstinis baltukas / Vabzdžiai
Taksonominis rangas Trumpas aprašymas Priskirk pavadinimą
Domenas Ląstelės turi branduolį ir organeles.
Karalystė Minta kitais organizmais ir aktyviai juda.
Tipas Kūnas segmentuotas, turi nariuotas galūnes.
Klasė Turi šešias kojas ir antenas.
Būrys Sparnus dengia smulkūs spalvoti žvyneliai.
Šeima Dažniausiai balti arba gelsvi drugiai.
Gentis Balti drugiai su tamsiomis dėmėmis.
Rūšis Vikšrai dažnai minta kopūstų lapais.
Vynuoginė sraigė
Taksonominių rangų pavadinimai:
Pilvakojai / Vynuoginė sraigė / Didsraiginiai / Eukariotai / Helix / Gyvūnai / Plautiniai / Moliuskai
Taksonominis rangas Trumpas aprašymas Priskirk pavadinimą
Domenas Ląstelės turi branduolį ir organeles.
Karalystė Minta kitais organizmais, gali judėti.
Tipas Minkštas kūnas, dažnai dengiamas kriauklės.
Klasė Juda raumeninga koja, dažnai turi kriauklę.
Būrys Kvėpuoja plaučiais ir gyvena sausumoje.
Šeima Sausumos sraigės su apvalia kriaukle.
Gentis Stambios sausumos sraigės spiraline kriaukle.
Rūšis Didelė sraigė rusvai dryžuota kriaukle.
Užduotis

Mokyklos biologijos kabinete susimaišė augalų ir gyvūnų taksonominės kortelės. Reikia atkurti organizmų klasifikaciją ir išsiaiškinti, kurie organizmai yra artimesni giminaičiai.

Tiriami organizmai:
naminė katė

upinis bebras

kopūstinis baltukas

vynuoginė sraigė

paprastoji kiaulpienė

karpotasis beržas

paprastasis ąžuolas

1 užduotis. Atkurkite taksonomijos laiptus. Taksonominiai rangai susimaišė: šeima, klasė, rūšis, domenas, gentis, karalystė, būrys / eilė, tipas / skyrius. Sudėliokite juos nuo stambiausio iki smulkiausio:
2 užduotis. Augalas ar gyvūnas? Suskirstykite organizmus į dvi karalystes.

Augalai:
Gyvūnai:
Parašykite po vieną požymį, pagal kurį atpažinote:
augalą:
gyvūną:
3 užduotis. Sutvarkykite taksonomines korteles. Prie kiekvieno pateikto pavadinimo parašykite, kokį taksonominį rangą jis žymi.

Naminė katė

Pavadinimas Taksonominis rangas
Gyvūnai
Katiniai
Naminė katė
Eukariotai
Žinduoliai
Rainuotosios katės
Chordiniai
Plėšrieji žinduoliai

Upinis bebras

Pavadinimas Taksonominis rangas
Graužikai
Bebrai
Eukariotai
Bebriniai
Gyvūnai
Upinis bebras
Chordiniai
Žinduoliai

Kopūstinis baltukas

Pavadinimas Taksonominis rangas
Vabzdžiai
Baltukai
Nariuotakojai
Kopūstinis baltukas
Eukariotai
Drugiai
Gyvūnai
Baltukas

Paprastoji kiaulpienė

Pavadinimas Taksonominis rangas
Astriniai
Kiaulpienė
Eukariotai
Magnolijūnai
Augalai
Astriečiai
Paprastoji kiaulpienė
Magnolijainiai

Karpotasis beržas

Pavadinimas Taksonominis rangas
Beržiniai
Karpotasis beržas
Augalai
Bukiečiai
Eukariotai
Beržas
Magnolijūnai
Magnolijainiai

Paprastasis ąžuolas

Pavadinimas Taksonominis rangas
Ąžuolas
Magnolijainiai
Bukiniai
Paprastasis ąžuolas
Eukariotai
Augalai
Bukiečiai
Magnolijūnai

4 užduotis. Suraskite giminaičius. Palyginkite organizmų taksonomines korteles.

a) Naminė katė ir upinis bebras

Kiek stambiausių taksonominių rangų sutampa?

Nuo kurio rango jų klasifikacija pradeda skirtis?

b) Karpotasis beržas ir paprastasis ąžuolas

Iki kurio rango jų klasifikacija sutampa?

Nuo kurio rango jie skiriasi?

c) Karpotasis beržas ir paprastoji kiaulpienė

Kokius taksonominius rangus jie turi bendrus?

d) Naminė katė ir paprastasis ąžuolas

Koks yra stambiausias bendras jų taksonas?

Įsivertinimas / refleksija

Užrašyk taksonominius rangus tinkama seka:
Domenas → _________ → _________ → _________ → _________ → _________ → _________ → Rūšis

Patarimas: Galima užduotį atlikti ant balto lapo ir visiems vienu metu iškelti į viršų, kad mokytoja matytų, pakomentuotų dažniau daromas klaidas.

Galimos mokymosi veiklos

Organizmų rūšiavimas. Mokiniams pateikiamos skirtingų augalų ir gyvūnų nuotraukos. Jie pirmiausia suskirsto organizmus į augalus ir gyvūnus, o tada nustato smulkesnes grupes.

Klaidų medžioklė. Mokytojas pateikia specialiai neteisingai sudarytas kelių organizmų klasifikacijas. Mokiniai turi surasti klaidas ir jas taisyti.

Galimos užduotys mokiniams

Nubraižyti organizmų atpažinimo raktą, pagal turimus požymius.

Panašiai kaip aprašytoje veikloje su organizmų kortelėmis, galima pateikti mokiniams jų pasirinktų gyvūnų taksonominius rangus ir leisti jiems savarankiškai sugalvoti rango apibūdinimą. Nesudėtingai taksonominius rangus galima rasti tiesiog nuėjus į gyvūno Wikipedia puslapį.

Mokymosi ištekliai https://emokykla.lt/bendrosios-programos/priesmokyklinis-ugdymas/13?utm
https://emokykla.lt/upload/files/2024/08/23/biologijos-bp-pu-ir-2024-08-22.pdf?utm
https://www.britannica.com/science/taxonomy?utm
Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių bestuburių gyvūnų tipų (duobagyvių, plokščiųjų, apvaliųjų, žieduotųjų kirmėlių, moliuskų, nariuotakojų) ir nariuotakojų (vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių) klasių atstovus, tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, nurodyti jų vaidmenį gamtoje. Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių stuburinių gyvūnų klasių (kaulinių žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių, žinduolių) atstovus, apibūdinti jų išorinę kūno dangą, kvėpavimo ir kraujotakos sistemą, dauginimąsi ir vystymąsi. Mokomasi palyginti žinduolių (augalėdžių ir plėšrūnų) virškinimo sistemas. Nurodomas stuburinių gyvūnų vaidmuo gamtoje.
BP

Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių bestuburių gyvūnų tipų [...] ir nariuotakojų (vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių) klasių atstovus, tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, nurodyti jų vaidmenį gamtoje. [...]

Tikslas

Atpažinti nariuotakojų grupių atstovus ir apibūdinti jų išorinės sandaros požymius, siejant juos su prisitaikymu gyventi skirtingoje aplinkoje.

Mokymosi uždaviniai
  1. Tyrinėti pasirinktų nariuotakojų atstovų išorinę sandarą, stebint ir fiksuojant jų kūno dalių, galūnių bei kitus matomus požymius.
  2. Atpažinti Lietuvoje gyvenančius vėžiagyvių, voragyvių ir vabzdžių atstovus pagal nustatytus išorinės sandaros požymius.
  3. Apibūdinti išorinės sandaros požymius, padedančius nariuotakojams prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje.
  4. Nurodyti vėžiagyvių, voragyvių ir vabzdžių vaidmens gamtoje pavyzdžių.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - tyrinėja nariuotakojų išorinę sandarą, išskiria jų grupėms būdingus požymius ir sieja juos su prisitaikymu gyventi skirtingoje aplinkoje.

Skaitmeninė - naudodamiesi skaitmeniniais gyvūnų atpažinimo ištekliais, ieško požymių, padedančių nustatyti nariuotakojų atstovus, atsirenka užduočiai reikalingą informaciją ir ją panaudoja gyvūnams atpažinti.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos - dirbdami tyrėjų grupėse pasiskirsto užduotimis, tariasi dėl gyvūno priskyrimo nariuotakojų grupei, išklauso skirtingas nuomones ir kartu priima sprendimą.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Ekrane parodomos 6–8 stambiu planu nufotografuotos Lietuvoje aptinkamų gyvūnų kūno detalės, nerodant viso gyvūno. Pavyzdžiui: voro koja, vabalo antsparnis, drugio sparnas, vėžio žnyplė, bitės antena, erkės kūno dalis. Tarp jų įterpiama viena "svetima" detalė - pavyzdžiui, sraigės čiuptuvas.

Nuotraukų šaltinis: iNaturalist - Lithuania https://www.inaturalist.org/places/lithuania

Mokiniams pateikiamas klausimas: Ką apie gyvūną galima sužinoti pamačius tik mažą jo kūno dalį?

Mokiniai bando atpažinti, kokia gyvūno kūno dalis pavaizduota, bei spėja, kam ji gali būti reikalinga. Savo spėjimus grindžia tik tuo, ką mato nuotraukoje. Mokytojas atskleidžia, kad šeši pavaizduoti gyvūnai priklauso nariuotakojams, o sraigė - ne.

Mokiniams pateikiamas klausimas: Kas sieja tokius skirtingus gyvūnus ir pagal kokius požymius galime atpažinti nariuotakojus?

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai dirba mažomis grupėmis. Kiekviena grupė gauna skirtingų Lietuvoje gyvenančių nariuotakojų "tyrimo rinkinį" - vėžiagyvių, voragyvių ir vabzdžių atstovų nuotraukas arba skaitmeninius vaizdus. Stebėdami gyvūnus mokiniai ieško ir fiksuoja jų išorinės sandaros požymius: kūno dalių skaičių, kojų skaičių, antenas, sparnus, kūno dangą ir kitus matomus požymius. Pagal surinktus duomenis gyvūnus grupuoja ir aiškinasi, kokie požymiai būdingi vėžiagyviams, voragyviams ir vabzdžiams.

Grupėms pateikiama informacija apie tiriamų gyvūnų gyvenamąją aplinką. Mokiniai aptaria, kurie pastebėti išorinės sandaros požymiai gali būti svarbūs gyvenant vandenyje, sausumoje ar judant ore.

Veiklos pabaigoje grupės palygina rezultatus ir padedant mokytojui sudaro bendrą "Nariuotakojų atpažinimo raktą".

Užduotis

Kiekviena grupė gauna vieno nežinomo Lietuvoje gyvenančio nariuotakojo nuotrauką ir trumpą "radimo vietos" aprašymą, tačiau gyvūno pavadinimas nepateikiamas.

Mokiniai turi:

  1. atpažinti, kuriai grupei - vėžiagyviams, voragyviams ir vabzdžiams priklauso gyvūnas;
  2. pateikti 2–3 matomus išorinės sandaros požymius, kuriais grindžiamas pasirinkimas;
  3. apibūdinti, kaip vienas iš pastebėtų požymių gali būti susijęs su gyvūno gyvenamąja aplinka;
  4. nurodyti bent vieną šio gyvūno ar jo grupės vaidmens gamtoje pavyzdį.
Įsivertinimas / refleksija

Pateikiama pagrindinėje veikloje nenaudota nariuotakojo nuotrauka. Mokinys individualiai užrašuose pasižymi:

  1. požymis, kurį pastebėjau _____________
  2. pagal šį požymį gyvūną priskiriu ____________.
  3. šis požymis gali būti svarbus gyvūnui, nes ____________.
Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai gauna vėžiagyvių, voragyvių ir vabzdžių nuotraukų rinkinį. Stebėdami kūno dalių, kojų, antenų, sparnų ir kitus išorinius požymius, patys sukuria paprastą šakotą atpažinimo raktą. Sukurtą raktą perduoda kitai grupei, kuri patikrina, ar pagal jį galima teisingai atpažinti pateiktus gyvūnus.

Esant tinkamoms sąlygoms, mokiniai mokyklos teritorijoje ieško nariuotakojų, jų neliesdami fotografuoja arba stebi vietoje. Fiksuoja radimo vietą, kojų skaičių, kūno dalis ir kitus matomus požymius. Sugrįžę į klasę pagal surinktus duomenis bando gyvūnus priskirti vabzdžiams, voragyviams ar vėžiagyviams.

Mokiniai gauna nariuotakojų korteles ir galimų jų vaidmenų korteles: plėšrūnas, augalėdis, apdulkintojas, skaidytojas ir kt. Ieško pagrįstų porų ir aptaria, kodėl tas pats nariuotakojis gali būti svarbus keliems ekosistemos procesams.

Galimos užduotys mokiniams

Nariuotakojų "detektyvas"

1. Byla "Nežinomas gyventojas"

Mokyklos kieme aptiktas nežinomas nariuotakojis. Jį stebėję mokiniai užrašė šiuos požymius:

  • Kūnas sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių.
  • Turi keturias poras kojų.
  • Antenų nepastebėta.
  • Gyvena sausumoje.

Užduotis: Nustatykite, kuriai nariuotakojų grupei priklauso rastas gyvūnas. Pasirinkite du požymius, kurie leidžia atmesti kitas nariuotakojų grupes.

2. Byla "Klaidingas įrašas"

Jaunasis gamtininkas sudarė trijų nariuotakojų stebėjimo lentelę. Tačiau vieną gyvūną priskyrė netinkamai grupei.

Gyvūnas Kojų skaičius Antenos Grupė
Boružė 6 Yra Vabzdžiai
Voras 8 Nėra Vabzdžiai
Upinis vėžys 10 Yra Vėžiagyviai

Užduotis: Suraskite klaidingą įrašą. Paaiškinkite, kodėl jis neteisingas, ir nurodykite, kokiais požymiais remiantis gyvūną galima priskirti tinkamai grupei.

3. Byla "Trys įtariamieji"

Tyrėjai aptiko tris skirtingus nariuotakojus: žiogą, vorą ir vėžį.

Užduotis: Įsivaizduokite, kad turite sukurti atpažinimo raktą žmogui, kuris šių gyvūnų nepažįsta.

Sudarykite trijų nuoseklių klausimų seką, pagal kurią būtų galima atskirti visus tris gyvūnus. Klausimai turi būti susiję tik su išorinės sandaros požymiais.

4. Byla "Prisitaikymo paslaptis"

Tyrėjai stebėjo vandens vabalą, kurio užpakalinės kojos ilgos, plokščios ir apaugusios tankiais plaukeliais.

Užduotis: Paaiškinkite, kokią funkciją atlieka tokios kojos. Palyginkite jas su sausumoje gyvenančio vabalo kojomis ir pagrįskite, kaip kojų sandara susijusi su gyvenamąja aplinka.

Mokymosi ištekliai https://www.vle.lt/straipsnis/nariuotakojai/
https://www.vle.lt/straipsnis/vabzdziai/
https://www.vle.lt/straipsnis/voragyviai/
https://www.vle.lt/straipsnis/veziagyviai/
https://www.inaturalist.org/places/lithuania
https://www.amnh.org/learn-teach/resources-for-learning/insectarium
https://smp.emokykla.lt/
Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, nurodyti jų funkcijas. Tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; mokomasi paaiškinti šaknų ir lapų prisitaikymą vykdyti funkcijas skirtingomis augimo sąlygomis. Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas, aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. Aiškinamasi apdulkinimo, sėklų platinimo svarba augalams ir ekosistemoms; tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.
BP

[...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.

Tikslas

Tyrinėjant mokyklos teritorijos augalus atpažinti pagrindines Lietuvos augalų grupes ir apibūdinti jų reikšmę gamtoje.

Mokymosi uždaviniai
  1. Atpažinti mokyklos teritorijoje augančius Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių ir gaubtasėklių) atstovus pagal jiems būdingus taksonominius požymius.
  2. Priskirti tiriamus augalus atitinkamai augalų grupei, remiantis jų sandaros ypatumais.
  3. Apibūdinti tirtų augalų vaidmenį gamtoje, paaiškinant jų reikšmę ekosistemai.
  4. Atlikti mokyklos teritorijos augalų tyrimą, užfiksuojant stebėjimų rezultatus ir suformuluojant išvadas apie augalų rūšinę įvairovę.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - atpažįsta Lietuvos augalų grupes, analizuoja jų požymius ir paaiškina jų vaidmenį gamtoje.

Komunikavimo - tikslingai renka informaciją apie tiriamus augalus, ją analizuoja, apibendrina, vartodami biologijos sąvokas, aiškiai bei nuosekliai pristato tyrimo rezultatus ir išvadas.

Kūrybiškumo - gamina herbariumus, taikydami kūrybiškus biologinių reiškinių vaizdavimo būdus.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokytojas pakviečia mokinius išeiti į mokyklos teritoriją ir užduoda klausimą: "Ar manote, kad mokyklos kieme auga tik žolė, ar čia galima rasti skirtingų Lietuvos augalų grupių atstovų?".

Mokytojas paaiškina, kad pamokos metu jie taps tyrėjais - stebės mokyklos teritorijoje augančius augalus, bandys juos atpažinti, priskirti samanų, sporinių induočių, plikasėklių ar gaubtasėklių grupei ir išsiaiškins, kokį vaidmenį šie augalai atlieka gamtoje.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai suskirstomi į grupes. Darbas grupėse: mokiniai bendradarbiaudami atlieka mokyklos teritorijos augalų tyrimą, taikydami transekto metodą. Eidami iš anksto numatytu maršrutu (maršrutas iki pamokos pradžios parenkamas mokytojo arba bendradarbiaujant su mokiniais) stebi augalus, naudodamiesi augalų atpažinimo raktu ar programėle nustato jų pavadinimus, priskiria juos samanų, sporinių induočių, plikasėklių arba gaubtasėklių grupei, fiksuoja rezultatus darbo lape ir aptaria gautus duomenis, atsakydami į šiuos klausimus:
1. Kokius augalus pavyko rasti mokyklos teritorijoje?

2. Kurioms augalų grupėms priklauso rasti augalai?

3. Kokie požymiai padėjo atpažinti augalus ir priskirti juos atitinkamai grupei?

4. Kokį vaidmenį gamtoje atlieka kiekvienas tirtas augalas?

5. Kurių augalų grupių mokyklos teritorijoje nepavyko rasti? Kaip manote, kodėl?

Kiekviena grupė pristato tyrimo rezultatus, palygina juos su kitų grupių duomenimis ir suformuluoja išvadas apie mokyklos teritorijos augalų įvairovę bei jų reikšmę gamtai.

Užduotis

Mokyklos teritorijos augalų tyrimas, taikant transekto metodą.

Gautus duomenis fiksuoti duomenų tyrimo lape.

Mokyklos teritorijos augalų tyrimas

Tyrėjo vardas, pavardė, tyrimo data

Tyrimo tikslas

Tyrinėjant mokyklos teritoriją atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių ir gaubtasėklių) atstovus bei apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.

Tyrimo eiga:

1. kartu su grupe eikite mokytojo pažymėta maždaug 40 m ilgio transekta.

2. sustokite kiekviename iš pažymėtų tyrimo taškų (kas 5–8 m).

3. kiekviename taške apžiūrėkite augalus maždaug 1–2 m spinduliu.

4. naudodamiesi augalų atpažinimo raktu, vadovėliu arba programėle atpažinkite bent 3 augalus.

5. nustatykite, kuriai augalų grupei priklauso kiekvienas augalas: samanoms, sporiniams induočiams, plikasėkliams ar gaubtasėkliams.

6. tyrimo lape užrašykite augalo pavadinimą, augalų grupę ir būdingus požymius.

7. baigę tyrimą, aptarkite grupėje surinktus duomenis.

8. atsakykite į pateiktus klausimus ir suformuluokite išvadą, kokių augalų grupių atstovų radote mokyklos teritorijoje ir kuri grupė buvo gausiausia.

LIETUVOS AUGALŲ GRUPIŲ ATPAŽINIMO KORTELĖ

Iliustracija sukurta naudojant DI įrankį.

Tyrimo duomenys

Tyrimo taškas
(vieta transektos žemėlapiui)
Augalo pavadinimas Augalų grupė

Požymiai, padėję atpažinti

Tyrimo rezultatų analizė

1. Kurių augalų grupių atstovų pavyko rasti?

2. Kuri augalų grupė mokyklos teritorijoje buvo gausiausia?

3. Kurių augalų grupių neradote? Kaip manote, kodėl?

4. Kokie požymiai dažniausiai padėjo atpažinti augalus?

5. Pasirinkite vieną rastą augalą ir paaiškinkite jo vaidmenį gamtoje.

Išvada

Parašykite 2–3 sakinius.

1. Ką sužinojote apie mokyklos teritorijos augalus?

2. Kokių augalų grupių atstovų pavyko rasti?

3. Kokią reikšmę šie augalai turi gamtoje?

Papildoma užduotis anksčiau baigusiems darbą:
Pasirinkite vieną mokyklos teritorijoje nerastą augalų grupę. Pateikite vieną Lietuvoje augantį šios grupės atstovą ir trumpai aprašykite jo reikšmę gamtoje.

Įsivertinimas / refleksija

1. Kokius Lietuvos augalų - samanų, sporinių induočių, plikasėklių ir gaubtasėklių - atstovus pavyko aptikti mokyklos teritorijoje?

2. Kokioms augalų grupėms priskyrėte rastus augalus? Kokie požymiai padėjo juos atpažinti?

3. Koks yra tirtų augalų vaidmuo gamtoje (pvz., dirvožemio formavimas, deguonies gamyba, buveinių kūrimas, maisto šaltinis)?

4. Ką tyrimo rezultatai parodė apie mokyklos teritorijos augalų įvairovę? Kurių augalų grupių atstovų pavyko aptikti, kurių nepavyko ir kodėl?

5. Kaip sekėsi dirbti grupėje, atlikti stebėjimus ir fiksuoti duomenis lauko tyrimo metu? Kas sekėsi geriausiai, o ką kitą kartą būtų galima atlikti geriau?

Galimos mokymosi veiklos

Augalo "detektyvo" užduotis. Mokiniai gauna užduotį surasti konkretų augalą mokyklos teritorijoje (pvz., samaną, pušį ar kiaulpienę). Jie turi jį apibūdinti, nurodyti požymius, pagal kuriuos atpažino, ir priskirti augalų grupei. Vėliau pristato sistematinius požymius, kurie padėjo nustatyti augalą.

Galimos užduotys mokiniams

Botaninio herbariumo gamyba ir pristatymas: mokiniai iš pasirinkto augalo padaro herbariumą ir jį pristato klasei. Pristatymo metu jie įvardija augalo pavadinimą, paaiškina, pagal kokius požymius jį atpažino, bei nurodo, kokiai augalų grupei jis priklauso. Mokiniai apibūdina augalo lapų, stiebo, o jei matoma - žiedų ar vaisių ypatybes, papasakoja, kokioje augavietėje augalą rado ir kokios aplinkos sąlygos jam yra tinkamiausios. Taip pat paaiškina, kuo šis augalas svarbus gamtai ar žmogui, įvertina, ar jis yra vietinis, retas ar invazinis, ir paaiškina, kodėl tai svarbu. Pristatymo pabaigoje mokiniai palygina savo herbariumo augalą su klasės draugo pasirinktu augalu, įvardydami bent du panašumus ir du skirtumus, bei pasidalija vienu įdomiu faktu apie savo pasirinktą augalą, kurį sužinojo rinkdami informaciją.

Mokymosi ištekliai https://www.inaturalist.org/
https://floraincognita.com/
https://plantnet.org/en/
8 klasė
Mokomasi apibūdinti ekologiją kaip mokslą apie gyvų organizmų tarpusavio santykius ir jų ryšius su negyvąja aplinka, ekologijos struktūrinius lygmenis. Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; remiantis pavyzdžiais, paaiškinti, kaip populiacijos augimui priešinasi aplinka. Mokomasi apibūdinti tarprūšinius santykius (plėšrūnas ir auka, parazitas ir šeimininkas, augalai ir apdulkintojai); modeliuojant aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, nagrinėjama, kaip kinta bendrijos dėl sezoninių pokyčių, krūmų ar miškų kirtimo, gaisrų, sausros, potvynių. Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.
BP

[...] Mokomasi apibūdinti tarprūšinius santykius (plėšrūnas ir auka, [...]) [...]

Tikslas

Tyrinėjant modeliuoti ekosistemos organizmų populiacijų pokyčius, suprasti plėšrūno ir aukos tarpusavio ryšį, paaiškinti jų populiacijų gausumo svyravimus bei įvertinti, kaip vienos rūšies gausumo pokyčiai veikia kitus ekosistemos organizmus.

Mokymosi uždaviniai
  1. Paaiškinti plėšrūno ir aukos santykį bei pateikti tokio tarprūšinio ryšio pavyzdžių.
  2. Remiantis simuliacijos duomenimis apibūdinti, kaip kinta augalų, triušių ir vilkų populiacijų gausumas.
  3. Surinkti, pateikti ir interpretuoti duomenis lentelėje bei grafike ir pagal juos suformuluoti pagrįstą išvadą apie populiacijų kitimą ekosistemoje.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo kompetencija - mokiniai analizuoja plėšrūno ir aukos populiacijų pokyčius, aiškina jų tarpusavio ryšį ir formuluoja pagrįstas išvadas.

Skaitmeninė kompetencija - mokiniai naudodamiesi kompiuterine simuliacija modeliuoja plėšrūno ir aukos populiacijų kitimą, renka ir interpretuoja skaitmeniniu būdu pateiktus duomenis.

Komunikavimo kompetencija - mokiniai dirbdami poromis aptaria gautus rezultatus, argumentuoja savo įžvalgas ir kartu formuluoja išvadas.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokiniams pateikiamas klausimas: "Įsivaizduokite salą, kurioje gyvena daug triušių ir kelios lapės. Vienais metais dėl ligos beveik visos lapės išnyksta. Kas, jūsų manymu, nutiks triušių populiacijai po kelių mėnesių? O kas gali nutikti dar vėliau?"

Mokiniai poromis trumpai susitaria dėl prognozės ir ją paaiškina.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokytojas pateikia problemines situacijas:
1. Kas nutiktų, jeigu iš ekosistemos išnyktų vilkai?

Mokiniai turėtų susieti vilkų išnykimą su galimu triušių pagausėjimu ir didesniu augalų suvartojimu. Galima pažiūrėti trumpą vaizdo įrašą apie vilkų populiacijos atstatymą Yellowstone parke How reintroducing wolves saved this ecosystem | The Earthshot Prize - YouTube

2. Kas nutiktų vilkams, jeigu labai sumažėtų augalų?

Mokiniai kuria priežasties ir pasekmės grandinę:
mažiau augalų → mažiau maisto triušiams → mažiau triušių → mažiau maisto vilkams → mažiau vilkų

3. Kodėl gamtoje plėšrūnų ir aukų skaičius dažnai svyruoja, o ne išlieka pastovus?

Situacijų aptarimo pabaigoje mokiniai kartu su mokytoju apibendrina, kad ekosistemoje vienos populiacijos pokyčiai gali turėti poveikį kelioms kitoms populiacijoms.

Užduotis

Mokiniai gali dirbti individualiai arba poromis. Reikalingas kompiuteris, planšetė arba telefonas bei darbo lapai.

Ekologijos praktinis darbas - plėšrūno ir grobio santykiai

Kiekvienoje ekosistemoje gyvi organizmai yra susiję tarpusavyje. Plėšrūnai minta kitais gyvūnais, žolėdžiai - augalais, o visaėdžiai - ir augalais, ir gyvūnais. Jeigu plėšrūnų yra per daug, jie gali sumedžioti tiek daug grobio, kad jo labai sumažės arba jis visai išnyks. Tačiau jeigu grobio bus per mažai, plėšrūnams neužteks maisto, todėl pradės mažėti ir jų skaičius.

Darbo eiga

Įjunkite simuliaciją: https://www.learner.org/wp-content/interactive/envsci/ecology/ecology.html

Simuliacijos pradžioje bus dvi augalų rūšys - augalas A ir augalas B. Pagalvokite, kas, jūsų nuomone, nutiks šiems augalams, augantiems toje pačioje aplinkoje? Kodėl?

  1. Paleiskite simuliaciją ir stebėkite ją tol, kol ji sustos 100-ąją dieną.

Pažiūrėkite į grafiką ir aprašykite, kas nutiko augalui A ir augalui B per 100 dienų.

Tarprūšinė konkurencija vyksta tada, kai skirtingos rūšys, gyvenančios toje pačioje aplinkoje, varžosi dėl tų pačių išteklių. Dažnai viena rūšis geriau pasinaudoja turimais ištekliais, todėl jos daugėja, o kitai rūšiai išgyventi tampa sunkiau. Pagalvokite apie augalą A ir augalą B - dėl kokių išteklių jie gali konkuruoti?

  1. Iš naujo paleiskite simuliaciją. Pasirinkite stirną ir stebėkite, kas nutinka skirtingais atvejais:
  • kai stirna ėda tik augalą A;
  • kai stirna ėda tik augalą B;
  • kai stirna ėda abu augalus.

Kiekvieną kartą paleiskite simuliaciją iki 100-osios dienos. Tada įrašykite, kiek liko augalo A, augalo B ir stirnų.

Patarimas: užveskite pelės žymeklį ant grafiko linijos - taip galėsite pamatyti tikslų organizmų skaičių.

  1. Kuriame iš pateiktų variantų populiacijos išliko stabiliausios (nei viena rūšis neišnyko). Kodėl?

Plėšrūnų ir jų grobio skaičius gamtoje dažnai keičiasi ciklais. Pavyzdžiui, kai ekosistemoje yra daug stirnų, vilkai turi daugiau maisto, todėl jų gali daugėti. Kai vilkų padaugėja, jie sumedžioja daugiau stirnų, todėl stirnų skaičius pradeda mažėti. Toks ryšys vadinamas plėšrūno ir grobio ciklu.

Simuliacijoje paspauskite žalią mygtuką "Presets", kad išvalytumėte ankstesnius duomenis ir pradėtumėte iš naujo. Šį kartą simuliacijoje bus trys organizmai: augalas A, stirna ir vilkas. Paleiskite simuliaciją naudodami mygtuką "STEP" ir stebėkite ją iki 30-osios dienos. Užpildykite lentelę.

  1. Stebint simuliaciją į lentelę įrašykite, kiek yra augalų A, triušių ir vilkų nurodytą dieną.
    Diena
    Organizmas
    0 5 10 15 20 25 30
    Augalas A
    Stirna
    Vilkas
  2. Apibūdinkite, kokius pastebite populiacijų pokyčius per 30 dienų?
  3. Naudodamiesi duomenimis iš savo užpildytos lentelės, nubraižykite populiacijų kitimo grafiką per 30 dienų ir parašykite išvadą.
  4. Įjunkite simuliaciją ir leiskite jai veikti 100 dienų. Kas nutiko populiacijoms? Kodėl?

Kaip manote, kas nutiktų, jei pridėtumėte dar vieną žolėdį, kuris būtų papildomas maisto šaltinis vilkams? Kaip pasikeistų stirnų populiacija? Kaip pasikeistų vilkų populiacija?

Įsivertinimas / refleksija

Užbaikite teiginius:
1. Kai stirnų populiacija padidėja, vilkų populiacija po kurio laiko __________________, nes __________________.

2. Kai vilkų labai padaugėja, stirnų populiacija __________________, todėl vėliau __________________.

3. Jei iš ekosistemos išnyktų plėšrūnai, pirmiausia __________________, o vėliau __________________.

Mokiniai geba susieti teorinę informaciją, kurią nagrinėjo praktinio darbo metu, su realiu Yellowstone parko atveju.

Galimos mokymosi veiklos

Mokiniams galima pasiūlyti surinkti informacijos apie lūšių populiacijos atkūrimą Lietuvoje. Mokiniai gali daryti plakatus ar minčių žemėlapius, kuriuose būtų atspindėta lūšies vieta Lietuvos ekosistemose, santykiai su kitais organizmais.

Galimos užduotys mokiniams

Naudojant simuliaciją https://www.learner.org/wp-content/interactive/envsci/ecology/ecology.html, sukurkite savo stabilias 4–6 narių populiacijas, kuriose neišnyktų nei viena pasirinkta rūšis.

Mokymosi ištekliai

https://www.learner.org/wp-content/interactive/envsci/ecology/ecology.html

How reintroducing wolves saved this ecosystem | The Earthshot Prize - YouTube
Lūšiuką miesto centre aptikęs Čepulis: ieškojau Lietuvoje lūšies daugiau nei 10 metų - YouTube

Mokomasi sudaryti sausumos ir vandens ekosistemose gyvenančių organizmų mitybos grandines ir tinklus; apibūdinti mitybos lygmenis; paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. Nagrinėjant sausumos ekosistemos energijos piramidę, mokomasi paaiškinti, kodėl tik dalis energijos pereina iš vieno mitybos lygmens į kitą. Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamasi, koks jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį.

BP

Mokomasi sudaryti sausumos ir vandens ekosistemose gyvenančių organizmų mitybos grandines ir tinklus; apibūdinti mitybos lygmenis; paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. [...]

Tikslas

Tyrinėti organizmų mitybos ryšius ir paaiškinti, kaip vienos rūšies gausos pokyčiai gali paveikti kitus organizmus, biologinę įvairovę ir ekosistemos stabilumą.

Mokymosi uždaviniai
  1. Sudaryti pateiktų organizmų mitybos grandines ir sujungti jas į mitybos tinklą.
  2. Atpažinti ir apibūdinti organizmų vietą mitybos tinkle - gamintojus ir skirtingų lygmenų vartotojus.
  3. Analizuoti vienos rūšies gausos sumažėjimo ar padidėjimo poveikį kitiems mitybos tinklo organizmams.
  4. Paaiškinti ir pagrįsti, kaip organizmų mitybos ryšių pokyčiai gali paveikti biologinę įvairovę ir ekosistemos stabilumą.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - analizuoja organizmų mitybos ryšius, prognozuoja vienos rūšies gausos pokyčio poveikį kitiems organizmams ir sprendžia probleminę ekosistemos stabilumo situaciją.

Komunikavimo - vartodami biologijos sąvokas grupėje aptaria galimas ekosistemos pokyčių priežastis ir pasekmes, pristato ir argumentais pagrindžia grupės padarytą išvadą.

Kūrybiškumo - tyrinėdami probleminę situaciją, kelia galimus jos sprendimo variantus ir modeliuoja, kaip keistųsi mitybos tinklas pakitus vienos rūšies gausai.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokytojas pamoką pradeda parodydamas miško arba pievos ekosistemos vaizdą ir trumpai pristatydamas situaciją:
Per kelerius metus ekosistemoje labai sumažėjo plėšriųjų paukščių. Po kurio laiko mokslininkai pastebėjo ir kitų organizmų gausos pokyčių. Ar vienos rūšies sumažėjimas iš tiesų gali pakeisti visą ekosistemą?

Mokiniams pateikiamas klausimas: "Kas, jūsų manymu, šioje ekosistemoje galėtų pasikeisti ir kodėl?"

Vizualizacija parengta autorės "Canva" programa adaptuojant "Wikimedia Commons" CC0 vaizdinę medžiagą (LadyofHats, Food web diagram)

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai dirba 3–4 asmenų grupėmis. Kiekviena grupė gauna tos pačios ekosistemos organizmų korteles, pavyzdžiui: augalai, žiogas, vikšras, pelė, kiškis, vabzdžialesys paukštis, lapė, pelėda ar vanagas. Pirmiausia iš kortelių sudaro mitybos grandines, vėliau jas sujungia į mitybos tinklą ir įvardina, kurie organizmai yra gamintojai, vartotojai.

Mokytojas mokinių grupei pateikia "įvykio kortelę", pvz.:
ĮVYKIS. Ekosistemoje labai sumažėjo plėšriųjų paukščių.

Grupės turi analizuoti, ką toks pokytis gali sukelti. Ant mitybos tinklo rodyklėmis ar ženklais ↑ ↓ mokiniai pažymi kurių organizmų galėtų padaugėti, kurių sumažėti, o kurio pokyčio iš turimos informacijos patikimai nustatyti negalima.

Mokytojas akcentuoja:
Mitybos tinklo organizmai yra tarpusavyje susiję, todėl vienos populiacijos gausos pokytis gali paveikti daugelį kitų populiacijų ir ekosistemos stabilumą.

Užduotis

Po darbo grupėse mokiniams pateikiama individuali "Ekosistemos stabilumo" byla. Užduotyje pateikiamas nedidelis mitybos tinklas, kad mokinys negalėtų tiesiog nukopijuoti grupėje atlikto darbo. Šalia pateikiama situacija: Dėl pasikeitusių aplinkos sąlygų labai sumažėjo vienos iš mitybos tinklo rūšių gausa.

Mokiniui reikėtų:

  • atpažinti organizmų mitybos ryšius;
  • analizuoti, kuriuos kitus organizmus šis pokytis gali paveikti;
  • nurodyti tikėtiną jų gausos pokytį;
  • paaiškinti ir pagrįsti bent vieną susidariusią priežasties-pasekmės grandinę;
  • padaryti išvadą, kaip rūšių tarpusavio ryšiai susiję su ekosistemos stabilumu.
Įsivertinimas / refleksija
  • Nurodykite organizmų užimamas vietas mitybos tinkle ir kokie mitybos ryšiai juos sieja?
  • Kaip vienos rūšies gausos padidėjimas ar sumažėjimas gali paveikti kitų mitybos tinklo organizmų gausą?
  • Kaip organizmų mitybos ryšių pokyčiai gali paveikti biologinę įvairovę ir ekosistemos stabilumą?
Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai pasirenka konkrečią ekosistemą (miško, pievos, tvenkinio ar jūros) ir, naudojantis skaitmeniniu įrankiu https://creately.com/lp/food-web-maker/ modeliuoja jos mitybos tinklą: išdėsto gamintojus ir vartotojus, rodyklėmis nurodo jų mitybos ryšius. Analizuoja sukurtą modelį ir paaiškina, kaip vieno pasirinkto organizmo išnykimas galėtų paveikti kitus mitybos tinklo organizmus ir ekosistemos stabilumą.

Naudojantis virtualia ekosistemos modeliavimo aplinka https://conservationmag.org/games/ecosystem_simulation.html ir keisdami pasirinktą ekosistemos sąlygą (pvz., pradinį populiacijos dydį ar plėšrūnų poveikį) mokiniai stebi populiacijų pokyčius. Analizuoja ir palygina skirtingomis sąlygomis gautus rezultatus, paaiškina nustatytų pokyčių priežastis ir jų poveikį ekosistemos stabilumui.

Galimos užduotys mokiniams

Iš pateiktų organizmų sudaro kelias mitybos grandines, nurodo gamintojus ir vartotojus bei rodyklėmis pažymi energijos perdavimo kryptį.

Pateiktame mitybos tinkle atpažįsta organizmų mitybos ryšius, analizuoja, kaip vienos populiacijos gausos padidėjimas ar sumažėjimas galėtų paveikti kitų organizmų gausą.

Pagal pateiktą ekosistemos pokyčio situaciją (pvz., sumažėjo plėšrūnų, padaugėjo augalėdžių, sumažėjo gamintojų) paaiškina galimas tiesiogines ir netiesiogines pasekmes mitybos tinklui.

Mokymosi ištekliai Ekosistemų stabilumas: Mitybos grandinės, tinklai ir lygmenys | Gamtos mokslų skaitmeninė platforma 7–8 kl.
https://www.vle.lt/straipsnis/ekosistema/
https://www.vle.lt/straipsnis/mitybos-grandine/
https://gamtostyrimai.lt/
https://aaa.lrv.lt/lt/
https://education.nationalgeographic.org/resource/food-web/
Mokomasi apibūdinti evoliuciją kaip nuolat vykstantį procesą; aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. Modeliuojant gamtinės atrankos procesą, aiškinamasi, kad dažniausiai išgyvena organizmai, turintys adaptyvių požymių. Aiškinamasi, kad naujos rūšys gali atsirasti dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų. Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. Apibūdinama veislė kaip dirbtinės atrankos rezultatas; palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos.
BP

[...] Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. [...]

Tikslas

Paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui.

Mokymosi uždaviniai
  1. Atpažinti endemines rūšis ir nurodyti jų paplitimo vietas pasaulio žemėlapyje.
  2. Paaiškinti endeminių rūšių atsiradimo priežastis, siejant jas su geografine izoliacija ir evoliucijos procesu.
  3. Apibūdinti biogeografinių barjerų (vandenynų, kalnų, dykumų ir kt.) įtaką organizmų paplitimui ir naujų rūšių susidarymui.
  4. Analizuoti pateiktus organizmų paplitimo pavyzdžius ir suformuluoti išvadą apie geografinės izoliacijos reikšmę endeminių rūšių atsiradimui bei išlikimui.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - mokiniai analizuoja endeminių rūšių atsiradimo priežastis, aiškinasi biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui, taiko biologijos ir geografijos žinias nagrinėdami realius pavyzdžius.

Komunikavimo - mokiniai dirba poromis ar grupėse, aptaria endeminių rūšių paplitimo priežastis, argumentuoja savo nuomonę ir pristato atliktų užduočių rezultatus.

Skaitmeninė - mokiniai naudojasi skaitmeniniais informacijos šaltiniais, analizuoja žemėlapius ir vaizdinę medžiagą, atsakingai atsirenka informaciją.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokytojas ekrane parodo gyvūnų nuotraukas bei pasaulio žemėlapį.

Mokiniams užduodami klausimai:
Ar esate matę šiuos gyvūnus?

Ką apie juos jau žinote?

Kur, jūsų manymu, jie gyvena?

Kuo jų gyvenamoji vieta galėtų būti išskirtinė?

Kodėl kai kurių gyvūnų nerasime Lietuvoje ar kitose pasaulio vietose?

Kas galėjo lemti tokį jų paplitimą?

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai suskirstomi į grupes. Darbas grupėse: mokiniai, naudodamiesi žemėlapiu ir informacinėmis kortelėmis tyrinėja endeminių rūšių (echidnos, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) paplitimą pasaulyje. Nustato, kuriuose regionuose šios rūšys gyvena, ir pažymi jų paplitimo vietas žemėlapyje. Analizuoja pateiktus pavyzdžius, aiškinasi, kokie biogeografiniai barjerai (vandenynai, kalnai, dykumos, salos) lėmė šių rūšių izoliaciją ir evoliuciją. Fiksuoja rezultatus darbo lape ir aptaria gautus duomenis, atsakydami į šiuos klausimus:
Kuriose pasaulio vietose gyvena nagrinėjamos endeminės rūšys?

Kokie biogeografiniai barjerai lėmė jų izoliaciją?

Kaip geografinė izoliacija prisidėjo prie naujų rūšių atsiradimo?

Kodėl šios rūšys yra endeminės ir negyvena kitose pasaulio vietose?

Kaip biogeografiniai barjerai veikia organizmų evoliuciją ir paplitimą?

Pamokos pabaigoje kiekviena grupė pristato tyrimo rezultatus, palygina juos su kitų grupių duomenimis ir suformuluoja išvadas apie geografinės izoliacijos reikšmę endeminių rūšių atsiradimui bei biogeografinių barjerų įtaką evoliucijai.

Užduotis

Ištirkite trijų endeminių rūšių paplitimą pasaulyje ir nustatykite, kurie biogeografiniai barjerai lėmė jų izoliaciją. Pažymėkite žemėlapyje rūšių paplitimo vietas ir atsakykite į klausimus.

https://www.vle.lt/straipsnis/echidniniai/

Echidna

(Australija ir Naujoji Gvinėja)


https://www.vle.lt/straipsnis/anciasnapis/
Ančiasnapis
(Australija)

https://www.vle.lt/straipsnis/konolofas/
Galapagų salų iguanos
(Galapagų salos)

https://www.worldmap1.com/free-world-map

ŽEMĖLAPYJE PAŽYMĖKITE

•oranžine - echidnos paplitimo vietą

•mėlyna - ančiasnapio paplitimo vietą •žalia - Galapagų iguanų paplitimo vietą

1. RŪŠIŲ PAPLITIMAS

Įrašykite, kuriose pasaulio vietose gyvena šios rūšys

Rūšis

Paplitimo vieta

Echidna
(oranžinė)
Ančiasnapis
(mėlyna)
Galapagų iguanos
(žalia)

2. BIOGEOGRAFINIAI BARJERAI

Įrašykite, kurie biogeografiniai barjerai lėmė šių rūšių izoliaciją.

Rūšis

Biogeografiniai barjeras

Echidna
(oranžinė)
Ančiasnapis
(mėlyna)
Galapagų iguanos
(žalia)

3. KLAUSYMAI

1. Kodėl šios rūšys yra laikomos endeminėmis?

2. Kaip geografinė izoliacija veikia rūšių evoliuciją?

3. Kodėl salos dažnai pasižymi dideliu endeminių rūšių skaičiumi?

4. Kas galėtų atsitikti šioms rūšims, jei išnyktų biogeografiniai barjerai?

5. Kaip biogeografiniai barjerai veikia organizmų evoliuciją ir paplitimą?

4. IŠVADA

Parašykite 3–5 sakinius, apibendrinančius, kaip biogeografiniai barjerai veikia endeminių rūšių atsiradimą ir paplitimą.

Įsivertinimas / refleksija

Įsivertinkite savo darbą - pažymėkite, kaip jaučiatės atlikę šią užduotį.

Teiginiai Puikiai
(supratau ir gebėjau paaiškinti kitiems)
Gerai
(supratau, bet dar yra klausimų)
Patenkinamai
(supratau tik dalį)
Reikia pagalbos
(nesupratau, reikia daugiau pasimokyti)
Gebu nustatyti endeminių rūšių paplitimo vietas
Suprantu, kas yra biogeografiniai barjerai
Gebu paaiškinti, kaip izoliacija lemia naujų rūšių atsiradimą
Gebu analizuoti ir daryti išvadas
Galimos mokymosi veiklos

Endeminių rūšių "Tyrėjų ekspedicija". Mokiniai suskirstomi grupėmis, kiekviena grupė išsitraukia skirtingus pasaulio regionus (pvz., Madagaskaras, Galapagų salos, Australija). Jų užduotis - ištirti, kokios endeminės rūšys ten gyvena, ir paaiškinti, kodėl jos būdingos tik tai vietovei. Mokiniai parengia pristatymą, kuriame atskleidžia geografinės izoliacijos ir klimato vaidmenį rūšių atsiradimui.

Galimos užduotys mokiniams

"Endeminės rūšies kūrėjas". Mokiniai pasirenka vieną realią endeminę rūšį (pvz., Madagaskaro lemūrą ar Galapagų vėžlį) ir parengia informacinę kortelę arba plakatą apie ją. Jie turi nurodyti rūšies pavadinimą, paplitimo vietą, pagrindinius požymius ir prisitaikymą prie aplinkos. Paaiškinti, kodėl ši rūšis yra endeminė, kokios gamtinės sąlygos lėmė jos išlikimą tik tam tikroje teritorijoje ir su kokiomis grėsmėmis ji susiduria (buveinių nykimas, klimato kaita, žmogaus veikla). Pristatymo pabaigoje mokiniai įvardija bent du būdus, kaip būtų galima šią rūšį išsaugoti.

Mokymosi ištekliai

https://www.nationalgeographic.com/

https://www.iucnredlist.org/

https://www.britannica.com/

https://www.worldwildlife.org/

Nagrinėjamos gyvybės atsiradimo vandenyje ir sausumoje priežastys, aiškinamasi, kaip gyvybės kilmės medis atspindi organizmų evoliucinę raidą. Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių.
BP

[...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; [...]

Tikslas

Remiantis fosilijų tyrinėjimu ir paleontologiniais duomenimis paaiškinti, kaip fosilijos įrodo organizmų kitimą evoliucijos procese.

Mokymosi uždaviniai
  1. Apibūdinti fosilijas ir paaiškinti, kaip jos susidaro.
  2. Palyginti skirtingų geologinių laikotarpių fosilijas ir nustatyti organizmų sandaros pokyčius.
  3. Paaiškinti fosilijų reikšmę įrodant organizmų evoliuciją.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo kompetencija - mokiniai tyrinėja fosilijas, lygina skirtingų laikotarpių organizmų požymius, analizuoja jų kitimą ir remdamiesi paleontologiniais duomenimis aiškina evoliucijos procesą.

Komunikavimo kompetencija - mokiniai pristato fosilijų tyrinėjimo rezultatus, argumentuoja savo išvadas ir, remdamiesi surinktais duomenimis, paaiškina fosilijų reikšmę evoliucijos procesui pagrįsti.

Kūrybiškumo kompetencija - mokiniai interpretuoja fosilijose išlikusią informaciją ir kelia pagrįstas prielaidas apie praeityje gyvenusių organizmų išvaizdą, gyvenimo būdą ir aplinką.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Pamokos pradžioje mokytojas parodo fosiliją arba jos nuotrauką, tačiau nepasako, kokio organizmo ji yra. Mokiniams pateikiami klausimai:
Ar šie organizmai galėjo gyventi tuo pačiu metu?
Ką turėtume žinoti, kad galėtume nustatyti, kaip šie organizmai keitėsi?

Paveikslėlis 1


Mokiniai išsako savo prielaidas. Išklausęs atsakymus mokytojas užduoda pagrindinį pamokos klausimą:
Kaip fosilijos gali įrodyti, kad gyvybė Žemėje keitėsi?

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai poromis arba grupėmis gauna skirtingų geologinių laikotarpių fosilijų vaizdus. Geriausia pateikti tokius pavyzdžius, kuriuose galima pastebėti organizmų sandaros kitimą arba išnykusių ir dabartinių organizmų panašumus.

Mokiniai:

  1. Išdėlioja fosilijas nuo seniausios iki jauniausios.
  2. Apžiūri organizmų sandarą ir nustato, kokie požymiai išliko panašūs, o kokie keitėsi.
  3. Palygina senovinius organizmus su jų dabartiniais ar giminingais organizmais.
  4. Aptaria, ką šie skirtumai ir panašumai rodo apie organizmų kitimą laikui bėgant.
  5. Suformuluoja išvadą: kaip nagrinėtos fosilijos gali būti naudojamos kaip evoliucijos įrodymas.

Grupės trumpai pristato vieną savo nustatytą organizmų kitimo pavyzdį ir jį pagrindžia fosilijų duomenimis.

Užduotis

Mokiniai žiūri vaizdo įrašą Ekspertai pataria - Ko ieško fosilijų medžiotojai? ir atsako į 4 klausimus:

  1. Kur ir kaip mokslininkai ieško fosilijų?
  2. Kokią informaciją apie praeityje gyvenusius organizmus galima gauti iš fosilijų?
  3. Kodėl mokslininkams svarbu nustatyti fosilijos amžių?
  4. Kaip skirtingo amžiaus fosilijų palyginimas gali parodyti, kad organizmai laikui bėgant keitėsi?

Po vaizdo įrašo mokiniai poromis palygina atsakymus ir atlieka pagrindinę apibendrinamąją užduotį:
Remdamiesi tyrinėtomis fosilijomis ir vaizdo įrašo informacija, pateikite du argumentus, įrodančius teiginį: "Fosilijos yra vienas iš evoliucijos įrodymų."

Įsivertinimas / refleksija

Atsakykite į klausimą:
"Ką apie organizmų evoliuciją būtų sunkiau sužinoti, jei Žemėje nebūtų išlikę fosilijų?"

Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai gauna kelių fosilijų ar organizmų korteles ir dėlioja jas nuo seniausių iki jauniausių. Po to aptaria, kokie organizmų pokyčiai matomi bėgant laikui.

Galimos užduotys mokiniams

Mokiniai turi užbaigti schemą: fosilija → informacija apie organizmą → informacija apie aplinką → organizmų kitimo įrodymas. Kiekvienoje dalyje jie įrašo konkretų pavyzdį.

Pateikiami du skirtingų laikotarpių panašių organizmų atvaizdai. Mokiniai suranda 2–3 skirtumus ir paaiškina, kaip šie pokyčiai galėjo būti susiję su aplinkos sąlygomis ir gamtine atranka.

Mokymosi ištekliai https://m.ziniuradijas.lt/laidos/ekspertai-pataria/ko-iesko-fosiliju-medziotojai?video=1
https://www.youtube.com/watch?v=aigl9OvhpZ0
https://www.youtube.com/watch?v=Nc_L_edX93A
9 (I gimnazijos) klasė
Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis.
BP

Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. Mokomasi nurodyti, kurie mokslai tiria žmogaus organizmą, apibūdinti šių mokslų tyrimo kryptis.

Tikslas

Nagrinėti žmogaus organizmo pažinimo istoriją, nurodyti žmogaus organizmą tiriančius mokslus ir apibūdinti jų tyrimo kryptis.

Mokymosi uždaviniai
  1. Nurodyti svarbiausius žmogaus organizmo pažinimo istorijos etapus ir jų reikšmę žmogaus kūno tyrimams.
  2. Atskleisti pagrindinius mokslus, tiriančius žmogaus organizmą.
  3. Apibūdinti anatomijos, fiziologijos ir kitų žmogaus organizmą tiriančių mokslų tyrimo kryptis.
  4. Susieti žmogaus organizmo tyrimo pavyzdžius su atitinkama mokslo kryptimi.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - nagrinėja žmogaus organizmo pažinimo istorijos pavyzdžius, susieja žmogaus organizmo tyrimo objektus ir metodus su atitinkamomis mokslo kryptimis.

Komunikavimo - aptaria pateiktą informaciją, vartojant tinkamas biologijos sąvokas, pristato ir pagrindžia grupės pasirinkimus.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Ekrane parodomi keturi skirtingų laikotarpių žmogaus organizmo pažinimą iliustruojantys vaizdai: senas anatominis piešinys, žmogaus skeleto ar organų piešinys, rentgeno nuotrauka ir šiuolaikinis MRT vaizdas.

Mokytojas mokiniams pateikia klausimus:

  • Kas sieja šiuos vaizdus?
  • Ką kiekvienas jų leido sužinoti apie žmogaus organizmą, ko anksčiau žmonės negalėjo pamatyti?

Mokinių atsakymai trumpai aptariami ir iškeliamas pagrindinis pamokos klausimas:
Kaip žmogus išmoko pažinti savo organizmą?

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai grupėse gauna trumpas informacines korteles apie skirtingus žmogaus organizmo pažinimo etapus, mokslininkus ir tyrimo galimybes, pavyzdžiui: anatominius stebėjimus, žmogaus kūno skrodimus, mikroskopo panaudojimą, rentgeno spindulių atradimą, KT ir MRT atsiradimą.

Korteles reikia išdėstyti chronologine seka ir prie kiekvienos nurodyti, ką naujo šis etapas ar metodas leido sužinoti apie žmogaus organizmą.

Grupės trumpai pristato savo sudarytą seką. Aptariant reikėtų akcentuoti ne datas, bet žmogaus organizmo pažinimo galimybių kaitą.

Informacinės kortelės "Žmogaus organizmo pažinimo raida". Parengta autorės, iliustracijos sukurtos "Canva" programa adaptuojant https://commons.wikimedia.org/wiki/

Antroje veiklos dalyje pereinama nuo istorijos prie šiandienos. Mokiniams pateikiami skirtingų žmogaus organizmo tyrimų pavyzdžiai ir susiejami su žmogaus organizmą tiriančiais mokslais. Aptariama, kuo skiriasi jų tyrimo kryptys.

Užduotis

Mokiniams pateikiamos trumpos realios situacijos:

  • tiriama žmogaus širdies sandara ir jos dalys;
  • tiriama, kaip fizinio krūvio metu keičiasi širdies susitraukimų dažnis;
  • mikroskopu tiriama raumeninio audinio sandara;
  • tiriama, kaip nervų sistema reguliuoja žmogaus judesius.

Mokiniai prie kiekvienos situacijos turi:
1. nurodyti, kuris mokslas ar mokslo kryptis tiria aprašytą objektą ar procesą;

2. apibūdinti, ką ši mokslo kryptis tiria;

3. pasirinkti dvi situacijas ir palyginti, kuo skiriasi jose nagrinėjamos žmogaus organizmo tyrimo kryptys.

Taip pat galima pateikti kelis tyrimo vaizdus - rentgenogramą, mikroskopinį audinio vaizdą, anatominį organo modelį - ir paprašyti susieti juos su atitinkama tyrimo kryptimi.

Įsivertinimas / refleksija

Užbaikite sakinius:

  • Pagrindiniai žmogaus organizmo pažinimo istorijos etapai yra ........................................................................, o jų reikšmė ..........................................................................
  • Pagrindiniai žmogaus organizmą tiriantys mokslai yra ..........................................................................
  • Šių mokslų pagrindinės tyrimo kryptys yra ........................................................................, žmogaus organizmo tyrimo pavyzdžiai - .........................................................................
Galimos mokymosi veiklos

Struktūra ar funkcija? Pateikti žmogaus organizmo tyrimų vaizdus ar trumpus jų aprašymus. Atpažinti, ar pateiktame pavyzdyje daugiausia tiriama organizmo sandara, ar jo veikimas, ir nurodyti, ar tyrimas labiau siejamas su anatomija, ar fiziologija.

Medicininių vaizdinių galerija. Tyrinėti rentgeno, KT, MRT ir ultragarso vaizdų pavyzdžius. Palyginti, kokią informaciją apie žmogaus organizmą galima gauti skirtingais metodais, ir apibūdinti, kaip šiuolaikinės technologijos leidžia pažinti gyvo žmogaus organizmą jo neatveriant.

Virtuali žmogaus kūno pažintis. Naudojantis interaktyviu žmogaus kūno modeliu https://anatomylearning.com/free-institutional-license-agreement/ arba https://human.biodigital.com/login pasirinkti organą ar organų sistemą, apžiūrėti jos struktūras ir nurodyti, kokios mokslo krypties - anatomijos ar fiziologijos - klausimus būtų galima kelti tiriant pasirinktą objektą.

Galimos užduotys mokiniams

Atpažinti ir nurodyti. Pagal pateiktus tyrimo pavyzdžius nurodyti, kuris mokslas tiria aprašytą žmogaus organizmo objektą ar procesą.

Anatomija ar fiziologija? Suskirstyti pateiktus teiginius į dvi grupes - tiriama sandara ir tiriama funkcija - ir apibūdinti anatomijos bei fiziologijos tyrimo kryptis.

Vaizdas kalba. Pateikus anatominį piešinį, mikroskopinį audinio vaizdą, rentgenogramą, KT ir MRT vaizdą, nurodyti, kokią informaciją apie žmogaus organizmą galima gauti kiekvienu atveju.

Tada ir dabar. Palyginti du žmogaus organizmo pažinimo būdus, pavyzdžiui, žmogaus kūno skrodimą ir MRT, nurodant jų suteikiamos informacijos panašumus ir skirtumus.

Mokslo krypties vizitinė kortelė. Pasirinkti vieną žmogaus organizmą tiriančią mokslo kryptį ir trumpai pateikti: ką tiria? kokius objektus ar procesus nagrinėja? kokį tyrimo pavyzdį galima pateikti?

"Kokio mokslininko reikia?" Pateikti situaciją, pvz., "Norima išsiaiškinti, kaip fizinio krūvio metu keičiasi širdies veikla". Nurodyti tinkamą žmogaus organizmo tyrimo kryptį ir apibūdinti, ką ji šioje situacijoje tirtų.

Mokymosi ištekliai https://openstax.org/books/anatomy-and-physiology/pages/1–1-overview-of-anatomy-and-physiology
https://www.thenational.academy/teachers/programmes/physical-education-secondary-ks4-gcse-ocr/units/anatomy-and-physiology-the-musculoskeletal-system/lessons/structure-and-function-of-the-skeleton
https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3ALeonardo_da_vinci%2C_studi_anatomici_1504–06.jpg
https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3AVesalius_Fabrica_p165.jpg
https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3AFirst_medical_X-ray_by_Wilhelm_R%C3%B6ntgen_of_his_wife_Anna_Bertha_Ludwig%27s_hand_-_18951222.gif
https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3AMRI_of_Human_Brain.jpg
Mokomasi paaiškinti medžiagų apykaitos svarbą organizmo funkcionavimui. Naudojantis schemomis, aiškinamasi kraujotakos, kvėpavimo ir virškinimo organų sistemų bendra veikla aprūpinant organizmą reikalingomis medžiagomis ir energija bei šalinant medžiagų apykaitos atliekas.
BP

Mokomasi paaiškinti medžiagų apykaitos svarbą organizmo funkcionavimui. Naudojantis schemomis, aiškinamasi kraujotakos, kvėpavimo ir virškinimo organų sistemų bendra veikla aprūpinant organizmą reikalingomis medžiagomis ir energija bei šalinant medžiagų apykaitos atliekas.

Tikslas

Paaiškinti medžiagų apykaitos svarbą organizmo veiklai.

Mokymosi uždaviniai
  1. Apibrėžti medžiagų apykaitą ir paaiškinti jos svarbą organizmo gyvybinei veiklai.
  2. Nurodyti virškinimo, kvėpavimo ir kraujotakos sistemų vaidmenį aprūpinant organizmą medžiagomis ir energija.
  3. Paaiškinti, kaip šios organų sistemos veikia kartu užtikrindamos medžiagų pernašą ir medžiagų apykaitos atliekų šalinimą.
  4. Analizuoti schemą ir suformuluoti išvadą apie organų sistemų tarpusavio sąveikos reikšmę medžiagų apykaitai.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - aiškinasi medžiagų apykaitos procesus, analizuoja organų sistemų sąveiką, daro išvadas.

Komunikavimo - aptaria, aiškina biologinius procesus, vartoja biologijos sąvokas.

Skaitmeninė - analizuoja pateiktas schemas ir kitus skaitmeninius išteklius.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos - aiškina gyvensenos įtaką medžiagų apykaitai ir organizmo sveikatai.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokytojas pakviečia mokinius 1 minutę atlikti keletą pritūpimų arba pabėgioti vietoje. Po užduoties mokiniams užduodami klausimai:

  • Ką pastebėjote po fizinio krūvio?
  • Kodėl padažnėjo kvėpavimas ir širdies plakimas?
  • Kodėl fizinio krūvio metu organizmui reikia daugiau deguonies?
  • Iš kur organizmas gauna energijos judėti?
  • Kaip, jūsų manymu, yra susijusios kvėpavimo, kraujotakos ir virškinimo sistemos?
Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokytojas pakviečia mokinius žiūrėti trumpą vaizdo įrašą. https://www.youtube.com/watch?v=00jbG_cfGuQ apie fizinį krūvį ir medžiagų apykaitą. Filmuko pradžioje rodomi paprasti fiziniai pratimai, kuriuos mokiniai atlieka kartu su vaizdo medžiaga.

Po to aiškinama, kaip organizmas reaguoja į apkrovą ir kaip medžiagų apykaitos procesai aprūpina organizmą energija.

Vyksta vaizdo įrašo aptarimas, kurios metu mokiniai atsako į klausimus:

  • Kaip virškinimo sistema prisideda prie energijos gavimo?
  • Kokią funkciją atlieka kvėpavimo sistema?
  • Kodėl kraujotakos sistema yra būtina medžiagų apykaitai?
  • Kaip šios sistemos veikia kartu?

Mokiniai formuluoja išvadą apie organų sistemų tarpusavio sąveikos svarbą medžiagų apykaitoje.

Užduotis

Išnagrinėkite schemą ir užpildykite tuščius langelius, įrašydami, kokios medžiagos perduodamos tarp organizmo sistemų ir kokios medžiagos pašalinamos iš organizmo.

Paveikslėlis 9

SLENKSTINIS LYGIS
1. Pažymėk teisingą atsakymą.
Medžiagų apykaitai reikalingas:
a) tik maistas
b) tik deguonis
c) maistas ir deguonis
d) tik vanduo
2. Įrašyk trūkstamus žodžius.
a) maistas suskaidomas __________________sistemoje.
b) deguonis patenka į organizmą per __________________sistemą.

c) kraujotakos sistema perneša medžiagas į __________________.

d) atliekos pašalinamos per __________________sistemą.

3. Sunumeruok nuo 1 iki 4 teiginius teisinga seka, kaip maisto medžiagos patenka į organizmo ląsteles ir yra panaudojamos:
☐ Kraujas nuneša maisto medžiagas ir deguonį į ląsteles.

☐ Maisto medžiagos ir deguonis patenka į kraują.

☐ Šalutiniai medžiagų apykaitos produktai pašalinami iš organizmo.

☐ Ląstelėse vyksta medžiagų apykaita ir išsiskiria energija bei šalutiniai produktai.

PATENKINAMAS LYGIS
1. Pažymėk teisingą atsakymą.
Kuri sistema perneša deguonį ir maisto medžiagas į ląsteles?
a) virškinimo
b) kvėpavimo
c) kraujotakos
d) šalinimo
2. Įrašyk trūkstamus žodžius.
a) virškinimo sistema suskaido maistą į __________________ medžiagas.
b) kvėpavimo sistema į kraują tiekia __________________.

c) kraujotakos sistema šias medžiagas nuneša į visas__________________.

3. Paaiškink vienu sakiniu. Kodėl organizmui reikia ir maisto, ir deguonies?

PAGRINDINIS LYGIS
1. Pažymėk teisingus teiginius (gali būti keli).
Medžiagų apykaitos metu:
a) maistas virsta energija.
b) deguonis naudojamas energijai gauti.
c) šalutiniai medžiagų apykaitos produktai kaupiasi organizme.
d) kraujotakos sistema perneša medžiagas ir šalutinius medžiagų apykaitos produktus.
e) visos sistemos dirba atskirai.
2. Užpildyk lentelę.
Sistema Pagrindinė funkcija Kokios medžiagos patenka į organizmą / iš organizmo pašalinamos
Virškinimo
Kvėpavimo
Kraujotakos
Šalinimo

3. Trumpai 2–3 sakiniais paaiškink, kaip visos sistemos veikia kartu užtikrindamos medžiagų apykaitą?

AUKŠTESNYSIS LYGIS
1. Išnagrinėk schemą ir atsakyk.
a) Kodėl deguonis iš plaučių turi būti pernešamas krauju?
b) Kodėl šalutiniai medžiagų apykaitos produktai per kraują turi būti išnešami iš ląstelių?
c) Kodėl nė viena iš šių sistemų negalėtų veikti atskirai ilgą laiką?
2. Pateik pavyzdį iš kasdienio gyvenimo, kai pagreitėja medžiagų apykaita (kada kurioms sistemoms reikia dirbti intensyviau). Paaiškink, kas tuo metu vyksta organizme.
Įsivertinimas / refleksija

Mokiniai žodžiu arba ant lapelio užbaigia sakinius:
Šiandien sužinojau, kad...

Dabar galiu paaiškinti, kaip...

Dar norėčiau sužinoti...

Atsakyk į klausimą: Kodėl žmogui medžiagų apykaitai neužtenka vien tik maisto?

Galimos mokymosi veiklos

"Medžiagų kelionė organizme". Mokiniai suskirstomi į grupes, kiekviena grupė nagrinėja vieną organų sistemą - virškinimo, kvėpavimo arba kraujotakos. Naudodamiesi schemomis ir informacijos šaltiniais, mokiniai išsiaiškina, kokį vaidmenį jų nagrinėjama sistema atlieka medžiagų apykaitoje. Vėliau grupės pristato savo išvadas ir, sujungus visų grupių informaciją, sudaroma bendra schema, parodanti, kaip šios organų sistemos veikia kartu aprūpindamos organizmą maisto medžiagomis, deguonimi, energija ir pašalindamos medžiagų apykaitos atliekas.

Galimos užduotys mokiniams

Mokiniai pasirenka vieną medžiagą - deguonį, gliukozę, vandenį arba anglies dioksidą - ir sudaro jos "kelionės maršrutą" žmogaus organizme. Jie parengia schemą arba plakatą, kuriame nurodo, per kokias organų sistemas medžiaga keliauja, kokią funkciją atlieka organizme ir kaip yra panaudojama arba pašalinama. Pristatymo metu mokiniai paaiškina, kaip pasirinkta medžiaga susijusi su medžiagų apykaita ir kodėl jos judėjimui būtinas sklandus virškinimo, kvėpavimo bei kraujotakos sistemų darbas.

Mokymosi ištekliai https://www.britannica.com/science/metabolism
https://kidshealth.org/
Mokomasi apibūdinti kvėpavimo takų sandaros ypatumus, siejant juos su oro judėjimu į plaučius ir iš jų, bei šiuos takus dengiančio virpamojo epitelinio audinio apsaugine funkcija. Modeliuojant mokomasi paaiškinti, kaip vyksta įkvėpimas ir iškvėpimas; mokomasi plaučių sandarą susieti su dujų apykaita (dujų difuzija) alveolėse. Mokomasi paaiškinti, kad ląstelių ir viso organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti reikalinga energija išsiskiria vykstant ląsteliniam kvėpavimui. Mokomasi apibūdinti aerobinį kvėpavimą kaip energijos gavimo būdą, naudojant deguonį; anaerobinį kvėpavimą kaip energijos susidarymo būdą nesant deguonies ir nurodyti šių procesų svarbą žmogui. Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl keičiasi iškvėpto oro sudėtis. Mokomasi paaiškinti kvėpavimo sistemos ligų priežastis (mikroorganizmai, aplinkos užterštumas, gyvenimo būdas) ir prevenciją. Mokomasi atlikti dirbtinį kvėpavimą ir suteikti pirmąją pagalbą užspringus.
BP

Mokomasi apibūdinti kvėpavimo takų sandaros ypatumus, siejant juos su oro judėjimu į plaučius ir iš jų, [...]

Tikslas

Apibūdinti kvėpavimo takų sandaros ypatumus ir jų reikšmę oro judėjimui į plaučius ir iš jų.

Mokymosi uždaviniai
  1. Atpažinti ir įvardyti pagrindinius kvėpavimo sistemos organus bei nurodyti jų vietą žmogaus organizme.
  2. Nurodyti oro kelią kvėpavimo takais: nosies ertmė / burna → ryklė → gerklos → trachėja → bronchai → bronchiolės → plaučiai.
  3. Paaiškinti, kokiu keliu įkvėpti vaistai nuo astmos patenka į kvėpavimo takus, ir pritaikyti žinias kuriant paprastą mokomąją inhaliatoriaus etiketę.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo kompetencija - mokiniai nagrinėja kvėpavimo sistemos sandarą, aiškina oro kelią kvėpavimo takais ir modeliuodami sieja slėgio pokyčius su įkvėpimu bei iškvėpimu.

Kūrybiškumo kompetencija - mokiniai kurdami paprastą mokomąją inhaliatoriaus etiketę tinkamai pateikia informaciją, sukuria iliustraciją.

Komunikavimo kompetencija - mokiniai, vartodami tinkamas biologijos sąvokas, paaiškina kvėpavimo organų funkcijas, oro bei įkvėptų vaistų kelią kvėpavimo takais.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija - mokiniai gilina supratimą apie kvėpavimo sistemos veiklą ir aiškinasi, kaip inhaliuojami vaistai padeda sergant kvėpavimo takų ligomis.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Pamokos pradžioje mokytojas paprašo mokinių vieną ranką uždėti ant krūtinės, kitą - ant pilvo ir kelis kartus ramiai įkvėpti bei iškvėpti. Pateikiami klausimai:
Kas pasikeičia mūsų kūne įkvepiant?

Kodėl krūtinės ląsta įkvėpimo metu padidėja?

Ar plaučiai patys "įsiurbia" orą?"

Mokiniai išsako savo pastebėjimus. Tada mokytojas parodo kvėpavimo sistemos schemą ir pateikia probleminį klausimą: "Kas priverčia orą patekti į plaučius ir kaip jis iš jų pašalinamas?"

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokytojas pristato pagrindinius kvėpavimo sistemos organus ir jų funkcijas:
nosies ertmė → ryklė → gerklos → trachėja → bronchai → bronchiolės → alveolės.

Mokiniai pateiktoje schemoje pažymi kvėpavimo sistemos dalis ir rodyklėmis parodo oro judėjimo kryptį įkvėpimo ir iškvėpimo metu.

Trumpai aptariama, kad:

  • nosies ertmėje oras sušildomas, sudrėkinamas ir išvalomas;
  • trachėja orą nukreipia į bronchus;
  • bronchai šakojasi į vis smulkesnes bronchioles;
  • alveolėse vyksta dujų apykaita tarp oro ir kraujo.

Užduotis

Trumpai aptariama astma ir inhaliatoriaus veikimo principas. Mokytojas paaiškina, kad inhaliatorius vaistą paskleidžia smulkiomis dalelėmis, kurios kartu su įkvepiamu oru patenka į kvėpavimo takus.

Mokiniai naudodamiesi savo schema pakartoja vaisto kelią:
burna → ryklė → gerklos → trachėja → bronchai → bronchiolės.

Akcentuojama, kad sergant astma ypač svarbūs bronchai ir bronchiolės, nes jų sienelės gali būti uždegiminės ir kvėpavimo takai susiaurėti. Įkvėptas vaistas turi pasiekti šiuos kvėpavimo takus.

Kūrybinė pamokos užduotis "Inhaliatoriaus etiketė"

Situacija: įsivaizduokite, kad turite septynerių metų brolį ir jam diagnozuota astma. Sukurkite mokomąją inhaliatoriaus etiketę ir paprastą naudojimo paaiškinimą, kurį suprastų mažas vaikas. Etiketė turi būti aiški, trumpa ir vaizdi.

Etiketėje turi būti:

  1. Inhaliatoriaus pavadinimas. Sugalvokite aiškų, vaikui suprantamą pavadinimą.
  2. Paskirtis. Vienu trumpu sakiniu paaiškinkite, kad inhaliatorius padeda vaistui patekti į kvėpavimo takus.
  3. Vaisto kelias iki plaučių. Nupieškite arba užrašykite: burna → ryklė → gerklos → trachėja → bronchai → bronchiolės. Prie kiekvieno organo galima pridėti mažą paveikslėlį ar simbolį.
  4. Iliustracija vaistui.
  5. Vartojimo instrukcija.
Įsivertinimas / refleksija

Mokiniai trumpai pristato savo sukurtas etiketes, jas aptaria ir patikslina.

Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai iš plastikinio butelio, balionų, šiaudelių ir tamprios plėvelės sukuria paprastą plaučių veikimo modelį. Keisdami plėvelės padėtį jie stebi, kaip "plaučiai" prisipildo oro ir subliūkšta. Pagal modelį mokiniai paaiškina, kaip diafragmos judėjimas lemia įkvėpimą ir iškvėpimą.

Galimos užduotys mokiniams

Mokiniai gauna sumaišytus organų pavadinimus ir turi sudėlioti juos teisinga tvarka: nosis / burna → ryklė → gerklos → trachėja → bronchai → bronchiolės → alveolės.

Pateikiami teiginiai, pavyzdžiui, "diafragma leidžiasi žemyn", "krūtinės ląstos tūris mažėja", "oras juda iš plaučių". Mokiniai turi priskirti kiekvieną teiginį įkvėpimui arba iškvėpimui.

Mokymosi ištekliai

https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/Asmens_sveikatos_prieziura

https://kidshealth.org/classroom/3to5/problems/conditions/asthma_handout3.pdf
https://www.kidshealth.org/BarbaraBushChildrens/en/teens/lungs.html?utm
Mokomasi apibūdinti kraujo sudėtį (kraujo plazma, eritrocitai, leukocitai, trombocitai) ir susieti kraujo sudedamąsias dalis su jų atliekamomis funkcijomis. Analizuojant kraujo tyrimų rezultatus, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai gali turėti įtakos organizmui. Mokomasi paaiškinti, kaip anglies monoksidas, hemoglobino kiekio sumažėjimas gali sutrikdyti deguonies pernašą. Mokomasi paaiškinti, kodėl žmogui svarbu žinoti savo kraujo grupę; nurodyti, ką reikia žinoti prieš tampant neatlygintinu kraujo donoru; apibūdinti kraujo bankų paskirtį. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti kraujagysles; tyrinėjant paaiškinti širdies sandarą, apibūdinti širdies skersaruožį raumeninį audinį, paaiškinti, kaip veikia žmogaus širdis; mokomasi apibūdinti mažojo ir didžiojo kraujo apytakos ratų vaidmenį organizme. Tyrinėjant mokomasi paaiškinti fizinio krūvio įtaką kvėpavimo dažniui, širdies darbui ir kraujotakai. Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) ir paaiškinti, kaip jų išvengti; mokomasi suteikti pirmąją pagalbą pažeidus kraujagysles.
BP

Mokomasi apibūdinti kraujo sudėtį (kraujo plazma, eritrocitai, leukocitai, trombocitai) ir susieti kraujo sudedamąsias dalis su jų atliekamomis funkcijomis. Analizuojant kraujo tyrimų rezultatus, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai gali turėti įtakos organizmui. Mokomasi paaiškinti, kaip anglies monoksidas, hemoglobino kiekio sumažėjimas gali sutrikdyti deguonies pernašą. [...]

Tikslas

Apibūdinti kraujo sudėtį, jo sudedamųjų dalių atliekamas funkcijas ir paaiškinti kraujo sudėties pokyčių įtaką žmogaus organizmui.

Mokymosi uždaviniai
  1. Apibūdinti kraujo sudėtį (kraujo plazmą, eritrocitus, leukocitus ir trombocitus) ir jo sudedamųjų dalių atliekamas funkcijas.
  2. Analizuoti pateiktus kraujo tyrimų rezultatus, atpažįstant kraujo rodiklių nukrypimus nuo nurodytų normos ribų.
  3. Paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai gali paveikti žmogaus organizmo veiklą.
  4. Paaiškinti hemoglobino kiekio sumažėjimo ir anglies monoksido poveikį deguonies pernašai kraujyje.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - analizuoja kraujo tyrimų rezultatus, sieja kraujo sudedamąsias dalis su jų atliekamomis funkcijomis, nustato priežasties ir pasekmės ryšius tarp kraujo sudėties pokyčių ir organizmo veiklos.

Komunikavimo - aptaria kraujo tyrimų duomenis ir problemines situacijas,
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija -suvokia kraujo rodiklių ir deguonies pernašos reikšmę žmogaus organizmui, atsakingai vertina su anglies monoksido poveikiu sveikatai susijusias situacijas.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Pamokos pradžioje mokytojas pasidalina skaidre ir pateikia situaciją:
15 metų mokinys pastaruoju metu greičiau pavargsta. Lipant laiptais pradeda trūkti oro, fizinio krūvio metu padažnėja širdies plakimas. Anksčiau tokių pojūčių nebuvo. Gydytojas paskyrė bendrą kraujo tyrimą.

Mokiniams pateikiami trys klausimai:

  • Ką pirmiausia pastebite tyrimo rezultatuose?
  • Kodėl vieno kraujo rodiklio pokytis gali būti susijęs su žmogaus savijauta?
  • Ką turėtume žinoti apie kraują, kad galėtume tai paaiškinti?

Mokiniai poromis 1–2 minutes aptaria galimas priežastis.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Kiekvienam mokiniui pateikiamas individualus "laboratorinio tyrimo lapas" su 3–4 trumpais skirtingų žmonių savijautos aprašymais ir kraujo tyrimų fragmentais. Kiekviename savijautos aprašyme keičiasi situacija ir kraujo rodikliai.

Mokinys savarankiškai

Nurodo, kuri kraujo sudedamoji dalis susijusi su pakitusiu rodikliu;

apibūdina jos atliekamą funkciją;

analizuoja rezultatą, lyginant jį su pateiktomis normos ribomis;

paaiškina, kokią įtaką nustatytas pokytis gali turėti organizmui.

Užduotis

Ką apie organizmą atskleidžia kraujo tyrimas?

Individualus mokinio veiklos lapas

1. Kraujo sudėtis ir funkcijos.

Užpildyk lentelę. Trumpai apibūdink kiekvienos kraujo sudedamosios dalies pagrindinę funkciją.

Kraujo sudedamoji dalis Pagrindinė funkcija
Kraujo plazma
Eritrocitai
Leukocitai
Trombocitai

2. Analizuok kraujo tyrimų rezultatus

Palygink rezultatus su normos ribomis. Nurodyk pakitusį rodiklį ir paaiškink, kaip toks pokytis gali paveikti organizmą.

A atvejis - nuovargis ir dusulys

Rodiklis Rezultatas Normos ribos
RBC 4,0 ✕ 1012/L 4,5–5,5 ✕ 1012/L
HGB 96 g/L 120–160 g/L
WBC 6,2 ✕ 109/L 4,0–10,0 ✕ 109/L
PLT 245 ✕ 109/L 150–400 ✕ 109/L

Pakitusio(-ių) rodiklio(-ių) pavadinimas: __________________________________________

Kokia kraujo dalis su pakitusiu rodikliu susijusi ir kokią funkciją ji atlieka?
________________________________________________________

B atvejis - organizmas kovoja su infekcija

Rodiklis Rezultatas Normos ribos
RBC 4,9 ✕ 1012/L 4,5–5,5 ✕ 1012/L
HGB 142 g/L 120–160 g/L
WBC 15,4 ✕ 109/L 4,0–10,0 ✕ 109/L
PLT 260 ✕ 109/L 150–400 ✕ 109/L

Pakitusio(-ių) rodiklio(-ių) pavadinimas: __________________________________________

Kokia kraujo dalis su juo susijusi ir kokią funkciją ji atlieka? ________________________________________________________

Kaip šis pokytis gali paveikti organizmą?
________________________________________________________

C atvejis - ilgai nesustoja kraujavimas

Rodiklis Rezultatas Normos ribos
RBC 4,8 ✕ 1012/L 4,5–5,5 ✕ 1012/L
HGB 136 g/L 120–160 g/L
WBC 7,1 ✕ 109/L 4,0–10,0 ✕ 109/L
PLT 82 ✕ 109/L 150–400 ✕ 109/L

Pakitusio(-ių) rodiklio(-ių) pavadinimas: __________________________________________

Kokia kraujo dalis su juo susijusi ir kokią funkciją ji atlieka?
_______________________________________________________

Kaip šis pokytis gali paveikti organizmą?
_______________________________________________________

3. Netikėtas atvejis - skaičiai normalūs, bet deguonies trūksta

Žmogus kurį laiką buvo patalpoje su netvarkingu šildymo įrenginiu. Jam skauda galvą, svaigsta galva, jaučiamas silpnumas. RBC ir HGB rodikliai yra normos ribose.

Papildoma informacija: anglies monoksidas (CO) jungiasi su hemoglobinu ir trukdo jam pernešti deguonį.

3.1. Kodėl žmogaus audiniams gali trūkti deguonies, nors hemoglobino kiekis normalus? ________________________________________________________________________________________________________________

3.2. Palygink: kuo deguonies pernašos sutrikimas dėl sumažėjusio hemoglobino kiekio skiriasi nuo sutrikimo dėl CO poveikio?

______________________________________________________________________________________________________________

4. Išvada

Užbaik sakinį:
Kraujo tyrimas gali suteikti informacijos apie organizmo sveikatą, nes ________________________________________________________
_______________________________________________________

Pastaba. Pateikti tyrimų rezultatai yra mokymosi pavyzdžiai; normos ribos ir vienetai gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos.

Įsivertinimas / refleksija
  1. Apibūdinkite kraujo sudėtį ir pagrindines kraujo plazmos, eritrocitų, leukocitų bei trombocitų funkcijas.
  2. Paaiškinkite, kaip kraujo sudėties pokyčiai gali paveikti žmogaus organizmo veiklą.
  3. Palyginkite hemoglobino kiekio sumažėjimo ir anglies monoksido poveikį deguonies pernašai kraujyje.
Galimos mokymosi veiklos

Virtualus kraujo ląstelių tyrimas. Naudojantis "Learn.Genetics" interaktyvia Flow Cytometry Virtual Lab laboratorija https://learn.genetics.utah.edu/content/labs/flowcytometry/ tyrinėti skirtingas kraujo ląsteles, jų požymius ir funkcijas. Virtualioje laboratorijoje pateikiami eritrocitai, skirtingi leukocitai ir trombocitai, aiškinamas hemoglobino vaidmuo eritrocituose bei trombocitų reikšmė krešėjimui.

Kraujo tyrimo informacijos kritinis vertinimas. Palyginti interneto straipsnį apie bendrą kraujo tyrimą (LRT trumpai. Ką rodo kraujo tyrimai ir kaip juos skaityti? - LRT ) su patikimo medicininio šaltinio informacija. Kritiškai vertinti, ar teisingai paaiškintos eritrocitų, leukocitų, trombocitų ir hemoglobino funkcijos.

https://medlineplus.gov/lab-tests/complete-blood-count-cbc/
Galimos užduotys mokiniams

1 užduotis. Kraujo sudedamųjų dalių funkcijos ir jų pokyčių poveikis organizmui

Tikslas: remiantis kraujo sudedamųjų dalių funkcijomis paaiškinti, kaip jų kiekio pokyčiai gali paveikti organizmą.

1. Užpildyk priežasties-pasekmės grandines

Kraujo dalis Pagrindinė funkcija Pokytis Galima pasekmė organizmui
Eritrocitai sumažėja
Leukocitai padaugėja
Trombocitai sumažėja
Kraujo plazma sumažėja vandens kiekis

2. Paaiškink

2.1. Kodėl nuovargis ir silpnumas gali būti susijęs su sumažėjusiu eritrocitų arba hemoglobino kiekiu?

______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________

2.2. Ką lemia sumažėjęs trombocitų kiekis ?

______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________

2.3. Ką lemia padidėjęs leukocitų kiekis?

______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________

3. Sukurk savo modelį

Pasirink vieną kraujo sudedamąją dalį ir užrašyk priežasties-pasekmės seką pagal pateiktą sekos schemą:
KRAUJO DALIS → FUNKCIJA → KIEKIO POKYTIS → POVEIKIS ORGANIZMUI
______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________

2 užduotis. Hemoglobino reikšmė deguonies pernašai

Situacija A. Kraujo tyrime nustatytas sumažėjęs hemoglobino (HGB) kiekis.

Situacija B. Hemoglobino kiekis yra normos ribose, tačiau žmogus kurį laiką buvo patalpoje, kur galėjo kauptis anglies monoksidas (CO).

1. Ką jau žinai?

Klausimas Atsakymas
Kokia hemoglobino funkcija?
Kur kraujyje yra hemoglobino?
Kurioms organizmo ląstelėms reikalingas deguonis?

2. Palygink dvi situacijas

Klausimas A: sumažėjęs HGB B: CO poveikis
Ar hemoglobino kiekis sumažėjęs?
Kas sutrikdo deguonies pernašą?
Ar audiniai gali gauti mažiau O₂?
Kaip tai gali paveikti savijautą?

3. Paaiškink paradoksą. Kodėl žmogaus audiniams gali trūkti deguonies net tada, kai bendrame kraujo tyrime hemoglobino kiekis yra normos ribose?

________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

4. Palygink hemoglobino kiekio sumažėjimo ir CO poveikį deguonies pernašai. Nurodyk vieną panašumą ir vieną skirtumą. Pateik išvadą.

Panašumas: _____________________________________________________________________

Skirtumas: ______________________________________________________________________

Išvada: _________________________________________________________________________

Mokymosi ištekliai https://learn.genetics.utah.edu/content/labs/flowcytometry/
https://medlineplus.gov/lab-tests/complete-blood-count-cbc/
https://www.vle.lt/straipsnis/kraujas/
https://www.vle.lt/straipsnis/hemoglobinas/
Mokomasi nurodyti virškinimo sistemą sudarančius organus ir virškinimo liaukas (seilių liaukas, kasą ir kepenis) ir jų vaidmenį maisto virškinime; mokomasi apibūdinti fermentus (seilių amilazė, pepsinas, kasos amilazė ir lipazė), jų veikimo principą; tyrinėjant aiškinamasi, kokių sąlygų (temperatūra, pH) reikia fermentams veikti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti liaukinio epitelinio audinio funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų veikla, vienasluoksnio epitelio funkcijas, susijusias su suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimu, lygiojo raumeninio audinio funkcijas su peristaltika. Tyrinėjant difuziją ir osmosą mokomasi apibūdinti pasyviąją medžiagų pernašą ir palyginti ją su aktyviąja medžiagų pernaša. Mokomasi susieti pernašos būdus su virškinimo procesui būtinų medžiagų (fermentų) išskyrimu ir organizmui reikalingų medžiagų įsiurbimu į kraują ir limfą. Mokomasi apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas žmogaus organizme ir problemas, kylančias dėl per didelio arba per mažo šių medžiagų vartojimo. Tyrinėjant aiškinamasi, kokia yra pasirinkto maisto sudėtis. Mokomasi apibūdinti sveikatai palankią mitybą, nurodyti, kodėl nesilaikant sveikatai palankios mitybos taisyklių sutrinka sveikata. Aiškinamasi, kaip suteikiama pirmoji pagalba apsinuodijus maistu. Mokomasi paaiškinti, kas yra mikrobiota ir koks jos vaidmuo virškinimo procese.
BP

[...] Mokomasi paaiškinti, kas yra mikrobiota ir koks jos vaidmuo virškinimo procese.

Tikslas

Paaiškinti, kas yra žmogaus mikrobiota ir kokią reikšmę ji turi virškinimui bei bendrai žmogaus sveikatai.

Mokymosi uždaviniai
  1. Apibrėžti mikrobiotos sąvoką ir nurodyti pagrindinę jos buvimo vietą žmogaus organizme.
  2. Paaiškinti mikrobiotos vaidmenį virškinimo procese.
  3. Palyginti veiksnius, kurie teigiamai ir neigiamai veikia žmogaus žarnyno mikrobiotą.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - paaiškina mikrobiotos sąvoką, funkcijas ir reikšmę žmogaus sveikatai.

Komunikavimo - analizuoja informaciją apie mikrobiotą ir aiškiai pristato išvadas, vartodami biologijos terminus.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokytojas pamokos pradžioje pateikia klausimą:
"Kodėl po ilgo antibiotikų vartojimo žmonėms dažnai rekomenduojama valgyti jogurtą ar kitus raugintus produktus?"

Aptariami mokinių atsakymai.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai, dirbdami grupėse, susipažįsta su informacija apie žarnyno mikrobiotą, o vėliau dalyvauja edukaciniame stalo žaidime "Žarnyno mikrobiota kelionė". Žaidimo metu analizuoja įvairias gyvenimo situacijas, vertina jų poveikį mikrobiotai, priima sprendimus ir argumentuoja savo pasirinkimus. Pamokos pabaigoje aptaria rezultatus, diskutuoja apie mikrobiotos reikšmę virškinimui bei žmogaus sveikatai ir reflektuoja, kokie kasdieniai įpročiai padeda išlaikyti sveiką žarnyno mikrobiotą.

Žaidimo tikslas - surinkti kuo sveikesnę ir įvairesnę žarnyno mikrobiotą, priimant sveikatai palankius sprendimus.

Pasiruošimas žaidimui: mokiniai suskirstomi į 3–5 grupes.

  1. Kiekviena grupė gauna: žaidimo figūrėlę, kauliuką, voką "Mano žarnyno mikrobiota", mikrobiotos žaidimo lapą.
  2. Visos grupės pradeda nuo langelio "Pradžia".

Žaidimo eiga:

  1. Grupės nariai paeiliui meta kauliuką ir juda tiek langelių, kiek rodo iškritęs skaičius.
  2. Atsistojus ant langelio, mokiniai pagal pavaizduotą simbolį paima atitinkamą "situacijos kortelę".
  3. Kortelėje pateikiama trumpa informacija apie to veiksnio poveikį žarnyno mikrobiotai.
  4. Grupė garsiai perskaito situaciją, aptaria jos poveikį ir atlieka kortelėje nurodytą veiksmą (prideda arba pašalina bakterijų korteles).
  5. Jeigu grupė negali paaiškinti, kodėl situacija naudinga ar žalinga mikrobiotai, mokytojas arba kita grupė gali papildyti atsakymą.
  6. Žaidimas tęsiamas tol, kol visos grupės pasiekia "Pabaiga".

Žaidimo pabaiga:
Baigus žaidimą, kiekviena grupė suskaičiuoja:

  1. kiek turi naudingų bakterijų;
  2. kiek skirtingų mikroorganizmų pavyko išsaugoti;
  3. kokie veiksniai labiausiai padėjo arba pakenkė jų žarnyno mikrobiotai.

Grupės pristato savo rezultatus ir atsako į klausimus:

  • Kokie įpročiai labiausiai stiprina mikrobiotą?
  • Kurie įpročiai ją silpnina?
  • Kaip mikrobiota padeda virškinimo procesui?
  • Ką galėtume pakeisti savo kasdieniame gyvenime, kad palaikytume sveiką mikrobiotą?

Žaidimo lenta:

https://www.embl.org/ells/teachingbase/play-your-microbiome-well/

Patarimas: žaidimo lentą reikėtų paiddinti ir atspausdinti ant A3 lapo

🥦 Brokoliai Valgote daug brokolių, todėl jūsų žarnyne padaugėja M. smithii - metaną gaminančių bakterijų. Dujų padaugėja, o kvapas priverčia visus už jūsų esančius žaidėjus atsitraukti vienu žingsniu atgal, o visus priešais jus - pasistūmėti vienu žingsniu į priekį.
🌾 Varpa Didelio ląstelienos kiekio dieta. Daugiau ląstelienos skatina Bifido bacterium augimą. Pridėkite 2 Bifido bacterium korteles prie savo mikrobiomo.
🥛 Kefyras Kasdien geriate kefyrą, kuriame gausu probiotikų. Pridėkite Lactobacillus kortelę prie savo mikrobiomo.
🧅 Svogūnai Svogūnuose esantys prebiotikai skatina Bifido bacterium augimą. Pridėkite Bifido bacterium kortelę prie savo mikrobiomo.
☕ Žalioji arbata Žaliosios arbatos polifenoliai skatina Akkermansia muciniphila augimą. Pridėkite A. muciniphila kortelę prie savo mikrobiomo.
🍔 Greitasis maistas Dažnai valgote greitąjį maistą, todėl naudingų bakterijų sumažėja. Pašalinkite 2 naudingų bakterijų korteles iš savo mikrobiomo.
🥤 Gazuoti gėrimai Dažnai geriate gazuotus gėrimus, todėl suveši Helicobacter pylori. Pridėkite 2 Helicobacter pylori korteles prie savo mikrobiomo ir pašalinkite 2 naudingų bakterijų korteles.
🍬 Saldumynai Valgote daug saldumynų, todėl naudingų bakterijų sumažėja. Pašalinkite 1 naudingų bakterijų kortelę iš savo mikrobiomo.
🍪 Sūrūs užkandžiai Dažnai valgote sūrius užkandžius, todėl naudingų bakterijų sumažėja. Pašalinkite 1 naudingų bakterijų kortelę iš savo mikrobiomo.
🛏️ Prastas miego rėžimas Miegate per mažai, todėl naudingų bakterijų sumažėja. Pašalinkite 2 naudingų bakterijų korteles iš savo mikrobiomo.
🛋️ Nepakankamai aktyvus gyvenimo būdas Mažai judate, todėl naudingų bakterijų sumažėja. Pašalinkite 1 naudingų bakterijų kortelę iš savo mikrobiomo.
🚲 Fizinis aktyvumas Reguliarus fizinis aktyvumas skatina Faecalibacterium prausnitzii augimą. Pridėkite dvi F. prausnitzii korteles prie savo mikrobiomo.
🐶 Šuo Šunys į namų aplinką atneša daug įvairių mikroorganizmų, sąveikaudami su jais, žmogaus mikrobiomą gali praturtinti įvairesnėmis bakterijomis. Potencialiai padidėja naudingų bakterijų, tokių kaip Lactobacillus ir Bifidobacterium populiacijos. Pridekite Lactobacillus kortelę ir Bifidobacterium kortelę.
✈️ Kelionė Ištraukite vieną iš kelionės kortelių, kad sužinotumėte, kur keliausite.
😮‍💨 Infekcija Jūs sergate sinusų infekcija. Meskite kauliuką, kad nustatytumėte priežastį. Jei išmesite 1–3, infekciją sukėlė Haemophilus influenzae bakterija, paprastai gyvenanti viršutiniuose kvėpavimo takuose, todėl pasilikite ten kur esate. Jei išmesite 4–6, tai tik virusinė peršalimo liga, todėl grįžkite vienu langeliu atgal.

Mikroorganizmų kortelių pavyzdžiai:

Užduotis

Remdamiesi žaidimo rezultatais, paaiškinkite, kaip mitybos ir gyvensenos veiksniai gali paveikti žarnyno mikrobiotą. Aptarkite grupėje ir atsakykite į klausimus:

  1. Kurie žaidime nagrinėti mitybos ir gyvensenos įpročiai buvo palankūs žarnyno mikrobiotai, o kurie - nepalankūs? Paaiškinkite kodėl.
  2. Kaip skirtingi įpročiai veikė žarnyno mikroorganizmų įvairovę?
  3. Kaip žarnyno mikrobiota susijusi su virškinimu?
  4. Remdamiesi žaidimu, suformuluokite 3 rekomendacijas, kaip kasdieniais pasirinkimais galima palaikyti sveiką ir įvairią žarnyno mikrobiotą.
Įsivertinimas / refleksija

Įvertink, kaip tau sekėsi:

  • Galiu paaiškinti, kas yra mikrobiota.
  • Galiu paaiškinti mikrobiotos vaidmenį virškinimo procese.
  • Galiu atskirti veiksnius, kurie teigiamai ir neigiamai veikia žarnyno mikrobiotą.
  • Galiu paaiškinti, kaip gyvenimo būdas veikia žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą.

Kokį vieną įprotį galėtum keisti ar stiprinti, kad padėtum savo žarnyno mikrobiotai? Kodėl?

Galimos mokymosi veiklos

"Mikrobiota - nematomi mūsų pagalbininkai". Mokiniai nagrinėja žmogaus žarnyne gyvenančių mikroorganizmų įvairovę ir jų atliekamas funkcijas. Dirbdami poromis arba grupėmis, mokiniai, naudodamiesi paveikslais, schemomis ir informaciniais šaltiniais, aiškinasi, kaip mikroorganizmai padeda skaidyti maisto medžiagas, gaminti kai kuriuos vitaminus ir palaikyti virškinimo sistemos veiklą. Atlikę užduotį, mokiniai sukuria "mikrobiotos portretą" - schemą, kurioje pavaizduoja pagrindinius mikrobiotos vaidmenis žmogaus organizme. Pristatydami darbą, mokiniai aptaria, kodėl nors mikroorganizmai yra labai maži, jų reikšmė žmogaus sveikatai yra didelė.

Galimos užduotys mokiniams

"Mikrobiotos draugai ir priešai". Mokiniai analizuoja skirtingų veiksnių poveikį žarnyno mikrobiotai: sveikos mitybos, skaidulinių medžiagų vartojimo, antibiotikų, fizinio aktyvumo ir gyvenimo būdo. Jie parengia schemą arba plakatą, kuriame nurodo, kokie įpročiai padeda palaikyti įvairią ir sveiką mikrobiotą, o kokie gali ją sutrikdyti. Pristatymo metu mokiniai paaiškina, kodėl subalansuota mikrobiota yra svarbi virškinimo procesui ir žmogaus sveikatai.

Mokymosi ištekliai https://www.britannica.com/science/human-microbiome
https://kidshealth.org/
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/
Play your microbiome well - EMBL ELLS
Mokomasi apibūdinti imunitetą kaip apsauginę organizmo funkciją; apibūdinti žmogaus organizmo prisitaikymą apsisaugoti nuo infekcinių ligų (oda ir gleivinės; karščiavimas, fagocitozė); paaiškinti vakcinų svarbą infekcinių ligų profilaktikai, serumų naudojimą gydymui, antikūnų paskirtį infekcinių ligų diagnostikai. Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. Apibūdinami galimi alergijos požymiai (ašarojimas, dusimas, čiaudėjimas, kosėjimas, odos paraudimai, bėrimai) ir nurodoma, kokios maiste ir aplinkoje (žiedadulkės, dulkių erkutės) esančios medžiagos gali būti alergenais.
BP

[...] Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. [...]

Tikslas

Išsiaiškinti, kuo skiriasi epidemija ir pandemija, kokie veiksniai lemia užkrečiamųjų ligų plitimą bei kaip vakcinacija ir kitos apsaugos priemonės gali sumažinti infekcijų plitimą ir jų pasekmes visuomenei.

Mokymosi uždaviniai
  1. Paaiškinti sąvokas epidemija ir pandemija bei nurodyti esminius jų skirtumus.
  2. Apibūdinti infekcinių ligų plitimą lemiančius veiksnius, vartojant sąvokas: užsikrėtimas, inkubacinis laikotarpis, besimptomis atvejis, hospitalizacija.
  3. Naudojantis COVID-19 simuliacija palyginti, kaip ligos plitimą veikia vakcinacija, kaukių dėvėjimas ir saugaus atstumo laikymasis.
  4. Interpretuoti simuliacijos rezultatus ir argumentuotai paaiškinti, kodėl visuomenės elgesys bei kolektyvinis imunitetas yra svarbūs valdant epidemijas ir pandemijas.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo kompetencija - mokiniai aiškinasi epidemijos ir pandemijos skirtumus, analizuoja infekcinių ligų plitimą lemiančius veiksnius ir remdamiesi simuliacijos rezultatais daro pagrįstas išvadas.

Skaitmeninė kompetencija - mokiniai naudodamiesi COVID-19 simuliacija tiria, kaip skirtingos apsaugos priemonės veikia ligos plitimą, ir interpretuoja gautus duomenis.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija - mokiniai vertina vakcinacijos, kaukių dėvėjimo, saugaus atstumo ir kitų prevencijos priemonių reikšmę asmens bei visuomenės sveikatai.

Pilietiškumo kompetencija - mokiniai aiškinasi, kaip individualus atsakingas elgesys ir kolektyvinis imunitetas prisideda prie infekcinių ligų plitimo mažinimo visuomenėje.

Komunikavimo kompetencija - mokiniai remdamiesi simuliacijos duomenimis argumentuotai paaiškina, kodėl visuomenės elgesys ir prevencinės priemonės yra svarbios valdant epidemijas ir pandemijas.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Pamokos pradžioje mokytojas lentoje arba ekrane pateikia žodžius - endemija, epidemija ir pandemija. Šalia pateikia laiptelius iš trijų pakopų ir paprašo mokinių sudėlioti šiuos terminus ligos paplitimo mąsto didėjimo tvarka. Kuomet mokiniai nurodo teisingą tvarką, mokytojas užduoda mokiniams klausimą: "Kada vienos infekcijos protrūkis tampa nebe vietine problema, o viso pasaulio problema?"

Mokiniams skiriama 1–2 minutės individualiai pagalvoti, o tuomet keli jų atsakymai trumpai aptariami klasėje. Mokytojas gali pateikti papildomus klausimus:

  • Ar liga turi susargdinti labai daug žmonių, kad būtų vadinama pandemija?
  • Ar pandemija visada reiškia, kad liga yra mirtina?
  • Kaip vienas užsikrėtęs žmogus gali paveikti šimtus ar net tūkstančius kitų žmonių?
  • Kas pasikeistų, jei dalis visuomenės būtų paskiepyta arba žmonės laikytųsi apsaugos priemonių?

Po mokinių atsakymų mokytojas pristato pamokoje nagrinėjamą problemą:
"Šiandien ne tik išsiaiškinsime, kuo epidemija skiriasi nuo pandemijos, bet ir patys modeliuosime infekcijos plitimą. COVID-19 simuliacijoje galėsime keisti žmonių elgesį ir stebėti, ar mūsų sprendimai pakeis ligos protrūkio eigą."

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai suskirstomi į grupes po keturis ir kartu įsijungia COVID-19 simuliaciją https://askabiologist.asu.edu/games-sims/covid-sim/play.html. Darbui galima naudoti kompiuterį, planšetę arba telefoną. Mokiniams išdalinami darbo lapai su instrukcijomis ir klausimais. Šiame darbo lape mokiniai žymės atliktus žingsnius atsakys į klausimus.

Įsijungę COVID simuliacijos žaidimą, susikurkite savo miestą.

Miesto pavadinimas: __________________________

Gyventojų skaičius: ___________________________

Apie SARS-CoV-2:

  1. Kokia dalis užsikrėtusiųjų COVID-19 nepatiria jokių simptomų?
  2. Kodėl, jūsų nuomone, tokie besimptomiai atvejai gali būti pavojingi visuomenei?
  3. Kokia tikimybė, kad simptominis COVID-19 atvejis pateks į ligoninę?
  4. Kaip manote, kokie veiksniai gali lemti didesnį hospitalizacijos poreikį tam tikrose žmonių grupėse?
  5. Kiek žmonių vidutiniškai užkrečia vienas užsikrėtęs asmuo?
  6. Kaip galėtų pasikeisti viruso plitimo greitis, jei daugiau žmonių laikytųsi apsaugos priemonių, pavyzdžiui, dėvėtų kaukes ar skiepytųsi?

Kitame puslapyje pasirinkite neskiepyti savo populiacijos. Paaiškinkite, kaip suprantate, kas yra kolektyvinis imunitetas (herd immunity).

Kitame puslapyje pasirinkite kokių apsaugos priemonių laikysis jūsų populiacija. Pažymėkite, ką pasirinkote:
Kaukių tipas: ...

Dėvėjimo pradžios data:...

Dėvėjimo pabaigos data:...

Kiek procentų populiacijos teisingai naudos kaukes:...

Paaiškinkite, kodėl pasirinkote tokius parametrus:...

Saugaus atstumo laikymasis

Saugaus atstumo laikymosi pradžios data:
Saugaus atstumo laikymosi pabaigos data:
Kiek procentų populiacijos teisingai laikosi saugaus atstumo:
Paaiškinkite, kodėl pasirinkote tokius parametrus.

Žemėlapyje išdėliokite infekuotus individus. Kiek jų pasirinkote?

Pradėkite simuliaciją.

Užduotis

Rezultatų apdorojimas ir aptarimas. Gavę simuliacijos rezultatus mokiniai gali grupėse piešti plakatus, arba kurti prezentacijas, kurias vėliau pristatys klasei apie savo sumodeliuotą miestą.

Mokiniams pateikiamos tolesnės instrukcijos:

    1. Nubraižykite grafiką, kurį gavote atlikę pirmą simuliaciją. Legendoje pažymėkite kur kokią spalvą naudojote grafiko braižymui.
    2. Paspauskite "Save simulation" ir pasirinkite "Run again with vaccinations" ir nubraižykite gautą grafiką.
    3. Paspauskite "Save simulation" ir paspauskite "Compare outbreaks"

Pabaigę savo plakatus arba prezentacijas mokiniai trumpai pristato rezultatus klasėje.

Įsivertinimas / refleksija

Mokiniams pateikiami klausimai:

  1. Kaip visuotinė vakcinacija gali paveikti infekcijų, hospitalizacijų ir mirčių skaičių pandemijos metu?
  2. Kodėl net ir esant apsaugos priemonėms, tokioms kaip kaukės ir atstumas, pandemijos padariniai gali būti labai skirtingi priklausomai nuo vakcinacijos lygio?
  3. Kokį vaidmenį atlieka visuomenės bendras paklusnumas sveikatos rekomendacijoms valdant pandemiją?
  4. Kokias pasekmes visuomenei gali turėti žemas skiepijimosi lygis net ir naudojant kitas apsaugos priemones?
  5. Kaip manote, kokios būtų ilgalaikės sveikatos sistemos pasekmės, jei daug gyventojų taptų infekuoti ir hospitalizuoti dėl žemos vakcinacijos?
Galimos mokymosi veiklos

"Epidemija ar pandemija?" - situacijų analizė. Mokiniams pateikiamos kelios trumpos situacijos apie infekcinės ligos plitimą: vienoje mokykloje, mieste, keliose šalies teritorijose ir keliuose žemynuose. Dirbdami poromis mokiniai nusprendžia, ar situaciją galima vadinti protrūkiu, epidemija ar pandemija, ir savo sprendimą pagrindžia.

"Ekspertų grupės" - kaip sustabdyti epidemiją? Mokiniai suskirstomi į grupes. Kiekviena grupė nagrinėja vieną priemonę: vakcinaciją, kaukių dėvėjimą, saugaus atstumo laikymąsi arba sergančiųjų izoliaciją. Grupė turi paaiškinti, kaip jų priemonė gali paveikti infekcijos plitimą. Po trumpo pasiruošimo grupės pristato savo išvadas, o klasė aptaria, kodėl dažniausiai veiksmingiausias yra kelių priemonių derinys.

Galimos užduotys mokiniams

Dirbkite grupėje. Išnagrinėkite jums paskirtą infekcinių ligų plitimo mažinimo priemonę ir pasiruoškite ją pristatyti klasei.

Grupės nagrinėja vieną iš priemonių:

  • Vakcinacija
  • Kaukių dėvėjimas
  • Saugaus atstumo laikymasis
  • Sergančiųjų izoliacija

Aptarkite:

  1. Kaip ši priemonė padeda mažinti infekcijos plitimą?
  2. Kaip ji gali sumažinti žmonių užsikrėtimo riziką?
  3. Pateikite vieną kasdienio gyvenimo pavyzdį.
  4. Sukurkite trumpą šūkį, skatinantį taikyti šią priemonę.

Pristatydami klasėje atsakykite į klausimą: Kodėl infekcinės ligos plitimą dažnai veiksmingiau stabdyti taikant kelias priemones kartu?

Mokymosi ištekliai https://askabiologist.asu.edu/games-sims/covid-sim/play.html
Mokomasi apibūdinti krauju perduodamų ir oro lašeliniu būdu plintančių virusų sukeliamas ligas; pirmuonių (maliarinis plazmodijus), kirmėlių (kaspinuočių, askaridžių, spalinių) sukeliamas ligas ir erkių platinamų sukėlėjų sukeliamas ligas (erkinis encefalitas, Laimo liga); analizuojant statistinius duomenis nagrinėti infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų prevenciją. Mokomasi nurodyti, kad antibiotikai skiriami gydant bakterines, o ne virusines ligas; paaiškinti antibiotikų vartojimo principus, neleidžiančius susiformuoti antibiotikams atsparioms bakterijoms.
BP

[...] analizuojant statistinius duomenis nagrinėti infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų prevenciją. Mokomasi nurodyti, kad antibiotikai skiriami gydant bakterines, o ne virusines ligas; paaiškinti antibiotikų vartojimo principus, neleidžiančius susiformuoti antibiotikams atsparioms bakterijoms.

Tikslas

Nagrinėti infekcinių ligų plitimo būdus, paplitimą ir prevenciją bei atsakingo antibiotikų vartojimo reikšmę.

Mokymosi uždaviniai
  1. Apibūdinti virusų, pirmuonių, kirmėlių ir erkių platinamų sukėlėjų sukeliamų ligų plitimo būdus.
  2. Analizuoti infekcinių ligų paplitimo Lietuvoje ir pasaulyje statistinius duomenis.
  3. Nurodyti infekcinių ligų prevencijos priemones, atsižvelgiant į jų plitimo būdą.
  4. Paaiškinti tinkamo antibiotikų vartojimo principus ir jų reikšmę mažinant antibiotikams atsparių bakterijų formavimąsi.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - mokiniai analizuoja infekcinių ligų paplitimo duomenis, nustato ryšius tarp ligos sukėlėjo, plitimo būdo ir prevencijos, paaiškina antibiotikų veikimo ir tinkamo jų vartojimo principus.

Skaitmeninė - naudodami skaitmeninius infekcinių ligų paplitimo duomenis, mokiniai atrenka ir kritiškai vertina internete pateikiamą informaciją apie infekcijas ir antibiotikų vartojimą.

Komunikavimo - aptaria informacijos šaltinių teiginius apie sveikatą ir patikimų informacijos šaltinių duomenis, mokosi skirti nuomonę nuo fakto.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija - įvertina infekcijų prevencijos ir atsakingo antibiotikų vartojimo reikšmę asmens bei visuomenės sveikatai.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokytojas mokinius pakviečia į ekraną pažvelgti lyg į asmeninį telefoną. Vieną po kito parodo keturis socialinių tinklų įrašus primenančius teiginius, tačiau iš karto neatskleidžia, kurie iš jų teisingi:
1. Susirgai gripu? Antibiotikai padės greičiau pasveikti.

2. Laimo liga galima užsikrėsti nuo kito sergančio žmogaus.

3. Maliarija Lietuvoje neplinta, vadinasi, lietuviui ja susirgti neįmanoma.

4. Pasijutai geriau - likusių antibiotikų vartoti nebūtina.

Mokiniai individualiai prie kiekvieno teiginio pažymi:
PATIKĖČIAU/ SUABEJOČIAU / NEPATIKĖČIAU

Mokytojas atsakymų neatskleidžia, bet iškelia klausimą: "Kaip atskirti faktą apie infekcines ligas nuo pavojingo mito?"

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Pirma veiklos dalis.

Mokiniai dirba poromis. Kiekviena pora gauna arba ekrane pasirenka vieną informacinį teiginį, pavyzdžiui:

  • Antibiotikai gydo virusines infekcijas.
  • Erkinį encefalitą ir Laimo ligą sukelia tas pats sukėlėjas.
  • Nuo erkinio encefalito galima apsisaugoti skiepais.
  • Maliarija paplitusi vienodai visame pasaulyje.
  • Spalinėmis dažniausiai užsikrečiama per nešvarias rankas ir užterštus daiktus.

Mokiniai ieško informacijos patikimuose šaltiniuose (NVSC, ULAC archyvinę / NVSC informaciją, PSO, ECDC), jų užduotis yra kritiškai vertinti pasirinktą teiginį ir pateikti atsakymą pagal tokią schemą:
TEIGINYS → ĮRODYMAS → VERDIKTAS

Verdiktas: teisinga / iš dalies teisinga / klaidinga ( mokinys negali parašyti tik "klaidinga".

Antra veiklos dalis.

Mokiniams pateikiami 2–3 nesudėtingi grafikai ar žemėlapiai (erkinio encefalito atvejai Lietuvoje; Laimo ligos atvejai Lietuvoje;

maliarijos paplitimo pasaulyje žemėlapis). Mokiniai individualiai analizuoja vieną pasirinktą grafiką ar žemėlapį pažymėdami užrašuose:

  1. Kur liga paplitusi labiausiai?
  2. Kokį dėsningumą galima pastebėti?
  3. Kokios prevencijos priemonės būtų svarbios atsižvelgiant į ligos plitimo būdą?

Šaltinis: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), "Sergamumo erkių platinamomis ligomis 2024 m. apžvalga", 4 pav. "Sergamumas EE apskrityse 2024 m."

Užduotis

Mokiniams pateikiamas trumpas tariamas socialinio tinklo įrašas:
"Man gydytojas paskyrė antibiotikų. Po trijų dienų pasijutau gerai, todėl nustojau juos vartoti. Likusias tabletes pasilikau - jeigu kitą kartą susirgsiu gripu, nereikės eiti pas gydytoją."

Mokinys turi:

  1. Nurodyti, kuriuose teiginiuose pateikiama biologiniu požiūriu netinkama informacija.
  2. Paaiškinti, kodėl antibiotikai neskiriami virusinėms ligoms gydyti.
  3. Paaiškinti, kokių antibiotikų vartojimo principų reikia laikytis, siekiant mažinti antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimo ir plitimo riziką.
  4. Pagrįsti, kodėl socialiniuose tinkluose pateikiamą informaciją apie infekcinių ligų gydymą svarbu tikrinti patikimuose šaltiniuose.
Įsivertinimas / refleksija

Pamokos pabaigoje grįžtama prie tų pačių keturių teiginių, kurie buvo parodyti pamokos pradžioje. Mokinys dar kartą pažymi užrašuose

PATIKĖČIAU / SUABEJOČIAU / NEPATIKĖČIAU

ir kiekvieną pasirinkimą argumentuoja.

Galimos mokymosi veiklos

Infekcinių ligų paplitimo duomenų tyrimas. Naudojantis NVSC ir PSO pateikiamais statistiniais duomenimis, žemėlapiais ir grafikais mokiniai analizuoja erkinio encefalito, Laimo ligos Lietuvoje ir maliarijos pasaulyje paplitimą. Palygina skirtingų teritorijų duomenis, pastebi paplitimo dėsningumus ir nurodo ligų prevencijos priemones.

Infekcijos perdavimo grandinė. Mokiniams pateikiamos skirtingos infekcinės ligos. Mokiniai modeliuoja jų perdavimo kelią:
sukėlėjas → šaltinis / pernešėjas → patekimo į žmogaus organizmą būdas → žmogus.

Modelius palygina ir prie kiekvieno nurodo vietą grandinėje, kurioje tinkama prevencijos priemonė galėtų sumažinti užsikrėtimo tikimybę. Taip galima nagrinėti oro lašeliniu ir krauju perduodamas infekcijas, maliariją, helmintų sukeliamas bei erkių platinamas ligas.

Kelionės rizikos žemėlapis. Mokiniai pasirinka kelionės kryptį už Europos ribų ir, naudojantis PSO duomenimis, išsiaiškina, ar pasirinktoje teritorijoje paplitusi maliarija. Analizuoja žemėlapį, nurodo galimą infekcijos perdavimo būdą ir tinkamas prevencijos priemones.

Galimos užduotys mokiniams

Infekcinių ligų plitimas ir prevencija. Mokiniai pasirenka tris skirtingais būdais plintančias infekcines ligas. Apibūdina jų sukėlėjus ir plitimo būdus, palygina užsikrėtimo kelius ir nurodo kiekvienai ligai tinkamas prevencijos priemones.

Erkinis encefalitas ir Laimo liga - panašu, bet ne tas pats. Mokiniams reikia palyginti dvi Lietuvoje erkių platinamas ligas pagal sukėlėją, užsikrėtimo būdą ir prevenciją. Paaiškinti, kodėl ta pati prevencijos priemonė - skiepai - netinka abiem ligoms.

Mokymosi ištekliai https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/erkiu-pernesamos-ligos/
https://www.who.int/data/gho/data/themes/malaria/GHO/
https://antibiotic.ecdc.europa.eu/en/news-events/beat-bugs-course
Mokomasi atpažinti centrinės ir periferinės nervų sistemos dalis, paaiškinti jų funkcijas, tyrinėjant atpažinti nervinį audinį ir paaiškinti jo sandarą; modeliuojant apibūdinti nervinę ląstelę, nervinių ląstelių tipus ir jų atliekamas funkcijas. Mokomasi apibūdinti galvos smegenų dalis ir jų funkcijas, nurodyti nugaros smegenų vaidmenį susidarant reflekso lankui. Mokomasi sudaryti ir analizuoti reflekso lanko schemas, apibūdinti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip centrinė ir periferinė nervų sistemos padeda organizmui palaikyti ryšį su aplinka. Mokomasi susieti akies ir ausies sandarą su atliekamomis funkcijomis, tyrinėjant aiškinamasi, kaip šie organai pritaikyti regos ir klausos pojūčiams susidaryti. Mokomasi apibūdinti judėjimą kaip bendrą kaulų, raumenų ir nervų sistemos veiklą. Analizuojami statistiniai duomenys apie įvairių priklausomybių ligų paplitimą; mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti homeostazę ir jos valdymo mechanizmą neigiamu grįžtamuoju principu; naudojantis schemomis nurodyti, kaip oda dalyvauja palaikant pastovią temperatūrą.
BP

[...] modeliuojant apibūdinti nervinę ląstelę, nervinių ląstelių tipus ir jų atliekamas funkcijas. [...]

Tikslas

Apibūdinti nervinės ląstelės sandarą, nervinių ląstelių tipus ir jų atliekamas funkcijas.

Mokymosi uždaviniai
  1. Apibrėžti nervinę ląstelę ir paaiškinti jos reikšmę nervų sistemos veiklai.
  2. Nurodyti pagrindines neurono dalis ir paaiškinti jų atliekamas funkcijas.
  3. Apibūdinti juntamųjų, įterptinių ir judinamųjų nervinių ląstelių tipus bei jų vaidmenį perduodant informaciją organizme.
  4. Sukurti nervinės ląstelės modelį ir, remiantis juo, paaiškinti, kaip neurono sandara susijusi su nervinio impulso perdavimu.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - aiškinasi nervinės ląstelės sandarą, tipus ir funkcijas.

Komunikavimo - pristato neuronų modelius ir, vartodami biologijos sąvokas, aiškina nervų sistemos veiklą.

Kūrybiškumo - kuria neurono modelį, kūrybiškai vaizduodami jo sandarą.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokiniams pateikiama situacija: "Kodėl palietę karštą daiktą greitai atitraukiame ranką?" Aptariama, kaip organizme perduodama informacija, ir pristatoma neurono reikšmė nervų sistemoje.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai, dirbdami poromis:
1.Naudodamiesi vadovėliu, schemomis ir kitais informacijos šaltiniais atpažįsta pagrindines neurono dalis ir aptaria jų funkcijas.

2.Pasirenka medžiagas arba skaitmeninę priemonę, iš kurios kurs neurono modelį.

3. Sukuria neurono modelį, pavaizduodami jo kūną, branduolį, dendritus, aksoną ir mielininį dangalą.

4.Pažymi neurono dalis ir modelyje rodyklėmis nurodo nervinio impulso sklidimo kryptį.

5.Palygina savo modelį su pateikta neurono schema, patikrina, ar visos pagrindinės dalys pavaizduotos tinkamai, ir prireikus modelį patikslina.

Užduotis

Remdamiesi sukurtu neurono modeliu, įvardykite neurono dalis ir paaiškinkite jų funkcijas. Nustatykite, kokio tipo neuroną vaizduoja jūsų modelis. Pasirinkę konkrečią situaciją, pavaizduokite nervinio impulso kelią nuo receptoriaus iki atsako ir paaiškinkite, kaip neurono sandara padeda priimti ir perduoti nervinius impulsus.

Įsivertinimas / refleksija

Ką naujo sužinojau apie nervinę ląstelę ir jos funkcijas?

Kaip neurono sandara padeda perduoti informaciją?

Kuo skiriasi juntamieji, įterptiniai ir judinamieji neuronai?

Kas atliekant užduotį sekėsi geriausiai, o ką dar reikėtų patobulinti?

Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai, dirbdami grupėse, sudaro sąvokų žemėlapį tema "Neuronas - nervinės sistemos pagrindas". Jame susieja neurono sandarą, dalių funkcijas, neuronų tipus ir nervinio impulso perdavimo eigą. Sukurtus sąvokų žemėlapius mokiniai pristato klasei ir palygina tarpusavyje.

Galimos užduotys mokiniams

"Nervinio impulso kelias": mokiniai traukia korteles su kasdienėmis situacijomis (pvz., palietė karštą puodelį, įsidūrė pirštą, išgirdo garsų signalą). Perskaitę situaciją, jie paaiškina, kaip nervinis impulsas keliauja nuo receptoriaus iki atsako, įvardija dalyvaujančius neuronų tipus ir jų funkcijas. Kitas mokinys įvertina atsakymą, patikrina jo tikslumą ir prireikus papildo.

Mokymosi ištekliai

https://www.britannica.com/science/neuron
https://kidshealth.org/


BP

[...] Analizuojami statistiniai duomenys apie įvairių priklausomybių ligų paplitimą; mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui.[...]

Tikslas

Analizuoti statistinius duomenis apie priklausomybių paplitimą ir paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų poveikį žmogaus organizmo sistemoms bei sveikatai.

Mokymosi uždaviniai
  1. Apibrėžti psichoaktyviąsias medžiagas ir jų sukeliamą priklausomybę.
  2. Analizuoti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo statistinius duomenis.
  3. Paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų poveikį nervų sistemai ir žmogaus organizmui.
  4. Įvertinti priklausomybių poveikį sveikatai ir pasiūlyti sveikos gyvensenos rekomendacijas.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - analizuoja psichoaktyviųjų medžiagų poveikį organizmui ir jų vartojimo pasekmes, atpažįsta priežasties ir pasekmės ryšius.

Komunikavimo - pasirenka patikimus informacijos šaltinius, skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios nuomonės, aptaria priklausomybių problemas ir pristato analizės rezultatus, vartodami biologijos sąvokas.

Skaitmeninė - analizuoja statistinius duomenis ir skaitmeninius informacijos šaltinius.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos - supranta priklausomybių poveikį sveikatai ir ugdosi atsakingą požiūrį į sveiką gyvenseną.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokiniams užduodamas klausimas: "Kodėl žmonės kartais renkasi tai, kas kenkia jų sveikatai?" Mokiniai išsako savo nuomonę, aptaria galimas priežastis, o mokytojas susieja atsakymus su pamokos tema.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai grupėse analizuoja statistinius duomenis Ką rodo Lietuvos mokinių pasirinkimai? Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo analizė pagal ESPAD 2024 duomenis" https://ntakd.lrv.lt/public/canonical/1734325309/1222/ESPAD_2024%20bendra_ataskaita_.pdf apie skirtingų priklausomybių (tabako, alkoholio, narkotinių medžiagų) paplitimą. Naudodamiesi informaciniais šaltiniais, aiškinasi psichoaktyviųjų medžiagų poveikį nervų sistemai, smegenims ir kitoms organizmo sistemoms. Grupės pristato išvadas ir diskutuoja, kaip priklausomybių atsiradimas veikia žmogaus sveikatą bei gyvenimo kokybę.

Darbo tikslas: išanalizuoti statistinius duomenis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą tarp Lietuvos mokinių ir paaiškinti jų poveikį žmogaus organizmui.

Darbo eiga:

1. Mokiniai susiskirsto grupėmis. Kiekviena grupė gauna vienos psichoaktyviosios medžiagos statistinius duomenis iš ESPAD 2024 tyrimo:
1 grupė - alkoholis

2 grupė - tabakas ir elektroninės cigaretės

3 grupė - kanapės ir kitos narkotinės medžiagos

4 grupė - raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas be gydytojo paskyrimo

2. Mokiniai analizuoja pateiktas diagramas ir atsako į klausimus:

  • Koks šios medžiagos vartojimo paplitimas tarp Lietuvos 15–16 metų mokinių?
  • Ar vartojimas skiriasi pagal lytį?
  • Ką rodo skirtumas tarp "bent kartą gyvenime vartojusių" ir "vartojusių per pastarąjį mėnesį"?
  • Kokią išvadą galima padaryti iš pateiktų duomenų?

3. Kodėl gali išsivystyti priklausomybė?

____________________________________________________________

4. Kokios galimos ilgalaikės pasekmės sveikatai?

____________________________________________________________

____________________________________________________________

5. Kiekviena grupė pristato savo analizę klasei. Klausydamiesi kitų grupių, mokiniai pildo bendrą klasės minčių žemėlapį "Psichoaktyviųjų medžiagų poveikis žmogui", kuriame susieja psichoaktyviųjų medžiagų rūšis, jų poveikį nervų sistemai, kitoms organizmo sistemoms, galimas priklausomybes ir pasekmes sveikatai.

Užduotis

Remdamiesi biologijos žiniomis ir informaciniais šaltiniais, mokiniai parengia psichoaktyvios medžiagos poveikio kortelę:
Medžiaga: _______________________

1. Kaip patenka į organizmą?

☐ Kvėpuojant

☐ Nurijus

☐ Kitu būdu: ___________________

2. Kokią organizmo sistemą labiausiai veikia?

☐ Nervų sistemą

☐ Kvėpavimo sistemą

☐ Kraujotakos sistemą

☐ Virškinimo sistemą

3. Koks poveikis organizmui?

____________________________________________________________

Įsivertinimas / refleksija

Mokiniai užbaigia sakinius:
Remdamasis statistiniais duomenimis supratau, kad ...

Didelį poveikį žmogaus organizmui psichoaktyviosios medžiagos daro todėl, kad ...

Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai, dirbdami grupėse, parengia rekomendacijas bendraamžiams, kaip išvengti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir išsaugoti sveiką gyvenseną. Rekomendacijas pristato klasei ir aptaria jų pagrįstumą.

Galimos užduotys mokiniams

"Statistika ir sveikata: išanalizuok, paaiškink, padaryk išvadą". Mokiniai gauna ESPAD 2024 duomenų ištrauką apie vienos psichoaktyviosios medžiagos vartojimą.Mokiniai šskiria svarbiausius statistinius duomenis, nubraižo arba analizuoja pateiktą diagramą, paaiškina, kaip ši medžiaga veikia nervų sistemą ir kitas organizmo sistemas, nurodo galimas vartojimo pasekmes sveikatai, parengia trumpą rekomendaciją, kaip mažinti priklausomybės riziką.

Mokymosi ištekliai https://ntakd.lrv.lt/public/canonical/1734325309/1222/ESPAD_2024%20bendra_ataskaita_.pdf
https://ntakd.lrv.lt/
https://sam.lrv.lt/
Mokomasi atpažinti endokrinines liaukas (hipofizė, kasa, antinksčiai), apibūdinti jų išskiriamų hormonų (augimo (somatotropino), insulino, gliukagono, adrenalino) poveikį organizmui. Naudojantis schemomis, mokomasi apibūdinti kasos išskiriamų hormonų įtaką palaikant gliukozės pastovią koncentraciją kraujuje. Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. Mokomasi apibūdinti neurohumoralinį organizmo reguliavimą, pagrįstą nervų ir endokrininės sistemos veikimu; mokomasi paaiškinti, kaip stresinėse situacijose nervų sistema ir antinksčių išskiriamas hormonas adrenalinas lemia kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo sistemų funkcijų pakitimus, elgseną.
BP

[...] Naudojantis schemomis, mokomasi apibūdinti kasos išskiriamų hormonų įtaką palaikant gliukozės pastovią koncentraciją kraujuje. Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. [...]

Tikslas

Analizuojant gliukozės koncentracijos kraujyje kitimo duomenis išsiaiškinti, kaip kasos hormonas insulinas palaiko pastovią gliukozės koncentraciją kraujyje.

Mokymosi uždaviniai
  1. Paaiškinti gliukozės reikšmę organizmui ir nurodyti, kodėl jos koncentracija kraujyje turi būti reguliuojama.
  2. Naudojantis schema paaiškinti insulino poveikį gliukozės koncentracijai kraujyje.
  3. Analizuoti gliukozės koncentracijos kraujyje duomenis, juos pavaizduoti grafiku ir apibūdinti gliukozės koncentracijos kitimą po valgio.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo kompetencija - mokiniai analizuoja gliukozės koncentracijos kraujyje kitimo duomenis, aiškina insulino poveikį ir sieja jį su pastovios vidinės organizmo aplinkos palaikymu.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija - mokiniai aiškinasi gliukozės koncentracijos kraujyje reguliavimo svarbą ir sieja šias žinias su sveikatos išsaugojimu bei cukrinio diabeto prevencija.

Komunikavimo kompetencija - mokiniai, remdamiesi schema, duomenimis ir sudarytu grafiku, biologijos sąvokomis paaiškina gliukozės koncentracijos kraujyje kitimą ir insulino vaidmenį.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Pamokos pradžioje mokytojas lentoje užrašo du skaičius: 5 mmol/l ir 9 mmol/l ir klausia: "Jeigu abu skaičiai rodo gliukozės kiekį kraujyje, kuris iš jų turėtų kelti daugiau klausimų ir kodėl?" Mokiniai trumpai spėja, ką šie skaičiai galėtų reikšti.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai, naudodamiesi mokytojo pateikta schema, susipažįsta su gliukozės koncentracijos reguliavimu. Kai gliukozės kraujyje per daug:
Pavalgius → gliukozės koncentracija didėja → kasa išskiria insuliną → ląstelės paima daugiau gliukozės iš kraujo → gliukozės koncentracija mažėja.

Paaiškinama, kad insulinas padeda gliukozei patekti į daugelį organizmo ląstelių, kur ji gali būti naudojama energijai arba kaupiama atsargai. Kai gliukozės kraujyje per mažai:
Ilgiau nevalgius → gliukozės koncentracija mažėja → kasa išskiria gliukagoną → kepenyse sukauptos atsargos panaudojamos gliukozei išskirti į kraują → gliukozės koncentracija didėja.

Mokiniai padaro pagrindinę išvadą:
Insulinas gliukozės koncentraciją kraujyje mažina, o gliukagonas - didina.

Užduotis

Mokiniai savarankiškai atlikdami užduotis, analizuoja pateiktus duomenis.

  1. Lentelėje pateikti gliukozės koncentracijos kraujyje tyrimo duomenys. Išnagrinėję tyrimo rezultatus nubraižykite juos atspindintį grafiką.
Laikas po valgio Valgio metu 30 min. 1 val. 1 val. 30 min. 2 val. 2 val. 30 min. 3 val. 3 val. 30 min. 4 val.
Gliukozės koncentracija kraujyje 5,5 mmol/l 7 mmol/l 8 mmol/l 7,5 mmol/l 7 mmol/l 6 mmol/l 6 mmol/l 5,5 mmol/l 5 mmol/l

  1. Parašykite atlikto tyrimo išvadą.

____________________________________________________________

  1. Atsakykite į klausimus:

3.1.Kas yra pagrindinis mūsų kūno energijos šaltinis ir kodėl jis svarbus?

____________________________________________________________

3.2.Kaip insulinas padeda mūsų kūnui panaudoti gliukozę?

___________________________________________________________

3.3.Kas gali atsitikti, jei organizmas neturi pakankamai insulino?

____________________________________________________________

3.4.Kokie yra normalūs gliukozės kiekio kraujyje rodikliai sveikam žmogui?

____________________________________________________________

3.5.Ką reiškia prediabetas ir kokie gliukozės kiekio rodikliai jį nustato?

__________________________________________________________

3.6.Koks gliukozės kiekis kraujyje gali rodyti, kad žmogui galbūt yra diabetas?

_________________________________________________________________

3.7.Kuo skiriasi kapiliarinis ir veninis kraujo tyrimas gliukozės kiekiui nustatyti?

____________________________________________________________

3.8.Kaip pasikeistų grafikas, jei tyrimo rezultatai parodytų gliukozės koncentracijos pokyčius nuo normalaus lygio iki diabeto lygio?

____________________________________________________________

Įsivertinimas / refleksija
  1. Kodėl gliukozė yra svarbi organizmui ir kodėl jos koncentracija kraujyje turi būti reguliuojama?
  2. Kaip insulinas ir gliukagonas veikia gliukozės koncentraciją kraujyje?
  3. Ką parodė jūsų nubraižytas grafikas apie gliukozės koncentracijos kitimą po valgio?
Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai analizuoja kelis trumpus gliukozės koncentracijos pokyčių pavyzdžius prieš valgį ir po jo. Jie nustato, kuriuo metu turėtų būti aktyvesnis insulino, o kuriuo - gliukagono veikimas.

Galimos užduotys mokiniams

Mokiniai lentelėje palygina organizmo būklę po valgio ir ilgiau nevalgius: gliukozės kiekį kraujyje, aktyvesnį hormoną ir jo poveikį. Pabaigoje parašo vieną bendrą išvadą apie gliukozės pusiausvyros palaikymą.

Mokymosi ištekliai https://www.scribd.com/document/462331939/Metodine-medziaga-Biologija-9–10-kl
https://www.thenational.academy/teachers/lessons/insulin-glucagon-and-the-control-of-blood-sugar-level?utm
https://biologija.smp.emokykla.lt/?utm
Mokomasi apibūdinti vyro ir moters lytinių organų sandarą ir susieti ją su jų atliekamomis funkcijomis; mokomasi paaiškinti lytinių hormonų svarbą brendimui. Aiškinamasi, kodėl svarbu, kad lytinės ląstelės, susidariusios mejozės būdu, turi perpus mažesnį chromosomų rinkinį; mokomasi apibūdinti, kaip jos prisitaikiusios apvaisinimui. Mokomasi apibūdinti, kas yra chromosomų rinkinys, ir paaiškinti, kad žmogaus lyties paveldėjimą nulemia lytinės chromosomos (XX – moteris, XY – vyras). Nurodyti mitozės ir mejozės svarbą žmogaus gyvenimo cikle.
BP

Mokomasi apibūdinti vyro ir moters lytinių organų sandarą ir susieti ją su jų atliekamomis funkcijomis; mokomasi paaiškinti lytinių hormonų svarbą brendimui. [...]

Tikslas

Apibūdinti vyro ir moters lytinių organų sandarą siejant ją su atliekamomis funkcijomis, paaiškinti lytinių hormonų svarbą brendimui.

Mokymosi uždaviniai
  1. Apibūdinti pagrindinių vyro ir moters lytinių organų sandarą ir jų atliekamas funkcijas.
  2. Palyginti vyro ir moters lytines sistemas, nurodant jų sandaros ir atliekamų funkcijų panašumus bei skirtumus.
  3. Paaiškinti lytinių hormonų svarbą lytinės sistemos brendimui ir brendimo metu vykstantiems organizmo pokyčiams.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - nagrinėja vyro ir moters lytinės sistemos sandarą, sieja lytinių organų sandaros ypatumus su jų atliekamomis funkcijomis.

Komunikavimo - interpretuoja schemose ir iliustracijose pateiktą informaciją, argumentuotai paaiškinti savo atsakymus.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos - supranta brendimą kaip natūralų žmogaus raidos etapą, ugdo pagarbų ir atsakingą požiūrį į žmogaus kūno raidą.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Pamokos pradžioje ekrane pateikiamos dvi nepažymėtos, vienodo stiliaus vyro ir moters lytinių sistemų anatominės schemos, be organų pavadinimų.

Šaltinis: Bioscope, Université de Genève / HUG ir kt., "Male/Female genital system - Sagittal view", Wikimedia Commons, CC BY-SA 4.0.

Šalia schemų pateikiamos tik keturios funkcijos:
A. Gaminti lytines ląsteles
B. Gaminti lytinius hormonus
C. Sudaryti sąlygas lytinėms ląstelėms judėti
D. Sudaryti sąlygas pradėti vystytis naujam organizmui

Mokiniams individualiai skiriamos 1–2 minutės neįvardijant organų schemose nurodyti vietas, kurios, jų manymu, galėtų atlikti nurodytas funkcijas.

Mokytojas klausia:

  • Iš ko sprendėte, kokią funkciją galėtų atlikti ši struktūra?
  • Ar iš organo sandaros ir vietos galima suprasti, kokią funkciją jis atlieka?
  • Mokiniai iškelia prielaidas, kurias tikrina pamokos metu.
Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniams individualiai pateikiamos tos pačios, tik jau sunumeruotos vyro ir moters lytinių sistemų anatominės schemos. Remiantis organų vieta, forma ir ryšiais su kitomis struktūromis, mokiniai turi atpažinti pagrindinius lytinės sistemos organus ir susieti juos su pateiktomis funkcijomis.

Antroje pamokos dalyje pereinama prie hormonų. Mokiniams pateikiami brendimo metu vykstančių pokyčių pavyzdžiai, pvz.:
pradeda bręsti lytinės ląstelės • keičiasi kūno sudėjimas • vystosi krūtys • žemėja balsas • pradeda augti veido plaukai • prasideda menstruacijos

Mokiniai nagrinėja, kurie pokyčiai susiję su lytinės sistemos brendimu, o kurie yra matomi viso organizmo pokyčiai.

Tik tada pateikiama paprasta schema:
LYTINĖS LIAUKOS → LYTINIAI HORMONAI → ORGANIZMO POKYČIAI

Įvedami testosterono, estrogenų ir progesterono pavadinimai ir, remiantis schema bei pateikta informacija, paaiškinti, kodėl lytiniai hormonai svarbūs brendimui.

Užduotis

Dirbdamas su schemomis remkis organų vieta, sandara ir ryšiais su kitomis struktūromis. Atsakymus pagrįsk biologijos žiniomis.

1. Vyro ir moters lytinės sistemos

Mokytojo pateiktose nepažymėtose schemose įrašyk pagrindinių organų pavadinimus.

2. Palygink ir paaiškink

2.1. Nurodyk vieną vyro ir moters lytinių sistemų panašumą.

_______________________________________________________

2.2. Nurodyk vieną jų skirtumą.

________________________________________________________

2.3. Kuo panašios kiaušidžių ir sėklidžių funkcijos?

________________________________________________________

2.4. Paaiškink, kodėl gimdos funkcija skiriasi nuo kitų lentelėje pateiktų organų funkcijų.

________________________________________________________

3. Kas vyksta brendimo metu? Perskaityk pokyčius. Lentelėje pažymėk, ar pokytis dažniau siejamas su mergaičių, berniukų ar abiejų lyčių brendimu.

3.1.Užbaik priežasties-pasekmės seką: lytinės liaukos → ____________________ → brendimo metu vykstantys organizmo pokyčiai

3.2.Paaiškink: kodėl lytiniai hormonai svarbūs brendimui?

________________________________________________________________

________________________________________________________________

4. Pritaikyk žinias. Situacija: paauglio lytiniai organai yra susiformavę, tačiau lytinių hormonų gamyba labai sumažėjusi.

4.1. Ar vien organų buvimo pakanka, kad visi brendimo pokyčiai vyktų įprastai? Pagrįsk.

________________________________________________________________
________________________________________________________________

4.2. Kuri priežasties-pasekmės grandinės dalis šioje situacijoje yra sutrikusi?

________________________________________________________________
________________________________________________________________

4.3. Paaiškink, kaip tai gali būti susiję su lytinės sistemos brendimu.

________________________________________________________________
________________________________________________________________

Įsivertinimas / refleksija

Išmoktos medžiagos įsivertinimui mokiniai užpildo lentelę

Po pamokos... Gebu savarankiškai Gebu iš dalies Dar reikia pasimokyti
Apibūdinu pagrindinių vyro ir moters lytinių organų sandarą ir funkcijas. □ □ □
Palyginu vyro ir moters lytines sistemas. □ □ □
Paaiškinu lytinių hormonų svarbą brendimui. □ □ □
Galimos mokymosi veiklos

Interaktyvus žmogaus lytinės sistemos tyrinėjimas. Naudojantis interaktyviu 3D žmogaus kūno modeliu tyrinėti vyro ir moters lytinės sistemos organų vietą organizme, juos atpažinti ir apibūdinti jų atliekamas funkcijas. Pasirinkus po vieną vyro ir moters lytinės sistemos organą, palyginti jų vietą, sandarą ir atliekamas funkcijas.

"Sandara - funkcija" vizualinė analizė. Pateikti atskirų lytinės sistemos organų iliustracijas arba padidintus anatominių schemų fragmentus. Remiantis organo vieta ir sandaros požymiais nagrinėti, kokiai funkcijai atlikti jis yra pritaikytas, ir savo pasirinkimą pagrįsti. Veikla tinkama diferencijuoti: vieniems mokiniams galima pateikti galimų funkcijų pasirinkimus, kitiems - tik anatominį vaizdą.

Brendimo pokyčių analizė. Pateikti skirtingų brendimo metu vykstančių organizmo pokyčių pavyzdžių. Juos palyginti, išskiriant mergaitėms, berniukams ir abiem lytims būdingus pokyčius, bei paaiškinti lytinių hormonų svarbą šiems pokyčiams.

Biologinės situacijos analizė. Pateikti situaciją, kurioje dėl sumažėjusios lytinių hormonų gamybos brendimo pokyčiai vyksta neįprastai. Remiantis pateikta informacija analizuoti priežasties ir pasekmės ryšį ir paaiškinti, kodėl normaliai lytinės sistemos raidai svarbi hormonų veikla.

Galimos užduotys mokiniams

Naudodamasis pateiktomis anatominėmis schemomis:

1. Nurodyk, kuriuose organuose gaminamos vyro ir moters lytinės ląstelės.

________________________________________________________________________________

2. Nurodyk, kuris moters lytinės sistemos organas sudaro sąlygas vystytis naujam organizmui.

________________________________________________________________________________

3. Pasirink vieną schemoje pažymėtą organą ir apibūdink jo pagrindinę funkciją.

________________________________________________________________________________

Mokymosi ištekliai https://www.unige.ch/ssi/ressources/ressources-pedagogiques-ssi/planches-anatomiques/planches-anatomiques
https://human.biodigital.com/login?returnUrl=/explore
https://openstax.org/details/books/anatomy-and-physiology-2e
Mokomasi apibūdinti apvaisinimą, placentos vaidmenį vaisiaus vystymuisi, būsimos mamos organizme vykstančius pokyčius ir gimdymą. Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.
BP

[...] Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.

Tikslas

Išsiaiškinti, kurie motinos gyvensenos ir sveikatos būklės veiksniai daro įtaką vaisiaus vystymuisi, ir pagrįsti sveikos gyvensenos svarbą nėštumo metu.

Mokymosi uždaviniai
  1. Įvardyti pagrindinius vaisiaus vystymąsi veikiančius veiksnius.
  2. Paaiškinti žalingų veiksnių poveikį vaisiaus augimui ir sveikatai.
  3. Išanalizuoti situacijas ir nustatyti rizikos veiksnius.
  4. Pateikti rekomendacijas sveikai gyvensenai nėštumo metu.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - aiškinasi vaisiaus vystymąsi veikiančius veiksnius ir daro išvadas.

Komunikavimo - aptaria biologinius procesus ir argumentuoja savo nuomonę.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos - supranta sveikos gyvensenos svarbą nėštumo metu.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokytojas užduoda klausimą: "Ar kūdikio sveikata priklauso tik nuo genų, ar ją gali paveikti ir būsimos mamos gyvenimo būdas?"

Aptariami mokinių atsakymai.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokytojas pakviečia mokinius žiūrėti trumpą vaizdo filmuką apie alkoholio ar kitų medžiagų įtaką vaisiaus vystymuisi:
https://www.youtube.com/watch?v=qTk7kETJYkY

https://www.youtube.com/watch?v=DCPRHFRzK74

Mokytojas pristato pamokos temą ir pakviečia mokinius atlikti užduočių lapo užduotis apie vaisiaus vystymąsi ir veiksnius, galinčius jį paveikti. Mokiniai analizuoja placentos vaidmenį, nagrinėja medžiagų judėjimą tarp motinos ir vaisiaus bei atsako į pateiktus klausimus.

Toliau mokiniai analizuoja situacijas apie motinos ligų, nervinės įtampos ir psichoaktyviųjų medžiagų poveikį vaisiaus vystymuisi. Diskutuoja, kaip šie veiksniai gali paveikti vaisiaus augimą ir sveikatą, bei ieško būdų, kaip sumažinti galimą riziką.

Atlikdami praktinę užduotį, mokiniai parengia rekomendacijas būsimai mamai ir kuria informacinį lankstinuką apie sveiką gyvenseną nėštumo metu.

Užduotis

Mokiniai, naudodamiesi vadovėliu ir kitais informacijos šaltiniais, atlieka užduočių lapo užduotis, analizuoja vaisiaus vystymąsi veikiančius veiksnius ir formuluoja išvadas.

Pažymėk, kurios medžiagos gali patekti iš motinos vaisiui:
☐ Deguonis (O₂)
☐ Gliukozė ir kitos maisto medžiagos
☐ Vanduo ir mineralinės medžiagos
☐ Anglies dioksidas (CO₂)
☐ Alkoholis ir nikotinas

Pažymėk, kurios medžiagos pašalinamos iš vaisiaus organizmo:
☐ Anglies dioksidas (CO₂)
☐ Medžiagų apykaitos atliekos
☐ Deguonis (O₂)

Atsakyk į klausimus:

  1. Kodėl vaisiui svarbu iš motinos organizmo gauti deguonies ir maisto medžiagų?
  2. Kodėl iš vaisiaus organizmo turi būti pašalinamas anglies dioksidas ir kitos medžiagų apykaitos atliekos?
  3. Kodėl motinos vartojamos kenksmingos medžiagos gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi?

1. Išanalizuok veiksnių poveikį vaisiaus vystymuisi

Perskaityk situacijas ir atsakyk į klausimus.

Situacija A - psichoaktyviosios medžiagos. Būsima mama nėštumo metu rūko elektronines cigaretes, nes mano, kad jos nekenksmingos.

  1. Kokia kenksminga medžiaga gali patekti į jos organizmą?
  1. Kaip ši medžiaga gali pasiekti vaisių?
  1. Kaip nikotinas gali paveikti vaisiaus vystymąsi?

Situacija B - nervinė įtampa. Būsima mama ilgą laiką patiria stiprų stresą, mažai miega ir nuolat jaučia įtampą.

  1. Kaip nervinė įtampa gali paveikti motinos organizmą?
  1. Kodėl motinos emocinė būsena gali būti svarbi vaisiaus vystymuisi?

Situacija C - motinos ligos. Būsima mama nesigydo infekcinės ligos ir nesikreipia į gydytoją.

  1. Kodėl motinos ligos gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi?
  1. Kodėl nėštumo metu svarbu rūpintis sveikata ir reguliariai tikrintis?

2. Užpildyk lentelę.

Veiksnys Kaip gali paveikti vaisiaus vystymąsi? Kaip galima sumažinti riziką?
Motinos ligos
Nervinė įtampa
Alkoholis
Nikotinas
Kitos psichoaktyviosios medžiagos

3. Sukurk rekomendaciją būsimai mamai. Parašyk 5 patarimus, kurie padėtų užtikrinti sveiką vaisiaus vystymąsi.

1.

2.

3.

4.

5.

Įsivertinimas / refleksija

Pažymėk, ką šiandien išmokai:
☐ Galiu paaiškinti, kaip kenksmingos medžiagos gali patekti į vaisiaus organizmą.
☐ Galiu įvardyti veiksnius, galinčius paveikti vaisiaus vystymąsi.
☐ Galiu paaiškinti sveikos gyvensenos svarbą nėštumo metu.

Šiandien supratau, kad ...

Man dar reikia pasikartoti ...

Galimos mokymosi veiklos

Mokiniams pateikiama būsimos mamos vienos dienos situacija, kurioje aprašomi jos kasdieniai pasirinkimai: mityba, poilsis, fizinis aktyvumas, patiriamas stresas, vaistų vartojimas ar žalingi įpročiai. Mokiniai analizuoja pateiktą informaciją ir nustato, kurie pasirinkimai yra palankūs sveikam vaisiaus vystymuisi, o kurie gali kelti riziką. Dirbdami poromis arba grupėse mokiniai aptaria, kaip skirtingi veiksniai (nesubalansuota mityba, nuolatinė nervinė įtampa, nepakankamas poilsis, rūkymas, alkoholio vartojimas ar negydomos ligos) gali paveikti motinos organizmą ir vaisiaus vystymąsi. Jie pagrindžia savo nuomonę biologinėmis žiniomis apie placentos vaidmenį ir medžiagų patekimą iš motinos vaisiui. Veiklos pabaigoje mokiniai pateikia pasiūlymus, kaip būtų galima pakeisti kasdienius pasirinkimus, kad būtų užtikrinta sveikesnė būsimos mamos gyvensena ir palankesnės sąlygos vaisiaus vystymuisi.

Galimos užduotys mokiniams

"Sveikos būsimos mamos dienos planas". Atlikę situacijos analizę, mokiniai parengia sveikos būsimos mamos dienos planą, kuriame pateikia rekomendacijas, padedančias užtikrinti palankias sąlygas vaisiaus vystymuisi. Mokiniai apmąsto, kokie kasdieniai pasirinkimai gali turėti teigiamą arba neigiamą poveikį motinos ir vaisiaus sveikatai.

Plane mokiniai nurodo:

  • mitybos rekomendacijas - kokie maisto produktai ir maistinės medžiagos svarbūs motinos bei vaisiaus organizmui;
  • poilsio ir miego svarbą - kodėl būtinas pakankamas poilsis ir streso mažinimas;
  • fizinio aktyvumo reikšmę - kokia saugi fizinė veikla padeda palaikyti sveikatą;
  • žalingų įpročių vengimą - kodėl svarbu nevartoti alkoholio, nerūkyti ir vengti kitų psichoaktyviųjų medžiagų;
  • sveikatos priežiūros svarbą - kodėl būtina stebėti sveikatą ir konsultuotis su gydytojais.

Sukuriamas trumpas informacinis planas, plakatas, lankstinukas arba rekomendacijų sąrašas "Kaip padėti vaisiui sveikai vystytis".

Mokymosi ištekliai https://sam.lrv.lt/
https://nvsc.lrv.lt/
https://www.who.int/health-topics/maternal-health
Mokomasi apibūdinti priemones, kuriomis kontroliuojamas vaisingumas. Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes.
BP

[...] Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes.

Tikslas

Analizuojant lytiškai plintančių ligų paplitimo Lietuvoje statistinius duomenis, išsiaiškinti jų plitimo tendencijas, galimas pasekmes sveikatai ir pagrindinius prevencijos būdus.

Mokymosi uždaviniai
  1. Apibūdinti lytiškai plintančias infekcijas - sifilį, gonorėją, chlamidiozę ir ŽIV - bei nurodyti galimas jų pasekmes.
  2. Analizuoti statistinių duomenų grafiką, palyginti infekcijų paplitimą skirtingais metais ir įvardyti pagrindines kitimo tendencijas.
  3. Nurodyti pagrindinius lytiškai plintančių infekcijų prevencijos būdus ir paaiškinti, kaip jie mažina užsikrėtimo riziką.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo kompetencija - mokiniai analizuoja lytiškai plintančių infekcijų paplitimo statistinius duomenis, lygina jų kitimą skirtingais metais ir daro pagrįstas išvadas apie paplitimo tendencijas.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija - mokiniai aiškinasi lytiškai plintančių infekcijų prevencijos būdus ir vertina atsakingo elgesio svarbą saugant savo bei kitų sveikatą.

Komunikavimo kompetencija - mokiniai analizuoja ir vertina skirtingais būdais pateiktą informaciją ir, remdamiesi statistinių duomenų grafiku ir biologijos žiniomis, argumentuotai paaiškina infekcijų paplitimo tendencijas bei prevencijos priemonių reikšmę.

Pilietiškumo kompetencija - mokiniai suvokia asmeninės atsakomybės ir informuoto elgesio reikšmę mažinant lytiškai plintančių infekcijų paplitimą visuomenėje.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Pamokos pradžioje lentoje pateikiami teiginiai:
A. Lytiškai plintanti liga (LPL) gali būti vadinama lytiškai plintančia infekcija (LPI).

B. Lytiškai plintanti infekcija visada sukelia aiškius simptomus.
C. Žmogus gali sirgti lytiškai plintančia liga ir apie tai nežinoti.
D. Vien iš žmogaus išvaizdos galima nustatyti, ar jis turi lytiškai plintančią infekciją.

Mokiniai individualiai pasirenka, kurie teiginiai, jų manymu, yra teisingi, mokytojas jų variantus pakomentuoja.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokytojas trumpai apibūdina sifilį, gonorėją, chlamidiozę ir ŽIV infekciją. Akcentuojama, kad skirtingos infekcijos gali būti sukeliamos skirtingų ligų sukėlėjų, o dalis užsikrėtusių žmonių kurį laiką gali nejausti simptomų.

Aptariamos galimos negydomų infekcijų pasekmės, pavyzdžiui, lytinės ir reprodukcinės sistemos pažeidimai, vaisingumo sutrikimai, infekcijos perdavimas kitam žmogui. Taip pat paaiškinama ankstyvo ištyrimo ir gydytojo paskirto gydymo svarba.

1. Mokiniai poromis arba individualiai analizuoja pateiktą grafiką "Sergamumas sifiliu, gonorėja, chlamidioze, ŽIV infekcija Lietuvoje, 2012–2022 m. 100 tūkst. gyventojų". Prieš pradėdami mokiniai išsiaiškina, ką reiškia grafiko ašys ir rodiklis "atvejai 100 tūkst. gyventojų".

Šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/1/nXTRaf1IoOA.pdf

  1. Kuri infekcija daugeliu 2012–2022 m. laikotarpio metų buvo registruojama dažniausiai?
  2. Kaip 2017–2020 m. keitėsi visų lytiškai plintančių infekcijų rodiklis? Apibūdinkite bendrą tendenciją ir jos galimą priežastį.
  3. Ataskaitoje apie LPL rašoma: "Sergamumas ŽIV infekcija 2022 m., lyginant su 2021 m., padidėjo du kartus nuo 4,3 iki 8,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Tokiam aukštam sergamumo rodikliui turėjo įtakos didelis skaičius užregistruotų ŽIV užsikrėtusių užsienio šalių piliečių (119). Apskaičiuojant ŽIV sergamumo rodiklį be užsienio šalių piliečių - 2022 m. jis sudarė 4,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų." Kaip ši informacija atvaizduojama grafike?

Mokinių atsakymai aptariami ir patikslinami.

2. Grupėms pateikiamos kortelės (arba šis sąrašas įjungiamas ekrane) su skirtingais veiksmais, pavyzdžiui:

  • Naudoti prezervatyvą lytinių santykių metu.
  • Reguliariai išsitirti dėl LPI.
  • Pasiskiepyti nuo ŽPV.
  • Pasiskiepyti nuo hepatito B.
  • Atvirai kalbėtis su partneriu apie tyrimus ir apsaugą.
  • Manyti, kad LPI nėra, jei nėra simptomų.
  • Nutraukti gydymą vos pasijutus geriau.
  • Dalytis adatomis ar švirkštais.
  • Naudotis patikima sveikatos informacija.
  • Kreiptis į gydytoją pastebėjus simptomų.
  • Manyti, kad iš žmogaus išvaizdos galima spręsti, ar jis turi LPI.
  • Vengti apsaugos, nes partneris atrodo sveikas.

Mokiniai jas suskirsto į dvi grupes:
Mažina užsikrėtimo riziką / Didina užsikrėtimo riziką

Prie kiekvienos prevencinės priemonės parašo vieną sakinį, kaip ji padeda sumažinti užsikrėtimo riziką.

Atsakymai aptariami ir patikslinami.

Užduotis

Mokiniams pateikiama ataskaita https://nvsc.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/1/nXTRaf1IoOA.pdf arba kelios joje pateiktos lentelės. Jas nagrinėdami mokiniai gali atsakyti į klausimus:

  • Kokį poveikį prezervatyvų naudojimas daro lytiškai plintančių ligų paplitimui?
  • Kas lemia nevienodą lytiškai plintančių ligų paplitimą skirtinguose Lietuvos regionuose?

Mokiniai dirbdami poromis arba individualiai, pasirenka reikiamą informaciją ir sukuria prevencijos planą. Prevencijos plane turi būti nurodomi konkretūs sergamumo duomenys, aptariami konkretūs prevenciniai veiksmai ir jų paaiškinimai bei visuomenės informavimo būdai.

Užduotis gali būti atliekama kuriant informacinius plakatus ar skrajutes arba mokiniams galima užduoti parašyti pastraipą. Atliktos užduotys pristatomos ir aptariamos su kitais klasės mokiniais.

Įsivertinimas / refleksija

Kokias dvi prevencijos priemones galėčiau paaiškinti kitam žmogui ir kodėl jos veiksmingos?

Galimos mokymosi veiklos

Infekcijos kelias. Mokiniai schemoje parodo, kaip infekcija gali plisti nuo vieno žmogaus kitam ir kuriose vietose galima "nutraukti" perdavimo grandinę. Prie kiekvieno sustabdymo taško priskiria tinkamą prevencijos priemonę.

Galimos užduotys mokiniams

Mokiniai sukuria trumpą 3–4 sakinių informacinę žinutę bendraamžiams tema "Kaip sumažinti LPI riziką?". Joje turi būti bent dvi prevencijos priemonės ir vienas paaiškinimas, kodėl ištyrimas gali būti svarbus net nejaučiant simptomų.

Mokymosi ištekliai https://nvsc.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/1/nXTRaf1IoOA.pdf
Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija. Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai.
BP

Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai žmogui yra būtina inkstų transplantacija. [...]

Tikslas

Išsiaiškinti, kas yra organų ir audinių transplantacija, kodėl ji gali būti būtina sutrikus organų veiklai.

Mokymosi uždaviniai
  1. Išanalizuoti informaciją apie organų ir audinių transplantaciją ir susipažinti, kokie organai bei audiniai gali būti persodinami.
  2. Išnagrinėti paciento, kurio inkstų veikla sutrikusi, situaciją ir paaiškinti, kodėl jam gali būti reikalinga dializė arba inksto transplantacija.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo -sieja inkstų funkciją su organizmo homeostaze, analizuoja transplantacijos poreikį ir taiko biologijos žinias realioje situacijoje.

Komunikavimo - diskutuoja grupėje, formuluoja argumentus, pristato ir pagrindžia savo sprendimą.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Ekrane mokiniams pateikiama situacija:
17-metis Tomas jau dvejus metus kelis kartus per savaitę vyksta į ligoninę dializei. Jo inkstai beveik nebeveikia. Vieną vakarą šeima sulaukia skambučio: "Atsirado tinkamas donoro inkstas."

Kodėl vienas telefono skambutis gali visiškai pakeisti Tomo gyvenimą?

Mokiniai poromis 1 minutę aptaria:
Kas nutiktų žmogaus organizmui, jei inkstai visiškai nustotų veikti?

Mokytojas, išklausęs kelių grupelių atsakymus užduoda klausimą:
Ar žmogaus organą galima tiesiog "pakeisti" kitu?

Trumpai paaiškinamos pagrindinės sąvokos: transplantacija, donoras, recipientas, dializė.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Probleminės situacijos tyrinėjimas, informacijos analizė, darbas grupėse, rezultatų pristatymas ir argumentavimas.

Klasė suskirstoma į 4–5 mokinių grupes. Kiekviena grupė tampa ligoninės transplantacijos komanda.

Situacija: Paciento inkstai beveik nebefunkcionuoja. Jo kraujyje kaupiasi medžiagų apykaitos atliekos ir perteklinis vanduo. Pacientui reguliariai atliekama dializė. Gydytojai svarsto inksto transplantaciją.

Grupė gauna mokytojo paruoštas informacijos korteles apie:

  • inkstų atliekamas funkcijas;
  • dializę;
  • inksto transplantaciją;
  • donorą ir recipientą;
  • organų suderinamumą;
  • transplantuojamus organus ir audinius.

Mokiniai parengia "Gydytojų sprendimo lapą", kuriame pateikia:
1. Problemą. Kas vyksta paciento organizme, kai inkstai nebeatlieka savo funkcijos?

2. Galimus sprendimus. Kuo skiriasi dializė ir inksto transplantacija?

3. Informaciją apie transplantaciją. Iš kur gali būti gaunamas transplantuojamas inkstas? Kodėl negalima persodinti bet kurio žmogaus inksto?

4. Priimtą sprendimą ar transplantacija šiam pacientui galėtų būti ilgalaikis problemos sprendimas.

Užduotis

Nupiešti žmogaus siluetą ir pažymėti bent 5 organus ar audinius, kuriuos galima transplantuoti.

Įsivertinimas / refleksija
  • Parašykite 3 organus arba audinius, kuriuos galima transplantuoti.
  • Parašykite 2 priežastis, kodėl žmogui, kurio inkstai nebeveikia, gali būti reikalinga transplantacija.
  • Suformuokite 1 klausimą susijusį su organų donoryste.
Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai grupėse sudėlioja transplantacijos etapus nuo donoro organo paėmimo iki jo persodinimo recipientui. Po to aptaria, kodėl kiekvienas etapas svarbus sėkmingai transplantacijai.

Mokiniai nagrinėja supaprastintas kelių donorų ir recipientų situacijas: kraujo grupę, amžių, organo būklę ir laukimo laiką. Jie diskutuoja, kodėl donorinis organas negali būti persodintas bet kuriam žmogui.

Galimos užduotys mokiniams

Sudėliokite tinkama seka sąvokas: donoras - organo paėmimas - organo išsaugojimas - suderinamumo patikra - recipientas - transplantacija - stebėjimas po operacijos. Prie dviejų pasirinktų etapų trumpai paaiškinkite jų svarbą.

Mokiniams pateikiami keli teiginiai apie organų donorystę ir transplantaciją. Jie turi pažymėti, kurie yra faktai, o kurie - nuomonės, ir vieną pasirinktą teiginį pagrįsti biologinėmis žiniomis.

Mokymosi ištekliai First pig kidney transplant in a person: what it means for the future | Nature
https://www.youtube.com/watch?v=DPq_G3ULxyY
Informacija apie organų donorystę: gyvoji ir po smegenų mirties; kur, kada ir kaip tai vyksta
10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. Mokomasi apibūdinti ryšį tarp DNR, genų ir chromosomų; aiškinamasi, kad homologinėse chromosomose to paties geno formos vadinamos aleliais, kuriuose užkoduota informacija apie organizmo vystymąsi ir požymius. Modeliuojant mokomasi paaiškinti, kaip prieš ląstelėms dalijantis dvigubėja DNR molekulė ir kokia šio proceso paskirtis. Analizuojant skirtingų organizmų kariotipus, mokomasi nurodyti, kad eukariotinėse ląstelėse aptinkamas chromosomų skaičius yra specifinis organizmų rūšims. Mokomasi apibūdinti mutacijas ir nurodyti jas sukeliančių mutagenų pavyzdžių. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu analizuojamos chromosomų skaičiaus mutacijos, albinizmo pavyzdžiu – geno mutacijos. Mokomasi apibūdinti mutacijų svarbą organizmų prisitaikymui prie aplinkos. Mokomasi apibūdinti ir užrašyti dominuojančius bei recesyvinius alelius; heterozigotinius ir homozigotinius genotipus, sieti organizmo genotipą su fenotipu; mokomasi spręsti monohibridinio kryžminimo uždavinius. Naudojant sutartinius simbolius mokomasi nubraižyti ir analizuoti 3 kartų genealoginio medžio schemą. Atliekant tyrimą nustatomas pasirinktų paveldimų požymių (antakių lenktumo, ausų lezgelio priaugimo ir pan.) dažnis savo šeimoje, giminėje arba tarp draugų. Modeliuojant atsitiktinį chromosomų išsiskyrimą mejozės proceso metu, mokomasi apibūdinti kombinacinį kintamumą kaip organizmų savybę įgyti naujų požymių. Aiškinamasi, kokia kombinacinio ir mutacinio kintamumo įtaka gamtinei atrankai.

BP

[...] Analizuojant skirtingų organizmų kariotipus, mokomasi nurodyti, kad eukariotinėse ląstelėse aptinkamas chromosomų skaičius yra specifinis organizmų rūšims. [...]

Tikslas

Analizuojant organizmų kariotipus, išsiaiškinti, kad chromosomų skaičius yra rūšiai būdingas požymis.

Mokymosi uždaviniai
  1. Apibrėžti kariotipo sąvoką.
  2. Nustatyti ir palyginti skirtingų organizmų chromosomų skaičių, analizuojant jų kariotipus.
  3. Paaiškinti, kad eukariotinių organizmų chromosomų skaičius yra specifinis kiekvienai rūšiai.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - analizuoja skirtingų organizmų kariotipus, nustato chromosomų skaičių ir paaiškina jo specifiškumą rūšiai.

Komunikavimo - analizuoja informaciją apie kariotipus, apibendrina rezultatus ir pristato išvadas, vartodami biologijos sąvokas.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Pamokos pradžioje mokiniai, atsakydami į klausimus, prisimena ankstesnes žinias apie ląstelę ir genetinę informaciją:
Kas yra mažiausias gyvo organizmo struktūrinis ir funkcinis vienetas? Kurioje eukariotinės ląstelės dalyje saugoma didžioji dalis genetinės informacijos?

Kokiu pavidalu genetinė informacija yra branduolyje?

Tuomet mokiniams pateikiami skirtingų organizmų - žmogaus, šimpanzės, šuns, pelės, kukurūzo ir vaisinės muselės - chromosomų rinkinių pavyzdžiai. Mokiniai juos stebi, lygina ir išsako savo pastebėjimus. Apibūdinama kariotipo sąvoka.

Mokinių smalsumui sužadinti keliamas probleminis klausimas: "Ar didesnis chromosomų skaičius reiškia, kad organizmas yra sudėtingesnis? Kodėl taip manote?"

Mokinių spėjimai aptariami palyginant, pavyzdžiui, žmogaus (46), šimpanzės (48) ir šuns (78) chromosomų skaičių. Taip mokiniai skatinami kelti prielaidas ir argumentuoti, o pamokos metu siekiama išsiaiškinti, ką apie organizmą gali atskleisti jo kariotipas ir kodėl vien chromosomų skaičius neparodo organizmo sudėtingumo.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai analizuoja pateiktus skirtingų organizmų kariotipus, nustato chromosomų skaičių ir lygina jų panašumus bei skirtumus. Dirbdami porose aptaria, kodėl skirtingų rūšių organizmai turi nevienodą chromosomų skaičių. Remdamiesi analize, formuluoja išvadas apie chromosomų skaičiaus specifiškumą organizmų rūšims.

Užduotis

1. Kariotipo analizė. Išnagrinėkite pateiktus skirtingų organizmų kariotipus ir užpildykite lentelę.

Organizmas Chromosomų skaičius (2n) Kuo išsiskiria kariotipas
ŽMOGUS
Paveikslėlis 16
https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3AKaryotype_%28normal%29.jpg
KUKURŪZAS
Paveikslėlis 17
https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/4/41/C-banded_karyograms_of_Maize.png
VAISINĖ MUSELĖ
Paveikslėlis 18
https://link.springer.com/protocol/10.1385/1-59259-665–7:1
ŠUO
Paveikslėlis 19
https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Karyotype_of_Dog_(Canis_lupus_familiaris).png
PELĖ
Paveikslėlis 20
https://www.researchgate.net/figure/G-banded-karyotype-of-Mus-musculus-Romania_fig52_264043644

2. Kariotipų palyginimas. Atsakykite į klausimus:
2.1. Ar visų tirtų organizmų chromosomų skaičius vienodas?

2.2. Kurio organizmo chromosomų skaičius yra didžiausias?

2.3. Kurio organizmo chromosomų skaičius yra mažiausias?

2.4. Kodėl skirtingų rūšių organizmai turi skirtingą chromosomų skaičių?

3. Užbaikite sakinį:
Analizuojant skirtingų organizmų kariotipus galima nustatyti, kad chromosomų skaičius yra ______________________________, nes ____________________________________________.

4. Pagalvok ir pritaikyk.

Mokslininkas rado nežinomo organizmo ląstelės kariotipą. Paaiškinkite, kaip kariotipas gali padėti nustatyti, kokiai rūšiai priklauso organizmas.

Įsivertinimas / refleksija
Taip Iš dalies Ne
Gebu paaiškinti, kas yra kariotipas ir kokią informaciją jis suteikia apie organizmą
Gebu analizuoti kariotipus ir nustatyti chromosomų skaičių.
Gebu palyginti skirtingų organizmų kariotipus ir nustatyti jų skirtumus.
Suprantu, kad chromosomų skaičius yra specifinis ir būdingas konkrečiai organizmų rūšiai.
Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai individualiai arba porose nagrinėja pateiktą informaciją apie skirtingų organizmų chromosomų rinkinius ir kuria trumpą informacinį plakatą tema "Chromosomų įvairovė gyvajame pasaulyje". Jame pateikia pasirinktų organizmų pavyzdžius, chromosomų skaičių ir paaiškina, kodėl šis požymis yra būdingas konkrečiai rūšiai. Sukurtus plakatus mokiniai pristato klasei ir aptaria, ką sužinojo apie organizmų kariotipų įvairovę.

Galimos užduotys mokiniams

"Chromosomų detektyvai": mokiniai gauna trumpus organizmų aprašymus be pavadinimų. Remdamiesi pateiktais požymiais ir chromosomų skaičiumi, jie turi sukurti organizmo apibūdinimą ir paaiškinti, kodėl chromosomų skaičius negali būti vienintelis kriterijus organizmui atpažinti.

Organizmas Nr. 1
Gyvena Australijoje.
Yra žinduolis.
Turi 20 chromosomų.
Juda šokinėdamas.
Užduotis:
  1. Įvardinkite organizmą.
  2. Nurodykite, kokią informaciją apie jį suteikia chromosomų skaičius.
  3. Parašykite vieną klausimą, kurį norėtumėte ištirti apie šio organizmo genetinę sandarą.
Mokymosi ištekliai https://commons.wikimedia.org
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/genome
https://www.nature.com
https://www.britannica.com
BP

[...] Naudojant sutartinius simbolius mokomasi nubraižyti ir analizuoti 3 kartų genealoginio medžio schemą.[...]

Tikslas

Naudojant sutartinius simbolius mokomasi nubraižyti ir analizuoti trijų kartų genealoginio medžio schemą.

Mokymosi uždaviniai
  1. Atpažinti genealoginiame medyje naudojamus sutartinius simbolius ir paaiškinti jų reikšmę.
  2. Nubraižyti trijų kartų genealoginio medžio schemą pagal pateiktus duomenis.
  3. Analizuoti genealoginį medį ir nustatyti požymio paveldėjimo dėsningumus šeimoje.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - analizuoja genealoginius medžius ir aiškinasi požymių paveldėjimą.

Komunikavimo - dirba poromis ar grupėse, aptaria rezultatus ir argumentuoja savo išvadas.

Skaitmeninė - naudojasi skaitmeniniais mokymosi ištekliais ir braižo bei analizuoja genealoginio medžio schemas.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokytojas užduoda klausimą: "Ar kada nors pastebėjote, kad tam tikri požymiai, pavyzdžiui, akių spalva, duobutės skruostuose ar garbanoti plaukai, kartojasi jūsų šeimoje?" Mokiniai pasidalija savo mintimis, trumpai aptariami atsakymai.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai poromis analizuoja pateiktą trijų kartų genealoginio medžio pavyzdį, susipažįsta su sutartiniais simboliais ir nustato, kaip šeimoje paveldimas tam tikras požymis. Vėliau, remdamiesi pateiktais duomenimis, nubraižo savo genealoginio medžio schemą, pažymi šeimos narius sutartiniais simboliais ir nurodo požymio pasireiškimą. Atlikę užduotį, mokiniai palygina savo schemas su kitų grupių darbais, aptaria rezultatus ir suformuluoja išvadą apie genealoginio medžio paskirtį bei jo reikšmę analizuojant požymių paveldėjimą.

Užduotis

Prieš pamoką, namuose apklauskite savo šeimos narius ir surinkite informaciją apie tris šeimos kartas (senelius, tėvus ir vaikus). Pasirinkite vieną lengvai pastebimą požymį savo šeimoje, pavyzdžiui:

  • garbanoti / tiesūs plaukai;
  • duobutės skruostuose;
  • strazdanos;
  • gebėjimas susukti liežuvį;
  • priaugęs / nepriaugęs ausies spenelis;
  • kairiarankystė ir kt.

1. Surinkti duomenys. Pasirinktas požymis: ______________________

Šeimos narys Požymis pasireiškia? Požymis nepasireiškia?
Senelis (mama)
Senelė (mama)
Senelis (tėtis)
Senelė (tėtis)
Mama
Tėtis
Sesuo
Brolis
Aš

2. Susipažink su sutartiniais simboliais.

Įrašyk, ką reiškia pateikti simboliai.

Simbolis Reikšmė
♂
♀
○
●
□
■

3. Išanalizuok pavyzdį ir atsakyk į klausimus.

Genealoginio medžio schemoje pavaizduotas achondroplazijos paveldėjimas. Šią genetinė liga paveldima autosominiu dominantiniu būdu.

Paveikslėlis 21

https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC8378917/figure/FI2000031–1/
  1. Kiek schemoje pavaizduota kartų?
  2. Kiek vyrų?
  3. Kiek moterų?
  4. Kiek asmenų turi nagrinėjamą požymį?
  5. Ar liga pasireiškia tiek vyrams, tiek moterims?
  6. Kurioje kartoje požymis pasitaiko dažniausiai?

4. Nubraižyk genealoginį medį.

Remdamasis savo surinkta informacija, nubraižyk trijų kartų genealoginį medį.

5. Išanalizuok savo genealoginį medį.

  1. Kiek žmonių pavaizduota genealoginiame medyje?
  2. Kiek jų turi pasirinktą požymį?
  3. Ar požymis pasireiškia kiekvienoje kartoje?
  4. Kurioje kartoje požymis pasitaiko dažniausiai?
  5. Ką galima spręsti apie šio požymio paveldėjimą?

6. Palygink savo genealoginį medį su bendraklasio darbu.

  1. Užrašyk bent du panašumus.
  2. Užrašyk bent du skirtumus.

7. Užbaik sakinius:

  1. Genealoginis medis padeda...
  2. Analizuodamas genealoginį medį supratau, kad....

8. Pasiruošimas pristatymui.

Per 1–2 minutes pristatyk savo darbą. Pristatydamas atsakyk:

  1. Kokį požymį nagrinėjai?
  2. Kaip jį pavaizdavai genealoginiame medyje?
  3. Ką sužinojai apie šio požymio paveldėjimą?

Kokią išvadą gali padaryti?

Įsivertinimas / refleksija
Gebėjimas Taip Iš dalies Dar reikia pasimokyti
Atpažįstu genealoginio medžio simbolius
Galiu nubraižyti genealoginį medį
Galiu analizuoti požymių paveldėjimą
Galiu pristatyti savo darbo rezultatus
Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai porose gauna korteles su genealoginiame medyje naudojamais sutartiniais simboliais ir korteles su jų reikšmėmis. Jie turi teisingai suporuoti simbolius su aprašymais, o vėliau aptarti, kodėl vieni simboliai žymi lytį, kiti - tam tikro požymio pasireiškimą ar nešiotojus. Atlikę užduotį mokiniai pasitikrina atsakymus ir diskutuoja apie taisyklingą genetikos simbolių naudojimą.

  1. Suporuokite kiekvieną simbolį su teisinga jo reikšme.
  2. Paaiškinkite, kuo skiriasi užpildyti ir neužpildyti simboliai.
  3. Įvardykite, kokiais simboliais genealoginiame medyje žymimi:
  • sveikas vyras;
  • serganti moteris;
  • santuoka;
  • ryšys tarp tėvų ir vaikų.
  1. Aptarkite, kodėl genealoginiuose medžiuose svarbu naudoti vienodus sutartinius simbolius.

Paveikslėlis 22

Galimos užduotys mokiniams

Surask klaidą genealoginiame medyje: mokiniams pateikiama specialiai su klaidomis nubraižyta trijų kartų genealoginio medžio schema. Mokiniai, dirbdami individualiai arba poromis, analizuoja pateiktą schemą ir ieško netikslumų: neteisingai panaudotų simbolių (pvz., moteris pažymėta kvadratu, vyras - apskritimu), klaidingai sujungtų šeimos narių ryšių (pvz., vaikas prijungtas prie vieno iš tėvų, o ne prie tėvų poros) ir neteisingai išdėstytų kartų. Radę klaidą, mokiniai ją pažymi, paaiškina, kodėl ji neteisinga, ir nubraižo pataisytą genealoginio medžio variantą. Kitas mokinys arba grupė patikrina atliktą darbą, įvertina, ar simboliai ir ryšiai pavaizduoti taisyklingai, bei pateikia papildymus.

Situacija:
Šeimos genetikas sudarė genealoginį medį, norėdamas ištirti, kaip šeimoje paveldimas gebėjimas susukti liežuvį. Tačiau sudarant schemą buvo padarytos kelios klaidos. Išanalizuok pateiktą genealoginį medį ir rask netikslumus.

Paveikslėlis 23

Paveikslėlis 25

Užduotis:

  1. Rask genealoginiame medyje 5 klaidas.
  2. Prie kiekvienos rastos klaidos parašyk:
  • kas pavaizduota neteisingai;
  • kodėl tai yra klaida;
  • kaip turėtų būti ištaisyta.
  • Perbraižyk genealoginį medį taip, kad jis būtų sudarytas pagal genealoginių schemų taisykles.

Atsakyk į klausimus:

  1. Kiek kartų pavaizduota genealoginiame medyje?
  2. Kiek vyrų ir moterų yra šeimoje?
  3. Kurie asmenys turi tiriamą požymį?
  4. Ar pagal šią schemą galima nustatyti, kaip tiksliai paveldimas požymis? Paaiškink.
Mokymosi ištekliai https://cegat.com/diagnostics/general-information/pedigree-chart-designer/
https://www.drawio.com/
Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles.
BP

[...] Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles.

Tikslas

Išsiaiškinti CRISPR-Cas9 genų redagavimo sistemos veikimo principą ir įvertinti V. Šikšnio bei jo mokslinės komandos tyrimų reikšmę šiuolaikinių biotechnologijų plėtrai.

Mokymosi uždaviniai
  1. Apibūdinti pagrindines CRISPR-Cas9 sistemos dalis ir jų funkcijas. Paaiškinti, kaip CRISPR-Cas9 sistema atpažįsta pasirinktą DNR vietą ir sudaro galimybę ją pakeisti.
  2. Analizuoti CRISPR-Cas9 taikymo pavyzdį ir susieti genų redagavimą su galimybėmis gydyti genetines ligas.
  3. Aptarti V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimų reikšmę CRISPR-Cas9 technologijos plėtrai ir galimam jos pritaikymui.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - tyrinėja CRISPR-Cas9 modelį, aiškina DNR redagavimo principą.

Komunikavimo - interpretuoja schemose pateiktą informaciją, formuluoja ir pagrindžia išvadas.

Kūrybiškumo - nagrinėja biologinės problemos sprendimo galimybes, prognozuoja, kaip tikslinis genetinės informacijos pakeitimas galėtų būti pritaikytas sprendžiant žmogui aktualias problemas.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Pamokos pradžioje mokytojas ekrane pateikia labai trumpą biologinę situaciją:
Vieną sunkią paveldimą ligą lemia vos vienas DNR pokytis.

O jeigu būtų galima pakeisti ne ligos simptomus, o pačią klaidą DNR?

Mokinių paprašoma pasirinkti vieną iš trijų teiginių:
A - pakeisti konkrečią DNR vietą neįmanoma;
B - galima pašalinti arba pakeisti pasirinktą DNR dalį;
C - galima pakeisti tik visą chromosomą.

Tada parodyti Virginijaus Šikšnio nuotrauką ir vieną sakinį:
Shape1

Lietuvos mokslininkas, kurio tyrimai padėjo suprasti, kaip galima tiksliai redaguoti DNR.

https://www.gmc.vu.lt/en/research/researcher-profiles/prof-dr-virginijus-siksnys

Mokytojas pateikia pamokos klausimą: Kaip "surasti" vieną konkrečią vietą tarp milijonų DNR nukleotidų ir būtent ją pakeisti?

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai dirba individualiai, nagrinėja CRISPR modelį ir atpažįsta pagrindines jo dalis: RNR, Cas9 baltymą, tikslinį geną ir DNR.

Mokytojas nepateikia viso veikimo mechanizmo iš anksto, o klausimais nukreipia mokinius:

  1. Kas nurodo adresą?
  2. Kas atlieka pjūvį?
  3. Kodėl Cas9 nekerpa bet kurios DNR vietos?
  4. Ar DNR pjūvis jau reiškia, kad genas pakeistas?

Antroje pamokos dalyje nagrinėjama, kas gali įvykti po DNR pjūvio - geno veikla gali būti sutrikdyta arba gali būti įterpta nauja DNR seka.

Galiausiai grįžtama prie pamokos pradžios problemos: ar teoriškai galima pakeisti ligą lemiantį DNR pokytį?

Trumpai pristatomi V. Šikšnio ir jo komandos CRISPR tyrimai ir aptariama, kodėl bakterijų apsaugos sistemos tyrimai tapo reikšmingi šiuolaikinei genų redagavimo technologijai.

Užduotis

Pateikiama situacija:
Tiriama paveldima liga. Mokslininkai nustatė konkrečią pakitusią DNR seką. Norima panaudoti CRISPR-Cas9 technologiją šiai sekai pakeisti.

Mokiniai turi:

  • nurodyti, kuri CRISPR sistemos dalis turi padėti atpažinti reikiamą DNR vietą;
  • apibūdinti Cas9 funkciją;
  • paaiškinti, kodėl svarbu, kad sistema veiktų būtent pasirinktoje DNR vietoje;
  • pagal schemą sudaryti įvykių seką nuo tikslinės DNR vietos atpažinimo iki jos pakeitimo;
  • pagrįsti, kodėl CRISPR-Cas9 tyrimai gali būti reikšmingi genetinių ligų gydymo galimybėms.
Įsivertinimas / refleksija

Grįžtama prie pamokos pradžioje pateikto klausimo:
Kaip galima surasti vieną konkrečią DNR vietą ir būtent ją pakeisti?

Mokiniai individualiai užbaigia tris teiginius:
1. Dabar galiu apibūdinti...
2. CRISPR-Cas9 gali tiksliai veikti pasirinktą DNR vietą, nes...
3. V. Šikšnio ir jo komandos tyrimai reikšmingi, nes...

Galimos mokymosi veiklos

Naudojantis interaktyvia CRISPR-Cas9 simuliacija

https://www.labxchange.org/library/items/lb%3ALabXchange%3Ab67b0a9b%3Alx_simulation%3A1 tyrinėti genų redagavimo procesą, atpažinti pagrindines sistemos dalis ir paaiškinti, kaip vadovo RNR padeda atpažinti tikslinę DNR seką, kaip veikia Cas9 ir kas vyksta su DNR po jos perkirpimo.

Galimos užduotys mokiniams

CRISPR-Cas9 - genų redagavimo technologija, leidžianti tiksliai keisti pasirinktą DNR seką. Jos veikimui naudojamas Cas9 baltymas ir vadovo RNR , kuri nukreipia Cas9 į konkrečią DNR vietą. CRISPR-Cas9 technologija sukurta remiantis natūralia bakterijų apsaugos sistema. CRISPR-Cas9 veikia šiais etapais:

  • Vadovo RNR -specialiai parinkta RNR seka, kuri padeda Cas9 atpažinti konkrečią DNR taikinio seką.
  • PAM seka (angl. Protospacer Adjacent Motif). Trumpa DNR seka šalia taikinio, būtina Cas9 prisijungimui ir DNR kirpimui. Dažnai naudojamo Streptococcus pyogenes Cas9 atpažįstama PAM seka yra NGG, kur N gali būti bet kuris nukleotidas.
  • Cas9 baltymas. Fermentas, veikiantis kaip "molekulinės žirklės" ir perkerpantis DNR pasirinktoje vietoje.
  • Taikinio DNR seka. Konkreti DNR vieta, kurią siekiama pakeisti.
  • DNR taisymas. Cas9 perkirpus DNR, ląstelėje suaktyvinami DNR taisymo mechanizmai. Priklausomai nuo pasirinkto genų redagavimo būdo, DNR seka gali būti pakeista, pašalinta jos dalis arba įterpta nauja genetinė informacija.
  1. Susipažinkite su CRISPR-Cas9 schema ir nuspalvinkite jos dalis pagal pateiktą spalvų raktą:

Vadovo RNR - mėlyna (B)
PAM seka - raudona (D)
Cas9 baltymas - žalia (A)

Taikinio DNR seka - geltona (E)
DNR grandinė - violetinė (C)

  1. CRISPR-Cas9 taikymo pavyzdys- pjautuvinė anemija.

Pjautuvinė anemija - paveldima liga, susijusi su hemoglobino sandarą lemiančio geno pokyčiu. Dėl pakitusio hemoglobino eritrocitai gali įgauti pjautuvo formą, todėl sutrinka jų funkcija ir gali pasireikšti mažakraujystė, skausmo epizodai bei kitos komplikacijos.

Genų redagavimo technologijos gali būti taikomos paciento kraujodaros kamieninėms ląstelėms pakeisti.

  • Iš paciento paimamos kraujodaros kamieninės ląstelės.
  • Laboratorijoje CRISPR-Cas9 technologija pakeičiama pasirinkta genetinė seka.
  • Redaguotos ląstelės grąžinamos pacientui ir gali gaminti funkcionalesnius eritrocitus.

Įtvirtinimo klausimai:

  1. Kokią funkciją CRISPR-Cas9 sistemoje atlieka RNR ?

...............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

  1. Kokią funkciją CRISPR-Cas9 sistemoje atlieka Cas9 baltymas?

...............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

  1. Kodėl PAM seka yra svarbi Cas9 veikimui?

...............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

  1. Kas yra taikinio DNR seka?

...............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

  1. Kas vyksta ląstelėje po to, kai Cas9 perkerpa DNR?

..............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

Išnagrinėkite pateiktą schemą

  1. Kokį CRISPR-Cas9 veikimo etapą schemoje simbolizuoja žirklės?

.........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

  1. Pateikite pavyzdį, kada galėtų būti naudinga sutrikdyti žalingo geno veiklą. Paaiškinkite savo pasirinkimą.

..........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

Užduotys ir vizualizacijos parengtos autoriaus, remiantis NHGRI ir HHMI BioInteractive mokomąja medžiaga apie CRISPR-Cas9.

Mokymosi ištekliai https://www.gmc.vu.lt/en/research/researcher-profiles/prof-dr-virginijus-siksnys
https://www.biointeractive.org/classroom-resources/crispr-cas9-mechanism-applications
https://learn.genetics.utah.edu/
https://www.labxchange.org/library/items/lb%3ALabXchange%3Ab67b0a9b%3Alx_simulation%3A1
Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą. Mokomasi paaiškinti, kad cheminės medžiagos (sunkieji metalai, pesticidai) patenka į mitybos grandines, kaupiasi organizmuose ir jiems kenkia.
BP

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos taršą [...]

Tikslas

Tyrinėjant kerpių paplitimą skirtingose mokyklos aplinkos vietose išsiaiškinti, kaip bioindikatoriai gali būti naudojami aplinkos būklei vertinti.

Mokymosi uždaviniai
  1. Apibūdinti bioindikatorius ir paaiškinti jų naudojimo aplinkos būklei vertinti principą.
  2. Ištirti kerpių paplitimą skirtingose mokyklos aplinkos vietose.
  3. Išanalizavus surinktus duomenis, palyginti tirtas vietas.
  4. Įvertinti atlikto tyrimo patikimumą ir nurodyti veiksnius, kurie galėjo turėti įtakos rezultatams.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - tyrinėja kerpių paplitimą, renka ir sistemina duomenis, juos lygina, analizuoja.

Komunikavimo - fiksuoja tyrimo rezultatus lentelėje ir (ar) žemėlapyje, tinkamai vartoja sąvokas bioindikatorius, kerpė, aplinkos būklė, tarša, pristato ir argumentuoja tyrimo išvadą.

Skaitmeninė - fotografuoja kerpes, sistemina medžiagą ir įvardina užfiksuotus organizmus

Kūrybiškumo - mokiniai siūlo, kaip būtų galima patobulinti tyrimą ir kokių papildomų duomenų reikėtų patikimesniam aplinkos būklės įvertinimui.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Pamokos pradžioje ekrane pateikiamos nuotraukos, kuriose matomas skirtingas kerpių gausumas ir jų įvairovė.

Natural History Museum & Field Studies Council, "A guide to lichens on twigs", 2022. Fotografijos - Harry Taylor.

Mokytojas klausia mokinių:
Kuo skiriasi šie du medžių kamienai?

Kas galėjo lemti tokį skirtumą?

Ar iš ant medžio augančių organizmų galima ką nors sužinoti apie vietą, kurioje jis auga?

Mokytojas mokiniams pateikia nauja informaciją:
Kerpės vandenį ir mineralines medžiagas daugiausia gauna tiesiogiai iš aplinkos. Kartu jos gali kaupti ir ore esančias medžiagas. Skirtingos kerpių rūšys į aplinkos taršą reaguoja nevienodai.

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Lauko tyrimas "Kerpės kaip aplinkos būklės indikatoriai"

Po įžangoje iškeltų prielaidų mokiniai supažindinami su tyrimo problema: ar skirtingose mokyklos aplinkos vietose kerpių paplitimas ir įvairovė skiriasi?

Pasirenkamos 3 skirtingo žmogaus poveikio vietos, pavyzdžiui:
A - prie intensyvesnio eismo gatvės ar automobilių stovėjimo aikštelės;
B - mokyklos kieme;
C - žaliojoje zonoje, toliau nuo transporto.

Mokiniai dirba poromis. Kiekvienoje vietoje parenkami keli panašaus tipo medžiai. Ant kamieno maždaug 1–1,5 m aukštyje naudojamas vienodo dydžio tyrimo rėmelis.

Mokiniai:

  • tyrinėja kerpių buvimą;
  • atpažįsta pagrindines kerpių augimo formas - lapiškąsias, krūmiškąsias;
  • įvertina apytikslę kerpių dengiamo paviršiaus dalį;
  • telefonu fotografuoja tiriamą kamieno plotą;
  • duomenis fiksuoja bendroje tyrimo lentelėje.

Grįžę į klasę mokiniai palygina skirtingų vietų duomenis ir pažymi juos mokyklos teritorijos plane.

Užduotis

Mokyklos aplinkos žemėlapis pagal bioindikatorius.

Kiekviena pora gauna tyrimo lapą ir mokyklos teritorijos planą.

1.Iškelkite hipotezę.

Manome, kad __________________ vietoje kerpių __________________, nes ______________________________.

2.Atlikite tyrimą ir užpildykite lentelę.

Tyrimo vieta Tirtų medžių skaičius Lapiškosios kerpės Krūmiškosios kerpės Apytikslis kerpių padengimas
A ☐ ☐ …..%
B ☐ ☐ ......%
C ☐ ☐ ......%

3. Palyginkite trijų vietų rezultatus ir mokyklos teritorijos plane pažymėkite tirtas vietas.

4. Nurodykite, kurioje vietoje nustatyta didžiausia kerpių įvairovė ir (ar) gausumas.

5. Paaiškinkite, ką gauti rezultatai gali parodyti apie tirtų vietų aplinkos būklę.

6. Įvertinkite, ar surinktų duomenų pakanka patikimai išvadai. Nurodykite bent du kitus veiksnius, galėjusius turėti įtakos kerpių paplitimui.

7. Pasiūlykite, kaip tyrimą reikėtų patobulinti, kad išvada būtų patikimesnė.

Įsivertinimas / refleksija

Užbaikite sakinius:
Remdamasis kerpėmis galiu spręsti apie...

Kad mano išvada būtų patikimesnė, dar reikėtų žinoti...

Svarbiausias šiandienos tyrimo įrodymas buvo...

Įsivertinkite pasirinkdami jums tinkamą teiginį:
🟢 Galiu paaiškinti, kaip bioindikatoriai naudojami aplinkos būklei vertinti.
🟡 Galiu iš dalies, tačiau dar reikia pagalbos interpretuojant duomenis.
🔴 Dar turiu pasiaiškinti, kaip bioindikstorių paplitimas susijęs su aplinkos sąlygomis.

Galimos mokymosi veiklos

Kerpių fotomedžioklė. Mokyklos teritorijoje fotografuoti skirtingas kerpes, sukurti jų nuotraukų rinkinį ir palyginti skirtingose vietose aptiktų kerpių augimo formas bei gausumą.

Skaitmeninis bioindikatorių žemėlapis. Tyrimo vietų fotografijas ir rezultatus pažymėti bendrame skaitmeniniame mokyklos teritorijos žemėlapyje. Analizuoti, ar matomas kerpių paplitimo dėsningumas.

Ar išvada patikima? Mokiniams pateikti fiktyvaus tyrimo rezultatus, kuriuose padaryta išvada: "Prie mokyklos vartų kerpių mažiau, vadinasi, ten oras labiausiai užterštas." Mokiniai turi įvertinti išvadą, surasti tyrimo trūkumus ir pasiūlyti, kokių papildomų duomenų reikėtų.

Galimos užduotys mokiniams

Bioindikatoriaus profilis. Pasirinkti vieną bioindikatorių ir parengti vieno puslapio vizualinę kortelę: Ką jis gali parodyti? Į kokius aplinkos pokyčius reaguoja? Kaip jį galima panaudoti tyrime?

Duomenys kalba. Pateikus trijų skirtingų vietų kerpių tyrimo duomenų lentelę ar diagramą, analizuoti rezultatus, nustatyti skirtumus ir pagrįsti, kurioje vietoje aplinkos sąlygos galėtų būti palankiausios tirtoms kerpėms.

Surask tyrimo klaidą. Pateikti netinkamai atlikto bioindikatorių tyrimo aprašymą: skirtingose vietose tirti skirtingų rūšių medžiai, naudotas nevienodas plotas, vienur tirta saulėta, kitur pavėsinga kamieno pusė. Mokiniai atpažįsta tyrimo klaidas ir paaiškina, kaip jas ištaisyti.

Mokymosi ištekliai https://aaa.lrv.lt/lt/
https://www.nhm.ac.uk/discover/nature-and-pollution-what-lichens-tell-us-about-toxic-air.html
https://data.nhm.ac.uk/dataset/lichens
Mokomasi paaiškinti žmogaus veiklos (miškų kirtimas, gaisrai, iškastinio kuro naudojimas) įtaką klimato kaitai. Analizuojant statistinius duomenis, mokomasi paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.
BP

[...] Analizuojant statistinius duomenis, mokomasi paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; [...]

Tikslas

Analizuojant statistinius duomenis paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui.

Mokymosi uždaviniai
  1. Analizuoti klimato pokyčių poveikį gyvajai gamtai.
  2. Paaiškinti klimato kaitos poveikį augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklams.
  3. Nustatyti klimato pokyčių ir biologinės įvairovės kaitos ryšius.
  4. Įvertinti biologinės įvairovės svarbą ekosistemų stabilumui.
Ugdomos kompetencijos

Pažinimo - analizuoja klimato kaitos poveikį gyvajai gamtai ir biologinei įvairovei.

Komunikavimo - diskutuoja ir pristato išvadas apie klimato kaitos poveikį.

Skaitmeninė - analizuoja skaitmeninius informacijos šaltinius ir statistinius duomenis.

Įžanga / motyvacija / sudominimas

Mokiniams parodoma dokumentinio filmo "A Life on Our Planet" https://www.youtube.com/watch?v=KglanVLBVrc&list=PLSEAv6USGLKUh-oi2MalKXerT1lIWHAtY ištrauka apie biologinės įvairovės pokyčius. Peržiūrėję mokiniai aptaria, kokius klimato kaitos poveikio organizmams pavyzdžius pastebėjo, ir iškelia klausimą: "Kaip klimato pokyčiai keičia gyvybę Žemėje?"

Veikla: tyrinėjimas, diskusija ir kt.

Mokiniai analizuoja Lietuvos mokslininkų tyrimų duomenis apie klimato kaitos poveikį paukščiams ir biologinei įvairovei. Remdamiesi grafikais bei lentelėmis nustato klimato pokyčių poveikį organizmams ir diskutuoja apie pasekmes ekosistemoms.

Užduotis

Stendinio pranešimo "Klimato kaitos pėdsakai Lietuvos paukščių gyvenime" kūrimas. Išanalizuokite pateiktus šaltinius ir nustatykite, kaip klimato pokyčiai veikia Lietuvos paukščius bei biologinę įvairovę.

Naudojami šaltiniai:
M. Žalakevičius. "Klimato kaitos poveikis paukščių metiniam gyvenimo ciklui - iššūkiai, grėsmės ir prognozės Lietuvai". https://www.journals.vu.lt/proceedings/lt/article/view/17912/17074

Lietuvos klimato kaitos rodikliai (Oficialiosios statistikos portalas). https://osp.stat.gov.lt/klimato-kaitos-rodikliai/apie?utm_source=chatgpt.com

1. Remdamiesi klimato kaitos rodiklių grafikais, atsakykite:

  • Kokie pagrindiniai klimato pokyčiai vyksta Lietuvoje?
  • Kokie klimato rodikliai labiausiai keičiasi?
  • Kaip šie pokyčiai gali paveikti gyvuosius organizmus?

Išvada:
Klimato kaita Lietuvoje pasireiškia __________________________________

2. Remdamiesi straipsniu, raskite informaciją ir užpildykite lentelę.

Klimato pokytis Poveikis paukščiams
Temperatūros kilimas
Ankstesnis pavasaris
Kritulių ir oro sąlygų pokyčiai

3. Atsakykite į klausimus:

  1. Kaip klimato kaita gali paveikti paukščių migracijos laiką?
  1. Kodėl dėl šiltesnių pavasarių gali keistis paukščių veisimosi pradžia?
  1. Kaip temperatūros pokyčiai gali pakeisti paukščių rūšių paplitimą?
  1. Kokios paukščių rūšys gali būti jautresnės klimato kaitai? Kodėl?

4. Paruoškite stendinį pranešimą, kuriame pateikite:

  • 2–3 svarbiausius klimato kaitos požymius Lietuvoje;
  • grafiką arba lentelę su klimato duomenimis;
  • informaciją apie klimato poveikį paukščių migracijai ir veisimuisi;
  • jautresnių klimato kaitai rūšių pavyzdžius;

savo grupės išvadą: klimato kaita keičia Lietuvos biologinę įvairovę, nes ...

Įsivertinimas / refleksija

Baikite sakinius:
Labiausiai nustebino tai, kad ...

Svarbiausia išvada apie klimato kaitos poveikį gamtai: ...

Galimos mokymosi veiklos

Mokiniai, remdamiesi išanalizuotais klimato kaitos duomenimis ir mokslinių šaltinių informacija, parengia kūrybinį darbą apie klimato kaitos poveikį biologinei įvairovei. Grupėse jie atrenka svarbiausią informaciją, pateikia klimato kaitos poveikio pavyzdžius ir ieško būdų, kaip žmogus gali prisidėti prie gamtos išsaugojimo.

Mokiniai gali pasirinkti vieną iš užduočių:

  • sukurti informacinį plakatą apie klimato kaitos poveikį Lietuvos paukščiams ir kitoms rūšims;
  • parengti infografiką, kuriame vaizdžiai pateikiami statistiniai duomenys, priežasties-pasekmės ryšiai ir svarbiausios išvados;
  • sukurti rekomendacijų sąrašą, kaip mažinti neigiamą žmogaus poveikį biologinei įvairovei (pvz., saugoti buveines, mažinti taršą, tausoti gamtos išteklius).
Galimos užduotys mokiniams

Mokiniai analizuoja klimato kaitos poveikį gyviesiems organizmams ir supranta, kad vienas aplinkos pokytis gali sukelti daugybę tarpusavyje susijusių ekosistemos pokyčių.
Mokiniai grupėse pasirenka vieną klimato kaitos veiksnį:

  • temperatūros kilimą;
  • kritulių kiekio pokyčius;
  • dažnėjančias sausras;
  • švelnesnes žiemas;
  • ekstremalių oro reiškinių dažnėjimą.

Remdamiesi pateiktais šaltiniais, grafikais ir mokslinių tyrimų duomenimis, mokiniai kuria ekosistemos pokyčių žemėlapį (schemą), kurioje turi parodyti:
1. Klimato pokytį (pvz., temperatūros kilimas Lietuvoje).

2. Poveikį atskiriems organizmams (pasirinkti vieną grupę):

  • augalams - keičiasi žydėjimo laikas, augimo sąlygos, rūšių paplitimas;
  • paukščiams - keičiasi migracijos laikas, veisimosi pradžia, maisto prieinamumas;
  • vabzdžiams - gali ilgėti aktyvumo laikotarpis, keistis paplitimas;
  • kitiems gyvūnams - gali keistis buveinės ir išgyvenimo sąlygos.

3. Pasekmes visai ekosistemai:

  • keičiasi mitybos grandinės;
  • gali mažėti kai kurių rūšių gausa;
  • plinta naujos rūšys;
  • sutrinka ekosistemos pusiausvyra.

Mokiniai darbus pateikia kaip plakatą, infografiką arba skaitmeninį žemėlapį (pvz., naudojant pateikčių programą).

Mokymosi ištekliai https://www.journals.vu.lt/proceedings/lt/article/view/17912/17074
https://osp.stat.gov.lt/klimato-kaitos-rodikliai/apie?utm
III gimnazijos klasė
Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; visos ląstelės vykdo medžiagų ir energijos apykaitą; naujos ląstelės atsiranda tik iš kitų gyvų ląstelių. Mokomasi apibūdinti prokariotinės ląstelės struktūras (kapsulė, sienelė, plazminė membrana, ribosoma, nukleoidas, plazmidė, žiuželis) ir jų atliekamas funkcijas; tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys, plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas, citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. Analizuojant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių sandarą, mokomasi jas palyginti. Remiantis supratimu apie augalinės ir gyvūninės ląstelių sandaros panašumus ir skirtumus, mokomasi jas palyginti. Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti ląstelių tyrimus. Remiantis duota informacija apie optinio ir elektroninio mikroskopų didinimą bei ląstelių nuotraukomis su nurodytu masteliu, mokomasi nustatyti ląstelių ir jų struktūrų dydžius. Apibūdinant gyvūnų kamienines ir augalų meristemines ląsteles, mokomasi paaiškinti, kad vystantis daugialąsčiui organizmui ląstelės specializuojasi.
Mokomasi atpažinti ir apibūdinti ląstelės plazminę membraną sudarančius lipidus (fosfolipidai, cholesterolis), baltymus (baltymus nešiklius, baltymus kanalus, receptorinius baltymus, glikoproteinus) ir apibūdinti jų funkcijas; paaiškinti S. Singerio ir G. Nikolsono takiosios mozaikos modelį. Mokomasi susieti fosfolipidų savybes (hidrofiliškumas ir hidrofobiškumas) su dvisluoksnės membranos sandara, apibūdinti jos takumą. Mokomasi apibūdinti pasyviąją pernašą (osmosą, difuziją, palengvintą difuziją) kaip procesą, kuris vyksta per pusiau laidžią membraną nenaudojant cheminės energijos ir medžiagos juda pagal koncentracijos gradientą; tyrinėjant aiškinamasi, kaip pasyviosios pernašos greitis priklauso nuo temperatūros, ląstelės plazminės membranos paviršiaus ploto ir medžiagų koncentracijų skirtumų. Mokomasi apibūdinti aktyviąją pernašą, naudojančią baltymus nešiklius ir pūsleles, kaip procesus, kurie vyksta per membraną naudojant cheminę energiją. Mokomasi nurodyti pasyviosios ir aktyviosios pernašų per plazminę membraną skirtumus.
Mokomasi apibūdinti prokariotinės ląstelės dalijimąsi kaip dalijimąsi pusiau, kurio metu tolygiai pasiskirsto padvigubėjusi DNR; apibūdinti eukariotinės ląstelės ciklo etapus: interfazę (DNR replikacija, baltymų sintezė, organelių skaičiaus didėjimas), mitozę (branduolio dalijimasis) ir citokinezę (citoplazmos dalijimasis). Remiantis turima informacija apie ląstelės ciklo etapus, mokomasi susieti eukariotinės ląstelės ciklo etapus su vienodą genetinę informaciją turinčių ląstelių susidarymu: interfazę – su DNR replikacija ir seserinių chromatidžių susidarymu, mitozę (profazė, metafazė, anafazė, telofazė) – su genetiškai vienodų branduolių susidarymu, citokinezę – su genetiškai vienodų ląstelių susidarymu. Analizuojant augalų ir gyvūnų ląstelių dalijimąsi, mokomasi apibūdinti panašumus (interfazė ir mitozė) ir skirtumus (dalijimosi verpstės susidarymas ir citokinezė). Tyrinėjant augalinius mikropreparatus, mokomasi atpažinti ląstelės ciklo etapus ir skaičiuoti audinio mitozinį indeksą. Mokomasi susieti somatinių ląstelių dalijimąsi su daugialąsčių organizmų augimu, audinių atsinaujinimu, nelytiniu dauginimusi. Nagrinėdami pateiktą informaciją, mokosi pritaikyti žinias apie ląstelės ciklo valdymą ir susieti ląstelės ciklo valdymo sutrikimus su žmogaus sveikata – auglių atsiradimu.
Mokomasi apibūdinti vandens molekules kaip polines molekules, sąveikaujančias tiek tarpusavyje, tiek su kitomis polinėmis molekulėmis ir jonais. Remiantis supratimu apie vandens molekulės poliškumą, mokomasi paaiškinti medžiagų tirpumą vandenyje ir vandens dalyvavimą ištirpusių medžiagų pernašoje (kraujo plazma, augalų vandens ir rėtiniai indai) ir vandenyje tirpių medžiagų dalyvavimą cheminėse reakcijose organizme. Remiantis supratimu apie vandens molekulių gebėjimą jungtis tarpusavyje vandeniliniais ryšiais, mokomasi paaiškinti didelės vandens savitosios šilumos ir savitosios garavimo šilumos naudą organizmams ir ekosistemoms.
Mokomasi apibūdinti angliavandenius kaip organines molekules, kurių sudėtį galima išreikšti bendrąja formule Cn(H2O)n. Mokomasi apibūdinti angliavandenių įvairovę: monosacharidai (gliukozė, fruktozė, ribozė, deoksiribozė), disacharidai (sacharozė, maltozė, laktozė), polisacharidai (krakmolas, glikogenas, celiuliozė, chitinas); jų savybes susieti su funkcijomis organizmuose: energetine (gliukozė, sacharozė), kaupimo (krakmolas, glikogenas) ir struktūrine (celiuliozė); tyrinėjami augalų ir gyvūnų audiniuose esantys kaupimo funkciją atliekantys polisacharidai. Mokomasi apibūdinti lipidus, kaip vandenyje mažai tirpias ir gyviems organizmams būdingas organines medžiagas, kurios tirpsta organiniuose tirpikliuose; apibūdinti lipidų įvairovę: riebalai (sotieji ir nesotieji), vaškai, fosfolipidai, steroidai (cholesterolis ir lytinių liaukų hormonai). Lipidų savybes susieti su jų funkcijomis organizmuose: kaupimo ir energetinė (riebalai), apsauginė (vaškai), biologinių membranų pralaidumas (fosfolipidai) ir takumas (cholesterolis).
Mokomasi apibūdinti baltymus kaip polimerines organines medžiagas, sudarytas iš aminorūgščių, sujungtų peptidiniais ryšiais. Mokomasi užrašyti bendrąją aminorūgščių struktūrinę formulę ir peptidinio ryšio susidarymą. Mokomasi apibūdinti baltymų pirminę, antrinę, tretinę ir ketvirtinę struktūras. Baltymų įvairovę susieti su jų funkcijomis organizmuose: struktūrinė (kolagenas, keratinas), katalizinė (fermentai), apsauginė (antikūnai, kraujo krešėjimo baltymai), pernašos (hemoglobinas, membranos baltymai), judėjimo (aktinas, miozinas), receptorinė (sinapsės ir hormonų receptoriai plazminėje membranoje), reguliacinė (insulinas, gliukagonas). Remiantis globulinių ir fibrilinių baltymų pavyzdžiais, mokomasi susieti jų struktūras su atliekamomis funkcijomis. Mokomasi apibūdinti denatūraciją, kaip procesą, kurio metu dėl nepalankių sąlygų (temperatūros, pH) pakinta baltymo molekulę sudarantys ryšiai ir dėl to prarandama baltymo antrinė, tretinė ar ketvirtinė struktūra ir jo biologinis aktyvumas.
Mokomasi apibūdinti fermentus kaip biologinius katalizatorius, kurie didina reakcijos greitį, mažindami aktyvacijos energiją. Remiantis indukuoto atitikmens modeliu, analizuojamas fermentų veikimo savitumas ir paaiškinama, kaip fermentinės reakcijos greitis priklauso nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos. Atliekant tyrimą, aiškinamasi, kaip gali būti nustatomas fermentinės reakcijos greitis ir jo priklausomybė nuo temperatūros, pH ar substrato koncentracijos.
Modeliuojant DNR ir RNR molekules, mokomasi apibūdinti DNR ir RNR kaip polimerines organines medžiagas, sudarytas iš nukleotidų; apibūdinti DNR ir RNR nukleotidų sandarą; palyginti DNR ir RNR molekulių struktūrą. Aptariamas R. Franklin, Dž. Votsono ir F. Kriko vaidmuo DNR molekulės struktūrinio modelio kūrime ir tolimesniems nukleorūgščių tyrimams. Mokomasi apibūdinti DNR ir RNR kaip molekules saugančias ir perduodančias genetinę informaciją. Mokomasi apibūdinti replikaciją kaip procesą, kurio metu susidaro dvi pradinei DNR molekulei identiškos DNR molekulės; transkripciją kaip iRNR sintezę nurašant DNR molekulės bazių seką, prasidedančią promotoriumi ir lemiančią baltymo aminorūgščių seką. Mokomasi susieti komplementarumo principą replikacijos ir transkripcijos procesuose.
Remiantis samprata apie branduolio funkcijas, mokomasi nurodyti, kad informacija, reikalinga atitinkamam baltymui sintetinti, yra genuose. Mokomasi apibūdinti transliaciją, kaip polipeptidinės grandinės sintezę ribosomose. Analizuojant baltymų sintezės modelį, mokomasi apibūdinti, kad trys gretimos azotinės bazės iRNR molekulėje sudaro kodoną, kuris koduoja tam tikrą aminorūgštį ir, kad aminorūgščių seką polipeptido grandinėje lemia DNR molekulėje esantis genetinis kodas. Nagrinėjant transliacijos procesą, aiškinamasi, kaip ribosomose esančios iRNR informacija, dalyvaujant tRNR, perrašoma į aminorūgščių seką polipeptido grandinėje. Mokomasi apibūdinti genetinio kodo savybes: genetinis kodas yra universalus, tripletinis ir išsigimęs.
Mokomasi apibūdinti ląstelinį kvėpavimą kaip kontroliuojamą procesą, kurio metu iš organinių medžiagų konvertuojama energija ATP molekulių pavidalu. Apibūdinama ATP sandara – kaip universalaus energijos nešiklio, kurio energija naudojama ląstelių cheminei sintezei, mechaniniam darbui, aktyviajai medžiagų pernašai. Mokomasi apibūdinti aerobinio ir anaerobinio procesų metu citozolyje vykstančią glikolizę, kurios metu gliukozė suskaidoma iki piruvato ir išsiskiria ATP ir NADH. Aiškinantis alkoholinį rūgimą mieliagrybiuose ir pieno rūgšties susidarymą raumenų ląstelėse, mokomasi susieti anaerobinį kvėpavimą su organizmų prisitaikymu apsirūpinti energija be deguonies. Aptariamas H. Krebso vaidmuo tiriant mitochondrijų matrikse vykstančias reakcijas. Aiškindamiesi mitochondrijos sandarą sieja ją su aerobinio kvėpavimo metu vykstančiais procesais: Krebso ciklu bei elektronų pernašos grandine. Tyrinėjama, kaip anaerobinio kvėpavimo greitis priklauso nuo temperatūros ir substrato koncentracijos. Mokomasi palyginti aerobinį ir anaerobinį kvėpavimą.
Mokomasi apibūdinti fotosintezę kaip augalų, dumblių ar kai kurių bakterijų ląstelėse vykstantį procesą, kurio metu šviesos energija paverčiama chemine ryšių energija. Aptariamas M. Kalvino vaidmuo tiriant chloroplastų stromoje vykstančias reakcijas. Aiškinamasi chloroplasto sandara, susiejant ją su chloroplaste vykstančiais procesais: nuo šviesos priklausančiomis ir nepriklausančiomis (Kalvino ciklas) reakcijomis. Naudojantis apibendrintomis schemomis, aiškinamasi, kaip šviesos energija nuo šviesos priklausančiose reakcijose yra naudojama ATP ir NADPH susidarymui bei deguonies išskyrimui. Naudojantis apibendrintomis schemomis, mokomasi apibūdinti nuo šviesos nepriklausančias reakcijas, kurių metu, naudojant ATP, NADPH ir CO2, sintetinama gliukozė. Atliekant tyrimus, aiškinamasi, kaip fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietos.
Mokomasi apibūdinti geną kaip DNR atkarpą, kurioje yra informacija apie baltymo ar RNR struktūrą; alelį kaip konkretaus geno variantą, esantį tam tikros rūšies individo toje pačioje homologinių chromosomų vietoje; chromosomą kaip ląstelės struktūrą, kurioje yra genetinės informacijos vienetai – genai. Mokomasi apibūdinti genomą kaip genų rinkinio visumą, būdingą rūšiai; palyginti prokariotų ir eukariotų chromosomas. Mokomasi apibūdinti kariotipą kaip organizmų somatinių ląstelių chromosomų, susistemintų pagal dydį ir formą, rinkinį; genų ir chromosomų mutacijas ir jų atsiradimą lemiančius mutagenus (fizinius, cheminius ir biologinius veiksnius). Remiantis siklemijos pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti, kaip vieno nukleotido pokytis (taškinės mutacijos) lemia organizmo fenotipo pokytį. Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu, aiškinamasi, kaip žmogaus gemalo kariotipo tyrimais diagnozuojami genetiniai sutrikimai iki gimimo.
Mokomasi apibūdinti ląstelių dalijimąsi mejozės būdu (interfazė, mejozė I, mejozė II, citokinezė) kaip procesą, kurio metu ląstelei dalijantis susidaro haploidinį rinkinį turinčios ląstelės. Mokomasi susieti mejotinio ląstelių dalijimosi etapus (I ir II mejozės etapus: profazė, metafazė, anafazė, telofazė) su skirtingą genetinę informaciją turinčių ląstelių susidarymu: mejozė I – su krosingoveriu profazėje I ir atsitiktiniu homologinių chromosomų išsidėstymu metafazėje I. Mokomasi susieti mejozę su gyvūnų lytinių ląstelių ir augalų sporų susidarymu ir apibūdinti mejozės vaidmenį evoliucijos procese.

Mokomasi apibūdinti genų ir chromosomų vaidmenį susidarant homozigotiniams, heterozigotiniams ir hemizigotiniams genotipams. Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. Nagrinėjant genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, mokomasi spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių paveldėjimo. Aiškinantis dihibridinį kryžminimąsi, lyginamas sukibusių ir nesukibusių genų paveldėjimas; aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). Mokomasi paaiškinti alelių sąveiką per nepilną dominavimą, kaip paveldėjimą, kurio metu heterozigotiniai organizmai yra tarpinio fenotipo lyginant su homozigotiniais organizmais. Remiantis kraujo grupių (ABO) pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti alelinių genų sąveiką per kodominavimą. Remiantis žmogaus akių ir odos spalvos paveldėjimo pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti nealelinių genų sąveiką. Mokomasi sudaryti ir analizuoti genealoginio medžio schemas, kurios vaizduoja įvairius žmogaus požymių paveldėjimo dėsningumus; pritaikyti genealoginius medžius aiškinantis paveldimumo dėsningumus. Atliekant tyrimą, mokomasi apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip nepaveldimų organizmo požymių pokyčius, atsiradusius dėl aplinkos poveikio.

Analizuojant schemas mokomasi apibūdinti polimerazės grandininę reakciją (PGR) kaip procesą, kurio metu gausinami tiksliniai DNR fragmentai gali būti naudojami elektroforezėje ir dauginant genus. Aiškinantis elektroforezę, mokomasi apibūdinti jos pritaikymo galimybes. Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos. Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus.
IV gimnazijos klasė
Mokomasi susieti virškinimo trakto organų prisitaikymą su atliekamomis funkcijomis. Analizuojant virškinimo liaukų veiklą, mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio išorės sekrecijos liaukas, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas (fermentų gamybą ir jų išskyrimą). Mokomasi apibūdinti virškinimo procesą, paaiškinti virškinimo funkciją (mažų ir vandenyje tirpių molekulių susidarymas). Remiantis supratimu apie įsiurbtų medžiagų panaudojimą ląstelėse, mokomasi paaiškinti mitybos reikšmę organizmui. Apibūdinama sveikatai palanki mityba, kaip kiekvieno asmens individualius būtinųjų maisto medžiagų ir energijos poreikius tenkinantis maisto racionas. Mokomasi paaiškinti, kad dalį aminorūgščių, reikalingų baltymų gamybai, žmogus gauna tik su maistu, nurodomi žmogaus mitybos sočiųjų ir nesočiųjų riebalų šaltiniai. Mokomasi susieti riebalų, baltymų ir angliavandenių vartojimą su žmogaus sveikata. Mokomasi paaiškinti, kaip su maistu gaunamas cholesterolis panaudojamas organizme. Mokomasi apibūdinti vitaminus (A, B12, C, D) kaip organinius junginius, kurie yra gaunami su maistu ir dalyvauja tam tikruose organizme vykstančiuose procesuose. Mokomasi apibūdinti su maistu gaunamų cheminių elementų (Fe, Ca, P, I, K ir Na) svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti maistines skaidulas ir jų svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti 2–3 virškinimo sistemos ligas: nurodyti jų priežastis ir poveikį organizmui ir pateikti siūlymų, kaip šių ligų išvengti. Remiantis žiniomis apie su maistu gaunamos energijos ir maisto medžiagų panaudojimą organizme, mokomasi paaiškinti nesubalansuotos mitybos pasekmes žmogui.
Mokomasi apibūdinti įkvėpimo ir iškvėpimo procesą, paaiškinti, kaip tarpšonkauliniai raumenys ir diafragma dalyvauja plaučių ventiliacijoje, mokomasi susieti plaučių ventiliaciją su efektyvia dujų difuzija alveolėse. Mokomasi paaiškinti, kaip veikiant nervų sistemai ir adrenalinui reguliuojami kvėpavimo judesiai, prisitaikant prie pakitusių organizmo poreikių (išsigandus ar atliekant fizinius pratimus). Mokomasi susieti alveolių prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, sienelė iš vienasluoksnio epitelio, drėgnas vidinis paviršius, tankus kapiliarų tinklas) su plaučiuose vykstančia dujų difuzija. Mokomasi paaiškinti rūkymo (dervų, anglies monoksido, nikotino) poveikį žmogaus sveikatai. Atliekant plaučių tūrio tyrimą, aiškinamasi, kas gali lemti skirtingų asmenų plaučių tūrio skirtumus.

Mokomasi apibūdinti kraują kaip jungiamąjį audinį, kurį sudaro kraujo ląstelės ir kraujo plazma. Susieti eritrocitų sandarą su deguonies pernaša, leukocitų – su organizmo apsauga, trombocitų – su kraujo krešėjimu. Mokomasi apibūdinti kraujo plazmos sudėtį ir susieti ją su medžiagų pernašos, apsaugine ir termoreguliacijos funkcija. Analizuojant schemas mokomasi paaiškinti kraujo krešėjimo procesą ir jo svarbą. Analizuojant kraujo tyrimų duomenis, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai (sumažėjęs eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis, padidėjęs leukocitų skaičius, sumažėjęs trombocitų skaičius) gali turėti įtakos organizmui. Mokomasi apibūdinti ABO sistemos ir Rh sistemos kraujo grupes, kurias nulemia antigenai, esantys eritrocitų membranoje; mokomasi apibūdinti, kaip ir kokiu tikslu nustatomos ABO sistemos kraujo grupės. Mokomasi paaiškinti, kuo informacija apie Rh sistemą yra svarbi, perpilant kraują ir laukiantis kūdikio.

Remiantis supratimu apie širdies sandarą ir širdies darbo ciklą, mokomasi paaiškinti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą. Nagrinėjant elektrokardiogramas, mokomasi paaiškinti širdies darbo ciklą. Mokomasi apibūdinti širdies automatizmą. Mokomasi paaiškinti, kaip, veikiant nervų sistemai ir adrenalinui, reguliuojamas širdies darbo ciklas, prisitaikant prie pakitusių organizmo poreikių. Mokomasi susieti arterijų, venų ir kapiliarų sandarą su jų atliekamomis funkcijomis. Mokomasi apibūdinti žmogaus kraujotaką kaip uždarą sistemą, kurioje dėl širdies sukurto spaudimo kraujas efektyviai teka dviem kraujo apytakos ratais. Remiantis pateikta informacija, mokomasi apibūdinti ir palyginti kraujospūdžio ir kraujo tekėjimo greičio kitimą arterijose, venose ir kapiliaruose. Atliekant pulso dažnio tyrimą, aiškinamasi, kokie yra širdies susitraukimų dažnio pokyčiai atliekant fizinį darbą. Mokomasi apibūdinti aterosklerozę kaip kraujagyslių ligą, dėl kurios sumažėjus arterijų spindžiui ir sutrikus kraujotakai didėja insulto ir infarkto rizika. Mokomasi apibūdinti žmogaus organizmo vidinę terpę kaip kraujo, limfos ir audinių skysčio vieningą sistemą, dalyvaujančią medžiagų pernašoje. Mokomasi susieti limfagyslių sandarą su atliekama funkcija.
Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. Mokomasi palyginti virusų ir bakterijų sandarą, prisitaikymą daugintis ir plitimą. Mokomasi apibūdinti pirmąją organizmo apsaugos liniją kaip fizinę, cheminę ir biologinę apsaugą nuo virusinių ir bakterinių infekcijų. Mokomasi apibūdinti antrąją organizmo apsaugos liniją, susiejant ją su fagocitų prisitaikymu apsaugoti nuo virusų ir bakterijų. Mokomasi apibūdinti trečiąją organizmo apsaugos liniją kaip specifinę apsaugą, nukreiptą atpažinti virusams ir bakterijoms būdingus antigenus. Mokomasi apibūdinti limfmazgių, kaip organizmo imuninės sistemos dalies, funkciją. Mokomasi apibūdinti T ir B limfocitų funkcijas ir susieti jas su ląsteliniu ir humoraliniu imunitetu. Nagrinėjant ŽIV poveikį organizmui, mokomasi paaiškinti T limfocitų svarbą imunitetui. Mokomasi apibūdinti B limfocitų suaktyvinimą, atminties ląstelių ir plazminių ląstelių susidarymą ir antikūnų gamybą. Mokomasi apibūdinti antikūnų ir antigenų specifinę sąveiką. Mokomasi apibūdinti ir palyginti imuniteto rūšis: įgimtas ir įgytas imunitetas, aktyvus ir pasyvus imunitetas, dirbtinis ir natūralus imunitetas. Aiškinantis dirbtinio imuniteto susidarymą, mokomasi apibūdinti vakciną, kaip organizmui informaciją apie ligos sukėlėją teikiančią priemonę, ir serumą, kaip organizmui antikūnus teikiančią priemonę. Mokomasi apibūdinti antibiotikus, kaip biologiškai aktyvias medžiagas, skirtas bakterijoms naikinti; remiantis duota informacija, nagrinėti antibiotikų veikimo principą. Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimo priežastis ir pasekmes.
Mokomasi apibūdinti šalinimą kaip medžiagų apykaitos metu susidariusių metabolitų pašalinimą iš organizmo. Mokomasi paaiškinti odos, žarnyno, kepenų ir plaučių vaidmenį šalinimo procese. Mokomasi apibūdinti šlapimo šalinimo sistemos organų (inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės ir šlaplės) funkcijas. Mokomasi apibūdinti inkstą kaip organą, sudarytą iš daugybės nefronų, kuriame susidaro šlapimas ir reguliuojama vandens bei druskų pusiausvyra organizme. Mokomasi susieti nefrono dalių (kapsulės, vingiuotųjų kanalėlių, Henlės kilpos, surenkamojo kanalėlio) sandaros prisitaikymą su šlapimo susidarymu. Analizuojant kraujo sudėties skirtumus inkstų arterijoje ir inkstų venoje, mokomasi paaiškinti šlapimo šalinimo sistemos funkciją. Mokomasi apibūdinti dializę kaip kenksmingų medžiagų pašalinimą iš kraujo dirbtiniu inkstu, sutrikus inkstų veiklai.

Mokomasi susieti neurono prisitaikymą su nervinio signalo perdavimu organizme. Mokomasi paaiškinti veikimo potencialo susidarymą ir sklidimą neurone. Mokomasi apibūdinti receptorių tipus: chemoreceptorius, fotoreceptorius, termoreceptorius ir mechanoreceptorius. Tyrinėjant mokomasi susieti reflekso lanką su nervinio signalo perdavimu nuo receptoriaus iki efektoriaus. Mokomasi paaiškinti sinapsės sandarą ir nervinio signalo perdavimą cheminėse sinapsėse. Mokomasi apibūdinti skersaruožio raumens ir raumeninės skaidulos sandarą, paaiškinti raumenų darbą (raumenų inervacija ir raumens susitraukimas). Remiantis pavyzdžiais mokomasi palyginti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus, paaiškinti jų vaidmenį organizmo funkcijų valdyme. Mokomasi apibūdinti centrinės nervų sistemos vaidmenį susidarant refleksams. Mokomasi apibūdinti centrinės nervų sistemos dalių funkcijas: pailgosios smegenys – kvėpavimo, širdies darbo refleksų susidarymas, tarpinės smegenys – homeostazė, smegenėlės – raumenų darbas. Mokomasi apibūdinti didžiuosius pusrutulius kaip centrinės nervų sistemos dalį, atsakingą už sąlyginių refleksų susidarymą ir sąmoningą žmogaus veiklą. Mokomasi susieti periferinę nervų sistemą sudarančių nervų (juntamieji, judinamieji, mišrieji) sandarą su jų atliekama funkcija. Mokomasi apibūdinti stimuliuojančių ir slopinančių narkotinių medžiagų poveikį nervinio signalo perdavimui sinapsėse ir nervų sistemos veiklai. Mokomasi apibūdinti hormonus kaip fiziologiškai aktyvias medžiagas, kurios padeda vykdyti humoralinį organizmo funkcijų valdymą. Mokomasi paaiškinti liaukinio epitelio, sudarančio vidaus sekrecijos liauką, sandarą ir apibūdinti jo atliekamas funkcijas: hormonų gamybą ir jų išskyrimą. Mokomasi apibūdinti vidaus sekrecijos liaukas ir jų išskiriamus hormonus: skydliaukė (tiroksinas), hipofizė (ADH, LH, FSH), kasa (insulinas ir gliukagonas), antinksčiai (adrenalinas), lytinės liaukos (testosteronas, progesteronas, estrogenai). Aiškinantis tiroksino funkciją organizme, mokomasi apibūdinti jodo svarbą skydliaukės veikimui. Mokomasi paaiškinti jodo papildų vartojimą sutrikus skydliaukės veiklai ar iškilus radiaciniam pavojui, siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyvaus jodo. Aiškinamasi pagumburio ir hipofizės sąveika, mokomasi apibūdinti darnų organizmo funkcijų valdymą. Mokomasi paaiškinti, kuo skiriasi nervinis ir humoralinis reguliavimas.

Mokomasi apibūdinti homeostazę, kaip organizmo vidaus terpės sudėties ir savybių dinaminį pastovumą. Remiantis homeostazės valdymo sistemos dalimis (receptorius, valdymo centras ir efektorius) mokomasi paaiškinti, kaip neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu palaikoma homeostazė. Mokomasi apibūdinti termoreguliacijos valdymo sistemą, paaiškinti termoreguliacijos svarbą. Mokomasi susieti odos sandarą su prisitaikymu dalyvauti termoreguliacijoje. Mokomasi apibūdinti osmoreguliacijos valdymo sistemą, paaiškinti osmoreguliacijos svarbą. Mokomasi susieti inkstų sandarą su prisitaikymu dalyvauti osmoreguliacijoje. Mokomasi apibūdinti gliukozės homeostazės valdymo sistemą, paaiškinti gliukozės homeostazės svarbą. Mokomasi paaiškinti kepenų vaidmenį palaikant pastovią gliukozės koncentraciją kraujyje. Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes.
Mokomasi apibūdinti spermatogenezės procesą, kurio metu sėklidžių sėkliniuose kanalėliuose susidaro spermatozoidai, ir oogenezės procesą, kurio metu kiaušidžių folikuluose susidaro kiaušialąstės. Mokomasi palyginti spermatozoido ir kiaušialąstės prisitaikymą dalyvauti apvaisinimo procese: haploidinis chromosomų skaičius, ląstelių dydis, spermatozoidų prisitaikymas judėti ir prasiskverbti į kiaušialąstę, kiaušialąstės prisitaikymas būti apvaisintai tik vieno spermatozoido. Remiantis duota informacija apie moters organizme mėnesinių ciklo metu vykstančius pokyčius, mokomasi apibūdinti hipofizės (LH ir FSH) ir kiaušidžių (estrogenai ir progesteronas) išskiriamų hormonų poveikį kiaušialąstės brendimui, organizmo pasirengimui apvaisinimui ir gemalo vystymuisi. Mokomasi apibūdinti estrogenų vaidmenį mergaičių brendimui; hipofizės (LH ir FSH) ir sėklidžių (testosterono) išskiriamų hormonų vaidmenį susidarant spermatozoidams; testosterono vaidmenį berniukų brendimui. Mokomasi apibūdinti zigotos susidarymą ir gemalo vystymosi procesą iki implantacijos. Mokomasi apibūdinti placentą, susieti placentos sandaros prisitaikymą (didelis choriono gaurelių paviršiaus plotas, atskirta vaisiaus ir motinos kraujotaka) su atliekamomis funkcijomis. Mokomasi paaiškinti rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų ir medikamentų vartojimo bei streso poveikį gemalo ir vaisiaus vystymuisi. Mokomasi apibūdinti nevaisingumo priežastis ir galimas priemones šiai problemai spręsti. Remiantis supratimu apie mėnesinių ciklo hormoninę reguliaciją, mokomasi paaiškinti hormoninių kontraceptikų ir natūralaus šeimos planavimo metodo taikymą siekiant atidėti nėštumą.
Mokomasi apibūdinti judėjimą veikiant raumenims, kaip visiems gyvūnams būdingą organizmo funkciją, ir jo svarbą. Remiantis žieduotųjų kirmėlių, nariuotakojų ir stuburinių pavyzdžiu mokomasi paaiškinti skeleto ir raumenų vaidmenį judėjime. Mokomasi palyginti žuvų prisitaikymą judėti vandenyje ir paukščių bei žinduolių prisitaikymą judėti sausumoje. Mokomasi susieti nariuotakojų paplitimą tiek vandenyje, tiek ir sausumoje su išorinio skeleto nelaidumu vandeniui; žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių kūno dangos požymius su prisitaikymu gyventi tam tikroje aplinkoje.
Remiantis hidros pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti nelytinio ir lytinio dauginimosi privalumus ir trūkumus. Remiantis varlės ir roplio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų vidinį ir išorinį apvaisinimą. Remiantis paukščio ir placentinio žinduolio pavyzdžiu, mokomasi apibūdinti išorinį ir vidinį embrioninį vystymąsi. Remiantis drugio ir žiogo pavyzdžiu, mokomasi palyginti netiesioginį poembrioninį vystymąsi: vystymąsi su pilna ir nepilna metamorfoze. Remiantis varlės ir paukščio pavyzdžiu, mokomasi palyginti stuburinių gyvūnų netiesioginį ir tiesioginį poembrioninį vystymąsi, mokomasi susieti jį su prisitaikymu gyventi vandenyje ar sausumoje. Remiantis žuvinio kaspinuočio ir askaridės gyvenimo ciklų pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti, kaip parazitinės kirmėlės yra prisitaikiusios parazituoti ir plisti.
Mokomasi apibūdinti dujų apykaitą kvėpavimo organuose kaip procesą, dėl kurio organizmas apsirūpina deguonimi, reikalingu viduląsteliniam kvėpavimui ir pašalina viduląstelinio kvėpavimo metu susidariusį anglies dioksidą. Mokomasi apibūdinti, kaip vabzdžių kvėpavimo sistema yra pritaikyta vykdyti dujų apykaitą sausumoje. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais mokomasi apibūdinti stuburinių gyvūnų kvėpavimo organų prisitaikymą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, plonas ir drėgnas paviršius, dujų koncentracijos gradiento palaikymas) vykdyti dujų apykaitą. Mokomasi apibūdinti žuvų žiaunų sandarą ir paaiškinti žuvų prisitaikymą kvėpuoti vandenyje ištirpusiu deguonimi. Mokomasi paaiškinti, kaip varlės kvėpavimo sistema užtikrina tinkamą dujų apykaitą vandenyje ir pereinant gyventi į sausumą. Mokomasi apibūdinti, kaip paukščių kvėpavimo sistema yra pritaikyta vykdyti dvigubą kvėpavimą ir užtikrinti efektyvią dujų apykaitą plaučiuose.
Mokomasi susieti stuburinių gyvūnų prisitaikymą gyventi tam tikroje aplinkoje su skirtingų azotinių atliekų šalinimu (žuvys – amoniakas, žinduoliai – šlapalas, ropliai – šlapimo rūgštis). Remiantis dykumos ir vandens žinduolio inkstų nefronų sandaros skirtumu, mokomasi paaiškinti, kaip šie gyvūnai yra prisitaikę šalinti skirtingą vandens kiekį.
Mokomasi palyginti samanų, sporinių induočių, plikasėklių ir gaubtasėklių augalų sandarą (apytakiniai audiniai ir vegetatyviniai organai) bei lytinio dauginimosi būdus: sporangėje susidariusiomis sporomis (samanos, sporiniai induočiai), kankorėžyje susidariusiomis sėklomis (plikasėkliai), mezginėje susidariusiomis sėklomis (gaubtasėkliai). Mokomasi palyginti vienskilčių ir dviskilčių augalų klases (sėklos, lapų ir žiedo sandara). Mokomasi paaiškinti, kaip samanų ir gaubtasėklių augalų sandara lemia šių augalų paplitimą.
Mokomasi apibūdinti augalų apytakos audinių prisitaikymą vykdyti medžiagų pernašą: karnienos rėtinių indų – organinių medžiagų pernašą ir medienos vandens indų – vandens ir jame ištirpusių mineralinių medžiagų pernašą. Mokomasi apibūdinti dviskilčių augalų apytakos audinių išsidėstymą vegetatyviniuose organuose, palyginti dviskilčių žolinių ir sumedėjusių augalų apytakos audinių išsidėstymą stiebe. Mokomasi apibūdinti šaknies sandaros prisitaikymą įsiurbti vandenį ir mineralines medžiagas. Analizuojant lapo sandarą, mokomasi paaiškinti, kaip lapo asimiliacinis audinys yra prisitaikęs vykdyti fotosintezę ir kaip lapo forma, paviršiaus plotas ir išsidėstymas erdvėje padidina fotosintezės efektyvumą. Mokomasi paaiškinti, kaip dengiamajame audinyje esančios žiotelės yra prisitaikiusios reguliuoti transpiraciją ir anglies dioksido ir deguonies apykaitą. Mokomasi apibūdinti stiebo sandarą ir paaiškinti, kaip vyksta vandens ir mineralinių medžiagų pernaša iš šaknų į lapus ir organinių medžiagų pernaša iš lapų į medžiagų kaupimo vietą. Tiriant transpiraciją, mokomasi paaiškinti vandens indų išsidėstymą stiebe ir lapo paviršiaus ploto bei aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar oro drėgmės) įtaką vandens pernašai augaluose. Mokomasi susieti asimiliacinio audinio vykdomą fotosintezę su medžiagų pernaša augaluose (vandens ir mineralinių medžiagų, organinių medžiagų, deguonies ir anglies dioksido pernaša). Mokomasi apibūdinti augalo organų (šaknies, stiebo ir lapo) funkcijas ir paaiškinti, kaip juose esančių apytakos audinių pagalba palaikomi ryšiai tarp visų augalo dalių ir visos jos veikia vieningai.
Mokomasi apibūdinti augalų sporofito ir gametofito kartas, palyginti samanų ir žiedinių augalų gyvenimo ciklus ir susieti su šių augalų paplitimu. Mokomasi susieti augalų vegetatyvinį dauginimąsi su požymių pastovumu ir lytinį dauginimąsi su požymių kintamumu. Mokomasi apibūdinti žiedinių augalų vegetatyvinio dauginimosi įvairovę ir paaiškinti šio dauginimo naudą žmogui. Nagrinėjant žiedo sandarą, mokomasi paaiškinti augalų lytinį dauginimąsi: apdulkinimas, dvigubas apvaisinimas ir sėklos susidarymas. Mokomasi palyginti savidulkos ir kryžmadulkos vaidmenį augalų genetinės įvairovės atsiradimui. Mokomasi palyginti vėjo ir gyvūnų apdulkinamų augalų požymius. Mokomasi susieti sėklų platinimo būdų įvairovę su augalų prisitaikymu išplisti ir apibūdinti sėklų platinimo svarbą augalams. Analizuojant kukurūzo ir pupelės vidinę sėklos sandarą ir atlikus sėklų dygimo tyrimą, mokomasi paaiškinti, kaip ir kodėl sėkloje dygimo metu vykstantys biocheminiai procesai (giberelino išskyrimas, sėkloje sukauptų medžiagų hidrolizė, viduląstelinis kvėpavimas) priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.
Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys. Mokomasi susieti paveldimą kintamumą – naujų alelinių genų kombinacijų susidarymą ir mutacijas su organizmų genetine įvairove populiacijoje; paaiškinti, kad veikiant gamtinei atrankai dalis populiacijos organizmų turi didesnes galimybes išlikti ir susilaukti palikuonių, nes yra geriau prisitaikę prie aplinkos. Remiantis bakterijų atsparumo antibiotikams susidarymo pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti paveldimo kintamumo ir gamtinės atrankos reikšmę populiacijos individų prisitaikymui prie kintančių aplinkos sąlygų. Nagrinėjant stabilizuojančiosios, kryptingosios ir išskiriančiosios gamtinės atrankos pavyzdžius, mokomasi paaiškinti, kaip šios gamtinės atrankos formos veikia fenotipų dažnį populiacijoje. Mokomasi paaiškinti, kaip dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų ir dėl biologinės izoliacijos atsiranda naujos organizmų rūšys; apibūdinti, kad skirtingos organizmų rūšys, išsivysčiusios iš to paties protėvio, turi bendrus genus ir panašius sandaros elementus. Remiantis skirtingais žmogaus evoliuciją vaizduojančiais filogenetiniais medžiais, analizuojama, kaip skirtingi duomenys gali keisti supratimą apie evoliucijos ryšius.
Mokomasi apibūdinti organizmų sistematiką kaip jų grupavimą pagal evoliucinius ryšius ir kaip biologinės įvairovės pažinimo priemonę; rūšį kaip individų grupę, turinčią bendrus sandaros požymius, užimančią tam tikrą ekologinę nišą ir galinčią kryžmintis tarpusavyje ir palikti vaisingų palikuonių. Aptariamas K. Linėjaus vaidmuo organizmų sistematikos moksle. Mokomasi paaiškinti mokslinio rūšies pavadinimo sandarą ir tokių pavadinimų naudojimo svarbą. Mokomasi apibūdinti ląstelinę sandarą kaip vieną iš požymių, pagal kurį organizmai skirstomi į tris domenus; organizmų klasifikavimą, kaip hierarchinės organizmų grupių klasifikacinės sistemos sudarymą (remiantis taksonų rangais: domenas, karalystė, tipas ar skyrius, klasė, būrys ar eilė, šeima, gentis ir rūšis).
Naudojantis duota informacija apie organizmą mokomasi priskirti jį bakterijų, protistų, grybų, augalų arba gyvūnų karalystei ir apibūdinti pagal organizmų karalystėms būdingus požymius. Analizuojant pavyzdžius mokomasi apibūdinti bakterijų domeno ir eukarijų karalysčių (protistų, grybų, augalų ir gyvūnų) požymius (ląstelinė sandara, mitybos būdas, judrumas, sandaros sudėtingumo lygis: ląstelės, audiniai, organai ir organų sistemos).
Mokomasi apibūdinti ekologinę nišą ir paaiškinti, kokie veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį. Remiantis konkrečios populiacijos individų skaičiaus duomenimis, analizuojama, kaip abiotiniai ir biotiniai aplinkos pasipriešinimo veiksniai lemia populiacijos individų skaičiaus pokytį; kokį poveikį populiacijos augimo greičiui turi biotinis potencialas ir aplinkos talpa.
Remiantis pavyzdžiais mokomasi apibūdinti ir palyginti, kaip vyksta pirminė ir antrinė daugiametė bendrijų kaita (sukcesija). Lygindami brandžias ir besiformuojančias bendrijas, mokomasi apibūdinti jų savybes: detrito kiekis, mitybos tinklų tankis, rūšių įvairovė, reguliacijos neigiamuoju grįžtamuoju ryšiu įvairovė. Analizuojant brandžios ekosistemos mitybos tinklų pavyzdžius, mokomasi paaiškinti rūšių įvairovės svarbą bendrijų stabilumui. Mokomasi paaiškinti, kaip ekologiniai santykiai (konkurencija, plėšrūno – aukos, parazito – šeimininko santykiai) reguliuoja populiacijų individų skaičių neigiamu grįžtamuoju ryšiu. Remiantis pavyzdžiais, mokomasi apibūdinti mutualizmą, ir paaiškinti jo svarbą bendrijų stabilumui.
Analizuojant gamintojų, gyvaėdžių ir skaidytojų vaidmenį ir tarpusavio ryšius ekosistemose, mokomasi paaiškinti ir palyginti energijos srautą ir medžiagų ciklą ekosistemoje. Remiantis informacija apie energijos srautus ekosistemoje, mokomasi paaiškinti energijos virsmus, perdavimą ir nuostolius ekosistemose. Siejant mitybos grandinių ilgį ribojančius veiksnius su žmogaus mityba, mokomasi modeliuoti, kaip trumpesnės mitybos grandinės leistų sumažinti išteklių naudojimą ir išmaitinti daugiau gyventojų. Remiantis azoto ciklo schema, mokomasi paaiškinti medžiagų apytaką biosferoje ir apibūdinti skaidytojų, nitrifikuojančių, azotą fiksuojančių ir denitrifikuojančių bakterijų vaidmenį azoto apytakoje. Mokomasi pagrįsti žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje ir įvertinti priemones, mažinančias žmogaus poveikį anglies ir azoto apytakai biosferoje.
Mokomasi apibūdinti, kad biologinę įvairovę sudaro rūšių ir buveinių įvairovė. Mokomasi apibūdinti, kaip žmogaus veikla tiesiogiai veikia biologinę įvairovę; analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. Mokomasi palyginti gamtinę ir žmogaus veiklos sukeltą vandens telkinių eutrofikaciją; analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą.
Pasiekimų vertinimas

Mokinių biologijos mokymosi rezultatų vertinimas suvokiamas kaip pagalba mokiniui tobulėti, tapti savarankiškam, atsakingam už mokymosi rezultatus, ugdyti jo pasitikėjimą savo jėgomis, gebėjimą įsivertinti savo veiklą, pasirinkti tinkamiausius veiklos būdus, spręsti iškilusias problemas, reflektuoti mokymosi rezultatus. Mokinių biologijos pasiekimų ir pažangos ugdymo procese vertinimui naudojami formuojamasis, apibendrinamasis ir išoriniai vertinimai. Formuojamasis vertinimas yra nuolatinis informacijos apie mokinių žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas rinkimas ir analizavimas, tos informacijos panaudojimas planuojant, koreguojant mokymo(si) veiklas, grįžtamosios informacijos mokiniams mokymo(si) proceso metu teikimas, mokinių įsivertinimo gebėjimų ugdymas. Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymiu. Apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio (pusmečių ar trimestrų), ugdymo programos, ciklo ar temos pabaigoje. Mokinių pasiekimai vertinami orientuojantis į Programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius.

Mokinių pasiekimų lygių požymiai detalizuoti keturiais lygiais: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Kai mokinių pasiekimai vertinami pažymiais, jie siejami su pasiekimų lygiais: 1 slenkstinis (1) lygis – 4, patenkinamas (2) lygis – 5–6, pagrindinis (3) lygis – 7–8, aukštesnysis (4) lygis – 9–10. Aprašyti pasiekimų lygių požymiai skirti mokinių pasiekimų vertinimui ir nustatyti daromai pažangai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tas pats pasiekimų lygis skirtinguose koncentruose skiriasi nagrinėjamos medžiagos sudėtingumu ir gilumu.

Aprašant pasiekimų lygių požymius naudotos šios mokinių pasiekimų augimą rodančios skalės ir sąvokos:

  • savarankiškumo:
  • padedamas – atlieka užduotį dalyvaujant ar procesą moderuojant mokytojui; 
  • naudodamasis netiesiogine pagalba – atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus, naudodamasis papildomai pateikta medžiaga, vadovaudamasis pateiktais kriterijais; 
  • konsultuodamasis – atlieka užduotį tikslingai klausdamas ar prašydamas patarimų;
  • savarankiškai – užduotį atlieka be pagalbos, susidūręs su kliūtimis, randa būdų jas įveikti.
  • konteksto:
  • artima aplinka – mokiniui pažįstama, kasdienė aplinka (pavyzdžiui, mokyklos, namų);
  • įprastas kontekstas (-ai) – jau nagrinėtos kokio nors reiškinio, proceso sąlygos, aplinkybės;
  • naujas, neįprastas kontekstas (-ai) – dar nenagrinėtos kokio nors reiškinio, proceso sąlygos, aplinkybės.

Pasiekimų lygiai ir biologijos turinio temos aprašytos vartojant veiksmažodžius, kurie parodo nagrinėjimo gylį ir taikomus ugdymo metodus: 

  • analizuoti – nagrinėti randant reikiamus požymius, savybes, charakteristikas ar parametrus, skaidyti į dalis, apmąstyti, svarstyti;
  • apibūdinti – nusakyti objekto ar reiškinio esminius bruožus, savybes, požymius, charakteristikas ar parametrus, sąsajas su kitais objektais ar reiškiniais;
  • aptarti – tariantis ir (ar) diskutuojant su kitais išsakyti savo nuomonę, pasitikslinti neaiškius dalykus;
  • atpažinti – paveiksluose, schemose, aplinkoje ir kt. atskirti, nustatyti objektus, išskirti iš kitų objektų;
  • įvardyti – nusakyti ar pavadinti tam tikrus atstovus, objektus, reiškinius, procesus, metodus, ryšius ir kt.;
  • įvertinti – nustatyti vertę, nuspręsti, ko vertas, išmatuoti reikšmę, išsakyti nuomonę, pažymint privalumus ir trūkumus;
  • kritiškai vertinti – pasitikrinti informaciją ir nustatyti jos patikimumą; nagrinėti alternatyvas, nesilaikant išankstinių nuostatų;
  • modeliuoti – tirti egzistuojančius objektus, naudojantis jų modeliais ar kurti modelius; 
  • nagrinėti – aiškintis esmę, svarstyti, išskirti požymius, savybes;
  • nurodyti – išvardyti, nusakyti tam tikras reikšmes, pavadinimus, procesus ar pažymėti paveiksle arba schemoje tam tikras dalis;
  • paaiškinti – detaliai pateikti, atskleisti esmines reiškinio arba proceso priežastis ar pasekmes (kaip ir kodėl jie vyksta, kas jiems turi įtakos);
  • pagrįsti – pateikti argumentų, įrodymų, motyvų, duoti pagrindą; 
  • palyginti – gretinti objektus, reiškinius, procesus, nurodyti jų panašumus ir (ar) skirtumus; 
  • tyrinėti – ieškoti, stebėti, atlikti tyrimus, aiškintis dėsningumus.

Formuojamasis ir apibendrinamasis vertinimas pamokoje. Rengiant formuojamojo ar apibendrinamojo vertinimo užduotis svarbu atsižvelgti į pasiekimų lygių požymius ir visiems mokiniams pateikti skirtingus pasiekimų lygius atitinkančias užduotis, neribojant mokinių galimybių atlikti ir sudėtingesnes užduotis. Užduotys turėtų būti parengtos taip, kad būtų galimybė vertinti skirtingų pasiekimų sričių gebėjimus, tačiau nereikėtų siekti į vieną pasiekimų vertinimo užduotį įtraukti visų ar daugelio pasiekimų sričių gebėjimų. Svarbu, ypač formuojamojo vertinimo, užduotis parengti taip, kad galima būtų vertinti skirtingų mokinių daromą pažangą ir teikti veiksmingą, mokytis padedantį ir motyvuojantį grįžtamąjį ryšį.

Išorinis apibendrinamasis vertinimas. Organizuojami šie mokymosi pasiekimų patikrinimai: nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (toliau – NMPP), pagrindinio ugdymo mokinių pasiekimų patikrinimas (toliau – PUPP), brandos darbas, valstybinis brandos egzaminas (toliau – VBE).

NMPP, vykdomo pagrindinio ugdymo programos I dalies baigiamojoje klasėje (8 klasėje), užduoties struktūra:

  • gamtos mokslų NMPP užduotis visiems gamtos mokslams yra bendra. Šioje užduotyje nepriklausomai nuo to, ar mokiniai mokėsi atskirų biologijos, chemijos ir fizikos dalykų, ar integraliai – gamtos mokslų, fizikos ir biologijos mokymo(si) turiniui skiriama po 37,5 proc., o chemijos – 25 proc. užduoties taškų. Dalis užduočių gali būti integralios;
  • biologijos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais NMPP užduotyje: 
Mokymo(si) turinio sritys Pasiekimų sritys Užduoties taškai procentais
Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) Gamtamokslinis komunikavimas (B) Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) Problemų sprendimas ir refleksija (E) Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F)
Biologija kaip mokslas 0,5
Nuo ląstelės iki organizmo 5
Gyvybės įvairovė 18
Organizmas ir aplinka 9
Evoliucija 5
Iš viso taškų procentais 2,5 8 8 8 8 3 37,5

Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.

Užduotis rengiama centralizuotai, pateikiama ir atliekama elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje. Užduotis rengiama remiantis Programos mokymo(si) turiniu 7 ir 8 klasėms ir 7–8 klasių pasiekimų lygių požymiais, atsižvelgiant į numatytą NMPP datą (ugdymo procese nenagrinėtas mokymo(si) turinys neįtraukiamas).

PUPP, vykdomo pagrindinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje (10 klasėje ir II gimnazijos klasėje), užduoties struktūra: 

  • gamtos mokslų PUPP užduotis visiems gamtos mokslams yra bendra. Šioje užduotyje biologijos dalykui skiriama 28 proc., o fizikos ir chemijos mokymo(si) turiniui skiriama po 36 proc. užduoties taškų. Dalis užduočių gali būti integralios;
  • biologijos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais PUPP užduotyje:
Mokymo(si) turinio sritys Pasiekimų sritys Užduoties taškai procentais
Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) Gamtamokslinis komunikavimas (B) Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) Problemų sprendimas ir refleksija (E) Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F)
Žmogaus organizmas – vieninga sistema 0,4
Medžiagų apykaita 7,3
Infekcinės ligos ir imunitetas 3,3
Organizmo funkcijų reguliavimas 4
Dauginimasis ir vystymasis 3,6
Transplantacija ir sveikata 0,4
Paveldėjimas ir biotechnologijos 5
Žmogaus poveikis aplinkai 4
Iš viso taškų procentais 2 6 6 4 6 4 28

Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.

Užduotis rengiama centralizuotai, pateikiama ir atliekama elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje. Užduotis rengiama remiantis Programos 9–10 klasių ir I–II gimnazijos klasių mokymo(si) turiniu ir pasiekimų lygių požymiais, atsižvelgiant į numatytą PUPP datą (ugdymo procese nenagrinėtas mokymo(si) turinys neįtraukiamas). Užduotį sudaro pasirenkamojo atsakymo ir struktūriniai klausimai. 

Mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą pasiekimai tikrinami brandos darbu, rengiamu III ar (ir) IV gimnazijos klasėse ir VBE. VBE sudaro dvi dalys.

VBE pirmos dalies, rengiamos pirmaisiais vidurinio ugdymo programos metais, užduoties struktūra:

  • biologijos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE pirmos dalies užduotyje:
Mokymo(si) turinio sritys Pasiekimų sritys Užduoties taškai procentais
Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) Gamtamokslinis komunikavimas (B) Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) Problemų sprendimas ir refleksija (E) Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F)
Ląstelės biologija 30
Molekulinė biologija ir biochemija 35
Organizmų požymių paveldėjimas ir genų technologijos 35
Iš viso taškų procentais 10 20 20 25 20 5 100

Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.

  • užduotis rengiama centralizuotai, pateikiama ir atliekama elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje. Užduotis rengiama remiantis Programos III gimnazijos klasės mokymo(si) turiniu. Užduotį sudaro pasirenkamojo atsakymo ir struktūriniai klausimai. 

VBE antros dalies, vykdomos baigiamojoje vidurinio ugdymo programos klasėje, užduoties struktūra:

  • biologijos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE antros dalies užduotyje:
Mokymo(si) turinio sritys Pasiekimų sritys Užduoties taškai procentais
Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) Gamtamokslinis komunikavimas (B) Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) Problemų sprendimas ir refleksija (E) Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F)
Žmogaus organizmo funkcijos 40
Gyvūnų biologija 20
Augalų biologija 20
Evoliucija ir sistematika 10
Ekologija 10
Iš viso taškų, procentais 5 20 20 25 20 10 100

Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.

  • užduotis rengiama ir vertinama centralizuotai. Užduotis rengiama remiantis Programos IV gimnazijos klasės mokymo(si) turiniu. III gimnazijos klasės mokymo(si) turinys į užduotį įtraukiamas tik tiek, kiek būtina užduotims, parengtoms pagal IV gimnazijos klasės mokymo(si) turinį, atlikti. Užduotį sudaro trumpojo ir atvirojo atsakymo klausimai ir struktūriniai klausimai. 
Ištekliai
Išplėsti Suskleisti